- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-18
- Bylos Nr.
- e2A-215-553/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00577-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Aldona Tilindienė, Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Atsakovas
- V. F.
- Trečiasis asmuo
- D. Š.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Astos Radzevičienės ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „NT Kapitalas“ ieškinį atsakovui V. F. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo D. Š..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl bendrovės vadovo civilinės atsakomybės taikymo.
Šalies argumentai
2. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 45 241,86 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 25 d. nutartimi UAB „NT Kapitalas“ (toliau – ir bendrovė) iškėlė bankroto bylą. Bendrovės vadovu nuo 2014 m. gegužės 14 d. iki 2016 m. birželio 13 d. buvo atsakovas, o nuo 2016 m. birželio 14 d. iki bankroto bylos iškėlimo – trečiasis asmuo D. Š.. Bankroto administratorius nustatė, kad bendrovės kasoje 2016 m. rugpjūčio 16 d. buvo 45 241,86 Eur, kurių atsakovas trečiajam asmeniui neperdavė. Atsakovas nevykdė savo pareigos perduoti kitam vadovui bendrovės kasoje esančių pinigų, buvo nelojalus juridiniam asmeniui, painiojo juridinio asmens turtą su savo turtu, atsakovo veiksmai prieštaravo juridinio asmens tikslams ir interesams. Atsakovas yra atsakingas už tai, kad vėlesniam bendrovės vadovui kasoje buvusių 45 241,86 Eur neperdavė, bendrovė susidūrė su mokumo problemomis ir buvo priversta inicijuoti bankroto procesą. Atsakovas padarė bendrovei ir jos kreditoriams 45 241,86 Eur žalą.
Atsiliepimas
4. Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad 2015 m. rugsėjo 1 d. bendrovės kasos likutis sudarė 10 837,67 Eur, todėl jis laikotarpiu iki 2016 m. birželio 13 d. negalėjo išaugti daugiau kaip keturis kartus. Taip pat nurodė, kad 2015 metais iš bendrovės kasos pagal du paprastuosius vekselius buvo paskolinta 21 800 Eur UAB „Liuksų ekspertai“, todėl kasos likutis, kurį prašoma priteisti iš atsakovo, turi būti sumažintas UAB „Liuksų ekspertai“ paskolinta 21 800 Eur suma. Taip pat kasos likutis, kurį prašoma priteisti iš atsakovo, turi būti sumažintas UAB „Alliance Cargo Baltic“ laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 8 d. iki 2016 m. gegužės 27 d. pagal UAB „Alliance Cargo Baltic“ kasos pajamų orderius išmokėta 28 435 Eur suma.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino; priteisė iš atsakovo ieškovei 45 241,22 Eur skolos ir 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nurodė, kad teismo posėdyje atsakovas pripažino, jog kasos priėmimo perdavimo aktas tarp jo ir trečiojo asmens nepasirašytas ir lėšos nei grynaisiais pinigas, nei sąskaitose neperduotos. Iš bendrovės kasos knygos matyti, kad atsakovo vadovavimo įmonei paskutinę dieną kasoje turėjo būti 45 241,86 Eur grynųjų pinigų. Pradėjęs eiti vadovo pareigas 2016 m. birželio 14 d. trečiasis asmuo į bendrovės kasą įnešė 2 860,62 Eur, darbo užmokesčiui išleista 2 660,82 Eur, taip pat į bendrovės kasą įnešta 489,36 Eur. Šie duomenys patvirtina, kad, trečiajam asmeniui perėmus vadovavimą, realiai grynųjų pinigų bendrovės kasoje nebuvo. Atsakovas nepagrįstai prašo sumažinti kasos likutį UAB „Liuksų ekspertai“ paskolinta 21 800 Eur suma bei 28 435 Eur suma pervesta UAB „Alliance Cargo Baltic“. Pagal UAB „Liuksų ekspertai“ pirmąjį vekselį 9 300 Eur sumai gautas vykdomasis įrašas, pagal kurį antstolis atlieka vykdomuosius veiksmus, o pagal antrąjį vekselį 12 500 Eur sumai skola priteista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-25023-592/2016. Teismas iš pateiktų avanso apyskaitų nustatė, kad UAB „Alliance Cargo Baltic“ buvo pervesta 28 435 Eur, ši suma priteista ieškovei Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimu. Teismo vertinimu, ši aplinkybė neatleidžia atsakovo nuo pareigos grąžinti bendrovei išgrynintus ar iš kasos gautus pinigus, nes 28 435 Eur suma yra įtraukta į avanso apyskaitą kaip suma, už kurios panaudojimą atsakovas yra atsiskaitęs. Teismas nurodė, kad UAB „Alliance Cargo Baltic“ 28 435 Eur avanso suma buvo išmokėta iš pinigų, kuriuos atsakovas išsigrynino iš bendrovės banko sąskaitos ar pasiėmė iš kasos (KIOEUR015, KIOEUR016, KIOEUR017, KIOEUR021, KIOEUR024, KIOEUR025, KIOEUR026, KIOEUR027, KIOEUR035). Atsakovas atsiskaitė pagal avanso apyskaitą jam išmokėtais bendrovės pinigais, todėl atsakovo argumentai, kad kasos likutis turi būti sumažintas UAB „Alliance Cargo Baltic“ išmokėtu 28 435 Eur avansu yra nepagrįstas. Teismas sprendė, kad ieškovė įrodė, jog atsakovas iš bendrovės kasos yra paėmęs ginčo sumą ir jos negražinęs bei nėra pateikęs ataskaitos ir įrodymų, apie 45 241,22 Eur sumos panaudojimą bendrovės reikmėms ar kad iš šios sumos dalis pinigų panaudota paskoloms suteikti pagal jo nurodomus vekselius. Todėl teismas ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovo 45 241,22 Eur sumą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovas (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas klaidingai vertino bylos aplinkybes, todėl priėmė neteisingą sprendimą.
7.2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad 2015 metais iš bendrovės kasos pagal du paprastuosius vekselius buvo paskolinta UAB „Liuksų ekspertai“ 21 800 Eur suma. Dėl 9 300 Eur vekselio yra gautas vykdomasis įrašas, o pagal antrąjį vekselį 12 500 Eur sumai 2016 m. lapkričio 8 d. priimtas teismo sprendimas. Minėti vykdomasis įrašas ir teismo sprendimas patvirtina, kad 21 800 Eur bendrovės lėšų buvo paskolinta, t. y. panaudota bendrovės reikmėms, todėl šiai sumai turi būti mažinamas bendrovės kasos likutis, už kurį apeliantas atsakingas.
7.3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad avanso apyskaitoje 2016 m. birželio 13 d. nurodyta, jog apelianto žinioje grynųjų pinigų likutis yra neigiamas, t. y. - 6 204,76 Eur. Tai reiškia, kad bendrovė buvo šią sumą skolinga atsakovui, tačiau nutraukus darbo santykius 2016 m. birželio 13 d. atsakovui minėta suma negrąžinta. Kompensavus minėtą sumą, kasos likutis, už kurį apeliantas atsakingas, turi būti sumažintas.
Atsiliepimas
8. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas priėmė teisėtą ir finansinės apskaitos dokumentais pagrįstą sprendimą, todėl nėra pagrindo jį naikinti ar keisti.
Šalies argumentai
8.2. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad neperduotų bankroto administratoriui bendrovės kasoje buvusių pinigų suma turi būti sumažinta 21 800 Eur suma, nes tokia suma buvo paskolinta UAB „Liuksų ekspertai“. Byloje nėra duomenų, kad minėti pinigai buvo išmokėti iš bendrovės kasos, o apelianto argumentus paneigia finansinės apskaitos dokumentai (kasos knyga, avanso apyskaita).
8.3. Apeliantas, prašydamas kasoje buvusią pinigų sumą sumažinti 6 204,76 Eur avanso apyskaitoje užfiksuota suma, iš esmės reikalauja, kad teismas nesivadovautų imperatyviomis įstatymo nuostatus, taikytų įskaitymą, kurį draudžia Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatos. Tokie apelianto reikalavimai neteisėti bei pažeidžiantys kitų kreditorių interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
10. Byloje nustatyta, kad 2016 m. spalio 25 d. nutartimi bendrovei iškelta bankroto byla, jos vadovais skirtingai laikotarpiais buvo: apeliantas nuo 2014 m. gegužės 14 d. iki 2016 m. birželio 13 d. ir trečiasis asmuo nuo 2016 m. birželio 14 d. iki bankroto bylos iškėlimo. Bankroto administratorius teigia, kad bendrovės kasoje 2016 m. birželio 14 d. buvo 45 241,86 Eur suma, kurios apeliantas trečiajam asmeniui nėra perdavęs, todėl apeliantas šiais veiksmais padarė bendrovei ir jos kreditoriams 45 241,86 Eur žalą. Ieškovė pareiškė ieškinį apeliantui dėl bendrovei neperduotų lėšų priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu, padavė apeliacinį skundą.
11. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pvz., CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 ir 314 straipsniai), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą ir kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo nustatytos ribos gali būti peržengtos tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas. Taigi, apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apelianto prašymas) bei apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).
12. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, jų nenurodė ir apeliantas. Taip pat teisėjų kolegija nenustatė ir aplinkybių, leidžiančių peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas paduoto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
13. Ieškovė reikalavimą atlyginti patirtus nuostolius pareiškė apeliantui kaip bendrovės buvusiam vadovui. Pažymėtina, kad juridinio asmens valdymo organams nevykdant ar netinkamai vykdant jų kompetencijai priskirtas pareigas, jiems, be kitų atsakomybės rūšių, gali kilti civilinė atsakomybė. Juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, t. y. pareigas veikti išimtinai juridinio asmens interesais (CK 2.87 straipsnis), ir šių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia valdymo organo nario atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį. Bendrovė, manydama, kad jos valdymo organo narys netinkamai vykdė savo pareigas ar jų neįvykdė ir dėl to bendrovei buvo padaryta žala, turi teisę reikalauti, kad toks valdymo organo narys šią žalą atlygintų (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Sprendžiant apelianto, kaip buvusio bendrovės vadovo, civilinės atsakomybės taikymo klausimą būtina nustatyti ne tik tai, ar ieškinyje nurodyti apelianto veiksmai (neveikimas) buvo neteisėti, t. y. ar jais buvo pažeista apelianto pareiga juridinio asmens ir kitų jo organų narių atžvilgiu elgtis sąžiningai ir protingai arba neįvykdyti ar netinkamai įvykdyti įstatymų reikalavimai, bet ir tai, ar bendrovei buvo padaryta reali žala, o jeigu žala buvo padaryta, tai ar ji atsirado būtent dėl ieškinyje nurodytų apelianto veiksmų (neveikimo) (CK 6.246 - 6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovė privalo įrodyti neteisėtus apelianto veiksmus, padarytos žalos faktą bei priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Nustačius, kad asmuo atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovė neprivalėtų įrodinėti, kad apeliantas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, privalo apeliantas.
14. Nagrinėjamu atveju ieškovė neteisėtus apelianto veiksmus grindė aplinkybėmis, jog apeliantas neperdavė naujajam bendrovės vadovui (trečiajam asmeniui) kasos knygoje užfiksuotos 45 241,86 Eur sumos ir todėl bendrovė patyrė 45 241,86 Eur žalą. Apeliantas, nesutikdamas su jam reiškiamu reikalavimu, teigė, kad ieškovės prašoma priteisti suma turi būti sumažinta UAB „Liuksų ekspertai“ paskolinta 21 800 Eur suma bei UAB „Alliance Cargo Baltic“ kasos pajamų orderiais išmokėta 28 435 Eur suma. Su šiais apelianto argumentais pirmosios instancijos teismas nesutiko ir, nustatęs, kad apeliantas iš bendrovės kasos paėmė 45 241,86 Eur sumą, jos negrąžino bei nepateikė įrodymų apie jos panaudojimą bendrovės reikmėms, ieškinį tenkino. Apeliantas apeliaciniame skunde nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia tuo, kad bendrovės kasoje nurodyta suma (45 241,86 Eur) turi būti sumažinta 21 800 Eur paskolinta suma UAB „Liuksų ekspertai“ ir 6 204,76 Eur bendrovės įsiskolinimo apeliantui suma. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo sutikti su apelianto apeliaciniame skunde nurodomais argumentais.
15. Pažymėtina, kad apeliantas, prašydamas sumažinti ieškovės prašomą priteisti bendrovės kasos likutį pirmiau nurodytomis sumomis, iš esmės neginčija nei bendrovės kasos knygoje 2016 m. birželio 14 d. fiksuotos sumos fakto, nei jos dydžio (45 241,86 Eur) bei pripažįsta, kad apeliantas šia suma disponavo ir jos trečiajam asmeniui, pradėjusiam eiti bendrovės vadovo pareigas nuo 2016 m. birželio 14 d., neperdavė. Šias aplinkybes apeliantas pripažino (patvirtino) 2018 m. vasario 6 d. teismo posėdyje. Todėl apeliantas turi pagrįsti minėtos sumos grąžinimą bendrovei ar panaudojimą jos reikmėms.
16. Apeliantas nurodo, kad iš bendrovės kasos 2015 metais pagal du paprastuosius vekselius UAB „Liuksų ekspertai“ buvo paskolintos 9 300 Eur ir 12 500 Eur sumos. Apelianto teigimu, tai patvirtina, kad 21 800 Eur bendrovės lėšų buvo panaudoti bendrovės reikmėms, todėl šia suma turi būti mažinamas ieškinio reikalavimas. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Apeliantas nepateikė duomenų, kad bendrovė 21 800 Eur sumą UAB „Liuksų ekspertai“ paskolino (išmokėjo) iš bendrovės kasos. Vien tai, kad bendrovė paskolino UAB „Liuksų ekspertai“ 21 800 Eur dar neįrodo, jog ši suma buvo išmokėta būtent iš bendrovės kasos. Byloje esantys rašytiniai įrodymai – kasos knyga ir avanso apyskaitos, apelianto nurodomų aplinkybių nepatvirtina, nes jose 2015 metais neužfiksuotas nei 9 300 Eur, nei 12 500 Eur išmokėjimas iš bendrovės kasos. Be to, UAB „Liuksų ekspertai“ paprastąjį vekselį 12 500 Eur sumai išdavė 2015 m. gegužės 28 d., tačiau kasos knygoje 2015 m. gegužės 15 d. ir 2015 m. gegužės 31 d. pradžiai likutis – 2 469,88 Eur, todėl darytina išvada, kad 12 500 Eur suma iš bendrovės kasos negalėjo būti išmokėta. Atsižvelgiant į tai, kad byloje neįrodytas 21 800 Eur sumos iš bendrovės kasos išmokėjimas (paskolinimas) UAB „Liuksų ekspertai“, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo šia suma mažinti ieškovės reiškiamo reikalavimo, kuris grindžiamas būtent bendrovės kasos likučio – 45 241,86 Eur, neperdavimu nei trečiajam asmeniui, nei bankroto administratoriui.
17. Apeliantas nepagrįstai prašo sumažinti skundžiamu sprendimu priteistą žalos dydį 6 204,76 Eur suma, kurią, apelianto teigimu, bendrovė yra skolinga apeliantui. Visų pirma, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), o CPK 312 straipsnyje imperatyviai draudžiama apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta būtent pirmosios instancijos teisme, ir būtent šiam teismui pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Tokiu atveju apeliaciniame skunde pateikti argumentai dėl priteisto kasos likučio sumažinimo avanso apyskaitoje užfiksuota 6 204,76 Eur bendrovės skola apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtini, nes pirmosios instancijos teisme apeliantas šiomis aplinkybėmis nesirėmė ir jos pirmosios instancijos teismo nebuvo vertinamos. Pažymėtina, kad jei bendrovė apeliantui yra skolinga, tai pastarasis turi teisę pareikšti savo reikalavimus bendrovei, prašydamas įtraukti jį į bendrovės kreditorių sąrašą ir patvirtinti atitinkamo dydžio kreditorinį reikalavimą.
18. Nors apeliaciniu skundu apeliantas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti, tačiau skunde nenurodo jokių argumentų, kuriais grindžia nesutikimą su likusios sumos 17 237,10 Eur (45 241,86 Eur – 21 800 Eur – 6 204,74 Eur) priteisimu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nusako ne tik apeliacinio skundo dalykas (prašymas), bet ir apeliacinio skundo pagrindas, t. y. argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas, ir į apelianto nurodomą apeliacinio skundo pagrindą, sprendžia, kad minėta sprendimo dalis nagrinėjamu skundu nėra skundžiama (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties
19. Apibendrinus išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė visas sąlygas apelianto civilinei atsakomybei taikyti (šios nutarties 13 punktas), o apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.