Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-185-478/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-09-13
Bylos Nr.: 1A-185-478/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-04-6-00048-2018-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Nutartis: Apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjai: Jūratė Jakubonienė (pirm.), Nerijus Meilutis, Virginija Liudvinavičienė
Nuteistasis: J. V.-D
Civilinis ieškovas: Klaipėdos apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius
Civilinis atsakovas: MB "Šventosios spektras"
Advokatai: Robertas Skėrys

Baudžiamoji byla Nr. 1A-185-478/2022Proceso Nr. 1-04-6-00048-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.18.8.4; 1.2.18.10; 2.1.14; 2.4.6.1

LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų J. J. (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Liudvinavičienės, Nerijaus Meilučio,

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorui Gintarui Eidukevičiui,gynėjui advokatui Robertui Skėriui,nuteistajai J. V.-D,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. V.-D. gynėjo advokato Roberto Skėrio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo J. V.-D pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 2 dalį (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII‑791 redakcija), 222 straipsnio 1 dalį ir nubausta:

- pagal BK 220 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 150 MGL (7500 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir J. V.-D paskirta galutinė subendrinta bausmė - 150 MGL (7500 Eur) dydžio bauda.

Priteista iš J. V.-D ir MB „(duomenys neskelbtini)“ subsidiariai Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 61 049 Eur.

Priteista iš J. V.-D ir MB „(duomenys neskelbtini)“ subsidiariai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui 10 954,33 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

J. V.-D nuteista už tai, kad nuo 2014-05-16 būdama MB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) buveinės adresas (duomenys neskelbtini), valdytoja ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą bei veiklą, pažeisdama 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX‑574) 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, numatančią, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, to paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-09-30, laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2017-10-31, siekdama iškreipti išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją ir siekdama išvengti mokesčių, veikdama per MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią buhalterę N. P., nesuvokusią jos nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė jai duomenų apie faktiškai įvykusias ūkines operacijas – piniginių lėšų už suteiktas paslaugas ir parduotas prekes fiziniams asmenims gavimą, bendra vertė 273 673,68 Eur, ir darbuotojams išmokėtas su darbo santykiais susijusias išmokas grynaisiais, iš viso 20 339,52 Eur. Buhalterė N. P., neturėdama duomenų apie faktiškai įvykusias ūkines operacijas, laikotarpiu nuo 2016-06-03 iki 2016-09-04, laikotarpiu nuo 2017-06-02 iki 2017-10-08 nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais kasos pajamų orderiais ir į apskaitą neįtraukė iš viso 273 673,68 Eur piniginių lėšų gavimo už suteiktas paslaugas ir parduotas prekes fiziniams asmenims veiklos vykdymo vietose: (duomenys neskelbtini) (dvi prekybos vietos), (duomenys neskelbtini) (dvi prekybos vietos), (duomenys neskelbtini) (dvi prekybos vietos), (duomenys neskelbtini) (dvi prekybos vietos), (duomenys neskelbtini), t. y. 2016 metais iš viso į apskaitą neįtraukė 106 328,65 Eur, 2017 metais iš viso į apskaitą neįtraukė 167 345,03 Eur, taip pat laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-09-30 ir laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2017-10-31 125 atvejais apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė ūkinių operacijų – atlyginimų žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo iš viso 26 958,14 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio ir kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo iš viso 20 339,52 Eur išmokėto darbo užmokesčio 66 darbuotojams. Taip J. V.-D, būdama MB „(duomenys neskelbtini)“ valdytoja, organizuodama ir vykdydama MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, tyčia, veikdama sąmoningai apgaulingai tvarkė MB „(duomenys neskelbtini)“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-09-30, laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2017-10-31 negalima iš dalies nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

J. V.-D nuteista ir už tai, kad, siekdama išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas ir ataskaitas žinomai neteisingus duomenis apie MB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotoms institucijoms, o būtent: J. V.-D, nuo 2014-05-16 būdama MB „(duomenys neskelbtini)“ valdytoja ir būdama atsakinga už bendrijos buhalterinės apskaitos organizavimą bei deklaracijų ir ataskaitų pateikimą, tyčia, pažeisdama 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 straipsnį, kuriame nurodyta, kad „mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“, 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX‑751 3 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų tiekimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo, vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks“, 90 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuojama šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 <...> straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos“, 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, 5 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „vienetų (išskyrus pelno nesiekiančių), kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 5 procentų mokesčio tarifą“, turėdama tikslą išvengti sumokėti 47 497 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 9508 Eur pelno mokesčio, laikotarpiu nuo 2016- 06-01 iki 2018-06-15, veikdama per MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią buhalterę N. P., nesuvokusią jos nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė jai duomenų apie faktiškai įvykusias ūkines operacijas – piniginių lėšų už suteiktas paslaugas ir parduotas prekes fiziniams asmenims veiklos vykdymo vietose gavimą, iš viso 273 673,68 Eur, dėl to MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė laikotarpiu nuo 2016-07-25 iki 2016-10-25 4-iose ir laikotarpiu nuo 2017-07-25 iki 2017-11-24 5-iose Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose (iš viso 9‑iose) Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose (forma FR0600) už 2016 m. birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, 2017 m. birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėnesius deklaravo duomenis, neatitinkančius tikrovės, apie MB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, t. y. PVM deklaracijose nedeklaravo 226 176 (87 875 + 138 301) Eur PVM apmokestinamųjų sandorių (11 eilutėje), 47 497 (18 454 + 29 043) Eur 21 proc. pardavimo PVM (29 eilutėje) ir deklaravo mažiau, iš viso 47 497 (18 454 + 29 043) Eur mokėtino į biudžetą PVM (36 eilutėje), be to, buhalterė, 2017‑06‑13 Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204A) už 2016 metus deklaravo neteisingus duomenis apie MB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, pateiktoje deklaracijoje nedeklaravo: 37 eilutėje „Mokestinio laikotarpio veiklos pelnas“ – 87 875 Eur, 40 eilutėje „Pelnas“ – 87 395 Eur, 52 eilutėje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ – 87 395 Eur, 59 eilutėje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ – 4370 (87 395 x 5%) Eur, 64 eilutėje „Mokėtina pelno mokesčio suma“ – 4370 Eur, taip pat 2018-06-15 Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204A) už 2017 metus deklaravo neteisingus duomenis apie MB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, pateiktoje deklaracijoje nedeklaravo: 37 eilutėje „Mokestinio laikotarpio veiklos pelnas“ – 138 302 Eur, 40 eilutėje „Pelnas“ – 102 767 Eur, 52 eilutėje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ – 102 767 Eur, 59 eilutėje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ – 5138 (102 757 x 5%) Eur, 64 eilutėje „Mokėtina pelno mokesčio suma“ – 5138 Eur.

Taip pat J. V.-D, pažeisdama 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalį, kur nurodyta, kad „Lietuvos vienetas <...> kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms“, 3 dalį, kur nurodyta, kad „Lietuvos vienetas <...> kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys nuo išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms, išmokėtų iki atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotą pajamų mokestį privalo sumokėti į biudžetą iki to paties mėnesio 15 dienos, o nuo išmokų, išmokėtų po atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotas pajamų mokestis turi būti sumokėtas iki to paties mėnesio paskutinės dienos“, 24 straipsnio 1 dalį, kur nurodyta, kad „mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėtojo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“, 2 dalį, kur nurodyta, kad „pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų <...> Mėnesinė deklaracija <...> pateikiama už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį iki mokestinio laikotarpio kito mėnesio 15 dienos“, turėdama tikslą išvengti sumokėti 4 043,72 Eur gyventojų pajamų mokesčio, laikotarpiu nuo 2016-06-11 iki 2018-05-02, veikdama per MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią buhalterę N. P., nesuvokusią jos nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė jai duomenų apie su darbo santykiais susijusias išmokas grynaisiais darbuotojams, iš viso 20 339,52 Eur, dėl to MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė mokestinio laikotarpio nuo 2016-06-01 iki 2017-10-31 Klaipėdos apskrities VMI pateiktose 9 (2016-08-11, 2017-04-27, 2016-10-13, 2017-02-10, 2018-02-11, 2018-05-02, 2017-10-11, 2017-11-13, 2017-12-14) Mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose (forma FR0572) deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie MB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, t. y. deklaracijų: 18 laukelyje „Išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, suma“ (forma FR0572) deklaravo iš viso 26 958,14 Eur mažiau su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės išmokų, deklaracijų 19 ir 20 laukelyje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų <...> suma“ (forma FR0572) deklaravo iš viso 4043,72 Eur mažiau išskaičiuoto pajamų mokesčio. Be to, J. V.-D, pažeisdama 2004 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 10 straipsnio 2 dalį, kur nurodyta, kad „draudėjai privalo pateikti socialinio draudimo pranešimus ir kitus dokumentus, reikalingus draudžiamosioms pajamoms, socialinio draudimo įmokoms, išmokoms ir socialinio draudimo stažui apskaičiuoti“, 14 straipsnio 2 dalį, kur nurodyta, kad „draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų“, 2016 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. XII-2508 10 straipsnio 1 dalį, kur nurodyta, kad „apdraustųjų asmenų, <...> socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos <...>“, 12 straipsnio 1 dalį, kur nurodyta, kad „draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas“, 2 dalį, kur nurodyta, kad „priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“, 17 straipsnio 2 dalį, kur nurodyta, kad „draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šiame ir kituose įstatymuose“, 3 dalį, kur nurodyta, kad „draudėjai privalo atitinkamam vietos mokesčių administratoriui (registro tvarkymo įstaigai) ir Fondo administravimo įstaigoms šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikti teisingus duomenis apie save ir apdraustuosius asmenis“, turėdama tikslą išvengti sumokėti į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokas, iš viso 10 954,33 Eur, laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2017-10-31 veikdama per MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią buhalterę N. P., nesuvokusią jos nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė jai duomenų apie su darbo santykiais susijusias išmokas grynaisiais darbuotojams, iš viso 20 339,52 Eur, dėl to MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė nuo apskaitoje neparodyto priskaičiuoto 26 958,14 Eur darbo užmokesčio nepriskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą iš viso 10 954,33 Eur įmokų ir laikotarpiu nuo 2016-06-27 iki 2017-10-05 VSDFV Klaipėdos skyriui pateiktuose MB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimuose apie apdraustuosius darbuotojus už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) ir (forma 2-SD) pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie MB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, t. y.: laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2017-10-31 28 atvejais (2016-07-13, 2016-06-27, 2016‑07‑07, 2016-08-05, 2016-07-25, 2016-08-29, 2016-08-25, 2016-08-08, 2016-08-22, 2016‑08-19, 2016-08-16, 2016-08-30, 2016-09-05, 2017-07-17, 2017-06-28, 2017-06-19, 2017‑06-29, 2017-08-16, 2017-08-03, 2017-07-28, 2017-08-25, 2017-08-27, 2017-09-07, 2017‑08-30, 2017-08-21, 2017-08-07, 2017-08-18, 2017-10-05) MB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktuose pranešimuose „Pranešimas apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį“ S4 laukelyje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Eur“ deklaravo iš viso 26 958,14 Eur mažiau pajamų, S5 laukelyje „Įmokų suma, Eur“ deklaravo iš viso 10 954,33 Eur mažiau įmokų, taip pat mokestinio laikotarpio nuo 2016-06-01 iki 2017-10-31 deklaracijose SAM3SD „Apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokos“ ir deklaracijose 2-SD „Pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą“ laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2017-10-31 „Socialinio draudimo įmokų tarifas 39,98 proc.“, „Socialinio draudimo įmokų tarifas 40,98 proc.“, „Socialinio draudimo įmokų tarifas 41,98 proc.“, „Socialinio draudimo įmokų tarifas 42,98 proc.“ deklaravo laukelyje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Eur“ iš viso 26 958,14 (13 052,27 Eur 2016 metais + 13 905,87 Eur 2017 metais) Eur mažiau pajamų, A12 laukelyje „Įmokų suma Eur“ iš viso 10 954,33 Eur (5275,58 Eur 2016 metais + 5678,75 Eur 2017 metais) mažiau įmokų.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Nuteistosios J. V.-D gynėjas advokatas Robertas Skėrys apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo J. V.-D išteisinti dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 220 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo arba, nustačius esminius procesinių teisės normų pažeidimus, teismo išvadų neatitikimą faktinėms bylos aplinkybėms, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais.

1.1. Gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį, nepagrįstai J. V.-D atžvilgiu taikė baudžiamąją atsakomybę, apkaltinamojo nuosprendžio išvadas grindė prielaidomis ir išvadomis, neatitinkančiomis byloje surinktų įrodymų turinio. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, padarė eilę procesinių teisės normų pažeidimų - netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai pranašumą suteikė kaltinimo pozicijai, pažeidė in dubio pro reo principą.

1.2. Gynėjas apeliaciniame skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nuteistosios kaltę grindė sąlyginėmis FNTT Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veikos tyrimo skyriaus specialistės J. K. 2019 m. kovo 29 d. išvadomis Nr. 04/12-2-5-3412. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, esant sąlyginėms išvadoms, eksperto (specialisto) atsakymas į pateiktą klausimą yra siejamas su viena ar keliomis sąlygomis, todėl teismas aplinkybes, kuriomis grindžiama sąlyginė išvada, turi patikimai ir nekeldamas jokių abejonių patvirtinti arba paneigti (Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių specialiųjų žinių panaudojimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga). Teismų praktikoje nurodyta, kad specialisto tyrimui pateikiama medžiaga (duomenys) turi būti išsami, patikima, pakankama, kokybiška ir teisinga (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K‑316‑699/2015). Tuo tarpu šioje byloje akivaizdu, kad specialistei pateikti duomenys tokie nebuvo. Visų pirma, specialistė J. K. vadovavosi kratos metu rastais rankraštiniais įrašais, kurie nėra buhalterinės apskaitos dokumentai. Vertinant kratos metu rastus rankraštinius įrašus, akivaizdu, kad vien šių įrašų turinys nesuteikia informacijos nei kada jie sudaryti, nei kas juose užfiksuota, t. y. šie įrašai patys savaime nėra informatyvūs. Todėl specialistei pateikiamų duomenų patikimumas turėjo būti vertinamas remiantis byloje esančių įrodymų visetu. Byloje apklausta specialistė J. K. patvirtino, kad vien tik rankraštinių įrašų specialisto išvadoms parengti ir padaryti paskaičiavimus dėl mokėtinų mokesčių dydžio neužtenka. Todėl, teikdama specialisto išvadą, ji vadovavosi liudytojų nurodytomis aplinkybėmis ir nuteistosios parodymais, kurie esą patvirtino, kad kratos metu rastuose rankraštiniuose įrašuose yra fiksuotos realizacinės pajamos ir darbuotojams faktiškai išmokėtas darbo užmokestis. Tokios specialistės išvados ir jų metodika, gynėjo teigimu, kelia pagrįstų abejonių, kadangi apklausti teisme liudytojai iš esmės nepatvirtino rankraštiniuose įrašuose esančios informacijos (įrašų teisingumo), o J. V.‑D nurodė, kad kratos metu rasti rankraštiniai įrašai neatspindi bendrovės realizacinių pajamų, duodama pirminius parodymus apie kratos metu rastus rankraštinius įrašus ji suklydo, kadangi neturėjo galimybės įsigilinti į jų turinį. Taigi, byloje apklausti darbuotojai patvirtino tik faktą, kad ne visos ūkinės operacijos buvo apskaitomos kasos aparate, tačiau kratos metu rastų rankraštinių įrašų turinio darbuotojai nepatvirtino. Nors, anot gynėjo, pirmosios instancijos teismas konstatavo, esą liudytojai patvirtino, kad gavo rankraštiniuose įrašuose nurodytas sumas, tačiau teismas nedetalizavo, kokie liudytojai ir kokias konkrečiai rankraštiniuose įrašuose nurodytas sumas gavo. Juo labiau, kad tik keli iš apklaustų liudytojų ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog galimai MB „(duomenys neskelbtini)“ realizacinės pajamos buvo didesnės, tačiau šių liudytojų parodymai turėjo būti vertinti kritiškai, kadangi darbo sutartys su šiais darbuotojais buvo nutrauktos dėl darbo drausmės pažeidimų, taigi, šie liudytojai, apklausiami ikiteisminio tyrimo metu, buvo akivaizdžiai šališki ir neobjektyvūs. Tuo tarpu visa eilė kitų byloje apklaustų liudytojų nurodytų aplinkybių nepatvirtino. Todėl akivaizdu, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo grindžiamas pačios nuteistosios dėl suklydimo duotais parodymais, o ne objektyviai ir visapusiškai ištirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalis).

1.3. Vertinant specialistei tyrimui atlikti pateiktos medžiagos patikimumą, svarbu tai, kad byloje liudytojais apklausti buvę MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai teigė, jog pinigų nespėdavo apskaityti dėl didelio darbo krūvio, taipogi jie nurodė, kad pinigai būdavo sudedami į plastikinį maišelį, visus gautus pinigus atiduodavo J. V.-D ar jos vyrui, tačiau darbuotojai negalėjo atsakyti, ar vėliau tie pinigai buvo įmušami į kasą. Tuo tarpu liudytoja M. V. parodė, kad nuteistoji pati įmušdavo neįmuštus per dieną pinigus į kasą. Gynėjo teigimu, įvertinus byloje apklaustų liudytojų parodymus, akivaizdu, kad jie nebuvo informatyvūs ir patikimi konstatuoti nuteistosios veiksmuose buvus jai inkriminuotos BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties.

1.4. Nuteistosios gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad J. V.‑D parodymus pakeitė susipažinusi su specialisto išvada, o nuteistosios nurodomas aplinkybes, kad pirminės apklausos metu ji suklydo, esą paneigia tyrimo metu surinkti duomenys. Neįrodinėtina, kad apklausa ikiteisminio tyrimo įstaigoje bei vykstantis baudžiamasis procesas sudarė sąlygas stresui, todėl visiškai nereikšminga, anot gynėjo, pripažintina ta aplinkybė, jog nenustatyta, kad nuteistosios atžvilgiu ikiteisminio tyrimo metu būtų buvę naudojami prievartos ar kitokie neteisėti veiksmai. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, jog nebuvo pagrindo nuteistajai pirmosios apklausos metu suklysti dėl kratos metu rastų rankraštinių įrašų turinio. Juo labiau, kad 2018 m. spalio 19 d. apklausos specialiosios liudytojos statusu metu ji matė, kad pas tyrėją ant stalo guli rankraštiniai įrašai, tačiau su jų turiniu ji nebuvo supažindinta, tai lėmė, jog duodama parodymus ji suklydo dėl rankraštinių įrašų turinio ir esmės. Bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustas tyrėjas patvirtino, kad susipažinti su rankraštinių įrašų turiniu apklausos metu J. V.-D nesudarė galimybės, šie įrašai buvo parodyti nuteistajai iš toli. Nuteistoji atpažino, kad tai jos ranka rašyti įrašai, tačiau, neturėdama galimybės įsigilinti į rankraštinių įrašų turinį, ji pagrįstai manė, kad duoda teisingus parodymus apie realizacines įmonės pajamas ir darbuotojų darbo užmokestį. Susipažinusi su specialisto išvada, nuteistoji suprato, kad duodama parodymus suklydo, vertindama rankraštinių įrašų turinį, nes tokių pardavimo pajamų įmonė niekada neturėjo ir specialisto išvadoje nurodyto dydžio atlyginimų darbuotojams niekada nemokėjo. Būtent šias aplinkybes J. V.-D ir nurodė vėlesnių apklausų metu.

1.5. Nuteistoji paaiškino, kad, būdama įmonės valdytoja, ji vedė eilę rankraštinių įrašų, kuriuose fiksuodavo įvairius duomenis apie prekybos vietų pajamas, prekybos vietose esančių produktų likučius, prekybos vietose esančių produktų kainą. J. V.-D 2018 m. spalio 19 d. apklausos metu parodytuose jos ranka rašytuose lapuose, numeruotuose nuo 1 iki 5, nuo 109 iki 117, iš tikrųjų buvo užfiksuoti duomenys apie prekybos vietose dienos pabaigoje buvusius produktų likučius pinigine išraiška, t. y. už kokią kainą prekybos vietoje buvo produktų, o ne, kaip klaidingai nurodė 2018 m. spalio 19 d. apklausos metu, dienos pajamos. Gynėjo teigimu, svarbu ir tai, kad dienos pabaigoje J. V.‑D visada fiksuodavo prekių likučių vertę pinigine išraiška dėl darbuotojų ir pašalinių asmenų vagysčių, nes per paskutinius trejus metus pasitaikė net keletas vagysčių iš prekybos vietų atvejų. Baigę darbą, darbuotojai pasidarydavo inventorizaciją, ant popieriaus lapo surašydavo, kiek ir kokių prekių liko prekybos vietoje, ir šiuos lapus perduodavo J. V.-D, kuri vėliau pagal kiekvieną prekybos vietą suskaičiuodavo produktų likučius pinigine išraiška į atskirus lapus, t. y. būtent tuos, kurie jai buvo parodyti jos 2018 m. spalio 19 d. apklausos metu. Tuo tarpu, pirmame stulpelyje nurodyti skaičiai buvo darbuotojo darbo vietos kaina su visais mokesčiais.

1.6. Gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nuteistoji J. V.-D per paskutinius kelerius metus gyveno keturiose skirtingose vietose - pas mamą, sesę, dėdę ir adresu (duomenys neskelbtini). Nuteistajai kraustantis iš vienos gyvenamosios vietos į kitą, buvo pervežami ir įmonės buhalteriniai dokumentai. Vienoje iš šių vietų J. V.‑D vėliau ir rado rankraštinius įrašus su tikrosiomis įmonės pardavimų apyvartomis, kuriuos pateikė į bylą, siekdama teisingo ir objektyvaus bylos išnagrinėjimo, tačiau pirmosios instancijos teismas šiuos, nuteistosios vėliau rastus ir į bylą pateiktus, rankraštinius įrašus nepagrįstai atsisakė priimti. Tiek nuteistosios vėliau pateiktuose į bylą rankraštiniuose įrašuose, tiek ir kratos metu rastuose rankraštiniuose įrašuose nėra duomenų apie tai, kada jie buvo surašyti ir kas juose užfiksuota. Analogiškai kratos metu rastuose rankraštiniuose įrašuose nėra jokių duomenų, kad tai yra būtent MB „(duomenys neskelbtini)“ pajamos, todėl teismo išvados, kad J. V.-D kaltę ir nesumokėtų mokesčių sumas patvirtina būtent kratos metu rasti rankraštiniai įrašai, turėtų būti vertinamos kritiškai.

1.7. Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriėmė J. V.‑D pateiktų rankraštinių įrašų ir nepavedė specialistui pateikti išvadą, siekiant patikrinti nuteistosios nurodytą versiją, jog būtent šiuose rankraštiniuose įrašuose yra fiksuotos tikrosios įmonės pajamos. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus, nepatikrino BPK numatytomis priemonėmis nuteistosios J. V.-D byloje pateiktų rankraštinių įrašų ir kratos metu rastų rankraštinių įrašų reikšmės, jų sąsajumo. Taigi, pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, iš esmės suabsoliutino nuteistosios pirmosios apklausos metu duotus parodymus, kurie buvo duoti jai suklydus, bei didesnę reikšmę suteikė kaltinimo pozicijai, netirdamas nuteistosios gynybinės pozicijos.

1.8. Gynėjas skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai atsisakydamas priimti nuteistosios J. V.-D byloje pateiktus rankraštinius įrašus, apribojo jos teisę į gynybą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalis), taipogi užkirto kelią byloje nustatyti objektyvią tiesą. Pirmosios instancijos teismui nepriėmus byloje nuteistosios pateiktų rankraštinių įrašų, nebuvo nustatytas rankraštinių įrašų sąsajumas su MB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės veiklos rezultatais. Gynėjo teigimu, tikėtina, kad teismui priėmus nuteistosios J. V.-D pateiktus byloje rankraštinius įrašus, šių įrašų pagrindu būtų galima konstatuoti, kad tik dalis šiai dienai byloje esančių specialisto išvadoje nurodytų mokėtinų mokesčių yra pagrįsti.

1.9. Nuteistoji byloje pateikė ekspertės, įrašytos į Lietuvos teismo ekspertų sąrašą - M. Orintės 2020 m. birželio 22 d. konsultaciją, kurios išvados vienareikšmiškai patvirtina nuteistosios pateiktų rankraštinių įrašų sąsajumą su ūkinės veiklos rezultatais, parodo tikrąją mokėtinų mokesčių sumą. Nuteistosios gynėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neprijungė prie bylos rankraštinių įrašų, liudijančių MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams išmokėto darbo užmokesčio, todėl byloje darbuotojams išmokėtų atlyginimų klausimai ir nuo jų mokėtinų mokesčių dydis taip ir liko visapusiškai neištirti. Remiantis kratos metu rastais rankraštiniais įrašais paskaičiuota mokesčių suma (susijusių su darbo užmokesčių), neatitinka tikrųjų darbuotojams išmokėtų atlyginimų dydžių. Be to, skunde pažymima, jog pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai suteikė pranašumą kaltinimo pozicijai, tačiau visiškai netyrė gynybinės nuteistosios versijos, todėl baudžiamasis procesas neatitiko BPK 7 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo.

1.10. Nuteistosios gynėjas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriėmė ne tik vėliau nuteistosios rastų ir pateiktų rankraštinių įrašų, tačiau nevertino ir ekspertės M. Orintės 2020 m. birželio 22 d. konsultacijos. Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas negalėjo tiesiog ignoruoti byloje pateiktos ekspertės M. Orintės konsultacinės išvados, nes tokiu būdu buvo pažeistas rungimosi principas (BPK 7 straipsnis) ir suabsoliutinta kaltinimo pozicija, visiškai netiriant gynybinės nuteistosios versijos. Šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai nesiėmė priemonių prieštaravimams tarp FNTT specialistės ir ekspertės M. Orintės konsultacinės išvados pašalinti, kaip to reikalaujama pagal formuojamą teismų praktiką.

1.11. Remiantis tuo, kas išdėstyta, gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo išvados, esą J. V.-D, būdama MB „(duomenys neskelbtini)“ valdytoja laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. ir laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d. neapskaitė 273 673,68 Eur pajamų bei darbuotojams išmokėtų su darbo santykiais susijusių išmokų grynaisiais pinigais 20 339,52 Eur sumai bei nurodytose sumose įrašė į deklaracijas ir ataskaitas žinomai neteisingus duomenis apie MB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotoms institucijoms, neatitinka bylos faktinių aplinkybių. Atitinkamai, gynėjas nesutinka su specialisto paskaičiuotomis nuo nurodytų sumų į valstybės biudžetą mokėtinomis mokesčių sumomis – 47 497 Eur PVM, 9 508 Eur pelno mokesčio, 4 043,72 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 10 954,33 Eur valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų, nes FNTT specialistės išvados buvo padarytos remiantis nepatikimais duomenimis.

1.12. Gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su J. V.-D veikos kvalifikavimu pagal BK 220 straipsnio 2 dalį, nurodo, kad BK 220 straipsnio 2 dalies redakcija, kurioje numatyta kvalifikuota sudėtis už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ir turtą pateikimą, įsigaliojo tik nuo 2017 m. lapkričio 29 d., kai tuo tarpu nuteistajai inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo padarytos laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. ir nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d. Nusikalstamų veikų padarymo metu nuteistosios padaryta nusikalstama veika atitiko požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija, įsigaliojusi 2004 m. liepos 13 d.). Metinė pelno deklaracija už 2017 metus Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikta 2018 m. birželio 15 d., tačiau joje nedeklaruota mokėtina 5 138 Eur suma nesiekė 750 MGL.

1.13. Gynėjas skunde pažymi, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ deklaracijų pateikimas (2017 metų metinė pelno deklaracija VMI pateikta 2018 m. birželio 15 d., 2017 m. gruodžio 14 d., 2018 m. vasario 11 d., 2018 m. gegužės 2 d. mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose (forma FR0572)), yra išskirtinai susijęs su apgaulingu apskaitos tvarkymu, nes pateikiant šias deklaracijas buvo tikslinami MB „(duomenys neskelbtini)“ duomenys. Be kita ko, duomenis tikslino ir patikslintas deklaracijas pateikinėjo ne nuteistoji J. V.‑D, o buhalterė N. P.. Nuteistoji apie buhalterės atliktą deklaracijų tikslinimą nežinojo ir šias deklaracijas tikslinti nenurodė, todėl deklaracijų tikslinimas laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2018 metų yra sietinas išskirtinai su buhalterės atliktais savarankiškais veiksmais.

1.14. Nuteistoji J. V.-D teismui pateikė 2021 m. birželio 28 d. Darbo ginčų komisijos sprendimą, kuriame konstatuota, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė N. P. aplaidžiai tvarkė bendrovės apskaitą. Darbo ginčų komisijos sprendimu buvo nustatytas buhalterės aplaidus apskaitos tvarkymas būtent šioje baudžiamojoje byloje aktualiu laikotarpiu, t. y. 2016-2018 metais. Taigi, neatmestina, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės N. P. netinkamas pareigų vykdymas sąlygojo, jog dalis MB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinių operacijų buvo neatvaizduota buhalterinėje apskaitoje. Ši, jau bylą pakartotinai pirmosios instancijos teisme nagrinėjant paaiškėjusi, aplinkybė buvo itin reikšminga nustatant, tiek nuteistosios nusikalstamų veiksmų priežastinį ryšį su kilusiomis pasekmėms, tiek realiai MB „(duomenys neskelbtini)“ neapskaitytų pinigų, o taipogi ir mokėtinų mokesčių sumas. Be to, atlikus įrodymų tyrimą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismui buvo nurodyta, kad gynyba teiks papildomus įrodymus, tačiau teismas įrodymų tyrimą baigė ir nuteistajai nesudarė galimybių papildomai pateikti įrodymus kitame posėdyje. Taigi, apie Darbo ginčų komisijos 2021 m. birželio 28 d. sprendimą nuteistosios gynėjas galėjo užsiminti tik per baigiamąsias kalbas. Dėl nurodytų priežasčių nuteistajai nebuvo sudarytos galimybės į bylą pateikti 2021 m. birželio 28 d. Darbo ginčų komisijos sprendimo, todėl, anot gynėjo, esant nustatytiems faktams apie MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės aplaidumą, tvarkant bendrovės buhalterinę apskaitą, turėtų būti atliktas įrodymų tyrimas, o naujai paaiškėjusios aplinkybės, susijusios su buhalterės N. P. aplaidžiai tvarkyta MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterine apskaita, turėtų būti išsamiai ir visapusiškai ištirtos ir įvertintos. Be kita ko, akivaizdu, kad netinkamas buhalterės pareigų vykdymas turėjo tiesioginės įtakos ir FNTT specialistės išvadų patikimumui, nes FNTT specialisto išvada buvo parengta remiantis buhalterės pateiktais aplaidžiai tvarkytos buhalterinės apskaitos duomenimis. Darbo ginčų komisijos sprendimas taip pat patvirtina, kad buhalterės vykdytas aplaidus MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymas turėjo įtakos nepagrįstam nuteistosios J. V.‑D padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 220 straipsnio 2 dalį, kadangi buhalterės savo iniciatyva 2017-2018 metais atliktas deklaracijų tikslinimas neaiškių duomenų pagrindu teismo buvo vertinamas kaip nuteistosios padaryta tęstinė nusikalstama veika.

1.15. Nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad rezoliucinė skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria tenkinti civilinių ieškovų ieškiniai, buvo suformuluota iš esmės ydingai, nes iš paties teismo cituotos kasacinio teismo praktikos seka, kad rezoliucinėje teismo nuosprendžio dalyje, tenkinant civilinius ieškinius, žala turėjo būti priteista iš MB „(duomenys neskelbtini)“ ir tik subsidiariai priteista iš nuteistosios J. V.‑D. Kita vertus, anot gynėjo, negalima sutikti su civilinių ieškinių tenkinimu ir žalos priteisimu iš MB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai kaltinimai baudžiamojoje byloje nebuvo pareikšti. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai baudžiamojoje byloje yra įtraukta civiline atsakove, tuo pačiu galima konstatuoti, kad civilinių ieškovų ieškiniai buvo tenkinti visiškai nepagrįstai.

1.16. Nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde pažymi, kad apkaltinamasis Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis J. V.-D atžvilgiu buvo priimtas nepagrįstai, pažeidus in dubio pro reo principą, jos kaltė buvo grindžiama prielaidomis ir teismo išvadomis, kurios neatitiko byloje surinktų įrodymų viseto, buvo nelogiškos ir neįrodytos.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji J. V.-D ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistosios gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistosios J. V.-D gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl įrodymų vertinimo

Nuteistosios J. V.-D gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, padarė eilę procesinių teisės normų pažeidimų - netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai pranašumą suteikė kaltinimo pozicijai, tuo pažeisdamas BPK 7 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą, taip pat in dubio pro reo principą, todėl nepagrįstai J. V.-D atžvilgiu taikė baudžiamąją atsakomybę.

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti. Taisyklės, pagal kurias teismai nusprendžia, kokie baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys laikytini įrodymais, nustatytos BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse. Duomenys, iki juos pripažįstant įrodymais, yra tikrinami BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka atliekant proceso veiksmus ir tik tokiais teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais gali būti grindžiamas teismo nuosprendis (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pagal BPK 20 straipsnio 3 dalį įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad įrodymu gali būti pripažįstami tik tokie duomenys, kurių patikimumas gali būti patikrintas teismo proceso metu BPK nurodytomis priemonėmis. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti dėl jų liečiamumo, patikimumo, leistinumo ir pakankamumo asmens kaltumui nustatyti, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

Esminiu įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apeliacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, Nr. 2K-7-176-303/2015, Nr. 2K-251-507/2016, Nr. 2K-74-976/2017, Nr. 2K-270-628/2020). Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo nuosprendžio ar nutarties priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, Nr. 2K-P-89/2014). Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Susipažinusi su bylos duomenimis teisėjų kolegija nenustatė, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo kaip nors pažeista ar apribota J. V.-D teisė į gynybą arba pažeistas BPK 7 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas, reiškiantis kaltinimo ir gynybos šalių lygias teises bylos nagrinėjimo metu. Byloje buvo apklausti liudytojai, specialistė, atlikusi tyrimą, ištirti ir įvertinti byloje esantys rašytiniai įrodymai, iš teisiamojo posėdžio protokolų matyti, kad nuteistajai jos teisės buvo išaiškintos, tiek ji pati, tiek jos gynėjas aktyviai reiškė įvairius prašymus, užduodavo klausimus apklausiamiems asmenims. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismas, vertindamas bei spręsdamas bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymus pagal BPK 270 straipsnio nuostatas, vadovaujasi tuo, ar pateiktas prašymas turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui. Teismas privalo patenkinti prašymus, jeigu išaiškintinos aplinkybės turi reikšmės bylai, tačiau turi teisę ir atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla. Taigi tai, ar bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus tenkinti ar juos atmesti, yra teismo prerogatyva. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas svarstė visus - tiek nuteistosios ir jos gynėjo prašymus, tiek ir prokuroro pareikštus prašymus, pateikė motyvus dėl jų tenkinimo arba ne. Pažymėtina, kad proceso dalyvių, tarp jų ir kaltininko ar (ir) jo gynėjo, dalies prašymų atmetimas pats savaime nesuteikia pagrindo teigti, kad buvo pažeistas rungimosi principas. Teismas neprivalo tenkinti nepagrįstų ar reikšmės bylos išnagrinėjimui neturinčių proceso dalyvių prašymų, o proceso dalyviai neturi piktnaudžiauti savo teisėmis. Todėl vien tai, kad pirmosios instancijos teismas bylos duomenis įvertino nepalankiai nuteistajai ar motyvuotai atmetė gynėjo prašymus, nėra nei baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nei teismo šališkumą parodantis faktas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi būti optimalus, t. y. jo trukmė yra sąlygojama visų bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių nustatymu bei, įvertinus įrodymais pripažintų faktinių duomenų visetą, tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti išvadas dėl svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis, nebuvimu.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nesilaikė bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, t. y. kad pirmosios instancijos teismas būtų vadovavęsis neleistinais ar nepatikimais įrodymais, ignoravęs kokias nors svarbias ir esmines bylos aplinkybes, būtų padaręs klaidų dėl įrodymų turinio ir pan. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno jų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, pakankamumą, jų tarpusavio ryšį bei įrodomąją reikšmę tiek atskirai, tiek atsižvelgęs į surinktų įrodymų visumą. J. V.-D kaltę, padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 2 dalyje, įrodo byloje nustatyta ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje tinkamai ir motyvuotai įvertinta įrodymų visuma, leidžianti daryti pagrįstas išvadas dėl nuteistosios atliktų veiksmų pobūdžio bei kaltės formos.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 2 dalyje

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad J. V.-D, nuo 2014 m. gegužės 16 d. būdama MB „(duomenys neskelbtini)“ valdytoja ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą bei veiklą laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d., laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d., siekdama iškreipti išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją ir siekdama išvengti mokesčių, veikdama per MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią buhalterę N. P., nesuvokusią jos nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė jai duomenų apie faktiškai įvykusias ūkines operacijas – piniginių lėšų už suteiktas paslaugas ir parduotas prekes fiziniams asmenims gavimą, bendra vertė 273 673,68 Eur, ir darbuotojams išmokėtas su darbo santykiais susijusias išmokas grynaisiais, iš viso 20 339,52 Eur. Tokiu būdu J. V.-D tyčia, veikdama sąmoningai apgaulingai tvarkė MB „(duomenys neskelbtini)“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d., laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d. negalima iš dalies nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros ir pripažino J. V.-D kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Taipogi pirmosios instancijos teismas nustatė, kad MB (duomenys neskelbtini) vadovė J. V.-D, siekdama išvengti mokesčių, veikdama per jos nusikalstamų veiksmų nesuvokusią buhalterę N. P., įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai ir tokiu būdu išvengė 47 497 Eur PVM, 9 508 Eur pelno mokesčio, 4 043,72 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 10 954,33 Eur įmokų į VSDFV biudžetą – valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų – mokėjimo, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 2 dalyje.

Kaip matyti iš pačios nuteistosios J. V.-D pozicijos viso bylos proceso metu, nuteistoji pripažino, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, tačiau nurodė, kad nesumokėtų mokesčių valstybei dydis turėtų būti apskaičiuotas daug mažesnis. Nuteistoji J. V.-D jau apylinkės teisme, kuriame iš pradžių buvo nagrinėjama ši baudžiamoji byla, parodė, kad specialisto išvada byloje atlikta pagal kratos metu paimtus dokumentus (rankraštinius įrašus), tačiau tuose įrašuose buvo užfiksuoti prekių likučiai, o ne gautos pajamos ar išmokėti atlyginimai, o apklausta kaip specialioji liudytoja ji davė neteisingus parodymus, nes buvo paveikta streso. Iš esmės tokios pačios pozicijos nuteistoji laikėsi ir bylą nagrinėjant Klaipėdos apygardos teisme, analogiškus argumentus apeliaciniame skunde nurodė ir nuteistosios gynėjas. Apeliaciniame skunde gynėjas, kritikuodamas byloje esančią FNTT Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veikos tyrimo skyriaus specialistės J. K. 2019 m. kovo 29 d. išvadą Nr. 04/12-2-5-3412, visų pirma pažymi, jog ši išvada yra sąlyginė, todėl jos vertinimui keliami didesni reikalavimai. Antra – pateikdama specialisto išvadą, specialistė J. K. vadovavosi liudytojų nurodytomis aplinkybėmis ir nuteistosios parodymais, kurie esą patvirtino, kad kratos metu rastuose rankraštiniuose įrašuose yra fiksuotos realizacinės pajamos ir darbuotojams faktiškai išmokėtas darbo užmokestis. Tokios specialistės išvados ir jų metodika, gynėjo teigimu, kelia pagrįstų abejonių, kadangi apklausti teisme liudytojai iš esmės nepatvirtino rankraštiniuose įrašuose esančios informacijos (įrašų teisingumo), tuo tarpu J. V.‑D nurodė, kad kratos metu rasti rankraštiniai įrašai neatspindi bendrovės realizacinių pajamų, o duodama pirminius parodymus apie kratos metu rastus rankraštinius įrašus ji suklydo, kadangi neturėjo galimybės įsigilinti į jų turinį. Taipogi gynėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriėmė ne tik vėliau nuteistosios rastų ir pateiktų rankraštinių įrašų, tačiau nevertino ir ekspertės M. Orintės 2020 m. birželio 22 d. konsultacijos, kurios išvados vienareikšmiškai patvirtina nuteistosios pateiktų rankraštinių įrašų sąsajumą su ūkinės veiklos rezultatais. Su tokiais nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti.

Šioje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2018 m. rugpjūčio 24 d. Kratų, atliktų 2018 m. rugpjūčio 31 d. MB (duomenys neskelbtini) registracijos bei veiklos vietose, J. V.-D naudojamuose automobiliuose, deklaruotoje gyvenamojoje vietoje bei gyvenamojoje vietoje metu buvo paimti įvairūs MB (duomenys neskelbtini) dokumentai, rankraštiniai užrašai (t. 3, b. l. 179-181, t 4, b. l. 40-42, 51-53, 69-72, 79-82, 89-94, 116, 117, 119-191, t 5, b. l. 1-31), kurie buvo pateikti MB (duomenys neskelbtini) veiklą tyrusiai specialistei J. K.. Kratų metu jokių papildomų rankraštinių įrašų nei nuteistoji J. V.-D, nei kiti MB (duomenys neskelbtini) atsakingi asmenys nepateikė. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais J. V.-D parodė, kad ji MB „(duomenys neskelbtini)“ valdytoja dirba nuo 2014 metų. MB „(duomenys neskelbtini)“ savo patalpų neturi ir visas maisto ruošimo ir prekybos patalpas nuomojasi iš įvairių fizinių ir juridinių asmenų. Patalpos nuomojamos (duomenys neskelbtini). MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai buvo samdomi, su jais buvo sudaromos darbo sutartys. Atsakydama į klausimą dėl 2018 m. rugpjūčio 31 d. kratos metu MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) (valgykla), rastų rankraštinių užrašų, kurie jai parodyti apklausos metu, paaiškino, kad šiuose jai parodytuose lapuose su rankraštiniais įrašais, kurie sunumeruoti nuo 109 iki 117, yra užfiksuotos MB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 metų veiklos vietose realiai gautos pajamos. Lapuose užrašyti skaičiai 06, 07, 08 yra mėnesiai, po jais einantys skaičiai – mėnesio dienos, o šalia jų užrašyta dienos apyvarta. Lapo viršuje nurodyta veiklos vykdymo ir prekybos vieta. Užrašas „Burgerinė“ – tai prekybos vieta, adresu (duomenys neskelbtini). Lapuose su rankraštiniais įrašais, kurie sunumeruoti nuo 75 iki 108, yra užfiksuoti duomenys apie MB „(duomenys neskelbtini)“ dirbusių darbuotojų dirbtas darbo dienas, jiems mokėtą darbo užmokestį, MB „(duomenys neskelbtini)“ negautos pajamos dėl darbuotojų ir jų draugų suvalgyto maisto darbo dienomis. Kiekvieno lapo viršuje nurodomas dirbančiojo vardas, skaičiai 06, 07, 08 – tai mėnesiai, žemiau jų nurodytos mėnesio dienos, kuriomis darbuotojas dirbo, šalia jų nurodyta suma – tai darbuotojui išmokėta suma už dienos darbą grynaisiais pinigais, šalia darbuotojo išmokėto darbo užmokesčio žymėdavo MB „(duomenys neskelbtini)“ negautas pajamas dėl darbuotojo ir jo draugų per darbo dieną suvalgyto maisto ir darbuotojo padaryto broko gaminant patiekalus. Apie per dieną suvalgytą maistą darbuotojas užrašydavo atskiruose lapuose, iš kurių duomenis J. V.-D surašydavo į apklausos metu parodytus lapus prie darbuotojo gauto dienos atlyginimo. Skaičiai, kurie yra surašyti sudedant darbuotojo gautą atlyginimą per lape išskirtą laiko tarpą ir MB „(duomenys neskelbtini)“ negautas pajamas dėl darbuotojų suvalgyto maisto, yra duomenys apie tai, kiek per šį laiko tarpą MB „(duomenys neskelbtini)“ kainavo darbuotojas. Lape, kurio Nr. 73, yra duomenys, perkelti iš rankraštinių lapų su 2016 metų apyvartomis, apie kuriuos davė parodymus, ir šie duomenys perkelti į kompiuterį, atspausdinti. Duomenų lape Nr. 74 pakomentuoti negali. Apklausos metu J. V.-D parodyti lapai su rankraštiniais įrašais, kurie sunumeruoti nuo 1 iki 15, – tai duomenys apie MB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos vietų pajamas 2017 metais, duomenys lapuose surašyti analogiškai kaip ir 2016 metais, apie tai J. V.‑D davė parodymus anksčiau. Lapuose su rankraštiniais įrašais, kurie sunumeruoti nuo 16 iki 69, – 2017 metų duomenys apie darbuotojų gautą darbo užmokestį grynaisiais ir suvartotą maistą. Šie duomenys analogiški duomenims, kurie fiksuoti 2016 metais ir apie kuriuos J. V.-D davė parodymus anksčiau. Atlyginimą mokėdavo pagal savo duomenis, kurie nurodyti lapuose su rankraštiniais įrašais, ir ji jį mokėdavo beveik kas savaitę ar kitu jai patogiu laiku, o pasibaigus mėnesiui ir buhalterei paruošus darbo užmokesčio žiniaraščius, darbuotojai juos J. V.-D prašomi pasirašydavo, bet žiniaraščiuose nurodytų sumų ji jiems nebemokėdavo. Duomenis apie dienos apyvartas, kokias įtraukti į MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, buhalterei perduodavo ji pati. Visi jai apklausos metu parodyti lapai su rankraštiniais įrašais yra rašyti jos (t. 8, b. l. 99–101).

Teismų praktikoje pažymima, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmenų parodymai įrodymais pripažįstami tada, kai jie nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-976/2015). Pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai gali būti perskaitomi byloje esantiems įrodymams patikrinti, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai. Teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, skirtingai nuo teisme perskaitytų jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, ir jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2013, 2K-228/2014, 2K-255-746/2015, 2K-431-746/2015). Kita vertus, teismų praktikoje yra pasakyta, kad teismas gali grįsti išvadas ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių asmenys nepatvirtina teisme, tačiau tik tais atvejais, kai šie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai. Tokiais atvejais šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206/2008, 2K-274/2008, 2K-7-198/2008, 2K-412/2008, 2K-287/2013, 2K-107-489/2017, 2K-7-57-648/2021 ir kt.). Taigi, kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui bei galutiniam įrodymų įvertinimui.

Kaip minėta, bylą nagrinėjant teisme, nuteistoji J. V.-D pakeitė parodymus, tvirtindama, jog kratų metu paimtuose rankraštiniuose įrašuose buvo užfiksuoti prekių likučiai, o ne gautos pajamos ar išmokėti atlyginimai, o skirtingų parodymų davimo priežastimi įvardijo ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu patirtą stresą. Šiuos nuteistosios aiškinimus visų pirma paneigia pirmosios instancijos teisme kaip liudytojo apklausto ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje atlikusio R. L. parodymai. Liudytojas R. L. parodė, jog tyrimas buvo pradėtas pagal VMI medžiagą dėl įmonės „(duomenys neskelbtini)“. Buvo nustatyta, kad ne visos pajamos, kurios buvo traukiamos į apskaitą, buvo mušamos į kasos aparatą, buvo rastas pinigų perteklius kasoje. Visose prekybos vietose, J. V.-D gyvenamojoje vietoje buvo atliktos kratos. Kratų metu buvo rasti dokumentai, jie paimti, apžiūrėti. Prokurorė surašė nutarimą apklausti J. V.-D, kaip specialiąją liudytoją. J. V.‑D buvo iškviesta, ji buvo supažindinta su šiuo nutarimu, buvo paklausta, ar ji sutinka duoti parodymus. J. V.-D sutiko duoti parodymus, jai buvo parodyti rasti dokumentai, buvo pasakyta, kas tai yra specialusis liudytojas ir koks jo statusas. Pirmos apklausos metu buvo klausiama, rodant dokumentus. Viskas buvo užfiksuota apklausos metu. Dokumentai buvo susiję su (duomenys neskelbtini) 2016, 2017 metų veikla. Buvo atskirai klausiama pagal dokumentus, kurie susiję su 2016 metų veikla, taip pat ir 2017 metų veikla. J. V.-D geranoriškai aiškino, kas užfiksuota kiekviename iš dokumentų. Ji nurodė, kad tai yra įmonės realios pajamos, išmokamas atlyginimas. J. V.-D reakcija buvo natūrali, abejonių, kad tai ne jos dokumentai, ji neturėjo. Paimtuose lapuose buvo nurodyti adresai, datos, skaičiai, darbuotojų vardai. Kai kur netgi buvo nurodytos darbuotojų pavardės. Viską J. V.-D sklandžiai aiškino. Dokumentuose surašyti tikri faktai. Pastovus dienos skaičius buvo 13 eurų, tiek buvo mokama darbuotojui. Ne visi liudytojai apklausos metu prisiminė, kiek procentų jiems buvo primokama prie nustatytos sumos. Pagal šiuos dokumentus buvo suskaičiuota, kad 2016 metais pastovus užmokestis buvo 13 eurų ir dar buvo mokamas priedas nuo apyvartos. Jeigu darbuotojai dirbdavo kioske dviese, tada priedas būdavo mokamas per pusę. 2017 metais pastovus dienos atlyginimas darbuotojui jau buvo 26 eurai plius trys procentai prie atlyginimo. Visi skaičiai sutapo. Visi dokumentai buvo rodomi J. V.‑D, ji matė, kas lapuose yra parašyta. Apie kitus dokumentus nebuvo kalbama. Liudytojo teigimu, trūko kai kurių dokumentų, todėl buvo paprašyta juos pateikti, J. V.-D buvo atvykusi pas jį į kabinetą ir pateikė prašomus dokumentus. J. V.-D nesutiko su baudžiamuoju įsakymu, jai pasirodė per didelė suma priskaičiuota.

Apie atlyginimų mokėjimo aplinkybes liudytojais byloje buvo apklausti MB (duomenys neskelbtini) darbuotojai. Iš apklaustų asmenų parodymų matyti, kad liudytoja R. Ž. parodė, kad vasarą dirbo (duomenys neskelbtini), dirbdavo 12 valandų, sutartas atlyginimas gali būti 13 Eur ir kažkoks procentas, neprisimena, ar visus pinigus užfiksuodavo kasos aparate, atlyginimą mokėdavo J., į maišelį įdėtus pinigus pasiimdavo J. Liudytoja patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 46-47), kad ne visus pinigus įmušdavo į kasą. Liudytoja D. U. parodė, kad ji MB „(duomenys neskelbtini)“ vaflių kepėja dirbo vasaros sezono metu 2017 metais, kiek valandų ji dirbdavo per pamainą, priklausydavo nuo klientų kiekio ir oro sąlygų, kadangi ji buvo nepilnametė, su kasos aparatu dirbo tik keletą kartų per visą darbo laiką. Liudytojas G. M. parodė, kad jis 2016 metais dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“ tiekėju-pagalbiniu darbuotoju, jam už darbą buvo mokama 30 Eur per dieną, atskaičius mokesčius, pinigus gaudavo grynais į rankas, nežino, kiek žiniaraščiuose būdavo parašyta. Liudytojas E. Z. parodė, kad jis dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“ picų kepėju, dirbo ir vienas, ir pamainoje po du, visus pinigus įtraukdavo į kasos aparato apskaitą, jei nespėdavo įmušti į kasą dieną, tai padarydavo vakare, darbo užmokestis būdavo valandinis ir 1,5 ar 2 procentai nuo apyvartos. Liudytoja K. V. parodė, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ maisto paruošėja-pardavėja dirbo 2016 metais, J. nurodė, kad jai bus mokamas bazinis atidirbtos dienos pamainos atlyginimas ir 7 procentai nuo per pamainą suprekiautos sumos, J. buvo nurodžiusi, kad, esant galimybei, ne visus gautus pinigus už parduotas prekes užfiksuotų kasos aparatu, todėl ji, vykdydama J. nurodymą, ne visus pinigus, gautus iš klientų, užfiksuodavo kasos aparatu, už tai per patikrinimą buvo mokesčių inspekcijos nubausta. Liudytojas L. P. parodė, kad 2016 metais dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“ picų kepėju (duomenys neskelbtini), dirbo ir vienas, ir pamainoje po du, visus pinigus įtraukdavo į kasos aparato apskaitą. Darbo užmokestis priklausydavo nuo apyvartos. Atlyginimą mokėdavo J. V.-D grynaisiais pinigais kas savaitę, darbo užmokestis skirdavosi. 2017 metais gaudavo 2 eurus į valandą. Būdavo, kad duodavo priedą, jei iškepdavo daugiau picų. Priedą gaudavo grynaisiais. Sumos, kurias pasirašydavo, ne visada sutapdavo. Liudytojas M. J. parodė, kad jis 2016 metais vasarą dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“ maisto paruošėju-pardavėju (duomenys neskelbtini), atlyginimas buvo mokamas grynaisiais pinigais – bazinis atidirbtos dienos pamainos atlyginimas ir 3–5 procentai nuo per pamainą suprekiautos sumos. Visus iš klientų gautus pinigus įtraukdavo į kasos aparato apskaitą. Liudytoja M. V. parodė, kad ji MB „(duomenys neskelbtini)“ maisto paruošimo darbuotoja dirbo vasaros sezono metu 2016 metais. Pamainoje dirbdavo ir viena, ir dviese, iš klientų gautus pinigus atiduodavo J., į kasą mušdavo pinigų tiek, kiek spėdavo. Neįmuštus pinigus atiduodavo šeimininkams. Picerija nebuvo didelė. Maisto atsargų visada būdavo tik tiek, kiek reikėjo gaminti picoms. Ji žinojo, kaip dirbti su kasos aparatu, tačiau galėjo padaryti ir klaidų su juo dirbdama. Ji klaidų netaisydavo, viską darydavo J. dienos pabaigoje. Liudytojas D. S. parodė, kad jis 2017 metų vasaros sezonu, nuo birželio pabaigos iki rugpjūčio pabaigos, ir 2018 metų vasaros sezonu, nuo birželio pradžios iki rugpjūčio pabaigos, dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“. Jis priimdavo užsakymus, kepdavo picas, priimdavo pinigus, kuriuos įtraukdavo į kasos aparato apskaitą. Kai būdavo labai daug klientų, dalies pinigų iš karto neįtraukdavo, tai darydavo vėliau. Kasos aparato operacijų žurnalą dažniausiai pildė J. V.‑D, pinigus iš kasos aparato išimdavo J. V.-D. Jis gaudavo minimalųjį atlyginimą ir 2 procentus nuo pardavimų. Liudytojas R. S. parodė, kad jis 2016 metų vasarą dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“ maisto paruošėju, jis priimdavo užsakymus, kepdavo picas, priimdavo pinigus, juos įtraukdavo į kasos aparato apskaitą. Pamainos pabaigoje pasitikrindavo, kiek liko pinigų, likusius įdėdavo į kasą. Jo darbo užmokestis buvo mokamas už dirbtas valandas, už valandą gaudavo apie 2 Eur, papildomai gaudavo 2 procentus nuo pamainoje suprekiautos sumos, užmokestį grynais pinigais mokėdavo J. po pamainos arba dviejų pamainų. Liudytojas E. K. parodė, kad jis 2017 metų rugpjūčio mėnesį dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“ picerijoje (duomenys neskelbtini). Jo darbas buvo priimti žmonių užsakymus, pateikti maistą, priimti pinigus, visus pinigus įtraukdavo į kasos aparato apskaitą, surinktus pinigus atiduodavo J. Jo darbo užmokestis buvo mokamas už dirbtas valandas, už valandą gaudavo 2,2 Eur ir papildomai 2 procentus nuo apyvartos. Darbo užmokestį visada mokėjo J., išmokėdavo darbo užmokestį ir duodavo pasirašyti į lapą, kuriame, kiek suprato, buvo surašytos dirbtos valandos, procentai už apyvartą. Liudytojas D. K. parodė, kad jis 2017 metais mėnesį bei 2018 metais kelis mėnesius dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“. Jo darbas buvo priimti žmonių užsakymus, pateikti picas, priimti pinigus ir juos užfiksuoti kasos aparatu. Dalies pinigų dėl darbo krūvio nespėdavo užfiksuoti, tačiau stengdavosi tai padaryti pamainos pabaigoje. Pinigus iš kasos aparato kiekvieną rytą išimdavo atvykęs vienas iš įmonės savininkų I. D. arba J. V.-D. Jo darbo užmokestis buvo valstybės nustatytas minimalusis – apie 400 Eur, už papildomai dirbtas dienas – apie 30–40 Eur ir papildomai 1–2 procentų suma nuo apyvartos. Nors nuteistosios gynėjas skunde nurodo, jog dalies liudytojų parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, nes darbo sutartys su šiais darbuotojais buvo nutrauktos dėl darbo drausmės pažeidimų, tačiau nei apeliaciniame skunde, nei byloje nėra jokių šias aplinkybes patvirtinančių duomenų, apeliaciniame skunde taip pat nekonkretizuojama, kurie liudytojai galėjo būti neobjektyvūs, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip deklaratyvus.

2017 m. rugpjūčio 24 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdyboje gauta informacija iš Klaipėdos apskrities VMI dėl galimai apgaulingo apskaitos tvarkymo MB „(duomenys neskelbtini)“. Klaipėdos apskrities VMI nurodė, kad, atlikusi patikrinimus, keturiose Bendrijos veiklos vykdymo vietose nustatė pažeidimus, trijose iš jų – pajamų neįtraukimo į apskaitą atvejus ir grynųjų pinigų faktinių sumų neatitiktį į elektroninių kasos aparatų (toliau – EKA) apskaitą įtrauktoms pinigų sumoms. Dviejose vietose atlikti pakartotiniai kontrolės veiksmai ir nustatyti pajamų neįtraukimo į apskaitą faktai. Veiklos vietoje (duomenys neskelbtini), pirmojo patikrinimo metu į apskaitą neįtraukta 35,8 proc., pakartotino patikrinimo metu – 31,2 proc. pajamų; veiklos vykdymo vietoje (duomenys neskelbtini), pirmojo patikrinimo metu į apskaitą neįtraukta 100 proc., o pakartotino patikrinimo metu – 95,4 proc. pajamų. Dėl nustatytų pažeidimų Bendrijos darbuotojams surašyti 5 administracinio nusižengimo protokolai. Darbuotojai sutiko su protokoluose nurodytomis į EKA apskaitą neįtrauktomis sumomis. Atsižvelgiant į tai, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ į apskaitą neįtraukė daugiau negu trečdalio iš klientų gautų pajamų ir tai daro sistemingai, atsižvelgiant į pateiktus duomenis, pradėtas ikiteisminis tyrimas (t. 1, b. l. 3–7).

2019 m. kovo 29 d. specialisto išvadoje Nr. 04/12-2-5-3412 Dėl MB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma iš dalies nesilaikant teisės aktų reikalavimų, tai yra MB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-09-30 ir laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2017-10-31 nesilaikė: 1) 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574: 6 straipsnio 2 dalies, kur nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies, kur nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. <...> Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, reikalavimų, t. y.: a) laikotarpiu nuo 2016-06-03 iki 2016-09-04 ir laikotarpiu nuo 2017-06-02 iki 2017-10-08 nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais ir į apskaitą neįtraukė iš viso 273 673,68 (106 328,65 + 167 345,03) Eur piniginių lėšų gavimo už suteiktas paslaugas ir parduotas prekes fiziniams asmenims, t. y. 2016 metais iš viso 106 328,65 Eur, 2017 metais iš viso 167 345,03 Eur, b) laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-09-30 ir laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2017-10-31 125 (51 + 74) atvejais apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė ūkinių operacijų: nepagrindė iš viso 26 958,14 (13 052,27 + 13 905,87) Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio ir kasos išlaidų orderiais nepagrindė iš viso 20 339,52 (9862,44 + 10 477,08) Eur išmokėto grynaisiais pinigais darbo užmokesčio 66 (25 + 41) darbuotojams; 12 straipsnio 4 dalies, kurioje nurodyta, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, reikalavimų, t. y.: a) laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-09-30 ir laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2017-10-31 neužregistravo buhalterinės apskaitos registruose suteiktų paslaugų ir prekių pardavimo fiziniams asmenims įplaukų su PVM, iš viso – 273 673,68 (106 328,65 + 167 345,03) Eur, mokėtino PVM, iš viso – 47 497,08 (18 453,73 + 29 043,35) Eur, pajamų gavimo, iš viso – 226 176,60 (87 874,92 + 138 301,68) Eur, t. y.: 2016 metais laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-09-30 iš viso: piniginių lėšų (įplaukų) – 106 328,65 (22 724,78 + 43 076,03 + 40 228,94 + 298,90) Eur, mokėtino PVM – 18 453,73 (3943,97 + 7476,01 + 6981,88 + 51,88) Eur, pajamų – 87 874,92 (18 780,81 + 35 600,02 + 33 247,06 + 247,02) Eur; 2017 metais laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2017-10-31 iš viso: piniginių lėšų (įplaukų) – 167 345,03 (19 308,91 + 57 191,19 + 82 782,68 + 7260,65 + 801,60) Eur, mokėtino PVM – 29 043,35 (3351,13 + 9925,74 + 14 367,24 + 1260,11 + 139,12) Eur, pajamų – 138 301,68 (15 957,78 + 47 265,45 + 68 415,44 + 6000,54 + 662,48) Eur; b) laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-09-30 ir laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2017-10-31 apskaitos registruose neužregistravo 125 (51 + 74) atvejais iš viso 26 958,14 (13 052,27 + 13 905,87) Eur darbo užmokesčio priskaitymo ir 20 339,52 (9862,44 + 10 477,08) Eur darbo užmokesčio išmokėjimo grynaisiais pinigais darbuotojams, t. y.: laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-09-30 51 (20 + 15 + 15 + 1) atveju priskaičiuoto darbo užmokesčio, iš viso – 13 052,27 Eur, ir išmokėto grynaisiais pinigais darbo užmokesčio, iš viso – 9862,44 Eur, laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2017-10-31 74 (20 + 26 + 25 + 2 + 1) atvejais priskaičiuoto darbo užmokesčio, iš viso – 13 905,87 Eur, ir išmokėto grynaisiais pinigais darbo užmokesčio, iš viso – 10 477,08 Eur. Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus negalima nustatyti, kur MB „(duomenys neskelbtini)“ panaudojo iš viso 273 673,68 (106 328,65 + 167 345,03) Eur piniginių lėšų: 2016 metais iš viso – 106 328,65 Eur, 2017 metais iš viso – 167 345,03 Eur, gautų už suteiktas paslaugas ir parduotas prekes fiziniams asmenims. Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus negalima nustatyti, iš kokių piniginių lėšų MB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-09-30 ir laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2017-10-31 išmokėjo grynaisiais pinigais iš viso 20 339,52 (9862,44 + 10 477,08) Eur į buhalterinę apskaitą neįtraukto darbo užmokesčio 66 (25 + 41) darbuotojams. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu pagal pateiktą ikiteisminio tyrimo Nr. 04-6-00048-18 medžiagą ir MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus dėl 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 dalies, 12 str. 1 dalies nuostatų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-09-30 ir laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2017-10-31 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-09-30 ir laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2017-10-30 pagrindė laisvos formos rankraštiniais užrašais (atsižvelgiant į liudytojų apklausos protokolų duomenis) 125 (51 + 74) atvejais darbo užmokesčio priskaitymą, tačiau neužregistravo duomenų apskaitos registruose iš viso 26 958,14 (13 052,27 + 13 905,87) Eur darbo užmokesčio priskaitymo ir į apskaitą neįtraukė ir nepagrindė iš viso 20 339,52 (9862,44 + 10 477,08) Eur darbo užmokesčio išmokėjimo 66 darbuotojams, t. y.: laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-09-30 51 (20 + 15 + 15 + 1) atveju priskaičiuoto darbo užmokesčio, iš viso – 13 052,27 Eur, išmokėto darbo užmokesčio, iš viso – 9862,44 Eur; laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2017-10-31 74 (20 + 26 + 25 + 2 + 1) atvejais priskaičiuoto darbo užmokesčio, iš viso – 13 905,87 Eur, išmokėto darbo užmokesčio, iš viso – 10 477,08 Eur (detaliau tiriamojoje dalyje). Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-6-00042-18 medžiagą ir MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, nustatyta, kad, jeigu laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-09-30 ir laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2017-10-31 apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė iš viso 26 958,14 (13 052,27 + 13 905,87) Eur priskaityto darbo užmokesčio darbuotojams, tai MB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė: 1) 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007: 23 straipsnio 1 dalies, kur nurodyta, kad „Lietuvos vienetas <...> kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms“, 3 dalies, kur nurodyta, kad „Lietuvos vienetas <...> kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys nuo išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms, išmokėtų iki atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotą pajamų mokestį privalo sumokėti į biudžetą iki to paties mėnesio 15 dienos, o nuo išmokų, išmokėtų po atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotas pajamų mokestis turi būti sumokėtas iki to paties mėnesio paskutinės dienos“, reikalavimų, tai yra 125 (51 + 74) atvejais nuo apskaitos dokumentais nepagrįsto ir į apskaitą neįtraukto priskaityto darbo užmokesčio, iš viso 26 958,14 (13 052,27 + 13 905,87) Eur, laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-09-30 ir laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2017-10-31 neišskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą iš viso 4043,72 (1957,84 + 2085,88) Eur gyventojų pajamų mokesčio ir tuo padarė nuostolį valstybės biudžetui – 4043,72 Eur, už 2016 metų 6–9 mėn. – 1957,84 Eur, už 2017 metų 6–10 mėn. – 2085,88 Eur (neįvertinus NPD (neapmokestinamojo pajamų dydžio) ir PNPD (papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio), 24 straipsnio 1 dalies, kur nurodyta, kad „mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėtojo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“, 2 dalies, kur nurodyta, kad „pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų <...> Mėnesinė deklaracija <...> pateikiama už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį iki mokestinio laikotarpio kito mėnesio 15 dienos“, reikalavimų, t. y. pagal laikotarpio nuo 2016-08-11 iki 2018-05-02 išrašą iš VMI kompiuterinės duomenų bazės „Duomenys apie pateiktas deklaracijas“ su deklaracijomis (gautas iš VMI kompiuterinės duomenų bazės) nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ mokestiniu laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2017-10-31 Klaipėdos apskrities VMI pateiktose 9 atvejais (2016-08-11, 2017-04-27, 2016-10-13, 2017-02-10, 2018-02-11, 2018-05-02, 2017-10-11, 2017-11-13, 2017-12-14) Mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose (forma FR0572) deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, t. y.: a) 18 laukelyje „Išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, suma“ (forma FR0572) deklaravo 26 958,14 Eur mažiau su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės išmokų; b) 19 ir 20 laukelyje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų <...> suma“ (forma FR0572) deklaravo 4043,72 Eur mažiau išskaičiuoto pajamų mokesčio ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 4043,72 Eur (neįvertinus NPD (neapmokestinamojo pajamų dydžio) ir PNPD (papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio), 2) 2002 m. gruodžio 3 d. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. IX-1219 17 straipsnio 1 dalies, kur nurodyta, kad „draudėjai moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, už asmenis: 1) dirbančius pagal darbo sutartis“, 2 dalies, kur nurodyta, kad „asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje <...> moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“, reikalavimų, tai yra 125 (51 + 74) atvejais laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-09-30 ir laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2017-10-31 nuo apskaitos dokumentais nepagrįsto ir į apskaitą neįtraukto priskaityto darbo užmokesčio, iš viso 26 958,14 Eur, neišskaitė ir nesumokėjo į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą iš viso 2574,89 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų, tuo padarė nuostolį Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui – 2574,89 (957,40 + 1617,49) Eur, t. y. nesumokėjo 957,40 (448,85 Eur – 2016 metų 6–9 mėn. + 508,55 Eur - 2017 metų 6–10 mėn.) Eur draudėjų mokamų privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir 1617,49 (783,14 Eur – 2016 metų 06-09 mėn. + 834,35 Eur – 2017 metų 6–10 mėn.) Eur asmenų privalomojo sveikatos draudimo įmokų, 3) 2004 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 10 straipsnio 2 dalies, kur nurodyta, kad „draudėjai privalo pateikti socialinio draudimo pranešimus ir kitus dokumentus, reikalingus draudžiamosioms pajamoms, socialinio draudimo įmokoms, išmokoms ir socialinio draudimo stažui apskaičiuoti“, 14 straipsnio 2 dalies, kur nurodyta, kad „draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų“ (galiojusio iki 2016-07-01), reikalavimų ir 2016 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. XII-2508 10 straipsnio 1 dalies, kur nurodyta, kad ,,apdraustųjų asmenų, <...> socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos <...>“, 12 straipsnio 1 dalies, kur nurodyta, kad ,,draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas“, ir 2 dalies, kur nurodyta, kad „priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“, reikalavimų, tai yra 125 (51 + 74) atvejais laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-09-30 ir laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2017-10-31 nuo apskaitos dokumentais nepagrįsto ir į apskaitą neįtraukto priskaityto darbo užmokesčio, iš viso 26 958,14 Eur, neišskaičiavo ir laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-10-15 ir laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2017-11-15 nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą iš viso 8351,63 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, tuo padarė nuostolių Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui – 8351,63 (4043,59 Eur – 2016 metais, 4308,04 Eur – 2017 metais) Eur; 17 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, kad ,,draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šiame ir kituose įstatymuose“, ir 3 dalies, kurioje nurodyta, kad ,,draudėjai privalo atitinkamam vietos mokesčių administratoriui (registro tvarkymo įstaigai) ir Fondo administravimo įstaigoms šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikti teisingus duomenis apie save ir apdraustuosius asmenis“, tai yra pagal ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-6-00048-18 medžiagą (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2018-10-25 raštą Nr. (7.4)SI-47639 su dokumentais, kurį pasirašė direktorius V. A.) nustatyta, kad pateiktuose MB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinių laikotarpių nuo 2016-06-27 iki 2017-10-05 pranešimuose apie apdraustuosius darbuotojus už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD ir forma 2-SD) pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, t. y.: laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2017-10-31 28 atvejais (2016-07-13, 2016-06-27, 2016-07-07, 2016-08-05, 2016-07-25, 2016-08-29, 2016-08-25, 2016-08-08, 2016-08-22, 2016-08-19, 2016-08-16, 2016-08-30, 2016-09-05, 2017-07-17, 2017-06-28, 2017-06-19, 2017-06-29, 2017-08-16, 2017-08-03, 2017-07-28, 2017-08-25, 2017-08-27, 2017-09-07, 2017-08-30, 2017-08-21, 2017-08-07, 2017-08-18, 2017-10-05) MB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktose deklaracijose „Pranešimas apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį“ S4 laukelyje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Eur“ deklaravo iš viso 26 958,14 Eur mažiau pajamų, S5 laukelyje „Įmokų suma, Eur“ deklaravo iš viso 10 954,33 Eur mažiau įmokų (nustatyta pagal pateiktus SAM3SD priedus „Apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokos“ ir pateiktų darbuotojų duomenis), tai yra laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2017-10-31 deklaracijose SAM3SD „Apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokos“ ir deklaracijose 2-SD „Pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą“, laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2017-10-31 „Socialinio draudimo įmokų tarifas 39,98 proc.“, „Socialinio draudimo įmokų tarifas 40,98 proc.“, „Socialinio draudimo įmokų tarifas 41,98 proc.“, „Socialinio draudimo įmokų tarifas 42,98 proc.“ deklaravo: a) A11 laukelyje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Eur“ iš viso 26 958,14 (13 052,27 Eur 2016 metais + 13 905,87 Eur 2017 metais) Eur mažiau pajamų, b) A12 laukelyje „Įmokų suma Eur“ iš viso 10 954,33 Eur (5275,58 Eur 2016 metais + 5678,75 Eur 2017 metais) mažiau įmokų, 2016 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 5 straipsnio 3 dalies, kur nurodyta, kad ,,į Garantinį fondą 0,2 procento dydžio įmokas nuo darbuotojams, kuriems taikomi Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo <...> nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, moka: 1) Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys“, ir 17 straipsnio 1 dalies, kur nustatyta, kad ,,įmokos apskaičiuojamos ir mokamos, <...> laikantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatytos tvarkos ir terminų“, reikalavimų, tai yra 74 (20 + 26 + 25 + 2 + 1) atvejais laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2017-10-31 nuo apskaitos dokumentais nepagrįsto ir į apskaitą neįtraukto priskaityto darbo užmokesčio, iš viso 13 905,87 (3573,46 + 5602,80 + 4527,03 + 136,79 + 65,79) Eur, nepriskaičiavo ir nesumokėjo iš viso 27,81 Eur įmokų už Garantinį fondą į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą ir tuo padarė nuostolių valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui – 27,81 Eur, 4) 2012 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo Nr. XI-2079 (galiojusio iki 2016-12-31) 3 straipsnio 1 dalies, kur nurodyta, kad „1. Garantinio fondo lėšas sudaro: 1) darbdavių, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose, įmokos“, 3 straipsnio 3 dalies, kur nurodyta, kad „šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų įmokų dydis yra lygus 0,2 procento priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio, nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, dydžiui“, reikalavimų, tai yra 51 (20 + 15 + 15 + 1) atveju laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-09-30 nuo apskaitos dokumentais nepagrįsto ir į apskaitą neįtraukto priskaityto darbo užmokesčio, iš viso 13 052,27 (4357,33 + 5096,90 + 3580,47 + 17,57) Eur, nepriskaičiavo ir nesumokėjo iš viso 26,10 Eur įmokų į Garantinį fondą, tuo padarė nuostolių valstybės biudžetui – 26,10 Eur. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-6-00048-18 dokumentų duomenis, nustatyta, kad, jeigu MB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-09-30 ir laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2017-10-31 125 atvejais apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė iš viso 26 958,14 Eur priskaityto darbo užmokesčio, tai MB „(duomenys neskelbtini)“ neišskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 15 024,15 Eur (7259,52 + 7764,63) (2016 metais – 7259,52 Eur, 2017 metais – 7764,63 Eur) įmokų ir mokesčių, iš jų: 4043,72 Eur (2016 m. – 1957,84 Eur, 2017 m. – 2085,88 Eur) gyventojų pajamų mokesčio; 10 954,33 Eur (2016 m. – 5275,58 Eur, 2017 m. – 5678,75 Eur) VSDF įmokų; 26,10 Eur įmokų į Garantinį fondą 2016 m. Nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms tiriamojo laikotarpio duomenis, neatitinkančius tikrovės, tai yra MB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė: 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 straipsnio, kuriame nurodyta, kad „mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“; 1) MB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751: 3 straipsnio 1 dalies, kur nurodyta, kad „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų tiekimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks“, reikalavimų, t. y. laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-09-30 ir laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2017-10-31 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose 9 PVM deklaracijose (forma FR0600) įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra nedeklaravo (11 eilutėje) PVM apmokestinamųjų sandorių, iš viso – 22 6176 (87 875 + 138 301) Eur, (29 eilutėje) standartinio tarifo pardavimo PVM, iš viso – 47 497 (18 454 + 29 043) Eur, ir (36 eilutėje) mokėtino į biudžetą PVM, iš viso – 47 497 (18 454 + 29 043) Eur 2016 ir 2017 metais; 90 straipsnio 1 dalies, kur nurodyta, kad „už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuojama šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 <...> straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos“, nuostatų, t. y. neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 2016 ir 2017 metais iš viso 47 497 (18 454 + 29 043) Eur; 2) MB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies, kur nurodyta „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, 5 straipsnio 2 dalies, kur nurodyta, kad „vienetų (išskyrus pelno nesiekiančių), kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 5 procentų mokesčio tarifą“, reikalavimų, tai yra laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-09-30 ir laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2017-10-31 už suteiktas paslaugas ir parduotas prekes fiziniams asmenims, iš viso – 190 162 (87 395 + 102 767) Eur, nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo iš viso 9508 (4370 + 5138) Eur pelno mokesčio į valstybės biudžetą. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ už tiriamąjį laikotarpį nuo 2016-06-01 iki 2016-09-30 ir nuo 2017-06-01 iki 2017-10-31 nedeklaravo ir nesumokėjo iš viso 72 029,15 (30 083,52 + 41 945,63) Eur mokesčių ir įmokų, iš jų: 2016 metais – 30 083,52 Eur (PVM – 18 454 Eur, pelno mokesčio – 4370 Eur, gyventojų pajamų mokesčio – 1957,84 Eur, VSDF įmokų – 5275,58 Eur, įmokų į Garantinį fondą – 26,10 Eur), 2017 metais – 41 945,63 Eur (PVM – 29 043 Eur, pelno mokesčio – 5138 Eur, gyventojų pajamų mokesčio – 2085,88 Eur, VSDF įmokų – 5678,75 Eur) (t. 5, b. l. 75–97).

Kaip minėta, nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su 2019 m. kovo 29 d. specialisto išvadoje Nr. 04/12-2-5-3412 Dėl MB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos užfiksuotais faktiniais duomenimis.

Teismai, vertindami specialisto išvadą ar ekspertizės aktą, turėtų patikrinti ir įvertinti specialistui ar ekspertui pateiktos medžiagos išsamumą, pakankamumą ir kokybiškumą; ekspertui ar specialistui pateiktų pradinių duomenų teisingumą; ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos ištyrimo visapusiškumą; taikytų metodų mokslinį pagrįstumą ir tinkamumą; atsakyti į klausimą, ar ekspertas ar specialistas neviršijo savo specialių žinių ribų ir ar nesprendė klausimų, kurie viršija jų kompetencijos ribas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2005, Nr. 2K-440-976/2015). Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sąlyginės specialisto ar ekspertizės akto išvados nerodo jų neišsamumo ar nepatikimumo, tačiau jų vertinimas turi ypatumų. Tokių išvadų atveju eksperto (specialisto) atsakymas į pateiktą klausimą yra siejamas su viena ar keliomis sąlygomis, todėl aplinkybės, kuriomis grindžiama sąlyginė išvada, turi būti nustatytos patikimai ir nekelti jokių abejonių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-319-511/2017). Šioje baudžiamojoje byloje specialisto išvadoje į buhalterinę apskaitą neįtrauktų pajamų ir išlaidų sumų skaičiavimas, taip pat atitinkamų mokesčių nuo tam tikros rūšies pajamų ir išlaidų sumos buvo grįsti sąlyga: konkrečios sumos buvo neįtrauktos į buhalterinę apskaitą ir nuo jų nesumokėti mokesčiai, jeigu konkrečios pajamos buvo gautos ir jeigu konkrečios išlaidos buvo patirtos. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas laikėsi sąlyginės specialisto išvados vertinimo taisyklių, patikrino ir įvertino visus faktinius duomenis, susijusius su specialisto išvadoje iškeltomis sąlygomis, bei nustatė patikimas ir abejonių nekeliančias aplinkybes, kuriomis grindžiama sąlyginė specialisto išvada. Visiškai nepagrįsti yra apeliacinio skundo argumentai, kad specialisto išvada priimta remiantis ne buhalteriniais dokumentais, o tik kratos metu rastais rankraštiniais įrašais, kurie nėra buhalterinės apskaitos dokumentai, bei liudytojų parodymais, nes iš specialisto išvados matyti, kad buvo tirti visi pateikti MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, t. y. laikotarpiu nuo 2016-01-29 iki 2018-06-30 prekių įsigijimo PVM sąskaitos faktūros, laikotarpiu nuo 2016-05-30 iki 2018-06-30 paslaugų suteikimo ir prekių pardavimo PVM sąskaitos faktūros, laikotarpiu nuo 2016-06-23 iki 2018-06-30 kasos išlaidų orderiai, laikotarpiu nuo 2016-06-03 iki 2018-06-30 kasos pajamų orderiai, laikotarpiu nuo 2016-06-03 iki 2017-12-30 kasos aparato kasos operacijų žurnalai, laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2018-06-30 apskaitos registrai „Kasos knyga“, „Kasa“, laikotarpiu nuo 2016-05-01 iki 2016-12-31 žiniaraštis sąskaitai, Eur - 5001 Suteiktų paslaugų pajamos, laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-12-31 apskaitos registrai „(5100 wikl) PARD.- Pardavimai“, laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-06-30 apskaitos registrai „424 Skolos tiekėjams“, „Pirkimo žurnalas“, laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-06-30 apskaitos registrai „2410 Pirkėjų skolų vertė“, „Pardavimų žurnalas“, laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-12-31 suvestinė „Didžioji knyga“, laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2018-06-30 suvestinė „Inkasacija“, laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-08-31 apskaitos registrai „Atlyginimų priskaičiavimai“, laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-08-31 apskaitos registrai „Darbo laiko apskaitos žiniaraštis“, 2016 metų ir 2017 metų darbuotojų darbo sutartys, taip pat ir tyrimui reikalinga baudžiamosios bylos medžiaga. Atliekant tyrimą, buvo taikomi: dokumentų tikrinimo, dokumentų lyginimo metodai. Tyrimą atlikusi specialistė J. K. tiek bylą nagrinėjant apylinkės teisme, tiek apygardos teisme visiškai patvirtino savo pateiktą specialisto išvadą bei paaiškino, jog buvo tiriami visi pateikti MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai ir visa ikiteisminio tyrimo metu surinkta informacija. Specialistė nurodė, kad atlikdami tyrimą specialistai remiasi visais pateiktais dokumentais, liudytojų apklausos protokolais, pateikta oficialia buhalterija, t. y. visa pateikta dokumentų visuma. Jai buvo pateikta ir J. V.‑D apklausa, todėl ja taip pat rėmėsi. Duodant išvadą dėl atlyginimų, taip pat buvo remtasi J. V.-D parodymais, kitais pateiktais dokumentais, sulyginta su buhalterine apskaita ir apskaičiuoti atlyginimai. Specialistės teigimu, liudytojai patvirtino, kad gavo rankraštiniuose įrašuose nurodytas sumas. Atsižvelgiant į MB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimą atlikusios specialistės J. K. paaiškinimus apie atlikto tyrimo metodiką, į specialistės kvalifikaciją (J. K. yra Ūkinės finansinės veiklos skyriaus vyr. specialistė, turinti aukštąjį išsilavinimą, firmų organizavimo ir vadybos specialybę, vadybos ir verslo administravimo kvalifikaciją, trejų metų darbo stažą finansų srityje), nėra pagrindo abejoti 2019 m. kovo 29 d. Nr. 04/12-2-5-3412 specialisto išvadoje dėl MB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos pateiktomis išvadomis. Be to, pažymėtina ir tai, jog specialisto išvada nors yra labai svarbus įrodymų šaltinis, ypatingai baudžiamosiose bylose dėl nusikalstamų veikų valstybės finansų sistemai, tačiau specialisto (eksperto) išvada yra tik vienas iš įrodymų šaltinių baudžiamojoje byloje, ji turi būti vertinama visumoje su kita bylos medžiaga ir neturi jokios prioritetinės reikšmės.

Išanalizavus byloje apklaustų MB (duomenys neskelbtini) dirbusių darbuotojų parodymus apie jų darbo sąlygas bei gautus atlyginimus, taip pat ikiteisminį tyrimą šioje byloje atlikusio tyrėjo R. L. parodymus apie J. V.-D apklausos specialiąja liudytoja ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes, kitus aptartus byloje esančius faktinius duomenis, galima daryti išvadą, kad J. V. – D apklausiama specialiąja liudytoja davė teisingus parodymus apie kratos metu rastuose užrašuose užfiksuotus duomenis - darbuotojų vardus, pinigų sumas, apie darbuotojams apskaičiuotus atlyginimus bei realią MB „(duomenys neskelbtini)“ apyvartą. Iš aptartų liudytojų parodymų matyti, jog į įmonės apskaitą buvo traukiamos ne visos gautos pajamos, o liudytoja K. V. parodė, kad tai buvo daroma pačios J. V.-D nurodymu. Be to, aplinkybę, kad į apskaitą nebuvo traukiamos visos pajamos, patvirtina ir aptarti VMI pateikti duomenys apie atliktus patikrinimus ir jų metu nustatytus pažeidimus MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vietose. Atliekant kratos metu paimtų rankraštinių įrašų analizę, nustatyta, kad ten užfiksuoti duomenys atitinka liudytojų parodymus bei pačios nuteistosios ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, kad atlyginimo priedas buvo skaičiuojamas nuo dienos apyvartos (ne nuo prekių likučių sumų), jei dirbdavo du asmenys, tai procentas buvo dalijamas pusiau. Priešingai nei teisme nurodė nuteistoji J. V.-D, aptartų faktinių duomenų analizė patvirtina, jog rankraštiniuose lapuose, kurie sunumeruoti nuo 109 iki 117 ir nuo 1 iki 15, yra surašyta reali prekybos vietų dienos apyvarta, nuo kurios buvo skaičiuoti dirbančiųjų atlyginimo priedai, o ne prekybos vietose dienos pabaigoje esančių produktų likučiai pinigine išraiška. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai nurodė, kad iš esmės visi produktai buvo sunaudojami dienos metu, todėl likučių beveik nelikdavo. Šias aplinkybes patvirtina ir aptartoje 2019 m. kovo 29 d. specialisto išvadoje Nr. 04/12-2-5-3412 Dėl MB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos nustatyti faktiniai duomenys.

Nuteistosios gynėjas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriėmė ne tik vėliau nuteistosios J. V.-D rastų ir pateiktų rankraštinių įrašų, tačiau nevertino ir ekspertės M. Orintės 2020 m. birželio 22 d. konsultacijos, kurios išvados vienareikšmiškai patvirtina nuteistosios pateiktų rankraštinių įrašų sąsajumą su ūkinės veiklos rezultatais, parodo tikrąją mokėtinų mokesčių sumą. Vertinant šių nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą, visų pirma atkreiptinas dėmesys į gynėjo minimų rankraštinių įrašų atsiradimo ir pateikimo laiką. Bylos duomenimis nustatyta, kad nei kratų, atliktų 2018 m. rugpjūčio 31 d. MB (duomenys neskelbtini) registracijos bei veiklos vietose, J. V.-D gyvenamojoje bei deklaruotoje gyvenamojoje vietose, naudojamuose automobiliuose metu, nei apklausiama specialiąja liudytoja J. V.-D nenurodė, jog egzistuoja dar kažkokie jos rankraštiniai įrašai, susiję su MB (duomenys neskelbtini) ūkinės veiklos rezultatais, šių aplinkybių nuteistoji nenurodė ir viso ikiteisminio tyrimo metu. Tik baigiant bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, prieš pat baigiamąsias kalbas, buvo pateikti nauji rankraštiniai įrašai ir remiantis tais rankraštiniais įrašais teismo ekspertės M. Orintės pateikta 2020 m. birželio 22 d. konsultacinė išvada. Kaip matyti iš teismo ekspertės M. Orintės pateiktos konsultacinės išvados, konsultacinei išvadai parengti nebuvo pateikta baudžiamoji byla, 2020 m. kovo 13 d. užsakovas (J. V.-D) perdavė ekspertei MB (duomenys neskelbtini) ranka pildytus 2016-2017 metų pajamų registravimo juodraščius bei 2019 m. birželio 28 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus kaltinamojo akto kopiją, taip pat MB (duomenys neskelbtini) buhalterė N. P. elektroniniu paštu tyrimui pateikė MB (duomenys neskelbtini) finansinius dokumentus. Ištyrusi minėtus dokumentus teismo ekspertė M. Orintė pateikė konsultacinę išvadą, kurioje taipogi konstatuota, jog, tvarkant MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, buvo padaryta pažeidimų, dėl kurių iš dalies negalima nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos rezultato, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, tačiau apskaičiuotos ir nurodytos gerokai mažesnės nesumokėtų mokesčių valstybei sumos. Nuteistosios J. V.-D gynėjo prašymu apeliacinės instancijos teisme buvo apklausta konsultacinę išvadą pateikusi teismo ekspertė M. Orintė, kuri dėl J. V.‑D jai pateiktų ranka pildytų 2016-2017 metų pajamų registravimo juodraščių paaiškino, kad tai buvo langeliais liniuoti popieriaus lapai, kuriuose buvo ranka pildyti registrai pagal dienas ir mėnesius, lapeliuose buvo nurodytas adresas, data ir suma. Tik užsakovės J. V.-D paaiškinimu buvo nurodyta, jog tai yra jos tikrosios pajamos, kurių skirtumus tarp šitų realizacinių pajamų ir buhalterinėje apskaitoje apskaitytų pajamų ir reikėjo nustatyti. Ekspertės teigimu, lapeliuose nebuvo nei privalomų buhalterinių rekvizitų, kurie yra privalomi buhalterinės apskaitos dokumentams, nei įmonės pavadinimo, nei kodo, nei galimybės identifikuoti operaciją, nei operacijos turinio. Tyrimo tikslas, anot ekspertės M. Orintės, buvo nustatyti, ar ranka pildyti juodraštiniai žiniaraščiai atitinka buhalterinėje apskaitoje atvaizduotus duomenis, ji nustatė, kad neatitinka nei 2016 metais, nei 2017 metais. Pažymėtina ir tai, kad byloje ištirti rankraštiniai įrašai buvo rasti būtent J. V.-D deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), rūsyje ant grindų (t. 4, b. l. 50-53), nors pati nuteistoji tuo metu gyveno kitu adresu, todėl nepagrįsti yra apeliacinio skundo argumentai, jog pateiktieji nauji rankraštiniai įrašai pasimetė dėl J. V.-Ds gyvenamųjų vietų keitimo. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ir pripažinti tinkamais įrodymais BPK 20 straipsnio prasme aptariamus nuteistosios J. V.‑D beveik po dvejų metų laiko nuo ikiteisminio tyrimo pradžios pateiktus rankraštinius įrašus. Taipogi teisinga yra pirmosios instancijos teismo išvada, jog teismo ekspertės M. Orinės pateikta 2020 m. birželio 22 d. konsultacinė išvada negali būti pripažinta ir laikoma patikimu įrodymu byloje, kadangi tyrimas buvo atliktas ir išvada padaryta iš esmės remiantis nuteistosios J. V.-D pateiktais rankraštiniais įrašais (ranka pildyti 2016–2017 pajamų registravimo juodraščiai), kuriuose neva buvo atvaizduotos MB „(duomenys neskelbtini)“ gautos pajamos 2016 - 2017 metais. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti aptartų nuteistosios J. V.-D pateiktų rankraštinių įrašų bei, ištyrus šiuos rankraštinius įrašus, pateiktą teismo ekspertės M. Orintės konsultacinę išvadą kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.

Kaip galima suprasti iš nuteistosios J. V.-D gynėjo apeliacinio skundo turinio, apeliantas, remdamasis kartu su apeliaciniu skundu teismui pateiktu 2021 m. birželio 28 d. Darbo ginčų komisijos sprendimu, kuriame konstatuota MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės N. P. padaryta žala bendrovei, bando J. V.‑D atsakomybę perkelti buhalterei N. P.. Gynėjo nuomone, neatmestina, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės N. P. netinkamas pareigų vykdymas sąlygojo, jog dalis MB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinių operacijų buvo neatvaizduota buhalterinėje apskaitoje, ši aplinkybė buvo itin reikšminga nustatant tiek nuteistosios nusikalstamų veiksmų priežastinį ryšį su kilusiomis pasekmėms, tiek realiai MB „(duomenys neskelbtini)“ neapskaitytų pinigų, o taip pat ir mokėtinų mokesčių sumas. Gynėjas skunde pažymi, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ deklaracijų pateikimas (2017 metų metinė pelno deklaracija VMI pateikta 2018 m. birželio 15 d., 2017 m. gruodžio 14 d., 2018 m. vasario 11 d., 2018 m. gegužės 2 d. mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose (forma FR0572)), yra išskirtinai susijęs su apgaulingu apskaitos tvarkymu, nes pateikiant šias deklaracijas buvo tikslinami MB „(duomenys neskelbtini)“ duomenys. Be kita ko, duomenis tikslino ir patikslintas deklaracijas pateikinėjo ne nuteistoji J. V.‑D, o buhalterė N. P.. Nuteistoji apie buhalterės atliktą deklaracijų tikslinimą nežinojo ir šias deklaracijas tikslinti nenurodė, todėl deklaracijų tikslinimas laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2018 metų yra sietinas išskirtinai su buhalterės atliktais savarankiškais veiksmais. Su šiais nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti.

Susipažinus su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2021 m. birželio 28 d. sprendimu, matyti, jog komisija, išanalizavusi darbo byloje surinktus duomenis, padarė išvadą, jog įrodyta atsakovės – N. P. neteisėta veika 2018 - 2020 metais. Sprendime nurodyta, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta (tą patvirtino abi šalys), kad, sudarant sutartį, šalys buvo susitarusios, jog atsakovė, vykdydama vyr. buhalterės funkcijas, naudos savo turimą kompiuterinę įrangą ir buhalterinės apskaitos programą, o 1 val. d. d. atsakovei buvo nustatyta jos pačios prašymu, nes ji tvarkė ne tik MB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, o ir dar kelių įmonių, todėl nustatyti ilgesnės trukmės darbo valandas ieškovei nebūtų buvę naudinga. Ieškovas teigė, kad tik atsakovei grąžinus įmonės dokumentus po sutarties nutraukimo ji sužinojo, kad dėl buhalterinės programos gedimo 2017 metais atsakovė neatliko daugelio vyr. buhalterės funkcijų: neregistravo pirminių apskaitos dokumentų, nevedė apskaitos žiniaraščių, nepildė didžiosios knygos, gautos ir išrašytos PVM sąskaitos - faktūros nebuvo suvestos į buhalterinę programą, nebuvo parengti nurašymo aktai, suvesti banko išrašų duomenys, pardavimų duomenys, nesuvesti kasos duomenys, nevedama ilgalaikio turto apskaita, PVM sąskaitos faktūros tik iš dalies buvo suvestos į ISAF sistemą. Paaiškino, kad dėl netinkamai tvarkomos buhalterinės apskaitos teko koreguoti Finansines ataskaitas už 2018 - 2020 metus. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovė tvarkė tik su darbuotojų darbo užmokesčiu susijusius dokumentus - jį apskaičiuodavo ir pateikdavo privalomas deklaracijas VMI ir SODRA bei 2020 metais didelių pastangų dėka pateikė Finansines ataskaitas už 2017 metus. Komisija padarė išvadą, kad atsakovei aplaidžiai tvarkant įmonės buhalterinę apskaitą, padaryta žala ieškovui - ieškovas turėjo kreiptis į Buhalterinę įmonę, kuri nuo 2018 metų (pažymėtina, kad dėl laikotarpio nuo 2014 metų, atsakovės darbo pradžios Įmonėje, tokio poreikio nebuvo), sutvarkė tai, ko atsakovė nebuvo atlikusi, ir dėl to ieškovas patyrė papildomų 3000,00 Eur išlaidų (t. 12, b. l. 12-17). Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, kaip liudytoja apklausta MB (duomenys neskelbtini) buhaltere dirbusi N. P. paaiškino, kad, dirbdama MB (duomenys neskelbtini) buhaltere, negalėdama atstatyti informacijos iš savo seno kompiuterio, ji nusipirko naują kompiuterį ir į jį suvedė visus duomenis už 2016-2017 metus ir dalį už 2018 metus (turėtus iki kratų atlikimo ir dokumentų paėmimo). Taip pat liudytoja N. P. nurodė, kad ji pirminių įmonės dokumentų nematydavo, duomenis apie įmonės pajamas, suvestas į lenteles, ji gaudavo iš įmonės vadovės, juos suvesdavo ir pagal juos paskaičiuodavo mokesčius. Apie neapskaitytas pajamas 2016 ir 2017 metais liudytoja teigė nieko nežinanti, iš Valstybinės mokesčių inspekcijos nėra gavusi jokių pretenzijų, kad jos suvesti duomenys apie pajamas deklaracijose neatitiko. Darbo užmokestį taip pat skaičiuodavo, bet priedo dydį, kuris nebuvo nurodomas darbo sutartyje, skirdavo vadovė, šiuos priedus vadovė nurodydavo elektroniniame laiške. Dėl aplaidžios buhalterinės apskaitos tvarkymo liudytoja paaiškino, jog tai buvo 2018 metais, buvo didelės bylos už tuos metus ir ji tų dokumentų neturėjo, tačiau už 2016-2017 metus visus duomenis ji buvo atstačiusi, taipogi atstačiusi buvo ir dalį 2018 metų duomenų, kol kratų metu buvo paimti dokumentai. Įmonės vadovė kokius duomenis pateikdavo, tokius ir suvesdavo. Įvertinus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2021 m. birželio 28 d. sprendime nustatytas faktines aplinkybes bei atsižvelgiant į MB (duomenys neskelbtini) buhalterės N. P. paaiškinimus apeliacinės instancijos teisme, darytina išvada, jog buhalterės N. P. aplaidumas, tvarkant MB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą 2018 – 2020 metais pasireiškė pirminių apskaitos dokumentų nesuvedimu ir neužregistravimu nustatytu laiku, dėl ko teko koreguoti įmonės finansines ataskaitas už 2018 – 2020 metus ir dėl ko MB (duomenys neskelbtini) turėjo kreiptis į Buhalterinę įmonę bei turėjo papildomų išlaidų. Tačiau tokie N. P. veiksmai neturėjo jokios įtakos jos pateiktose deklaracijose valstybinėms institucijoms užfiksuotų duomenų, kurie buvo suvedami pagal MB (duomenys neskelbtini) vadovės J. V.-D jai pateiktus duomenis apie įmonės pajamas, pelną (šios aplinkybės neginčija ir pati nuteistoji) teisingumui laikotarpiu, kuris nurodytas jai inkriminuotuose kaltinimuose. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, MB (duomenys neskelbtini) buhalterė N. P. negali atsakyti už neteisingų duomenų apie įmonės pajamas, pelną pateikimą, siekiant išvengti mokesčių valstybei mokėjimo kaltinime nurodytu laikotarpiu, kadangi už tai atsakinga būtent nuteistoji J. V.-D, kuri pateikė buhalterei neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną. Nors apeliacinės instancijos teisme liudytoja N. P. teigė neprisimenanti, kodėl keturios deklaracijos buvo tikslinamos, nurodė, jog galimai tai galėjo būti dėl to, kad jai laiku nebuvo pateikti reikiami dokumentai, tačiau ši aplinkybė nepaneigia N. P. aiškinimų, kad visas deklaracijas ji pildydavo tik pagal J. V.-D pateiktus dokumentus apie įmonės pajamas ir pelną, apie neapskaitytas pajamas jai nieko nebuvo nežinoma, savavališkai jokių deklaracijų įmonės vardu ji nepateikinėjo.

Išanalizavus byloje surinktų įrodymų visetą, sugretinus juos tarpusavyje, darytina išvada, kad J. V.-D, veikdama per asmenį – nesuvokusį jos nusikalstamos veikos – buhalterę N. P., apgaulingai, sąmoningai pažeisdama teisės aktų reikalavimus, tvarkė MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Dėl tokio buhalterinės apskaitos tvarkymo kilo baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai – laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-09-30 ir laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2017-10-31 negalima iš dalies nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Teisinga yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad J. V.-D veikoje yra visi būtini – tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai.

Byloje surinktų ir aptartų faktinių duomenų viseto analizė leidžia daryti išvadą, kad už MB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą atsakinga bendrovės valdytoja J. V.-D bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusiai N. P. atitinkamų buhalterinės apskaitos dokumentų nepateikė tikslingai ir sąmoningai, taigi, tyčia, tikslingai ir sąmoningai siekdama, jog buhalterinė MB (duomenys neskelbtini) apskaita būtų vedama apgaulingai, kad nebūtų galima nustatyti jos valdomos bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. J. V.-D suprato ir žinojo, jog buhalterinę apskaitą tvarkiusiai N. P. nepateikiant buhalterinės apskaitos dokumentų, MB (duomenys neskelbtini) mokestiniai apskaitos dokumentai taip pat bus užpildyti tikrovės neatitinkančiais duomenimis, ir šie dokumentai su neteisingais duomenimis apie MB (duomenys neskelbtini) pajamas, pelną ir turtą bus pateikti įgaliotoms valstybės institucijoms. Taigi, J. V.-D suprato ir žinojo, kad valstybinėms institucijoms privalomuose pateikti MB (duomenys neskelbtini) finansiniuose dokumentuose bus įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie bendrovės MB (duomenys neskelbtini) finansinę būklę. Šių nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog J. V.-D nusikalstamai veikė turėdama aiškų ir apibrėžtą tikslą - išvengti mokėtinų privalomų mokesčių ir įmokų valstybei. Kadangi dėl neteisėtos J. V.-D veikos buvo išvengta 72 029,15 Eur, t. y. daugiau nei 750 MGL mokesčių ir įmokų sumokėjimo į valstybės biudžetą, J. V.‑D nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 220 straipsnio 2 dalį.

Nuteistosios gynėjas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su J. V.-D veikos kvalifikavimu pagal BK 220 straipsnio 2 dalį, nurodo, kad BK 220 straipsnio 2 dalies redakcija, kurioje numatyta kvalifikuota sudėtis už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ir turtą pateikimą, įsigaliojo tik nuo 2017 m. lapkričio 29 d., kai tuo tarpu nuteistajai inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo padarytos laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. ir nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d. Nusikalstamų veikų padarymo metu nuteistosios padaryta nusikalstama veika atitiko požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija, įsigaliojusi 2004 m. liepos 13 d.). Metinė pelno deklaracija už 2017 metus Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikta 2018 m. birželio 15 d., tačiau joje nedeklaruota mokėtina 5138 Eur suma nesiekė 750 MGL. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

BK 3 straipsnio 1 dalyje imperatyviai įtvirtinta, jog veikos nusikalstamumą ir baudžiamumų nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Toje pačioje nuostatoje įtvirtinta, jog nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Teismų teorijoje ir praktikoje tęstinės veikos padarymo atveju nusikalstamos veikos padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė baudžiamajame įstatyme numatytas veikas. Ir šių nusikalstamų veikų padarymo atvejais taikomas įstatymas, galiojęs tuo metu, kai nusikalstama veika pabaigta ar nutraukta. J. V.-D padarė tęstinę nusikalstamą veiką, kuri tęsėsi iki 2018 m. birželio 15 d., kuomet VMI buvo pateikta 2017 metų Metinė pelno deklaracija su joje nurodytais neteisingais duomenimis apie įmonės pajamas, pelną, todėl pagrįstai J. V.-D atžvilgiu buvo taikyta baudžiamojo įstatymo redakcija, numatanti atsakomybę už mokesčių vengimą, kai suma viršija 750 MGL, įsigaliojusi 2017 m. lapkričio 29 d.

Dėl civilinių ieškinių

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo tenkintas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 61 049 Eur dydžio civilinis ieškinys, priteisiant šią sumą subsidiariai iš MB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. V.-D, taip pat tenkintas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinis ieškinys dėl 10 954,33 Eur žalos, priteisiant šią sumą subsidiariai iš MB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. V.-D.

Nuteistosios gynėjo nuomone, MB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai baudžiamojoje byloje yra įtraukta civiline atsakove, dėl to ir pareikšti civilinių ieškovų ieškiniai buvo tenkinti nepagrįstai.

Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą (BPK 109 straipsnis). Turtinės žalos samprata apibrėžta CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, joje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Baudžiamajame procese žala suprantama kaip konkrečios nusikalstamos veikos žalingi padariniai. Žalos samprata baudžiamojoje ir baudžiamojo proceso teisėje pirmiausia susijusi su nusikalstamos veikos, aprašytos BK specialiosios dalies straipsnyje, požymiais, kurių buvimas įrodinėjamas konkrečioje byloje. Tenkinant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali būti priteisiama atlyginti tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos padarinys. Tarp nusikalstamos veikos ir žalos turi būti tiesioginis priežastinis ryšys, kuris reiškia, kad atitinkamą žalą (padarinius) sukėlė būtent BK specialiosios dalies straipsniu uždrausta nusikalstama veika, kuri yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas.

Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad neįvykdyta mokestinė prievolė galėtų būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu, jeigu būtų nustatyta, kad ją lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-7-68-222/2018). Sprendžiant dėl neįvykdytos mokestinės prievolės kaip dėl negautų pajamų valstybės patirtos žalos priteisimo, yra aktualios CK 2.33, 2.50 straipsnių nuostatos dėl juridinio asmens-mokesčių mokėtojo teisinio savarankiškumo ir atsakomybės pagal prievoles jam priklausančiu turtu. Iš šių nuostatų išplaukia išvada, kad už neįvykdytą savo prievolę visais atvejais pirmiausia atsako pats juridinis asmuo, o kitų asmenų, tarp jų ir juridinio asmens vadovų atsakomybė yra subsidiari (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-30-788/2017, 2K-80-1073/2019).

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog valstybės biudžetui padarytą žalą tiesiogiai sąlygojo MB (duomenys neskelbtini) vadovės J. V.-D, atsakingos už tinkamą MB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymą ir deklaracijų bei kitų nustatyta tvarka patvirtintų dokumentų ir juose nurodytų teisingų duomenų pateikimą valstybinėms institucijoms, įstatymams prieštaraujantys tyčiniai neteisėti veiksmai, apgaulingai tvarkant MB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą ir siekiant išvengti privalomai mokėtinų mokesčių, kurių suma viršija 750 MGL, valstybės institucijoms pateikiant neteisingus duomenis apie bendrovės pajamas, pelną ir turtą. Todėl, remiantis aptartomis teisės normų nuostatomis bei teismų praktika, nuteistosios J. V.-D, kaip MB (duomenys neskelbtini) vadovės, atsakomybė už atsiradusią žalą yra subsidiari. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybes, darytina išvada, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civiliniai ieškiniai išnagrinėti nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų.

Dėl bausmės

Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima paskirti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Svarbu, kad teismo parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis pasiektų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bausmės skyrimo procesas susideda iš dviejų dalių – iš bausmės rūšies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. BK 61 straipsnio 2 dalyje įstatymas nurodo, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajai J. V.-D, BK 54 straipsnio reikalavimų, teisingumo ir proporcingumo principų nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį (viena iš J. V.-D padarytų nusikalstamų veikų (numatyta BK 220 straipsnio 2 dalyje), priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato), į tai, kad byloje nenustatyta nei J. V.-D atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į nuteistąją charakterizuojančius duomenis (J. V.-D neteista, iš dalies prisipažino padariusi jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, augina nepilnamečius vaikus) bei, šių aplinkybių visetą įvertinęs kontekste su aplinkybe, jog MB (duomenys neskelbtini) iki šiol yra veikianti įmonė, tad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas įmonės vadovei gali sužlugdyti toliau veikiančią įmonę, be to, tokia bausmė apsunkintų ir padarytos žalos valstybei atlyginimą, J. V.-D atžvilgiu taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei nuteistajai už sunkaus nusikaltimo padarymą paskyrė švelnesnę, nei numatyta įstatymo, bausmę – baudą. Analogišką bausmės rūšį pirmosios instancijos teismas parinko ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Teisėjų kolegijai, nenustačius BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimų pažeidimų, nuteistajai J. V.-D tiek už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių, tiek galutinės subendrintos bausmės nėra pagrindo koreguoti, be to, to nėra prašoma ir nuteistosios gynėjo apeliaciniame skunde.

Dėl išlaidų, susidariusių dėl ekspertės dalyvavimo teismo posėdyje

Šioje baudžiamojoje byloje pagal 2020 m. kovo 13 d. tarp J. V.-D ir teismo ekspertės M. Orintės pasirašytą paslaugų sutartį Nr. 2020-03-13, ekspertė M. Orintė parengė ir pateikė konsultacinę išvadą. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nuteistosios gynėjo prašymu teismo ekspertė M. Orintė buvo kviečiama į teismo posėdį ir jame dalyvavo. Už dalyvavimą 2022 m. birželio 6 d. teismo posėdyje, vykusiame Lietuvos apeliaciniame teisme, ekspertė M. Orintė pateikė sąskaitą-faktūrą, pagal kurią prašė sumokėti jai 300 Eur už dalyvavimą teismo posėdyje, kaip pajamas, gautas pagal civilinę sutartį (t. 12, b. l. 51).

BPK 103 straipsnio, apibrėžiančio, kas yra proceso išlaidos, 3 punkte nustatyta, kad proceso išlaidas sudaro ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį, kurios, vadovaujantis BPK 104 straipsnio 1 dalimi, atlyginamos iš teismo lėšų. Teismas savo lėšomis atlygino ekspertės M. Orintės dalyvavimo teismo posėdyje išlaidas. Pagal BPK 105 straipsnio, reglamentuojančio proceso išlaidų išieškojimą, 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. Esant tokiam nustatytam teisiniam reglamentavimui bei atsižvelgiant į tai, jog teismo ekspertė M. Orintė šios baudžiamosios bylos procese dalyvavo išimtinai pačios nuteistosios J. V.-D iniciatyva, taip pat įvertinus dar ir tai, kad baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistosios gynėjo apeliacinį skundą, kuris šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi atmetamas, išlaidos, susidariusios dėl teismo ekspertės M. Orintės dalyvavimo teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme, išieškomos iš nuteistosios J. V.-D.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios J. V.-D gynėjo advokato Roberto Skėrio apeliacinį skundą atmesti.

Vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1 dalimi, išieškoti iš J. V.-D 300 (tris šimtus) eurų proceso išlaidų valstybei.

Teisėjai J. J.Virginija LiudvinavičienėNerijus Meilutis