- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-31
- Bylos Nr.
- e2A-915-254/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07987-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas, Dalė Burdulienė
- Atsakovas
- V. M.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Buzelio ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Mediena statybai“ ieškinį atsakovui V. M. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi UAB „Mediena statybai“, atstovaujama bankroto administratorės Ž. J., kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo V. M. 12 530,71 Eur žalai atlyginti bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartimi UAB „Mediena statybai“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta Ž. J., atsakovas įpareigotas perduoti bankrutuojančios bendrovės turtą ir visus dokumentus bankroto administratoriui. Bankroto administratorė, susipažinusi su įmonės dokumentais nustatė, kad paskutinis UAB „Mediena statybai“ direktorius V. M. kaip atskaitingas asmuo turi 12 530,71 Eur dydžio nepanaudotą UAB „Mediena statybai“ avanso likutį. Tarp administratorei perduotų įmonės dokumentų nėra atsakovo 12 530,71 Eur dydžio avanso panaudojimą įmonės interesams patvirtinančių dokumentų, taip pat įrodymų, kad šias lėšas atsakovas būtų grąžinęs į įmonės kasą ar sąskaitą.
3. 2018 m. liepos 4 d. dublike ieškovė nurodė, kad sumažina ieškinio sumą ir prašo priteisti 11 978,89 Eur žalai atlyginti. Administratorė, patikrinusi visus iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT) gautus Bendrovės dokumentus nustatė, kad į atsakovo avanso apskaitas nebuvo įtraukti mokėjimai, atlikti po 2015 m. liepos 31 d. už bendrovei suteiktas paslaugas 551,82 Eur sumoje pagal 2015 m. rugsėjo 30 d. pinigų priėmimo kvitą LIS Nr.158, 2015 m. rugsėjo 14 d. pinigų priėmimo kvitą KET Nr.15-09-010, 2015 m. rugpjūčio 12 d. AB Lietuvos pašto kvitą, 2015 m. spalio 2 d. AB Lietuvos pašto kvitą, 2015 m. rugsėjo 14 d. AB Lietuvos pašto kvitą, 2015 m. spalio 2 d. AB Lietuvos pašto kvitą, 2015 m. rugpjūčio 25 d. UAB Medicinos banko mokėjimo patvirtinimą, 2015 m. spalio 15 d. AB Lietuvos pašto kvitą.
Šalies argumentai
4. Atsakovas V. M. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškinys paremtas prielaidomis. Visi įmonės dokumentai buvo paimti FNTT tarnybos, tame tarpe, ir dėl ieškinyje minimo nepanaudoto likučio, dėl to atsakovas neturėjo galimybės jų pateikti. Tarp įmonės dokumentų gali būti dokumentų, neįtrauktų į avanso apyskaitas, kurie sumažintų nepanaudotą avanso likutį. Atsakovas neginčija UAB „Mediena statybai“ piniginių lėšų, įtrauktų į jo avanso apyskaitas, gavimo, tačiau mano, kad nepanaudoto avanso likutis turėtų būti mažesnis. Atsakovas neturėjo ir neturi galimybės prieiti prie bendrovės dokumentų ir pateikti juos kaip rašytinius įrodymus, mažinančius nepanaudoto avanso likutį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei BUAB „Medienos statybai“ iš atsakovo V. M. 11 978,89 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gegužės 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisė iš atsakovo 269,53 Eur žyminio mokesčio valstybei. Teismas sprendimą grindė šiais esminiais argumentais:
1.1. Pagal V. M. avanso apyskaitą Nr. 15-05-05, sudarytą 2015 m. gegužės 31 d., patvirtintą V. M. parašu, bei jos priedą, atsakovas turėjo 11 744,29 Eur dydžio nepanaudotą UAB „Mediena statybai“ avanso likutį. Po to atsakovas iš įmonei priklausančios sąskaitos išsiėmė sau grynais viso 2 370 Eur. Iš atsakovo, kaip atskaitingo asmens, avanso apyskaitų už 2015 metų birželio ir liepos mėnesius, nustatyta, kad V. M. per 2015 m. birželio mėnesį panaudojo įmonės reikmėms viso 1 113,42 Eur (406,04 + 648,23 + 59,15), 2015 m. liepos mėnesį – 470,16 Eur (224,69 + 54,06 + 191,41). Tokiu būdu atsakovas 2015 m. liepos 31 d. turėjo 12 530,71 Eur (11744,29 + 2370,00 - 1113,42 – 470,16) dydžio nepanaudotą UAB „Mediena statybai“ avanso likutį, kurio susidarymas yra detaliai atvaizduotas avanso apyskaitose už 2015 m. birželio ir liepos mėnesius. Į avansines apyskaitas nebuvo įtraukti atsakovo mokėjimai, atlikti po 2015 m. liepos 31 d. už bendrovei suteiktas paslaugas 551,82 Eur. Taigi, pagal byloje esančius įrodymus atsakovas įmonei negrąžino 11 978,89 Eur.
1.2. Atsakovas, būdamas atsakingas už buhalterinių dokumentų apskaitą, jų saugojimą (Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnis), nepateikė jokių dokumentų, įrodančių 11 978,89 Eur dydžio nepanaudoto avanso likučio panaudojimą įmonės interesams, taip pat įrodymų, kad šias lėšas atsakovas būtų grąžinęs į įmonės kasą ar sąskaitą, todėl atsakovo veiksmai prieštarauja ieškovės interesams ir yra neteisėti.
1.3. Atsakovo atsikirtimai, kad ne jis neišsaugojo įmonės dokumentų, o jie buvo prarasti kratų jo gyvenamojoje ir įmonės veiklos vietoje dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atmestini, kaip nepagrįsti. Iš atsakovo teismui pateiktų Kauno apygardos teismo posėdžių, kuriuose buvo apklausti liudytojai ikiteisminio tyrimo pareigūnai garso įrašų matyti, kad atsakovo gyvenamojoje vietoje buvo rasta nedaug įmonės dokumentų, o tai patvirtina aplinkybę, kad atsakovas net ir po to, kai jis pranešė VSDFV apie savo, kaip įmonės vadovo, darbo sutarties pasibaigimą, jokiam kitam vadovui ar įmonės įgaliotam asmeniui dalies įmonės dokumentų neperdavė. Kaip pažymėjo liudytojas D. Ž., darbo vietoje buvo rasta daug dokumentų, todėl buvo nutarta kratos vietoje jų neaprašyti, o dokumentų segtuvus sudėti į dėžes, jas užklijuoti ir užplombuoti. Tiek kratos vietoje užplombuojant dėžes, tiek ikiteisminio tyrimo įstaigoje dėžes atidarant, dalyvavo atsakovas, apžiūros protokole savo parašu patvirtinęs, kad plomba nepažeista. Dėl to teismui nekilo abejonių, kad ikiteisminio tyrimo metu paimti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai buvo tinkamai perduoti bankroto administratorei, kuri iš jų nustatė įmonei ieškovo negrąžintą sumą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir įmonės dokumentus perdavus bankroto administratorei, atsakovas turėjo galimybę su dokumentais susipažinti bei jais grįsti savo atsikirtimus į ieškinį. Net ir šios bylos nagrinėjimo metu atsakovas ne kartą buvo raginamas bankroto administratorės atvykti ir susipažinti su jai pateiktais dokumentais, tačiau atsakovas pasirinko poziciją ne savo atsikirtimus pagrįsti, o tiesiog viską neigti.
1.4. Teismo posėdyje vizualiai lygindamas atsakovo parašus teismas pastebėjo, kad atsakovas įvairiuose dokumentuose pasirašinėja visiškai skirtingai: parašas jo asmens tapatybės kortelėje ir teismui posėdžio metu duotoje priesaikoje akivaizdžiai skiriasi, lygiai taip pat skiriasi parašas jo 2015 m. gegužės 31 d. avanso apyskaitoje ir 2015 m. spalio 8 d. išduotame V. M. įgaliojime. Atsakovas tokio neatitikimo logiškai paaiškinti nesugebėjo, todėl teismo vertinimu atsakovas sąmoningai dokumentuose pasirašo skirtingais parašais, dėl ko negali remtis šia aplinkybe kaip savo atsikirtimų pagrindu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
6. Atsakovas V. M. apeliaciniu skundu prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, 2019 m. vasario 5 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos nesutikimo su sprendimu teisinius argumentus:
1.1. Teismas iškraipė FNTT tyrėjų D. Ž. ir G. S. duotus parodymus, o FNTT tyrėjos I. P. parodymų išvis nevertino. 2018 m. spalio 23 d. teisiamajame posėdyje apklaustas liudytoju FNTT tyrėjas D. Ž. parodė, kad negali paaiškinti kodėl nebuvo 2016 m. vasario 19 d. kratos metu paimtų daiktų (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo ir jame aprašytų išimtų dokumentų pavadinimų. Liudytojas nesugebėjo paaiškinti dėl 2016 m. vasario 19 d. kratos protokolo (duomenys neskelbtini) 68-69-70-71-72 b/I. ir 2016-02-03 apžiūros protokolo 73-74,-75-76, ir 2016-03-07 apžiūros protokolo 77-78-79, kodėl kratos protokole nėra objektų apyraše aprašyti paimti dokumentai t. y. koks konkretus dokumentas yra paimamas, kaip žinoti kokie dokumentai buvo paimti kratos metu, jeigu išimti daiktai nebuvo aprašyti ir išvis nėra apžiūros protokolo. Liudytojas paaiškino, kad antspaudo paimtiems daiktams antspauduoti neturėjo, dėžės į kuriuos buvo sukrauti kratos metu paimti dokumentai jau yra išmestos. Šie paaiškinimai patvirtina, kad yra sunaikinti daiktiniai įrodymai, į kokias dėžes buvo patalpinti kratos metu paimti dokumentai, kaip jie buvo uždaryti toje dėžėje, juostelė su galimais parašais dalyvavusių kratoje, ant kratos metu paimtų dokumentų dėžių. Be to, liudytojas parodė, kad numeruojant kratos metu paimtus dokumentus kaltinamasis V. M. nedalyvavo.
1.2. 2018 m. lapkričio 8 d. teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja FNTT nusikaltinų prie LR Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė G. S., kuri paaiškino, kad FNTT tyrėjas D. Ž. perdavė jai medžiagą išvadoms surašyti (bylos 7 tomas Specialisto išvada Nr. 5-2/109 dėl UAB „Libecom” 44 000 Lt (12 743,28 Eur) ir Specialisto išvada N r. 5- 2/115 dėl UAB „Mediena statybai“ ūkinės finansinės veiklos). Liudytoja paaiškino, kad jai perduota medžiaga išvadoms surašyti buvo viename segtuve, niekur nebuvo nurodyta, kokia tai medžiaga ir nebuvo aprašyti pateikiami dokumentai, pateikiamų dokumentų apžiūros protokolo taip pat nebuvo.
1.3. 2018 m. lapkričio 8 d. teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja FNTT tyrėja I. P. paaiškinti, kodėl kratos protokole nėra objektų apyraše aprašyti paimti dokumentai t. y. koks konkretus dokumentas yra paimamas nesugebėjo. Kratos metu protokole nurodyti išimti daiktai, susiję su UAB „Mediena“, nurodomi kaip neturintys reikšmės tyrimui, o paklausus, kokie tai buvo dokumentai, liudytoja nesugebėjo paaiškinti. Kratos protokole, nurodoma apžiūros lape 1 pozicijoje, segtuvas įvairūs dokumentai 90 lapų, tačiau kokie tai buvo dokumentai paaiškinti negalėjo, nes tie dokumentai niekur neaprašomi. Liudytoja nurodė, kad kratos metu paimtų dokumentų apžiūros protokolo nebuvo ir išimant dokumentus kaltinamasis nedalyvavo.
1.4. Iš nurodytų įrodymu akivaizdu, kad FNTT tarnyba paėmė visus dokumentus, tame tarpe, ir ieškovo ieškinyje minimus po 2015 m. liepos 31 d. nepanaudoto avanso likučio panaudojimą. Tuo tarpu teismas rėmėsi nesančiais įrodymais, sprendime aprašyti FNTT tyrėjų paliudijimai neatitinka tikrovės, yra sąmoningai iškraipyti, o FNTT tyrėjos I. P. parodymai išvis neaprašyti.
Atsiliepimas
7. Ieškovė BUAB „Mediena statybai“, atstovaujama bankroto administratorės Ž. J., atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos argumentus:
2.1. Byloje buvo įrodyta, kad atsakovas pasisavino 11 978,89 Eur įmonės lėšų (neteisėti veiksmai), kas lėmė tai (priežastinis ryšys), jog ieškovė patyrė tiesioginius nuostolius. Tokie atsakovo veiksmai pažeidė bendrovės ir jos kreditorių interesus, todėl jam kilo pareiga atlyginti įmonei ir jos kreditoriams padarytą žalą. Nustačius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, jo kaltė preziumuojama, todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad atsakovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, tačiau atsakovas nepateikė jokių teisiškai reikšmingų ar pagrįstų įrodymais argumentų nei nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde.
Šalies argumentai
2.2. Apelianto teiginys, kad teismo sprendimas remiasi prielaidomis yra visiškai nepagrįstas ir neteisingas, kadangi byloje yra visi rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovas negrąžino įmonei 11 978,89 Eur. Pagal nagrinėjamoje byloje esančius duomenis atsakovas, būdamas atsakingas už buhalterinių dokumentų apskaitą, jų saugojimą, nepateikė jokių dokumentų, įrodančių 11 978,89 Eur dydžio nepanaudoto avanso likučio panaudojimą įmonės interesams, taip pat įrodymų, kad šias lėšas atsakovas būtų grąžinęs į įmonės kasą ar sąskaitą.
2.3. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas iškraipė FNTT tyrėjų D. Ž. ir G. S. duotus parodymus, kadangi teismas pakankamai išsamiai aprašė ir teisingai vertino tyrėjo D. Ž. duotus parodymus, o apelianto pamąstymai apie liudininkių vyr. specialistės G. S. bei tyrėjos I. P. duotus parodymus atmestini kaip nepagrįsti, kadangi atsakovas nėra pateikęs į bylą 2018 m. lapkričio 8 d. teisiamojo posėdžio garso įrašo, dėl ko nei teismas, nei ieškovas su minėtais liudininkių parodymais nėra susipažinę.
2.4. Apelianto teiginys, kad jis neturi galimybės šioje byloje apsiginti, neturi galimybės pateikti įmonės dokumentų, nes įmonės dokumentai visi buvo paimti 2016 metais FNTT pareigūnų kratos metu ir šie dokumentai dingo, yra visiškai nepagrįstas, kadangi iš atsakovo teismui pateikto Kauno apygardos teismo posėdžių, kuriuose buvo apklausti liudytojai – ikiteisminio tyrimo pareigūnai, garso įrašų matyti, kad atsakovo gyvenamojoje vietoje buvo rasta nedaug įmonės dokumentų, todėl jie visi iš karto buvo suskaičiuoti, aprašyti ir tai nurodyta protokole. Darbo vietoje buvo rasta daug dokumentų, todėl buvo nutarta kratos vietoje jų neaprašyti, o dokumentų segtuvus sudėti į dėžes, jas užklijuoti ir užplombuoti. Tiek kratos vietoje užplombuojant dėžes, tiek ikiteisminio tyrimo įstaigoje dėžes atidarant, dalyvavo atsakovas, apžiūros protokole savo parašu patvirtinęs, kad plomba nepažeista. Todėl nekyla jokių abejonių, kad ikiteisminio tyrimo metu paimti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai buvo išsaugoti ir vėliau tinkamai perduoti bankroto administratorei, kuri iš jų nustatė įmonei ieškovo negrąžintą sumą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
9. CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pvz., CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 ir 314 straipsniai), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą ir kartu patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo nustatytos ribos gali būti peržengtos tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-215-553/2019). Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apelianto prašymas) bei apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais atsakovas įrodinėja pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai)
Dėl žodinio proceso
10. Atsakovas apeliaciniame skunde suformulavo prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
11. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1dalis). Tačiau apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Taigi iš minėtų normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecijos teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483-684/2016).
12. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014, 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2013, kt.).
13. Atsakovas, prašydamas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, jokių aplinkybių ir argumentų, šį prašymą pagrindžiančių, nenurodė, todėl jo prašymas pripažintinas nepagrįstu ir netenkinamas.
Dėl ginčo esmės
14. Byloje sprendžiamas ginčas dėl bendrovės vadovo civilinės atsakomybės taikymo. Teismas skundžiamu sprendimu nustatė, kad atsakovas V. M., kuris buvo paskutinis UAB „Mediena statybai“ direktorius ir ėjo šias pareigas nuo 2014-04-15 iki 2017-03-01, t. y. iki įmonės veiklos pabaigos, pagal avanso apyskaitą Nr. 15-05-05, sudarytą 2015-03-31, ir atsakovo pasirašytą bei jos priedą, turėjo 11 744,29 Eur dydžio nepanaudotą UAB „Mediena statybai“ avanso likutį, kurio įmonei negrąžino, todėl teismas tenkino ieškovės ieškinį. Atsakovas prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir ieškinį atmesti iš esmės vieninteliu argumentu. Jo nuomone, teismas padarė procesinės teisės pažeidimą ir dėl tokio pažeidimo buvo neteisingai išspręsta byla, nes neteisingai įvertino/nevertino Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-27-383/2019 apklaustų liudytojų D. Ž., G. S. parodymus, o dėl I. P. parodymų visai nepasisakė. Apeliantas mano, kad šių liudytojų parodymais įrodė, jog pagal Kauno apylinkės teismo 2016-02-10 nutartį (1 t., b. l. 107-108) FNTT prie VRM Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 03-6-00074-15 tyrėjų padarytos kratos metu buvo paimti visi UAB „Medienos statybai“ ir UAB „Libecom“ buhalteriniai dokumentai, kurie buvo pradanginti FNTT tarnybos darbuotojų, todėl jis negali įrodyti, kad nėra bendrovei skolingas.
15. Teisėjų kolegija pastebi, kad pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).
Nagrinėjamu atveju atsakovas neneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad pagal avanso apyskaitą Nr. 15-05-05, sudarytą 2015-03-31 ir atsakovo pasirašytą, nepanaudoto UAB „Mediena statybai“ avanso likutis yra 11 744,29 Eur dydžio. Tačiau teigia, kad jis skolos neturi, o tai patvirtinantys įrodymai buvo prarasti FNTT tarnybos darbuotojų. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus, neturi jokio pagrindo nustatyti, kad bendrovės dokumentai buvo prarasti FNTT tarnybos darbuotojų. Taip pat negalima konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, jog atsakovas avanso likučio negrąžino.
16. Teisėjų kolegija pastebi, kad ieškovė dar dublike (1 t., b. l. 69-70) nurodė, jog atsakovui yra žinoma, kad visi bendrovės dokumentai, buvę FNTT žinioje, yra perduoti bankroto administratorei (1 t., b. l. 119-120). Skundžiamame teismo sprendime nurodyta, kad ir bylą nagrinėjant teismo posėdžiuose atsakovas ne kartą buvo raginamas atvykti ir susipažinti su bankroto administratorei grąžintais dokumentais, tačiau atsakovas pasirinko poziciją ne savo atsikirtimus pagrįsti, o tiesiog viską neigti. Tokiu atveju, atsakovo tvirtinimai, kad dokumentai prarasti yra nepagrįsti, nes iš jo procesinių dokumentų, tame tarpe, ir iš apeliacinio skundo argumentų bei paaiškinimų teisme, negalima nustatyti kokie konkrečiai dokumentai, kada ir kieno išduoti turėjo pagrįsti ginčo avanso likučio skolos padengimą. Jis net nepaaiškino, kada ir kokius konkrečiai veiksmus, naudodamas gautą avansą, Bendrovės interesais atliko. Todėl atsakovo vertinimas, kad buvo prarasti būtent tie dokumentai, kuriais jis galėtų atskirsti į ieškinį, patvirtina tik jo byloje užimtą atsikirtimo poziciją, o ne aplinkybes, kad tokie dokumentai objektyviai egzistavo.
17. Atsakovo atstovas 2018-11-06 pateikė prašymą prijungti prie bylos Kauno apygardos teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos Nr. 1-27-383/2019 garso įrašus (1 t., b. l. 123). Atsakovas, teikdamas šį naują įrodymą nenurodė prašyme, kokiais įrodymais, esančiais šiuose garso įrašuose, atsakovas grįs savo atsikirtimą. Pastebėtina, kad skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas nevertino liudytojų G. S. ir I. P. parodymų, duotų paminėtoje baudžiamojoje byloje, todėl apelianto argumentai, kad teismas neteisingai įvertino šių liudytojų parodymus, yra neteisingi. Be to, teisėjų kolegija, išklausiusi pirmąjį garso įrašą nustatė, kad jis yra iš 2018-10-04 teisiamojo posėdžio, tačiau šiame posėdyje nebuvo apklausti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti liudytojai D. Ž., G. S. ir I. P., tik buvo nuspręsta juos apklausti sekančiame teismo posėdyje (garso įrašas nuo 34:49 iki 36:49). Antrasis garso įrašas yra iš 2018-10-23 teisiamojo posėdžio, kurio metu buvo apklaustas liudytoju tik D. Ž..
18. Teisėjų kolegija, išklausiusi 2018-10-23 teisiamojo posėdžio metu liudytojo D. Ž. duotus parodymus (garso įrašas nuo 2:55 iki 25:20) konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas juos teisingai aprašė skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje (20 punktas), todėl šių parodymų nekartoja. Tačiau šių parodymų pagrindu teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo spręsti, kad šis liudytojas pripažino dokumentų praradimo faktą. O jo paaiškinimai apie kratų atsakovo darbo vietoje ir jo namuose atlikimą bei dokumentų paėmimą taip pat neteikia išvados, kad jų metu dokumentai buvo prarasti. Pastebėtina, kad atsakovas nepateikė į bylą jokių duomenų apie tai, kad buvo atliekamas tyrimas dėl ikiteisminio tyrimo metu prarastų Bendrovės dokumentų, nes kaip jau minėta, net ir bylą nagrinėjant teisme atsakovas nenurodė, kokie Bendrovės dokumentai buvo prarasti. Todėl tokie atsakovo argumentai tik patvirtina jo byloje užimtą atsikirtimo poziciją, kurios leistinais įrodymais atsakovas neįrodinėjo (CPK 12, 178 straipsniai).
19. Teisėjų kolegija pažymi, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos Nr. 1-27-383/2019 2018-11-08 teisiamojo posėdžio garso įrašo atsakovas į bylą nepateikė, todėl apeliaciniame skunde cituodamas ir vertindamas šiame teismo posėdyje duotus liudytojų G. S. ir I. P. parodymus apeliantas pažeidžia CPK 306 straipsnio 2 dalies nuostatas, dėl draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Pastebėtina, kad ir apeliaciniame skunde atsakovas nenurodė, kada jis papildomai pateikė į bylą 2018-11-08 teisiamojo posėdžio garso įrašą, jo nepridėjo ir kaip naujo įrodymo prie apeliacinio skundo, todėl teisėjų kolegija visiškai sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad atsakovas vertina įrodymus, kurių į bylą nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl aptariamų apelianto argumentų plačiau nepasisako.
20. Teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
22. CPK 98 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikiami iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Ieškovė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas nepareiškė, jas pagrindžiančių dokumentų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidos jai nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.