Šiaulių apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Saulės miškas“ atstovui advokatui A. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Saulės miškas“ ieškinį atsakovui G. B., tretiesiems asmenims Luminor Bank AS, veikiančiam per Lietuvos skyrių, A. K. dėl žalos atlyginimo, procesinių palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

4. UAB „Saulės miškas“ nemokumo administratorė nustatė, kad balanso žaliavų ir medžiagų straipsnyje apskaityti 33,38 m³ viengubo pjovimo natūralaus drėgnumo ąžuolo lentų pagal 2019-10-30 PVM sąskaitą faktūrą TMN Nr. 2019-74, kurių balansinė vertė 25 035 Eur, buvo įsigyti iš uždarosios akcinės bendrovės „Tumina“, sąskaita į UAB „Saulės miškas“ apskaitą įtraukta 2020-09-30. Ši aplinkybė paneigia UAB „Saulės miškas“ buvusio direktoriaus pateiktą klaidinančią informaciją apie negalimumą perduoti UAB „Saulės miškas“ balanse apskaitomas žaliavas ir medžiagas dėl to, kad jos 2018-03-13 buvo perduotos perdirbti UAB „Jalonas“. Už jų išsaugojimą ir perdavimą nemokumo administratorei atsakingas buvęs vadovas ir jam tenka pareiga atlyginti žalą dėl šių žaliavų ir medžiagų neperdavimo. Atsakovas nevykdo nurodyto įpareigojimo perduoti įmonės turtą, dokumentus, bei informaciją, įpareigojimą kylantį iš įsiteisėjusios teismo nutarties ignoruoja, elgiasi nesąžiningai įmonės, bei jos kreditorių atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

21. Nemokumo administratoriaus pateiktais duomenimis, prekių atsargos iš viso nėra išlikusios, atsakovas neįvykdė jam nustatytos pareigos perduoti nemokumo administratoriui 34 511 Eur vertės balanse apskaitytą šį bendrovės turtą: 34 435 Eur vertės žaliavos, medžiagos, ir komplektavimo detalės, bei 76 Eur vertės produkcija. Nemokumo administratorei perduotame UAB „Saulės miškas“ balanse, sudarytame teismo nutarties iškelti UAB „Saulės miškas“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienai, yra apskaitytas visas trumpalaikis turtas 59 936 Eur sumai, tame skaičiuje: atsargos – 42 683 Eur, kurias sudaro žaliavos, medžiagos ir komplektavimo detalės – 34 435 Eur (likutis 2021-08-10); produkcija – 76 Eur, kurią sudaro kuro likutis. Balanse apskaitomos žaliavos ir medžiagos bei produkcija nemokumo administratoriui neperduotos.

22. Administratoriaus pateiktais buhalteriniais dokumentais taip pat nustatyta, kad nemokumo administratoriui neperduotos balanse apskaitomos žaliavos ir medžiagos bei produkcija, už kurias reikalaujama žalos atlyginimo, balanso žaliavų ir medžiagų straipsnyje apskaityti 33,38 m³ viengubo pjovimo natūralaus drėgnumo ąžuolo lentų pagal 2019-10-30 PVM sąskaitą faktūrą TMN Nr. 2019-74, kurių balansinė vertė 25 035 Eur, buvo įsigyti iš uždarosios akcinės bendrovės „Tumina“. Minėta sąskaita į UAB „Saulės miškas“ apskaitą įtraukta 2020-09-30, taigi, būtent už šio turto neperdavimą prašoma priteisti iš atsakovo žalą.

23. Atsakovas pateikė nemokumo administratoriui UAB „Saulės miškas“ Žaliavų (skaldyta ąžuolinė lamelė (Lentos) perdavimo Aktą produkcijos apdirbimui, kuriuo paslaugą teikiančiai įmonei UAB „Jalonas“ 2018-03-13 buvo perduota 2600 m² arba 16,3838 m³ produkcijos, kurios vertė 26 895,00 Eur. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad UAB „Jalonas“ 2020-04-22 iškelta bankroto byla, nuo 2020-11-18 įmonė likviduojama dėl bankroto. 2021-08-24 UAB „Saulės miškas“ nemokumo administratorė kreipėsi į UAB „Jalonas“ nemokumo administratorių, pateikdama prašymą įtraukti į UAB „Jalonas“ kreditorių sąrašą su 26 895 Eur finansiniu reikalavimu. Kauno apygardos teismas 2021-09-01 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-585-390/2021, įtraukė į UAB „Jalonas“ antros eilės kreditorių sąrašą UAB „Saulės miškas“ ir patvirtino jos 26 895 Eur finansinį reikalavimą. Kauno apygardos teismas 2021-09-22 priėmė sprendimą dėl UAB „Jalonas“ veiklos pabaigos.

24. Byloje taip pat pateiktas nemokumo administratoriui perduotas 2020-07-31 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, UAB „Saulės miškas“ buvo pasiūlyta kreiptis civiline tvarka į teismą dėl dingusios medienos.

28. Teisės doktrinoje pažymima, kad apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo, kaip valdymo organo ar jo nario, pareigas valdant įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017). CK 6.245-6.249 str., 6.263 str., nustato keturias civilinės atsakomybės sąlygas, todėl būtina įrodyti vadovo pareigų nevykdymą, priežastinį ryšį tarp vadovo neteisėtų veiksmų ir žalos bendrovei (faktinį ir teisinį), kaltės formą - didelį neatsargumą arba tyčią. Vadovui galioja teisėto, sąžiningo, rūpestingo, apdairaus, atidaus ir protingo vadovo elgesio standartai, maksimalaus atidumo ir rūpestingumo standartas priimant verslo sprendimus. Teisėto elgesio reikalavimas - pareiga vadovui veikti intra vires, pareiga vadovui nepažeisti imperatyvų, pareiga rūpintis, kad įmonės veikla būtų teisėta, t. y. įmonė veiktų pagal teisės aktus, įmonė laikytųsi nustatytų veiklos apribojimų. Civilinė atsakomybė turi būti taikoma ne už ekonomiškai nepasiteisinusį sprendimą, kurio pasekmių numatyti jie neturėjo galimybės, bet už jų veiksmus sprendimo priėmimo metu, vertinant jų teisėtumą – ar sprendimo metu jie galėjo pagrįstai ir sąžiningai tikėti, kad šis sandoris naudingas bendrovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-387/2022; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-535-916/2018). Taigi, vadovo pareiga yra veikti pagal įstatymą, vadovas neturi galimybės pasirinkti kitokio nei įstatyme nustatyta, elgesio modelio. Fiktyvūs sandoriai nelaikytini veikimu geriausiais įmonės interesais, tokie veiksmai neatitinka protingo sprendimo požymių, jais pažeistos ne tik CK 2.87 straipsnio 1 dalyje nustatytos fiduciarinės pareigos veikti sąžiningai ir protingai, bet ir imperatyviosios įstatymų normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-89-421/2022, 44 p.).

29. Pažymėtina, pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, o pagal šio įstatymo 21 straipsnį už apskaitos organizavimą ir už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas. Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio 1-3 dalys nustato, kad visos ūkinės operacijos pagrindžiamos apskaitos dokumentais, turi būti užregistruotos apskaitos registruose ir registruojama ūkinės operacijos dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip iki ataskaitų parengimo dienos, o grynaisiais pinigais atliekamos ūkinės operacijos – ne vėliau kaip paskutinę einamojo mėnesio dieną. Atskaitingas asmuo atsiskaito įmonėje patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį, bet kuri įmonės atliekama ūkinė finansinė operacija turi būti įtraukta į įmonės apskaitą ir pagrįsta atitinkamu finansiniu dokumentu.

30. Teismas pažymi, kad įmonės administratoriui neperdavus įmonės turto, nurodyto atsakovo pasirašytame 2021 m. rugpjūčio 10 d. balanse, administratorius negali ne tik atsiskaityti su įmonės kreditoriais, bet ir parduoti įmonei priklausančio paskutiniame balanse nurodyto apskaitomo turto. Įmonės turto neišsaugojimas ir neperdavimas, atsakovui neįrodžius pagrįstų turto neišsaugojimą pateisinančių aplinkybių bei nepateikus jokių konkretesnių duomenų, kad įmonės turtas iki bankroto bylos iškėlimo momento buvo teisėtai perleistas, leidžia konstatuoti atsakovo kaltus neteisėtus veiksmus. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (turto neišsaugojimo ir neperdavimo) bei ieškovo negalėjimo patenkinti jos kreditorių reikalavimus yra priežastinis ryšis. Ieškovas įmonei padarytą žalą pagrįstai nustatė pagal įmonės 2021 m. rugpjūčio 10 d. atsakovo pasirašytą balansą.

Dėl reikalavimo priteisti 50 000 eurų padarytos žalos atlyginimą

31. Ieškovas nurodo, kad skolininkas UAB „Saulės miškas“ kreditoriui AB Luminor bankui įkeitė įmonei priklausantį turtą, turtinį kompleksą, kurį sudaro visas esamas ir būsimas UAB „Saulės miškas“ priklausančias prekių atsargos, turtinio komplekso vertė 50 000 Eur, sutartinio įkeitimo susitarimą UAB „Saulės miškas“ vardu sudarė ir įsipareigojimus prisiėmė tuometinis direktorius atsakovas G. B.. Įsipareigojimo UAB „Saulės miškas“ neįvykdė, 2021 m. rugsėjo 24 d. AB Luminor Bank AS informavo UAB „Saulės miškas“, kad antstolė R. G. vykdymo procese nustatė, jog sutartinio įkeitimo susitarime nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), prekių atsargų nėra, pastatas tuščias, veikla nevykdoma, su įmonės direktoriumi G. B. susisiekti nepavyko. Ieškovo vertinimu, yra pagrindas konstatuoti atsakovo aplaidumą vykdant savo pareigas bei atsakovo civilinę atsakomybę atlyginti padarytą žalą dėl įkeisto bendrovės turto neišsaugojimo ir neperdavimo nemokumo administratoriui. Pagal suformuotas teisės taikymo taisykles dėl vadovo civilinės atsakomybės preziumuojami atsakovo neteisėti veiksmai, todėl atsakovas privalo atlyginti padarytą žalą, nes neišsaugojo (prarado) bendrovės įkeistą 50 000 Eur vertės turtą.

33. Byloje nustatyta, kad 2018 m. gegužės 24 d. ieškovas su AB „Luminor bank“ sudarė kreditavimo sutarties sutartinio įkeitimo susitarimą, kurio specialiosios dalies 12 punkte nurodyta maksimali įkeitimu užtikrinama suma – 20 000 Eur. Šiuo įkeitimo susitarimu ieškovas įkeitė kredito įstaigai prekes ir saugomas atsargas, susitarimo 4 punkte nurodant, kad įkeitimo objektas – turtinis kompleksas, kurį sudaro visos esamos ir būsimos UAB „Saulės miškas“ priklausančios prekių atsargos (50 000 Eur vertės), adresu: (duomenys neskelbtini). Įkeitimas apėmė visas UAB „Saulės miškas“ atsargas, saugomas kitais adresais. Svarbu pažymėti, kad ieškovo įsiskolinimas kredito įstaigai AB „Luminor bank“ pagal Kreditavimo sutartį, sudaro 26 908,84 Eur sumą. Teismas sprendžia, kad įkeitimo objektas ir pobūdis nebuvo pakankamai konkretus, ieškovo įsiskolinimas kredito įstaigai sudarė mažesnę (26 908,84 Eur) sumą, todėl šiuo aspektu, dėl neperduoto 50 000 Eur vertės įkeisto turto, teismas neturi teisinio pagrindo tenkinti ieškinio.

Dėl reikalavimo priteisti 34 511 eurus (2021-08-10 m. balanse apskaityto, bet nemokumo administratoriui neperduoto turto piniginę išraišką)

34. Atsakovas teigia, kad prekių (medienos) perduotų apdirbimui UAB „Jalonas“ balansinė, tai yra, įsigijimo, vertė ir kiekiai buvo nurodyti 2018 m. kovo 13 d. perdavimo akte, už medienos apdirbimą įsipareigojo sumokėti UAB „Jalonas“ 5 816,37 Eur sumą. Medienos žaliavos UAB „Jalonas“ buvo perduotos netgi ne atsakovo, o kito ieškovo vadovo vadovavimo laikotarpiu - D. R. R.. Ieškovas į medienos apdirbimą papildomai investavo 5 816,37 Eur sumą, UAB „Jalonas“ turėjo grąžinti ieškovui arba perduotas medžiagas (kurių vertė 26 895 Eur) ir sumokėtas pinigines lėšas (5 816,37 Eur), arba grąžinti jau apdirbtą medieną. UAB „Jalonas“ vadovas L. J. visą ieškovui priklausančią medieną neteisėtai pardavė, prekių ir žaliavų, kurios atitinka 2018 m. gegužės 24 d. tarp ieškovo ir AB „Luminor bank“ sudarytą kreditavimo sutarties sutartinio įkeitimo susitarimą, ir kurios buvo laikomos UAB „Jalonas“ patalpose, vertė yra ne mažesnė nei 32 711,37 Eur, o preliminariai siekia 37 618,08 Eur.

35. Taip pat teigia, jog ieškovo 20 000 Eur vertės prekės ir žaliavos buvo laikomos adresu (duomenys neskelbtini), nuomos pagrindu valdytoje teritorijoje. Nors atsakovas yra nurodęs, jog iš ieškovo patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), yra dingusi mediena, kurios preliminari vertė 10 000 Eur, tačiau 2020 m. liepos 31 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, atsakovas nurodė tik preliminarią dingusios medienos vertę ir dėl to, jog to prašė tyrėjas, tačiau faktinė nurodytoje vietoje ir laiku, dingusios medienos vertė 20 000 Eur. Atsakovas vėliau įvertino, jog įsigyjant iš UAB „Tumina“ šios medienos vertė buvo 25 035 Eur. Mano, jog 2020 m. liepos 9 d. A. K. pasisavino medieną įsigytą pagal 2019 m. spalio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą. Iš 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutarimo „netenkinti skundo“ turinio matyti, kad atsakovas negalėjo disponuoti ir tuo pačiu perduoti ieškovo turto administratoriui, kadangi šiuo turtu disponavimas jam buvo apribotas. Antstolės E. R. patvarkymais UAB „Saulės miškas“ priklausantis turtas buvo pavestas saugoti A. K., vėliau K. D.. Iš 2020 m. liepos 31 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) turinio atsakovas sprendžia, kad ieškovo turtu iš tiesų disponavo A. K.. Po sutarčių nutraukimo teritorijoje liko medienos bei rastų, tačiau koks tai buvo kiekis, bei kam ji priklauso, nežino, kada tiksliai sukrovė medieną iš lauko į vidų negali pasakyti, tai galėjo būti liepos mėn. 13 ar 14 dienomis. Medieną A. K. laikė patalpose, tačiau jos užrakintos.

36. Teismas sprendžia, kad atsakovo pateikti argumentai, jog ieškovui priklausantis turtas yra ar turi būti pas kitus asmenis (1) 37 618,08 Eur vertės – pas UAB „Jalonas“ direktorių; 2) 20 000 Eur vertės – pas A. K.) yra neįrodyti ir prieštaraujantys byloje pateiktiems dokumentams bei liudytojų parodymams. Byloje apklaustas liudytojas L. J. nurodė, kad 2018 metais priėmė iš UAB „Saulės miškas“ viengubą medieną, ąžuolo lamelę, perdirbimui ir grąžino atlikus darbus, tačiau apmokėjimo už darbą negavo. Skola buvo išieškota per antstolių. Teigia, kad UAB „Saulės miškas“ pagamintą produkciją pakrovė ir išsivežė lyg ir į (duomenys neskelbtini) raj. UAB „Jalonas“ pasirašė važtaraštį ir PVM sąskaitą faktūrą. Jokios UAB „Saulės miškas“ medienos neperdavė bankroto administratoriui, nes neturėjo savo patalpose. Liudytojas E. Š. nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), netoli sandėlio už eglučių prie vartų buvo sudėtos UAB „Saulės miškas“ lentos viengubo pjovimo. Prieš dvejus metus jis vežė dokumentus pasirašyti ir matė kaip krovė lentas išvežimui A. K., tačiau kam priklausė kraunamos lentos nežino. Liudytojas M. K. nurodė, kad apie 2020 metų liepą dingo staklės ir UAB „Tumina“ parduotos UAB „Saulės miškas“ viengubo pjovimo lentos, kurios buvo laikomos lauke, A. K. į sandėlį neįleido apžiūrėti. Nurodė, kad bendrovės „Lamelė“ ir UAB „Saulės miškas“ akcininkai buvo susiję. Liudytojas S. T. I. nurodė, kad jo įmonė taip pat prarado viengubo pjovimo lentas laikytas A. K. teritorijoje. Toje pačioje aptvertoje teritorijoje buvo ir daugiau laikoma medienos, kuri galimai priklausė UAB „Saulės miškas“. Visa mediena buvo viengubo pjovimo ąžuolas. Liudytojas M. B. nurodė, kad pamena tik tai, jog atliko lentų krovimo paslaugas, viskam vadovavo asmuo vardu „Jonas“, apmokėjo ne pinigais, bet lentomis. Nurodo, kad A. K. lentų nedavė ir neliepė vežti, teigia, kad ikiteisminiame tyrime davė teisingus parodymus.

37. Byloje pateiktas 2020 m. gegužės 13 d. išieškojimo negalimumo aktas, kuriame antstolė R. G. nurodė, jog nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), UAB „Saulės miškas“ atsargų nerasta. 2020 m. liepos 31 d. nutarime atsisakyti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad medieną A. K. laikė tuo pačiu adresu, kuriuo tikrino nuvykusi antstolė R. G. 2020 m. gegužės 13 d. – (duomenys neskelbtini).

38. Trečiojo asmens A. K. parodymus patvirtina bylos dokumentai, kad 2017-02-01 R. Š., atstovaujama įgalioto asmens A. K., ir UAB „Saulės miškas“ sudarė negyvenamų patalpų nuomos sutartį, kuria UAB „Saulės miškas“ buvo perduotos 341,71 kv. m. bendro ploto patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), medienos gaminių sandėliavimui ir medienos apdirbimui. A. K. teigimu, ieškovui buvo išnuomotos tik patalpos, bet ne kiemo teritorija, kuri negalėjo būti išnuomota ar kitu būdu perduota naudotis juridiniam asmeniui, nes žemės sklypas nuomos laikotarpiu buvo valstybinė žemė. Nuomos sutartis su UAB „Saulės miškas“ nutraukta, patalpos buvo atlaisvintos ir grąžintos 2019-08-30 nuomotojui. Toje teritorijoje UAB „Lamelė“ vykdė medienos perdirbimo, medienos sandėliavimo veiklą, sutartis su UAB „Lamelė“ nutrūko juridiniam asmeniui iškėlus bankroto bylą. Pasibaigus nuomos santykiams su UAB „Lamelė“, kieme netoli prie patalpų buvo likęs nedidelis kiekis medienos, kokia tai mediena ir kam ji priklausė A. K. nežinojo, tik po UAB „Karšuvos giria“ pareikšto ieškinio atsakovui UAB „Lamelė“ išreikalauti iš jo neteisėto valdymo dvigubo pjovimo ąžuolo lentas, A. K. tapo žinoma, kad medienos savininkas UAB „Karšuvos giria“.

39. Byloje nepaneigti trečiojo asmens argumentai, kad UAB „Saulės miškas“ įsigytos viengubo pjovimo lentos tik 2019-10-30, tai yra, jau nutrūkus nuomos santykiams, todėl ieškovo vadovas neturėjo teisinio pagrindo ir toliau laikyti atsargas adresu (duomenys neskelbtini). Kitų duomenų, jog ieškovo turtas – atsargos buvo nuomojamose patalpose, jas gražinus 2019-08-30 nuomotojui, byloje nėra. Byloje nėra pakankamų įrodymų spręsti, kad tarp ieškovo ir A. K. galimai susiklostė pasaugos santykiai. Iš ikiteisminio tyrimo duomenų matyti, kad A. K. atžvilgiu nėra pradėtas ikiteisminis tyrimas.

40. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi UAB „Saulės miškas“ netekusiems įgaliojimų valdymo organams (vadovui) buvo nustatytas 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos laikotarpis minėtai pareigai įvykdyti. Ieškovas įrodė, kad buvęs įmonės vadovas atsakovas G. B. nevykdė įpareigojimo perduoti įmonės turtą, dokumentus, bei informaciją. UAB „Saulės miškas“ pateikti įrodymai patvirtina, kad balanso žaliavų ir medžiagų straipsnyje apskaitytos 33,38 m³ viengubo pjovimo natūralaus drėgnumo ąžuolo lentos pagal 2019-10-30 PVM sąskaitą faktūrą TMN Nr. 2019-74, kurių balansinė vertė 25 035 Eur, buvo įsigytos iš UAB „Tumina“. Minėta sąskaita į UAB „Saulės miškas“ apskaitą įtraukta 2020-09-30. Teismas pripažįsta, kad ši aplinkybė paneigia UAB „Saulės miškas“ buvusio direktoriaus G. B. nemokumo administratorei pateiktą informaciją apie negalimumą perduoti UAB „Saulės miškas“ balanse apskaitomas žaliavas ir medžiagas dėl to, kad jos 2018-03-13 buvo perduotos perdirbti UAB „Jalonas“.

41. Kaip ir minėta, dėl 2018-03-13 perduotų UAB „Jalonas“ medžiagų ir žaliavų ieškovo nemokumo administratorė 2021-08-24 kreipėsi į UAB „Jalonas“ nemokumo administratorių, pateikdama prašymą įtraukti į UAB „Jalonas“ kreditorių sąrašą su 26 895 Eur finansiniu reikalavimu. Kauno apygardos teismas 2021-09-01 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-585-390/2021, įtraukė į UAB „Jalonas“ antros eilės kreditorių sąrašą UAB „Saulės miškas“ ir patvirtino jos 26 895 Eur finansinį reikalavimą. Šiuo atveju svarbu tai, kad ieškiniu nemokumo administratorius reikalauja atlyginti žalą už kitas balanse apskaitomas žaliavas ir medžiagas, įgytas ne 2018 metais, bet pagal 2019-10-30 PVM sąskaitą faktūrą TMN Nr. 2019-74. Ginčo turtas į apskaitą, kaip minėta, įtrauktas 2020-09-30, už balanse apskaitomą žaliavą ir medžiagas, jų išsaugojimą ir perdavimą nemokumo administratorei yra atsakingas buvęs vadovas G. B., todėl atsakovui tenka pareiga atlyginti žalą dėl šių žaliavų ir medžiagų neperdavimo.

42. 2021 m. rugpjūčio 10 d. bankroto bylos iškėlimo duomenimis, bendrovė eilutėje žaliavos, medžiagos ir komplektavimo detalės, bei produkcija apskaityta turto 34 511 Eur sumai. Šis turtas nėra perduotas nemokumo administratoriui, atsakovas pateikė paaiškinimą, neįrodytomis aplinkybėmis, dėl tariamo turto praradimo ne dėl jo kaltės. Teismas pripažįsta pagrįstais ieškovo argumentus, kad atsakovas netinkamai vykdė imperatyviai įstatymų nustatytas specialiasias ir fiduciarines pareigas įmonei, tai yra, neišsaugojo įmonės turto ir neįvykdė pareigos perduoti turtą administratoriui, taip padarė įmonei žalą. Atsakovo argumentai dėl turto praradimo atmetami kaip nepagrįsti ir neįrodyti, atsakovas, neišsaugojęs įmonės turto ir nenurodęs bei nepateikęs jokių įrodymų, kad įmonės balanse apskaitytas įmonės turtas ar jo dalis kam nors buvo teisėtai perleista, įrodymų, kur konkrečiai šis turtas galėtų būti ir kokiu pagrindu jį būtų galima išreikalauti, pagal pareikštą ieškinį atsakyti privalo.

43. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus (didelį neatsargumą), lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Atsakovas nepaneigė šios prezumpcijos, būdamas juridinio asmens organu - direktoriumi, nebuvo lojalus juridiniam asmeniui, neatliko būtinų veiksmų, kad įmonės turtas būtų išsaugotas, o veiksmai prieštaravo juridinio asmens tikslams ir interesams. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą turi ne visi bet kuriuo laikotarpiu įmonei vadovavę ar jos akcininkais buvę asmenys, o tik paskutiniai bendrovės valdymo organai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Bankroto bylos iškėlimo momentu ieškovo turtą ir dokumentus valdė ir administravo atsakovas G. B., kuris ir neginčija, jog ieškovo nurodytas turtas nebuvo perduotas bankroto administratoriui. Atsakovas nepaneigė ieškovo įrodinėjamų aplinkybių ir nepateikė atsakovo argumentus patvirtinančių įrodymų, nors jo pareiga įrodyti aplinkybes, kurias teigia (CPK 178 straipsnis). Įmonės turto neperdavimas bankroto administratoriui reiškia imperatyvios pareigos neįvykdymą, tai yra, neteisėtus atsakovo veiksmus. Teismas daro išvadą, kad atsakovas neįvykdė jam nustatytos pareigos perduoti nemokumo administratoriui balanse apskaitytą bendrovės turtą (34 435 Eur vertės žaliavų, medžiagų, ir komplektavimo detalių, bei 76 Eur vertės produkcijos).

44. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad 2020 m. liepos 31 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (Nr. (duomenys neskelbtini)) konstatuota, jog mediena, kurios preliminari vertė 10 000 Eur, dingo. Byloje nėra duomenų, kad dingusios medienos vertė didesnė, kad šią ginčo medieną 2020 m. liepos 9 d. pasisavino A. K., nes G. B. teiginius patvirtinančių rašytinių įrodymų nepateikta, o liudytojai atsakovo teigiamų aplinkybių taip pat nepatvirtino. Byloje taip pat nėra duomenų, kad medieną pasisavino atsakovas G. B.. Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, sprendžia, kad yra teisinis pagrindas atmesti ieškinio dalį dėl žalos atlyginimo 10 000 Eur sumai už dingusį UAB „Saulės miškas“ turtą. Byloje nenustatyti atsakovo G. B. neteisėti veiksmai, nenustatyta atsakovo kaltė dėl 10 000 Eur vertės turto dingimo, todėl jam netaikoma civilinė atsakomybė atlyginti šio dingusio turto vertę. Taigi, teismas sprendžia, kad ieškovo ieškinys pagrįstas ir gali būti tenkinamas 24 511 Eur sumai, todėl iš atsakovo priteisiamas 24 511 Eur žalos atlyginimas, kitoje dalyje ieškinys atmetamas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

45. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti. Atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metinės palūkanas, nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo prašymas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas tenkinamas.

46. Vadovaujantis CPK 88, 92 straipsniais, iš šalių proporcingai jų atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai priteisiamos valstybei su procesinių dokumentų siuntimu susijusios išlaidos. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

47. Ieškovas ir atsakovas nepateikė teismui bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių duomenų. Trečiasis asmuo A. K., palaikęs ieškinį byloje, byloje patyrė 960 Eur bylinėjimosi išlaidas, pateikė teismus jų apmokėjimą pagrindžiančius duomenis. Įvertinus aplinkybę, kad ieškinys tenkintas iš dalies, kad atsakovo argumentai, jog dalį turto pasisavino trečiasis asmuo A. K., atmesti kaip neįrodyti, trečiajam asmeniui iš atsakovo priteisiamos 960 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Saulės miškas“, juridinio asmens kodas 304106687, iš atsakovo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 24 511 Eur (dvidešimt keturis tūkstančius penkis šimtus vienuolika eurų) žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2021-12-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio reikalavimo dalį atmesti.

Priteisti trečiajam asmeniui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 960 Eur (devynių šimtų šešiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant skundą Šiaulių apygardos teisme.