Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2S-408-1042/2023

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-08-16
Bylos Nr.: e2S-408-1042/2023
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Aleksandras Rusakas
Ieškovas: T. K.
Atsakovas: D. K.

Kategorijos

3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui

Civilinė byla Nr. e2S-408-1042/2023Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05290-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; 2.3.2.5; 3.3.2.3.;3.3.2.4.; 3.3.2.5. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 16 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aleksandras Rusakas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria išspręsti ieškovo T. K. ir atsakovės D. K. prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo T. K. ieškinį atsakovei D. K., institucijai, teikiančiai byloje išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių dėl kito sutuoktinio kaltės ir atsakovės D. K. priešieškinį ieškovo T. K. atžvilgiu dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo T. K. ieškinį atsakovei D. K., institucijai, teikiančiai byloje išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių dėl kito sutuoktinio kaltės ir atsakovės D. K. priešieškinis ieškovo T. K. atžvilgiu dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių reikalavimų.

2. Atsakovė D. K. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo įpareigoti ieškovą T. K. gyventi skyrium nuo atsakovės ir jų su ieškovu nepilnamečių vaikų. Pažymėjo, kad ieškovas konfliktuoja su atsakove, garsiai šūkauja, triukšmauja, plūsta ją necenzūriniais žodžiais ir vadina ją nepagarbiais žodžiais jų vaikų akivaizdoje, prieš atsakovę fiziškai smurtavo, dėl ko yra vykdomas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (smurtas artimoje aplinkoje), ieškovas prieš atsakovę nuolat, sistemingai naudoja tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą, dėl ko kentėjo ir kenčia ne tik ji, bet ir jų nepilnamečiai vaikai, todėl dėl konfliktiško atsakovo būdo bei netinkamo elgesio yra būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaikų ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų pasaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų ar vieno sutuoktinio teisės, t. y. kai vienas iš sutuoktinių naudoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, dėl to gyvenimas kartu ar lankymasis tam tikrose vietose gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Atsakovė teismui taip pat nurodo, kad ieškovui nebegalioja minėtame ikiteisminiame tyrime, pradėtame dėl ieškovo fizinio smurto prieš atsakovę, paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo jos nuo (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) iki prašymo pateikimo teismui ieškovas gyvena skyrium nuo atsakovės ir nuo jų nepilnamečių vaikų. Nebegaliojant pirmiau aptartai kardomajai priemonei ieškovas formaliai gali grįžti pas atsakovę su vaikais į namus gyventi, dėl ko būtų esmingai pažeistos jos ir jų su ieškovu nepilnamečių vaikų teisės bei teisėti interesai. Nepritaikius prašomos laikinosios apsaugos priemonės ieškovas vėl šeimoje kels konfliktus, bus didžiulė įtampa, stresas, ir jų nepilnamečiai vaikai bus labai nesaugūs. Vėl tęsis atsakovės įžeidinėjimas, keiksmai, dėl ko ji ir jų nepilnamečiai vaikai nebeturės ramybės.

Šalies argumentai

3. Ieškovas T. K. nesutinka su atsakovės prašymu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir įpareigoti atsakovę D. K. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos netrukdyti jam naudotis žemės sklypu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini) ir jame esančiu gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini) bei įpareigoti atsakovę perduoti ieškovui šio gyvenamojo namo lauko durų raktų komplektą.

4. Ieškovas nurodė, kad byloje nėra duomenų ar įrodymų, jog jo bendravimas su vaikais kenktų vaikų interesams, darytų jiems neigiama įtaką, jų atžvilgiu naudotų fizinį ar psichologinį smurtą ar jo gyvenimas gyvenamajame name pažeistų vaikų teises į saugią gyvenamąją aplinką. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie kokią nors jo elgesiu vaikams (normaliam kasdieniam gyvenimui, vaikų normaliai raidai, emocinei ir fizinei sveikatai) padarytą žalą. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) ikiteisminiame tyrime buvo priimtas nutarimas dėl rašytinio pasižadėjimo neišvykti, kuriuo yra įpareigojamas nepasišalinti iš savo gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), t. y. yra įpareigojamas gyventi šiuo adresu. Ieškovas nurodė, kad atsakovė buvo nubausta administracine tvarka dėl to, kad (duomenys neskelbtini) panaudojo tėvų valdžią priešingai sūnaus J. K. interesams (sūnaus J. K. akivaizdoje atsakovė keikė ieškovą necenzūriniais žodžiais). Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovo ir atsakovės santykiai būtų tokie konfliktiški, kad jie, atsakovei elgiantis protingai ir racionaliai, negalėtų kartu gyventi (duomenys neskelbtini) kv. m. name. Kito tinkamo gyventi būsto ar kitos jam nuosavybės teise priklausančios gyvenamos patalpos neturi, o ją įsigyti ar nuomotis niekaip neleidžia finansinė padėtis. Butas, kuriame glaudėsi priverstinio gyvenimo skyrium metu, yra mamos D. K., jame jau daug metų įprastai kartu su mama gyvena ieškovo brolis L. K.. Atitinkamai, butas, kurio gyvenamasis plotas yra tik 31 kv. m., nėra pritaikytas trijų suaugusių žmonių ilgalaikiam ar nuolatiniam gyvenimui. Pritaikius atsakovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę proceso šaliu interesų pusiausvyros principas būtu pažeistas. Būtų pažeistos jo teisės ir apribotos galimybės pagal 2023-03-08 nutartį kelias paras nepertraukiamai bendrauti su savo vaikais.

5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau - Skyrius) pateikė nuomonę dėl atsakovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurioje nurodė, kad šalių santykiai yra konfliktiški, tačiau vien ta aplinkybė, kad šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, ar vienareikšmei išvadai, jog ieškovo veiksmai yra sukeliantys nepilnamečiams vaikams psichologinę įtampą, kenkiantys jų psichologinei būsenai, socialinei raidai, pažeidžiantys jų teisę augti saugioje ir ramioje aplinkoje. Šiuo metu nėra duomenų, kad ieškovas žiauriai elgiasi su vaikais, pažeidžia jų interesus, kad tėvo ir vaikų bendravimas gali turėti žalingų vaikams pasekmių, kad vaikų buvimas tėvo aplinkoje kelia riziką ar yra jiems nesaugus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. gegužės 8 d. nutartimi atsakovės D. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo įpareigojo ieškovą T. K. gyventi skyrium nuo atsakovės D. K. ir šalių nepilnamečių vaikų, gyvenančių (duomenys neskelbtini), nedraudžiant ieškovui su vaikais bendrauti, kaip nustatyta laikinosiomis apsaugos priemonėmis; ieškovo T. K. prašymo netenkino.

7. Teismas nustatė, kad tarp nepilnamečių vaikų tėvų yra susiklostę konfliktiški santykiai, vyksta nuolatiniai tarpusavio ginčai, į gyvenamąją vietą buvo kviečiami ir policijos pareigūnai. Ieškovui atvykstant į ginčo namus, tarp ginčo šalių prasideda konfliktai ir barniai, į šalių tarpusavio konfliktines situacijas įtraukiami ir nepilnamečiai vaikai, kurie priversti ne tik matyti konfliktuojančius tėvus, bet ir dalyvauti jiems sprendžiant tarpusavio ginčus. Teismo vertinimu, konfliktinių situacijų tikimybė, ieškovui gyvenant su šalių nepilnamečiais vaikais ir atsakove viename name, išlieka ir gali tik padidėti, kadangi šalys šiuo metu dėl skyrybų proceso, ambicijų, didelės vertės turto dalybų negeba šaltai ir racionaliai viena į kitą reaguoti, kultūringai bendrauti. Teismas pažymėjo, kad ieškovo atžvilgiu yra vykdomas ikiteisminis tyrimas dėl galimo smurto atsakovės atžvilgiu. Duomenų apie tai, kad tyrimas nutrauktas, o kaltinimai ieškovui nepasitvirtino, į bylą nepateikta. Ikiteisminio tyrimo byloje ieškovui 3 mėnesius buvo taikoma kardomoji priemonė gyventi skyrium nuo atsakovės ir tai įgyvendinti kardomąją priemonę ieškovui netrukdė. Ieškovas taip pat baustas administracine tvarka už necenzūrinių žodžių vartojimą šešių mėnesių laikotarpiu atsakovės atžvilgiu, vaikų akivaizdoje. Teismas vertino, kad netinkamas ieškovo elgesys yra ne pavieniu atveju, bet sistemingai.

8. Įvertinęs bylos duomenis teismas nenustatė, kad ieškovas neigiamai elgtųsi su pačiais vaikais. Tačiau pažymėjo, kad vaikams pakankamą neigiamą psichologinę įtaką daro ieškovo nuolatiniai grubūs konfliktai su atsakove, kuriuos vaikai priversti matyti ar girdėti. Dėl ko kyla reali grėsmė nepilnamečių vaikų teisei gyventi ramioje, pastovioje ir saugioje aplinkoje. Nepritaikius atsakovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, padidėja tiek fizinės, tiek psichologinės žalos atsakovei ir vaikams atsiradimo (padidėjimo) tikimybė. Ginčo name esant abiem tėvams būtų pažeidžiami vaikų interesai, tėvai neužtikrintų vaikų galimybių gyventi ramioje ir saugioje aplinkoje.

9. Dėl ieškovo gyvenamosios vietos kitur nei namuose teismas pažymėjo, kad iki šiol ieškovui tai netrukdė, nors kardomoji priemonė jau seniai panaikinta.

10. Teismas taip pat pažymėjo, kad dėl ieškovo apribojimo gyventi kartu su vaikais ir atsakove ieškovui nepaneigiama teisė bendrauti su vaikais, kaip buvo nustatyta laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Teismas nustatė, kad gali būti, kad dėl konfliktų šeimoje kilimo abi šalys prisideda vienodai ar panašiomis dalimis. Tačiau ieškovas neabejotinai didele dalimi prie konfliktų prisidėjo, todėl yra pats kaltas dėl susidariusios padėties. Teismas laikinosiomis apsaugos priemonėmis tik siekė sureguliuoti faktinę situaciją, siekiant užtikrinti sutuoktinių vaikų, taip pat ir vieno sutuoktinio interesus, kaip numatyta CK 3.65 str. 1 d.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

11. Atskiruoju skundu ieškovas T. K. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 8 d. nutartį ir ieškovo T. K., (duomenys neskelbtini) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti, o atsakovės D. K. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti kaip nepagrįstą. Įpareigoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių į civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti 2023 m. sausio mėn. 11 d. nutarimą, kuriuo atsakovė D. K. buvo nubausta administracine tvarka pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Teismas, priimdamas 2023-05-08 nutartį nukrypo nuo nuoseklios aukštesniųjų teismų praktikos, pagal kurią laikinoji apsaugos priemonė - įpareigojimas gyventi skyrium, santuokos nutraukimo bylose yra išskirtinė ir taikoma esant ypatingoms aplinkybėms.

11.2. Byloje nėra nustatyta tokių išskirtinių aplinkybių, kurios būtų sudariosios pakankamą faktinį ir teisinį pagrindą patenkinti atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir įpareigoti atsakovą gyventi skyrium iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, kas, gali užtrukti ne vienerius metus. Dėl šios priežasties buvo pažeistos vaikų teisės gyventi kartu su abiem savo tėvais tol, kol byla nėra išnagrinėta iš esmės ir galutiniu teismo sprendimu nėra nustatyta, kad tėvai toliau bendrai gyventi negali.

11.3. Skundžiama nutartimi ypatingai pažeistos jauniausiojo sūnaus - (duomenys neskelbtini) J. teisės ir interesai, nes jo asmenybė dar tik formuojasi, jam yra ypatingai svarbus tiek mamos, tiek tėčio pilnavertis dalyvavimas jo gyvenime.

11.4. Teismas neatsižvelgė į Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadą dėl atsakovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir priėmė priešingą sprendimą. Nepateikė nei vieno argumento, kodėl nevertino ir nesivadovavo ieškovui palankia Vaiko teisių apsaugos tarnybos nuomone, tokiu būdu pažeisdamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus dėl įrodymų tyrimo bei vertinimo, procesinio sprendimo argumentavimo pagrįstumo ir teisėtumo, taip pat šalių lygiateisiškumo principą ir įrodymų lygybės principą, užtikrinantį, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę.

11.5. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones rėmėsi atsakovės deklaratyviais teiginiais, prielaidomis ir samprotavimais, tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis, tačiau to neįvertino. Šalies vienoks ar kitoks aiškinimas savaime nereiškia, kad jis yra teisingas (CPK 12, 178, 187 straipsniai), o deklaratyvūs teiginiai dėl tariamos grėsmės nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Teismas nevertino, kad atsakovė ir vaikai jautėsi namuose saugūs, jiems nebuvo realios grėsmės, byloje nėra įrodymų, jog šiuo metu aplinkybės esmingai pasikeitė ir atsirado grėsmė ar nesaugumas.

Žemesnės instancijos teismas

11.6. Teismas vertino, kad vyresnieji vaikai raštu pateikė nuomonę, iš kurios matyti, jog ieškovui būnant namuose vyksta vaikams nepageidautini konfliktai. Tačiau nėra aišku, kas parašė atsakovės pateiktus raštelius. Laikant, kad šiuos raštelius, kaip teigia atsakovė, parašė vaikai A. ir N., tuomet jie juos parašė akivaizdžiai ne savo iniciatyva, ne savarankiškai ir vadovaudamiesi ne savo laisvu apsisprendimu, o išimtinai atsakovės kryptingu psichologiniu poveikiu, įtraukiant vaikus į teisminį procesą, konfliktines situacijas.

11.7. Vykstančio ikiteisminio tyrimo aplinkybė pati savaime nėra faktinis ir/ar teisinis pagrindas pripažinti, kad ieškovas kelia pavojų atsakovei.

11.8. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė yra agresyviai nusiteikusi ieškovo atžvilgiu, su juo elgiasi nemandagiai, provokuoja konfliktines situacijas, vartoja necenzūrinius žodžius vaikų akivaizdoje, yra bausta administracine tvarka, todėl nėra verta teismo pasitikėjimo.

11.9. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad necenzūrinius žodžius ieškovas vartoja ne pavieniais atvejais, o sistemingai.

11.10. Ieškovas neturi galimybės iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gyventi skyrium. Kito tinkamo gyventi būsto ar kitos jam nuosavybės teise priklausančios gyvenamos patalpos neturi, o ją įsigyti ar nuomotis jam neleidžia jo finansinė padėtis. Butas, kuriame ieškovas glaudžiasi priverstinio gyvenimo skyrium metu, yra ieškovo mamos, jame jau daug metų kartu su mama gyvena ieškovo brolis L. K., kuris kartu su mama yra deklaruotas šiuo adresu. Atitinkamai, dviejų kambarių butas, kurio gyvenamasis plotas yra 31 kv. m. ir kuriame mama leido laikinai prisiglausti, nėra pritaikytas trijų suaugusių žmonių ilgalaikiam ar nuolatiniam gyvenimui, nes turi tris nepilnamečius vaikus, su kuriais siekia bendrauti ir bendrauja kuo platesne apimtimi. Tuo tarpu namas, kuriame gyveno ieškovas su šeima yra pakankamai erdvus ir jame yra galimybė šalims gyventi kartu, tačiau naudotis atskirais įėjimais ir kitomis patalpomis.

11.11. Name ieškovas negyvena dėl nuo ieškovo nepriklausančių priežasčių - kardomosios priemonės, o vėliau - atsakovės savavališkai pakeistų namo spynų, tačiau aktyviai siekia sugrįžti gyventi į namą (skundė pritaikytą kardomąją priemonę, ją panaikinus - savarankiškai teikė atsakovei prašymus duoti namo raktus, o jai tokių prašymų nevykdant - kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - įpareigojimo netrukdyti naudotis turtu - namu).

Atsiliepimas

12. Atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą atsakovė prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Teismas tinkamai aiškino bei taikė šeimos teisės normas, laikėsi teismų praktikos šios kategorijos bylose sprendžiant klausimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei nepažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių.

12.2. Teismas pagrįstai konstatavo realią grėsmę nepilnamečių vaikų teisei gyventi ramioje, pastovioje ir saugioje aplinkoje bei teisingai nustatė, kad nepritaikius laikinosios apsaugos priemonės padidėja tiek fizinės, tiek psichologinės žalos atsakovei ir vaikams atsiradimo (padidėjimo) tikimybė; ginčo name esant abiem tėvams būtų pažeidžiami vaikų interesai, nebūtų užtikrinta vaikų teisė gyventi ramioje ir saugioje aplinkoje.

12.3. Ieškovas nepagrįstai suabsoliutina Vaiko teisių apsaugos tarnybos pateiktą 2023 m. balandžio 14 d. nuomonę, kurią, priimdamas 2023 m. gegužės 8 d. nutartį teismas, priešingai nei nurodo ieškovas, įvertino visumoje su kitais byloje surinktais duomenimis (įrodymais) (CPK 185 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą.

12.4. Atsakovas bando save pateikti kaip atsakingą, nekonfliktišką asmenybę, besilaikančią visuomenės moralės normų ir įstatymų, tačiau yra priešingai. Melagingai nurodo, kad dėl jo netinkamo elgesio (prie vaikų ir su vaikais) atsakovė niekada niekur nesikreipė ir, kad visada ieškovo elgesys (kaip tėvo ir vyro) buvo geras, pavyzdingas. Atsakovė ne kartą kreipėsi į policiją dėl ieškovo netinkamo elgesio, o (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, kad ieškovo elgesys šeimoje yra netinkamas, žalojantis vaikus, todėl šeimai reikalinga pagalba. Šeimai buvo paskirta atvejo vadyba ir kitų specialistų pagalba.

12.5. Ieškovas meluoja, kad negali gyventi savo mamos bute, nes ten neva gyvena jo brolis L.. Tai yra netiesa, nes, anot ieškovo tėčio V. K., kuris nuolat bendrauja ir palaiko ryšį su sūnumi L., L. gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), ir tik retsykiais grįžta pas mamą, taip pat aplankyti tėčio.

12.6. Ieškovas gali ir turi galimybę gyventi šalių bute (duomenys neskelbtini), kuris yra registruotas ieškovo mamos vardu, bet faktiškai įgytas ieškovo ir atsakovės lėšomis. Taip pat ieškovas jau kurį laiką darė apdailos remontus iš ieškovo ir atsakovės šeimos pinigų bute (duomenys neskelbtini). Ieškovas nuo 2021 m. gyveno su drauge (duomenys neskelbtini), - visą tą laiką nuo (duomenys neskelbtini) iki dabar jis ir gyveno minimu adresu. Todėl ieškovo teiginiai, kad jis neturi galimybės gyventi skyrium, yra išgalvoti, neatitinka tikrovės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo (apelianto) atskirasis skundas netenkintinas.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

14. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas atsakovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o ieškovo prašymas įpareigoti atsakovę iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos netrukdyti jam naudotis žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini) ir jame esančiu gyvenamuoju namu, bei įpareigoti atsakovę perduoti ieškovui šio gyvenamojo namo lauko durų raktų komplektą – netenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų prie bylos pridėjimo

15. Teismas sprendžia, kad byloje yra pakankamai duomenų bylai teisingai išnagrinėti, todėl teismas netenkina ieškovo T. K. prašymo dėl papildomų duomenų išreikalavimo.

16. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu teikia naujus įrodymus: 2022-11-20 garso įrašas - agresyviai nusiteikusi atsakovė įžeidinėja ieškovą, provokuoja konfliktą; 2022-11-20 garso įrašas - itin agresyviai nusiteikusi atsakovė fiziškai puola ieškovą, jį iškolioja; 2022-11-20 garso įrašų stenogramos; 2023-02-03 teismo posėdžio Šiaulių apylinkės teismo administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ištrauka - atsakovė duoda melagingus parodymus dėl garso įrašų, kuriuose fiksuotas jos psichologinis smurtas ieškovo atžvilgiu; 2023-04-16 vaizdo medžiaga - sūnaus J. vienintelė svajonė, kad tėtis gyventų namuose; 2023-04-30 vaizdo medžiaga - sūnaus J. vienintelė svajonė, kad tėtis grįžtų į namus; 2023-05-14 vaizdo medžiaga - sūnaus J. vienintelė svajonė, kad tėtis grįžtų namo. Apeliantas 2023-08-08 teismui pateikė prašymą dėl naujų įrodymų pateikimo ir jų pridėjimo prie bylos, bei nurodė, kad dalis jų šalims yra žinomi. Atsakovas taip pat pažymi, kad tokius įrodymus laiku pateikti negalėjo, nes jų pateikimo būtinybė atsirado po to, kai atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė iš esmės visiškai naujas aplinkybes ir ieškovui kilo būtinybė jas paneigti, prašo juos pridėti prie bylos.

17. Atsakovė su atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą teikia papildomus dokumentus ir apeliacinės instancijos teismo prašo juos priimti į bylą - Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 5 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini); Šiaulių rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro 2022 m. rugsėjo 1 d. pagalbos planą; 2023 m. vasario 27 d. atsakymą su priedais (mokėjimais nurodymais). 2023-08-11 atsakovė pateikė teismui prašymą dėl 2023-08-07 ieškovo pateiktų dokumentų nepridėjimo prie bylos, bei pateikė papildomus dokumentus teismui, tai: Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); D. K. skundas dėl Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2023 m. birželio 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini); Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. ir r. PK 2023 m. birželio 1 d. nutarimas pripažinti nukentėjusiuoju; Šiaulių apskrities VPK 2022 m. birželio 2 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną; D. K. 2023 m. gegužės 10 d. prašymas, adresuotas UAB „E.“; D. K. el. laiškas, adresuotas T. K.; D. K. 2023 m. birželio 15 d. prašymas, adresuotas Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai; D. K. telefoninis pokalbis su UAB „I. L.“; D. K. susirašinėjimas elektroniniu paštu su UAB „E.“; D. K. 2023 m. birželio 12 d. prašymas, adresuotas AB „E. s. o.“; Įrodymai dėl D. K. pokalbių su UAB „E.“; 2023 m. birželio 2 d. elektros energijos pirkimo – pardavimo ir paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp D. K. ir UAB „I.“ ir 2023 m. birželio 2 d. išankstinio mokėjimo sąskaita. Pažymėjo, kad dokumentų priėmimas neužvilkins klausimo išnagrinėjimo, o jais atsakovė remiasi atsikirsdama į ieškovo atskirąjį skundą, bei į ieškovo papildomai pateiktus dokumentus. Atsakovė nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 5 d. nutartis yra naujai atsiradęs dokumentas, o Šiaulių rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro 2022 m. rugsėjo 1 d. pagalbos planas ieškovui žinomas, nes jis tuose procesuose betarpiškai, tiesiogiai dalyvavo; 2023 m. vasario 27 d. atsakymas būtent ieškovui ir buvo išsiųstas, tad jis jam irgi žinomas, kiti 2023-08-11 teismui pateikti dokumentai taip pat ieškovui turi būti žinomi.

18. Pažymėtina, jog naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal Civilinio proceso kodekso 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

19. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad visi apelianto su atskiruoju skundu pateikti duomenys (išskyrus 2023-05-14 vaizdo medžiagą - sūnaus J. vienintelė svajonė, kad tėtis grįžtų namo) bei su 2023-08-08 prašymu dėl papildomų dokumentų pateikimo (išskyrus: 2023-06-12 atsakovės prašymas ESO dėl atjungtos elektros ir negalėjimo pasirūpinti vaikais; 2023-07-31 L. K. paaiškinimas bei 2023-08-07 L. R. paaiškinimas) ir atsakovės su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti duomenys (išskyrus Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 5 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) datuojami dar iki pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo dienos, kas reiškia, kad šalys turėjo visas galimybes šiuos duomenis pateikti dar pirmosios instancijos teismui. Dalis 2023-08-11 atsakovės teismui pateiktų dokumentų datuojami iki pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo dienos, kas reiškia, kad atsakovė turėjo visas galimybes šiuos duomenis pateikti dar pirmosios instancijos teismui. Be to, šalių pateikti duomenys neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl to ar pagrįstai buvo taikytos atsakovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės, o ieškovo prašymas įpareigoti atsakovę iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos netrukdyti jam naudotis žemės sklypu ir jame esančiu gyvenamuoju namu, bei įpareigoti atsakovę perduoti ieškovui šio gyvenamojo namo lauko durų raktų komplektą – netenkintas, kadangi jie nepatvirtina apelianto teiginių dėl skundžiamos teismo nutarties nepagrįstumo. Priešingai, pats apeliantas savo skunde patvirtino aplinkybes, kad šeimoje šalys konfliktavo, konfliktai vykdavo vaikams būnant šalia (skundo 25 punktas), kas sukelia nepilnamečiams vaikams psichologinę įtampą, kenkia jų psichologinei būsenai, socialinei raidai, pažeidžia jų teisę augti saugioje ir ramioje aplinkoje.

20. CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kurio pagrindinė paskirtis pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 301, 338 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo sąlygų

21. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo įpareigoti ieškovą T. K. gyventi skyrium nuo atsakovės D. K. ir šalių nepilnamečių vaikų, gyvenančių (duomenys neskelbtini), nedraudžiant ieškovui su vaikais bendrauti, kaip nustatyta laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Ieškovo įsitikinimu, nėra nustatytos aplinkybės, kad ieškovas neigiamai elgtųsi su pačiais vaikais, nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios būtų sudariosios pakankamą faktinį ir teisinį pagrindą patenkinti atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Pažymėjo, kad pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė itin neigiamai paveiks vaikų, o ypač jauniausio sūnaus J. emocinę ir psichologinę būseną, pažeis vaikų teisę gyventi kartu su abiem savo tėvais tol, kol byla nėra išnagrinėta iš esmės ir galutiniu teismo sprendimu nėra nustatyta, kad tėvai toliau bendrai gyventi negali. Ieškovas tvirtina, kad atsakovė visaip stengiasi namuose išprovokuoti konfliktus, žemina ieškovą, nuteikinėja prieš ieškovą vaikus. Ieškovas pažymėjo, kad skundžiama nutartis nemotyvuota, ne visi į bylą pateikti įrodymai tinkamai ištirti. Ieškovas taip pat nesutinka, kad teismas netenkino jo prašymo įpareigoti atsakovę iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos netrukdyti jam naudotis žemės sklypu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini) ir jame esančiu gyvenamuoju namu bei įpareigoti atsakovę perduoti ieškovui šio gyvenamojo namo lauko durų raktų komplektą. Ieškovas nurodo, kad jam neturint galimybės naudotis jam priklausančiu turtu yra pažeidžiama jo teisė į nuosavybę, jis neturi kitos gyvenamosios patalpos, kur galėtų laikinai gyventi, o gyvenamasis namas yra gana didelis ir jame yra pakankamai vietos visiems.

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių, vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).

23. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Šeimos teisinių santykių bylose teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, CPK 144 straipsnio 1 dalies pagrindu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatytas CK 3.65 straipsnyje. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio reikalavimų ar kitų procesinių dokumentų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, o tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju.

24. Vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymasis, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo, be kita ko, saugią aplinką. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium.

25. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad tarp šalių vyksta civilinis ginčas dėl santuokos nutraukimo. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. sausio 20 d. nutartimi, tenkindami iš dalies atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo taikė laikinąją apsaugos priemonę – nustatė nepilnamečių vaikų N. K., A. K., J. K. laikiną gyvenamąją vietą kartu su atsakove vaikų motina D. K.. Iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo taikė laikinąją apsaugos priemonę – priteisė iš ieškovo T. K., nepilnamečiams vaikams N. K., A. K., J. K. laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, po 250,00 Eur kiekvienam vaikui nuo 2023 m. sausio 10 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Paskyrė D. K. laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Įpareigojo ieškovą T. K. iš jo priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams sumokėti iki kiekvieno einamojo mėnesio 15 (penkioliktos) dienos į D. K. atsiskaitomąją sąskaitą. Šiaulių apygardos teismas 2023-03-15 nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 20 d. nutartį paliko nepakeistą. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. kovo 8 d. nutartimi atsakovės ir ieškovo prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir iki teismo galutinio sprendimo byloje įsiteisėjimo arba laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo/papildymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė ieškovo T. K. laikiną bendravimo su savo vaikais N. K., A. K., J. K. tvarką: 1) T. K. su nepilnamečiais vaikais N. K., A. K., J. K. bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadieniais nuo 17.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadieniais iki 16.00 val.; 2) jei dėl tėvo ar vaikų ligos, nedarbingumo ar kitų objektyvių priežasčių nėra galimybės laikytis nurodytos bendravimo tvarkos, prarastas bendravimo laikas kompensuojamas bendravimą perkeliant į artimiausią savaitgalį. Apie priežastis, trukdančias laikytis sutartos bendravimo tvarkos, šalys viena kitą privalo informuoti, jei objektyviai įmanoma, likus bent dviem dienoms iki numatyto bendravimo laiko. Šiaulių apygardos teismas 2023-05-03 nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 8 d. nutartį paliko nepakeistą. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK 2022 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalyje, kad jis nuo (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini), savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konfliktavo su atsakove, garsiai šūkavo, triukšmavo, plūdo ją necenzūriniais žodžiais ir vadino ją nepagarbiais žodžiais jų vaikų akivaizdoje. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. vasario 17 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK (duomenys neskelbtini) nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje paliko nepakeistą. Tai pat ieškovas (duomenys neskelbtini), namuose adresu (duomenys neskelbtini), prieš atsakovę fiziškai smurtavo, dėl ko yra vykdomas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (smurtas artimoje aplinkoje). Ikiteisminiame tyrime ieškovui buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas 3 mėnesius gyventi skyrium nuo atsakovės nuo (duomenys neskelbtini), kuri šiuo metu yra pasibaigusi.

26. Aukščiau ištirti dokumentai patvirtina, kad ieškovo ir atsakovės santykiai yra konfliktiški. Pagal pačių šalių paaiškinimus ieškovo ir atsakovės skyrybų procesas trunka jau beveik metus laiko, tačiau šalių santykiai ir jų bendravimas yra konfliktiškas ilgiau nei metus. Į šalių tarpusavio konfliktines situacijas įtraukiami ir jų nepilnamečiai vaikai, kurie priversti ne tik matyti konfliktuojančius tėvus, bet ir dalyvauti jiems sprendžiant tarpusavio ginčus. 2023-04-14 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau - Skyrius) pateikė nuomonę dėl atsakovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurioje taip pat pažymėjo, kad šalių santykiai yra konfliktiški.

27. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, konfliktinių situacijų tikimybė, ieškovui gyvenant kartu su atsakove ir jų nepilnamečiais vaikais viename name, gali tik padidėti. Nepritaikius atsakovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, o pritaikius ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, ne tik padidėja tiek fizinės, tiek moralinės žalos abiem šalims atsiradimo (padidėjimo) tikimybė, bet ir gali būtų pakartotinai pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, tėvams negebant užtikrinti jų teisės gyventi ramioje ir saugioje aplinkoje. Ilgai besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų nepilnamečių vaikų saugumą. Ieškovo teiginys, kad ieškovui gyvenant skyrium yra pažeistos vaikų teisės gyventi kartu su abiem savo tėvais tol, kol byla nėra išnagrinėta iš esmės ir galutiniu teismo sprendimu nėra nustatyta, kad tėvai toliau bendrai gyventi negali, yra deklaratyvaus pobūdžio ir apeliacinės instancijos teismas su tokiu ieškovo teiginiu nesutinka. Teismas pažymi, kad reikšminga yra ir tai, kad šalims gyvenant skyrium ir laikantis teismo nustatytos bendravimo tvarkos su vaikais eliminuojama konfliktų tarp šalių kilimo jų nepilnamečių vaikų akivaizdoje galimybė ir tokiu būdu užtikrinant nepilnamečių vaikų interesus gyventi saugioje ir ramioje aplinkoje bei nepažeidžiamos vaikų teisės bendrauti su tėvais.

28. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nėra pažeidžiami ekonomiškumo ir proporcingumo principai. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovui ikiteisminio tyrimo byloje 3 mėnesius buvo taikoma kardomoji priemonė gyventi skyrium nuo atsakovės ir tai įgyvendinti kardomąją priemonę ieškovui netrukdė, jis turėjo gyvenamąją vietą ir kurioje gyveno iki skundžiamos nutarties priėmimo. Ieškovo nurodytas tikslas - kuo daugiau bendrauti su savo vaikais, gali būti realizuotas ir be ieškovo apsigyvenimo ginčo name. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė ribotų ieškovo bendravimą su vaikais. Ieškovas gali bendrauti su vaikais ir jo gyvenamoje vietoje.

29. Nesutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu, pagal kurią laikinoji apsaugos priemonė - įpareigojimas gyventi skyrium, santuokos nutraukimo bylose yra išskirtinė ir taikoma esant ypatingoms aplinkybėms.

30. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose lemia jų specifika – yra būtina apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ir šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečių vaikų teisėms (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis c. b. 3K-3-71-687/2020).

31. Vertinant atskirojo skundo argumentus dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė motyvų, kuriais remdamasis tenkino atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškovo prašymą atmetė, pažymėtina, jog tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), tuo atveju, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015).

32. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs pirmosios instancijos teismo nutarties turinį ir bylos duomenis, pažymi, kad skundžiamoje nutartyje iš esmės yra atsakyta į pagrindinius šalių prašymuose dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo keltus klausimus ir įvertinti esminiai faktiniai bei teisiniai nagrinėto klausimo aspektai. Iš nutarties turinio aišku, kokiais argumentais remdamasis teismas tenkino atsakovės prašymą, o kuriais argumentais ieškovo prašymą atmetė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis buvo netinkamai ir (ar) nepakankamai motyvuota, todėl atskirojo skundo argumentai dėl motyvų nebuvimo atmestini kaip nepagrįsti.

33. Akcentuotina, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet pačios jos nėra materialiojo pobūdžio teisinės gynybos priemonės, pagal savo prigimtį tokios priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir ne tik nesaisto teismo priimant galutinį sprendimą, bet ir neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, teikti prašymą teismui dėl šių priemonių panaikinimo ar pakeitimo CPK 148 ar 149 straipsniuose nustatyta tvarka.

Dėl procesinės bylos baigties

34. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių institutą byloje, kylančioje iš šeimos teisinių santykių, todėl ieškovo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Aleksandras Rusakas