Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Ž. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-1554-800/2018 pagal pareiškėjo Ž. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas dėl proceso atnaujinimo atmetamas.

Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose: Sypchenko v. Russia, no. 38368/04, judgment of 1 March 2007; Volkov v. Russia, no. 8564/02, judgment of 15 March 2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014).

Pareiškėjas, nurodydamas aplinkybes, jo manymu, sudarančias pagrindą procesui atnaujinti, kreipėsi į teismą dėl proceso šioje civilinėje byloje atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: 1) tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Tik įrodžius šių aplinkybių visumos buvimą, galima konstatuoti, kad egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas. Pagal šios įstatymo normos prasmę naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Be to, ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Naujai paaiškėjusių aplinkybių esminės reikšmės bylai pobūdis yra suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių bylos duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų ir kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialiojo teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo motyvacija bei išvada – sprendimo rezultatas. Jeigu pareiškėjo prašyme išdėstytos aplinkybės neatitinka aukščiau nurodytų reikalavimų, jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje. Sprendžiant, ar naujai paaiškėjusi aplinkybė buvo žinoma arba galėjo būti žinoma pareiškėjui, teismas turi vertinti ne tik subjektyviuosius, bet ir objektyviuosius sužinojimo kriterijus. Siekiant nustatyti, ar aplinkybės laikomos naujai paaiškėjusiomis, taip pat reikia nustatyti ir vieną iš jų požymių – ar aplinkybė nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui, nustatyti, ar, esant tokioms sąlygoms, kokios buvo nagrinėjant bylą, asmuo ėmėsi reikiamų priemonių, kad jas sužinotų, be to, ar ne dėl pareiškėjo kaltės nebuvo galimybės anksčiau pateikti jų teismui. Aplinkybė, kad pati ginčo šalis nerūpestingai įgyvendino savo procesines teises ir dėl to tam tikros aplinkybės nebuvo nustatytos, negali būti pripažinta pakankamu pagrindu atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2018).

Prašydamas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pareiškėjas nurodo, kad jo turimi įrodymai apie kreipimąsi į VĮ „Registrų centras“ ir registro tvarkytojo atsisakymą registruoti pareiškėjo prašomus faktus laikytini naujais įrodymais nagrinėtoje civilinėje byloje, nes pareiškėjas neturėjo galimybės jų pateikti nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, be to, aplinkybė, jog pareiškėjas mėgino ginti savo teises kreipdamasis į viešo registro tvarkytoją, egzistavo Kauno apygardos teismui priimant nutartį, tačiau pareiškėjui nebuvo žinoma, kad tokios aplinkybės bus svarbios. Pareiškėjas kartu su prašymu pateikia 2013 m. vasario 8 d. VĮ „Registrų centras“ Kauno filialo sprendimą Nr. 2-77, kuriuo atsisakyta įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą – garažą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Teismas pažymi, kad pirmiau nurodytas nekilnojamojo turto objektas nėra susijęs su civiline byla, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nes civilinėje byloje Nr. e2YT-1554-800/2018 nagrinėtas juridinio fakto nustatymo klausimas dėl kitų nekilnojamojo turto objektų. Be to, byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), 2014 m. lapkričio 17 d. yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nuo 2016 m. sausio 13 d. registruota pareiškėjo nuosavybės teisė į šį nekilnojamąjį turtą (el. b. 2 t, b. l. 31-35), todėl pareiškėjas VĮ „Registrų centras“ Kauno filialo 2013 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 2-77 negali remtis kaip patvirtinančiu aplinkybę, kad jis kreipėsi į registrų centrą dėl nekilnojamojo turto objektų įteisinimo ir registro tvarkytojas atsisakė įregistruoti rašte nurodytą nekilnojamojo turto objektą Nekilnojamojo turto registre.

Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad jis buvo kreipęsis į VĮ „Registrų centras“ buvo žinoma bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nagrinėjimo teisme metu. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis civilinėje byloje Nr. e2YT-1554-800/2018 2017 m. gruodžio 19 d. vykusio posėdžio metu pareiškėjas Ž. G. nurodė, jog 2012 metais jis buvo kreipęsis į VĮ „Registrų centras“ dėl ginčo statinių įregistravimo, tačiau registro tvarkytojas atsisakė statinius įregistruoti (2017 m. gruodžio 19 d. posėdžio garso įrašo 25:00 – 27:30 min.), aplinkybę, kad buvo kreiptasi į VĮ „Registrų centras“ dėl statinių įregistravimo, tačiau gautas neigiamas registro tvarkytojo atsakymas, to paties posėdžio metu patvirtino pareiškėjo atstovė advokato padėjėja A. Adomaitytė, kuri taip pat teigė, jog atsisakymas įregistruoti statinius nebuvo skųstas (2017 m. gruodžio 19 d. posėdžio garso įrašo 01:39:00 – 01:40:57 min.). 2018 m. kovo 1 d. vykusio posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokatė L. Daumantaitė nurodė, kad pareiškėjas turi dokumentą, patvirtinantį, jog dėl statinių įregistravimo buvo kreiptasi į registro tvarkytoją, tačiau registratorius atsisakė įregistruoti statinius (2018 m. kovo 1 d. posėdžio garso įrašo 01:13:15 – 01:14:40 min.). Be to, 2017 m. gruodžio 19 d. protokoline nutartimi teismas buvo pasiūlęs pareiškėjui pateikti dokumentus, kurie buvo teikiami VĮ „Registrų centras“ su prašymu įregistruoti nuosavybės teises ir atsakymas dėl šio prašymo bei dokumentai dėl projekto suderinimo, kuriuos posėdžio metu minėjo pareiškėjas. Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, jog pareiškėjui nebuvo žinoma, jog tai, kad jis buvo kreipęsis į registro tvarkytoją ir pastarasis atsisakė įregistruoti statinius, yra svarbi ir jis neturėjo galimybės apeliacinės instancijos teismui pateikti šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, negali būti vertinama kaip naujai paaiškėjusi, nes ši aplinkybė pareiškėjui buvo žinoma ir dėl jos buvo pasisakyta bylos nagrinėjimo teisme metu. Vertinant tai, kad 2017 m. gruodžio 19 d. teismo posėdžio metu teismas buvo pasiūlęs pareiškėjui pateikti dokumentus, kurie buvo teikiami VĮ „Registrų centras“ su prašymu įregistruoti nuosavybės teises ir atsakymas dėl šio prašymo, tačiau tokie dokumentai teismui nebuvo pateikti, spręstina, kad pareiškėjas turėjo galimybę pateikti šiuos dokumentus teismui, tačiau tokių dokumentų pareiškėjas nepateikė. Pažymėtina, kad dokumentų, patvirtinančių aplinkybę, jog pareiškėjas į VĮ „Registrų centras“ kreipėsi dėl ginčo statinių įteisinimo ir buvo gautas neigiamas registro tvarkytoja atsakymas įregistruoti statinius, pareiškėjas teismui nepateikė ir kreipdamasis su prašymu dėl proceso atnaujinimo.

Teismui nustačius nurodytas aplinkybes, pripažintina, jog nėra pagrindo atnaujinti procesą pareiškėjo nurodytu pagrindu, todėl prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-1554-800/2018 atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 370 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo Ž. G. prašymą dėl proceso civilinėje byloje Nr. e2YT-1554-800/2018 atnaujinimo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.