Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo P. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Bendras finansavimas“ prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys N. V., P. V., antstolis Aleksandras Selezniovas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Bendras finansavimas“ kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti skolininkės N. V. turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu P. V., t. y. nustatyti, kad skolininkės sutuoktinio P. V. gaunamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir ½ dalis šių pajamų priklauso skolininkei, t. y. iš šios dalies galimas išieškojimas. Prašymo pagrindu pareiškėja nurodė, kad gavo antstolio siūlymą kreiptis į teismą, kuriame nurodyta, kad skolininkė per nustatytą terminą nepateikė antstoliui notarine tvarka patvirtinto susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto padalijimo, todėl išieškotoja kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendroje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos mieto rūmai 2018 m. vasario 23 d. nutartimi tenkino pareiškėjos UAB „Bendras finansavimas“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe nustatymo bei nustatė, kad skolininkei N. V., priklauso ½ dalis sutuoktiniui P. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokamo darbo užmokesčio. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:Nurodė, kad skolininkė N. V. nuo 1983 m. kovo 25 d. yra ištekėjusi, jos sutuoktinis – P. V.. Pažymėjo, kad vedybų ar povedybinė sutartys sudarytos nebuvo, turto padalijimo faktų nėra įregistruota. Taip pat pažymėjo, kad Vykdomosios bylos Nr. 0010/17/01193 duomenys patvirtina, kad skolininkė N. V. per antstolio nustatytą terminą nepateikė antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, todėl darė išvadą, jog darbo užmokestis, mokamas P. V. yra įgyjamas santuokos metu, todėl pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe tam, kad būtų galima antstoliui vykdyti išieškojimą iš skolininkei priklausančio turto.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas P. V. prašo, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos UAB „Bendras finansavimas“ pareiškimo dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, atmesti. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:Apeliantas nurodė, kad su sutuoktine N. V. 17 metų negyvena kartu, netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, todėl jo gaunamos piniginės lėšos iš darbo užmokesčio yra jo asmeninė nuosavybė, kadangi santuoka tarp suinteresuotų asmenų de facto yra nutraukta.Mano, jog jis nėra skolingas kreditoriui UAB „Bendras finansavimas“, todėl iš jo asmeninių lėšų negali būti vykdomas išieškojimas už skolininkės N. V. prievoles.Atsiliepimų į atskirąjį skundą byloje negauta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Byloje sprendžiamas ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta, jog ½ atsakovui P. V. mokamo atlyginimo dalis priklauso skolininkei N. V. teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad antstolis Aleksandras Selezniovas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/17/01193, pradėta vykdyti pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-16291-991/2016 dėl 3 246,80 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės N. V. išieškotojos UAB „Bendras finansavimas“ naudai. 2017 m. gruodžio 19 d. turto arešto aktu Nr. S1b-105299, buvo areštuotas skolininkei N. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas – darbo užmokestis, mokamas skolininkės sutuoktiniui P. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“, išskaičiuojant ½ dalį nuo 70 procentų gaunamų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA, ir ½ dalį CPK 736 straipsnyje nustatyto procento nuo pajamų dalies, neviršijančios MMA. Antstolis kartu su 2017 m. gruodžio 19 d. turto arešto aktu Nr. S1b-105299 skolininkei išsiuntė sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu formą, bei nurodytame turto arešto akte išaiškino skolininkei teisę per 20 dienų nuo 2017 m. gruodžio 19 d. turto arešto akto surašymo dienos pateikti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintą notarine tvarka. Nurodytas siūlymas skolininkei buvo išsiųstas skolininkės nurodytu elektroniniu paštu. 2018 m. sausio 9 d. raštu Nr. S1c-2276, antstolis pasiūlė išieškotojui per 1 mėnesį kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Dėl atskirojo skundo argumentų

Vienas sutuoktinis gali kreiptis su prašymu į teismą dėl gyvenimo skyrium patvirtinimo, jeigu dėl tam tikrų aplinkybių, nors ir nepriklausančių nuo kito sutuoktinio, bendras jų gyvenimas tapo netoleruotinas (neįmanomas) arba gali iš esmės pakenkti jų nepilnamečių vaikų interesams, arba sutuoktiniai nesuinteresuoti tęsti bendrą gyvenimą (CK 3.73 straipsnio 1 dalis). Teismas, priimdamas sprendimą dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium, privalo nustatyti, su kuriuo iš jų lieka gyventi jų nepilnamečiai vaikai, taip pat išspręsti vaikų išlaikymo ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimo auklėjant nepilnamečius vaikus ir bendravimo su jais tvarkos klausimus (CK 3.76 straipsnio 1 dalis). Kai teismas priima sprendimą dėl gyvenimo skyrium, baigiasi sutuoktinių bendras gyvenimas, tačiau kitos sutuoktinių teisės ir pareigos išlieka, išskyrus šio kodekso numatytas išimtis (CK 3.77 straipsnio 1 dalis). Taip pat priimdamas sprendimą dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium, visais atvejais teismas privalo išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus, jeigu šie klausimai nenustatyti sutuoktinių vedybų sutartyje (CK 3.77 straipsnio 3 dalis). Gyvenimas skyrium sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl gyvenimo skyrium, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog gyvenimas skyrium sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.77 straipsnio 4 dalis).Taigi, pagal CK įtvirtintą teisinį reguliavimą, teismui patvirtinus sutuoktinių gyvenimą skyrium, pripažįstama, kad nuo bylos iškėlimo momento sutuoktiniai nustoja kurti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę ir naujo turto (pavyzdžiui, kaip nagrinėjamu atveju, darbo užmokesčio) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise neįgyja.Atskiruoju skundu apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog skolininkei N. V., priklauso ½ dalis sutuoktiniui P. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokamo darbo užmokesčio, kadangi jis su sutuoktine jau 17 metų negyvena kartu, netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, todėl jo gaunamos piniginės lėšos iš darbo užmokesčio yra jo asmeninė nuosavybė. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su šiais atsirojo skundo argumentais. Pažymėtina, jog pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Šiose proceso teisės normose nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos (lot. – onus probandi) paskirstymo taisyklė. Tai reiškia, jog įrodinėti privalo tas, kas teigia, todėl šiuo atveju, apeliantas privalėjo pateikti įrodymus, kuriais pagrįstu savo teiginius, jog kartu su sutuoktine negyvena bei gyvenimą skyriumi (separaciją) yra patvirtinęs teismas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantas teikdamas atskirąjį skundą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo nurodomas aplinkybes. Taip pat tokios jo pozicijos nepatvirtina ir skolininkė, apelianto sutuoktinė N. V., todėl nesant byloje jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių apelianto ir skolininkės gyvenimą skyriumi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šie atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti.Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3 dalis).Pažymėtina, kad civilinėje teisėje galioja prezumpcija, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (LR CK 3.87 str. 1 d.). Ši prezumpcija gali būti nuginčyta tik leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodžius, kad toks turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, tačiau tik tuo atveju, jei toks turtas įgytas iš asmeninių lėšų ar realizavus asmenine nuosavybe esantį turtą ir turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn nuosavybėn (LR CK 3.88 str. 2 d., 3.89 str.1 d. 7 p., 2 d.). Taip yra ir kita prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (LR CK 3.117 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagrįstai konstatavo, jog skolininkė N. V. nuo 1983 m. kovo 25 d. yra susituokusi su P. V., sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, turto padalijimo faktų nenustatyta, todėl pagrįstai darė išvadą, jog darbo užmokestis, mokamas P. V. yra įgyjamas santuokos metu, todėl pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti arba keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jų įvertinimu ir padarytomis išvadomis, kurių pagrindu nuspręsta tenkinti pareiškėjos prašymą dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą.