Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis T. G. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent, 2020 m. balandžio 9 d. apie 22.45 val., Druskininkuose, Gardino gatvėje, ties pastatu Nr. 94, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių (motorinę) transporto priemonę – automobilį „Skoda Octavia”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „MOGO LT“, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. nustatytas 2,17 promilių neblaivumas (alkoholio koncentracija iškvėptame ore), ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

- iš 2020 m. balandžio 16 d. nutarimo grąžinti daiktus matyti, kad automobilis „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), variklio užvedimo raktelis grąžintas savininkui UAB „MOGO LT“ įgaliotam atstovui I. K. (b. l. 30, 48, 53-54).

Motyvuojamoji dalis

T. G. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištirtų įrodymų visetu, paties kaltinamojo T. G. prisipažinimu, liudytojo V. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, byloje esančiais teismo ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad T. G. 2020 m. balandžio 9 d. apie 22.45 val., Druskininkuose, Gardino gatvėje, ties pastatu Nr. 94, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių (motorinę) transporto priemonę – automobilį „Skoda Octavia”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „MOGO LT“, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. nustatytas 2,17 promilių neblaivumas (alkoholio koncentracija iškvėptame ore).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, taip pat ir uždraudimas naudotis specialiąja teise. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal BK 68 straipsnio nuostatas, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) nuo vienerių iki penkerių metų tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Byloje nustatyta, jog T. G. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles – būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (2,17 promilės). Todėl siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, nustatant 2 metų terminą (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Kaltinamasis T. G. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamas transporto priemonę automobilį „Skoda Octavia”, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), todėl automobilis „Skoda Octavia” pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Pažymėtina, jog pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad automobilis „Skoda Octavia”, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „MOGO LT, todėl remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. VšĮ „Emprekis“ pažyma apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje patvirtina, kad 2020 m. balandžio mėn., automobilio „Skoda Octavia”, kurio techninės charakteristikos sutampa su T. G. vairuoto automobilio techninėmis charakteristikomis, vidutinė kaina su PVM Lietuvoje buvo 3 640 Eur, kaina be PVM – 3 009 Eur (b. l. 27). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatas PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, prekės ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį. Turto vertės konfiskavimo atveju nėra teikiamos jokios prekės ar paslaugos, kurios turėtų būti apmokestintos PVM. Taigi, įvertinus tai, kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma nėra PVM mokesčio objektas, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto – „Skoda Octavia”, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), vertę (ne kainą) atitinkanti pinigų suma be PVM – 3 009 Eur, tokia teismų praktika formuojama panašaus pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-222/2019, Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-219-658/2019, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-370-312/2019, Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-141-491/2019 ir kt.).

Atsižvelgiant į šios transporto priemonės vertę (3 009 Eur be PVM), nusikaltimo vairuojant transporto priemonę neblaiviam asmeniui padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, ši kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė laikytina proporcinga ir adekvati padarytam nusikaltimui.

Byloje gauti kaltinamojo T. G. ir jo motinos R. G. prašymai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b. l. 166). Pažymėtina, jog pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Antroji šio straipsnio dalis įtvirtina sąlygų visumą, tik kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sąlygas. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog kaltinamasis T. G. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą tyčinę nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, anksčiau neteistas (b. l. 97), administracine tvarka baustas (b. l. 98-104), nusikalstamais veiksmais žalos nepadarė. Visos šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad galima T. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos 281¹ straipsnio 1 dalį, perduodant T. G. pagal laidavimą jo motinos R. G. atsakomybei vienerių metų laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą prieš jį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo, nutraukti. (Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju teismas sprendžia, kad galima pasitikėti R. G. kaip laiduotoja, ji yra kaltinamojo motina, dirba, todėl teismo vertinimu gyvendama kartu su kaltinamuoju objektyviai gali daryti jam teigiamą įtaką. Teismas neturi pagrindo netikėti R. G., byloje duomenų, leidžiančių abejoti ar nepasitikėti minėta laiduotoja, nėra.

Dėl kardomųjų priemonių

T. G. ikiteisminio tyrimo metu skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 81-83), kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikintina, o kardomoji priemonė – specialios teisės sustabdymas – paliktina galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimas naudotis specialia teise) vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301- 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos R. G., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybėn Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą prieš jį Nr. e1-618-418/2019, nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti T. G. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams.

Informuoti VĮ „Regitra“ apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones T. G. atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Paskirti T. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti iš T. G. automobilio „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 3009 Eur (tris tūkstančius devynis eurus) valstybės naudai.

Kardomąją priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymą – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti T. G., kad jam laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai R. G., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.