Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Janina Zaržeckienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. G. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei Astai Lukšienei, uždarajai akcinei bendrovei „4finance“, dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,4finance“ atsiliepimo nepateikė.

Byla dėl antstolio veiksmų nagrinėjama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Pareiškėjas bei suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai, tiek antstolis, tiek ir skolininkas, išieškotojas privalo laikytis nustatytos vykdymo proceso eigos ir tvarkos.

Iš nagrinėjamos bylos ir vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolės Astos Lukšienės kontoroje vykdomojo dokumento Nr. 1-2-831 pagrindu yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0140/16/02442 dėl 157,17 Eur išieškojimo iš skolininko M. G. išieškotojo UAB „4finance“ naudai. Antstolė, nustačiusi, kad skolininkas vykdo laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, 2016 m. lapkričio 21 d. patvarkymu Nr. S-15905 nutarė vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje. Skolininkas antstolei pateikė skundą prašydamas panaikinti nurodytą patvarkymą dalyje, kuria apribota skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems. Antstolė 2016 m. gruodžio 29 d. patvarkymu Nr. S-17576 skundo netenkino ir jį kartu su vykdomąja byla perdavė nagrinėti Marijampolės rajono apylinkės teismui. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-538-571/2017 nutraukė civilinę bylą konstatavęs, kad pareiškėjas praleido terminą antstolio patvarkymui apskųsti ir šio termino atnaujinti neprašo. 2017 m. birželio 12 d. pareiškėjas antstolei pateikė dar vieną skundą prašydamas panaikinti antstolės Astos Lukšienės patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems), tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). 2017 m. birželio 21 d. patvarkymu Nr. S-7073 antstolė skundą atsisakė priimti nurodydama, kad pareiškėjas reiškia tapačius reikalavimus, kaip ir jau išnagrinėtame skunde. Pareiškėjas su nauju skundu 2017 m. birželio 28 d. kreipėsi tiesiogiai į Marijampolės rajono apylinkės teismą, kuris skundžiama nutartimi skundą atsisakė priimti nurodydamas, kad pareiškėjas nesilaikė ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos, t. y. su skundu nesikreipė į vykdomąją bylą vykdantį antstolį. Su tokiu teismo vertinimu pareiškėjas nesutiko ir pateikė atskirąjį skundą. Kauno apygardos teismas panaikino Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartį ir perdavė pirmosios instancijos teismui skundą spręsti iš naujo.

Dėl pareiškėjo skunde nurodytų motyvų, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas, iš esmės ginčija patvarkymus vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, ir remdamasis CPK 668 str. 1 d. ir Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVI) 93.6 p. nuostatomis, nesutinka su skolos išieškojimu, nukreipiant jį į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Jo manymu, vykdymas nepagrįstai nukreiptas į jo turimas lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kurių suma yra mažesnei kaip MMA.

Taigi, sprendžiant pareiškėjo M. G. 2017 m. birželio 28 d. skundą, būtina nustatyti, ar pagrįstai antstolė nenustatė pinigų sumos, kuria pareiškėjas galėtų disponuoti ir naudotis Marijampolės pataisos namų parduotuvėje, t. y. į kurią nebūtų nukreiptas išieškojimas.

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, gaunamas pajamas (CPK 688-689 straipsniai). Nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis priima patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigoje, ir siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą (Sprendimų vykdymo instrukcijos 2.81, 4 punktai). CPK 668 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad negali būti išieškoma iš turto, kuris yra būtinas skolininko pragyvenimui, be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. Analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte, uždraudžiantis išieškoti iš grynųjų pinigų sumos, neviršijančios MMA. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ir įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų turto aiškinimo ir taikymo, konstatuota, kad teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Taigi, vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto.

CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima.

Taigi, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos patenka į kategoriją lėšų, iš kurių yra negalimas išieškojimas pagal CPK 739 straipsnį. Taip pat nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjo gautos lėšos yra priskiriamos darbo užmokesčiui ar jam prilygintoms išmokoms, vadinasi tai lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje yra pareiškėjo asmeninė nuosavybė arba pervestos trečiųjų asmenų (artimųjų) piniginės lėšos.

LAT teismas civilinėje byloje Nr.3K-7-315-421/2017, išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, formuluoja tokią vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarką, aiškinimo ir taikymo taisyklę: skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas.

Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjo (skolininko) poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas. Pagal CPK 739 straipsnį, negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; 7) išeitinės išmokos. Taigi, CPK nenumato, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Minėtos lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į tokias lėšas. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad sąskaitoje, kurią tvarko pataisos įstaiga, esančios pareiškėjo piniginės lėšos yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas.

Darytina išvada, jog antstolės priimti patvarkymai dėl skolos išieškojimo, kuriais išieškojimas nukreiptas į pareiškėjo darbo užmokestį ir kitas jam prilygintas išmokų sumas kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA, yra teisėti, atitinkantys Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumų. Teismas negali sutikti su pareiškėjo nurodytu argumentu, jog iš jo yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, kadangi iš skolininko neišskaitoma 100 procentų jo pajamų, likusią dalį jis turi teisę naudoti savo reikmėms. Pažymėtina tai, jog CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalies nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-2123-390/2016, Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-2258-392/2016).

Teismo vertinimu, remiantis aukščiau minėtomis įstatymo nuostatomis, antstolė turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į pareiškėjo (skolininko), atliekančio bausmę pataisos namuose, į asmeninę sąskaitą įplaukiančias pinigines lėšas, nors jos ir neviršija 1 MMA. Draudimas nukreipti išieškojimą į lėšas neviršijančias 1 MMA nepatenka į CPK 739 straipsnio ir 668 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus. Be to, lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise, o įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į tokias lėšas, todėl pareiškėjo skundas yra nepragrįstas ir netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 510 straipsniu, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo M. G. skundo netenkinti.

Nutarties patvirtintą kopiją siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Įsiteisėjus nutarčiai vykdomąją bylą Nr. 0140/16/02442 grąžinti antstolei Astai Lukšienei.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.