Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Ž. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-9185-962/2019 pagal pareiškėjo Ž. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotiems asmenims byloje esant Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

5. Pareiškėjo manymu yra visos sąlygos taikyti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą proceso atnaujinimo pagrindą. Visų pirma, aplinkybės, jog pareiškėjas bandė ginti savo teises kreipdamasis į viešo registro tvarkytoją, egzistavo Kauno apygardos teismui priimant nutartį, kuria pareiškėjo prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą buvo atmestas argumentuojant, jog pareiškėjas turėjo ir efektyviai galėjo ginti savo teises pateikdamas prašymą VĮ „Registrų centras“. Antra, pareiškėjui nebuvo žinoma, jog tokios aplinkybės bus svarbios, nes jos nesudarė byloje nustatinėtų faktų visumos, t. y. bylą nagrinėjęs teismas nepranešęs bylos šalims išėjo už apeliacinio skundo ribų ir tik nutartimi, kuria byla buvo nutraukta nurodė minėtus argumentus. Trečia, būtent pareiškėjui gavus Kauno apygardos teismo nutartį, kuri įsiteisėjo nuo jos priėmimo momento, tapo žinomos aplinkybės, kuriomis teismas grindė nutartį ir aplinkybės, jog būtent pareiškėjo turimi įrodymai apie VĮ „Registrų centras“ atsisakymą įregistruoti pareiškėjo prašomus faktus, turi esminės reikšmės byloje. Pareiškėjo turimi įrodymai apie kreipimąsi į VĮ „Registrų centras“ ir registro tvarkytojo atsisakymą registruoti pareiškėjo prašomus faktus laikytini naujais įrodymais nagrinėtoje civilinėje byloje, nes pareiškėjas neturėjo galimybės jų pateikti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

I. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

12.1. Nagrinėjamo ginčo esmę sudarė juridinio fakto nustatymo klausimas, kad su pagrindiniu daiktu buvo įsigyti priklausiniai, kurių dalis dėl nuo savininkų valios nepriklausančių aplinkybių atsidūrė fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, o kita dalis pateko į valstybei priklausantį žemės sklypą. Pažymėjo, kad buvę savininkai pastatą ir kiemo statinius rekonstravo, įrengdami ginčo statinius. Nuosavybės teisių turėjimas į žemės sklype esantį nekilnojamąjį turtą suteikė buvusiems savininkams teisę įsigyti ir žemės sklypą. Tačiau pagal tuo metu galiojusius teisės aktus privatizuoti buvo galima tik iki 0,2000 ha ploto žemės sklypą. Dėl šios priežasties pagal 1996 m. gruodžio 9 d. suderintą namų valdos žemės sklypo ribų planą žemės sklypas buvo padalintas į keturis turtinius vienetus. Tokiu būdu žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pastatyti pastatai ir kiti statiniai (gyvenamasis namas, ūkio pastatai, tvora, kiemo aikštelės) atsidūrė skirtinguose žemės sklypuose.

12.2. NŽT 2015 m. sausio 28 d. įsakymais su buvusiais savininkais sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys buvo nutrauktos. Buvę savininkai nuomos sutarčių nutraukimą ginčijo teismine tvarka. Bylą kasacine tvarka išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio 8 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-506-219/2016 priimtoje nutartyje konstatavo, kad tiek D. V. ir S. B., parduodami nuosavybės teisėmis valdyta gyvenamojo namo dalį A. Š., tiek šis, parduodamas gyvenamąjį namą Ž. G., pardavė ir šiam namui tarnaujančią priklausinių dalį - bylos duomenimis, garažą, aikšteles ir tvorą, nes pirkimo-pardavimo sutartyse jų nenurodė ir nenustatė išlygos dėl kitokio jų likimo. Taigi, teismas pripažino, jog ginčo statiniai kartu su pirkimo - pardavimo sutartimi buvo perduoti kasatoriui Ž. G.. Tačiau ši teismo nutartis nesuteikė teisės kasatoriui įsiregistruoti nuosavybės teises į statinius, kadangi nutartyje nebuvo identifikuoti statinių duomenys, kurie reikalingi teisinei registracijai (plotai, unikalus Nr. ir pan.). Dėl šios priežasties, pareiškėjas parengė statinių kadastrinių matavimų bylas ir teikė atskirą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tam, kad būtų galima teismo sprendimu identifikuoti statinius ir juos įregistruoti pareiškėjo vardu.

12.3. Pagal suformuotą teismų praktiką 2013 m. lapkričio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-613/2013, kurioje Lietuvos Aukščiausiasis teismas nurodė, jog registratoriaus atsisakymas registruoti nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises į jį dėl to, kad nepateikti registracijai reikalingi dokumentai (statybos leidimas, statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, kurie nėra išlikę), negalėtų būti panaikintas, nes jis nebūtų neteisėtas, kadangi tokią teisę (atsisakyti registruoti nekilnojamąjį daiktą, nepateikus reikalingų dokumentų) registratorius turi pagal įstatymus (NTR įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Būtent todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai privalėjo pirmiausiai kreiptis į Nekilnojamojo turto registrą, o gavę nepalankų atsakymą - jį skųsti administraciniam teismui.

12.4. Esant akivaizdžioms aplinkybėms, kad VĮ „Registrų centras“ neregistruos ginčo statinių, nesant nuosavybės dokumentų, pareiškėjas procedūros neatliko ir šios aplinkybės papildomai pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo. Teikiant prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas jau kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ dėl registracijos ir yra gavęs neigiamą atsakymą, todėl atsižvelgiant į tai, pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo klausimą, paaiškėjusi ir iš esmės siurprizine apeliaciniame procese tapusi aplinkybė dėl VĮ „Registrų centras“ atsisakymo svarbos, turi būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe, kuri su teiktu pareiškimu neturėjo tiesioginių sąsajų ir kurios svarba iškilo tik pareiškėjui sužinojus apeliacinės instancijos teismo sprendimą dėl bylos nutraukimo būtent šiuo pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

16. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teisimų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).

18. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-506-219/2016, nustatė, jog D. V. ir S. B. 1999 m. spalio 29 d. jiems nuosavybės teisėmis priklausančias gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalis pardavė kasatoriui A. Š., o šis gyvenamąjį namą ir 0,20 hektaro žemės sklypą 2012 m. spalio 25 d. pardavė trečiajam asmeniui Ž. G.. Vadovaujantis bylos duomenimis ir kasatorių teigimu, pirkimo–pardavimo sutartyse gyvenamojo namo priklausiniai nenurodyti ir jų likimas neaptartas. Teismas konstatavo, kad tiek D. V. ir S. B., parduodami nuosavybės teisėmis valdytą gyvenamojo namo dalį A. Š., tiek šis, parduodamas gyvenamąjį namą Ž. G., pardavė ir šiam namui tarnaujančių priklausinių dalį – bylos duomenimis, garažą, aikšteles ir tvorą, nes pirkimo-pardavimo sutartyse jų nenurodė ir nenustatė išlygos dėl kitokio jų likimo. Tai reiškia, kad kasatoriai nuo gyvenamojo namo dalies su priklausiniais pardavimo iš valstybės nuomotuose žemės sklypuose neturi nuosavybės teise valdomų statinių.

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis nesuteikė pareiškėjui Ž. G. teisės įregistruoti nuosavybės teises į statinius, kadangi nutartyje nebuvo identifikuoti statinių duomenys, kurie reikalingi teisinei registracijai atlikti, todėl pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

20. Kauno apylinkės teismas 2018 m. liepos 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1554-800/2018 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas Ž. G. pagal 2012 m. spalio 25 d. sudarytą gyvenamojo namo pirkimo - pardavimo sutartį įsigijo aukščiau išvardintus statinius, tačiau Kauno apygardos teismas 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. sprendimą ir bylą nutraukė.

21. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-1554-800/2018 grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, kur numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

22. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 8 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atmetė. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog jis buvo kreipęsis į VĮ „Registrų centras“ buvo žinoma bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nagrinėjimo teisme metu, todėl ši aplinkybė negali būti vertinama kaip naujai paaiškėjusi bei pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė į bylą dokumentų, kurie buvo teikiami VĮ „Registrų centras“ su prašymu įregistruoti nuosavybės teises, o pareiškėjo dokumentų nepateikimas nesudaro teisinio pagrindo taikyti proceso atnaujinimo instituto. Taip pat konstatavo, kad garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra susijęs su civiline byla, nes byloje nagrinėtas juridinio fakto nustatymo klausimas dėl kitų nekilnojamojo turto objektų.

23. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi pareiškėjas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas privalėjo pirmiausiai kreiptis į Nekilnojamojo turto registrą, o gavę nepalankų atsakymą - jį skųsti administraciniam teismui. Nurodė, kad teikiant prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ ir gavo neigiamą atsakymą, todėl pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo klausimą, paaiškėjusi ir iš esmės siurprizine apeliaciniame procese tapusi aplinkybė dėl VĮ „Registrų centras“ atsisakymo svarbos, turi būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe.

24. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone nėra pagrindo sutikti su šiais pareiškėjo argumentais ir pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis bei nesudaro pagrindo atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje.

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, tačiau jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; apie naujai paaiškėjusias aplinkybes pareiškėjui tapo žinoma jau įsiteisėjus teismo sprendimui ir tai turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu šios aplinkybės būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visiškai kitoks teismo sprendimas. Šiuo atveju, akivaizdu, kad pareiškėjo nurodyti argumentai, jog pareiškėjo turimi įrodymai apie kreipimąsi į VĮ „Registrų centras“ ir registratoriaus atsisakymą registruoti pareiškėjo prašomus faktus nagrinėjamoje civilinėje byloje, nelaikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Iš bylos medžiagos neginčytinai nustatyta, kad aplinkybė jog pareiškėjas yra kreipęsis į VĮ „Registrų centras“ bylos nagrinėjimo metu buvo žinoma, o tai, kad pareiškėjas nepateikė turimų dokumentų, akivaizdu, jog nesudaro teisinio pagrindo taikyti proceso atnaujinimo institutą.

26. Kauno apygardos teismas 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi padarė išvadą, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą gali būti įregistruota Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimu, priimtu pagal asmens, valdančio tą daiktą nuosavybės teise, prašymą, todėl pareiškėjas dėl priklausinių įteisinimo gali inicijuoti viešojo administravimo procedūras ir tokiu būdu ginti savo teises. Taigi, pareiškėjo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismui savo iniciatyva peržengus apeliacinio skundo ribas ir pažeidus pareigą apie tai informuoti bylos šalis, dėl ko pareiškėjas negalėjo pateikti bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų, atmestinas, kaip nepagrįstas.

27. Atsižvelgiant į bylos medžiagą bei nustačius tai, kad pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog jis buvo kreipęsis į VĮ „Registrų centras“ buvo žinoma bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nagrinėjimo teisme metu ir dėl jos buvo pasisakyta, apeliacinės instancijos teismas atmeta pareiškėjo argumentus, kaip nepagrįstus ir pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad pareiškėjo nurodyti argumentai negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, sudarančiomis savarankišką proceso atnaujinimo pagrindą.

28. Apibendrindamas aukščiau išdėstytus argumentus bei teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso atnaujinimo teisės normas, pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą, todėl keisti ar naikinti skundžiamos Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. Atmetus atskirąjį skundą, apeliantui bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.