- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-03-06
- Bylos Nr.
- 1-385-471/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50369-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vidmantas Rudaitis
- Nukentėjusysis
- G. V.
- Kaltinamasis
- I. P.
- Advokatai
- Virginija Pluščiauskienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
I. P., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, ištekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini), dirb. (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal Lietuvos BK 140 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamoji I. P. 2018 m. spalio 05 d. apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini), namuose, nepilnametį sūnų, t. y. šeimos narį ir artimąjį giminaitį, G. V., gim. (duomenys neskelbtini), tyčia tampė už marškinėlių, dėl ko šie suplyšo, taip sukeldama nukentėjusiajam G. V. fizinį skausmą.
Kaltinamoji I. P. veiką pripažino pilnai ir paaiškino, kad ji su sutuoktiniu R. P., sūnumi iš pirmos santuokos G., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukra V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini). 2018-10-05, penktadienį, G. grįžo į namus apie 20 val. Netrukus pastebėjo, kad yra sutrikusi jo koordinacija. Paklausus, ar vartojo alkoholį, G. tai neigė. Tada jai paliepus jis papūtė ir ji užuodė alkoholio kvapą, tačiau G. ir toliau neigė gėręs. Tik pasakius, kad iškvies policiją blaivumui patikrinti, jis prisipažino gėręs sidro. Jai pradėjus priekaištauti dėl tokio elgesio tarp jų kilo konfliktas, kurio metu G. pasakė „nenoriu gyventi pas tave, man gėda turėti tokią mamą“. Dar jis sakė, kad yra per griežtai auklėjamas, nori gyventi pas tėvą, kur gyvenantis brolis A. gauna pinigų, turi daug laisvės ( daro, ką tik nori ) ir pan. Labai susinervinusi dėl tokių kalbų ji G., sėdėjusį valgomajame ( bendrame su virtuve ) ant „pufiko“, abiem rankomis čiupo už marškinėlių ties krūtine ir keletą ( iki 5 ) sekundžių patampė. Tampė neilgai ir nestipriai, sūnus nugriuvęs nebuvo, todėl mano, kad fizinio skausmo jam sukelti neturėjo. Tačiau nuo tempimo marškinėliai ties pažastimi suplyšo. Tada ji G. paleido, šis pradėjo verkti, apsiverkė ir ji pati. Po to liepė G. eiti į savo kambarį miegoti, tuo konfliktas pasibaigė. Netrukus G. paskambino brolis A., bet ji neleido kalbėtis. Dar pati paskambino buvusiam sutuoktiniui V. V., pas kurį A. tuo metu gyveno, nes G. pasakė, kad sidrą gėrė su A. ir norėjo dėl to išsiaiškinti.
Konflikto metu kartu buvo jos sutuoktinis, kuris viską matė, tačiau pats nesikišo, jokių kitų žmonių nebuvo. Daugiau nei ji, nei G. vienas kito atžvilgiu jokių fizinių veiksmų neatliko, G. prieš ją smurtauti nebandė, tik labai įžūliai ( gal dėl girtumo ) atsikalbinėjo. Ji G. su diržu nesudavė ir diržo net nebuvo pasiėmusi, nebent supykusi galėjo pasakyti, kad „gausi su diržu“.
Sekantį rytą su G. pasikalbėjo apie jo elgesį, nes sūnus turi problemų ( anksčiau buvo sugautas rūkant, ne pirmą kartą grįžo vartojęs alkoholio ), viską išsiaiškino ir susitaikė. Jokių sužalojimų G. kūne nematė ir jis dėl to nesiskundė. Pirmadienį rytą G. išėjo į mokyklą. Netrukus ji sužinojo, kad G. mokykloje susitiko su A., po to su tėvu V. V. nuvyko į Kelmės VTAS, kur ją apkaltino jį sumušus.
Su R. P. yra susituokusi prieš 4 metus. Sūnus iš pirmos santuokos su V. V. A., gim. (duomenys neskelbtini), jau anksčiau apsigyveno pas tėvą, o G. iki šio konflikto gyveno su ja ir nebuvo sakęs, kad norėtų gyventi pas tėvą. Šiuo metu abu sūnūs gyvena pas V. V. ir visi klausimai ( dėl jų gyvenamosios vietos, išlaikymo, kt. ) yra išspręsti teismo patvirtintomis sutartimis. Žino, kad pas tėvą gyvenantis A. „turėjo daugiau laisvės“ ( cituojama), o G. broliui pavydėjo. Mano, kad dėl to G. ant jos pyksta ir apkalbėjo jį mušus su diržu, nors to tikrai nebuvo. Anksčiau G. nieko ( jos, tėvo ar patėvio ) apkaltinęs smurtu nebuvo, jų ( jos ir sutuoktinio ) santykiai su sūnumi buvo geri. Dabar G. faktiškai gyvena ne pas tėvą, o pas senelius, kur mažai prižiūrimas, dėl ko ėmė praleidinėti pamokas be pateisinamų priežasčių. G. šiuo metu su ja nebendrauja, nes ji jam nieko nedovanoja, o tėvas duoda pinigų. Prieš G. fizinius veiksmus panaudojo pirmą kartą labai supykusi, nes jis „labai draskė akis“. Jį tampė už marškinėlių neilgai ir nestipriai, todėl skausmo sukelti neturėjo ir mano, kad nusikaltimo nepadarė. Tačiau dėl tokio savo elgesio gailisi.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji I. P. visas įvykio aplinkybes nurodė analogiškai ( 75-76, 83-84 l. ).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios I. P. kaltė įrodyta jos prisipažinimu teismo posėdyje, baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo nepilnametis nukentėjusysis G. V. parodė, kad jam yra (duomenys neskelbtini). Spalio 8 d. ( kiek prisimena, buvo penktadienis ) susitiko su draugais, jie prie tvenkinio gėrė ir paliko neišgerto sidro. Jis „patraukė“ sidro truputį ir kilo pagunda daugiau išgerti; pagalvojo, gal atsiras daugiau drąsos nuvykti pas tėvą. Išgėrė apie pusę „skarbonkės“ sidro, 0,5 litro, degtinės negėrė. Prieš 9 val. vakare grįžo į namus (duomenys neskelbtini), kur gyveno su mama, patėviu ir seserimi. Namuose buvo mama, patėvis R. P. ir sesuo V.. Paklausė, ar gali eiti gyventi pas tėtį. Pasakė, kad tik pirmadienį surašys popierius. Paskui mama paėmė diržą ir trenkė per kelius, po to paėmė už marškinėlių ir pradėjo tampyti, liepė eiti į kambarį. Patėvis pastebėjo, kad jis yra išgėręs, jis gynėsi, kad negėręs. Tada jis ėjo valgyti. Valgant atsisukęs pamatė, kad į jį žiūri patėvis ir paklausė, kodėl žiūri. Mama buvo šalia. Ji jam nieko nesakė. Patėvis jį vadino „suskis“, „debilas“, „išsigimėlis“, „alkoholikas“. Jis visą laiką tylėjo. Po to jam liepė patėvis ateiti arčiau, liepė pasakoti, kaip buvo. Jis pasakė, kad gėrė sidrą. Tada pradėjo patėvis šaukti, kad jis rodo nepagarbą šeimai, patėvis norėjo, kad jis negertų. Jis paprašė išleisti pas tėtį, jie jo neleido. Jie pasakė, jeigu nori nuveš į policiją ištirti girtumą, bet nevežė. Mama su patėviu kalbėjosi, ką toliau daryti. Mama trenkė su diržu per kelius, vieną kartą, nebuvo skaudžiai, bet juto 4-5 balai iš dešimties. Diržas buvo juodos spalvos, siauras, jį paėmė iš spintos. Trenkė diržu salone ( taip tekste ), matė patėvis. Iš pradžių buvo raudonos žymės, paskui pagelto. Po to, kai su diržu trenkė, pradėjo tampyti už maikės. Paėmė už rankų, maikės, tąsė apie 10 sekundžių. Buvo paėmusi už maikės. Jis sėdėjo ant sofos, paėmė už „čiuprynos“ ir pradėjo sėdint abiem rankomis tąsyti. Plyšo maikutė nuo tąsymo. Neskaudėjo. Toliau jam paskambino brolis, bet nedavė mama pakalbėti. Ryte jis atsikėlė ir sulaukė iš patėvio nepagarbių žodžių. Sakė, važiuos pas draugus aiškintis. Nenori gyventi pas mamą dėl patėvio elgesio, patėvis jį stebi, priekaištauja. Diržas buvo patėvio. Sagtis buvo geležinė, o pats odinis. Mama neatsiprašė. Prieš tą įvykį nėra mama naudojusi smurto jo atžvilgiu. Po įvykio pagalbos nesikreipė. Tuo metu, kai jis gėrė sidrą, brolis buvo šalia. Sidrą gėrė penktadienį. Kai mama sudavė diržu per kelius, jis pašoko, verkė. Yra pasakęs „gėda turėti tokius tėvus“, taip pasakė taikydamas daugiau patėviui. Patėvis nėra naudojęs prieš jį fizinio smurto, tik pagrasinęs. Dabar gyvena pas tėvą (duomenys neskelbtini) ir nenorėtų grįžti pas mamą ( 44-46 l. ).
Apklausoje dalyvavusi ( 45 l. ) Šiaulių apylinkės teismo psichologė rašte nurodė esant tikėtinu, kad apklausos metu jo duoti parodymai yra teisingi ( 51 l. ).
Nepilnamečio nukentėjusiojo G. V. įstatyminis atstovas tėvas V. V. parodė, kad G. prieš porą mėnesių iki įvykio jau norėjo pereiti gyventi pas jį, nes pas mamą buvo griežtai auklėjamas, neleidžiama bendrauti su jais ( tėvu, broliu A., seneliais ). Sekančią dieną po konflikto su motina A. parvežė G. iš mokyklos į jo namus. G. sakė, kad mama ant jo šaukia, atiminėja telefoną, dėl to jis nori gyventi pas tėvą. Todėl jis iš karto su G. nuvažiavo į Kelmės VTAS. Bevažiuojant ( o gal jau nuvažiavus, tiksliai neprisimena ) G. pasiskundė, kad mama jį tampė už marškinėlių, juos suplėšė ir sudavė su diržu per kelius, nes jis prie tvenkinio paragavo sidro. Jis G. perplėštų marškinėlių ir jokių sužalojimų nematė. G. sakė, kad sudavė mama po to, kai liepė papūsti, o patėvis ant jo tik šaukė. Po to VTAS pradėjo tyrimą, jis sūnų tą pačią dieną perrašė į mokyklą Kelmėje ir nuo to laiko G. gyvena pas jį.
Anksčiau G. dėl smurto šeimoje ( mamos ir patėvio ) niekada nėra skundęsis. Žino, kad įvykio vakarą A. buvo su G. prie tvenkinio, tačiau namo grįžo blaivus. Vakare A. dar skambino G., bet telefonas buvo išjungtas, o paskambinęs mamai apie 10 min. girdėjo ( nes ji galimai padėjo neišjungtą telefoną ) , kaip ji ant G. šaukė. Šiuo metu G. su mama nebendrauja, galimai dėl nuoskaudų. Mano, kad kaltindamas mamą smurtu G. nemeluoja, nes jis nėra linkęs to daryti. Ar I. P. jam tą vakarą skambino, nepamena. Dėl kaltinamosios pateikto susirašinėjimo internete paaiškina, kad G. policijoje sakė pasakoti tik tiesą ir nieko meluoti nemokė.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. V. įvykio aplinkybes nurodė analogiškai. Taip pat jis parodė, kad 2018-10-08 jo kitas sūnus A. V., kuris gyvena kartu su juo, grįžo namo su G.. Pas jį namuose G. pasakė, kad nebenori grįžti gyventi pas mamą, todėl jis nusprendė važiuoti į Vaiko teisių skyrių Kelmėje, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl G. gyvenamosios vietos. G. jau seniai jam yra sakęs, kad nebenori gyventi su mama ir patėviu, nes jam nuolat yra daromas spaudimas ir jaučia įtampą ten gyvendamas. Iš sūnaus A. žinojo, kad G. planuoja bėgti iš namų. Todėl, kai G. grįžo namo, iš karto nusprendė važiuoti į vaiko teisių apsaugos skyrių. Atvykus su G. bendravo vaiko teisių apsaugos darbuotojos ir joms G. pasakė, kad jį mama mušė su diržu ir suplėšė maikę. Namuose jam G. nieko nepasakojo apie sumušimą. Apie tai kad I. P. smurtavo prieš G., sužinojo vaiko teisių apsaugos skyriuje ( 62-63 l. ).
Liudytojas R. P. – kaltinamosios I. P. sutuoktinis – apklaustas patvirtino visas jos nurodytas įvykio aplinkybes. Jis tik parodė, kad I. P. G. už marškinėlių ties krūtine buvo suėmusi ne abiem, o viena ranka ir stovintį, o ne sėdintį. Taip pat jis nurodė, kad žmona G. su diržu nesudavė, jie vienas kito atžvilgiu jokių kitų fizinių veiksmų neatliko. Jis pats konflikte nedalyvavo, tik po to liepė G. mamos atsiprašyti, ką šis ir padarė. Apie kaltinimus smurtu sužinojo tik paskambinus VTAS darbuotojams. Mano, kad D.s motiną apkaltino galimai primokintas, nes pavydėjo broliui A., kuriam pas tėvą buvo leidžiama viskas.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. P. visas aplinkybes nurodė analogiškai ir patvirtino, kad žmona G. tikrai su diržu nesudavė, tik sugriebusi už maikutės papurtė už pasakytus žodžius, kad jam gėda turėti tokius tėvus ( 67-68 l. ).
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ( 1-2 l. ) pagal gautą Kelmės VTAS 2018-10-15 informaciją ( 6 l. ) apie galimą smurtą prieš G. V.. 2018-10-08 anketoje nurodyta, kad G. V. pabėgo iš mamos namų, nes susipyko su patėviu ( 7 l. ); bendraujant jis nurodė, kad su mama susipyko penktadienį, kai grįžo išgėręs sidro, o mama trenkė su diržu per kelius ir suplėšė maikutę. Vaikas nori gyventi su tėvu ir broliu, lankyti kitą mokyklą ( 8 l. ); vaikas atrodė ir teigė esantis sveikas ( 12 l. ).
(duomenys neskelbtini) mokykloje ( kur mokėsi gyvendamas su motina I. P. ) G. V. 7 klasėje nepraleido nei vienos pamokos, jo mokymosi vidurkis nuo 2015 m. buvo nuo 7,5 iki 8,92 ( 57 l. ). Apsigyvenęs pas tėvą V. V. nuo 2018-10-08 mokydamasis (duomenys neskelbtini) mokykloje jis iki 12-12 d. praleido 14 pamokų ( iš jų pateisintos 8 ), mokymosi vidurkis buvo 6,36 ( 54 l. ); kitos jį prižiūrinčius asmenis neigiamai charakterizuojančios medžiagos mokymo įstaigų administracija ir (duomenys neskelbtini) seniūnas ( 60 l. ) nepateikė.
LITEKO sistemos duomenys patvirtina, kad 2018-02-14 Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nutartimi byloje Nr. 2-175-322/2018 buvo patvirtinta I. P. ir V. V. taikos sutartis, kuria sūnaus A. gyvenamoji vieta nustatyta su V. V., taip pat išspręsti kiti su vaiku susiję klausimai ( pakeitimai padaryti byloje Nr. e2SP-15528-446/2018, jie šioje byloje įtakos neturi ). Taip pat I. P. ir V. V. teismui pateikė 2018-12-01 pareiškimą patvirtinti taikos sutartį dėl sūnaus G. gyvenamosios vietos pakeitimo, kurios teismas iš pradžių netvirtino ( byla Nr. e2SP-17527-471/2018 ), ji patvirtinta 2019-02-05 nutartimi ( byla Nr. e2SP-2566-322/2019 ), vaiko G. gyvenamoji vieta nuo 2018-10-08 nustatyta pas V. V..
Aptarti įrodymai patvirtina ( ir tai pripažįsta visi apklausti asmenys ), kad kaltinamoji I. P. tyčia tampė kartu gyvenantį nepilnametį sūnų, t. y. šeimos narį ir artimąjį giminaitį, G. V. už marškinėlių, dėl ko šie suplyšo.
Taip pat ji kaltinama G. V. vieną kartą sudavusi su diržu per kelius ( 106 l. ). Šis kaltinimas grindžiamas išimtinai tik paties nukentėjusiojo parodymais, kurių teismas nepripažįsta pakankamu kaltės įrodymu dėl sekančių motyvų.
Nustatyta, kad G. V. dar prieš įvykį norėjo persikelti gyventi pas tėvą ( V. V. parodymai ) ir šis noras nebuvo susijęs su netinkamu motinos I. P. ar jos sutuoktinio elgesiu, netgi priešingai ( motina užtikrino, kad jis nepraleidinėtų pamokų – 57 l., neleido bendrauti su tėvu ir seneliais dėl to, kad ten jam buvo leidžiama rūkyti, vartoti alkoholį, važinėti motociklu neturint teisės – 18 l., kt. ). (duomenys neskelbtini) gimęs, t. y. keturiolikmetis, G. vartojo alkoholį kartu esant vyresniajam broliui A., grįžo į namus neblaivus ( ką pats apklausoje pripažino ) ir dėl tokio elgesio kilus konfliktui su motina galėjo būti suinteresuotas ją apkaltinti, siekdamas sušvelninti savo ( o galimai – ir vyresniojo brolio ) atsakomybę dėl alkoholio vartojimo aplinkybių. Po konflikto jis ne tik tą patį vakarą, tačiau ir dvi sekančias dienas kažkodėl niekam nesiskundė, o pirmadienį iš mokyklos išvyko pas tėvą vėlgi po susitikimo su A. ir kartu su juo. Todėl yra pagrindo manyti, kad jo sprendimus galėjo įtakoti vyresnysis brolis. Ar įtaka buvo daroma ir jei taip, tai kokia ( ar A. jį tik nuvežė pas tėvą, ar pats patarė keisti gyvenamąją vietą, ar jie aptarinėjo kaip elgtis, išaiškėjus alkoholio vartojimo faktui, o gal net susitarė apkaltinti motiną smurtu ir pan. ), šiuo metu ( praėjus daug laiko ) nustatyti nebėra galimybių, nes iš karto po įvykio A. kažkodėl neapklaustas. Vaiko G. apklausoje nurodytos smūgio pasekmės ( raudonos žymės, kurios paskui pagelto – 45 l. ) yra paneigtos jo apžiūros VTAS duomenimis ( vaikas atrodo ir teigia esąs sveikas – 12 l. ) bei visų apklaustų asmenų ( visų pirmą V. V., kurį įtarti duodant kaltinamajai palankius parodymus nėra pagrindo ) parodymais, jog jokių sužalojimų žymių nebuvo. Atkreiptinas dėmesys, kad nuvykęs pas tėvą G. taip pat nesiskundė dėl smurto, o pareiškė norą pas jį gyventi ir tik dėl to važiuojant į Kelmės VTAS pakeliui ( ar net ten nuvykus – 62 l. ) papasakojo apie sumušimą. Tokioje situacijoje ( vaikui labai norint persikelti gyventi pas tėvą ir vykstant šį klausimą spręsti į VTAS ) neatmestina galimybė, jog jis pats ( ar įtakotas kitų asmenų, pvz., vyresniojo brolio ) nusprendė tikrai vykusį konfliktą su motina papildyti išgalvota aplinkybe ( smūgio su diržu sudavimu ) siekdamas sau palankaus sprendimo. Pažymėtina, kad įvykio metu G. buvo beveik sulaukęs (duomenys neskelbtini), t. y. neabejotinai gebantis priimti aukščiau aptarto lygio sprendimus, todėl jo parodymų detalumas bei konkretumas ( dėl diržo paėmimo vietos, spalvos ir kt. – 62-63 l. ) nelaikytinas jų patikimumą patvirtinančiu faktu. Todėl nepilnamečio nukentėjusiojo, turinčio akivaizdų suinteresuotumą apkaltinimu, parodymai, kurių nepatvirtina jokie kiti įrodymai, o juose nurodytos aplinkybės prieštarauja jo tolesniam elgesiui, savaime negali būti vertinami kaip pakankamas I. P. kaltės įrodymas ( Lietuvos BPK 20 str. 5 d. ). Atkreiptinas dėmesys ir į aplinkybę, kad jis iki šiol nenori susitikti su motina. Net jo nurodomos įvykio aplinkybės ( vieno smūgio su diržu sudavimas per kelius supykus dėl to, jog grįžo neblaivus, t. y. nežymus smurtas dėl akivaizdžiai netinkamo paties elgesio ) vargu ar sudarytų pagrindą tokiam ilgalaikiam elgesiui. Todėl kyla abejonių, ar toks elgesys tikrai nulemtas motinos veiksmų ( smūgio sudavimo ) ar kitų aplinkybių ( pvz., kaip aukščiau minėta, jei jis, siekdamas persikraustymo pas tėvą, tikrai vykusįo konfliktą su motina papildė išgalvota aplinkybe ). Taip pat atkreiptinas dėmesys į kaltinamosios parodymų turinį. Ji visą laiką pripažino tampiusi sūnų už marškinėlių ir juos perplėšusi, nors marškinėliai neapžiūrėti ( t. y. objektyvių sugadinimo įrodymų nėra ) ir šį faktą patvirtino tik jos pačios sutuoktinis ( o jis tikrai nelaikytinas asmeniu, suinteresuotu duoti nukentėjusiajam – posūniui, su kuriuo yra susipykęs - palankius parodymus ). Dėl to ir kitų aplinkybių ( jų nuoseklumo, detalumo, elgesio argumentacijos, visų kitų įrodymų, patvirtinančių jos nuolatinį aktyvų rūpinimąsi sūnaus auklėjimu ) šiuos kaltinamosios parodymus teismas neturi pagrindo vertinti kritiškai kaip duotus siekiant išvengti atsakomybės ( kaip minėta, tokiu atveju ji būtų galėjusi neigti ir marškinėlių perplėšimą ). Dėl psichologės rašto ( 51 l. ) teismas pažymi, kad tai yra vieno apklausoje dalyvavusio asmens, nors ir šios srities specialisto, nuomonė parodymų tikėtinumo klausimu ir nepaneigia visų aukščiau aptartų motyvų.
Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad tiek visas apkaltinamasis nuosprendis, tiek tam tikrų veiksmų ( šiuo atveju – smūgio su diržu sudavimo ) konstatavimas negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę, o visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2013, 2K-396/2014, kt. ). Todėl smūgio su diržu sudavimas išjungiamas iš kaltinimo kaip neįrodytas ir konstatuojamas įrodytu tik tampymas už marškinėlių, dėl ko šie suplyšo. Gali kilti abejonių, ar tokiais veiksmais nukentėjusiajam G. V. buvo sukeltas fizinis skausmas, nes jo apklausoje nurodyta „neskaudėjo“ ( 45 l. ). Tačiau tai truko nuo 5 ( I. P. parodymai ) iki 10 ( G. V. parodymai – 45 l. ) sekundžių, nuo tampymo marškinėliai buvo perplėšti, nukentėjusysis pradėjo verkti, todėl darytina išvada, kad kažkokio laipsnio skausmas visgi buvo sukeltas, dėl ko I. P. veika atitinka Lietuvos BK 140 str. 2 d. dispoziciją ir pagrindo ją išteisinti ( Lietuvos BPK 3 str. 1 d. 1 p. ) nėra. Kartu nekyla abejonių, jog svarstytinas tokio smurto mažareikšmiškumo klausimas.
Pagal Lietuvos BK 37str. nusikaltimą padaręs asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme ( LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154/2013, kt. ). Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius ( kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos padarymo ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta ir pan. ), tiek subjektyviuosius požymius ( apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai ). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas.
Aukštesnės instancijos teismų praktika šios kategorijos bylose yra įvairi. Pvz., vienu atveju asmens veiksmai, kai jis sugriebęs sutuoktinę už rankų, ją pargriovė ant fotelio ir užlaužė rankas už nugaros, tuo sukeldamas fizinį skausmą, pripažinti neduodantys pagrindo veiką vertinti kaip mažareikšmę ( Šiaulių apygardos teismo 2016-02-25 nuosprendis byloje Nr. 1A-36-354/2016 ). Kitu atveju asmens veika, kai asmuo kumščiu keturis kartus sudavė seseriai į galvą ir pargriovęs ją ant grindų sudavė dar penkis kartus į galvą, pripažinta mažareikšme ( Šiaulių apygardos teismo 2014-11-07 nuosprendis byloje 1A-912-116/2014 ). Tačiau šioje situacijoje nustatyta, kad neteista ( 85 l. ), nebausta administracine tvarka ( 86 l. ), dirbanti ( 87-88 l. ) ir vien teigiamai charakterizuojama ( 57 l., kt. ) motina, kuri visą laiką tinkamai rūpinosi sūnumi, supykusi dėl keturiolikmečio vartoto alkoholio ir vėlesnio jo elgesio namuose, jį patampė už marškinėlių, nors ir juos perplėšdama. Todėl teismui nekyla abejonių, kad ši veika yra akivaizdžiai ne tokio pavojingumo laipsnio, dėl ko būtų pagrindas asmenį traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme. Todėl byla nutraukiama vadovaujantis Lietuvos BK 37 str. dėl veikos mažareikšmiškumo ( Lietuvos BPK 303 str. 4 d. ), o skirti baudžiamąją poveikio priemonę įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ( Lietuvos BK 72-2 str. ) pripažįstama nesant pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
I. P., padariusią Lietuvos BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis Lietuvos BK 37 str. dėl veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.