Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Laiko, kad dalį turto po tėvų mirties testamento ir įstatymo pagrindu paveldėjo vienas jų brolis R. A. , mir. 2011-03-28 , nepagrįstai , todėl siekiančios,kad R. A. 1993-05-25 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas not. reg. 2-501, patvirtintas notarės L. M. bei 2005-06-16 išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas, notarinio registro Nr. 6V2 , patvirtintas notarės D. K. , dalyje būtų panaikinti. Taip pat siekiančios nustatyti palikimo priėmimo faktus po motinos T. A. ir tėvo S. A. mirties.

Nurodė,kad tėvų T. A. ir tėvo S. A. šeimoje išaugo trys vaikai –jos ,ieškovės S. N. ir E. G. ( iki sant. A. ) bei brolis R. A. miręs 2011-03-28.Visi gimę ir augę tėvų namuose (duomenys neskelbtini), Varėnos rajone. Namą, kuriame gyvenę , statė tėvai T. ir S. A., būdami santuokoje ,apie 1950 m. Prisimenančios ,kad statybose kai kuriuos darbus dirbę ir jie, vaikai. Sulaukus pilnametystės, išvykę mokytis , visi vaikai sukūrę šeimas, tačiau tėviškėje lankęsi nuolat. Jos ieškovės padėję tėvams ūkio darbuose, prižiūrėję ir puoselėję sodybą.Teikę visokeriopą pagalbą tėvams, sodyboje nuolat būdavę, gyvenę, atvykdavę savaitgaliais , laisvalaikiu ar atostogų metu. Ilgus laikotarpius S. N. su savo sutuoktiniu ten ir gyveno nuolat. Tėvams esant gyviems ir po jų mirties, naudojęsi sodyba, prie sodybos esančiu daržu ir sodu. Tėvams mirus, taip pat nuolat atvykdavę į Valkininkus , remontavęe sodybą, ją saugoję ir prižiūrėjęe . Sodyba nuolat naudojasi, ją prižiūrinčios ir šiuo metu.

1987-09-07 mirė jų motina T. A. , o 1992-10-23 mirė tėvas S. A. . Po motinos mirties į notarų biurą dėl turto paveldėjimo įstatymo pagrindu niekas nesikreipė. Tuo metu jos vardu registruoto turto nebuvo . Tačiau gyvenamasis namas ir ūkio pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), Varėnos raj. yra įgyti tėvų santuokoje, jie pastatyti ūkio būdu ir sudaro S. A. ir T. A. jungtinę nuosavybę. Mirus T. A., jai nuosavybės teise priklausė ½ dalis gyvenamojo namo ir ūkio pastatų, esančių Varėnos r. (duomenys neskelbtini). Tuo metu galiojusio 1969 m. SŠ kodekso normos nustatė, kad, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo įregistruotas namas ar butas, jis laikomas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 str. 3d.), nes įgytas abiejų sutuoktinių lėšomis ir darbu, jų santuokos metu. Todėl laikytina, kad po motinos T. A. mirties liko jai priklausęs nekilnojamasis turtas -1/2 dalis pastatų , o taip pat liko piniginės lėšos, kitas turtas. 1993-05-25 paveldėjimo teisės liudijimas dalyje ir registro įrašas, kurio šis turtas įregistruotas vien R. A. vardu naikintini. Kadangi nurodytas turtas iki mirties priklausė jų motinai , po jos mirties kaip įstatyminės įpėdinės galinčios paveldėti jai priklausiusį turtą.

1987-09-07 mirė ieškovių motina (atsakovų senelė) T. A..

1992-10-23 mirė ieškovių tėvas (atsakovų senelis) S. A. .

1986-04-28 S. A. paliko testamentą, kuriuo statinius, esančius (duomenys neskelbtini) Varėnos raj., paliko sūnui R. A..

1993-05-25 R. A. išduotas paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas. Paveldimą turtą sudaro: gyvenamasis namas su veranda ir priestatu (1A1/m), garažas (2J1/p), viralinė (3J1/m), ūkio pastatas (4J1/m), ūkio pastatas (5J/1m), ūkio pastatas (6J1/m), ūkio pastatas (7J1/m) ir kiemo įrengimai, esantys (duomenys neskelbtini), Varėnos raj.

1994-09-09 R. A. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą. Paveldimą turtą sudaro 353,55 Lt pajinis įnašas Valkininkų žemės ūkio bendrovėje. S. N. ir E. G. Varėnos notariniam biurui pateikė pareiškimus, kad po tėvo mirties palikimo nepriėmė.

2005-06-16 R. A. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą reg. Nr. 6146V. Paveldimą turtą sudaro: 0,53 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,49 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Varėnos raj.

2006-06-28 R. A. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą reg. Nr. 5652V. Paveldimą turtą sudaro 10,45 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Varėnos raj.

2011-03-28 mirė R. A. .

2009-09-02 Varėnos rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro notaras R. M. patvirtino R. A. testamentą, kuriuo asmeninės nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paliko seserims S. N. (1/3 dalį), E. G. (1/3 dalį), po 1/6 dalį sūnui R. A. ir dukrai A. A.; likusį turtą lygiomis dalimis sūnui R. A. ir dukrai A. A.;

2011-04-05 pareiškimu Varėnos rajono 1-ajam notaro biurui R. A. ir A. A. priėmė tėvo palikimą;

2011-05-03 pareiškimais Varėnos rajono 1-ajam notaro biurui E. G. ir S. N. priėmė mirusio brolio palikimą.

Ieškovai vadovaujasi LR CK 5.8 str., kuris numato, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos ar nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Pagal CK 5.3 str.1d., palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties laikas.

Ieškovių motina T. A. mirė 1987-09-07,o tėvas S. A. mirė 1992-10-23. 2000-07-18 LR civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (toliau - Įstatymas) 10 str. numatyta, kad CK nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jei ieškinio senatis prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. Įstatymo 38 str. 1d., nurodo, kad CK 5 knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Įstatymo 38 sr. 2d., numato, kad CK 5.8 straipsnis taikomas, jeigu, įsigaliojus šiam kodeksui, dar nebuvo pasibaigęs šio kodekso 5.8 straipsnyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, CK 5.8 str. negali būti taikomas ir byloje taikomi tėvų mirties momentu galioję įstatymai. Šiuo laikotarpiu Lietuvos teritorijoje galiojo 1964-07-07 redakcijos Civilinis kodeksas. Šio Kodekso 84 straipsnis reglamentavo ieškininės senaties terminus, numatęs trejų metų bendrą ieškinio senaties terminą. Kiti įstatymai nenustatė kitokio ieškininės senaties terminio palikimo priėmimui ginčyti. Kodekso 90 str. numatė, kad ieškininės senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškiniui atmesti. Tokia nuostata įtvirtinta ir LR CK 1.131 str. 1d.

Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą. Taikant šią normą, tuometėje teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad įpėdinis priėmė palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdė, naudojo ir disponavo). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-01-08 nutartyje Nr. 3K-3-7/2001 konstatuota, kad „pa­likimo priėmimo faktiniu valdymu esmė - aktyvūs palikėjo veiksmai, nukreipti įgyti teisę į paveldimą turtą. Siekiant įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įsta­tymo nustatytus terminus, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto prie­žiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrin­du, kuris nekuria nuosavybės teisių. Vien minėti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją -naudojimąsi, valdymą ir disponavi­mą turtu kaip savo nuosavybe. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiš­kai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad įpėdinis pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą“. Po motinos mirties tokius aktyvius veiksmus atliko tik tėvas S. A. , mirusiosios vyras. Jis gyveno savo name, augino gyvulius, dirbo žemę. Vaikai padėjo tėvui, tačiau niekada jokių pretenzijų į turtą neturėjo. Ieškovės nepateikia įrodymų, kad po motinos mirties 1987-09-07 per 6 mėnesius (t.y.iki 1988-03-07) faktiškai pradėjo turtą valdyti- naudotis, valdyti ir disponuoti turtu kaip savo nuosavybe. Ginčo turto teisinė registracija buvo atlikta jau po tėvų mirties valstybinių institucijų išduotų pažymų pagrindu pagal archyvines ūkio knygas. Valstybės institucijų pateiktuose dokumentuose turto savininku buvo nurodomas tik S. A. , todėl nebuvo pagrindo ir galimybės turtą registruoti tėvo ir motinos vardu. Nekilnojamojo turto teisine registracija rūpinosi tik atsakovų tėvas R. A. ,kaip ir nuosavybės teisių į žemę mirusio tėvo vardu atkūrimu.Ieškovės nepateikia jokių įrodymų, kad po tėvo mirties 1992-10-23 per 6 mėnesius (t.y. iki 1993-04-23) faktiškai pradėjo tėvo turtą valdyti- naudotis, valdyti ir disponuoti turtu kaip savo nuosavybe.Po tėvo mirties R. A. priėmė palikimą nepraleidęs įstatyme numatytų terminų ir taip išreiškė valią priimti tėvui priklausiusį turtą, kurį šis buvo palikęs jam testamentu. Atsiradus papildomo turto, R. A. buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai į šį turtą, kadangi įpėdinis nebuvo praleidęs terminų palikimui priimti. Tuo tarpu ieškovės neišreiškė valios po tėvo mirties priimti palikimo, kadangi žinojo apie tėvo sudarytą testamentą ir jo valią. Po tėvo mirties beveik 20 metų ieškovės nereiškė jokių pretenzijų dėl šio turto nuosavybės. Todėl nesuprantama, kodėl dabar, mirus broliui, pradėjo ginčyti ir motinos, ir tėvo palikimo priėmimą. Tikėtina, kad tai galėjo įtakoti palikimo pagausėjimas, kuomet brolis R. sutvarkė visus dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę mirusio tėvo S. A. vardu. LAT yra išaiškinęs, jei asmens (įpėdinio) norą priimti palikimą nulėmė vien tik vėlesnis, pagausinęs palikimą, turto atsiradimas, tai tokia aplinkybė nepatvirtina asmens apsisprendimo priimti palikimą iš karto po jo atsiradimo, t. y. mirus palikėjui. Palikimas priimamas visas, jo negalima priimti dalimis ar su išlygomis. Dėl to neturėjęs ketinimų priimti palikimo jo atsiradimo metu, tačiau pareiškęs norą dėl palikimo priėmimo vėliau, kada atsiranda papildomai turto, įeinančio į palikimo sudėtį, asmuo faktiškai išreiškia savo valią tik dėl dalies palikimo priėmimo. Ieškovės nurodo, kad neprašo panaikinti 1994-09-09 išduoto paveldėjimo teisės liudijimo į pajinius įnašus, kadangi pajinis įnašas yra priimtas vien R. A. ir nėra išlikęs. Darytina išvada, kad ieškovės atsisako dalies palikimo, kas nėra galima pagal įstatymus, reglamentuojančius palikimo priėmimą.

Iš byloje esančių archyvų pažymų, kad T. ir S. A. šeima buvo kolūkiečių šeima ( kolūkiečių kiemo) ir todėl statiniai priklausė kolūkiečio kiemui. Vadovaujantis 1987 metais galiojusio Civilinio kodekso 601 straipsniu, mirus kolūkiečio kiemo (piliečio, užsiimančio individualia darbine veikla žemės ūkyje), nariui, paveldėjimas kiemo (piliečio, užsiimančio individualia darbine veikla žemės ūkyje, šeimos) turte neatsiranda. Jeigu, mirus kolūkiečio kiemo (piliečio, užsiimančio individualia darbine veikla žemės ūkyje) nariui, kitų kiemo (piliečio, užsiimančio individualia darbine veikla žemės ūkyje, šeimos) narių nelieka, kiemo (šeimos) turtui taikomos šiame skyriuje (7 skyrius Paveldėjimo teisė) nustatytos taisyklės. Taigi, mirus T. A., paveldėjimas jai priklausiusiame kolūkiečio kiemo turte neatsirado ir turtas priklausė likusiam gyvam kolūkiečio kiemo nariui. Be to, šiuo atveju svarbi aplinkybė, kad pagal archyvinius dokumentus T. A. nuo 1970 metų nebuvo kolūkio kiemo nare, kadangi išvyko į Vilnių, ir kolūkio kiemo nariu liko tik S. A. ir pastatus buvo galima paveldėti tik po S. A. mirties.

Be to, CK 110 straipsnis numatė, kad asmeninė piliečio nuosavybė gali būti vienas gyvenamasis namas (arba jo dalis). Jeigu piliečio arba kartu gyvenančių sutuoktinių ir nepilnamečių jų vaikų asmeninėje nuosavybėje paveldėjimo, dovanojimo ar santuokos būdu atsiranda daugiau kaip vienas gyvenamasis namas, tai savininkas turi teisę, savo pasirinkimu, palikti savo nuosavybėje bet kurį iš tų namų. Kitą namą (namus) savininkas turi per vienerius metus parduoti, padovanoti ar kitokiu būdu perleisti (112 str.). Ieškovė E. G. turėjo kooperatinį butą,1963 metų statybos, todėl po motinos mirties paveldėjusi dalį namo, būtų privalėjusi jį perleisti kitiems asmenimis, o atsižvelgiant į ieškovo pateiktus argumentus – būtų turėjusi parduoti tėvui. Tokių duomenų civilinėje byloje nėra.

Kodekso 602 str. numatė indėlininko teisę disponuoti savo indėliu mirties atvejui: jeigu piliečiai, turintys indėlius valstybinėse darbo taupomosiose kasose ar TSRS valstybiniame banke, davė taupomajai kasai ar bankui patvarkymą jų mirties atveju išmokėti indėlį piliečiui arba valstybei ar atskirai valstybinei, kooperatinei ar kitai visuomeninei organizacijai, tai šiais atvejais indėlis neįtraukiamas į paveldimo turto sudėtį ir jam netaikomos taisyklės, nustatytos šiame skyriuje.

Jeigu indėlininkas tokio patvarkymo taupomajai kasai ar bankui nedavė, tai indėlininko mirties atveju jo indėlis atitenka įpėdiniams bendrais pagrindais pagal šio skyriaus taisykles.

Asmeninis, nors ir kolūkiečių kiemo nario, turtas, šiuo atveju jo indėlis taupomojoje kasoje, vadovaujantis CK ( 1964-07-04 redakcija) 118 str., nelaikomas kolūkinio kiemo turtu ir jam taikomos bendros paveldėjimo taisyklės: kolūkiečių kiemo nario asmeninės darbo pajamos ir santaupos, taip pat turtas, jo įgytas asmeninėmis lėšomis arba gautas paveldėjimo ar dovanojimo būdu ir neperduotas kiemo nuosavybėn, yra asmeninė šio kolūkiečių kiemo nario nuosavybė. Piliečio, kuris yra kolūkiečių kiemo narys, asmeninė nuosavybė negali būti toks turtas, kuris pagal kolūkio įstatus gali priklausyti tiktai kolūkiečių kiemui.

1990-11-27 įsigaliojo Lietuvos Respublikos įstatymas Dėl kaimo vietovėje nuosavybės teise turinčių namus savininkų žemėnaudos ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisės, kurio 4 punktu buvo panaikinta kolūkiečių kiemo ir piliečio, užsiimančio individualia darbine veikla žemės ūkyje, šeimos bendrosios jungtinės nuosavybės teisė. Nustatyta, kad panaikinus šio straipsnio pirmoje dalyje nurodytą bendrąją jungtinę nuosavybės teisę, nuosavybės santykiams taikomos atitinkamai privatinės (asmeninės) arba sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisės normos. Tačiau kolūkiečių kiemo narys ir piliečio, užsiimančio individualia darbine veikla žemės ūkyje, šeimos narys, kol nesibaigęs bendras ieškininės senaties terminas, nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos galėjo reikalauti nustatyti dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, taip pat padalinti ar atidalinti jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą. Tuo laikotarpiu bendras ieškininės senaties terminas pagal CK ( 1964 redakcija) 84 str., buvo trys metai. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepasinaudojo įstatyme numatyta teise ir iki 1993-11-18 kaip buvęs kolūkiečio kiemo šeimos narys nesikreipė, siekdamas atidalinti jam priklausančio turto dalį, ieškovė prašo taikyti ieškininės senaties terminą.

Ginčo turto teisinė registracija atlikta jau po tėvų mirties valstybinių institucijų išduotų pažymų pagrindu pagal archyvines ūkio knygas. Valstybės institucijų pateiktuose dokumentuose turto savininku buvo nurodomas tik S. A. , todėl nebuvo pagrindo ir galimybės kolūkiečio kiemui priklausiusį turtą registruoti tėvo ir motinos vardu. Atkreiptinas dėmesys, kad nekilnojamojo turto teisine registracija rūpinosi tik atsakovų tėvas R. A. . Kaip ir nuosavybės teisių į žemę mirusio tėvo vardu atkūrimu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovės priėmė mirusios motinos palikimą faktiškai pradėjusios paveldimą turtą valdyti, kadangi palikimo atsiradimo metu galioję įstatymai nenumatė galimybės esant bent vienam gyvam kolūkiečio kiemo nariui kitiems asmenims paveldėti kolūkiečio kiemo turtą.

Prie ieškinio pateikiami įrodymai apie patirtas išlaidas, ieškovių manymu, patvirtinantys jų faktinį palikimo priėmimą. Pateikiami įrodymai yra 2005-2010 metų laikotarpio,nors ieškovių motina mirė 1987-09-07, o tėvas mirė 1992-10-23. Siekdamos įrodyti faktinį palikimo priėmimą po motinos mirties, ieškovės turėjo pateikti dokumentus 1987 m. rugsėjo- 1988 m. kovo mėnesių; po tėvo mirties- 1992 m. spalio- 1993 m. balandžio mėnesių. Ieškovių pateikti dokumentai nėra tinkami įrodymai patvirtinti faktinį palikimo priėmimą po tėvų mirties. Ieškovės pateikia seniūnijos pažymas, kuriose nurodoma, kad S. N. gyveno tėvams priklausiusiame name, prižiūrėjo ir puoselėjo aplinką. Atkreiptinas dėmesys, jog net ir pažymoje nurodoma, jog šie veiksmai buvo atlikti tik nuo 2000 metų, t.y. praėjus 8 metams po tėvų mirties. Ieškovių pateikiamas ranka surašytas išlaidų ir darbų sąrašas nėra tinkamas įrodymas, kadangi tai nėra oficialus dokumentas, be to, jame neatsispindi išlaidų data, neaišku, ar visa tai buvo panaudota būtent ginčo sodybos naudai. Be to, vertinant visą byloje esančią medžiagą, darytina prielaida, kad šios išlaidos taip pat galėjo būti patirtos po 2000 metų.Visi byloje pateikti dokumentai nepatvirtina fakto, kad tiek po motinos, tiek po tėvo mirties ieškovės jų palikimą priėmė faktiškai pradėjusios turtą valdyti įstatymų numatytais terminais ir tvarka. Tai, kad ieškovės turėjo galimybę naudotis šiuo turtu, nesukuria joms nuosavybės teisių. Brolis R. nenorėjo prieštarauti savo tėvo valiai, kuria jis visą turtą norėjo palikti ir paliko sūnui. Tačiau be jokių apribojimų leido ieškovėms, savo seserims, naudotis namais, praleisti vasaras, sodintis daržus ir t.t.

Ieškovės nenurodo įstatyminio pagrindo, kuriuo ginčija palikimo priėmimo sandorį. Sandoris gali būti ginčijamas įvairiais pagrindais, tačiau ieškovės neįrodinėja tokių aplinkybių. Vienintelis pagrindas panaikinti palikimo priėmimo po tėvo mirties sandorį- ieškovių notarų biurui pateiktų pareiškimų, kuriuose jos nurodo, kad po tėvo mirties palikimo nepriėmė ir pretenzijų neturi, ginčijimas. Tačiau pačios ieškovės nurodo, kad pareiškimai yra pasirašyti jų pačių. Be to, pareiškimai pateikti notariniam biurui, notaras patvirtino ieškovių parašų tikrumą. Pareiškimus notarų biurui ieškovės ginčija CK 1.80 str., kuris reglamentuoja imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio negaliojimą. Kokioms imperatyvioms įstatymo normoms prieštarauja ieškovių pasirašyti pareiškimai, ieškinyje nenurodoma. Be to, ieškovės ginčija iki 2001-07-01 (iki LR Civilinio kodekso įsigaliojimo) sudarytą sandorį, todėl CK 1.80 str. negali būti taikomas (LR civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 9 str. 1d.). Rašysenos ekspertizė patvirtino,kad pareiškime dėl atsisakymo nuo palikimo yra S. N. parašas,o dėl E. G. parašo tikrumo negalėjo atsakyti nei teigiamai,nei neigiamai,kadangi E. G. parašai buvo labai įvairūs(variantiški).

Palikėja T. A. mirė 1987-09-07, S. A. mirė 1992-10-23, o R. A. mirė 2011-03-28 ir tokias aplinkybes patvirtina išduotų liudijimų duomenys (t.1 b.l.58), (t.2 b.l.138), (t.1 b.l.35).

Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis R. A. pagal 1993-05-25 paveldėjimo teisės liudijimą nuo 1993-06-02 nuosavybės teisėmis valdė gyvenamčąjį namą, ūkio pastatus ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), Varėnos r. ( t.1, b.l. 17-19).

Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis R. A. pagal 2005-06-16 paveldėjimo teisės liudijimą nuo 2006-07-13 nuosavybės teisėmis valdė 0.49 ha žemės sklypą esančius (duomenys neskelbtini), Varėnos r. ( t.1, b.l. 21-22).

Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis R. A. pagal 2005-06-16 paveldėjimo teisės liudijimą nuo 2006-07-13 nuosavybės teisėmis valdė 0.83 ha žemės sklypą esančius (duomenys neskelbtini), Varėnos r. ( t.1, b.l. 23-24).

Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis R. A. pagal 2005-06-28 paveldėjimo teisės liudijimą nuo 2006-07-13 nuosavybės teisėmis valdė 10.45 ha žemės sklypą esančius (duomenys neskelbtini) Varėnos r. ( t.1, b.l. 29).

1986-04-28 S. A. sudarytu testamentu, patvirtintu Varėnos raj.Valkininkų apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sekretorės J. U. nurodyta, kad jis padarė patvarkymą, kuriuo po savo mirties gyvenamąjį namą, tvartą, lauko virtuvę, garažą, esančius (duomenys neskelbtini) Varėnos r., ir visą kitą turtą, kuris priklausys jomirties dieną , palieka sūnui A. R.,S., gim.1941 m. (t.1 b.l.48).

1993-03-09 R. A. pareiškimu dėl palikimo priėmimo pagal testamentą , prašė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą ( t.1, b.l. 46), jis padavė notarui pareiškimą dėl mirusio tėvo S. A. palikimo priėmimo pagal testamentą, kurio pagrindu 1993-05-25 buvo išduotas paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas paveldėti gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus (duomenys neskelbtini) ( t.1, b.l. 45).

1994-09-09 R. A. pareiškimu dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą matyti, kad jis padavė notarui papildomą pareiškimą dėl mirusio tėvo S. A. palikimo priėmimo, nurodydamas, kad prideda E. G., S. N. pareiškimus (t.1 b.l.52).

S. N. ir E. G. 1994-09-09 pareiškimuose nurodyta, kad jos atsisako nuo priklausančios pagal įstatymą palikimo dalies, 1992 m spalio 23 d. mirus jų tėvui S. A. ir nurodant, kad palikimo nepriėmė ir pretenzijų neturi (t.1 b.l.553-54).

1994-09-09 Valkininkų apylinkės viršaičio pažymoje nurodyta, kad S. A. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini) kaime ir jo palikimą priėmė ir valdo sūnus R. A. (t.1, b.l. 55).

1994-09-09 išduotame R. A. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime (b.l.t.1 b.l.51) nurodyta, kad jis šiuo paveldėjimo liudijimu paveldėjo S. A. pajinį įnašą Valkininkų žemės ūkio bendrovėje ( t.1, b.l. 51).

2005-06-06-16 išduotame R. A. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime nurodyta, kad jis paveldėjo 0,53 ha žemės ūkio paskirties (unik.Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,49 ha dydžio namų valdos žemės sklypus(unik.Nr. (duomenys neskelbtini)) - (t.1 b.l.51).

R. A. 2008-01-09 sudarytame testamente (t.1 b.l.39) nurodyta, kad jis mirties atveju padarė patvarkymą, kad visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą palikti po 1/3 dalį seserims S. N. ir E. G. ir po 1/6 dalį dukrai A. A. ir sūnui R. A. ( t.1, b.l. 39) .

2009-09-02 R. A. sudarytu testamentu matyti, kad jis buvo padaręs patvarkymą po savo mirties visą jam asmeninės nuosavybės teisę priklausantį butą Nr. (duomenys neskelbtini),esantį (duomenys neskelbtini) Varėnos raj,pastatus ir statinius (duomenys neskelbtini), žemės sklypus unik.Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis palikti dukrai A. A. ir sūnui R. A. , o žemės sklypą , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po 1/3 dalį seserims S. N. ir E. G., ir po 1/6 dalį dukrai A. A. ir sūnui R. A. (t.1 b.l.40).

Iš atsakovų pateiktų iš Alytaus apskrities archyvo S. A. ūkinės knygos įrašų už 1964-1990 (t.2 b.l.48-52) matyti, kad S. A. ir T. A. buvo “Merkio “kolūkio nariai, A. T. ir S. A. buvo senatvės pensininkais, o 1971 metais T. A. išvyko gyventi į Vilnių.

Atsakovų pateiktu Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus archyvinės bylos dėl nuosavybės teisių atkūrimo bylos kopijos be kitų bylos dokumentų esančių kopijų, byloje yra 1995-09-09 datuoti S. N. ir E. G. sutikimai , kad jos savo tėvo S. A., J. žemės palikimą perduoda broliui A. R. ir sutikimai 1995-09-08 patvirtinti Valkininkų apylinkės viršaičio V. (t.2 b.l.140-141).

Iš ieškovės E. G. pateikos banko sąskaitos knygelės kopijos matyti, kad į jos indėlio sąskaitą 1987-08-17 buvo padėta 3000 rublių (b.l.54-58).

Byloje liudytojais apklausti H. N., T. G., E. J. M., R. R., S. D. (t.2 b.l.63-64,t.2 b.l.84-85) nurodė, kad ieškovės iki mirties rūpinosi nusenusiais tėvais, gal po 2000 metų ieškovės pradėjo rūpintis mirusių tėvų sodyba,kur atlikę įvairius sodybos pagerinimo darbus.

2013-04-18 Lietuvos teismo ekspertizės akto išvadose Nr.11-2976(12) nurodyta, kad S. N. 1994 m rugsėjo 9 d. pareiškime apie atsisakymą nuo jai priklausančios pagal įstatymą palikimo dalies, mirus 1992 m spalio 23 d. tėvui S. A., surašytame Varėnos rajono notarų biure, eilutėje ”parašas”, pasirašė S. N.. E. G. 1994 m rugsėjo 9 d. pareiškime apie atsisakymą nuo jai priklausančios pagal įstatymą palikimo dalies, mirus 1992 m spalio 23d. tėvui S. A., surašytame Varėnos rajono notarų biure, eilutėje ”parašas “, pasirašė E. G. ar kitas asmuo, negalima nustatyti dėl priežasčių nurodytų akto tiriamojoje dalyje (kadangi E. G. parašai yra labai variantiški) - (t.3 b.l.2-5).

Ieškovės prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos ir tėvo mirties, priėmė jų palikimą, faktiškai pradėdamos valdyti paveldimą turtą. Paveldimą turtą sudarė kilnojamas ir nekilnojamas turtas.

Ieškovių motinos T. A. mirties metu (1987-09-07), tėvo S. A. mirties metu (1992-10-23), galiojančios civilinio proceso kodekso nuostatos (( CPK 273 str. , 1964 m. redakcija, neteko galios 2002 02 28 įstatymu Nr. IX-743 (nuo 2003 01 01)) nustatė, kad teismas nustato turinčius juridinę reikšmę faktus tiktai tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti reikiamų dokumentų, patvirtinančių tuos faktus, arba kai negalima atstatyti prarastų dokumentų.

Nagrinėjamo ginčo teisiniams santykiams iš esmės taikytinos 1964 m. CK paveldėjimą reglamentuojančios teisės normos bei 2000 m. CK 1.5 straipsnis, apibrėžiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą. Kartu pažymėtina tai, kad bylai aktualus palikimo priėmimo atvejis, kai palikimas priimamas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, yra įtvirtintas tiek 1964 m. CK 587 straipsnyje, tiek 2000 m. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje, 5.51 straipsnyje. Aplinkybė, kad 2000 m. CK palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti detaliau reglamentuoja šį palikimo priėmimo būdą, nesupriešina šio palikimo priėmimo būdo aiškinimo teismų praktikos pagal 1964 m. ir 2000 m. Civilinius kodeksus. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą buvo nustatyta, jog „laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti ... . “ Aiškindamas šią teisės normą (paveldėjimo būdą) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenumas 1981 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. 4 6 punkte nurodė, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą, patvirtinančiu CK 587 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuompinigių ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas tame name ir t. t.). Vėlesnė teismų praktika išplėtojo šio teisės instituto aiškinimą. Savo esme palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti teisinius padarinius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. D., R. D. v. G. P., bylos Nr. 3K-3-800/1999; 2001 m. sausio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. J. ir kiti v. T. Š., R. M., bylos Nr. 3K-3-7/2001; kt.). Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais nurodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, šiuo atveju nereikalaujama. Veiksmų pobūdis reiškia, jog įpėdinis turi atlikti aktyvius veiksmus, iš kurių matytųsi, kad įpėdinis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. G. v. A. B. ir kiti, bylos Nr. 3K-3-586/2007; kt.).

CPK 197 str. 2 d. numato, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Tiriamoje byloje nustatytos aplinkybės kitų įrodymų pagalba ( po S. A. mirties privalomojo draudimo įmokas, žemės mokestį 1993 m. mokėjo R. A. ) neleidžia abejoti oficialiu rašytinio įrodymo ( 1993 m. apylinkės viršaičio pažymėjimu) patikimu ir vadovautis liudytojų parodymais.

1964 m. CK 587 straipsnį įgyvendindamas savo teisę į palikimą įpėdinis palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (šiuo metu galiojančio 2000 m. CK 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas). Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę.

Ieškovės nepateikė įrodymų, kad po tėvo mirties 1992-10-23 per šešis mėnesius faktiškai pradėjo paveldėtą turtą valdyti, naudotis ir disponuoti juo, kaip savo turtu. CK 587 str. (1964 m. redakcija)numatė, kad laikoma, jog įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Ieškovės praleido įstatymo nustatytą terminą palikimo priėmimo veiksmams atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, todėl daroma išvada, kad palikimo nepriėmė.

Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. P. ir kt. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, bylos Nr. 3K-3-403/2011).

Ieškovės savo valią dėl palikimo priėmimo išreiškė raštu – 1994-09-09 atsisakydamos palikimo dalies ( t.1, b.l. 53,54), rašytiniais sutikimais Valkininkų agrarinės reformos tarnybai, 1994-09-08 patvirtintais apylinkės viršaičio, kad tėvo žemės palikimą perduoda savo broliui R. A. ( t.2, b.l. 140,141).

Vertinimui gali turėti įtakos asmens aiškinimai ar veiksmai, atlikti ir po šešių mėnesių nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens elgesio nuoseklumą ar prieštaringumą. Iš to teismas daro išvadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes teismas gali patikėti aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs, bet gali atmesti kaip nepatikimus ir neįrodytus aiškinimus dėl nenuoseklumo – kaip prieštaraujančius vėlesniems aiškinimams ar veiksmams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. A. B. , bylos Nr. 3K-3-586/2007).

Ieškovės prašo pripažinti negaliojančiu 1986-04-28 sudarytą ir Valkininkų LDT vykdomojo komiteto sekretorės J. U. patvirtintą testamentą, kuriuo patvarkymą dėl palikimo atliko S.A. .

1990-08-10 galiojusios 1974 m. birželio 26 d. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo nuostatos, jo 41 str. numato, kad testamentus gali tvirtinti notarai ir kiti pareigūnai, atliekantys notarinius veiksmus. Pagal šios įstatymo 42 str. buvo numatyta, kad gavus pareiškimą panaikinti sudarytą testamentą arba gauna naują testamentą, panaikinantį arba pakeičiantį anksčiau sudarytąjį testamentą, apie tai pažymima valstybinėje notarinėje kontoroje arba apylinkės viršaičio institucijoje saugomo testamento egzemplioriuje ir notarinių veiksmų registravimo registre. Pareiškime panaikinti testamentą parašas turi būti notariškai patvirtintas. Taigi ieškovų pozicija teigiant, kad sunaikinus testatorės turimą testamento egzempliorių, turėjo nekilti jokios iš jo teisinės pasekmės, nepagrįsta. Ginčijamo testamento kitoje pusėje nėra įrašo apie testamento panaikinimą, pakeitimą ar duomenų, nurodančių į naują testamentą.

Pagal LR Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 17 d. nutarimą Nr.I-2896 „Dėl Lietuvos Respublikos notariato įstatymo įsigaliojimo“ buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos notariato įstatymas įsigalioja nuo 1992 m. gruodžio 1 dienos. Nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos neteko galios 1974 m. birželio 26 d. Lietuvos Respublikos notariato įstatymas, išskyrus jo 3 straipsnio ketvirtąją ir penktąją dalis ir 16-1 straipsnį, kurių galiojimas buvo pratęstas iki 1993 m. kovo 1 dienos.

Nuo 1990 m. kovo 11 d. prasidėjus savivaldos reformai, vykdomųjų komitetų nebeliko, nes pakito vietos savivaldos sistema. Ginčijamo testamento sudarymo ir tvirtinimo metu žemesniosios pakopos savivaldybės valdymo organas (institucija) buvo apylinkės liaudies deptutatų tarybos vykdomojo komiteto pirmininkas.

straipsnio antrąją dalį ir 601 straipsnį bei Lietuvos Respublikos žemės kodekso 88 straipsnį, nustačius, kad šis įstatymas įsigalioja nuo jo priėmimo dienos.

Ieškovės ginčija pareiškimus, kad jos atsisakė nuo palikimo po tėvo S. A. mirties. Ieškovės nurodo, kad tokių pareiškimų nerašė, jų nepasirašė, pas notarę išreikšti valią dėl palikimo atsisakymo nebuvo nuvykę.

R.A. paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą nuo 1993-06-02 buvo įregistravęs viešame nekilnojamojo turto registre, t.y. nuosavybės teisės į pastatus buvo išviešintos nuo įregistravimo momento. Kiti nurodomi paveldėjimo teisės liudijimai buvo įregistruoti viešame nekilnojamojo turto registre nuo 2006 m. Todėl ieškovės turėjo galimybę nuo šio mometo ginčyti paveldėjimo teisės liudijimus, jeigu laikė, kad jie pažeidžia ieškovių teises ir teisėtus interesus.

Ieškovės nurodo, kad apie palikimo priėmimą ir paveldėjimo teisės liudijimų išdavimą atsakovų tėvui R. A. sužinojo tik 2011 m gegužės mėnesį po advokato suteiktų teisinių paslaugų. Ieškovės padavė ieškinį teisme 2011-08-08, o civilinė byla iškelta 2011 m. rugpjūčio 11 d.