Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2018-12-19 · Civilinė byla Nr. e2SP-17527-471/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-19
Bylos Nr.
e2SP-17527-471/2018
Teisminio proceso Nr.
2-23-3-01053-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vidmantas Rudaitis
Pareiškėjas
I. P., V. V.
Kategorijos
  • 3.2.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.7.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.4.5.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2SP-17527-471/2018Teisminio proceso Nr. 2-23-3-01053-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.4.5.20 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2018 m. gruodžio 19 d.Kelmė

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėjas Vidmantas Rudaitis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų I. P. ir V. V. pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjai I. P. ir V. V. pateikė 2018-12-01 pareiškimą patvirtinti jų pasirašytą taikos sutartį. Nurodo, kad Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 10 d. sprendimu civilinėje byloje buvo nutraukta jų santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pasikeitus gyvenimo aplinkybėms, pareiškėjų nepilnametis sūnus išreikė norą gyventi ne pas mamą, o pas tėtį. Dėl šios priežasties keičiasi sūnui teikiamo išlaikymo subjektas, pats išlaikymo dydis, bendravimo su mama tvarka ( taip tekste ). Pareiškėjai teismo prašo patvirtinti teikiamą taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus ( Lietuvos CK 6.983 str. 1 d. ). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią. Teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas ( Lietuvos CK 6.985 str. 1 ir 2 d. ).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka teismas gali patvirtinti, jeigu nustato, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo yra abiejų sutarties šalių valia, sutartis neprieštarauja jos šalių interesams, imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-486/2013, kt. ).

Be bendrųjų procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, reikšmingi sprendžiant klausimą dėl sutarties patvirtinimo ( Lietuvos CPK 581 str.). Kiekvieno dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes ( Lietuvos CPK 111 str. 2 d. 5 p. ). Pareiškėjų pareiškimas dėl taikos sutarties patvirtinimo yra faktiškai nemotyvuotas – jame tik abstrakčiai nurodyta, kad gyvenimas pakoregavo pareiškėjų nepilnamečio sūnaus norą gyventi ne pas mamą, o pas tėtį ( taip tekste ). Pareiškime nenurodomos jokios esminės aplinkybės, būtinos įvertinti sudaromos taikos sutarties atitikimą vaiko interesams ir nepateikti jokie jas patvirtinantys įrodymai.

Su pareiškimu nepateikta jokia ( o turėtų būti motyvuota ir išsami ) Vaiko teisių apsaugos institucijos išvada dėl taikos sutarties atitikimo nepilnamečio vaiko G. interesams. Todėl negalima įvertinti, ar išvis yra pagrindas keisti teismo 2009-07-10 sprendimu nustatytą vaiko gyvenamąją vietą su motina ir ar nustačius ją pas tėvą bus užtikrintos vaiko poreikius atitinkančios gyvenimo sąlygos. Neaišku, kam priklauso gyvenamoji patalpa, kurioje pareiškėjų susitarimu gyvens nepilnametis G. V., ar šios patalpos savininkas bei kiti gyvenantys asmenys ( jei tokių yra ) tam neprieštarauja, ar ten vaikui bus pakankamai erdvės ir kt.

Be to, pareiškėjai sutartyje susitaria, kad I. P. bendrauja su savo sūnumi G. V. laisvai, be jokių apribojimų ( sutarties 1.2 punktas ). Ši nuostata yra analogiška Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-175-322/2018 tarp I. P. ir V. V. patvirtintos taikos sutarties 3 punktui, kuriame numatyta, jog pareiškėjai turi teisę bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) be apribojimų. Todėl neaišku, kodėl šis klausimas turėtų būti sprendžiamas pakartotinai. Taip pat neaišku, kodėl šia sutartimi susitariama dėl visiškai kitokio dydžio išlaikymo ( 100 EUR/mėn. ) sūnui G. teikimo nei ankstesne sutartimi sūnui A. ( 57 EUR/mėn. ) ir ar tai neprieštarauja Lietuvos CK 3.198 str. 2 d. nuostatoms ( LITEKO sistemos duomenimis, šis klausimas byloje Nr. e2SP-17528-446/2018 dar nėra išspręstas ).

Dėl aptartų motyvų daroma išvada, kad pareiškimas neatitinka įstatymo keliamų turinio reikalavimų ir nepateikta pakankamai duomenų, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl prašomos patvirtinti taikos sutarties atitikimo pareiškėjų nepilnamečio vaiko interesams ( Lietuvos CPK 582 str. 4 d. ). Todėl prašymas patvirtinti pateiktą taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka negali būti tenkinamas ( Lietuvos CPK 582 str. 7 d. ).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos CPK 290 ir 291 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjų I. P. ir V. V. pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo netenkinti.

Išaiškinti pareiškėjams, kad teismo atsisakymas patvirtinti taikos sutartį neatima iš pareiškėjų teisės, pasikeitus aplinkybėms ar ištaisius pareiškimo trūkumus, pakartotinai kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Vidmantas Rudaitis