Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Savinijaus Katausko,

civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei J. N.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) V. P., nuteistosios J. V.-D. gynėjo advokato R. S., civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus, civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) K. M. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžio, kuriuo J. V.-D. pripažinta kalta, padariusi nusikalstamas veikas, ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1dalį – 100 MGL (3 765 Eur) bauda, pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija, įsigaliojusi nuo 2004 m. liepos 13 d.) – 80 MGL (3 012 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir J. V.-D. subendrinta bausmė paskirta 100 MGL (3 765 Eur) bauda.

Nustatyta, kad paskirta bauda turi būti sumokėta per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

(duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

2019 m. balandžio 23 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. J. V.-D. nuteista už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros:

1.1. Ji, nuo 2014 m. gegužės 16 d. būdama MB „Š.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valdytoja ir pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą bei veiklą, pažeisdama Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, numatančią, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, to paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. ir laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d., siekdama iškreipti išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją bei siekdama išvengti mokesčių, veikdama per MB „Š.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią buhalterę N. P., nesuvokusią jos nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė jai duomenų apie faktiškai įvykusias ūkines operacijas – piniginių lėšų už suteiktas paslaugas ir parduotas prekes fiziniams asmenims gavimą (iš viso 273 673,68 Eur) bei darbuotojams išmokėtas su darbo santykiais susijusias išmokas grynaisiais (iš viso 20 339,52 Eur).

1.2. Buhalterė N. P., neturėdama duomenų apie faktiškai įvykusias ūkines operacijas, laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 3 d. iki 2016 m. rugsėjo 4 d. ir laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 2 d. iki 2017 m. spalio 8 d. nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais (kasos pajamų orderiais) ir į apskaitą neįtraukė iš viso 273 673,68 Eur piniginių lėšų gavimo už suteiktas paslaugas ir parduotas prekes fiziniams asmenims veiklos vykdymo vietose – (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (dvi prekybos vietos), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (dvi prekybos vietos), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (dvi prekybos vietos), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (dvi prekybos vietos), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), t. y.: 2016 metais iš viso į apskaitą neįtraukė – 106 328,65 Eur, 2017 metais iš viso į apskaitą neįtraukė – 167 345,03 Eur, taip pat laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. ir laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d. 125 atvejais apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė ūkinių operacijų – atlyginimų žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo iš viso 26 958,14 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio bei kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo iš viso 20 339,52 Eur išmokėto darbo užmokesčio 66 darbuotojams.

1.3. Taip J. V.-D., būdama MB „Š.“ valdytoja, organizuodama ir vykdydama MB „Š.“ veiklą, tyčia, veikdama sąmoningai, apgaulingai tvarkė MB „Š.“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. ir laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d. negalima iš dalies nustatyti MB „Š.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

2. Be to, J. V.-D. nuteista už tai, kad, siekdama išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas ir ataskaitas žinomai neteisingus duomenis apie MB „Š.“ turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotoms institucijoms:

2.1. Ji, nuo 2014 m. gegužės 16 d. būdama MB „Š.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valdytoja ir būdama atsakinga už bendrijos buhalterinės apskaitos organizavimą bei deklaracijų ir ataskaitų pateikimą, tyčia, pažeisdama Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 straipsnį, kuriame nurodyta, kad „Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, <...> 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“, Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 dalį, kur nurodyta, kad „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų tiekimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks“, 90 straipsnio 1 dalį, kur nurodyta, kad „Už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuojama šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 <...> straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos“, Lietuvos Respublikos 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalį, kur nurodyta, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, 5 straipsnio 2 dalį, kur nurodyta, kad „vienetų (išskyrus pelno nesiekiančių), kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 Eur, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 5 procentų mokesčio tarifą“, turėdama tikslą išvengti sumokėti 47 497 Eur Pridėtinės vertės ir 9 508 Eur Pelno mokesčių, laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. ir laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d., veikdama per MB „Š.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią buhalterę N. P., nesuvokusią jos nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė jai duomenų apie faktiškai įvykusias ūkines operacijas – piniginių lėšų už suteiktas paslaugas ir parduotas prekes fiziniams asmenims veiklos vykdymo vietose gavimą (iš viso 273 673,68 Eur), dėl to MB „Š.“ buhalterė laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 25 d. iki 2016 m. spalio 25 d. 4-se ir laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 25 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d. 5-se (duomenys neskelbtini) apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose (iš viso 9-se) Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose (forma FR0600) už 2016 m. birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, 2017 m. birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėnesius deklaravo duomenis, neatitinkančius tikrovės, apie MB „Š.“ turtą, t. y. PVM deklaracijose nedeklaravo 226 176 (87 875 + 138 301) Eur PVM apmokestinamųjų sandorių (11 eilutėje), 47 497 (18 454 + 29 043) Eur 21 proc. pardavimo PVM (29 eilutėje) ir deklaravo iš viso mažiau 47 497 (18 454 + 29 043) Eur mokėtino į biudžetą PVM (36 eilutėje), be to buhalterė 2017 m. birželio 13 d. (duomenys neskelbtini) apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204A) už 2016 metus deklaravo neteisingus duomenis apie MB „Š.“ turtą, t. y. pateiktoje deklaracijoje nedeklaravo (37 eilutėje) „mokestinio laikotarpio veiklos pelnas“ – 87 875 Eur, (40 eilutėje) „pelnas“ – 87 395 Eur, (52 eilutėje) „apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ – 87 395 Eur, (59 eilutėje) „apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ – 4 370 (87 395 x 5%) Eur, (64 eilutėje) „mokėtina pelno mokesčio suma“ – 4 370 Eur, taip pat 2018 m. birželio 15 d. (duomenys neskelbtini) apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204A) už 2017 metus deklaravo neteisingus duomenis apie MB „Š.“ turtą, t. y. pateiktoje deklaracijoje nedeklaravo (37 eilutėje) „mokestinio laikotarpio veiklos pelnas“ – 138 302 Eur, (40 eilutėje) „pelnas“ – 102 767 Eur, (52 eilutėje) „apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ – 102 767 Eur, (59 eilutėje) „apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ – 5 138 (102 757 x 5%) Eur, (64 eilutėje) „mokėtina pelno mokesčio suma“ – 5 138 Eur.

2.3. Be to, J. V.-D., pažeisdama Lietuvos Respublikos 2004 m. lapkričio 4 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 10 straipsnio 2 dalį, kur nurodyta, kad „Draudėjai privalo pateikti socialinio draudimo pranešimus ir kitus dokumentus, reikalingus draudžiamosioms pajamoms, socialinio draudimo įmokoms, išmokoms ir socialinio draudimo stažui apskaičiuoti”, 14 straipsnio 2 dalį, kur nurodyta, kad „Draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų”, Lietuvos Respublikos 2016 m. birželio 29 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. XII-2508 10 straipsnio 1 dalį, kur nurodyta, kad ,,Apdraustųjų asmenų, <...> socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos...“, 12 straipsnio 1 dalį, kur nurodyta, kad ,,Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas“, 2 dalį, kur nurodyta, kad „Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“, 17 straipsnio 2 dalį, kur nurodyta, kad ,,Draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šiame ir kituose įstatymuose.“, 3 dalį, kur nurodyta, kad ,,Draudėjai privalo atitinkamam vietos mokesčių administratoriui (registro tvarkymo įstaigai) ir Fondo administravimo įstaigoms šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikti teisingus duomenis apie save ir apdraustuosius asmenis“, turėdama tikslą išvengti sumokėti į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokas (iš viso 10 954,33 Eur), laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. ir laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d., veikdama per MB „Š.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią buhalterę N. P., nesuvokusią jos nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė jai duomenų apie su darbo santykiais susijusias išmokas grynaisiais darbuotojams (iš viso 20 339,52 Eur), dėl to MB „Š.“ buhalterė laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. ir laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d. nuo apskaitoje neparodyto 26 958,14 Eur darbo apmokėjimo priskaitymo nepriskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą iš viso 10 954,33 Eur įmokų ir laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 27 d. iki 2017 m. spalio 5 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui pateiktuose MB „Š.“ pranešimuose apie apdraustuosius darbuotojus už ataskaitinį laikotarpį ((forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) ir (forma 2-SD)) pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie MB „Š., t. y. laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d. 28 atvejais (2016 m. liepos 13 d., 2016 m. birželio 27 d., 2016 m. liepos 7 d., 2016 m. rugpjūčio 5 d., 2016 m. liepos 25 d., 2016 m. rugpjūčio 29 d., 2016 m. rugpjūčio 25 d., 2016 m. rugpjūčio 8 d., 2016 m. rugpjūčio 22 d., 2016 m. rugpjūčio 19 d., 2016 m. rugpjūčio 16 d., 2016 m. rugpjūčio 30 d., 2016 m. rugsėjo 5 d., 2017 m. liepos 17 d., 2017 m. birželio 28 d., 2017 m. birželio 19 d., 2017 m. birželio 29 d., 2017 m. rugpjūčio 16 d., 2017 m. rugpjūčio 3 d., 2017 m. liepos 28 d., 2017 m. rugpjūčio 25 d., 2017 m. rugpjūčio 27 d., 2017 m. rugsėjo 7 d., 2017 m. rugpjūčio 30 d., 2017 m. rugpjūčio 21 d., 2017 m. rugpjūčio 7 d., 2017 m. rugpjūčio 18 d., 2017 m. spalio 5 d.) MB „Š.“ pateiktose pranešimuose „Pranešimas apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį“ S4 laukelyje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Eur“ deklaravo iš viso 26 958,14 Eur mažiau pajamų, S5 laukelyje „Įmokų suma, Eur“ deklaravo iš viso 10 954,33 Eur mažiau įmokų, taip pat mokestinio laikotarpio nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d. deklaracijose SAM3SD „Apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokos“ ir deklaracijose 2-SD „Pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą“ laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d. („Socialinio draudimo įmokų tarifas 39,98 proc.“, „Socialinio draudimo įmokų tarifas 40,98 proc.“, „Socialinio draudimo įmokų tarifas 41,98 proc.“, „Socialinio draudimo įmokų tarifas 42,98 proc.“) deklaravo A11 laukelyje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Eur“ iš viso 26 958,14 (13 052,27 Eur (2016 metais) + 13 905,87 Eur (2017 metais)) Eur mažiau pajamų, A12 laukelyje „Įmokų suma Eur“ iš viso 10 954,33 Eur (5 275,58 Eur (2016 metais) + 5 678,75 Eur (2017 metais)) mažiau įmokų.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai

7.1. Atsiliepime nurodoma, jog, įvertinus apeliacinių skundų turinį, aktualų teisinį reguliavimą bei suformuotą kasacinio teismo praktiką, pirmosios instancijos teismas pagrįstai civilinių ieškovų ieškinius paliko nenagrinėtus, įvertinęs aplinkybes, kad baudžiamojoje byloje nebuvo sprendžiamas MB „Š.“ baudžiamosios atsakomybės klausimas, taip pat atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra duomenų apie juridinio asmens negalėjimą įvykdyti mokestines prievoles, kas sudarytų sąlygas neįvykdytą mokestinę prievolę kvalifikuoti kaip žalą civilinės teisės prasme. Atsiliepime konstatuota, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu nebuvo ir nėra aiški subsidiariosios atsakomybės apimtis.

9.1. (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus prokurorė V. Pužauskienė prašė pakeisti nuosprendžio dalį dėl (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinio ieškinio ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus civilinio ieškinio palikimo nenagrinėtais ir šią nuosprendžio dalį išdėstyti taip: (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį tenkinti, priteisiant 61 049 Eur sumą subsidiariai iš MB „Š.“ ir J. V.-D., taip pat tenkinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus civilinį ieškinį, priteisiant 10 954,33 Eur sumą subsidiariai iš J. V.-D. ir MB „Š.“. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus apeliacinius skundus prašė tenkinti. Nuteistosios J. V.-D. gynėjo advokato R. S. apeliacinį skundą prašė atmesti, nes jame nėra išdėstyta jokių naujų aplinkybių, kurios nebūtų buvusios žinomos pirmosios instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra motyvuotas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį keisti ar naikinti dėl gynėjo skunde nurodytų motyvų.

9.2. Civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė J. N. prašė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžio dalį, kurioje (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, pakeisti ir (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį tenkinti, priteisiant subsidiariai iš MB „Š.“ ir J. V.-D. 61 049 Eur valstybės biudžetui padarytą žalą. Pažymėta, jog nors šiuo atveju atliktas bendrijos tyrimas ir surašyta specialisto išvada yra tik vienas iš rašytinių įrodymų, kuris turi būti vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, tačiau, nesant priešingų įrodymų, minėtos specialisto išvados duomenys vertintini kaip svarūs ir pagrindžiantys ieškovo reikalavimus.

9.3. Nuteistosios J. V.-D. gynėjas advokatas R. Skėrys prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, o kitus atmesti. Nurodė, kad prioritetas turi būti skiriamas mokesčių administravimui. Byloje nėra neginčijamų duomenų, jog nesama galimybės išieškoti iš įmonės. J. V.-D. yra pasirengusi sudaryti mokestinės paskolos sutartį su Valstybine mokesčių inspekcija ir per kelerius metus mokesčius sumokėti. Gynėjas nesutinka su nesumokėtų mokesčių suma, kuri buvo nepagrįstai paskaičiuota, laiko tai fakto klaida.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

10. (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) V. P., nuteistosios J. V.-D. gynėjo advokato R. S., civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus, civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) K. M. apeliaciniai skundai tenkitini iš dalies. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendis naikinamas ir baudžiamoji byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi veikos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų ir tai gali lemti esminį nuteistosios J. V.-D. padėties pabloginimą, ir dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunktis) (2019 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIII-2740 redakcija)).

11. BPK 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau tuo atveju, kai apeliacinės instancijos teismas nustato, jog ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo padaryta esminių BPK pažeidimų, nepaisant to, ar tai nurodyta apeliaciniuose skunduose, privalo patikrinti, ar tokie pažeidimai turėjo neigiamos įtakos asmenims, dėl kurių apeliacine tvarka nagrinėjama byla. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebūtų naikinami ir keičiami.

12. Apeliaciniuose skunduose buvo keliamas J. V.-D. kaltės klausimas, nesutinkama su priskaičiuota nesumokėtų MB „Š.“ mokesčių suma, taip pat tvirtinta, kad nepagrįstai buvo palikti nenagrinėti (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus civiliniai ieškiniai. Nagrinėjamu atveju J. V.-D. buvo nuteista už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti MB „Š.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, be to, siekdama išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas ir ataskaitas žinomai neteisingus duomenis apie MB „Š.“ turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotoms institucijoms. Apeliacinės instancijos teismui, išnagrinėjus baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą nuosprendį ir apeliacinius skundus, kyla klausimas dėl tinkamo nuteistosios J. V.-D. padarytų nusikalstamų veikų vertinimo ir teisingo jų kvalifikavimo.

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 27 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-976/2020 pasisakė dėl BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunktyje įtvirtintos galimybės grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Būtina nustatyti tris sąlygas: 1) ištyrus ir įvertinus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, padaroma išvada, kad veikos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų, 2) ir tai gali lemti esminį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą (padėties pabloginimą gali lemti nusikalstamos veikos perkvalifikavimas į sunkesnę, nuosprendžiu paskirtos bausmės sugriežtinimas, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, nuteisimas, didesnio nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo priteisimas ir pan.), 3) ir dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos (tokių faktinių aplinkybių inkriminavimo nebuvo prašoma prokuroro, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo apeliaciniame skunde).

14. BPK 255, 256 straipsnių prasme nusikalstamos veikos faktinėmis aplinkybėmis yra laikomos kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turi reikšmės skiriant bausmę arba kitaip suvaržo asmens teisę į gynybą. Teismas, nustatęs kitokias nusikalstamos veikos faktines aplinkybes nei nurodytos kaltinamajame akte, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar šios naujos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nurodytųjų kaltinamajame akte, ar skiriasi ne iš esmės; ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes asmens teisė į gynybą būtų suvaržyta; ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas bei pan., ir jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą (t. y. ar bendriausia prasme gynyba dėl pakeisto kaltinimo būtų kitokia) (Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-262/2014, 2K-265-693/2015, 2K-61-689/2020, 2K-89-689/2020). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šis aiškinimas tinka ir sprendžiant, ar apeliacinės instancijos teisme nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunktis).

15. Pagal BPK 320 straipsnio 4 dalį pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Sistemiškai aiškinant šią normą kartu su BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunkčiu, nustatomas kitų dviejų šiame papunktyje nurodytų sąlygų turinys. Taigi antra aplinkybė, kurią būtina konstatuoti, pagrindžiant BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunkčio taikymo būtinumą, yra ta, jog apeliacinės instancijos teisme nustatytos faktinės aplinkybės, kurios iš esmės skiriasi nuo nustatytųjų pirmosios instancijos teisme, gali lemti esminį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą. Išvardytų asmenų padėties pabloginimą gali lemti nusikalstamos veikos perkvalifikavimas į sunkesnę, nuosprendžiu paskirtos bausmės sugriežtinimas, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, nuteisimas, didesnio nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo priteisimas ir pan. Ir trečia būtina sąlyga – dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, t. y. tokių faktinių aplinkybių inkriminavimo nebuvo prašoma prokuroro, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-976/2020).

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje nutartyje pažymėjo, kad baudžiamojo proceso teisės principai non reformatio in peius (pagal kurį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, apeliacinį skundą, negali pabloginti apelianto teisinės padėties) ir tantum devolutum quantum appellatum (pagal kurį apeliacinės instancijos teismas turi tikrinti ir vertinti tik apskųstosios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą) išlieka svarbiausiais apeliacijos, t. y. teisės skųsti teismo sprendimą realizavimo procesinės formos, principais. Asmens, prieš kurį vykdomas baudžiamasis procesas, teisė skųsti teismo sprendimus yra reali ir efektyvi būtent dėl šių principų. Skundą padavusio asmens (nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta) padėtis paprastai negali būti bloginama, kai procesas tęsiasi jo paties iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-733/2007, 2K-312/2008, 2K-274/2009, 2K-195/2011, 2K-276/2012, 2K-164/2014, 2K-509-489/2015, 2K-278-788/2018). Taigi aptariama norma gali būti taikoma tik tada, kai kitaip neįmanoma ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytų fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) klaidų ir priimti teisingo sprendimo byloje.

17. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs bei įvertinęs surinktų ir bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visumą, pripažino įrodyta tai, kad MB ,,Š.“ vadovė J. V.-D., siekdama išvengti mokesčių, veikdama per jos nusikalstamų veiksmų nesuvokusią buhalterę, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai. Šias aplinkybes patvirtina byloje surinkti, ištirti ir skundžiamame nuosprendyje aptarti rašytiniai įrodymai. Šie įrodymai, papildydami ir patvirtindami vieni kitus, sudaro vieningą visumą, sistemą, iš kurios išplaukia nuteistosios kaltę patvirtinančios išvados, todėl jais nesiremti pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo. Faktinės aplinkybės, kad bendrovėje naudoti neapskaityti pinigai, nedeklaruotos pajamos tuo metu, kai jos buvo gautos, ir taip faktiškai pašalintos galimybės jas teisėtai deklaruoti kitu laiku, taip pat nustatyta aplinkybė, kad mokesčiai už šias pajamas nesumokėti ilgą laiką po jų gavimo, buvo pagrindas pirmosios instancijos teismui padaryti išvadą, kad, pateikiant neteisingas deklaracijas, buvo siekiama šių mokesčių nemokėti. Taigi pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog J. V.-D. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 220 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, analizuodamas ir aprašydamas skundžiamame nuosprendyje J. V.-D. padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas ne visais atvejais tiksliai ir aiškiai įvardijo, pagal kurią BK 220 straipsnio 1 dalies normos redakciją ji yra teisiama. Tik iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies galima nedviprasmiškai spręsti, jog J. V.-D. buvo nuteista pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija, įsigaliojusia nuo 2004 m. liepos 13 d. Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, kad J. V.-D. veika, numatyta BK 220 straipsnyje, kvalifikuota pagal nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusią įstatymo redakciją, nes ji, būdama MB „Š.“ valdytoja, išvengė 47 497 Eur PVM; 9 508 Eur pelno mokesčio; 4 043,72 Eur gyventojų pajamų mokesčio; 10 954,33 Eur įmokų į VSDFV biudžetą – valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų. Šios nesumokėtų mokesčių sumos viršija 750 MGL, tačiau veikos kvalifikuotos pagal 1 dalį, nes įstatymo redakcija, numatanti atsakomybę už daugiau nei 750 MGL mokesčių išvengimą, įsigaliojo 2017 m. lapkričio 29 d., o nusikalstamos veikos padarytos nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. ir nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d. J. V.-D. padaryta veika atitiko požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje, t. y. 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija, įsigaliojusi nuo 2004 m. liepos 13 d. Skundžiamame nuosprendyje pažymėta, jog Metinė pelno deklaracija už 2017 metus Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikta 2018 m. birželio 15 d., tačiau joje nedeklaravo mokėtinos 5 138 Eur sumos, kuri nesudaro 750 MGL. Su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu ir veikos kvalifikavimu apeliacinės instancijos teismas kategoriškai nesutinka.

19. Nagrinėjamu atveju yra būtina aptarti BK 220 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos sudėties kaitą. BK 220 straipsnio 1 dalyje, 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija, įsigaliojusi nuo 2004 m. liepos 13 d., buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas, siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. BK 220 straipsnio 1 dalyje, 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija, įsigaliojusi 2017 m. sausio 1 d., buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas, siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 10 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. BK 220 straipsnio 1 dalyje, 2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. lapkričio 29 d., buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas, siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. BK 220 straipsnio 2 dalyje, 2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. lapkričio 29 d., buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, kai mokesčių suma viršija 750 MGL arba dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

20. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos buvo padarytos nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. ir nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d. Skundžiamame nuosprendyje buvo paaiškinta, kad 2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. lapkričio 29 d., netaikoma, nes neva nusikalstamos veikos padarytos anksčiau, tačiau lieka neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismas nesprendė 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcijos, įsigaliojusios 2017 m. sausio 1 d., taikymo klausimo, kadangi akivaizdu, jog šios įstatymo redakcijos įsigaliojimas kaip tik patenka į laiko tarpą, kuomet buvo daromos nusikalstamos veikos, t. y. nusikalstamų veikų tąsa nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d. Tikėtina, kad nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir J. V.-D. paskirta bausmė nebūtų pasikeitusi dėl šios įstatymo redakcijos taikymo, tačiau akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas ne visus klausimus, susijusius su nusikalstamų veikų kvalifikavimu, atsakė detaliai ir visapusiškai. Be to, vadovaujantis teismų praktika, apkaltinamajame nuosprendyje privalo būti nurodytas baudžiamasis įstatymas, pagal kurį kaltinamasis pripažįstamas kaltu (BPK 307 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o tai savo ruožtu reiškia ir teisingos įstatymo redakcijos, kuria vadovaudamasis teismas priima apkaltinamąjį nuosprendį, nurodymą. Vis dėlto nagrinėjamu atveju svarbiausia atsakyti į klausimą, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas, pripažindamas J. V.-D. kalta ir nuteisdamas ją pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, nesivadovavo 2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija, įsigaliojusia nuo 2017 m. lapkričio 29 d.

21. BK 220 straipsnyje nustatytos nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtys yra formalios, nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai. Taigi, kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, yra svarbu ne tik laikas, kada asmuo įrašė žinomai neteisingus duomenis į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą, bet taip pat laikas, kada asmuo šiuos dokumentus pateikė valstybės įgaliotai institucijai, nes tik tuo metu veika yra laikoma užbaigta. Nagrinėjamu atveju J. V.-D. buvo kaltinama ir nuteista pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, padariusi pavienę tęstinę nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiu vertinimu ir papildomai pažymi, kad nors J. V.-D. atliktus veiksmus, t. y. žinomai neteisingų duomenų įrašymą į deklaracijas ir jų pateikimą valstybės įgaliotoms institucijoms, skyrė atitinkami laiko tarpai, tačiau veiksmai nebuvo tarpusavyje itin žymiai nutolę, juos visus jungė vieninga tyčia ir tas pats tikslas – siekis išvengti mokesčių, visi neteisėti veiksmai buvo atliekami tuo pačiu metodu – buhalterei N. P. nepateikiant duomenų apie įvykusias ūkines operacijas ir darbuotojams išmokėtas išmokas grynaisiais. Visos šios aplinkybės tik patirtina, jog J. V.-D. atlikti neteisėtai veiksmai pagrįstai pagal BK 220 straipsnio 1 dalį buvo kvalifikuoti kaip pavienė tęstinė nusikalstama veika. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tokiu atveju, esant padarytai pavienei tęstinei nusikalstamai veikai, neteisingai nustatė jos padarymo laiką.

22. Pažymėtina, jog pats pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad Metinė pelno deklaracija už 2017 metus Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo pateikta 2018 m. birželio 15 d., t. y. ne pirmosios instancijos teismo nustatytu nusikalstamos veikos padarymo metu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. ir nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d., o vėliau. Kadangi, kaip jau minėta anksčiau, nusikalstamos veikos baigtumui ir tiksliam jos padarymo laiko nustatymui reikšmės turi būtent deklaracijos, kurioje įrašyti žinomai neteisingi duomenys, pateikimas valstybės įgaliotoms institucijoms, tai MB „Š.“ Metinės pelno deklaracijos už 2017 metus pateikimas 2018 m. birželio 15 d. turi reikšmės, nustatant nusikalstamos veikos padarymo laiką, tačiau pirmosios instancijos teismas šios reikšmingos aplinkybės tinkamai neįvertino. Konstatuodamas, jog minėtu dokumentu buvo nedeklaruota 5 138 Eur suma, kuri nesudaro 750 MGL, todėl netaikytina 2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. lapkričio 29 d., pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą ir neteisingą išvadą. Pažymėtina, kad J. V.-D. buvo kaltinta ir nuteista už tai, kad nedeklaravo ir nesumokėjo 72 029,15 Eur mokesčių (2016 metais – 30 083,52 Eur, 2017 metais – 41 945,63 Eur). Į šią nedeklaruotų ir nesumokėtų mokesčių sumą taip pat įeina 9 508 Eur pelno mokesčio (2016 metais – 4 370 Eur pelno mokesčio, 2017 metais – 5 138 Eur pelno mokesčio) (t. 10, b. l. 80). Taigi susidaro paradoksali situacija, kuomet padarytos nusikalstamos veikos aprašyme ir pripažįstant asmenį kaltu 5 138 Eur pelno mokesčio nesumokėjimas ir šių žinomai neteisingų duomenų nurodymas deklaracijoje yra įvertinamas, tačiau į šiuos nusikalstamus veiksmus nebėra atsižvelgiama skiriant bausmę (parenkant jos rūšį ir dydį). Toks baudžiamojo įstatymo taikymas negali būti laikomas tinkamu.

23. Tinkamas nusikalstamos veikos padarymo laiko nustatymas yra ne tik formaliai reikšminga aplinkybė. Akivaizdu, jog nustačius aplinkybę, kad nusikalstama veika tęsėsi bent jau iki 2018 m. birželio 15 d., t. y. iki MB „Š.“ 2017 metų Pelno mokesčio deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai, J. V.-D. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 220 straipsnyje, turėjo būti kvalifikuota pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį įstatymą, t. y. pagal 2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakciją, įsigaliojusią nuo 2017 m. lapkričio 29 d. Atsižvelgiant į tai, kad buvo padaryta pavienė tęstinė veika, tai mokesčių suma, kurios siekė išvengti, į deklaracijas įrašant žinomai neteisingus duomenis ir pateikiant jas valstybės įgaliotoms institucijoms, turi būti nustatoma bendra, kadangi tyčia išvengti mokesčių buvo susiformavusi vieninga, o ne dėl kiekvienos rūšies mokesčių, kiekvieną kartą pildant skirtingas deklaracijas ir pateikiant žinomai neteisingus duomenis, atskirai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J. V.-D., kaip MB „Š.“ vadovė, siekė išvengti (nedeklaravo ir nesumokėjo) 72 029,15 Eur mokesčių (į šią sumą įeina ir 5 138 Eur pelno mokesčio už 2017 metus), o minėta suma viršija 750 MGL. Taigi darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išskyrė ir neįvertino 5 138 Eur nedeklaruoto ir nesumokėto pelno mokesčio, nors šiuos neteisėtus veiksmus į J. V.-D. nusikalstamos veikos, už kurią ji skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteista, aprašymą įtraukė.

24. Išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnyje, padarymo laiką, patvirtina ir aplinkybė, jog kelios MB „Š“ Mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos taip pat buvo pateiktos ne pirmosios instancijos teismo nurodytu nusikalstamos veikos padarymo laiku, t. y. ne nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. ir ne nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d. Taigi J. V.-D. laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. ir laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d., veikdama per MB „Š.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią buhalterę N. P., nesuvokusią jos nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė jai duomenų apie su darbo santykiais susijusias išmokas grynaisiais darbuotojams (iš viso 20 339,52 Eur), dėl to MB „Š.“ buhalterė mokestinio laikotarpio nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d. (duomenys neskelbtini) apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose 9-iose (2016 m. rugpjūčio 11 d., 2017 m. balandžio 27 d., 2016 m. spalio 13 d., 2017 m. vasario 10 d., 2018 m. vasario 11 d., 2018 m. gegužės 2 d., 2017 m. spalio 11 d., 2017 m. lapkričio 13 d., 2017 m. gruodžio 14 d.) Mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose (forma FR0572) deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie MB „Š.“ turtą, t. y. deklaracijų 18 laukelyje „Išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, suma“ (forma FR0572) deklaravo iš viso 26 958,14 Eur mažiau su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės išmokų, deklaracijų 19 ir 20 laukelyje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų <...> suma“ (forma FR0572) deklaravo iš viso 4 043,72 Eur mažiau išskaičiuoto pajamų mokesčio. Matyti, kad net 4 deklaracijos Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo pateiktos vėlesniu laiku, negu nurodytas pirmosios instancijos teismo nusikalstamos veikos padarymo laikas.

25. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs kitokias aplinkybes – kitą nusikalstamos veikos padarymo laiką –, negu pirmosios instancijos, pats šios fakto klaidos ištaisyti negali, kadangi, visų pirma, būtų peržengtos apeliacinių skundų nagrinėjimo ribos, nes nė viename iš pateiktų apeliacinių skundų nėra išdėstytas prašymas J. V.-D. inkriminuotų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes pakeisti kitomis ar pakeisti jos padarytų neteisėtų veiksmų kvalifikavimą. Antra, pakeitus J. V.-D. padarytų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes naujai nustatytomis, tikėtina, kad galimai bus keičiamas ir jos padarytų nusikaltimų kvalifikavimas, t. y. BK 220 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika perkvalifikuojama pagal BK 220 straipsnio 2 dalį, 2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. lapkričio 29 d. Tai savo ruožtu pasunkintų nuteistosios J. V.-D. padėtį, t. y. pasunkėtų kaltinimas pagal kvalifikuotą sudėtį ir galimai sunkėtų skiriama bausmė, nes minėtoje normoje yra numatyta griežtesnė baudžiamoji atsakomybė. Apeliacinės instancijos teismas negali sunkinti nuteistojo padėties labiau negu to yra prašoma apeliaciniuose skunduose. Dėl to, šioje byloje nustačius, kad veikos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų ir tai gali lemti esminį nuteistosios J. V.-D. padėties pabloginimą, ir dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos (BPK 320 straipsnio 4 dalis), pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas, o baudžiamoji byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

26. Teisėjų kolegija, konstatavusi, kad ši baudžiamoji byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, plačiau nepasisako dėl kitų apeliaciniuose skunduose keliamų klausimų, nes dėl šių klausimų turėtų pasisakyti pirmosios instancijos teismas, baudžiamąją bylą nagrinėdamas iš naujo. Klaipėdos apygardos teismas, iš dalies atnaujinęs įrodymų tyrimą, 2020 m. spalio 22 d. protokoline nutartimi tenkino apeliantų prašymą, vadovaudamasis BPK 111 straipsnio 1 dalimi, įtraukė į bylą civiliniu atsakovu juridinį asmenį MB „Š.“. Valstybinė mokesčių inspekcija ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba dėl neįvykdytos juridinio asmens mokestinės prievolės ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinius ieškinius baudžiamojoje byloje, dėl kurių pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, taip pat gaus pasisakyti, t. y. tenkinti arba atmesti (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus civilinius ieškinius. Taigi šie apeliacinių skundų argumentai, susiję su pareikštais civiliniais ieškiniais, plačiau neaptariami, taip pat ir siekiant nepadaryti įtakos būsimam pirmosios instancijos teismo sprendimui. Atkreiptinas dėmesys, jog, pirmosios instancijos teismui nusprendus perkvalifikuoti J. V.-D. nusikalstamą veiką pagal BK 220 straipsnio 2 dalį, 2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. lapkričio 29 d., turėtų būti sprendžiamas ir bylos perdavimo pagal teismingumą klausimas (BPK 225 straipsnio 1 dalis, 227 straipsnio 2 dalis, 228 straipsnio 3 dalis).

27. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 25 d. nutartimi buvo paskirtas 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 25 d. iki 2020 m. sausio 25 d., laikinas nuosavybės teisės apribojimas J. V.-D. nuosavybės teisėms į turtą – žemės sklypą, registro numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pastatą-svečių namus, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Laikinas nuosavybės teisės apribojimas pratęstas nebuvo, todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžio priėmimo metu jo terminas jau buvo pasibaigęs. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas dėl J. V.-D. turtui buvusio paskirto laikino nuosavybės teisės apribojimo nutartyje plačiau nebepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunkčiu,

nutaria:

(duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) V. P., nuteistosios J. V.-D. gynėjo advokato R. S., civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus ir civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) K. M. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.