Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis L. L., apklaustas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir išreiškė nuoširdų gailėjimąsi. Kaltinamasis paaiškino, kad operacijos buvo realios, tačiau buvo įvardintos neteisingai, kadangi jis manė, kad jeigu atliekama su fiziniu asmeniu, tai rašyti yra galima. Paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertėsi nekilnojamojo turto konsultavimo, tarpininkavimo paslaugomis. Visos šios paslaugos yra suteiktos apie nekilnojamąjį turtą, ir tai galėjo būti pardavimas, nunuomos sandoris, pirkėjo arba pardavėjo suradimas, nuomininko, nuomotojo suradimas, konsultavimas, tam tikro objekto arba rinkos analizavimas. Paaiškino, kad kvitai, pildyti su juridiniais asmenimis buvo surašyti teisingai, o kvitai, išrašyti fiziniams asmenims buvo supildyti blogai, kadangi jis tuo metu turėjo informaciją, kad fizinis asmuo neprivalo būti įvardintas. Paaiškino, kad su visais asmenimis, su kuriais turėjo paslaugų teikimo sutartį, vėliau turėjo ir kvitą. Pripažino, kad suklastojo sutartį tam, kad pagrįstų mokėjimą, nors tokios sutarties nebuvo, dėl ko kilo žala, kurią šiuo metu atlygina. Gautus pinigus jis išleido savo reikmėms.

Išvada dėl L. L. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

(BK 223 straipsnio 1 dalis)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas T. N. parodė, kad maždaug nuo 2017 metų jis užsiima automobilių supirkimu ir pardavimu, veiklą vykdė Lietuvoje. Susipažinęs su 2019 m. balandžio 15 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi, paaiškino, kad 2019 metais, gali būti balandžio mėnesį, su juo susisiekė ar jis pats susisiekė, dabar neprisimena, jam nepažįstamas asmuo dėl automobilio Mercedes Benz CL500 pirkimo-pardavimo. Su asmeniu iš pradžių bendravo telefonu, paskui jis atvažiavo į Kauno miestą ir prie prekybos centro susitikimo su apie 28-38 metų amžiaus vyriškiu, kuris buvo atvykęs su Mercedes Benz CL500 automobiliu, sidabrinės (pilkos) spalvos. Jis apžiūrėjo minėtą automobilį, jam jis tiko, todėl nusprendė nupirkti. Ką vyriškis pasakojo apie patį automobilį, jo eksploataciją, dėl ko parduoda, neprisimena. Automobilį nupirko už 3000 eurų ir pinigus sumokėjo grynais. Automobilis buvo su negaliojančia transporto priemonės privalomąją technikine apžiūra. Vietoje surašė automobilio Mercedes Benz CL500 pirkimo-pardavimo sutartį. Kiek prisimena, jokio pinigų sumokėjimą patvirtinančio dokumento jis nepasirašė. Nupirkus automobilį jam buvo perduotas pats automobilis, rakteliai ir automobilio dokumentai. Prisimena, kad automobilį teko remontuoti, kadangi automobilį pirko pardavimui, todėl jį paremontavęs pardavė (1 t., b. l. 183–186).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta J. Č. parodė, kad ji dirba keliose įmonėse, viena iš jų yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirba nuo 2015 metų, direktorės pareigose. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikia buhalterinės apskaitos paslaugas. L. L. pažįsta nuo vaikystės, gyveno toje pačioje gatvėje. Taip pat bendravo su V. L., kuri prieš įsidarbindama (duomenys neskelbtini) dirbo buhaltere. Paaiškino, kad nusipirkęs UAB „(duomenys neskelbtini)“, metų gale, į ją kreipėsi L. L., dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo ir šiai įmonei, tačiau neprisimena, ar paslaugas teikė pagal pasirašytą sutartį ar žodiniu susitarimu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė pilnai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo ne PVM įmonė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdoma veikla nekilnojamojo turto tarpininkavimas. Iki 2020 metų balandžio mėnesio ji buhalterinę apskaitą tvarkė ofise, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, o nuo 2020 metų gegužės mėnesio, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. L. L. jai pristatydavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus metų gale. Kuomet įmonė ne PVM mokėtoja kas mėnesį teikti ataskaitų nereikia, tik iki birželio 15 d. reikia pateikti metinę pelno (nuostolių ataskaitą). Ji pagal L. L. dokumentus per buhalterinę programą „Forma“ pildė ir teikė valstybės institucijoms deklaracijas ir ataskaitas, t. y. kas mėnesį teikė pranešimus Sodrai apie priskaičiuotą darbo užmokestį ir socialinį draudimą, esant darbuotojų ligos atveju NPSD pranešimus, kas mėnesį VMI buvo teikiami duomenys apie išmokėtus atlyginimus ir kartą metuose pelno (nuostolių) deklaraciją. L. L. asmeniškai prie programos prisijungi negalėjo ir jokių duomenų nesuvedinėjo. Jos darbas buvo tik pirminių apskaitos dokumentų suvedimas į programą ir reikalingų ataskaitų pateikimas valstybės institucijoms. L. L. buvo atsakingas už įmonės veiklą, kasą. Įmonėje dirbo du darbuotojai L. L. ir jo žmona G. L., kokiose pareigose neprisimena, galimai vadybininkės. Iš L. L. jai pateiktų dokumentų matė, kad įmonė veiklą vykdė, gavo pajamų. Dalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų buvo pas L. L., o pas ją buvo apyvartos žiniaraščiai, banko išrašai. L. L. dokumentus jai pateikdavo asmeniškai, elektroniniu paštu pateikdavo tik banko dokumentus. Dokumentų buvo nedaug. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį, apyvartą ji nieko negali pasakyti, kadangi neprisimena. Pateiktus dokumentus į programas suveda jai įmonės darbuotojos, ji tik pagal suvestus duomenis suformuotas ataskaitas ir deklaracijas pateikia valstybės institucijoms. Prieš duomenis pateikiant valstybės institucijoms ji peržiūrėdavo duomenis programoje. Jei kažkoks įtarimas kildavo, tada buvo pasikeliami pirminiai dokumentai, kad pasitikrinti. Metus uždarius tada būdavo sutikrinami ar visi dokumentai pateikti, pagal numeraciją, banko dokumentus. Kas buvo mokėta grynais patikrinti negalima. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjimo sąskaitas už suteiktas paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuntė elektroniniu paštu kiekvieną mėnesį. Ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas faktūras išrašydavo tuomet, kada sumokėdavo, kadangi dokumentus pristatydavo ne kas mėnesį, o tik metų gale. Šiai dienai L. L. už jo trijų įmonių suteiktas buhalterines paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra skolingas 300 eurų. Dėl to, gali būti, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytų sąskaitų faktūrų ir jų apmokėjimo dokumentų, ir jie neapskaityti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje. L. L. buvo atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini) kasą, jis pats spausdinosi pinigų priėmimo kvitus, tokių dokumentų buhalterinė programa neformuodavo. Kasos pajamų ir kasos išlaidų orderiai buvo formuojami buhalterinėje programoje, kas buvo susiję su grynųjų pinigų įnešimu iš kasos į banką ir kredito dengimais iš kasos. Kasos išlaidų ir pajamų orderius, susijusius su automobilio pirkimo ar pardavimu, jis pats išsirašydavo. Apie įnešimus į kasą ar išėmimus matydavo, tik pagal pateiktus dokumentus. Kasos registrą formuodavo jos darbuotojai pagal L. L. pateiktus pirminės apskaitos dokumentus. Paaiškino, kad priėmus asmens duomenų įstatymą fiziniai asmenys neprivalo nurodyti savo asmens duomenų, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ suformintos sąskaitos faktūros ir pinigų priėmimo kvitai nenurodant fizinio asmens duomenų, todėl jos nuomone, Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio reikalavimai šiuo atveju nebuvo pažeisti. Ji teikė VMI UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno mokesčio deklaracijos, kurios buvo sudaromos pagal L. L. pateiktus dokumentus. Deklaracijas ji teikė elektroniniu būdu per EDS sistemą. Atsakydama į klausimą, kodėl VMI pateiktose 2017-2021 metų metinėse pelno mokesčio deklaracijose nedeklaruotos apskaitos registruose 2017-2021 metais apskaitytos 55630 eurų pajamos nurodo, kad iki deklaracijos pateikimo dienos nebuvo pateikti dokumentai, o kai jie būna pateikti vėliau pateikiamos patikslintos deklaracijos. Kada buvo pateikti dokumentai apie gautas pajamas ji nežino, duomenis į registrus suvedė jos darbuotoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė-apskaitininkė V. Š.. Ji negali paaiškinti dėl kokių priežasčių nebuvo patikslintos deklaracijos, galimai ji nematė ar nežinojo, kad reikia patikslinti. Ji deklaracijas teikė pagal tai dienai buhalterinėje programoje buvusius duomenis. VĮ „Registrų centrui“ teiktų ataskaitų tikslinti nebegalima. Dokumentų teikimas yra direktoriaus atsakomybė. VĮ „Registrų centrui“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansines atskaitomybes teikė ji pagal direktoriaus įgaliojimą. Atsakydama į klausimą, kodėl nepateikta VĮ „Registrų centrui“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė atskaitomybė už 2021 m., atsakė, kad galimai baigėsi jos įgaliojimas, kurio direktorius L. L. nepratęsė, todėl ir nepateikta. Kokį turtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo neprisimena. Prisimena, kad įmonės vardu buvo registruotas automobilis, tačiau neprisimena koks, kuris galimai įgytas už paskolos lėšas. Su automobilio eksploatacija susiję dokumentai nebuvo įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, kadangi jie nebuvo pateikti. Automobilio nusidėvėjimą skaičiuoja buhalterinė programa, pagal suvestus duomenis: Ji nebuvo informuota apie automobilio pardavimą ir dokumentai nebuvo pateikti, todėl jis buvo rodomas įmonės ilgalaikiame turte. Paaiškino, kad avanso apyskaita pildoma už tą mėnesį, kada yra pirkimai grynais. Jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje nėra avanso apyskaitos už 2019 m. balandžio mėn., vadinasi ji nebuvo sudaryta, nes nieko grynais nepirko, o jei pirko jai nebuvo pateikta sąskaita. Atsakydama į klausimą, kodėl SODROS duomenimis L. L. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo iki 2021 rugpjūčio 1 d., tačiau darbo užmokestis pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ Mokėjimo žiniaraščius buvo mokamas ir už 2021 metų rugpjūčio-gruodžio mėn., taip pat bendrovė teikė mėnesines pajamų deklaracijas VMI už 2021 metų rugpjūčio-gruodžio mėn., atsako, kad jei įmonė tris mėnesius iš eilės nemoka Sodros įmokų, Sodra savo iniciatyva atleidžia žmogų iš darbo. Darbuotojas galėjo būti atleistas atbuline data. Be to apie priimtą sprendimą sužinoma, tik teikiant SAM pranešimus, kuomet nurodoma klaida. Jos įmonės taip pat teikė buhalterines paslaugas kitoms L. L. įmonėms MB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 194–198).

2022 m. kovo 22 d. tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo, nurodyta, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba) Neteisėtos paramos prevencijos ir tyrimo valdyba 2022 m. sausio 17 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – (duomenys neskelbtini)) gavo pranešimą apie administruojant „(duomenys neskelbtini)“ priemonę Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ nustatytas galimo pažeidimo aplinkybes susijusias su neteisėtu de minimis pagalbos gavimu bei už paskolos lėšas įsigyto turto netinkamu panaudojimu. Atlikus patikrinimą nustatyta, kad L. L. UAB „(duomenys neskelbtini)“ už paskolą įsigytą automobilį Mercedes Benz CL 500 (v/n (duomenys neskelbtini)) pardavė 2019 m. balandžio 15 d., tačiau pardavimo į įmonės buhalterinę apskaitą neįtraukė. Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis numato, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Taip pat patikrinimo metu nustatyta, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą neįtraukti automobilio Mercedes Benz CL 500 (v/n (duomenys neskelbtini)) kelionės lapai, kuro nurašymo aktai ir kitos su automobilio eksploatacija susijusios išlaidos, todėl konstatuotina, kad patikrinimo metu negauta duomenų pagrindžiančių pagal verslo kreditą (2016 m. gruodžio 30 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)) įsigyto automobilio Mercedes Benz CL 500 (v/n (duomenys neskelbtini)) naudojimą „(duomenys neskelbtini)“ veikloje. (1 t., b. l. 1–5).

2022 m. balandžio 5 d. Juridinio asmens duomenų išraše nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2016 m. gruodžio 20 d. direktorius L. L. (2 t., b. l. 1–3).

2022 m. balandžio 11 d. VĮ „Registrų centras“ pateiktuose duomenyse matyti, kad VĮ Registrų centrui UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje 2016 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 20 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. pardavimo pajamos nenurodytos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje 2017 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. nurodytos pardavimo pajamos - 0. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje 2018 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. nurodytos pardavimo pajamos - 14340 Eurų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje 2019 m. gruodžio 31 d, pelno (nuostolių) ataskaitoje už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. pardavimo pajamos nenurodytos, praėjusio ataskaitinio laikotarpio pajamos - 14340 Eurų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje 2020 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d, pardavimo pajamos nenurodytos (2 t., b. l. 6-46).

2022 m. gegužės 9 d. L. L. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 20 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. (2 t., b. l. 50).

2022 m. gruodžio 30 d. L. L. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus (2 t. b. l. 57).

2022 m. balandžio 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte Nr. (5.01)-372 nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2016 m. gruodžio 30 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) išmokėta paskolos suma 8700 Eurų bei išmokėta 4350 Eurų darbuotojų darbo užmokesčio kompensacija pagal priemonę „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 66).

2022 m. spalio 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas Nr. (5.01)-883, kuriuo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) 2017 m. rugsėjo 5 d. sudaryta dotacijos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl darbuotojo darbo užmokesčio išlaidų dalies kompensavimo pagal 2014–2020 metų (duomenys neskelbtini) veiksmų programos 7 prioriteto „Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas“ įgyvendinimo priemonę Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ bei su ja susiję dokumentai. (2 t., b. l. 74–149).

2022 m. balandžio 22 d. (duomenys neskelbtini) raštas Nr. 02, kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) - Europos socialinio fondo lėšos - 7830,00 eurų; (duomenys neskelbtini) lėšos - 870,00 Eurų UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskola yra grąžinta. (3 t., b. l. 58).

2022 m. balandžio 12 d. VĮ „Regitra“ duomenų bazės informacija apie kelių transporto priemones, UAB „(duomenys neskelbtini)“, vardu registruotų transporto priemonių nėra. Buvo registruota viena transporto priemonė „Mercedes Benz CL 500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2002 metų. Kelių transporto priemonės registracijos žurnalo pagal identifikacijos numerį duomenimis transporto priemonė „Mercedes Benz CL 500“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu registruota 2017 m. sausio 11 d. 2017 m. rugpjūčio 2 d. automatiškai išregistruota negavus duomenų apie atliktą TA ir draudimą. 2018 m. rugsėjo 18 d. įregistruota ir 2019 m. balandžio 30 d. perregistruota pasikeitus savininkui (3 t., b. l. 96–99).

2022 m. gegužės 9 d. VĮ „Regitra“ Kauno filialo raštas Nr. S-6176, kuriuo pateikti duomenys apie transporto priemonę „Mercedes Benz CL 500“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 101–121).

2019 m. balandžio 15 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp pardavėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus L. L. ir pirkėjo T. N. dėl automobilio „Mercedes Benz CL 500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo už 3000 Eurų (3 t. b. l. 114).

2022 m. rugsėjo 28 d. (duomenys neskelbtini) asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ raštu Nr. 100 pateikta automobilio Mercedes Benz/CL identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 126–127).

2022 m. rugpjūčio 19 d. duomenys apie transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą transporto priemonei Mercedes Benz CL 500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 128–136).

2022 m. lapkričio 18 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad iš pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-2021 m. veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros dėl šių priežasčių:

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo Buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, 16 straipsnio 1 dalimi: „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 12 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės“ 10 punktu, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje neužregistravo 2019 m. balandžio 15 d. ūkinės operacijos – automobilio Mercedes Benz CL500 pardavimo ir ūkinės operacijos – piniginių lėšų – 3000 eurų - gavimo grynaisiais iš T. N. už parduotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį. Transporto priemonės 2019 m. balandžio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartis pasirašyta, nurodyti pasirašę asmenys – „Transporto priemonę pardavė“ direktorius L. L. yra parašas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas, „Transporto priemonę pirko“ T. N., yra parašas;

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, 13 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos viršininko 2019 m. gegužės 10 d. įsakymu „Dėl pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių ir bilietų naudojimo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ Nr. VA-39 patvirtintų taisyklių „Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklės“ 6 punkto 5 papunkčiu, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-2021 metų datomis surašytuose 24 (dvidešimt keturiuose) PPK iš viso už 55 630 eurų neįrašė ūkinės operacijos turinio. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos viršininko 2019 m. gegužės 10 d. įsakymu „Dėl pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių ir bilietų naudojimo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ Nr. VA-39 patvirtintų taisyklių „Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklės“ 3 punktą „Kvitai yra grynųjų pinigų priėmimo ir išmokėjimo dokumentai, kurie, tinkamai užpildyti ir turintys visus šiose taisyklėse nurodytus privalomus rekvizitus, patvirtina prekių (paslaugų) pardavimo ar prekių (antrinių žaliavų ir pan.) pirkimo ūkinės operacijos įvykdymo faktą“. Tokios pat taisyklės nurodytos ir ankstesnių Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu „Dėl pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ Nr. 340 patvirtintų taisyklių „Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklės“ 3 punkte ir 6 punkto 5 papunktyje.

- Buhalterinės apskaitos įstatymo - 13 straipsnio 2 dalis nurodo, kad: „Kituose teisės aktuose atskirų rūšių apskaitos dokumentams gali būti papildomai nustatyti privalomi rekvizitai. Reikalavimus mokesčiams apskaičiuoti naudojamiems apskaitos dokumentams, įskaitant šių dokumentų gaminimo ir platinimo tvarką, nustato Vyriausybė“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 780 „Dėl Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių „Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklės“ 5 punkto (aktuali redakcija 2016-05-18 Nr. 487) 1 papunkčiu (aktuali redakcija 2012-05-23 Nr. 548) „Sąskaitoje faktūroje, be Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme nustatytų privalomų apskaitos dokumento rekvizitų ir šių Taisyklių 6 punkte nurodytų rekvizitų, turi būti nurodyta: 5.1. pirkėjo pavadinimas (vardas ir pavardė), kodas (jeigu jis fizinis asmuo, – PVM mokėtojo kodas, o jeigu jis jo neturi, – asmens pasirinkimu arba asmens kodas, arba individualios veiklos vykdymo pažymos numeris)“, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-2021 metų datomis surašytose 24 (dvidešimt keturiose) pardavimo sąskaitose faktūrose iš viso už 55630 eurų nenurodė pirkėjo vardo, pavardės, kodo (PVM mokėtojo kodo, o jeigu jis jo neturi, asmens pasirinkimu arba asmens kodas, arba individualios veiklos vykdymo pažymos numeris). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimo Nr. 780 „Dėl Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių patvirtinimo“ 2 punkto 1 papunkčiu nustatyta, kad: „Sąskaita faktūra <...> juridinės galios neturi <...>, jeigu jose nėra visų teisės aktuose nustatytų privalomų rekvizitų“.

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 3 dalimi (aktuali redakcija 2003 m. liepos 1 d. Nr. IX-1668), kurioje numatyta, kad „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų“. Tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ 24 (dvidešimt keturių) sąskaitų faktūrų, kuriose 2017-2021 metais buvo įformintas bendrovės paslaugų pardavimas neįvardintiems fiziniams asmenims iš viso už 55630 eurų sumą, bei 24 (dvidešimt keturių) pinigų priėmimo kvitų, kuriuose buvo įformintas piniginių lėšų gavimas iš neįvardintų fizinių asmenų nenurodant ūkinės operacijos turinio iš viso už 55630 eurų sumai, duomenis įrašė į buhalterinės apskaitos registrus.

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio (aktuali redakcija 2017 m. gruodžio 19 d. Nr. XIII-930) 2 dalį „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-2021 metų datomis surašytose 24 (dvidešimt keturiose) pardavimo sąskaitose faktūrose nurodyta, kad sąskaitas išrašė: Direktorius L. L., yra parašai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-2021 metų datomis surašytuose 24 (dvidešimt keturiuose) pinigų priėmimo kvituose nurodyta, kad „Pinigus gavau: Direktorius L. L.“, yra parašai. VĮ „Registrų centras“ duomenimis nuo 2016 m. gruodžio 20 d. iki dabar UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas yra L. L..

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio (aktuali redakcija 2017 m. gruodžio 19 d. Nr. XIII-930) 1 dalį: „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2016 m. gruodžio 27 d. buhalterines apskaitos paslaugas teikia bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2016 m. gruodžio 27 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio (aktuali redakcija 2009 m. liepos 17 d. Nr. XI-354) 3 dalimi: „Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui“, Akcinių bendrovių įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimo „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo 2003 m. lapkričio 12 d. Nr. 1407 (aktuali redakcija 2019 m. vasario 27 d. Nr. 205) 123 punktu, kad metinių finansinių ataskaitų rinkinys Registro tvarkytojui turi būti pateiktas per 30 dienų nuo momento, kai patvirtinami įstatymų ir juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka, jeigu įstatymai nenustato kitaip, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė VĮ „Registrų centras“ finansinės atskaitomybės už 2021 m., nustatyta pagal Viešos juridinių asmenų paieškos duomenimis.

Pagal Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės 2008 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. X-1633 28 straipsnį (aktuali redakcija 2016 m. gruodžio 15 d. Nr. XIII-94) už įmonės finansinių ataskaitų parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako įmonės vadovas įstatymų nustatyta tvarka pagal vadovui įstatymais atitinkamai priskirtą kompetenciją. Įmonės vadovas pagal įstatymais atitinkamai priskirtą kompetenciją nevykdantys pareigų, susijusių su įmonės finansinių ataskaitų parengimu ir pateikimu Juridinių asmenų registro tvarkytojui arba netinkamai jas vykdantys, privalo visą padarytą žalą atlyginti įmonei ir (arba) kitiems asmenims. Pagal LIETUVOS RESPUBLIKOS Akcinių bendrovių 2000 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. VIII-1835 - 37 straipsnio 12 dalies 2 ir 6 punktą (aktuali redakcija 2011-12-15 Nr. XI-1798) Bendrovės vadovas atsako už: „2) metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą <..> 6) bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui“. VĮ „Registrų centras“ duomenimis nuo 2016 m. gruodžio 20 d. iki dabar UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas yra L. L..

Pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 - 21 straipsnį (aktuali redakcija 2015 m. gruodžio 22 d. Nr. XII-2215) „1. Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. 2. Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“. VĮ „Registrų centras“ duomenimis nuo 2016 m. gruodžio 20 d. iki dabar UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas yra L. L. (3 t., b. l. 173–200, 4 t., b. l. 1–24).

Pagal šiuo metu galiojančią BK 223 straipsnio 1 dalies redakciją atsako tas, kas privalėjo tvarkyti ir (arba) organizuoti, bet netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui arba negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (aktuali redakcija 2023 m. balandžio 27 d. Nr. XIV-1925).

Pagal BK 223 straipsnį atsako asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą: vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką apskaitos tarnybą; buhalterinių ir audito, konsultacinių įmonių specialistai – tais atvejais, kai ūkio subjekto buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tomis buhalterinėmis, audito ar konsultacinėmis įmonėmis; ūkio subjekto vadovas – už buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą nustatytą laiką. Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų sudėtys yra materialiosios, taigi baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai būtent šio BK straipsnio dispozicijoje nurodyti pažeidimai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kvalifikuojant veiką pagal šį BK straipsnį, reikia patikrinti ir tai, ar būtent buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių norminių aktų nevykdymas ar netinkamas vykdymas buvo tiesioginė sąlyga kilti padariniams (negalėjimui visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įpareigojimų dydžio ar struktūros). Nustatydami kaltę dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo teismai neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu, būtina analizuoti nustatytų kaltininko veiksmų pavojingumą ir spręsti, ar būtent dėl šio asmens padaryto pažeidimo kilo BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, įvertinti baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo galimybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185-489/2022).

Pagal teismų praktiką buhalterinės apskaitos organizavimas ir buhalterinės apskaitos tvarkymas nėra tapačios sąvokos. Įmonės vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne tvarkymą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį ūkio subjekto vadovas atsakingas už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą. Realizuoti šią atsakomybę jis paprastai privalo priimdamas įmonės buhalterinės apskaitos politikos įsakymą. Vadovas, pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės vyriausiajam buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, iš esmės bus įgyvendinęs pareigą – organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Kita vertus, teismų praktikoje konstatuota ir tai, kad jei tokia pareiga atlikta nekokybiškai, aiškiai ignoruojant teisės aktus ir sukelia BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytus padarinius, galima kalbėti apie aplaidų teisės aktų reikalaujamos apskaitos organizavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237-489/2015, 2K-69-895/2018, 2K-133-697/2019, 2K-203-495/2021 ir kt.).

Byloje esančiais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinimas L. L. pasitvirtino, ką teisiamojo posėdžio metu pripažino ir pats kaltinamasis. Nagrinėjamu atveju, dėl kaltinamojo veiksmų – UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje neužregistruotų ūkinių operacijų – automobilio Mercedes Benz CL500 pardavimo pagal 2019 m. balandžio 15 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir piniginių lėšų – 3000 eurų gavimo grynaisiais iš T. N. už parduotą automobilį, taip pat 2017-2021 metų datomis surašytuose 24 (dvidešimt keturiuose) pinigų priėmimo kvituose iš viso už 55 630 eurų neįrašytą ūkinių operacijos turinį, nenurodant pirkėjo vardo, pavardės, kodo (PVM mokėtojo kodo, o jeigu jis jo neturi, asmens pasirinkimu arba asmens kodo, arba individualios veiklos vykdymo pažymos numerio), ir šių duomenų pateikimą apie nusikalstamą veiką nežinojusiai apskaitą tvarkančios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei J. Č., kuri šiuos duomenis įtraukė į buhalterinės apskaitos registrus – iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Tokiais savo veiksmais, kaltinamasis, pažeisdamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančius teisės aktus ir būdamas įmonės vadovas, suprasdamas savo veiksmų nusikalstamą pobūdį, t. y. tai, jog yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, atsakingas už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, sąmoningai pasirinko aplaidžiai organizuoti finansinę apskaitą, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Šią išvadą patirtina Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog dėl įstatymų ir kitų norminių teisės aktų pažeidimo, kurie buvo pažeisti kaltinamajam netinkamai tvarkant – t. y. buhalterinėje apskaitoje neužregistravus finansinių operacijų, pinigų priėmimo kvituose neįrašant ūkinių operacijų turinio – ir netinkamai organizuojant, t. y. šiuos duomenis pateikiant buhalterinę apskaitą tvarkančiam ir apie tai nežinančiam asmeniui, kilo analizuojamame straipsnyje numatyti padariniai – iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog kaltinamojo kaltė šioje dalyje pagrįsta įrodymais, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, ir yra pilnai įrodyta, ginčo dėl įvykio faktinių aplinkybių byloje nekilo.

Dėl apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo ir (arba) organizavimo ir dokumento suklastojimo arba disponavimo suklastotu dokumentu MB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu

(BK 222 straipsnio 1 dalis, 300 straipsnio 1 dalis)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta J. V.-V., paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, MB „L. M.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasinaudojo de minimis pagalba. Paskolas suteikė (duomenys neskelbtini), o lėšų panaudojimo tinkamumą atlieka Finansų ministerija, Valstybės Kontrolė, kadangi (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį, todėl dokumentus iš (duomenys neskelbtini) užprašo (duomenys neskelbtini). 2021 metų vasarą (duomenys neskelbtini) pagal Finansų ministerijos užklausą užprašė pateikti pagal sąrašą nurodytų įmonių dokumentus. 2021 gruodžio mėnesį audituojanti institucija pateikė papildomų klausimų dėl MB „(duomenys neskelbtini)“, kodėl buvo įsigytas vienas automobilis vietoj verslo plane numatytų dviejų automobilių. Ji susisiekė telefonu ar elektroniniu paštu, dabar jau neprisimena, su (duomenys neskelbtini) darbuotoja V. L., kuri jų įmonei visada teikia dokumentus, todėl kreipėsi į ją (V. L.) ir su ja (V. L.) buvo aptarta situacija. 2021 m. gruodžio 23 d. V. L. jai paskambino į jos darbinį telefono numerį ir pasakė, kad nori su ja pasitarti. Kai ji pradėjo žiūrėti pateiktus MB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus jai kilo įtarimas dėl paskolos panaudojimo, nes buvo mokėta grynais, ir V. L. pasiteiravo ar nebus taip, kad verslininkas naudojo automobilį ne verslo, o asmeniniais reikalais. V. L. nurodė, kad taip ir buvo, čia yra jos sūnaus paskola. Ji pasakė, kad tas yra labai blogai ir pagalvos, ką toliau daryti. Ji iškart po pokalbio apie gautą informaciją informavo savo tiesioginę vadovę Kokybės kontrolės skyriaus vadovę A. S.. Jie neturėjo jokių rašytinių įrodymų, kad patvirtinti minėtą informaciją, atsiskaitymas grynais nėra draudžiamas, todėl buvo nuspręsta paprašyti pateikti papildomus dokumentus ir kelių dienų laikotarpiu buvo pateiktos automobilių nuomos sutartys ir grynųjų pinigų paėmimo kvitai. Dokumentų pateikimo datą patikslins ir susirašinėjimus pateiks papildomai elektroniniu paštu. 2022 sausio mėnesį oficialiu pranešimu buvo kreiptasi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, kadangi įsigyta paskola turi būti panaudota paskolos gavėjo verslui vykdyti. Verslo plane buvo nurodyta, kad bus įsigyjami du automobiliai, tačiau buvo įsigytas vienas, kuris galimai buvo naudotas asmeniniams tikslams, dėl ko valstybė patyrė žalą (5 t., b. l. 37–41).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. B. parodė, kad 2019 metais jis Lietuvoje jokio automobilio nesinuomojo ir jam MB „(duomenys neskelbtini)“ nežinoma, L. L., V. L. jis nepažįsta. Susipažinęs su jam parodyta 2019 m. rugsėjo 23 d. Transporto priemonės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad jis šios sutarties nesudarė, ir sutarties nepasirašė. Sutartyje nurodyti teisingi jo asmens duomenys, taip pat parašas yra panašus į jo. Iš kur galėjo būti gauti jo asmens duomenys ir kas galėjo jo vardu sudaryti sutartį jis nežino ir nieko neįtaria. 2019 m. rugsėjo 23 d. pinigų priėmimo kvite (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. lapkričio 10 d. pinigų priėmimo kvite (duomenys neskelbtini) ne jo pasirašyta, šie dokumentai taip pat yra suklastoti. Ar asmeniui vardu L. L. yra kada nors pardavęs automobilį neprisimena (5 t., b. l. 73–76).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta I. L. parodė, kad savo vardu niekada nėra nuomavusis automobilio ir MB „(duomenys neskelbtini)“ jai nežinoma. Susipažinusi su jai parodyta 2017 m. rugsėjo 20 d. transporto priemonės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad sutartyje nurodyti jos asmens duomenys, tačiau ji šios sutarties nesudarė, joje ne jos pasirašyta ir ji iš MB „(duomenys neskelbtini)“ automobilio nesinuomavo. 2017 m. rugsėjo 2 d. pinigų priėmimo kvite (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. rugsėjo 20 d. pinigų priėmimo kvite (duomenys neskelbtini) ne jos pasirašyta. Jai parodytuose dokumentuose pasirašyta imituojant jos parašą, kas galėjo pasinaudoti jos asmens duomenimis ji nežino ir nieko neįtaria. Šie dokumentai yra suklastoti. V. L. pažįsta, kadangi ji yra jos gyvenimo draugo G. Ž. sesuo, o L. L. yra V. L. sūnus. Su jais bendrauja retai, maždaug 2-3 kartus per metus. Nuo 2022 metų Velykų ji su V. L. nebendravo. Ji asmeniškai su L. L. nebendrauja ir apie jį nieko negali pasakyti, kiek jai žinoma jis dirbo nekilnojamojo turto agentūroje (5 t., b. l. 115–118).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas L. V. parodė, kad 2020 m. balandžio mėnesį internetinėje svetainėje rado skelbimą apie parduodamą automobilį Audi A5, 2011 metų, nurodyta kaina 10 000 eurų ir apžiūrėjęs automobilį, susitarė su jį pardavinėjusiu vyriškiu, apie 30 metų, dėl jo pirkimo ir nusipirko jį už 9 500 eurų, pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį. Liudytojas automobiliui įsigyti ėmė paskolą, todėl 500 eurų sumokėjo grynais, o likusius pervedė bankiniu pavedimu. Susipažinęs su 2020 m. balandžio 27 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi nurodo, kad sutartis sudaryta nurodytą dieną, joje surašyti teisingi duomenis ir už automobilį sumokėjo sutartyje nurodytą 9500 eurų sumą, tačiau šiuo metu neprisimena kokia sumos dalis buvo sumokėta grynais pinigais ir kokia bankiniu pavedimu (5 t., b. l. 140–143). 2022 m. liepos 28 d. L. V. pateikė banko išrašą, kuriame matyti, kad 2020 m. balandžio 27 d. jam suteiktas 10000 Eurųkreditas pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tos pačios dienos vakarą, 19.23 val. bankomate, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, išgryninta 300 eurų ir atliktas 9200 Eurųbankinis pavedimas į G. L. vardu esančią AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 144­–146).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas T. A. paaiškino, kad jo vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo prekybą naudotais automobiliais. Transporto priemonė Audi A5 3.0TDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įsigyta 2017 m. rugpjūčio 18 d. iš E. A. gim. (duomenys neskelbtini) m., tačiau kokiomis aplinkybėmis neprisimena. Paaiškino, kad jam pardavinėjant šį automobilį, dėl jo apžiūros atvyko du vyrai, o susitarus dėl kainos, pirkėjai nurodė, kad automobilį pirks juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo sudaryta 2018 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo pardavimo sutartis, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė MB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį Audi A5 3.0TDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) už 11200 eurų. Sutartį pasirašė jis ir vienas iš atvykusių vyriškių prisistatęs L. L.. Gavęs pinigus jis iš karto surašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. rugpjūčio 26 d. kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini), kurį pasirašė jis ir pinigus sumokėjęs asmuo L. L.. Kadangi sandoris vyko po darbo valandų, greičiausiai sekančią dieną buhalterė R. J. išrašė MB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), kuri pirkėjui buvo išsiųsta el. paštu arba paštu, tikslių aplinkybių nebeatsimenu. Prie T. A. apklausos pateikti dokumentai: 2017 m. rugpjūčio 18 d., transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta tarp pardavėjo E. A. ir pirkėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo T. A., pagal kurią automobilis Audi A5, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), parduotas už 11000 Eurų, 2017 m. rugpjūčio 26 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta tarp pardavėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo T. A. ir pirkėjo MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo L. L., pagal kurią automobilis Audi A5, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), parduotas už 11200 Eurų. 2017 m. rugpjūčio 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų priėmimo kvitas pagal kurį sumokėta 11200 Eurų. 2017 m. rugpjūčio 26 d. pardavėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjui MB „(duomenys neskelbtini)“ išrašyta PVM sąskaita - faktūra Nr. AUT 01026, automobiliui Audi A5 kėb. Nr. (duomenys neskelbtini), kaina 11200 Eurų (5 t., b. l. 155–161).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. A. paaiškino, kad 2017 m. vasarą pardavė savo automobilį Audi A5 3.0TDI VIN Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau už kokią sumą neatsimena, galimai už 11 000 eurų. Už automobilį jam pirkėjas sumokėjo grynaisiais, pasirašius jo (pirkėjo) parengtoje, pirkimo pardavimo sutartyje. Pati sutartis buvo parengta automobilių pirkimo pardavimo aikštelėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytoje pirkimo pardavimo sutartyje nurodytu laiku, automobilį paliko pirkėjo aikštelėje, o pats grįžo į namus. Ar reikėjo pasirašyti kitus dokumentus nei pirkimo – pardavimo sutartyje jis nebe atsimena. Pirkėjas jam išdavė kažkokius dokumentus, juos greičiausiai turi išsaugojęs. Pagal jį daugiau jokių dokumentų nepasirašinėjo. Apklausos metu jam pateikta susipažinti 2017 m. rugpjūčio 29 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderis Nr. 08/04 bei 2017 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta tarp jo ir MB „(duomenys neskelbtini)“ dėl automobilio Audi A5 3.0TDI VIN Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo. Jis MB „(duomenys neskelbtini)“ savo automobilio nėra pardavęs, su šia bendrove jokių reikalų nėra turėjęs ir kasos pajamų orderyje nurodytos 18 800 eurų sumos nėra gavęs, ties jo pavarde yra ne jo parašas, kas pasirašė jo vardu nežino, kas ir kada surašė MB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus nežino (5 t., b. l. 163–164).

2022 m. kovo 23 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Neteisėtos paramos prevencijos ir tyrimo valdybos Kriminalinės žvalgybos ir prevencijos skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba) Neteisėtos paramos prevencijos ir tyrimo valdyba 2022 m. sausio 17 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – (duomenys neskelbtini)) gavo pranešimą apie administruojant „(duomenys neskelbtini)“ priemonę Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ nustatytas galimo pažeidimo aplinkybes susijusias su neteisėtu de minimis pagalbos gavimu bei už paskolos lėšas įsigyto turto netinkamu panaudojimu. Pranešama, kad 2017 m. rugpjūčio 25 d. (duomenys neskelbtini) suteikė 25 000 eurų paskolą (Nr. (duomenys neskelbtini)) MB „(duomenys neskelbtini)“, už paskolas lėšas pirktas automobilis, kuris turėjo būti įsigyjamas ir naudojamas verslui vykdyti (automobilio nuomai), tačiau 2021 m. gruodžio 23 d. telefoninio pokalbio metu su (duomenys neskelbtini) darbuotoja V. L. paaiškėjo, kad paskolos gavėjas MB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį AUDI A5 3.0TDI įsigijo ne verslo tikslams, bet įmonės vadovo L. L., kuris taip pat yra ir įmonės savininkas, asmeniniam naudojimui, po ko (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) pareikalavo ir gavo automobilio nuomos sutartis ir grynųjų pinigų paėmimo kvitus, kurie (duomenys neskelbtini) įtarimu gali būti fiktyvus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagal 2022 m. vasario 14 d. pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. vasario 15 d. pradėtas MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos (2017 – 2021 m.), susijusios su pagal (duomenys neskelbtini) veiksmų programos priemone Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ suteikta paskola (2017 m. rugpjūčio 25 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir įgyvendintu projektu Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) paskolos gavėjo darbuotojo (-ų) darbo užmokesčio išlaidų dalies kompensavimas“, patikrinimas. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pagal kredito sutartį MB „(duomenys neskelbtini)“ paskolą išmokėjo per du kartus kaip nurodyta verslo plane įsigyti dviem automobiliams, 2017 m. rugpjūčio 25 d., išmokėjo 14 000 eurų, 2017 m. rugpjūčio 29 d. išmokėjo 11 000 eurų. MB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. rugpjūčio 26 d. įsigijo tik vieną automobilį AUDI A5 3.0TDI, o kredito sutarties pakeitimas, kai prie papildomų sąlygų nurodyta įsigyti vieną automobilį, buvo įformintas tik 2019 m. lapkričio 25 d. Patikrinimo metu buvo pateikti dokumentai patvirtinantys automobilio AUDI A5 3.0TDI (v/n (duomenys neskelbtini), buvęs v/n (duomenys neskelbtini)) įsigijimą iš E. A. ir įrangos įsigijimą bei MB „(duomenys neskelbtini)“ sutartys ir kasos išlaidų orderiai. Atsižvelgiant į tai, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingas asmuo L. L. vietoje pagal verslo kreditą (Nr. (duomenys neskelbtini)) planuotų įsigyti dviejų automobilių, įsigijo vieną automobilį AUDI A5 3.0TDI (v/n (duomenys neskelbtini)), kurį galimai naudojo asmeninėms reikmėms (patikrinimo metu nepateikti kelionės lapai, kuro nurašymo aktai ir kitas su automobilio eksploatacija susijusias išlaidas pagrindžiantys dokumentai), o (duomenys neskelbtini) paprašius pateikti dokumentus pagrindžiančius automobilio naudojimą įmonės veikloje, pateikė galimai suklastotus dokumentus (automobilio nuomos sutartis ir pinigų paėmimo kvitus), pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų (1 t., b. l. 37–43).

2022 m. balandžio 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte Nr. (5.01)-372, nurodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2017 m. rugpjūčio 25 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) išmokėta paskolos suma 25000 eurų bei išmokėta 12500 eurų darbuotojų darbo užmokesčio kompensacija pagal priemonę „(duomenys neskelbtini)“, bei išmokėta 202,54 eurų palūkanų kompensacija pagal priemonę „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 66).

2022 m. spalio 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu Nr. (5.01)-883, pateikti MB „(duomenys neskelbtini)” (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) 2017 m. lapkričio 8 d. sudaryta dotacijos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl darbuotojo darbo užmokesčio išlaidų dalies kompensavimo pagal 2014– 2020 metų (duomenys neskelbtini) veiksmų programos 7 prioriteto „(duomenys neskelbtini)“ įgyvendinimo priemonę Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ bei su ja susiję dokumentai (2 t., b. l. 74–75, 150–200, 3 t., b. l. 1–55).

2022 m. balandžio 22 d. (duomenys neskelbtini) rašte Nr. 02, nurodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“, paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) - Europos socialinio fondo lėšos - 22500,00 eurų; (duomenys neskelbtini) lėšos - 2500,00 eurų. MB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos likutis 2022 m. balandžio 22 d. yra 2912,17 eurų (3 t., b. l. 58).

2022 m. vasario 15 d. dokumentų ir (ar) daiktų paėmimo aktu Nr. 04/9-2-1-1216-D paimti MB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai (pinigų paėmimo kvitai – 27 vnt., transporto priemonės nuomos sutartys – 16 vnt., kasos išlaidų orderiai - 41 vnt.) (6 t., b. l. 71–74).

2022 m. balandžio 6 d. L. L. pateikė MB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus (6 t., b. l. 77-186).

2022 m. gegužės 9 d. L. L. pateikė MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 11 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d, (6 t., b. l. 188).

2023 m. sausio 5 d. L. L. pateikė MB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus (6 t., b. l. 197–198).

2022 m. gegužės 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė elektroninius laiškus, dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų pateikimo (5 t., b. l. 42–46).

2022 m. balandžio 5 d, Juridinio asmens duomenų išraše nurodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, nuo 2017 m. rugpjūčio 11 d. yra L. L. (7 t., b. l. 1–2).

2022 m. balandžio 11 d. VĮ „Registrų centras“ pateiktuose duomenyse nurodyta, kad VĮ Registrų centrui MB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje 2018 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. nurodytos pardavimo pajamos - 25025 eurų, už praėjusį ataskaitinį laikotarpį – 7100 eurų. MB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje 2019 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. nurodytos pardavimo pajamos – 28 022 eurų (7 t., b. l. 5–22).

2023 m. gegužės 10 d. (duomenys neskelbtini) rašte Nr. 03, nurodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos panaudojimą patvirtinantys dokumentai buvo pateikti (duomenys neskelbtini) darbuotojai V. T., pristatant juos į uniją 2017 m. rugpjūčio 29 d. Pateikti dokumentai: 2017 m. rugpjūčio 26 d. Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. rugpjūčio 26 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis (sudaryta tarp pardavėjo E. A. ir pirkėjo MB „(duomenys neskelbtini)“), 2017/08/27-01 Pirkimo pardavimo sutartis, (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutartis, kasos išlaidų orderiai 08/01, 08/02, 08/03, 08/04 (pagal kurį E. A. išmokėta 18800 eurų). Dokumentus pateikė L. L. (7 t., b. l. 27–40).

2022 m. balandžio 12 d. VĮ „Regitra“ duomenų bazės informacijoje nurodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu registruotų transporto priemonių nėra, tačiau buvo registruota viena transporto priemonė „Audi A5 3.0 TDI Quattro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 metų. Kelių transporto priemonės registracijos žurnalo pagal identifikacijos numerį duomenimis transporto priemonė „Audi A5 3.0 TDI Quattro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruota MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2017 m. rugpjūčio 28 d. ir 2020 m. balandžio 28 d. perregistruota pasikeitus savininkui (7 t., b. l. 41–44).

2022 m. liepos 22 d. VĮ „Regitra“ Kauno filialo raštu Nr. S-10078 pateikti duomenys apie transporto priemonę „Audi A5 3.0TDI Quattro“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (7 t., b. l. 48–60).

2017 m. rugpjūčio 26 d. pateikta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp pardavėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo T. A. ir pirkėjo MB „L. M.“ atstovo L. L. dėl automobilio „Audi A5“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo už 11200 Eurų (7 t., b. l. 52).

2017 m. rugpjūčio 18 d. pateikta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp pardavėjo E. A. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo T. A. dėl automobilio „Audi A5“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo už 11000 Eurų (7 t. b. l. 53).

2020 m. balandžio 27 d. pateikta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp pardavėjo MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus L. L. ir L. V. dėl automobilio „Audi A5“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo už 9500 Eurų (7 t., b. l. 60).

2022 m. birželio 6 d. (duomenys neskelbtini) asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ raštu Nr. 67 pateikti duomenys apie automobiliui Audi A5 3.0 TDI Quattro, VIN (duomenys neskelbtini)laikotarpiu 2017 m. liepos 1 d. – 2020 m. balandžio 29 d. atliktas technines apžiūras (7 t. b. l. 62–67).

2022 m. rugpjūčio 19 d. pateikti duomenys apie transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą transporto priemonei Audi A5 3.0 TDI Quattro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (7 t., b. l. 68–71).

2022 m. liepos 20 d. AB Lietuvos draudimas pateikė duomenis apie 2018 m. gegužės 1 d. su automobiliu Audi A5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykusį eismo įvykį (7 t. b. l. 74–137).

2022 m. rugpjūčio 29 d. (duomenys neskelbtini) SE Lietuvos filialo pateikė duomenis apie 2018 m. spalio 19 d. su automobiliu Audi A5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykusį eismo įvykį (7 t., b. l. 140–167).

2023 m. sausio 30 d. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoti pokalbiai atliekant V. L. naudojamo telefono numerio elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę (8 t., b. l. 59–102).

2023 m. kovo 23 d. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoti pokalbiai atliekant L. L. naudojamo telefono numerio elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę (8 t., b. l. 105–129).

2022 m. liepos 20 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1380 (22), nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 23 d. transporto priemonės nuomos sutartyje Nr. 19/09/23-01, skiltyje „Nuomininko parašas“, 2019 m. rugsėjo 23 d. pinigų priėmimo kvite Serija (duomenys neskelbtini), skiltyje „Sumokėjau“, 2019 m. lapkričio 10 d. pinigų priėmimo kvite Serija (duomenys neskelbtini), skiltyje „Sumokėjau“, A. B. vardu pasirašė ne A. B., o kitas asmuo; 2017 m. rugsėjo 20 d. pinigų priėmimo kvite Serija (duomenys neskelbtini), skiltyje „Sumokėjau“, 2017 m. rugsėjo 28 d. pinigų priėmimo kvite Serija (duomenys neskelbtini), skiltyje „Sumokėjau“, I. L. vardu pasirašė ne I. L., o kitas asmuo. Nustatyti, ar 2017 m. rugsėjo 20 d. transporto priemonės nuomos sutartyje Nr. 17/09/20-01, skiltyje „Nuomininko parašas“, I. L. vardu pasirašė I. L. ar kitas asmuo, negalima (9 t., b. l. 138–143).

2023 m. sausio 27 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad tyrimo metu iš pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų negalima iš dalies nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. ir 2019-2021 metų veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros dėl šių priežasčių:

- MB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi: „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <..>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 2 dalį: „Kituose teisės aktuose atskirų rūšių apskaitos dokumentams gali būti papildomai nustatyti privalomi rekvizitai. Reikalavimus mokesčiams apskaičiuoti naudojamiems apskaitos dokumentams, įskaitant šių dokumentų gaminimo ir platinimo tvarką, nustato Vyriausybė“. MB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 780, 5.1 punktu (aktuali redakcija 2016-05-18 Nr. 487): „Sąskaitoje faktūroje, be Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme nustatytų privalomų apskaitos dokumento rekvizitų ir šių Taisyklių 6 punkte nurodytų rekvizitų, turi būti nurodyta: 5.1. pirkėjo pavadinimas (vardas ir pavardė), kodas (jeigu jis fizinis asmuo, – PVM mokėtojo kodas, o jeigu jis jo neturi, – asmens pasirinkimu arba asmens kodas, arba individualios veiklos vykdymo pažymos numeris)“, Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 3 dalimi (aktuali redakcija 2003-07-01 Nr. IX-1668): „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, nes MB „(duomenys neskelbtini)“ 18 (aštuoniolikos) sąskaitų faktūrų, kuriose 2017 m. ir 2019-2021 metais buvo įformintas mažosios bendrijos konsultavimo paslaugų pardavimas neįvardintiems fiziniams asmenims iš viso už 32 500 eurų sumą, duomenis įrašė į apskaitos registrus. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimo Nr. 780 „Dėl Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių patvirtinimo“ 2.1 punktą: „Sąskaita faktūra <...> juridinės galios neturi <...>, jeigu jose nėra visų teisės aktuose nustatytų privalomų rekvizitų“.

- MB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kuriame nurodyta, kad ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys yra privalomas apskaitos dokumentų rekvizitas. MB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 3 dalimi (aktuali redakcija 2003-07-01 Nr. IX-1668): „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų“, nes MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje 2017 m. užregistravo tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas - automobilio Audi A5 įsigijimą iš E. A. už 18800 eurų pagal 2017-08-26 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir atsiskaitymą už automobilį 18800 eurų E. A. pagal (duomenys neskelbtini).

Taip pat MB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo Mažųjų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi: „Mažosios bendrijos metinių finansinių ataskaitų rinkinys ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos turi būti patvirtintas mažosios bendrijos narių susirinkime ir pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui“, nes MB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė VĮ „Registrų centras“ finansinės atskaitomybės už 2017 m., 2020 m. ir 2021 m., nustatyta pagal Viešos juridinių asmenų paieškos duomenis.

Mažųjų bendrijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalis nurodo, kad: „Mažosios bendrijos organai nurodomi mažosios bendrijos nuostatuose“. MB „(duomenys neskelbtini)“ nuostatų 6 punkte nurodyta, kad: „Bendrijos organai - mažosios bendrijos narių susirinkimas <...> ir vienasmenis valdymo organas – mažosios bendrijos vadovas“. Mažųjų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 10.3 ir 10.4 punktai nurodo, kad mažosios bendrijos vadovas atsako už finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą šio įstatymo nustatytais atvejais ir mažosios bendrijos dokumentų, duomenų ir kitos Juridinių asmenų registro tvarkytojui teiktinos informacijos pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui. VĮ „Registrų centras“ duomenimis nuo 2017 m. rugpjūčio 11 d. iki dabar MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas yra L. L..

Jei pagal ikiteisminio tyrimo metu I. L. 2022 m. birželio 9 d. pateiktą Liudytojo apklausos protokolą ir A. B. 2022 m. gegužės 4 d. pateiktą Liudytojo apklausos protokolą, šie asmenys automobilio Audi A5 nesinuomojo, tai MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje 2017 metais užregistruodama apskaitos dokumentus - 2017-09-28 sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) (675 €) ir 2 (du) (duomenys neskelbtini) - 2017-09-20 (duomenys neskelbtini) (300 €) ir 2017-09-28 (duomenys neskelbtini) (375 €) - kuriuose vienas iš įvardintų rekvizitų - ūkinės operacijos turinys (automobilio nuomos paslaugų pardavimas I. L. už 675 eurų ir 675 eurų apmokėjimo ūkinė operacija) - neatitinka tikrovės, ir 2019 m. užregistruodama apskaitos dokumentus – 2019 m. lapkričio 10 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) (2450 €) ir 2 (du) (duomenys neskelbtini) – 2019 m. rugsėjo -09-23 (duomenys neskelbtini) (1000 €) ir 2019-11-10 (duomenys neskelbtini) (1450 €), kuriuose vienas iš įvardintų rekvizitų - ūkinės operacijos turinys (automobilio nuomos paslaugų pardavimas A. B. už 2450 eurų ir 2450 eurų apmokėjimo ūkinės operacijos) - neatitinka tikrovės, MB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo: Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi: „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi: „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kuris nurodo, kad ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys yra privalomas apskaitos dokumentų rekvizitas. MB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 3 dalimi (aktuali redakcija 2003-07-01 Nr. IX-1668): „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų“.

Jei MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje 2017 m. ir 2019 m. užregistravo apskaitos dokumentus (pardavimo sąskaitas faktūras ir (duomenys neskelbtini), surašytus I. L. (675 €), A. B. (2450 €)), kuriuose nurodytos ūkinės operacijos neatitinka tikrovės, tai iš dalies negalima nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. ir 2019 m. veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Jei L. V. 300 eurų sumokėjo grynais už įsigytą automobilį Audi A5 pagal 2020 m. balandžio 27 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kaip jis parodė 2022-07-26 Liudytojo apklausos protokole: „Aš padaviau jam grynais apie 500 eurų, dabar tiksliai neprisimenu ir likusius prie jo per telefoną atlikau bankinį pavedimą į jo nurodytą banko sąskaitą“, tai MB „(duomenys neskelbtini)“ neįformindama arba tyrimui nepateikdama 300 eurų atsiskaitymo grynais pinigais apskaitos dokumento ir buhalterinėje apskaitoje neapskaitydama 2020 m. balandžio 27 d. ūkinės operacijos – 300 eurų gavimo grynaisiais iš L. V. už įsigytą automobilį Audi A5, nesivadovavo:

- Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi (aktuali redakcija 1993 m. spalio 27 d. Nr. 804): „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, jei 300 eurų apmokėjimo neįformino.

- Dokumentų ir archyvų įstatymo 2004 m. kovo 30 d. Nr. IX-2084 – 12 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 punktais: „1. Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės; 4) užtikrinti, kad turimi dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija“, jeigu 300 eurų apmokėjimą įformino, tačiau neišsaugojo tai patvirtinančio apskaitos dokumento. Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės, patvirtintos Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 - 10.15. punktas nurodo, kad ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita) saugomi 10 metų.

- Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi (aktuali redakcija 2012 m. balandžio 24 d. Nr. XI-1988): „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio (aktuali redakcija 2012 m. balandžio 24 d. Nr. XI-1988) 1 dalimi: „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 dalimi (aktuali redakcija 2012 m. balandžio 24 d. Nr. XI-1988): „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr.179, 10 punktu (aktuali redakcija 2018 m. gegužės -23 d. Nr.490): „Atskaitingas asmuo, gavęs iš fizinių asmenų <...> pinigus už jiems parduotą turtą, <...> avansą arba kitas pinigų įplaukas, išduoda Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 „Dėl Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nurodytą apskaitos dokumentą (kasos aparato kvitą, pinigų priėmimo kvitą arba kita). Atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimo įrodymo dokumentais atiduoda į kasą. Pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui išduodamas kasos pajamų orderio antrasis egzempliorius arba jo kvitas. Pinigų sumokėjimo į kasą tvarką ir terminus, kurie negali būti ilgesni kaip vienas mėnuo, tvirtina ūkio subjekto vadovas arba jo įgaliotas asmuo“.

MB „(duomenys neskelbtini)“ neįformino arba tyrimui nepateikė 300 eurų atsiskaitymo grynais pinigais apskaitos dokumento ir šios 2020 m. balandžio 27 d. ūkinės operacijos, susijusius su turto pasikeitimu, neapskaitė buhalterinėje apskaitoje.

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio (aktuali redakcija 2017 m. gruodžio 19 d. Nr. XIII-930) 2 dalį: „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui“.

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio (aktuali redakcija 2017 m. gruodžio 19 d. Nr. XIII-930) 1 dalį: „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“.

Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio (aktuali redakcija 2018 m. gegužės 24 d. Nr. XIII- 1183) 1 dalyje, 2 dalyje ir 5 dalyje numatyta, kad: „1. Ūkio subjekto apskaitą tvarko: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris); 2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo“, „2. Ūkio subjekto apskaitos tvarkyti negali ūkio subjekto vadovas, išskyrus šio straipsnio 5, 6 ir 9 dalyse nustatytus atvejus“, „5. Mažosios bendrijos apskaitą, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų, gali tvarkyti tos bendrijos narys“. Iš tyrimui pateiktų apskaitos dokumentų negalima nustatyti, kas tvarkė MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą.

BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. Be to, padarius šias veikas, būtini padariniai – dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta tam, kad būtų gauta informacija ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. BK 222 straipsnio dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į specialiuosius teisės aktus, kurių pagrindinio – Buhalterinės apskaitos įstatymo – 4 straipsnis nustato reikalavimus apskaitos informacijai: ji turi būti tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, turi būti įtraukiami į apskaitą ir pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, įrašai apskaitos registruose turi būti daromi tik pagal apskaitos dokumentus (BAĮ 6 straipsnio 2 dalis, 12 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnio 3 dalis). Buhalterinės apskaitos taisyklių laikymasis savo ruožtu užtikrina ir mokesčių surinkimo kontrolę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-719/2023)

Iš BK 16 straipsnio 4 dalies išplaukia, kad BK 222 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika padaroma tik tyčia. Aiškinant šią normą teismų praktikoje yra nurodoma, kad ši nusikalstama veika padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-304-976/2016). Kitaip tariant, kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori, arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Taigi, tyčios rūšys nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 222 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės.

Tuo tarpu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad BK 300 straipsnio dalykas gali būti ne tik dokumentai, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159/2013), bet ir privačių asmenų sukurti dokumentai, jei juose įtvirtinta informacija, turinti reikšmės juridinių faktų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui, kadangi dokumentu laikomas kiekvienas rašytine forma (popieriuje, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje) padarytas įrašas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Dokumentas – tai įrašas, kurį panaudojus sukeliami ar gali būti sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingi padariniai. Todėl suklastotais ar netikrais dokumentais turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie yra tinkami melagingam faktui paliudyti. BK 300 straipsnis nustato atsakomybę ne tik už dokumento suklastojimą ir netikro dokumento pagaminimą, bet net ir už tokių dokumentų laikymą, gabenimą, siuntimą. Šios veikos pavojingos tuo, kad toks dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje tikrovės neatitinkančią informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-19-942/2017, 2K-90-1073/2023 ir kt.).

Pažymėtina, kad nusikaltimo, nustatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra formalioji. Tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl žalingų padarinių, galinčių atsirasti tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu gali pasiekti tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-213-511/2023).

Nagrinėjamu atveju kaltinamojo L. L. kaltė neabejotinai patvirtinta ne tik paties kaltinamojo prisipažinimu, bet ir liudytojų parodymais, bet ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba) Neteisėtos paramos prevencijos ir tyrimo valdybos atliktu patikrinimu, kurio metu buvo nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingas asmuo L. L. vietoje pagal verslo kreditą (Nr. (duomenys neskelbtini)) planuotų įsigyti dviejų automobilių, įsigijo vieną automobilį AUDI A5 3.0TDI (v/n (duomenys neskelbtini)), kurį ne tik naudojo asmeninėms reikmėms, bet ir automobilio naudojimą įmonės veikloje pagrindė suklastotais dokumentais - automobilio nuomos sutartimi, ir pinigų paėmimo kvitais, ką taip pat patvirtina Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 23 d. transporto priemonės nuomos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), skiltyje „Nuomininko parašas“, 2019 m. rugsėjo 23 d. pinigų priėmimo kvite Serija (duomenys neskelbtini), skiltyje „Sumokėjau“, 2019 m. lapkričio 10 d. pinigų priėmimo kvite Serija (duomenys neskelbtini), skiltyje „Sumokėjau“, A. B. vardu pasirašė ne A. B., o kitas asmuo, taip pat 2017 m. rugsėjo 20 d. pinigų priėmimo kvite Serija (duomenys neskelbtini), skiltyje „Sumokėjau“, 2017 m. rugsėjo 28 d. pinigų priėmimo kvite Serija (duomenys neskelbtini), skiltyje „Sumokėjau“, I. L. vardu pasirašė ne I. L., o kitas asmuo.

Kaltinamasis L. L., laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 12 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktoriumi laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. pažeidė buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas apgaulingai organizuodamas finansinę apskaitą – įmonės buhalterinėje apskaitoje 2018 m. užregistravo tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas – automobilio BMW 650XI įsigijimą iš R. R. už 39 600 eurų pagal suklastotą 2018 m. gruodžio 4 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir atsiskaitymą už automobilį 39 600 eurų R. R. pagal suklastotą 2018 m. gruodžio 4 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) – ir šiuos suklastotus dokumentus pateikė apskaitą tvarkančios įmonės buhalterei J. Č., nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką, kuri duomenis įrašė į buhalterinės apskaitos registrus, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 metų turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, ir taip, veikdamas bendrininkų grupe su R. R., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal laidavimą, siekdamas pagrįsti (duomenys neskelbtini) išmokėtos 25 000 eurųpaskolos panaudojimą pagal su (duomenys neskelbtini) sudarytą 2018 m. gruodžio 4 d. verslo kredito sutartį, šiuos dokumentus panaudojo pateikdamas (duomenys neskelbtini) darbuotojai V. T., ir tokiais veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje (aktuali redakcija 2023 m. balandžio 27 d. Nr. XIV-1925) ir 300 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis taip pat laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 12 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktoriumi, kartu ir kasininku, einamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas šiai bendrovei priklausantį turtą, t. y. disponuodamas bendrovės piniginėmis lėšomis ir kitomis materialinėmis vertybėmis, pagal 2018 m. lapkričio 12 d. kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini) kaip direktorius įnešęs į bendrovės kasą 19 900 eurų, nurodant ūkinės operacijos turinį – avansas, 2018 m. gruodžio 4 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino gautą 25 000 eurų paskolą ir pagal 2018 m. gruodžio 4 d. kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini) įnešęs į bendrovės kasą, turėdamas tikslą pasisavinti jo žinioje esančias bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas ir siekdamas pagrįsti jų paėmimą iš įmonės kasos, 2018 metais, suklastojo dokumentus, kuriuos perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkančios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei J. Č., nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką, kuri duomenis įrašė į buhalterinės apskaitos registrus. Tokiais aktyviais tyčiniais veiksmais 2018 m. gruodžio 4 d. kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu 2018 metų gruodžio mėnesį, Kauno mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos paėmė ir pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 37 700,30 eurų (39 600-1899,70), taip padarydamas bendrovei didelę turtinę žalą (aktuali redakcija 2023 m. balandžio 27 d. Nr. XIV-1925).

Kaltinamojo kaltė įrodyta ne tik jo paties prisipažinimu, bet ir liudytojo R. R. parodymais, patvirtinančiais, kad jis, kaltinamojo paprašytas, sutiko pasirašyti fiktyvią automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir kasos išlaidų orderį, kuriuos kaltinamasis užregistravo įmonės buhalterinėje apskaitoje ir šiuos suklastotus dokumentus pateikė apskaitą tvarkančios įmonės buhalterei J. Č., nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką, kuri duomenis įrašė į buhalterinės apskaitos registrus, kas tiesioginiu priežastiniu ryšiu sietina su tuo, jog iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 metų turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros ir, jis, pasinaudodamas šiais dokumentais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos paėmė ir pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 37 700,30 eurų, ką patvirtinta specialisto išvada, (duomenys neskelbtini) pateikti duomenys ir kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga.

BK 63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės. Šio straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai: segtuvas Nr. 1, kuriame vadovo patvirtintas sąskaitų planas, registrai, ilgalaikio turto nusidėvėjimo žiniaraščiai, 27 psl.; segtuvas Nr. 2, kuriame avanso apyskaitos, kasos dokumentai už 2016 m. 12 mėn – 2021 m. 12 mėn., 458 lapai ir kasos knygos už 2016-2021 m., 6 vnt, viso 60 lapų; segtuvas Nr. 3, kuriame darbo laiko/užmokesčio žiniaraščiai už 2016-2021 m., 162 lapai; segtuvas Nr. 4, kuriame UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2016-2021 m. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2018 m. banko sąskaitų išrašai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo sąskaitos faktūros, ilgalaikio materialiojo turto įvedimo į eksploataciją aktai, pirkimo-pardavimo sutartys, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas pateiktas VMI, 62 lapai; segtuvas Nr. 5 ir segtuvas Nr. 6, kuriuose priedai prie 2022-02-22 patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų kopijomis, 144 lapai ir 127 lapai; MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai: segtuvas Nr. 1, kuriame kasos dokumentai, avanso apyskaitos už 2017 m. 08 mėn. – 2021 m. 12 mėn., 510 lapų ir kasos knygos už 2018-2021 m., 5 vnt., viso 53 lapai; segtuvas Nr. 2, kuriame sintetinių sąskaitų apyvartos žiniaraščiai už 2017-2021 m., sąskaitos faktūros, pirkimo-pardavimo sutartys, darbo sutartys, transporto priemonės nuomos sutartys, banko sąskaitų išrašai, 320 lapų; segtuvas Nr. 3, kuriame vadovo patvirtintas sąskaitų planas, balanso sąskaitų apyvarta už 2018 m., registrai, 12 lapų; segtuvas Nr. 4, kuriame pinigų priėmimo kvitai, transporto priemonės nuomos sutartys, 75 lapai; segtuvas Nr. 5, kuriame kasos išlaidų orderiai, 41 lapas; segtuvas Nr. 6 priedas prie 2022-02-15 patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) su MB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų kopijomis 92 lapai ir 33 lapai; UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai: segtuvas Nr. 1, kuriame darbo laiko ir darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai, kasos dokumentai, avanso apyskaitos, pajamų dokumentai, banko sąskaitų išrašai už 2018 m. 11 mėn. – 2021 m. 12 mėn., 286 lapai ir kasos knygos už 2018-2021 m., 4 vnt., viso 35 lapai; segtuvas Nr. 2 ir segtuvas Nr. 3, kuriuose priedai prie 2022-02-22 patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų kopijomis, 84 lapai ir 72 lapai. UAB (duomenys neskelbtini), MB „(duomenys neskelbtini) ", UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai saugomi Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdyboje (12t. b. l. 182-184), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini savininkams – įmonėms.