Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Būdamas girtas atsakovas namuose kelia triukšmą. Ne kartą yra panaudojęs fizinį, taip pat psichologinį smurtą tiek prieš ją, tiek prieš vaikus. Dėl fizinio smurto naudojimo prieš sūnų L. Š., grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, atsakovas buvo pripažintas kaltu ir nuteistas. Dėl triukšmo kėlimo, durų užrakto išlaužimo, necenzūrinių žodžių vartojimo nepilnametės dukters S. Š. akivaizdoje, atsakovas buvo nubaustas administracine tvarka. Toks atsakovo elgesys akivaizdžiai kenkia nepilnametei dukrai, kuri negali jaustis saugiai, gyvena baimėje ir įtampoje. Kiti du vaikai jau yra pilnamečiai ir gyvena atskirai.

Pastaruosius kelis metus nors ir tebegyvena tame pačiame name, tačiau skirtingose patalpose. Nebegyvena santuokinio gyvenimo, nebetvarko bendro ūkio, nepalaiko artimų santykių. Netinkamas atsakovo elgesys šeimoje tęsėsi daug metų, kol apsisprendė nutraukti santuoką. Supratęs, kad jos ketinimai nutraukti santuoką yra rimti atsakovas jau keletą mėnesių: nebegeria, į namus grįžta blaivus. Vienok, atkurti normalius santykius šeimoje nebeįmanoma, viskas yra per toli pažengę, jų santykiai yra nutrūkę negrįžtamai, dėl daug metų trukusio atsakovo girtavimo ir agresyvumo. Tarp jų nebeliko jokio ryšio, ji nebepasitiki ir nebetiki, kad jis pasikeis. Atsakovas nesutinka santuokos nutraukti bendru sutikimu. Laiko, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kuri pasireiškė jo nuolatiniu piktnaudžiavimu alkoholiu, neprisidėjimu prie šeimos materialinio išlaikymo, psichologinio ir fizinio smurto naudojimo prieš šeimos narius. Termino susitaikyti nustatymas būtų beprasmis ir netikslingas.

S. Š. tebėra nepilnametė. Duktė nuo pat gimimo gyvena su ja. Dukrai sukaks 15 metų. Duktė žino, kad ji apsisprendė nutraukti santuoką su tėvu. Ji suvokia situaciją, tai priima kaip neišvengiamybę ir po santuokos nutraukimo be jokių svarstymų ir abejonių nori gyventi kartu su ja. Jos noras yra suprantamas ir atitinka jos interesus. Su dukterimi yra labai artimos. Ji nuo gimimo ja rūpinasi, prižiūri ir auklėja. Nėra jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių dukters gyvenamoji vieta negalėtų būti nustatyta su ja. Atsižvelgiant į dukters norą gyventi su ja bei jos interesus, dukters gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su ja.

Atsakovo santykiai su nepilnamete dukterimi yra normalūs tik tada, kai jis yra blaivus. Jų dukra jau yra tokio amžiaus, kad pati gali nuspręsti, kada ir kokiu būdu bendrauti su savo tėvu. Dėl šios priežasties detali nepilnametės dukters ir tėvo bendravimo tvarka nėra nustatoma.

Ji dirba (duomenys neskelbtini). Vidutinis jos darbo užmokestis yra šiek tiek daugiau nei 700,00 Eur per mėnesį. Duktė S. Š. mokosi (duomenys neskelbtini). Būtinoms dukters vystymosi sąlygoms sudaryti reikalinga 300,00 Eur kas mėnesį. Iš atsakovo turėtų būti priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur kas mėnesį. Dukteriai iki pilnametystės liko 37 mėnesiai. Priteisus išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur kas mėnesį, susidarytų 5550,00 Eur suma. Atsakovas pirmoje santuokoje susilaukė dviejų vaikų ir nors išlaikymas jiems buvo priteistas, atsakovas jo nemokėjo. Nėra vilčių, kad atsakovas teiks materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis ir savo nepilnametei dukteriai S. Š.. Dėl šios priežasties dalis išlaikymo turėtų būti priteista atsakovui K. Š. tenkančiu turtu. Jam tenkančio turto vertė – 1451,00 Eur. Likusią išlaikymo dalį – 4099,00 Eur (5550-1 451=4099 Eur), prašo priteisti po 110,78 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (4099:37=110,78 Eur).

Gyvendami su atsakovu santuokoje, įgijo šiuos nekilnojamuosius daiktus: 1) (duomenys neskelbtini), esantį gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 526,00 Eur, viešame registre įregistruotą Nr. (duomenys neskelbtini) S. Š. vardu, 1999-11-15 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu su priklausiniais-viraline, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 80,00 Eur, malkine, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 27,00 Eur, kluonu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 49,00 Eur, tvartu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 179,00 Eur ir kiemo statiniais, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 54,00 Eur; 2) (duomenys neskelbtini) esantį 0.2400 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 267,00 Eur, viešame registre įregistruotą Nr. (duomenys neskelbtini) S. Š. vardu, 1999-11-15 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu; 3) (duomenys neskelbtini) esantį 1.7473 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 967,00 Eur, viešame registre įregistruotą Nr. (duomenys neskelbtini) S. Š. vardu, 2013-12-20 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. llSU-(14.11.53.)-768 ASR2875 pagrindu; 4) (duomenys neskelbtini) esantį 1.5178 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 753,00 Eur, viešame registre įregistruotą Nr. (duomenys neskelbtini) S. Š. vardu, 2011-07-28 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Bendra santuokoje įgyto nekilnojamojo turto vertė – 2902,00 Eur.

Prašo teismą santuokoje įgytą turtą padalyti lygiomis dalimis, priteisiant kiekvienam po 1/2 dalį turto, kas pinigine išraiška sudaro po 1 451,00 Eur kiekvienam. Kilnojamuosius daiktus pasidalysime bendru sutarimu. Sau priteisti išlaikymą iš atsakovo neprašo. Ji kreditorių neturi. Už atsakovo K. Š. įsiskolinimą (paskirtos baudos už eismo įvykį nesumokėjimą) areštas yra uždėtas (duomenys neskelbtini) esantiems 1.7473 žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1.5178 ha žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Išieškojimą vykdo antstolė E. R. Skoliniai įsipareigojimai yra susiję išimtinai su atsakovo asmeniu, todėl nutraukus santuoką, šiuos įsipareigojimus vykdys asmeniškai K. Š.. Po santuokos nutraukimo pasilieka santuokinę pavardę – Š. (b. l. 40-42).

Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, viešo paskelbimo būdu.

Išvadą teikianti institucija Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Vaiko teisių apsaugos skyrius) 2018-10-09 pateikė teismui išvadą Nr. 4SD-1522, kurioje nurodė, kad įvertinusi ieškovės šeimos gyvenimo ir buities sąlygas, atsižvelgdama į motinos gebėjimus tenkinti dukters poreikius, į S. Š. išsakytą norą gyventi su mama, į ieškovės pateiktus duomenis neigiamai charakterizuojančius atsakovą, mano, kad S. Š. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų nepilnametės interesus. Iš pokalbio su atsakovu, darytina išvada, kad jis žino apie ieškovės ketinimus prisiteisti išlaikymą dukrai, tačiau nesiėmė jokių aktyvių veiksmų išsakyti savo nuomonę, poziciją šiuo klausimu, nepateikė įrodymų apie savo materialinę padėtį ar kitas objektyvias kliūtis prašomam išlaikymui keisti, todėl Tarnyba, mano, kad ieškovės prašomas išlaikymas dukrai yra pagrįstas. Iš S. Š. pasakojimų susidaro nuomonė, kad atsakovas galimai turi priklausomybę alkoholiui, nepilnametė jautriai reaguoja į tėvo girtavimus, bendravimas su neblaiviu tėvu jai yra nemalonus, verčia ją jaustis nejaukiai, atsakovo gyvenamosios vietos nežino net jo artimiausi žmonės, Tarnybai kelia abejonių, ar atsakovas gebės užtikrinti saugią socialinę aplinką dukrai, todėl manytina, kad yra pakankamai priežasčių riboti tėvo ir dukters bendravimo tvarką (pvz. nenumatyti galimybės tėvui pasiimti dukterį su nakvyne) (b. l. 61-64).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė S. Š. ir atsakovas K. Š. (duomenys neskelbtini) Kelmės rajono valdybos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Šalys augina nepilnametę dukrą S. Š., gimusią (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuri gyvena su ieškove (b. l. 8, 13). Dukra mokosi (duomenys neskelbtini) 8 klasėje (b. l. 14). Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), gauna pastovias pajamas ( b. l. 15-17). Šalys santuokos metu įgijo nekilnojamo turto: gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kluoną, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus kiemo statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 19-20), žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 21), žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 22), žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 24-25). Registruotų transporto priemonių šalys neturi (b. l. 26-27). Atsakovas K. Š. 2012-05-08 Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu dėl to, kad sukėlė fizinį skausmą ir grasino susidoroti su sūnumi L. Š. ir ieškove S. Š., ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių viešųjų darbų bausme (b. l. 29-30). Taip pat K. Š. 2014-04-07 Raseinių rajono apylinkės teismo nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 1 dalį dėl to, kad būdamas neblaivus namuose konfliktavo su sutuoktine, vartojo necenzūrinius žodžius, išlaužė durų užraktą, triukšmavo mažametės dukters S. Š. akivaizdoje (b. l. 31). Antstolė E. R. vykdė 1303,29 Eur skolos (administracinės nuobaudos) išieškojimą iš atsakovo K. Š.. Vykdomoji byla užbaigta 2018-09-10 patvarkymu (b. l. 65).

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi, ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. CK 3.61 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Atsakovas K. Š. tokių duomenų byloje nenurodė. Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Pagrindinės sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas.

Nagrinėjamu atveju ieškovė, pareikšdama ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nurodė, jog jų santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis pažeidė sutuoktinio pareigas. Ieškovė pagrindine santuokos iširimo priežastimi nurodė atsakovo netinkamą elgesį: atsakovas ilgą laiką ir nuolatos piktnaudžiauja alkoholiu, visiškai nesirūpina šeima, neprisideda prie šeimos gerovės materialiai. Taip pat ne kartą jos atžvilgiu naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, netinkamai elgėsi prie nepilnametės dukters, smurtavo prieš jų sūnų. Šių ieškovės nurodytų aplinkybių atsakovas byloje nepaneigė. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo ar abiejų sutuoktinių kaltės. Tačiau atsakovas bylos nagrinėjimo metu užėmė pasyvią poziciją, teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jokių duomenų, pagrindžiančių ieškovės ar jų abiejų kaltę dėl santuokos iširimo nepateikė, taip pat nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių dėl šeimos iširimo priežasčių. Šios aplinkybės patvirtina atsakovo abejingumą šeimai, prioriteto gyvenime teikimą ne šeimos poreikiams. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją dėl santuokos iširimo priežasčių. Ieškovės nurodytas byloje aplinkybes patvirtina byloje ištirti rašytiniai įrodymai.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė ieškinyje prašo, kad nutraukus santuoką palikti jai santuokos metu turėtą pavardę – Š.. Ieškovės prašymas tenkintinas, po santuokos nutraukimo paliktinos pavardės: S. Š. – „Š.“, K. Š. – „Š.“.

Ieškovė sau išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Byloje pripažinus, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, atsakovas neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).

Civilinio kodekso 3.127 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nutraukiant santuoką, sutuoktinių turtas dalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

Byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad santuokos metu šalys įgijo gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kluoną, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus kiemo statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 19-20), žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 21), žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 22), žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 24-25).

Atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamas turtas įgytas santuokos metu, byloje nėra ginčo dėl turto padalinimo, taip pat nenustačius aplinkybių, dėl kurių galimas nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, šalių turtas dalintinas lygiomis dalimis. Po santuokos nutraukimo šalims asmeninės nuosavybės teise atitenka po ½ dalį nekilnojamo turto, įgyto santuokos metu.

Ieškovė nurodė, kad atsakovas turi įsiskolinimų, kuriuos vykdo antstolė E. R., tačiau kaip buvo nustatyta bylos nagrinėjimo metu, vykdomoji byla jau yra baigta, atsakovui pilnai sumokėjus skolą (b. l. 65). Taigi nagrinėjamu atveju nei viena šalis kreditorinių įsipareigojimų neturi.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu arba kilus ginčui vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1, 2 dalys). Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų teismas paprastai įvertina vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgdamas į vaiko amžių, įprastą gyvenimo būdą, tėvų gyvenimo sąlygas, būdą, užimtumą ir t. t. Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiko auklėjime ir ugdyme įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis).

Šalių nepilnametė dukra gyvena kartu su motina. Atsakovas ja nesirūpina, neteikia materialinio išlaikymo, nepateikė atsiliepimo į ieškinį, atsikirtimų, įrodymų apie gyvenimo sąlygas. Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje pateikė informaciją, kad nepilnametė S. Š. išreiškė norą gyventi kartu su mama. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad mergaitė yra paauglė, gali tinkamai suformuluoti ir išreikšti savo nuomonę, nepilnametės S. Š. gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina, jos gyvenamojoje vietoje.

Pagal CK 3.169 straipsnio 2 dalyje, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Remiantis CK 3.170 straipsnio 4 dalimi, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia, teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas grindžiamas vaiko poreikiu turėti stabilią namų aplinką, kurio neatitiktų pernelyg dažnas gyvenamosios vietos kaitaliojimas.

Nagrinėjamu atveju atsakovas byloje elgiasi pasyviai, nuomonės dėl bendravimo tvarkos su dukra neišreiškė. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad detali bendravimo tvarka neturėtų būti nustatoma, nes dukra jau yra tokio amžiaus, kuomet gali pati nuspręsti kada ir kokiu būdu bendraus su savo tėvu. Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad nepilnametė jautriai reaguoja į tėvo girtavimus, bendravimas su neblaiviu tėvu jai yra nemalonus, verčia ją jaustis nejaukiai, todėl Vaiko teisių apsaugos skyriui kelia abejonių, ar atsakovas gebės užtikrinti saugią socialinę aplinką dukrai, todėl mano, kad yra pakankamai priežasčių riboti tėvo ir dukters bendravimo tvarką (pvz. nenumatyti galimybės tėvui pasiimti dukterį su nakvyne).

Ieškovė išlaikymą nepilnametei dukrai prašo priteisti iš atsakovo periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 110,78 Eur ir atsakovui tenkančia turto dalimi.