Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

civilinės ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei Jurgitai Nekrašienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. V.-D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, dirbanti mažojoje bendrijoje (toliau – MB) „(duomenys neskelbtini)“, gyvenanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji J. V.-D., nuo 2014-05-16 būdama MB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valdytoja ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą bei veiklą, pažeisdama 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, numatančią, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, to paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-09-30, laikotarpiu nuo 2017- 06-01 iki 2017-10-31, siekdama iškreipti išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją ir siekdama išvengti mokesčių, veikdama per MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią buhalterę N. P., nesuvokusią jos nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė jai duomenų apie faktiškai įvykusias ūkines operacijas – piniginių lėšų už suteiktas paslaugas ir parduotas prekes fiziniams asmenims gavimą, bendra vertė 273 673,68 Eur, ir darbuotojams išmokėtas su darbo santykiais susijusias išmokas grynaisiais, iš viso 20 339,52 Eur. Buhalterė N. P. neturėdama duomenų apie faktiškai įvykusias ūkines operacijas laikotarpiu nuo 2016-06-03 iki 2016-09-04, laikotarpiu nuo 2017-06-02 iki 2017-10-08 nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais kasos pajamų orderiais ir į apskaitą neįtraukė iš viso 273 673,68 Eur piniginių lėšų gavimo už suteiktas paslaugas ir parduotas prekes fiziniams asmenims veiklos vykdymo vietose: (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Palanga, (duomenys neskelbtini) g(duomenys neskelbtini), Palanga (dvi prekybos vietos), (duomenys neskelbtini), Palanga (dvi prekybos vietos), (duomenys neskelbtini), Palanga (dvi prekybos vietos), (duomenys neskelbtini), Palanga (dvi prekybos vietos), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Palanga, t. y. 2016 metais iš viso į apskaitą neįtraukė 106 328,65 Eur, 2017 metais iš viso į apskaitą neįtraukė 167 345,03 Eur, taip pat laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-09-30 ir laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2017-10-31 125 atvejais apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė ūkinių operacijų – atlyginimų žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo iš viso 26 958,14 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio ir kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo iš viso 20 339,52 Eur išmokėto darbo užmokesčio 66 darbuotojams. Taip J. V.-D., būdama MB „(duomenys neskelbtini)“ valdytoja, organizuodama ir vykdydama MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, tyčia, veikdama sąmoningai apgaulingai tvarkė MB „(duomenys neskelbtini)“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-09-30, laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2017-10-31 negalima iš dalies nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, J. V.-D., siekdama išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas ir ataskaitas žinomai neteisingus duomenis apie MB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotoms institucijoms, o būtent:

J. V.-D., nuo 2014-05-16 būdama MB „(duomenys neskelbtini)“ valdytoja ir būdama atsakinga už bendrijos buhalterinės apskaitos organizavimą bei deklaracijų ir ataskaitų pateikimą, tyčia, pažeisdama 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 straipsnį, kuriame nurodyta, kad „mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“, 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX- 751 3 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų tiekimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks“, 90 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuojama šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 <...> straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos“, 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, 5 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „vienetų (išskyrus pelno nesiekiančių) kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 5 procentų mokesčio tarifą“, turėdama tikslą išvengti sumokėti 47 497 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 9508 Eur pelno mokesčio, laikotarpiu nuo 2016- 06-01 iki 2018-06-15 veikdama per MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią buhalterę N. P., nesuvokusią jos nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė jai duomenų apie faktiškai įvykusias ūkines operacijas – piniginių lėšų už suteiktas paslaugas ir parduotas prekes fiziniams asmenims veiklos vykdymo vietose gavimą, iš viso 273 673,68 Eur, dėl to MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė laikotarpiu nuo 2016-07-25 iki 2016-10-25 4-iose ir laikotarpiu nuo 2017-07-25 iki 2017-11-24 5-iose, Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose (iš viso 9-iose) Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose (forma FR0600) už 2016 m. birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, 2017 m. birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėnesius deklaravo duomenis, neatitinkančius tikrovės, apie MB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, t. y. PVM deklaracijose nedeklaravo 226 176 (87 875 + 138 301) Eur PVM apmokestinamųjų sandorių (11 eilutėje), 47 497 (18 454 + 29 043) Eur 21 proc. pardavimo PVM (29 eilutėje) ir deklaravo mažiau, iš viso 47 497 (18 454 + 29 043) Eur, mokėtino į biudžetą PVM (36 eilutėje), be to, buhalterė, 2017-06-13 Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204A) už 2016 metus deklaravo neteisingus duomenis apie MB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, pateiktoje deklaracijoje nedeklaravo: 37 eilutėje „Mokestinio laikotarpio veiklos pelnas“ – 87 875 Eur, 40 eilutėje „Pelnas“ – 87 395 Eur, 52 eilutėje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ – 87 395 Eur, 59 eilutėje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ – 4370 (87 395 x 5%) Eur, 64 eilutėje „Mokėtina pelno mokesčio suma“ – 4370 Eur, taip pat 2018-06-15 Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204A) už 2017 metus deklaravo neteisingus duomenis apie MB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, pateiktoje deklaracijoje nedeklaravo: 37 eilutėje „Mokestinio laikotarpio veiklos pelnas“ – 138 302 Eur, 40 eilutėje „Pelnas“ – 102 767 Eur, 52 eilutėje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ – 102 767 Eur, 59 eilutėje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ – 5138 (102 757 x 5%) Eur, 64 eilutėje „Mokėtina pelno mokesčio suma“ – 5138 Eur.

Taip pat J. V.-D., pažeisdama 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalį, kur nurodyta, kad „Lietuvos vienetas <...> kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms“, 3 dalį, kur nurodyta, kad „Lietuvos vienetas <...> kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys nuo išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms, išmokėtų iki atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotą pajamų mokestį privalo sumokėti į biudžetą iki to paties mėnesio 15 dienos, o nuo išmokų, išmokėtų po atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotas pajamų mokestis turi būti sumokėtas iki to paties mėnesio paskutinės dienos“, 24 straipsnio 1 dalį, kur nurodyta, kad „mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėtojo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“, 2 dalį, kur nurodyta, kad „pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų <...> Mėnesinė deklaracija <...> pateikiama už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį iki mokestinio laikotarpio kito mėnesio 15 dienos“, turėdama tikslą išvengti sumokėti 40 43,72 Eur gyventojų pajamų mokesčio, laikotarpiu nuo 2016-06-11 iki 2018-05-02 veikdama per MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią buhalterę N. P., nesuvokusią jos nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė jai duomenų apie su darbo santykiais susijusias išmokas grynaisiais darbuotojams, iš viso 20 339,52 Eur, dėl to MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė mokestinio laikotarpio nuo 2016-06-01 iki 2017-10-31 Klaipėdos apskrities VMI pateiktose 9 (2016-08-11, 2017-04-27, 2016-10-13, 2017-02-10, 2018-02-11, 2018-05-02, 2017-10-11, 2017-11- 13, 2017-12-14) Mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose (forma FR0572) deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie MB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, t. y. deklaracijų: 18 laukelyje „Išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, suma“ (forma FR0572) deklaravo iš viso 26 958,14 Eur mažiau su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės išmokų, deklaracijų 19 ir 20 laukelyje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų <...> suma“ (forma FR0572) deklaravo iš viso 4043,72 Eur mažiau išskaičiuoto pajamų mokesčio. Be to, J. V.-D., pažeisdama 2004 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 10 straipsnio 2 dalį, kur nurodyta, kad „draudėjai privalo pateikti socialinio draudimo pranešimus ir kitus dokumentus, reikalingus draudžiamosioms pajamoms, socialinio draudimo įmokoms, išmokoms ir socialinio draudimo stažui apskaičiuoti“, 14 straipsnio 2 dalį, kur nurodyta, kad „draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų“, 2016 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. XII-2508 10 straipsnio 1 dalį, kur nurodyta, kad „apdraustųjų asmenų, <...> socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos <...>“, 12 straipsnio 1 dalį, kur nurodyta, kad „draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas“, 2 dalį, kur nurodyta, kad „priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“, 17 straipsnio 2 dalį, kur nurodyta, kad „draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šiame ir kituose įstatymuose“, 3 dalį, kur nurodyta, kad „draudėjai privalo atitinkamam vietos mokesčių administratoriui (registro tvarkymo įstaigai) ir Fondo administravimo įstaigoms šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikti teisingus duomenis apie save ir apdraustuosius asmenis“, turėdama tikslą išvengti sumokėti į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokas, iš viso 10 954,33 Eur, laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2017-10-31 veikdama per MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią buhalterę N. P., nesuvokusią jos nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė jai duomenų apie su darbo santykiais susijusias išmokas grynaisiais darbuotojams, iš viso 20 339,52 Eur, dėl to MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė nuo apskaitoje neparodyto priskaičiuoto 26 958,14 Eur darbo užmokesčio nepriskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą iš viso 10 954,33 Eur įmokų ir laikotarpiu nuo 2016-06-27 iki 2017-10-05 VSDFV Klaipėdos skyriui pateiktuose MB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimuose apie apdraustuosius darbuotojus už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) ir (forma 2-SD) pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie MB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, t. y.: laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2017-10-31 28 atvejais (2016-07-13, 2016-06- 27, 2016-07-07, 2016-08-05, 2016-07-25, 2016-08-29, 2016-08-25, 2016-08-08, 2016-08-22, 2016- 08-19, 2016-08-16, 2016-08-30, 2016-09-05, 2017-07-17, 2017-06-28, 2017-06-19, 2017-06-29, 2017-08-16, 2017-08-03, 2017-07-28, 2017-08-25, 2017-08-27, 2017-09-07, 2017-08-30, 2017-08- 21, 2017-08-07, 2017-08-18, 2017-10-05) MB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktuose pranešimuose „Pranešimas apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį“ S4 laukelyje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Eur“ deklaravo iš viso 26 958,14 Eur mažiau pajamų, S5 laukelyje „Įmokų suma, Eur“ deklaravo iš viso 10 954,33 Eur mažiau įmokų, taip pat mokestinio laikotarpio nuo 2016-06-01 iki 2017-10-31 deklaracijose SAM3SD „Apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokos“ ir deklaracijose 2-SD „Pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą“ laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2017-10-31 „Socialinio draudimo įmokų tarifas 39,98 proc.“, „Socialinio draudimo įmokų tarifas 40,98 proc.“, „Socialinio draudimo įmokų tarifas 41,98 proc.“, „Socialinio draudimo įmokų tarifas 42,98 proc.“ deklaravo laukelyje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Eur“ iš viso 26 958,14 (13 052,27 Eur 2016 metais + 13 905,87 Eur 2017 metais) Eur mažiau pajamų, A12 laukelyje „Įmokų suma Eur“ iš viso 10 954,33 Eur (5275,58 Eur 2016 metais + 5678,75 Eur 2017 metais) mažiau įmokų.

Ši baudžiamoji byla pirma instancija buvo nagrinėjama du kartus: iš pradžių apylinkės teisme (apylinkės teismo nuosprendis buvo panaikintas), o paskui apygardos teisme.

Apygardos teisme kaltinamoji parodymų nedavė, prašė vadovautis jos parodymais, duotais apylinkės teismui.

Teisiamojo posėdžio apylinkės teisme metu kaltinamoji J. V.-D. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad kratos metu paimtuose rankraštiniuose įrašuose buvo užfiksuoti ne darbuotojams išmokėti atlyginimai ar gautos pajamos, o buvo prekių likučiai. Kas dirbdavo iš vakaro, surašydavo jai, kokių prekių ar produktų atvežti. Kiekvienas kioskas pildydavo du lapus. Vakare baigę darbą darbuotojai turėjo užpildyti, kiek liko prekybos taške produktų. Tuos lapus ji pasiimdavo, viską apskaičiuodavo, kiek ko liko. Apačioje lapo ji parašydavo pastabas, koks dirbant brokas buvo padarytas, kiek darbuotojai ko suvalgė. Tai buvo pildoma kiekvieną dieną. Darbuotojų būdavo visokių. Būdavo ir gerai dirbančių, ir nelabai gerai. Kai kurie darbuotojai ant jos pyksta. Dieną žmonių būdavo mažiau, o vakarais susidarydavo eilės. Ji prašė savo darbuotojų nepaleisti klientų, todėl pasitaikydavo, kad darbuotojai tuo metu gautų pajamų kartais neįmušdavo į kasą. Tai buvo daroma vėliau. Ji neprašė darbuotojų, kad jie sąmoningai nemuštų pinigų į kasą. Kai 2018 metų vasaros gale atvyko FNTT darbuotojai, kurie darė kratas, jai buvo didelis šokas. Mamos namai buvo iškratyti, jos taip pat. Kratų metų buvo paimti rankraštiniai įrašai. Po to jos apklausos metu pareigūnas jai rodė paimtus lapus ir klausė, ar čia yra pajamos. Kadangi ji buvo streso būsenos, sakė, kad tikriausiai čia yra užfiksuotos pajamos, visiškai pripažino savo kaltę. Po kurio tai laiko ji susipažino su specialisto išvadomis. Pamačiusi ten nurodytas sumas, išsigando. Per sezoną jos įmonės bendra apyvartą būdavo 100 000 eurų. Dirbdavo streso būsenos, nes vyko namo statybos, teko nuomotis būstą. Prekes į (duomenys neskelbtini) gatvę galima buvo atvežti iki 11.00 val. Per tą trumpą laiką jai reikėdavo viską sutikrinti. Kol vyko statybos, ji gyveno pas mamą, tada dėdė leido pagyventi jo bute. Tada jie vėl išsikraustė pas sesę. Daiktai bei dokumentai keliavo kartu ir buvo daugelyje vietų. Rankraštiniuose įrašuose, kurie buvo paimti kratų metu, buvo užfiksuoti prekių likučiai, o ne pajamos. Kodėl ji apklausų metu buvo nurodžiusi, kad tai yra pajamos, negali pasakyti. Gal dėl patirto streso. Vienuose lapuose ji rašė duomenis, kiek kainavo jai darbo vieta, o kituose lapuose surašydavo, kiek produktų yra likę. Buhalterei siųsdavo visus dokumentus į Klaipėdą. Ji pati tvarkydavo administracinius buitinius dalykus. Buhalterei nusiųsdavo kasos apyvartas, o ji apskaičiuodavo mokesčius. Šį rugsėjį ji rado visus rankraštinius įrašus, kuriuose buvo užfiksuota jos įmonės apyvarta. Nori, kad juos priimtų teismas. Darbuotojų atlyginimus ji skaičiuodavo pagal gautas pajamas. Kioskui buvo nustatytas procentas. Jeigu dirbi vienas kioske, tada ir procentą pasiimi vienas. Jei dirbi dviese, tada procentas padalijamas dviem. Kioskas gaudavo tris procentus, jeigu dirba kioske vienas darbuotojas, tada jis ir gauna 3 procentus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais J. V.-D. parodė, kad ji MB „(duomenys neskelbtini)“ valdytoja dirba nuo 2014 metų. MB „(duomenys neskelbtini)“ savo patalpų neturi ir visas maisto ruošimo ir prekybos patalpas nuomojasi iš įvairių fizinių ir juridinių asmenų. Patalpos nuomojamos Palangos mieste ir Šventosios gyvenvietėje. MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai buvo samdomi, su jais buvo sudaromos darbo sutartys. Atsakydama į klausimą dėl 2018-08-31 kratos metu MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) g(duomenys neskelbtini), Palanga (valgykla), rastų rankraštinių užrašų, kurie jai parodyti apklausos metu, paaiškino, kad šiuose jai parodytuose lapuose su rankraštiniais įrašais, kurie sunumeruoti nuo 109 iki 117, yra užfiksuotos MB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 metų veiklos vietose realiai gautos pajamos. Lapuose užrašyti skaičiai 06, 07, 08 yra mėnesiai, po jais einantys skaičiai – mėnesio dienos, o šalia jų užrašyta dienos apyvarta. Lapo viršuje nurodyta veiklos vykdymo ir prekybos vieta. Užrašas „Burgerinė“ – tai prekybos vieta, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga. Lapuose su rankraštiniais įrašais, kurie sunumeruoti nuo 75 iki 108, yra užfiksuoti duomenys apie MB „(duomenys neskelbtini)“ dirbusių darbuotojų dirbtas darbo dienas, jiems mokėtą darbo užmokestį, MB „(duomenys neskelbtini)“ negautos pajamos dėl darbuotojų ir jų draugų suvalgyto maisto darbo dienomis. Kiekvieno lapo viršuje nurodomas dirbančiojo vardas, skaičiai 06, 07, 08 – tai mėnesiai, žemiau jų nurodytos mėnesio dienos, kuriomis darbuotojas dirbo, šalia jų nurodyta suma – tai darbuotojui išmokėta suma už dienos darbą grynaisiais pinigais, šalia darbuotojo išmokėto darbo užmokesčio žymėdavo MB „(duomenys neskelbtini)“ negautas pajamas dėl darbuotojo ir jo draugų per darbo dieną suvalgyto maisto ir darbuotojo padaryto broko gaminant patiekalus. Apie per dieną suvalgytą maistą darbuotojas užrašydavo atskiruose lapuose, iš kurių duomenis J. V.-D. surašydavo į apklausos metu parodytus lapus prie darbuotojo gauto dienos atlyginimo. Skaičiai, kurie yra surašyti sudedant darbuotojo gautą atlyginimą per lape išskirtą laiko tarpą ir MB „(duomenys neskelbtini)“ negautas pajamas dėl darbuotojų suvalgyto maisto, yra duomenys apie tai, kiek per šį laiko tarpą MB „(duomenys neskelbtini)“ kainavo darbuotojas. Lape, kurio Nr. 73, yra duomenys, perkelti iš rankraštinių lapų su 2016 metų apyvartomis, apie kuriuos davė parodymus, ir šie duomenys perkelti į kompiuterį, atspausdinti. Duomenų lape Nr. 74 pakomentuoti negali. Apklausos metu J. V.-D. parodyti lapai su rankraštiniais įrašais, kurie sunumeruoti nuo 1 iki 15, – tai duomenys apie MB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos vietų pajamas 2017 metais, duomenys lapuose surašyti analogiškai kaip ir 2016 metais, apie tai J. V.-D. davė parodymus anksčiau. Lapuose su rankraštiniais įrašais, kurie sunumeruoti nuo 16 iki 69, – 2017 metų duomenys apie darbuotojų gautą darbo užmokestį grynaisiais ir suvartotą maistą. Šie duomenys analogiški duomenims, kurie fiksuoti 2016 metais ir apie kuriuos J. V.-D. davė parodymus anksčiau. Atlyginimą mokėdavo pagal savo duomenis, kurie nurodyti lapuose su rankraštiniais įrašais, ir ji jį mokėdavo beveik kas savaitę ar kitu jai patogiu laiku, o pasibaigus mėnesiui ir buhalterei paruošus darbo užmokesčio žiniaraščius, darbuotojai juos J. V.-D. prašomi pasirašydavo, bet žiniaraščiuose nurodytų sumų ji jiems nebemokėdavo. Duomenis apie dienos apyvartas, kokias įtraukti į MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, buhalterei perduodavo ji pati. Visi jai apklausos metu parodyti lapai su rankraštiniais įrašais yra rašyti jos (8 tomas, b. l. 99–101).

Liudytoja R. Ž. apygardos teisme parodė, kad vasarą dirbo Šventojoje, (duomenys neskelbtini) g. Dirbdavo 12 valandų. Sutartas atlyginimas gali būti 13 Eur ir kažkoks procentas, ikiteisminio tyrimo metu pasakojo tiesą. Neprisimena, ar visus pinigus užfiksuodavo kasos aparate. Atlyginimą mokėdavo J. Neatsimena, kaip buvo mokamas atlyginimas, neprisimena, ar reikėdavo pasirašyti dokumentuose. Kiek atsimena, pati pildydavo kasos žurnalą, turėtų būti vardas ir pavardė. Į maišelį įdėtus pinigus pasiimdavo J.

Kiti liudytojai davė parodymus apylinkės teisme.

Liudytoja D. U. parodė, kad ji MB „(duomenys neskelbtini)“ vaflių kepėja dirbo vasaros sezono metu 2017 metais. Ją į darbą priėmė J. D.. Buvo sudaryta darbo sutartis. Kiek valandų ji dirbdavo per pamainą, priklausydavo nuo klientų kiekio ir oro sąlygų. Jos darbo vieta buvo Palangoje (duomenys neskelbtini) gatvėje, pareigos – burbulinių vaflių kepimas ir jų pardavimas. Kadangi ji buvo nepilnametė, su kasos aparatu dirbo tik keletą kartų per visą darbo laiką. Atlyginimą grynaisiais pinigais mokėdavo kas savaitę. Sutartą atlyginimą ji gaudavo.

Liudytojas G. M. parodė, kad jis 2016 metais dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“ tiekėju-pagalbiniu darbuotoju. Jam už darbą buvo mokama 30 Eur per dieną, atskaičius mokesčius. Šį atlyginimą grynaisiais pinigais jam mokėjo J. V.-D.. Atlyginimą mokėdavo kas savaitę.

Liudytojas E. Z. parodė, kad jis dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“ picų kepėju. Darbo vieta buvo Šventojoje. Dirbo ir vienas, ir pamainoje po du. Visus pinigus įtraukdavo į kasos aparato apskaitą. Jei nespėdavo įmušti į kasą dieną, tai padarydavo vakare. Darbo užmokestis būdavo valandinis ir 1,5 ar 2 procentai nuo apyvartos. Atlyginimą mokėdavo J. V.-D. grynaisiais.

Liudytoja K. V. parodė, kad ji tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. MB „(duomenys neskelbtini)“ maisto paruošėja-pardavėja dirbo 2016 metais. Ją į darbą priėmė J. V.-D.. Buvo sudaryta darbo sutartis. J. nurodė, kad jai bus mokamas bazinis atidirbtos dienos pamainos atlyginimas ir 7 procentai nuo per pamainą suprekiautos sumos. J. buvo nurodžiusi, kad esant galimybei ne visus gautus pinigus už parduotas prekes užfiksuotų kasos aparatu, todėl ji, vykdydama J. nurodymą, ne visus pinigus, gautus iš klientų, užfiksuodavo kasos aparatu, už tai per patikrinimą buvo mokesčių inspekcijos nubausta.

Liudytojas L. P. parodė, kad jis darbo ieškojo 2015 metais, bet jį susirado kitiems metams. 2016 metais dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“ picų kepėju Šventojoje. Dirbo ir vienas, ir pamainoje po du. Visus pinigus įtraukdavo į kasos aparato apskaitą. Darbo užmokestis priklausydavo nuo apyvartos. Atlyginimą mokėdavo J. V.-D. grynaisiais pinigais kas savaitę. 2017 metais gaudavo 2 eurus į valandą. Būdavo, kad duodavo priedą, jei iškepdavo daugiau picų. Priedą gaudavo grynaisias. Pinigus mokėdavo direktorė J.. Darbo užmokestis skirdavosi.

Liudytojas M. J. parodė, kad jis 2016 metais vasarą dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“ maisto paruošėju-pardavėju Šventojoje. Į darbą jį priėmė J. V.-D.. Buvo sudaryta darbo sutartis. Atlyginimas buvo mokamas grynaisiais pinigais – bazinis atidirbtos dienos pamainos atlyginimas ir 3–5 procentai nuo per pamainą suprekiautos sumos. Visus iš klientų gautus pinigus įtraukdavo kasos aparato apskaitą, nes dirbo ne pirmoje darbo vietoje ir žinojo, kas būna, jei tikrintojai randa neįtrauktų į kasos apskaitą pinigų.

Liudytoja M. V. parodė, kad ji MB „(duomenys neskelbtini)“ maisto paruošimo darbuotoja dirbo vasaros sezono metu 2016 metais. Ją į darbą priėmė J. D.. Darbo vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini) g. 12, Šventoji. Pamainoje dirbdavo ir viena, ir dviese. Iš klientų gautus pinigus atiduodavo J.. Į kasą mušdavo pinigų tiek, kiek spėdavo. Neįmuštus pinigus atiduodavo šeimininkams. Picerija nebuvo didelė. Maisto atsargų visada būdavo tik tiek, kiek reikėjo gaminti picoms. Ji žinojo, kaip dirbti su kasos aparatu, tačiau galėjo padaryti ir klaidų su juo dirbdama. Ji klaidų netaisydavo. Viską darydavo J. dienos pabaigoje. Ji matydavo, kad J. įmušdavo neįmuštus dieną pinigus. J. grynaisiais pinigais mokėdavo atlyginimą kas savaitę. Ji gaudavo tiek, kiek ir buvo sutarę.

Liudytojas D. S. parodė, kad jis 2017 metų vasaros sezonu, nuo birželio pabaigos iki rugpjūčio pabaigos, ir 2018 metų vasaros sezonu, nuo birželio pradžios iki rugpjūčio pabaigos, dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“. Į darbą jį priėmė J. D.. Jis priimdavo užsakymus, kepdavo picas, priimdavo pinigus, kuriuos įtraukdavo į kasos aparato apskaitą. Kai būdavo labai daug klientų, dalies pinigų iš karto neįtraukdavo. Tai darydavo vėliau. Kasos aparato operacijų žurnalą dažniausiai pildė J. D.. Pinigus iš kasos aparato išimdavo J. D.. Jis gaudavo minimalųjį atlyginimą ir 2 procentus nuo pardavimų. Atlyginimą gaudavo grynaisiais pinigais. Dirbdamas galėdavo pasiimti maisto, bet visą tai atskaičiuodavo nuo atlyginimo. Darbo metu buvo atvykusi darbo inspekcija, surašė protokolą. Reikėjo susimokėti baudą.

Liudytojas R. S. parodė, kad jis 2016 metų vasarą dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“ maisto paruošėju. Dirbo Šventojoje. Jis priimdavo užsakymus, kepdavo picas, priimdavo pinigus, juos įtraukdavo į kasos aparato apskaitą. Pamainos pabaigoje pasitikrindavo, kiek liko pinigų, likusius įdėdavo į kasą. Atlyginimą gaudavo visada grynaisiais pinigais. Jo darbo užmokestis buvo mokamas už dirbtas valandas, už valandą gaudavo apie 2,00 Eur, papildomai gaudavo 2 procentus nuo pamainoje suprekiautos sumos.

Liudytojas E. K. parodė, kad jis 2017 metų rugpjūčio mėnesį dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“ picerijoje Šventojoje. Jo darbas buvo priimti žmonių užsakymus, pateikti maistą, priimti pinigus. Visus pinigus įtraukdavo į kasos aparato apskaitą. Atlyginimą gavo tik grynaisiais pinigais, jį mokėjo kartą per savaitę. Jo darbo užmokestis buvo mokamas už dirbtas valandas, už valandą gaudavo 2,2 Eur ir papildomai 2 procentus nuo apyvartos. Darbo užmokestį visada mokėjo J.. Išmokėdavo darbo užmokestį ir duodavo pasirašyti į lapą, kuriame, kiek suprato, buvo surašytos dirbtos valandos, procentai už apyvartą.

Liudytojas D. K. parodė, kad jis 2017 metais mėnesį bei 2018 metais kelis mėnesius dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“. Į darbą priėmė MB „(duomenys neskelbtini)“ valdytoja J. V.-D.. Dirbo Šventojoje. Jo darbas buvo priimti žmonių užsakymus, pateikti picas, priimti pinigus ir juos užfiksuoti kasos aparatu. Dalies pinigų dėl darbo krūvio nespėdavo užfiksuoti, tačiau stengdavosi tai padaryti pamainos pabaigoje. Pinigus iš kasos aparato kiekvieną rytą išimdavo atvykęs vienas iš įmonės savininkų I. D. arba J. V.-D.. Atlyginimą gavo tik grynaisiais pinigais, jį mokėjo kartą per savaitę. Jo darbo užmokestis buvo valstybės nustatytas minimalusis – apie 400 Eur, už papildomai dirbtas dienas – apie 30–40 Eur ir papildomai 1–2 procentų suma nuo apyvartos.

Liudytoja N. P. parodė, kad ji MB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere dirba nuo 2015 metų. Į darbą ją priėmė MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė J. V.-D.. Ji į apskaitą suveda pirminius apskaitos dokumentus – kasos dokumentus, gaunamas sąskaitas faktūras, išrašomas sąskaitas faktūras, skaičiuoja darbuotojų darbo užmokestį, paruošia darbo užmokesčio žiniaraščius. Atlyginimą darbuotojams skaičiuoja pagal sudarytas darbo sutartis su darbuotojais, pagal juose numatytą darbo užmokestį ir J. pateiktus mėnesinius darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Ji pateikia visas reikalingas deklaracijas ir formas SODRAI. Bendrovės pajamas skaičiuoja pagal duomenis iš bendrovės banko sąskaitos išrašo ir duomenis, kuriuos jai pagal kiekvieną prekybos vietą už mėnesį pateikia J. V.-D.. Ji taip pat pateikia visas reikalingas deklaracijas Mokesčių inspekcijai.

Liudytojas I. D. parodė, kad jo pareigos įmonėje – darbuotojų mokymas, ūkinė veikla. Pagrindinis jo uždavinys – kad darbuotojai laikytųsi veterinarijos normų. O jo žmona dirba su dokumentais. Į jo pareigas įėjo ir produktų tiekimas, visų objektų būklės apžiūra. Prie kiekvieno kasos aparato stovėjo lentelė su paaiškinimais, kaip įmušti pinigus. Buvo nurodymai darbuotojams, kad privaloma įmušti pinigus į kasos aparatą. Tačiau darbuotojai buvo mokomi, kad klientas yra svarbiausia. Kai klientų būdavo labai daug, darbuotojai dėdavo pinigus į kampą, aptarnaudavo klientus, o po to įmušdavo pinigus į kasą. Pinigai būdavo surenkami rytais, kai būdavo atvežamos prekės, produktai. Su darbuotojais būdavo daug probleminių situacijų. Buhalterinę apskaitą pildė ir tvarkė žmona.

Liudytojas R. L. parodė, kad jam buvo pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje, teko apklausti kaltinamąją J. V.-D.. Tyrimas buvo pradėtas pagal VMI medžiagą dėl įmonės „(duomenys neskelbtini)“. Buvo nustatyta, kad ne visos pajamos, kurios buvo traukiamos į apskaitą, buvo mušamos į kasos aparatą, buvo rastas pinigų perteklius kasoje. Visose prekybos vietose, gyvenamojoje vietoje buvo atliktos kratos. Kratų metu buvo rasti dokumentai, jie paimti, apžiūrėti. Su bylą tiriančiu prokuroru buvo nuspręsta, kad reikėtų apklausti D. kaip specialiąją liudytoją. Gauti jos paaiškinimus dėl kratos metu paimtų dokumentų. Prokurorė surašė nutarimą apklausti asmenį kaip specialųjį liudytoją. J. D. buvo iškviesta, ji buvo supažindinta su šiuo nutarimu. J. D. buvo paklausta, ar ji sutinka duoti parodymus. J. D. sutiko duoti parodymus, J. buvo parodyti rasti dokumentai, buvo pasakyta, kas tai yra specialusis liudytojas ir koks jo statusas. Pirmos apklausos metu buvo klausiama rodant dokumentus. Viskas buvo užfiksuota apklausos metu. Dokumentai buvo susiję su „Šventosios spektro“ 2016, 2017 metų veikla. Buvo atskirai klausiama pagal dokumentus, kurie susiję su 2016 metų veikla, taip pat ir 2017 metų veikla. Buvo užfiksuoti duomenys apie 2016 metų realias pajamas. J. D. geranoriškai aiškino, kas užfiksuota kiekviename iš dokumentų. Ji nurodė, kad tai yra įmonės realios pajamos, išmokamas atlyginimas. Gal kaltinamoji ir patyrė apklausos metu kokį stresą, tačiau kalba ėjo apie dalykus, kurie jai buvo žinomi. Jos reakcija buvo natūrali. Abejonių , kad tai ne jos dokumentai, kaltinamoji neturėjo. Paimtuose lapuose buvo nurodyti adresai, datos, skaičiai, darbuotojų vardai. Kai kur netgi buvo nurodytos darbuotojų pavardės. Viską J. D. sklandžiai aiškino. Buvo apskaičiuota daug nesumokėtų mokesčių, apie 70 000, mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ tai yra labai didelė suma. Jis neabejojo šitų dokumentų tikrumu ir tuo, kad tai yra realios pajamos ir išmokėti atlyginimai. Dokumentuose surašyti tikri faktai. Pastovus dienos skaičius buvo 13 eurų, tiek buvo mokama darbuotojui. Ne visi liudytojai apklausos metu prisiminė, kiek procentų jiems buvo primokama prie nustatytos sumos. Pagal šiuos dokumentus buvo suskaičiuota, kad 2016 metais pastovus užmokestis buvo 13 eurų ir dar buvo mokamas priedas nuo apyvartos. Liudytoja V. nurodė, kad ji dirbo (duomenys neskelbtini) 12, Palangoje. Viskas buvo nurodyta rastuose lapuose. Apyvarta dauginama iš 7 procentų ir gaunamas priedas prie atlyginimo. Jeigu darbuotojai dirbdavo kioske dviese, tada priedas būdavo mokamas per pusę. Liepos 5 dieną V. dirbo su Žilyte. 2017 metais pastovus dienos atlyginimas darbuotojui jau buvo 26 eurai plius trys procentai prie atlyginimo. Visi skaičiai sutampa. Prieš skiriant reviziją viskas buvo apskaičiuota. Taip galima apskaičiuoti visų dienų apyvartas, susiejant jas prie priedais arba atvirkščiai. Dokumentų lapai skiriasi savo forma. Skirtingų metų skirtingi lapai. Jie buvo rodomi D.. Ji matė, kas lapuose yra parašyta. Buvo apklausos protokole parašyta, kad tai jos – D. rašytas lapas. Apie kitus dokumentus nebuvo kalbama. Trūko kai kurių dokumentų, todėl buvo paprašyta pateikti. J. buvo atvykusi pas jį į kabinetą ir pateikė prašomus dokumentus. Kaltinamoji nesutiko su baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajai pasirodė per didelė suma priskaičiuota. Buvo atlikti du patikrinimai. Tai buvo nevienkartinis atvejis. Vieną kartą darbuotojos buvo nubaustos administracine tvarka, buvo rasta į apskaitą neįtrauktų pinigų sumų.

2017-08-24 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdyboje gauta informacija iš Klaipėdos apskrities VMI dėl galimai apgaulingo apskaitos tvarkymo MB „(duomenys neskelbtini). Klaipėdos apskrities VMI nurodo, kad, atlikusi patikrinimus, keturiose Bendrijos veiklos vykdymo vietose nustatytė pažeidimus, trijose iš jų – pajamų neįtraukimo į apskaitą atvejus ir grynųjų pinigų faktinių sumų neatitiktį į elektroninių kasos aparatų (toliau – EKA) apskaitą įtrauktoms pinigų sumoms. Dviejose vietose atlikti pakartotiniai kontrolės veiksmai ir nustatyti pajamų neįtraukimo į apskaitą faktai. Veiklos vietoje (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Palangoje, pirmojo patikrinimo metu į apskaitą neįtraukta 35,8 proc., pakartotino patikrinimo metu – 31,2 proc. pajamų; veiklos vykdymo vietoje (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Palangoje, pirmojo patikrinimo metu į apskaitą neįtraukta 100 proc., o pakartotino patikrinimo metu – 95,4 proc. pajamų. Dėl nustatytų pažeidimų Bendrijos darbuotojams surašyti 5 administracinio nusižengimo protokolai. Darbuotojai sutiko su protokoluose nurodytomis į EKA apskaitą neįtrauktomis sumomis. Atsižvelgiant į tai, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ į apskaitą neįtraukė daugiau negu trečdalio iš klientų gautų pajamų ir tai daro sistemingai, atsižvelgiant į pateiktus duomenis, pradėtas ikiteisminis tyrimas (1 tomas, b. l. 3–7).

Kratos automobilyje „Volvo XC70“, priklausančiame I. D., metu rastas ir paimtas sąsiuvinis su užrašu „Today is a good day“; atlikus kratą automobilyje „Mitsubishi Pajero“, kuris priklauso J. V.-D., rasti ir paimti MB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. buhalterinės apskaitos dokumentai (3 tomas, b. l. 179–181).

Kratos adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Šventoji, metu rasti prekių lapai, pardavimų lapai, 4 vnt. (4 tomas, b. l. 40–42).

Kratos MB „(duomenys neskelbtini)“ registracijos ir valdytojos J. V.-D. deklaruotoje gyvenamojoje vietoje – bute, adresu (duomenys neskelbtini), metu rūsyje ant grindų rasti MB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, rankraštiniai užrašai(4 tomas, b. l. 51–53).

Kratos MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Palanga, metu rasti ir paimti 2 lapai su rankraštiniais užrašais (4 tomas, b. l. 69–72).

Kratos MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Palanga, metu J. V.-D. kabinete rasti ir paimti MB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, segtuvas, 192 lapai; rankraštiniai užrašai, 94 lapai, rankraštiniai užrašai, 34 lapai; rankraštiniai užrašai, 69 lapai, rasti darbo stalo stalčiuje (4 tomas, b. l. 79–82).

Kratos metu N. P. savanoriškai pateikė segtuvą su MB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. pirkimo dokumentais, 360 lapų, 2017 m., 2018 m. suvestinius registrus, 6 lapai; kratos metu darbo vietoje rasti ir paimti: įvairūs dokumentai, 1 segtuvas, 101 lapas, 2017 m. darbo užmokesčio dokumentai, 6 lapai, 2018 m. darbo užmokesčio dokumentai, 6 lapai, 2018 m. 6 mėn. pirkimo dokumentai, 24 lapai, įvairūs dokumentai, segtuvas Nr. 4, 48 lapai, 2017 m. avansinė apyskaita, 65 lapai (4 tomas, b. l. (duomenys neskelbtini)9–94).

2018-08-31 MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vietoje (duomenys neskelbtini) g(duomenys neskelbtini), Palangoje, rasti rankraštiniai ir spausdinti lapai su užfiksuota informacija, sudėti į mėlynos spalvos segtuvą. Dokumentai, kuriuose užfiksuoti duomenys apie MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams galimai išmokėtus atlyginimus ir galimai realią įvairių prekybos vietų apyvartą, nukopijuoti ir pridėti prie apžiūros protokolo (4 tomas b. l. 116, 117, 119–191, 5 tomas, b. l. 1–31).

2019-03-29 specialisto išvadoje Nr. 04/12-2-5-3412 dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nurodyta, kad:

2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad „ūkio subjekto apskaitą tvarko ūkio subjekto struktūrinis padalinys arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris)“, 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris)“, 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių dokumentų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentą surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkinės operacijas pateikimą vyriausiam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui“. MB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-08-31 dirbo buhalterė N. P. pagal 2014 m. birželio 3 d. darbo sutartį Nr. 1.

Už MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir jų duomenų teikimą laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-08-31 atsakingas asmuo nustatomas pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „už buhalterinės apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“.

Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktą ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-6-00048-18 medžiagą – išrašą iš valstybės įmonės Registrų centro kompiuterinės duomenų bazės nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-08-31 kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė (valdytoja) buvo įregistruota J. V.-D..

Nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma iš dalies nesilaikant teisės aktų reikalavimų, tai yra MB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-09-30 ir laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2017-10-31 nesilaikė:

1) 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:

- 6 straipsnio 2 dalies, kur nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies, kur nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. <...> Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, reikalavimų, t. y.:

a) laikotarpiu nuo 2016-06-03 iki 2016-09-04 ir laikotarpiu nuo 2017-06-02 iki 2017-10-08 nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais ir į apskaitą neįtraukė iš viso 273 673,68 (106 328,65 + 167 345,03) Eur piniginių lėšų gavimo už suteiktas paslaugas ir parduotas prekes fiziniams asmenims, t. y. 2016 metais iš viso 106 328,65 Eur, 2017 metais iš viso 167 345,03 Eur,

b) laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-09-30 ir laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2017-10-31 125 (51 + 74) atvejais apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė ūkinių operacijų: nepagrindė iš viso 26 958,14 (13 052,27 + 13 905,87) Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio ir kasos išlaidų orderiais nepagrindė iš viso 20 339,52 (9862,44 + 10 477,08) Eur išmokėto grynaisiais pinigais darbo užmokesčio 66 (25 + 41) darbuotojams;

- 12 straipsnio 4 dalies, kurioje nurodyta, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, reikalavimų, t. y.:

a) laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-09-30 ir laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2017-10-31 neužregistravo buhalterinės apskaitos registruose suteiktų paslaugų ir prekių pardavimo fiziniams asmenims įplaukų su PVM, iš viso – 273 673,68 (106 328,65 + 167 345,03) Eur, mokėtino PVM, iš viso – 47 497,08 (18 453,73 + 29 043,35) Eur, pajamų gavimo, iš viso – 226 176,60 (87 874,92 + 138 301,68) Eur, t. y.:

- 2016 metais laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-09-30 iš viso: piniginių lėšų (įplaukų) – 106 328,65 (22 724,78 + 43 076,03 + 40 228,94 + 298,90) Eur, mokėtino PVM – 18 453,73 (3943,97 + 7476,01 + 6981,88 + 51,88) Eur, pajamų – 87 874,92 (18 780,81 + 35 600,02 + 33 247,06 + 247,02) Eur;

- 2017 metais laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2017-10-31 iš viso: piniginių lėšų (įplaukų) – 167 345,03 (19 308,91 + 57 191,19 + 82 782,68 + 7260,65 + 801,60) Eur, mokėtino PVM – 29 043,35 (3351,13 + 9925,74 + 14 367,24 + 1260,11 + 139,12) Eur, pajamų – 138 301,68 (15 957,78 + 47 265,45 + 68 415,44 + 6000,54 + 662,48) Eur;

b) laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-09-30 ir laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2017-10-31 apskaitos registruose neužregistravo 125 (51 + 74) atvejais iš viso 26 958,14 (13 052,27 + 13 905,87) Eur darbo užmokesčio priskaitymo ir 20 339,52 (9862,44 + 10 477,08) Eur darbo užmokesčio išmokėjimo grynaisiais pinigais darbuotojams, t. y.:

- laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-09-30 51 (20 + 15 + 15 + 1) atveju priskaičiuoto darbo užmokesčio, iš viso – 13 052,27 Eur, ir išmokėto grynaisiais pinigais darbo užmokesčio, iš viso – 9862,44 Eur.

- laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2017-10-31 74 (20 + 26 + 25 + 2 + 1) atvejais priskaičiuoto darbo užmokesčio, iš viso – 13 905,87 Eur, ir išmokėto grynaisiais pinigais darbo užmokesčio, iš viso – 10 477,08 Eur.

Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus negalima nustatyti, kur MB „(duomenys neskelbtini)“ panaudojo iš viso 273 673,68 (106 328,65 + 167 345,03) Eur piniginių lėšų: 2016 metais iš viso – 106 328,65 Eur, 2017 metais iš viso – 167 345,03 Eur, gautų už suteiktas paslaugas ir parduotas prekes fiziniams asmenims.

Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus negalima nustatyti, iš kokių piniginių lėšų MB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-09-30 ir laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2017-10-31 išmokėjo grynaisiais pinigais iš viso 20 339,52 (9862,44 + 10 477,08) Eur į buhalterinę apskaitą neįtraukto darbo užmokesčio 66 (25 + 41) darbuotojams.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu pagal pateiktus ikiteisminio tyrimo Nr. 04-6-00048-18 dokumentus ir MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-05-31, laikotarpiu nuo 2016-10-01 iki 2017-05-31, laikotarpiu nuo 2017-11-01 iki 2018-08-31 nenustatyti teisės aktų pažeidimai, dėl kurių nebūtų galima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu pagal pateiktą ikiteisminio tyrimo Nr. 04-6-00048-18 medžiagą ir MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus dėl 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 dalies, 12 str. 1 dalies nuostatų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-09-30 ir laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2017-10-31 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-09-30 ir laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2017-10-30 pagrindė laisvos formos rankraštiniais užrašais (atsižvelgiant į liudytojų apklausos protokolų duomenis) 125 (51 + 74) atvejais darbo užmokesčio priskaitymą, tačiau neužregistravo duomenų apskaitos registruose iš viso 26 958,14 (13 052,27 + 13 905,87) Eur darbo užmokesčio priskaitymo ir į apskaitą neįtraukė ir nepagrindė iš viso 20 339,52 (9862,44 + 10 477,08) Eur darbo užmokesčio išmokėjimo 66 darbuotojams, t. y.:

- laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-09-30 51 (20 + 15 + 15 + 1) atveju priskaičiuoto darbo užmokesčio, iš viso – 13 052,27 Eur, išmokėto darbo užmokesčio, iš viso – 9862,44 Eur.

- laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2017-10-31 74 (20 + 26 + 25 + 2 + 1) atvejais priskaičiuoto darbo užmokesčio, iš viso – 13 905,87 Eur, išmokėto darbo užmokesčio, iš viso – 10 477,08 Eur (detaliau tiriamojoje dalyje).

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-6-00042-18 medžiagą ir MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, nustatyta, kad, jeigu laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-09-30 ir laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2017-10-31 apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė iš viso 26 958,14 (13 052,27 + 13 905,87) Eur priskaityto darbo užmokesčio darbuotojams, tai MB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė:

1) 2002 m. liepos 2 d.Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007:

- 23 straipsnio 1 dalies, kur nurodyta, kad „Lietuvos vienetas <...> kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms“, 3 dalies, kur nurodyta, kad „Lietuvos vienetas <...> kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys nuo išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms, išmokėtų iki atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotą pajamų mokestį privalo sumokėti į biudžetą iki to paties mėnesio 15 dienos, o nuo išmokų, išmokėtų po atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotas pajamų mokestis turi būti sumokėtas iki to paties mėnesio paskutinės dienos“, reikalavimų, tai yra 125 (51 + 74) atvejais nuo apskaitos dokumentais nepagrįsto ir į apskaitą neįtraukto priskaityto darbo užmokesčio, iš viso 26 958,14 (13 052,27 + 13 905,87) Eur, laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-09-30 ir laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2017-10-31 neišskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą iš viso 4043,72 (1957,84 + 2085,88) Eur gyventojų pajamų mokesčio ir tuo padarė nuostolį valstybės biudžetui – 4043,72 Eur, už 2016 metų 6–9 mėn. – 1957,84 Eur, už 2017 metų 6–10 mėn. – 2085,88 Eur (neįvertinus NPD (neapmokestinamojo pajamų dydžio) ir PNPD (papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio),

- 24 straipsnio 1 dalies, kur nurodyta, kad „mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėtojo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“, 2 dalies, kur nurodyta, kad „pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų <...> Mėnesinė deklaracija <...> pateikiama už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį iki mokestinio laikotarpio kito mėnesio 15 dienos“, reikalavimų, t. y. pagal laikotarpio nuo 2016-08-11 iki 2018-05-02 išrašą iš VMI kompiuterinės duomenų bazės „Duomenys apie pateiktas deklaracijas“ su deklaracijomis (gautas iš VMI kompiuterinės duomenų bazės) nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ mokestiniu laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2017-10-31 Klaipėdos apskrities VMI pateiktose 9 atvejais (2016-08-11, 2017-04-27, 2016-10-13, 2017-02-10, 2018-02-11, 2018-05-02, 2017-10-11, 2017-11-13, 2017-12-14) Mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose (forma FR0572) deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, t. y.:

a) 18 laukelyje „Išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, suma“ (forma FR0572) deklaravo 26 958,14 Eur mažiau su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės išmokų;

b) 19 ir 20 laukelyje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų <...> suma“ (forma FR0572) deklaravo 4043,72 Eur mažiau išskaičiuoto pajamų mokesčio ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 4043,72 Eur (neįvertinus NPD (neapmokestinamojo pajamų dydžio) ir PNPD (papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio),

2) 2002 m. gruodžio 3 d. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. IX-1219 17 straipsnio 1 dalies, kur nurodyta, kad „draudėjai moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, už asmenis: 1) dirbančius pagal darbo sutartis“, 2 dalies, kur nurodyta, kad „asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje <...> moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“, reikalavimų, tai yra 125 (51 + 74) atvejais laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-09-30 ir laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2017-10-31 nuo apskaitos dokumentais nepagrįsto ir į apskaitą neįtraukto priskaityto darbo užmokesčio, iš viso 26 958,14 Eur, neišskaitė ir nesumokėjo į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą iš viso 2574,89 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų, tuo padarė nuostolį Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui – 2574,89 (957,40 + 1617,49) Eur, t. y. nesumokėjo 957,40 (448,85 Eur – 2016 metų 6–9 mėn. + 508,55 Eur - 2017 metų 6–10 mėn.) Eur draudėjų mokamų privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir 1617,49 (783,14 Eur – 2016 metų 06-09 mėn. + 834,35 Eur – 2017 metų 6–10 mėn.) Eur asmenų privalomojo sveikatos draudimo įmokų,

3) 2004 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 10 straipsnio 2 dalies, kur nurodyta, kad „draudėjai privalo pateikti socialinio draudimo pranešimus ir kitus dokumentus, reikalingus draudžiamosioms pajamoms, socialinio draudimo įmokoms, išmokoms ir socialinio draudimo stažui apskaičiuoti“, 14 straipsnio 2 dalies, kur nurodyta, kad „draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų“ (galiojusio iki 2016-07-01), reikalavimų ir 2016 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. XII-2508 10 straipsnio 1 dalies, kur nurodyta, kad ,,apdraustųjų asmenų, <...> socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos <...>“, 12 straipsnio 1 dalies, kur nurodyta, kad ,,draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas“, ir 2 dalies, kur nurodyta, kad „priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“, reikalavimų, tai yra 125 (51 + 74) atvejais laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-09-30 ir laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2017-10-31 nuo apskaitos dokumentais nepagrįsto ir į apskaitą neįtraukto priskaityto darbo užmokesčio, iš viso 26 958,14 Eur, neišskaičiavo ir laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-10-15 ir laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2017-11-15 nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą iš viso 8351,63 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, tuo padarė nuostolių Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui – 8351,63 (4043,59 Eur – 2016 metais, 4308,04 Eur – 2017 metais) Eur,

- 17 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, kad ,,draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šiame ir kituose įstatymuose“, ir 3 dalies, kurioje nurodyta, kad ,,draudėjai privalo atitinkamam vietos mokesčių administratoriui (registro tvarkymo įstaigai) ir Fondo administravimo įstaigoms šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikti teisingus duomenis apie save ir apdraustuosius asmenis“, tai yra pagal ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-6-00048-18 medžiagą (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2018-10-25 raštą Nr. (7.4)SI-47639 su dokumentais, kurį pasirašė direktorius V. A.) nustatyta, kad pateiktuose MB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinių laikotarpių nuo 2016-06-27 iki 2017-10-05 pranešimuose apie apdraustuosius darbuotojus už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD ir forma 2-SD) pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, t. y.: laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2017-10-31 28 atvejais (2016-07-13, 2016-06-27, 2016-07-07, 2016-08-05, 2016-07-25, 2016-08-29, 2016-08-25, 2016-08-08, 2016-08-22, 2016-08-19, 2016-08-16, 2016-08-30, 2016-09-05, 2017-07-17, 2017-06-28, 2017-06-19, 2017-06-29, 2017-08-16, 2017-08-03, 2017-07-28, 2017-08-25, 2017-08-27, 2017-09-07, 2017-08-30, 2017-08-21, 2017-08-07, 2017-08-18, 2017-10-05) MB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktose deklaracijose „Pranešimas apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį“ S4 laukelyje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Eur“ deklaravo iš viso 26 958,14 Eur mažiau pajamų, S5 laukelyje „Įmokų suma, Eur“ deklaravo iš viso 10 954,33 Eur mažiau įmokų (nustatyta pagal pateiktus SAM3SD priedus „Apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokos“ ir pateiktų darbuotojų duomenis), tai yra laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2017-10-31 deklaracijose SAM3SD „Apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokos“ ir deklaracijose 2-SD „Pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą“, laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2017-10-31 „Socialinio draudimo įmokų tarifas 39,98 proc.“, „Socialinio draudimo įmokų tarifas 40,98 proc.“, „Socialinio draudimo įmokų tarifas 41,98 proc.“, „Socialinio draudimo įmokų tarifas 42,98 proc.“deklaravo:

a) A11 laukelyje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Eur“ iš viso 26 958,14 (13 052,27 Eur 2016 metais + 13 905,87 Eur 2017 metais) Eur mažiau pajamų,

b) A12 laukelyje „Įmokų suma Eur“ iš viso 10 954,33 Eur (5275,58 Eur 2016 metais + 5678,75 Eur 2017 metais) mažiau įmokų,

- 2016 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 5 straipsnio 3 dalies, kur nurodyta, kad ,,į Garantinį fondą 0,2 procento dydžio įmokas nuo darbuotojams, kuriems taikomi Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo <...> nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, moka: 1) Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys“, ir 17 straipsnio 1 dalies, kur nustatyta, kad ,,įmokos apskaičiuojamos ir mokamos, <...> laikantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatytos tvarkos ir terminų“, reikalavimų, tai yra 74 (20 + 26 + 25 + 2 + 1) atvejais laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2017-10-31 nuo apskaitos dokumentais nepagrįsto ir į apskaitą neįtraukto priskaityto darbo užmokesčio, iš viso 13 905,87 (3573,46 + 5602,80 + 4527,03 + 136,79 + 65,79) Eur, nepriskaičiavo ir nesumokėjo iš viso 27,81 Eur įmokų už Garantinį fondą į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą ir tuo padarė nuostolių valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui – 27,81 Eur,

4) 2012 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo Nr. XI-2079 (galiojusio iki 2016-12-31) 3 straipsnio 1 dalies, kur nurodyta, kad „1. Garantinio fondo lėšas sudaro: 1) darbdavių, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose, įmokos“, 3 straipsnio 3 dalies, kur nurodyta, kad „šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų įmokų dydis yra lygus 0,2 procento priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio, nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, dydžiui“, reikalavimų, tai yra 51 (20 + 15 + 15 + 1) atveju laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-09-30 nuo apskaitos dokumentais nepagrįsto ir į apskaitą neįtraukto priskaityto darbo užmokesčio, iš viso 13 052,27 (4357,33 + 5096,90 + 3580,47 + 17,57) Eur, nepriskaičiavo ir nesumokėjo iš viso 26,10 Eur įmokų į Garantinį fondą, tuo padarė nuostolių valstybės biudžetui – 26,10 Eur.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-6-00048-18 dokumentų duomenis, nustatyta, kad, jeigu MB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-09-30 ir laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2017-10-31 125 atvejais apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė iš viso 26 958,14 Eur priskaityto darbo užmokesčio, tai MB „(duomenys neskelbtini)“ neišskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 15 024,15 Eur (7259,52 + 7764,63) (2016 metais – 7259,52 Eur, 2017 metais – 7764,63 Eur) įmokų ir mokesčių, iš jų:

- 26,10 Eur įmokų į Garantinį fondą 2016 m.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta (atsižvelgiant į pateiktus ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-6-00048-18 dokumentus), kad, jeigu MB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016-06-03 iki 2016-09-04 ir laikotarpiu nuo 2017-06-02 iki 2017-10-08 gavo 273 673,68 (106 328,65 + 167 345,03) Eur piniginių lėšų už suteiktas paslaugas ir parduotas prekes (maisto produktus) fiziniams asmenims, tačiau MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė (kasos aparato kvitais) ir į apskaitą neįtraukė (neužregistravo Kasos aparato kasos operacijų žurnale) iš viso 273 673,68 Eur piniginių lėšų (įplaukų) gavimo ūkinių operacijų 2016 metais iš 9 pardavimo vietų, 2017 metais iš 10 pardavimo vietų, tai nesilaikė:

1) 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:

- 6 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies, kur nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. <...> Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, reikalavimų, t. y.: laikotarpiu nuo 2016-06-03 iki 2016-09-04 ir laikotarpiu nuo 2017-06-02 iki 2017-10-08 nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais ir į apskaitą neįtraukė iš viso 273 673,68 (106 328,65 + 167 345,03) Eur piniginių lėšų gavimo už suteiktas paslaugas ir parduotas prekes fiziniams asmenims, t. y.: 2016 metais iš viso 106 328,65 Eur, 2017 metais iš viso 167 345,03 Eur,

- 12 straipsnio 4 dalies, kurioje nurodyta, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“ ,16 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, reikalavimų, t. y. laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-09-30 ir laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2017-10-31 neužregistravo buhalterinės apskaitos registruose suteiktų paslaugų ir prekių pardavimo fiziniams asmenims įplaukų su PVM, iš viso – 273 673,68 (106 328,65 + 167 345,03) Eur, mokėtino PVM, iš viso – 47 497,08 (18 453,73 + 29 043,35) Eur, pajamų, iš viso – 22 6176,60 (87 874,92 + 138 301,68 ) Eur, t. y.:

1) 2016 metais laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-09-30 iš viso: piniginių lėšų (įplaukų) – 106 328,65 (22 724,78 + 43 076,03 + 40 228,94 + 298,90) Eur, mokėtino PVM – 18 453,73 (3943,97 + 7476,01 + 6981,88 + 51,88) Eur, pajamų – 87 874,92 (18 780,81 + 35 600,02 + 33 247,06 + 247,02) Eur;

2) 2017 metais laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2017-10-31 iš viso: piniginių lėšų (įplaukų) – 167 345,03 (19 308,91 + 57 191,19 + 82 782,68 + 7260,65 + 801,60) Eur, mokėtino PVM – 29 043,35 (3351,13 + 9925,74 + 14367,24 + 1260,11 + 139,12) Eur, pajamų – 138 301,68 (15 957,78 + 47 265,45 + 68 415,44 + 6000,54 + 662,48) Eur.

Nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms tiriamojo laikotarpio duomenis, neatitinkančius tikrovės, tai yra MB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė:

2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 straipsnio, kuriame nurodyta, kad „mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“;

1) MB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751:

- 3 straipsnio 1 dalies, kur nurodyta, kad „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų tiekimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks“, reikalavimų, t. y. laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-09-30 ir laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2017-10-31 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose 9 PVM deklaracijose (forma FR0600) įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra nedeklaravo (11 eilutėje) PVM apmokestinamųjų sandorių, iš viso – 22 6176 (87 875 + 138 301) Eur, (29 eilutėje) standartinio tarifo pardavimo PVM, iš viso – 47 497 (18 454 + 29 043) Eur, ir (36 eilutėje) mokėtino į biudžetą PVM, iš viso – 47 497 (18 454 + 29 043) Eur 2016 ir 2017 metais;

- 90 straipsnio 1 dalies, kur nurodyta, kad „už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuojama šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 <...> straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos“, nuostatų, t. y. neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 2016 ir 2017 metais iš viso 47 497 (18 454 + 29 043) Eur;

2) MB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies, kur nurodyta „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, 5 straipsnio 2 dalies, kur nurodyta, kad „vienetų (išskyrus pelno nesiekiančių) kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 5 procentų mokesčio tarifą“, reikalavimų, tai yra laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-09-30 ir laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2017-10-31 už suteiktas paslaugas ir parduotas prekes fiziniams asmenims, iš viso – 19 0162 (87 395 + 102 767) Eur, nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo iš viso 9508 (4370 + 5138) Eur pelno mokesčio į valstybės biudžetą.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ už tiriamąjį laikotarpį nuo 2016-06-01 iki 2016-09-30 ir nuo 2017-06-01 iki 2017-10-31 nedeklaravo ir nesumokėjo iš viso 72 029,15 (30 083,52 + 41 945,63) Eur mokesčių ir įmokų, iš jų:

2016 metais – 30 083,52 Eur (PVM – 18 454 Eur, pelno mokesčio – 4370 Eur, gyventojų pajamų mokesčio – 1957,84 Eur, VSDF įmokų – 5275,58 Eur, įmokų į Garantinį fondą – 26,10 Eur),

2017 metais – 41 945,63 Eur (PVM – 29 043 Eur, pelno mokesčio – 5138 Eur, gyventojų pajamų mokesčio – 2085,88 Eur, VSDF įmokų – 5678,75 Eur) (5 tomas, b. l. 75–97).

Specialistė J. K. apylinkės teisme parodė, kad ji teikė specialisto išvadą šioje baudžiamojoje byloje. Ją visiškai tvirtina. Jai buvo pateikta užduotis su klausimais. Buvo tiriami visi pateikti MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai ir visa ikiteisminio tyrimo metu surinkta informacija. Lapeliai, kurie buvo tirti, tai kratų metu paimti rankraštiniai įrašai, kurie pridėti prie specialisto išvados kaip priedas. Specialistas remiasi visa jam pateikta informacija, nėra nurodyta, kuo jis negalėtų remtis. Specialistai remiasi visais jiems pateiktais dokumentais. Vien tik remdamasi vienu lapu be paaiškinimų ji negalėtų duoti specialisto išvados. Specialistai remiasi visais pateiktais dokumentais, liudytojų apklausos protokolais, pateikta oficialia buhalterija, neoficialia informacija, t. y. visa pateikta dokumentų visuma.

Duodama paaiškinimus apygardos teismui specialistė J. K. parodė, kad specialisto išvadą davė pagal visą pateiktą medžiagą ir pagal pateiktus rankraštinius lapelius, liudytojų parodymus, buhalterinius dokumentus. Specialistė remiasi visais pateiktais duomenimis – buhalterinės apskaitos dokumentais, apklaustų liudytojų, valdytojos, buhalterės parodymais, rankraštiniais užrašais, viską sulygina ir pateikia specialisto išvadą. Buvo pateikta ir J. V.-D. apklausa, todėl ja rėmėsi. Duodant išvadą dėl atlyginimų taip pat remtasi liudytojų, J. V.-D. parodymais, kitais pateiktais dokumentais, sulyginta su buhalterine apskaita ir apskaičiuoti atlyginimai. Liudytojai patvirtino, kad gavo rankraštiniuose įrašuose nurodytas sumas. Pajamų deklaracija teikiama iki kito mėnesio 15 dienos. Jei nepateikiama laiku, mokesčių inspekcija pradeda domėtis, kodėl nepateikiamos deklaracijos. Kai vertinamas laikotarpis, turi peržiūrėti visas pateiktas deklaracijas. Kartais įmonė tikslina deklaracijas, tada žiūrima, ar apskaičiavimas sutampa su patikslinimo duomenimis, viskas sulyginama, imama paskutinė deklaracija, pateikta už tą mėnesį.

Kaltinamoji pati pripažino, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, tačiau ji nurodo, kad nesumokėtų mokesčių valstybei dydis turėtų būti apskaičiuotas daug mažesnis. Kaltinamoji jau apylinkės teismui, kuriame iš pradžių buvo nagrinėjama ši baudžiamoji byla parodė, kad specialisto išvada byloje atlikta pagal kratos metu paimtus dokumentus (rankraštinius įrašus), tačiau tuose įrašuose buvo užfiksuoti prekių likučiai, o ne gautos pajamos ar išmokėti atlyginimai. O apklausta kaip specialioji liudytoja ji davė neteisingus parodymus, nes buvo paveikta streso. Apygardos teisme jos pozicija, lyginant jos parodymus apylinkės teismui, šiuo klausimu mesikeitė.

Tyrimo metu surinkti duomenys paneigia šiuos teisme duotus kaltinamosios parodymus. Nenustatyta, kad J. V.-D. kaip specialiosios liudytojos apklausos metu prieš ją būtų buvusi vartota psichologinė ar kitokio pobūdžio prievarta ar būtų buvę atliekami kiti neteisėti veiksmai. Kaip nurodė tyrėjas R. L., apklausos metu kaltinamoji buvo adekvati, geranoriškai sutiko duoti parodymus, apie visus kratos metu surastus dokumentus davė išsamius paaiškinimus. Šie jos paaiškinimai visiškai atitiko kitas byloje nustatytas aplinkybes bei atliktus matematinius skaičiavimus. J. V.-D. geranoriškai bendradarbiavo su tyrėjais iki to momento, kol susipažino su specialisto išvadomis, kur buvo apskaičiuoti dideli nesumokėti mokesčiai. Nuo tada ji pradėjo savo anksčiau duotus parodymus neigti, nesutiko, kad procesas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu.

Pavyzdžiui paminėtini rankraštiniai įrašai, kuriuos tyrė ir kuriais rėmėsi darydama išvadas specialistė J. K., rasti ir paimti 2018-08-31 kratos metu MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) g(duomenys neskelbtini), Palanga (valgykla). J. V.-D. patvirtino, kad šie įrašai daryti jos pačios. Savo pirminėse apklausose ji patvirtino, kad šiuose įrašuose užfiksuotos MB „(duomenys neskelbtini)“ pajamos ir išmokami atlyginimai darbuotojams. Tačiau vėliau ji šiuos savo parodymus pakeitė.

Apklausus MB „(duomenys neskelbtini)“ dirbusius darbuotojus apie jų darbo sąlygas bei gautus už tai atlyginimus, visi parodė, kad jie gaudavo minimalųjį valandinį atlyginimą ir tam tikrą procentą nuo per pamainą suprekiautos sumos. Šie liudytojų parodymai patvirtina aplinkybę, kad J. V.-D., apklausiama kaip specialioji liudytoja, ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus apie kratos metu rastuose užrašuose užfiksuotas darbuotojų vardus, pinigų sumas, apie darbuotojams apskaičiuotus atlyginimus bei realią MB „(duomenys neskelbtini)“ apyvartą. Atliekant kratos metu paimtų rankraštinių įrašų analizę, nustatyta, kad ten užfiksuoti duomenys visiškai atitinka liudytojų parodymus bei pačios kaltinamosios ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes. Skaičiavimai patvirtina J. V.-D. duotus teisme parodymus apie tai, kad atlyginimo priedas buvo skaičiuojamas nuo dienos apyvartos (ne nuo prekių likučių sumų), jei dirbdavo keliese, tai procentas buvo dalijamas pusiau. Šiuos parodymus patvirtina ir rankraštiniuose užrašuose užfiksuoti duomenys, liudytojų parodymai. Akivaizdu, kad rankraštiniuose lapuose, kurie sunumeruoti nuo 109 iki 117 ir nuo 1 iki 15, yra surašyta reali prekybos vietų dienos apyvarta, nuo kurios buvo skaičiuoti dirbančiųjų atlyginimo priedai, o ne prekybos vietose dienos pabaigoje esančių produktų likučiai pinigine išraiška, ką teisme nurodė J. V.-D.. Šią aplinkybę paneigia ir apklausti MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, kurie parodė, kad iš esmės visi produktai buvo sunaudojami dienos metu, todėl likučių beveik nelikdavo.

Tai, kad į apskaitą buvo traukiamos ne visos gautos pajamos, iš esmės parodė visi apklausti liudytojai, o liudytoja K. V. parodė, kad tai buvo daroma pačios J. V.-D. nurodymu. Netikėti liudytojų parodymais teismui nėra pagrindo, nes aplinkybę, kad į apskaitą nebuvo traukiamos visos pajamos, patvirtina ir VMI pateikti duomenys apie atliktus patikrinimus ir jų metu nustatytus pažeidimus MB „(duomenys neskelbtini)“.

Teismas neturi pagrindo nesiremti 2019-03-29 specialisto išvada Nr. 04/12-2-5-3412 dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos ir abejoti jos patikimumu, nes specialistei, atlikusiai tyrimą, buvo pateikti MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, visa ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kratos metu įmonės veiklos vykdymo vietoje paimti J. V.-D. rašyti rankraštiniai įrašai. Specialistė išsamiai išanalizavo visus jai pateiktus dokumentus. Apklausta teisiamojo posėdžio metu ji davė paaiškinimus dėl specialisto išvados, visiškai ją patvirtino. Apklausta MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusi buhalterė N. P. nurodė, kad ji į apskaitą traukė dokumentus ir jų duomenis suvedinėjo tokius, kokius nurodė ir perdavė MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, tą iš esmės patvirtino apklausta ir pati J. V.-D..

Teisiamojo posėdžio apylinkės teisme metu kaltinamosios gynėjas pateikė 2020-06-22 ekspertės M. O. konsultacinę išvadą (tomas 10, b.l. 2-53), kurioje taip pat konstatuota, jog tvarkant MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą buvo padaryta pažeidimų, dėl kurių iš dalies negalima nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos rezultato, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, tačiau apskaičiuotos ir nurodytos gerokai mažesnės nesumokėtų mokesčių valstybei sumos. Šios išvados teismas negali pripažinti ir laikyti patikimu įrodymu byloje, nes tyrimas buvo atliktas ir išvada padaryta remiantis kaltinamosios pateiktais rankraštiniais įrašais (ranka pildyti 2016–2017 pajamų registravimo juodraščiai), kuriuose neva buvo atvaizduotos MB „(duomenys neskelbtini)“ gautos pajamos 2016 ir 2017 m. Šiuos rankraštinius įrašus abu teismai atsisakė priimti, nes iš jų turinio neaišku, kada jie buvo surašyti, kas juose užfiksuota. Taip pat negalima nustatyti, ar čia buvo fiksuojamos MB „(duomenys neskelbtini)“ ar kitų įmonių pajamos, nenustatytas laikotarpis. Kelia didelių abejonių ir šių rankraštinių įrašų atsiradimo aplinkybės praėjus daug laiko nuo ikiteisminio tyrimo pradžios. Apie šių įrašų egzistavimą apklausų ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji J. V.-D. nebuvo užsiminusi.

Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Kad kaltinamoji būtent apgaulingai, sąmoningai pažeisdama teisės aktų reikalavimus, tvarkė MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, patvirtina anksčiau išdėstytų įrodymų visumos analizė. Dėl tokio buhalterinės apskaitos tvarkymo kilo baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai – laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-09-30 ir laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2017-10-31 negalima iš dalies nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Teismas, išanalizavęs bei įvertinęs surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visumą, pripažįsta, kad įrodyta ir tai, kad kaltinamoji MB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovė J. V.-D., siekdama išvengti mokesčių, veikdama per jos nusikalstamų veiksmų nesuvokusią buhalterę, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai. Bendrovėje naudojant į apskaitą neįtrauktus pinigus, nedeklaravus pajamų tuo metu, kai jos buvo gautos, ir taip faktiškai pašalinant galimybes jas teisėtai deklaruoti kitu laiku, taip pat atsižvelgiant į tai, kad mokesčiai už šias pajamas ilgą laiką po jų gavimo nesumokėti, yra pagrindas laikyti, kad pateikiant neteisingas deklaracijas buvo siekiama šių mokesčių nemokėti. MB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo vedama „juodoji buhalterija“, taip apskaitant į tinkamą apskaitą neįtrauktas pajamas iš ūkinės veiklos.

J. V.-D. veikė per asmenį, nesuvokusį jos nusikalstamos veikos, – per buhalterinę apskaitą tvarkiusią buhalterę N. P., todėl atsako tiesiogiai kaip vykdytoja.

Surinkti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patikrinti duomenys patvirtina, kad J. V.-D. įvykdė jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas. J. V.-D. sąmoningai pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (tvarkė dvigubą buhalteriją, dalies ūkinių operacijų nefiksavo apskaitos dokumentuose ir kt.). Jos veika atitinka BK 222 straipsnio 1 dalies sudėtį.

J. V. - D. būdama MB „(duomenys neskelbtini)“ valdytoja išvengė 47 497 Eur PVM, 9508 Eur pelno mokesčio, 4043,72 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 10 954,33 Eur įmokų į VSDFV biudžetą – valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų – mokėjimo. Šios nesumokėtų mokesčių sumos viršija 750 MGL, taigi veikos turi būti kvalifikuojamos pagal BK 220 straipsnio 2 dalį, nes įstatymo redakcija, numatanti atsakomybę už mokesčių vengimą, kai suma viršija 750 MGL, įsigaliojo 2017 m. lapkričio 29 d., o padaryta tęstinė nusikalstama veika tęsėsi iki 2018 m. birželio 15 d., nes 2017 metų Metinė pelno deklaracija VMI pateikta 2018-06-15, joje, kaip patvirtino teisme apklausta specialistė, nurodyti neteisingi duomenys apie įmonės pajamas, pelną ir tokie duomenys pateikti valstybės įgaliotai institucijai, taip pat Klaipėdos apskrities VMI pateiktose 9 mokestinio laikotarpio nuo 2016-06-01 iki 2017-10-31 (2016-08-11, 2017-04-27, 2016-10-03, 2017-02-10, 2018-02-11, 2018-05-02, 2017-10-11, 2017-1-13, 2017-12-14) Mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose (forma FR0572) deklaruoti tikrovės neatitinkantys duomenys apie MB „(duomenys neskelbtini)“ turtą.

Dėl civilinių ieškinių

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė civilinį ieškinį dėl 61 049,00 Eur žalos atlyginimo (8 tomas, b. l. 35–39).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 954,33 Eur žalos atlyginimo (8 tomas, b. l. 51–54). Taigi Lietuvos valstybė patyrė turtinę žalą, kurią pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį privalo visiškai atlyginti kaltas asmuo.

Sprendžiant dėl neįvykdytos mokestinės prievolės kaip dėl negautų pajamų valstybės patirtos žalos priteisimo, yra aktualios CK 2.33, 2.50 straipsnių nuostatos dėl juridinio asmens-mokesčių mokėtojo teisinio savarankiškumo ir atsakomybės pagal prievoles jam priklausančiu turtu. Iš šių nuostatų išplaukia išvada, kad už neįvykdytą savo prievolę visais atvejais pirmiausia atsako pats juridinis asmuo, o kitų asmenų, tarp jų ir juridinio asmens vadovų atsakomybė yra subsidiari (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-30-788/2017, 2K-80-1073/2019). Taigi civiliniai ieškiniai priteistini iš atsakovės MB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. V.-D. subsidiariai.

Kaltinamosios J. V.-D. atsakomybę lengvinančių ir jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Už BK 220 straipsnio 2 dalyje numatytą sunkų nusikaltimą sankcija numato tik laisvės atėmimą. Kita vertus, teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes.

Kaltininkė iš dalies pripažino padariusi nusikalstamas veikas. Augina nepilnamečius vaikus, anksčiau nėra teista. Be to, kaip matyti iš baudžiamosios bylos, MB „(duomenys neskelbtini)“ iki šiol yra veikianti įmonė, tad laisvės atėmimo bausmės skyrimas įmonės vadovei gali sužlugdyti toliau veikiančią įmonę, be to tokia bausmė apsunkintų padarytos žalos valstybei atlyginimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laisvės atėmimo bausmės skyrimas, teismo nuomone, prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams, todėl teismas kaltinamajai J. V.-D., taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, už šį sunkų nusikaltimą skiria baudą. Už nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje teismas taip pat skiria baudą.

Nusikaltimai, numatyti BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 220 straipsnio 2 dalyje, padaryti idealiąja nusikalstamų veikų sutaptimi, turint vieną tikslą – išvengti mokesčių, nerodyti visų išmokėtų atlyginimų, neapskaičiuoti nuo mokėtų atlyginimų mokėtinų mokesčių, apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą, kartu deklaracijose, pateikiamose valstybinėms institucijoms, VMI, „Sodrai“, nurodant neteisingus duomenis.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297 straipsniu, 301 ir 302 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. V.-D. pripažinti kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 220 straipsnio 2 dalį (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija) ir nubausti:

pagal B? 220 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį 150 MGL (7 500 Eur) bauda;

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 100 MGL (5 000 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę –150 MGL (7 500 Eur) baudą.

Išaiškinti nuteistajai, kad paskirtą baudą ji privalo sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, įmokos kodas – 6801.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 61 049 Eur sumos civilinį ieškinį tenkinti priteisiant šią sumą subsidiariai iš MB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. V.-D.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinį ieškinį dėl 10 954,33 Eur žalos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui atlyginimo tenkinti, priteisiant 10 954,33 Eur subsidiariai iš MB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. V.-D.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus ir dokumentus, paimtus kratų metu, saugomus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdyboje, grąžinti MB „(duomenys neskelbtini)“.

Lapus su rankraštiniais ir spausdintinais įrašais, kuriuose užfiksuoti duomenys apie realias MB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos vietų pajamas ir užfiksuotas realus darbuotojams mokėtas atlyginimas „į rankas“ 2016–2017 metais, esančius atskirame voke Nr. 1 (117 lapų), sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.