- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-16
- Bylos Nr.
- e2S-545-460/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Ieškovas
- S. Š.
- Atsakovas
- R. Š., V. J.
- Trečiasis asmuo
- R G
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. Š. (apeliantas) atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo S. Š. ieškinį atsakovėms R. Š., V. J. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių teisinių pasekmių, sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys R G., S. T., antstolis A. S., notarė L. M., institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Plungės apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo S. Š. ieškinį atsakovėms R. Š., V. J. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių teisinių pasekmių, sandorio pripažinimo negaliojančiu, institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Šalies argumentai
2. Teismui atsakovė R. Š. 2020 m. sausio 16 d. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, juo prašė iki sprendimo įsiteisėjimo nustatyti laikiną bendravimo su vaiku D. Š. tvarką: du kartus per savaitę, antradienį ir ketvirtadienį, paimti vaiką D. Š. iš mokyklos, dalyvaujant mokyklos socialinei pedagogei ir laiką praleidžiant socialinių paslaugų centre iki 18 val. ir po susitikimo vaiką pristatyti į jo gyvenamąją vietą; vieną kartą per mėnesį, t. y. porinį savaitgalį paimti vaiką iš mokyklos dalyvaujant mokyklos socialinei pedagogei ir praleisti su juo savaitgalį iki sekmadienio 18 val. ir pristatyti po susitikimo į vaiko gyvenamąją vietą. Atsakovė nurodė, kad ji nuo 2019 m. kovo mėn. neturi galimybių susitikti ir bendrauti su savo mažamečiu sūnumi D. Š.. Ieškovas trukdo jai bendrauti su vaiku, nors teismas ir atmetė jo prašymą nustatyti vaiko laikiną gyvenamąją vietą su juo. Vaikas yra nuteikinėjamas prieš ją, jam draudžiama su ja matytis, imti dovanas. Net mokykloje vaikas bėga nuo jos, nes, jos manymu, bijo tėvo, kad bus baramas už susitikimus su ja. Nors ji ne kartą kreipėsi į vaiko teisių apsaugos skyrių, su ieškovu bendravo ir su mediatoriumi, tačiau niekas nepasikeitė. Nors ieškovas buvo pažadėjęs, kad per Šv. Kalėdas ir Naujuosius Metus leis jai susitikti su sūnumi ir praleisti su juo laiką, tačiau jis tik pravežė berniuką automobiliu pro jos namus, bet neišleido. Palangos miesto socialinių paslaugų centras pateikė 2019 m. gruodžio 18 d. sudarytą Pagalbos planą, nes konstatavo, kad ieškovas nededa pastangų, kad ji galėtų susitikti su sūnumi, neveda jo pas psichologą, formuoja apie ją neigiamą nuomonę. Jai buvo pasiūlyta dar kartą kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovės nuomone, siekis skyrybų procese manipuliuoti sūnumi negali būti pateisinamas, o siekimas apriboti abiejų tėvų lygias teises dalyvauti vaiką auginant, auklėjant ir prižiūrint net gi prieštarauja protingumo principams.
Atsiliepimas
3. Ieškovas S. Š. pateikė atsiliepimą į atsakovės prašymą ir prašė prašymo netenkinti, nepilnamečio vaiko D. Š. teisių ir pagrįstų interesų apsaugojimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – D. Š. išlaikymui priteisti iš atsakovės laikiną materialinį išlaikymą mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo prašymo padavimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei iki bylos išnagrinėjimo įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nustatyti laikiną bendravimo su vaiku (sūnumi) D. Š. tvarką: vieną dieną per savaitę motina R. Š. bendrauja su vaiku iš anksto pranešus S. Š., bendravimas vyksta viešoje vietoje ir tik vaikui sutikus. Ieškovas nurodė, kad jis niekada netrukdė mamai bendrauti su vaiku. Ji visais įmanomais būdais nori pakeisti vaiko gyvenamąją vietą prieš jo valią ir be teismo sprendimo. Pagal Vaiko teisių konvenciją negali būti nustatoma bendravimo tvarka ar pakeista vaiko gyvenamoji vieta prieš vaiko valia. Būtent R. Š. neadekvatus elgesys įtakojo vaiko nenorą matytis su mama. Ji bandė net ir per prievarta jo nepaleisti, vieno susitikimo metu netoli paplūdimio prirakino su spyna jo dviratį ir neatidavė, po to paėmė vaiko telefoną ir taip pat nebenorėjo atiduoti. Tai tik dar daugiau suerzino vaiką ir pablogino santykius. Kitą kartą per susitikimą ji bandė ieškovą kartu su vaiku įbauginti – tėvui su vaiku važiuojant dviračiais ji įsibėgėjusi su savo dviračiu trenkėsi į juos taip juos apversdama. Keletą kartų sūnus D. buvo pas mamą jos bute, tačiau grįžęs skundėsi, kad negali ten pailsėti, nes mamos sesers šuo kandžiojasi, lipa į lovą, o naktį kaimynai triukšmauja arba dieną visokie svečiai lankosi. Sūnus po pamokų yra įpratęs pabūti namuose ramiai pailsėti, o pas mamą jis to negali padaryti. Be to, vaikas antradieniais ir ketvirtadieniais lanko būrelius. Jei po būrelių būtų nustatytas susitikimas su mama prižiūrint socialinei darbuotojai socialinės rūpybos skyriuje iki 18 val., vaikas grįžęs pavalgytų ir jau beveik naktį turėtų ruošti pamokas. Tai būtų perteklinis vaiko apkrovimas. Atsakovė, norėdama nustatyti tokią bendravimo tvarką, siekia tik savo interesų. Ieškovas dėl pastovaus R. Š. šmeižto turi fiksuoti susitikimus, kad įrodytų savo tiesą. Ji per susitikimus nekalba su vaiku apie jo jausmus, norus, svajones, o tik kelia priekaištus ir liepia meluoti. Bando visais įmanomais būdais manipuliuoti vaiku. Vieno susitikimo metu R. Š. mama V. J. iš visų jėgų sudavė D. per rankas, dėl to jis pradėjo smarkiai verkti, buvo kviesta policija, pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2018 metų rudenį, atidėdama parengiamąjį posėdį, R. Š. pranešė, kad yra Klaipėdoje ligoninėje. Pasikalbėjus sūnui su mama telefonu, šis prižadėjo mamą aplankyti, tačiau nuvežus sūnų į ligoninę ir jai paskambinus daug kartų, R. Š. neatsiliepė. Taip vaikas liko nebeaplankęs ir be reikalo buvo sugaištas laikas ir išleisti pinigai kelionei. Per susitikimus pas Palangoje paskirtą mediatorę, R. Š. visais įmanomais būdais bando išsisukinėti, nepasakydama savo norų arba išvis neatvyksta, gaišindama visų laiką. Pasak ieškovo, D. Š. tvirtai yra apsisprendęs gyventi su tėvu S. Š., ne kartą yra išsakęs savo norą Palangos vaikų teisių skyriaus specialistėms, taip pat socialinio skyriaus psichologei V. K., kuri per kiekvieną susitikimą, ieškovo žiniomis, bando psichologiškai paveikti jo sūnų, kad jis gyventų su mama, kelia jam priekaištus. Ieškovas visų pirma atsižvelgia į vaiko norus ir negali jo priversti eiti susitikimą, kai jis nenori ar priversti gyventi su mama. Atsakovė melagingai nurodo, kad D. nelanko psichologo, nes susitikimai buvo praleisti tik du kartus dėl vaiko ir pačios psichologės ligos, ir tai atsispindi pagalbos plane. Nors 2019 m. birželio 11 d. posėdžio metu buvo numatyta mamos ir vaiko susitikimo data 2019 m. birželio 14 d., tačiau R. Š. nieko neįspėjusi atvyko į namus 2019 m. birželio 13 d., ir pareiškė norą matytis su vaiku. Ieškovas leido ir neprieštaravo, kad jie susitiktų. 2019 m. liepos 4 d. posėdžio metu buvo nuspręsta, kad R. Š. iš anksto turi informuoti socialinį darbuotoją apie norą susitikti su vaiku. 2019 m. rugpjūčio 2 d. 15.00 val. susitikimas įvyko Palangos miesto socialinių paslaugų centre, tačiau D. Š. nerado su R. Š. bendros kalbos. Socialinė darbuotoja O. R. pasiūlė visiems susitikti viešoje vietoje, kur nors mieste. Visi buvo sutarę susitikti 2019 m. rugpjūčio 3 d. žaidimų aikštelėje. S. Š. kartu su vaiku D. Š. pralaukė R. Š. beveik dvi su pusę valandos, rašė sms žinutes, klausė kur ji yra. Pats D. Š. ne kartą skambino mamai, pranešė, kad bus ir lauks jos žaidimų aikštelėje iki 20 val., nes vėliau eis su tėčiu į koncertą, tačiau sutartu laiku R. Š. neatvyko. Būnant koncerte apie 21 val. vaikas D. Š. pradėjo gauti sms žinutes iš R. Š. su reikalavimais grįžti, nes ji laukia prie namų. 2019 m. rugsėjo 10 d. posėdžio metu buvo nurodymas, kad vaiko mama turėjo paimti vaiką iš mokyklos prižiūrint socialinei pedagogei, tačiau į susitikimą mama neatėjo. Vaikas vienas grižo namo, o socialinė pedagogė kažkur užtruko ir vaiko nepasitiko, nors jam nuo ryto skambino iš socialinio skyriaus ir griežtai perspėjo, kad neitų vaiko į mokyklą pasitikti. Maždaug po savaitės prieš tai buvusi socialinio skyriaus psichologė J. B. per pertrauką mokykloje nuėjusi su R. Š. bandė iš sūnaus atimti ir atėmė laikrodį. Vaikas buvo labai išgąsdintas, šoko būsenoje, dėl to nebegalėjo lankyti pamokų. Ieškovas pareikalavo pakeisti psichologę. Ieškovas dėl nuolatinių melagingų R. Š. pranešimų telefonu, privalo vaikščioti į Socialinių paslaugų centrą, vaikų teisių tarnybą. Vaikas yra neapklausiamas, grėsmės lygis nustatomas tik pagal R. Š. melagingus pranešimus, neleidžiama išaiškinti visos tiesos, o primygtinai aiškinama, kad vaikas turi augti su mama ir nesvarbu, kokia ji bebūtų. Pagal 2019 m. gruodžio 18 d. vadybos posėdžio planą, 2019 m. gruodžio 23 d. Socialinių paslaugų centre turėjo vykti sūnaus D. Š. ir jo mamos R. Š. susitikimas, tačiau atvykusi R. Š. nubėgo į paslaugų centro patalpas, o jam su vaiku lipant iš automobilio, juos užsipuolė R. Š. sesuo J. Š., kuri vaiko akivaizdoje agresyviai rėkė, šaukė, reiškė visokius kaltinimus. Vaikas susitikime su mama buvo labai išsigandęs, be nuotaikos. Po šio incidento ieškovas buvo priverstas eilinį kartą vykti į policiją ir aiškintis, kad šioje situacijoje jis buvo nekaltas bei prašė taikyti administracinę atsakomybę. Pasak ieškovo, vaikas su mama per praėjusius metus susitiko virš septyniasdešimt kartų. Telefonu bendravo apie kelis šimtus kartų. Ieškovo žiniomis, 2019 gruodžio 24, 25, 26 d. per šventes, R. Š. dirbo iki vėlaus vakaro, vaiko nelankė, tik 26 dieną paskambino D. telefonu. 2019 gruodžio 27 d. 16 val. 37 min. ieškovas sūnų D. atvežė prie jo mamos namų. Ji sūnų pasveikino su Kalėdomis, padovanojo domino žaidimą, keletą vaisių ir „Snikers“ šokoladuką. 2019 gruodžio 29 d., apie 17 valandą, sūnaus mama atėjo pas sūnų į namus, lankė vaiką, kalbėjo. Ieškovas pasiūlė jai su sūnumi praleisti laiką kitame kambaryje, tačiau tiek mama, tiek sūnus atsisakė. Mamai 2019 m. gruodžio 31 d. susiskambinus su vaiku 18 val. 05 min., ieškovas atvežė vaiką į susitikimą prie jos namų, paskambino jai, kad ji išeitų, tačiau pralaukus pusę valandos, ji taip ir neišėjo į susitikimą, todėl ieškovas su vaiku išvažiavo į koncertą. 2020 m. sausio 2 d. 16 val. R. Š. atėjo į namus, lankė vaiką, praleido nemažai laiko, tačiau jai kažkas paskambino ir ji staigiai atsisveikino su vaiku ir išėjo. Nuo 2020 m. sausio 2 d. iki 2020 m. sausio 6 d. nelankė, vieną kartą trumpai paskambino. 2020 m. sausio 13 d. R. Š. paskambino ieškovui ir paprašė atvežti vaiką. Ieškovas vaiką atvežė, jie pabendravo. Ieškovo nuomone, ieškovė, kaip visada, rodė nepagarbą vaikui, ieškovui, reiškė priekaištus. Vaikas prašė, kad nupirktų telefono sąskaitos papildymą, tačiau ji atsisakė, vaikas nusiminė. Palangos vaikų teisių skyrius atsisakė priimti ieškovo teiktus įrodymus apie susitikimus su sūnaus mama. Ieškovas nurodė, kad tarp mamos ir vaiko niekada nebuvo glaudaus ir emocinio ryšio, nuolat bendravime kildavo nesusipratimu, konfliktų, jie nerasdavo bendros kalbos. Mano, kad įvertinus dabartinę situaciją, vaiko psichologinę būklę, jo nenorą matytis su mama, jaučiamą baimę, galima daryti prielaidą, kad jokios grėsmės net negali kilti, nes jokio emocinio ryšio su mama vaikas neturi. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra CPK 144 straipsnyje nustatyto pagrindo. Atsakovės teisė bendrauti su sūnumi nebuvo ir nėra pažeista ar ribojama. Tokia prašoma laikina bendravimo tvarka iš esmės pažeistų nepilnamečio D. Š. teises ir interesus, be to, ji yra neracionali, neužtikrinanti stabilios vaiko aplinkos ir faktiškai reiškia dviejų vaiko gyvenamųjų vietų (su tėvu ir su motina) nustatymą, nes realiai įgyvendinant šią tvarką, vaikas kas antrą dieną bendrauja tai su tėvu, tai su motina, ir kas antra savaitę bendrauja, tai pat tai su tėvu, tai su motina. Ieškovas prašo nustatyti laikiną bendravimo tvarką, t. y. iki bylos išnagrinėjimo įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nustatyti laikiną bendravimo su vaiku (sūnumi) tvarką: vieną dieną per savaitę motina R. Š. bendrauja su vaiku iš anksto pranešus S. Š., bendravimas vyksta viešoje vietoje ir tik vaikui sutikus, ne prieš vaiko valią. Be to, R. Š. per 17 mėnesių vaikui jokio išlaikymo neteikia, jokių daiktų neperka. Sprendžiant klausimą dėl vaiko laikino bendravimo tvarkos, turi būti išspręstas klausimas ir dėl laikino vaiko išlaikymo. Ieškovas vienas išlaiko sūnų, juo rūpinasi, nes šiuo metu vaikas gyvena su ieškovu, todėl jam ir taip tenka didesnis aprūpinimo vaiku tiekimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Ieškovas dirba su verslo liudijimais, vykdo prekybos, nuomos, statybos veiklą. Norint užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas ir bent minimalius poreikius viso bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu, būtina taikyti laikiną materialinį išlaikymą vaikui. Ieškovo prašoma išlaikymo suma sudaro 200 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. sausio 28 d. nutartimi atsakovės R. Š. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatymo tenkintas iš dalies. Teismas nusprendė nustatyti laikiną atsakovės R. Š. bendravimo su vaiku D. Š., gimusiu (duomenys neskelbtini) tvarką iki įsiteisės sprendimas šioje civilinėje byloje: R. Š. turi teisę bendrauti su vaiku D. Š. du kartus per savaitę, antradienį ir ketvirtadienį, paimdama vaiką iš mokyklos, dalyvaujant mokyklos socialinei pedagogei ir laiką su vaiku praleisdama socialinių paslaugų centre iki 18 val. ir po susitikimo vaiką pristatydama į jo gyvenamąją vietą ir, ne vėliau kaip prieš 7 (septynias) dienas pranešusi ieškovui S. Š. telefonu SMS žinute, ar kita abiem šalims priimtina rašytine forma, praleisti su vaiku vieną mėnesio porinį savaitgalį, paimdama vaiką iš mokyklos penktadienį po pamokų, dalyvaujant mokyklos socialinei pedagogei, ir iki sekmadienio 18 val. vaiką pristatydama į jo gyvenamąją vietą. Ieškovo S. Š. prašymą dėl laikino išlaikymo priteisimo atmetė. Teismo nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nutarta vykdyti skubiai. Pagrindiniai teismo argumentai:
4.1. Nors gyvenamoji vieta nei su vienu iš tėvų šiuo metu nėra nustatyta, dėl jos nustatymo yra nagrinėjama byla, tačiau byloje nėra ginčo, kad šiuo metu vaikas nuolat gyvena su tėvu (ieškovu).
4.2. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė R. Š. turi galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, tačiau vaikui artimesnė ir įprastesnė aplinka būtų sudaryta gyvenant su tėvu. Atsižvelgiant į tai, kad tėvams nepavyksta užtikrinti antrojo iš tėvų, negyvenančio kartu su vaiku, bendravimo, siūlo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, sudarant galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.
4.3. Palangos miesto socialinių paslaugų centro pagalbos 2019 m. gruodžio 18 d. plane akcentuota tėvo įtaka formuojant vaiko požiūrį ir nuomonę apie mamą, jo vaidmuo, siekiant išsaugoti vaiko santykius su mama. Taip pat Pagalbos plane pabrėžiama, kad vaikui neigiamą įtaką daro tėvų atvirai konfliktiški santykiai, reiškiamas priešiškumas, negebėjimas ramiai bendrauti. Tačiau vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais privalo būti įgyvendinta. Kadangi tėvams geranoriškai tarpusavyje nepavyksta susitarti dėl bendravimo su vaiku, specialistai rekomendavo atsakovei pakartotinai kreiptis į teismą nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką. Tokios aplinkybės leidžia konstatuoti, jog konfliktas tarp šalių dėl bendravimo su vaiku tik didėja ir šalys jo nesugeba išspręsti geranoriškai, bendru sutarimu, nors tai jau buvo siūloma teismo priimtoje 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje.
4.4. Jokių duomenų, kad bendravimas su mama būtų nesuderinamas su vaiko teisėtais interesais ir jiems prieštarautų, keltų grėsmę vaikui, darytų jam bet kokią žalą, nenustatyta.
Atsiliepimas
4.5. Ieškovas atsiliepime į atsakovės prašymą nurodė, kad vaikas antradienį ir ketvirtadienį lanko būrelius, todėl susitikimas su mama po būrelio, praleidžiant su ja laiką iki 18 val., labai išvargins vaiką, tačiau ieškovas jokių įrodymų, kad vaikas yra užimtas prašomu susitikti laiku nepateikė, taip pat nenurodė ir kito konkretaus laiko, kada vaikas galėtų susitikti su mama. Siūloma ieškovo bendravimo tvarka yra nekonkreti ir priklausanti nuo ieškovo pasirinkimo bei leidžianti ieškovui manipuliuoti situacija, daryti vaikui įtaką apsisprendžiant dėl jo noro susitikti su mama, todėl ieškovo siūloma tvarka negali būti tvirtinama.
4.6. Atsakovės siūloma taikyti bendravimo su vaiku tvarka, atsižvelgiant į tai, kad vaikas yra mažametis, tačiau lanko mokyklą, daugiau laiko praleidžia su tėvu jam įprastoje gyvenamojoje vietoje, siekiant vaikui išlaikyti tam tikrą pastovumą ir įprastą aplinką, neužvėlinti vaiko dienotvarkės, yra tinkama ir atitinka vaiko interesus ir leis palaipsniui sustiprinti vaiko ir mamos ryšį. Tačiau atsakovės siūlomos laikinos bendravimo tvarkos antras punktas patikslintinas, jį sukonkretinant, nes atsakovė nenurodė, kurį mėnesio porinį savaitgalį ji bendraus su vaiku ir kada paims vaiką iš mokyklos. Atsižvelgiant į tai, kad nėra žinomas atsakovės darbo grafikas ir kitas užimtumas, nustatytina, kad atsakovė apie pasirinktą porinį mėnesio savaitgalį, kada ji leis laiką su vaiku, turi informuoti ieškovą ne vėliau kaip prieš 7 dienas, pranešdama apie tai ieškovui telefonu SMS žinute, ar kita abiem šalim priimtina rašytine forma, ir paimdama vaiką iš mokyklos penktadienį po pamokų, dalyvaujant mokyklos socialinei pedagogei, ir iki sekmadienio 18 val. vaiką pristatydama į jo gyvenamąją vietą.
4.7. Ieškovas nepateikė duomenų, jog atsakovė R. Š. yra visiškai nusišalinusi nuo vaiko išlaikymo. Nors įstatymas leidžia, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl laikino materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, tačiau šiuo atveju ieškovas, teikdamas pakartotinį prašymą, tokių aplinkybių nenurodė. O kaip jau buvo konstatuota teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje, atsakovė negali teikti vaikui išlaikymo ne dėl nuo jos priklausančių priežasčių, o dėl to, kad pats ieškovas jį atsisako priimti. Kadangi vaiko gyvenamoji vieta nėra nustatyta su ieškovu ir ieškovas nepateikė duomenų, kad yra pasikeitusios aplinkybės, kurios leistų ieškovui pakartotinai teikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovo prašymas dėl laikino materialinio išlaikymo vaikui taikymo netenkinamas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Apeliantas teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartį ir priimti kitą sprendimą, nustatyti laikiną bendravimo tvarką: vieną dieną per savaitę motina R. Š. bendrauja su vaiku iš anksto pranešus S. Š., bendravimas vyksta viešoje vietoje ir tik vaikui sutikus ir priteisti laikiną materialinį išlaikymą. mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 200 Eur. nuo prašymo padavimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei iki bylos išnagrinėjimo įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
5.1. Vaikas visiems ne kartą yra išreiškęs savo poziciją, kodėl vengia susitikti su mama ir nenori šitų susitikimų. Būtent R. Š. neadekvatus elgesys įtakojo vaiko nenorą matytis su mama. Sūnus po pamokų yra įpratęs pabūti namuose ramiai pailsėti, o pas mamą jis to negali padaryti. Be to, vaikas antradieniais ir ketvirtadieniais lanko būrelius. Jei po būrelių būtų nustatytas susitikimas su mama prižiūrint socialinei darbuotojai socialinės rūpybos skyriuje iki 18 val., vaikas grįžęs pavalgytų ir jau beveik naktį turėtų ruošti pamokas. Tai būtų perteklinis vaiko apkrovimas. Atsakovė, norėdama nustatyti tokią bendravimo tvarką, žiūri tik į savo interesus. Ieškovas visų pirma atsižvelgia į vaiko norus ir negali jo priversti eiti į susitikimą, kai jis nenori ar priversti gyventi su mama.
5.2. Įvertinus dabartinę situaciją, vaiko psichologinę būklę, nenorą matytis su mama, jaučiamą baimę, galima daryti prielaidą, kad jokios grėsmės net negali kilti, nes jokio emocinio ryšio su mama vaikas neturi. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra CPK 144 straipsnyje nustatyto pagrindo. Atsakovės teisė bendrauti su sūnumi nebuvo ir nėra pažeista ar ribojama. Tokia prašoma laikina bendravimo tvarka iš esmės pažeistų nepilnamečio vaiko teises ir interesus
5.3. Turėtų būti nustatyta laikina bendravimo tvarka, kuri nepažeis vaiko interesų ir psichologinės darnos, tai yra vieną dieną per savaitę motina R. Š. bendrauja su vaiku iš anksto pranešus S. Š., bendravimas vyksta viešoje vietoje ir tik vaikui sutikus.
5.4. Apeliantas skunde faktiškai atkartojo savo prašymo argumentus.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
6.1. Vaiko mama sugeba ir gali tinkamai pasirūpinti sūnumi, suteikti jam analogiškas gyvenimo sąlygas, kaip ir tėvas, tą patvirtino kompetentinga institucija.
6.2. Akivaizdu, kad ieškovas, siekdamas įskaudinti atsakovę, nuteikia vaiką prieš ją, skatina nebendrauti siekdamas, kad iš atsakovės būtų priteistas išlaikymas vaikui.
6.3. Bet koks susitikimas ieškovo su atsakove ar jos giminaičiais baigiasi dideliu konfliktu ii jį visada išprovokuoja būtent ieškovas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes akivaizdu, kad mama negali lankytis pas ieškovą namuose tam, kad galėtų susitikti su sūnumi, o vaikui būtinas pereinamasis laikotarpis, kad jis galėtų nevaržomai bendrauti su mama ir nebūtų stebimas tėvo.
6.4. Apeliantas, skųsdamas teismo nutartį, nenurodo motyvų, kodėl jis savavališkai, pasinaudojęs apgaule, pasiėmė vaiką gyventi pas save ir apribojo motinos teises. Jis net gi bet kokias vaikui perduotas dovanas vaiko akivaizdoje išmeta ir teigia, kad vaikui nieko nereikia, jis viskuo pasirūpina, o iš esmės prašo, kad iš atsakovės būtų priteistas vaikui materialinis išlaikymas.
6.5. Teismas pagrįstai nepriteisė išlaikymo, nes ieškovas nepagrindė jo dydžio, be to, pats ieškovas nepriima jokios materialinės pagalbos iš atsakovės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria nutarta nustatyti bendravimo tvarką su vaiku, nepriteisit laikino išlaikymo, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
10. Atsakovė prašė nustatyti laikiną bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku, nes ieškovas geranoriškai nesudaro sąlygų susitikti ir bendrauti su vaiku, visokeriopai tam trukdo, nuteikinėja vaiką prieš atsakovę, juo manipuliuoja, todėl vaikas bijo susitikti su mama, nuo jos atitolo. Ieškovas prašė nustatyti mažesnio intensyvumo bendravimo su vaiku tvarką, tvirtino, kad jis netrukdo atsakovei susitikti vaiku ir tokius susitikimus skatina, tačiau pats vaikas nenori matytis su mama, jos vengia, jų santykiai niekada nebuvo artimi, todėl vaikas negali būti verčiamas prievarta bendrauti su mama, su ja susitikti, nes tokie susitikimai kenkia vaiko emocinei ir psichologinei raidai. Pirmosios instancijos teismas iš esmės atsakovės prašymą tenkino.
11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalį, teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su tėvais.
12. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
13. Apeliantas skunde nurodo, kad atsakovė visais įmanomais būdais nori pakeisti vaiko gyvenamąją vietą prieš jo (vaiko) valią ir be teismo sprendimo. Jo nuomone, nutartyje turėjo būti nurodytas konkretus gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šį argumentą pažymi, jog teismo procesinis sprendimas yra vientisas dokumentas, jį sudaro įžanginė, aprašomoji, motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys (CPK 270, 291 straipsniai). Taigi, teismo procesiniame sprendime nurodomos aplinkybės vertinamos kompleksiškai, rezoliucinėje dalyje pateikiama glausta teismo išvada. Šiuo aspektu svarbu tai, kad teismas savo procesiniame sprendime nurodė, kad „byloje nėra ginčo, kad šiuo metu vaikas nuolat gyvena su tėvu (ieškovu)“ (motyvuojamosios dalies 8 pastraipa). Kiti bylos duomenys, pvz.: Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019 m. balandžio 25 d. išvadoje irgi nurodoma, kad „su ieškovu gyvena mažametis sūnus“ (2 pastraipa). Tai reiškia, kad nors teismas skundžiamoje nutartyje rezoliucinėje dalyje konkrečiai nenurodė vaiko konkretaus gyvenamosios vietos adreso, tačiau procesinis teismo sprendimas ir bylos duomenys patvirtina, kad vaikas gyvena su tėvu apelianto nurodytu adresu. Pridėtina, kad teismas skundžiama nutartimi nesprendė ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos adreso. Dėl nurodytų priežasčių spręstina, kad apelianto motyvas, kad atsakovė, prašydama nustatyti su vaiku bendravimo tvarką, šiuo būdu nori pakeisti vaiko gyvenamąją vietą prieš jo (vaiko) valią ir be teismo sprendimo, yra nepagrįsta.
14. Apeliantas skunde detaliai, kaip ir pirmosios instancijos teismui aprašo atsakovės elgesį, tvirtą vaiko apsisprendimą gyventi su tėvu, tačiau akcentuotina, kad nepaisant tėvų gyvenimo peripetijų, vaikui ir kiekvienam iš tėvų turi būti garantuojama laisvė / teisė bendrauti taip išsaugojant / atkuriant / plėtojant emocinius tarpusavio ryšius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės neprieštarauja vaiko interesams. Nors vaikas ir nurodė, kad nori būti su tėvu, turėtų būti atstatytas motinos ir vaiko tarpusavio psichologinis ryšys, vaikas neturi jausti baimės, įtampos susitikimų metu. Rekomenduotina šalims su vaiku lankytis psichologo konsultacijose. Į tai atkreiptas dėmesys Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020 m. sausio 23 d. išvadoje dėl laikino bendravimo tvarkos nustatymo.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vaiko norai ne visais atvejais sutampa su jo interesais. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad į vaiko norus būtina atsižvelgti, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Dėl nebrandumo, auklėjimo spragų ir panašiai vaiko norai ir interesai ne visada sutampa, todėl kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar vaiko norai atitinka jo interesus. Svarbiausias ir esminis vaiko interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007).
16. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymu nėra išsprendžiamas ginčas iš esmės, jų paskirtis laikinai sureguliuoti ginčo situaciją. Pažymėtina, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai. Todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų, remiantis tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje situacijoje matyti, kad vaiko ryšis su mama yra labai susilpnėjęs, jis yra atitolęs nuo jos, jų santykiuose nebėra jiems būdingo prieraišumo. Todėl atsižvelgiant į vaiko interesus, jo psichologinę ir emocinę būseną, santykius su mama, siekiant palaipsniui atkurti bei stiprinti vaiko ir mamos ryšį, sugrąžinti jos vaidmenį vaiko auklėjime ir asmenybės formavimui, užtikrinti nepilnamečio vaiko teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais bei sumažinti galimų šalių konfliktų vaiko akivaizdoje dėl bendravimo su juo tikimybę, tai, kad atsakovė turi tinkamas gyvenimo sąlygas, kad abu tėvai turi lygias teises ir pareigas vaikui, buvo tikslinga iki bylos išnagrinėjimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei nustatyti laikiną atsakovės bendravimo su vaiku tvarką. Ieškovo pasiūlyta bendravimo tvarka per mažo intensyvumo, gali neduoti laukiamų teigiamų rezultatų.
17. Suprantama, kad jokia nustatyta bendravimo tvarka negali būti vykdoma per prievartą, pažeidžiant vaiko interesus ir lemiamu veiksniu nustatant tėvų pareigą su vaiku bendrauti. Svarbu ir tai, kad jeigu vaikas tuo metu lanko būrelius, nors tokių duomenų apeliantas nepateikė, atsakovė turėtų į vaiko užimtumą atsižvelgti.
18. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad vaiko interesus geriausiai užtikrintų ne tik kiekvieno iš tėvų savo pareigų pagal nustatytas laikinąsias apsaugos priemones vykdymas atskirai, bet bendradarbiavimas, lankstumas, naudojimasis teise dėl bendravimo su vaiku susitarti gera valia ir jiems priimtiniausiu būdu. Nustatyta laikina bendravimo tvarka neriboja šalių teisių ir nedraudžia šalims jų abipusiu sutarimu lanksčiai spręsti klausimus dėl bendravimo su vaiku, kai tai atitinka vaiko poreikius.
19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas, kad tai laikino pobūdžio procesinė priemonė, kuri neturi savarankiškos paskirties ir yra skirta užtikrinti realų ateityje priimtino teismo sprendimo įvykdymą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl nustatytos tvarkos būtinumo.
20. Pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymą dėl laikino išlaikymo priteisimo iš atsakovės atmetė. Teismas konstatavo, kad šis klausimas jau buvo spręstas teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi ir atmestas, nes ieškovas nepateikė duomenų, jog atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo vaiko išlaikymo, šiuo atveju ieškovas, teikdamas pakartotinį prašymą, tokių aplinkybių irgi nenurodė. Vis tik teismas atsakovei dar kartą pasiūlė ieškoti būdų, kaip prisidėti prie vaiko išlaikymo, jeigu jo ieškovas nepriima (pvz. pervedant pinigus į antstolio depozitinę sąskaitą).
21. Pagal CK 3.65 str. 2 d. 4 p. teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones - priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, iki kol bus priimtas teismo sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į šias teisingam klausimo išsprendimui įtakojančias aplinkybes. Pirma, byloje pateikti duomenys, kad šalių vaikas su tėvu jo gyvenamojoje vietoje gyvena nuo 2018 m. rudens, taigi, ieškovas neabejotinai patiria išlaikymo išlaidų. Antra, kiekvienas iš tėvų privalo išlaikyti savo vaikus. Teigdamas, kad savo pareigą vykdo, kiekvienas iš tėvų privalo pateikti tai pagrindžiančius įrodymus (CPK 12, 178 straipsniai). Šiuo atveju teismas įrodymų, kad atsakovė pareigos nevykdo, pareikalavo iš ieškovo ir taip įrodinėjimo naštą nepagrįstai perkėlė ieškovui. Pabrėžtina, kad neįmanoma įrodyti to, ko nėra. Ieškovas negali pateikti duomenų, jog atsakovė prie vaiko išlaikymo neprisideda, tokių duomenų nėra. Priešingai, duomenis, kad ieškovė teikia išlaikymą, turi pateikti ji. Šiuo metu tokių duomenų (bankinių pavedimų, kt.) byloje nėra bei atsakovė jų nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Trečia, aplinkybė, kad atsakovė negali teikti vaikui išlaikymo ne dėl nuo jos priklausančių priežasčių, o dėl to, kad pats ieškovas jį atsisako priimti, neįrodyta. Nėra duomenų, kad ieškovas grąžino atsakovei jos atsiųstas vaikui skirtas lėšas. Atsakovės nurodoma aplinkybė, kad ieškovas nepriėmė daikto, maisto, rūbų, nėra priežastis laikino išlaikymo nepriteisti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant minėtoms aplinkybėms bei teisiniam reglamentavimui spręstina, kad teismas šį klausimą išnagrinėjo pernelyg formaliai. Šio pažeidimo negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis), nes išlaikymo dydžio klausimas nebuvo svarstomas iš viso, o šalys turi teisę į apeliaciją. Įrodymų (ne)pakankamumas vaikui reikalingų lėšų / tėvų turtinės padėties kontekste lemia išlaikymo dydį, bet neeliminuoja pareigos išlaikyti savo vaikus.
22. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
23. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl nutarties dalis dėl bendravimo tvarkos nustatymo paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis), o nutarties dalis dėl laikino išlaikymo priteisimo panaikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 339 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. Bylinėjimosi išlaidų klausimas sprendžiamas byloje priėmus sprendimą iš esmės (CPK 93, 98 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju buvo sprendžiami laikino pobūdžio klausimai, bylinėjimosi išlaidos neskirstytinos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. nutarties dalį dėl bendravimo tvarkos nustatymo palikti nepakeistą.
Plungės apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. nutarties dalį dėl laikino išlaikymo priteisimo panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.