Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (pareiškėjo) I. B. (I. B.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. B. skundą dėl antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės veiksmų, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė 2023 m. spalio 16 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė skundą su vykdomosiomis bylomis teismui. Antstolė pažymėjo, kad nuo vykdomųjų bylų užvedimo periodiškai buvo tikrinama, ar nepasikeitė skolininko turtinė padėtis, teikiamos užklausos bankams, viešiesiems registrams. Atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismų formuojamą praktiką išieškojimo senatis nesibaigia, jei administracinė bauda per dviejų metų laikotarpį nebuvo išieškota dėl to, kad jos objektyviai nebuvo galima išieškoti, o ne dėl to, kad antstolis neatliko veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo. Nurodė, kad reguliariai tikrino ir tikrina skolininko turtinę padėtį bei atlieka kitus vykdomuosius veiksmus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

8. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos 2000 m. lapkričio 22 d. nutarimu I. B. (R.) už pažeidimus, numatytus tuo metu galiojusio ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, buvo skirta 3 000 Lt bauda; minėtas nutarimas buvo perduotas vykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo antstoliui, pradėta vykdomoji byla Nr. 10-2043/2001; vėliau byla perduota vykdyti antstolei Nemirai Šiugždaitei-Stakeliūnei ir bylai suteiktas Nr. 0033/02/01423. Be to, Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos 2002 m. liepos 2 d. nutarimu I. B. už pažeidimus, numatytus tuo metu galiojusio ATPK 129 straipsnyje, buvo skirta 4 000 Lt bauda; minėtas nutarimas buvo perduotas vykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo antstoliui, pradėta vykdomoji byla Nr. 10-4774/2002, kuri vėliau perduota vykdyti antstolei Nemirai Šiugždaitei-Stakeliūnei ir bylai suteiktas Nr. 0033/02/03292.

10. Pareiškėjui pateikus skundą dėl antstolės veiksmų, prašant nutraukti paminėtas vykdomąsias bylas suėjus senaties terminui, antstolė skundo netenkino. Pagrindo skundo tenkinimui neįžvelgė ir pirmosios instancijos teismas, 2023 m. lapkričio 21 d. nutartyje konstatavęs, kad šiuo atveju vykdomųjų dokumentų vykdymo senaties terminas nepraleistas, t. y., be kita ko nustatęs, kad nebuvo pažeistas vykdomųjų dokumentų perdavimo vykdymui terminas, vykdomosiose bylose nebuvo ilgesnių nei dvejų metų laikotarpių, per kuriuos nebūtų atliekami jokie vykdymo veiksmai, bei sprendęs, kad šiuo atveju vykdymo procesas užsitęsė iš esmės ne dėl antstolio, bet dėl paties skolininko pasyvaus elgesio. Apeliantas, nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartimi, akcentuoja, kad nutartis yra deklaratyvaus pobūdžio, nedetalizuojant antstolės veiksmų, bei prašo vadovautis, jo teigimu, analogiška byla (bylos Nr. e2YT-14198-1200/2023), kurioje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino. Įvertinęs bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su jais sutikti.

11. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios (proceso) teisės normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir teisėtus interesus. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007).

12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjui baudos buvo paskirtos iki 2015 m. liepos 1 d. (2000–2002 m.), todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju dėl administracinės nuobaudos vykdymo senaties termino taikymo spręstina vadovaujantis iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusiomis ATPK nuostatomis ir suformuota teismų praktika. Visgi, nors iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusio ATPK 308 straipsnio nuostatos neįtvirtino administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010 nurodė, kad tokiu atveju turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje yra išaiškinta, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, kurio atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje, todėl administracinių teisės pažeidimų bylose pagal analogiją gali būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatytomis apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties taisyklėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007). Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta: 1) ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo nustatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis); 2) ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009); 3) ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007).

13. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas įvertino visas aukščiau paminėtoje teismų praktikoje nustatytas sprendimui dėl baudos vykdymo senaties termino priimti būtinas sąlygas.

14. Remiantis aptariamų vykdomųjų bylų duomenimis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad prašomose nutraukti vykdomosiose bylose nebuvo praleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo vykdyti terminas (Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos 2000 m. lapkričio 22 d. nutarimas perduotas vykdyti 1-ajam apylinkės teismui 2000 m. gruodžio 22 d., antstolio kontoroje gautas 2001 m. sausio 10 d., Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos 2002 m. liepos 2 d. nutarimas perduotas vykdyti 1-ajam apylinkės teismui 2002 m. rugpjūčio 12 d., antstolio kontoroje gautas 2002 m. rugpjūčio 14 d.).

15. Įvertinęs vykdomųjų bylų medžiagą ir jose atliktus veiksmus, apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria ir pirmosios instancijos teismo išvadai, jog vykdomosiose bylose nėra praleistas dvejų metų laikotarpis, kai nebuvo atliekami jokie vykdymo veiksmai. Šiame kontekste atmestini apelianto argumentai, kad nutartis yra deklaratyvaus pobūdžio, nedetalizuojant, kada, kam antstolė siuntė vykdomosiose bylose procesinius dokumentus. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas skundžiamoje nutartyje įvertino antstolės atliktus veiksmus, tai, kad antstolė aptariamose vykdomosiose bylose priėmė patvarkymus dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, skolos išieškojimo, išieškotų lėšų paskirstymo ir pan., nuolat teikė užklausas kredito įstaigoms dėl pareiškėjo turimų lėšų, Socialinio draudimo fondo valdybai – dėl skolininko darboviečių, užklausas viešų registrų duomenų bazėse apie skolininkui priklausantį turtą, ir pan., ką patvirtina vykdomųjų bylų duomenys. Ir nors apeliantas nesutinka su skundžiama nutartimi, tačiau pats nedetalizuoja ir nenurodo konkrečių laikotarpių, kada vykdomojoje byloje nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai.

16. Be to pažymėtina, kad pareiškėjo nurodomas senaties institutas yra orientuotas į sąžiningus skolininkus. Kaip pagrįstai pabrėžė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjui, siekiančiam, jog jo vykdomosios bylos būtų nutrauktos dėl senaties, pačiam tenka pareiga įrodyti, kad vykdomieji dokumentai nebuvo įvykdyti per dvejus metus ne dėl jo kaltės – jis tinkamai vykdė savo kaip skolininko pareigas vykdymo procese, jo elgesys nepripažintinas vengimu sumokėti baudą, taigi vykdymo senatis nebuvo sustojusi. Visgi, tokių duomenų, patvirtinančių paties skolininko tinkamą pareigų vykdymą, siekiant sumokėti jam paskirtas baudas, byloje nebuvo pateikta, kaip ir nenustatyta objektyvių aplinkybių, pateisinančių būtent skolininko pasyvų elgesį išieškojimo procese, kai be kita ko būdamas darbingo amžiaus, jis nedėjo pastangų teisėtais būdais gauti pajamų, kad galėtų atsiskaityti su kreditoriais, ir pan., tačiau siekia iš esmės abstrakčiais argumentais nutraukti vykdymo procesą tiesiog pasinaudodamas senaties institutu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju vykdymo procesas užsitęsė iš esmės dėl paties skolininko pasyvaus elgesio. Tuo pačiu pažymėtina, kad tai, jog skolų išieškojimas tęsiasi ilgą laiką, kai skolininkas pats nedėjo ir nededa jokių pastangų sumokėti baudas, nesudaro pagrindo taikyti baudų išieškojimui senatį kaip kad pageidauja apeliantas, nes tai tuo pačiu prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis). Aptartame kontekste atmestini ir apelianto argumentai dėl pareigos teismui vadovautis neva analogiška byla Nr. e2YT-14198-1200/2023, kurioje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino (iš šios bylos duomenų teismų informacinėje sistemoje Liteko matyti, kad pareiškėjo skundas buvo tenkintas iš dalies). Remtis paminėtos bylos rezultatu šioje nėra pagrindo, kadangi nurodytoje byloje buvo sprendžiamas pareiškėjo prašomos taikyti senaties vykdymo procese klausimas kitose vykdomosiose bylose, ką Vilniaus miesto apylinkės teismas ir padarė – bylą išnagrinėjo įvertinęs tos bylos dalyku esančių vykdomųjų bylų aplinkybes.

17. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo atskirajame skunde nurodytais motyvais naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kurioje teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties taikymo, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, dėl to pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

18. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

netenkinti pareiškėjo I. B. (I. B.) atskirojo skundo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.