Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-04-18 · Civilinė byla Nr. e2S-735-580/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-18
Bylos Nr.
e2S-735-580/2019
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-04326-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūra Marija Strumskienė
Pareiškėjas
T. B.
Kategorijos
`Civilinė byla Nr. e2S-735-580/2019
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-04326-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.2.6.2.; 3.3.2.4.. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apelianto (pareiškėjo) T. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo T. B. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinte­re­suo­ti asmenys UAB „Petrochema“, D. E. (D. E.), antstolis V. M., AB Šiaulių bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas T. B. prašė iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą; bankroto administratoriumi paskirti UAB „Lexuna“; patvirtinti 242 Eur bankroto procedūroms atlikti; nustatyti 30 dienų terminą kreditoriams pareikšti reikalavimus; patvirtinti 300 Eur per mėnesį būtiniausiems pareiškėjo poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos; nustatyti keturių mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektui pateikti. Pareiškime nurodė, kad:

Žemesnės instancijos teismas

1.1. Vilniaus apygardos teismas 2018-06-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-788-803/2018 iš T. B. UAB „Petrochema“ naudai priteisė 613 645,79 Eur negrąžintos paskolos, 26 143,65 Eur palūkanų, 15 670,90 Eur dydžio žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-10-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Dėl blogos pareiškėjo finansinės padėties jis negali įvykdyti kreditoriams įsipareigojimų, todėl auga skolos. Bendra skola kreditoriams yra 1 074 600,13 Eur, mokėjimo terminai suėję. Pareiškėjas dirba UAB „Bigan“, per mėnesį gauna 400 Eur, atskaičius mokesčius. Per paskutinius trejus metus nesudarė kreditorių teises pažeidžiančių sandorių, neatliko nesąžiningų veiksmų, dėl kurių tapo nemokus. Įsiskolinimų suma yra per didelė, kad per protingą laiką galėtų būti grąžinta;

1.2. pareiškėjui nuosavybės teise priklauso: žemės sklypas ir sodo namelis, esantys (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, vienbutis gyvenamasis namas, garažas, pirtis, kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini); 1500/19633 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Transporto priemonių, santaupų grynaisiais pinigais ir kito turto neturi. Pareiškėjas yra sudaręs santuoką ir turi du nepilnamečius vaikus. Būtiniausiems poreikiams tenkinti reikalinga 300 Eur. Pareiškėjo atžvilgiu nėra iškeltos civilinės bylos, kuriose jam pareikšti turtiniai reikalavimai ir (ar) areštuotas turtas, nėra pareikšta kitų su darbo santykiais susijusių reikalavimų, taip pat nėra iškelta baudžiamosios bylos, kuriose jam pareikšti turtiniai reikalavimai ir (ar) areštuotas turtas, bei nevykdomas išieškojimas ne ginčo tvarka.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo UAB „Petrochema“ prašo atsisakyti iškelti bankroto bylą. Nurodė, kad:

2.1. pareiškėjas buvo sudaręs sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises. Tarp UAB „Petrochema“ ir T. B. jo vadovavimo laikotarpiu buvo sudarytos paskolos sutartys: 2015-02-02 Nr. 20150202-001; 2015-03-06 Nr. 20150306-001; 2015-04-02 Nr. 20150402-001; 2015-05-12 Nr. 20150512-001; 2015-06-17 Nr. 20150617-001; 2015-07-03 Nr. 20150703-001; 2015-08-04 Nr. 201508-04-001; 2015-09-17 Nr. 20150917-001; 2015-10-12 Nr. 20151012-001; 2015-11-25 Nr. 20151125-001; 2015-12-30 Nr. 20151230-001. Paskolos panaudojimo tikslas nenurodytas, įsipareigojimai neužtikrinti. Skolininkas siekė praturtėti įmonės sąskaita, sudarė įmonei nenaudingas sutartis su savimi, dideles pinigų sumas išgrynino bankomate. Pareiškėjas elgėsi nesąžiningai su kreditoriais, neatskleidė teismui informacijos apie sudarytus aiškiai jo finansinę būklę gerinančius sandorius, beveik beprocentes paskolas su valdoma įmone. Tai aiškiai parodo pareiškėjo nesąžiningumą;

2.2. UAB „Petrochema“ planuoja pareikšti reikalavimą T. B. dėl nuostolių atlyginimo, kadangi jis, būdamas direktoriumi, sudarė bendrovei žalingą sandorį – 2016-06-02 Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi UAB „Muštuvis“ perleido galiojantį UAB „Petrochema“ 645 469 Eur reikalavimą už 30 210 Eur reikalavimo įskaitymą. Žemės sklypų, kurių hipoteka buvo užtikrintas perleistas reikalavimas, rinkos kaina 2017 metais buvo 294 600 Eur. Dėl nesąžiningų, įmonės interesus šiurkščiai pažeidžiančių veiksmų UAB „Petrochema“ patyrė 264 390 Eur žalos;

2.3. pareiškėjo tapimo nemokiu faktas turi būti siejamas su 2018-06-21 teismo sprendimu, iki tol pareiškėjas galėjo atlikti mokėjimus pagal paskolos sutartis. Pareiškėjas neteikė informacijos apie pasiskolintų lėšų panaudojimą, galimai yra paslėpęs lėšas ir siekia išvengti atsakomybės. Pareiškėjas nuo 2012-04-03 iki 2016-08-01 buvo UAB „Petrochema“ vienintelis akcininkas ir direktorius ir galėjo sudaryti sandorius juridinio asmens vardu. Pareiškėjas formaliais pagrindais bando įrodyti savo sąžiningumą, nors būdamas įmonės vadovas ir vienintelis akcininkas elgėsi nesąžiningai, skolinosi dideles sumas, iš anksto žinodamas, kad neatsiskaitys. Sandorių sudaryti neprivalėjo, veikė savanaudiškai, aiškiai pagerino finansinę būklę;

2.4. pagal UAB „Petrochema“ pareiškimą Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ame baudžiamojo persekiojimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl svetimo turto pasisavinimo, UAB „Petrochema“ pateikė reikalavimą dėl 1 143 677,89 Eur turtinės žalos atlyginimo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai apribotos T. B. nuosavybės teisės. Pareiškėjas galėjo veikti nusikalstamai.

3. Suinteresuotas asmuo D. E. prašė prašymo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėjas yra padaręs žalos UAB „Petrochema“ ir kitiems kreditoriams, teismui neatskleidė visų aplinkybių, yra nesąžiningas.

4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prašė spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad 2018-12-19 Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis pareiškėjas valstybės biudžetui yra skolingas 700,20 Eur žemės mokesčio ir 45,75 Eur delspinigių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. vasario 28 d. nutartimi atsisakė iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Nurodė, kad:

5.1. Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Pareiškėjo kreditoriai: UAB „Petrochema“ (658 460,34 Eur), D. E. (tikslus įsiskolinimas nežinomas), AB „Šiaulių bankas“ (415 651,01 Eur), antstolis V. M. (vykdymo išlaidos), VMI (488,78 Eur). Bendra įsiskolinimų suma ne mažiau kaip 1 074 600,13 Eur. Pareiškėjui priklausantis nekilnojamasis turtas yra areštuotas, o jo vertė NTR duomenimis yra 316 254,46 Eur. Pareiškėjo AB „Citadele“ banko sąskaitoje yra 3,27 Eur. Pareiškėjo įsiskolinimai viršija 25 Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (13 875 Eur). Pareiškėjas atitinka sąlygą dėl pradelstų skolinių įsipareigojimų dydžio ir negali įvykdyti savo įsipareigojimų. Pareiškėjas dirba UAB „Bigan“, darbo užmokestis minimalus, vidutiniškai gauna 197,04 Eur, atskaičius mokesčius;

5.2. pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu paaiškėja, jog fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių ir kitų veiksmų. Teismas vertino pareiškėjo elgesį nuo 2015-12-11 iki 2018-12-11. Pareiškėjas nuo 2012-11-28 iki 2016-08-19 buvo UAB „Petrochema“ vadovas ir akcininkas. Civilinėje byloje Nr. e2-788-803/2018 priimtame sprendime konstatuota, kad dalis pinigų panaudoti AB „Šiaulių bankas“ ir pareiškėjo sudarytos 2016-03-15 Būsto kredito sutarties Nr. B-2016-5533-15 pagrindu. Pareiškėjas ėmė paskolą asmeninės naudos tenkinimui, o ne komerciniais tikslais. Advokatų kontoroje (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta apsimestinė 520 000 Eur paskola D. E. ir pareiškėjo vardu. Toks siekis vertintas kaip piktnaudžiavimas subjektine teise. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 straipsnio 3 dalis);

5.3. pareiškėjas tapo nemokus dėl savo nesąžiningų veiksmų, dėl kurių pradėtas ikiteisminis tyrimas, apie kurį pareiškėjas sąmoningai nutylėjo. Tai rodo pareiškėjo nesąžiningumą. Į trejų metų laikotarpį patenka tik 2015‑12‑30 Paskolos sutartis Nr. 20151230-001. Kitų sutarčių sudarymo sąžiningumas aptartas ankstesnėje byloje. Visos sutartys vertinamos kaip nesąžiningos. Pareiškėjas gerino savo turtinę padėtį, negalėjo gautų pinigų panaudoti, o galėjo paslėpti. Dalis pinigų panaudota įsipareigojimų bankui vykdymui, įgytas turtas lieka pareiškėjo nuosavybe;

5.4. Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2‑me skyriuje pagal UAB „Petrochema“ pareiškimą 2016-10-07 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-47424-16 pagal Baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį. UAB „Petrochema“ pripažinta civiliniu ieškovu su 1 143 677,89 Eur reikalavimu. Ikiteisminiame tyrime laikinai apribotos įtariamojo nuosavybės teisės;

Šalies argumentai

5.5. pareiškėjas būtiniems poreikiams tenkinti prašo 300 Eur, bankroto administratoriaus atlyginimui 242 Eur, nors tiek neuždirba. Pareiškėjo prašymai nesąžiningi kreditorių atžvilgiu. Byloje nėra duomenų, iš kur pareiškėjas planuoja gauti pajamų atsiskaityti su kreditoriais bei mokėti atlyginimą administratoriui. Pareiškėjas turi ilgą darbo patirtį versle (bent 10 metų), kurios neišnaudoja geriau apmokamam darbui surasti. Toks elgesys laikytinas pasyviu, prisidedančiu prie jo nemokumo. Iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo pareiškėjui buvo žinoma apie vis prastėjančią finansinę padėtį. Pareiškėjas elgėsi pasyviai, siekė neįrodinėti savo gautos paskolos realaus panaudojimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Pareiškėjas T. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad:

6.1. vertinant asmens sąžiningumą FABĮ prasme privalu laikytis trejų metų laikotarpio. Priežastys, nulėmusios pareiškėjo nemokumą, atsirado anksčiau. 2015-12-30 Paskolos sutartis Nr. 20151230-001, buvo sudaryta dėl 1 100 Eur ir vertinant bendrą įsiskolinimo sumą (1 014 600,13 Eur) neturi esminės įtakos nemokumui. Byloje nėra įrodymų, jog pareiškėjas tapo nemokus dėl laikotarpiu nuo 2015-12-11 iki 2018-12-11 atliktų nesąžiningų veiksmų. Siekiančio bankrutuoti fizinio asmens nesąžiningumas negali būti nustatomas vien dėl nemokumo, nes visi nemokūs asmenys turėtų būti pripažįstami nesąžiningais. Paskolų gavimas savaime negali būti pripažįstamas pakankamu nesąžiningumo patvirtinimu. Pareiškėjas sąmoningai nesiekė tapti nemokiu;

6.2. pareiškėjas neslėpė ikiteisminio tyrimo, iš jo pateiktų dokumentų matėsi, kad pareiškėjui Vilniaus apygardos prokuratūra taikė apribojimus disponuoti piniginėmis lėšomis bei nekilnojamuoju turtu. Teismas, gavęs pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą, gali įpareigoti fizinį asmenį pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus papildomus dokumentus. Pareiškėjui turi būti taikoma nekaltumo prezumpcija, tačiau teismas teigia, jog jis bankroto byloje turėtų būti pripažintas kaltu;

6.3. neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų. Nenustatyta, kad pareiškėjas per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo būtų sudaręs CK 6.67 straipsnyje nurodytus sandorius, dėl kurių tapo nemokiu, taip pat kad sudarydamas su UAB „Petrochema“ jis tyčia pateikė neteisingą informaciją apie savo finansinę būklę. Paskolos sutartys buvo sudarytos, kai pareiškėjas dirbo ir gaudavo darbo užmokestį bei didesnes pajamas. Teismas nenustatė, kaip pareiškėjas ketino grąžinti skolas, nevertino, ar grąžino dalį paskolų, kredito įstaigų veiksmų ir rizikos, suteikiant vartojimo kreditus;

6.4. pareiškėjas yra sąžiningas, deda pastangas dirbti ir gauti pastovių pajamų tam, kad atsiskaitytų su kreditoriais. Teismas neįvertino pareiškėjo galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus. Išvada dėl nesąžiningumo padaryta nevisapusiškai ištyrus bylai reikšmingas aplinkybes;

6.5. pareiškėjo bendra įsiskolinimų suma viršija 1 074 600,13 Eur, o turimas turtas ir piniginės lėšos sudaro apie 316 257,73 Eur sumą. Akivaizdu, kad pareiškėjo įsiskolinimai viršija 25 Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (13 875 Eur). Fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai jo finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję.

Atsiliepimas

7. Suinteresuotas asmuo UAB „Petrochema“ prašė atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad:

7.1. pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012-11-28 iki 2016-08-19 buvo UAB „Petrochema“ vadovas ir akcininkas. Teismo sprendimu konstatuota, kad dalį pinigų pareiškėjas panaudojo asmeniniais tikslais. Įstatymo leidėjas turėjo omenyje ne sandorius, sudarytus per 3 metus, tačiau siejo tapimo nemokiu momentą su sandoriais, nurodytais CK 6.67 straipsnyje, kurių sudaryti jis neprivalėjo, asmuo gali sudaryti sandorius ir anksčiau nei prieš 3 metus, tačiau jis automatiškai netampa nemokus. Jis tampa nemokus nuo tada, kai sueina terminas grąžinti paskolą arba teismas priteisia skolą;

7.2. du kartus bylą nagrinėjant parengiamajame teismo posėdyje ir vėliau nagrinėjant iš esmės teismas leido pareiškėjui pačiam pateikti informaciją apie ikiteisminį tyrimą, tačiau pareiškėjas vengė pateikti informaciją, atstovė sakė nežinanti šių aplinkybių. Turint omenyje ikiteisminio tyrimo mastą ir aplinkybes, kaip pareiškėjas skolinosi iš juridinio asmens ir nesiruošė grąžinti, nesąžiningi jo veiksmai preziumuojami. Bandymas pateikti pareiškėją kaip vartotoją, neįvertinusį savo finansinės būklės, yra aiškus teismo klaidinimas. Pareiškėjas daugiau nei 10 metų vadovavo dideliam juridiniam asmeniui, atstovavo sudarant sandorius, vykdant sutartis. Aplinkybės rodo, kad jis sąmoningai leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti;

7.3. pareiškėjas veikė ne savo valdomo juridinio asmens interesais, o jam kenkdamas, vesdamas jį prie nemokumo būklės. Jis pasiskolintų pinigų neinvestavo, o naudojo asmeniniams tik jam žinomiems tikslams. Tai įrodo nemokumo ir nesąžiningumo priežastinį ryšį. Žinant priteistos sumos dydį, aišku, lėšų jis pasisavino daug daugiau, nei asmeniui reikėtų asmeniniams būtiniausiems poreikiams tenkinti. Pareiškėjas dėl pasiskolintų lėšų tapo turtingesnis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

9. Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjui atsisakyta iškelti bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo.

10. FABĮ 1 straipsnio 1 dalis numato, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, kurių finansinė būklė labai bloga, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015).

11. Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog, sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo, turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis), šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

Žemesnės instancijos teismas

12. Prašydamas iškelti jam bankroto bylą, pareiškėjas savo kreditoriais, kuriems reikalavimo įvykdymo terminas jau yra suėjęs, nurodė UAB „Petrochema“ (658 460,34 Eur), D. E. (tikslus įsiskolinimas nežinomas), AB „Šiaulių bankas“ (415 651,01 Eur), antstolį V. M. (vykdymo išlaidos), Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR FM (488,78 Eur). Iš teismų informacinės sistemos („Liteko“) duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2018-06-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-788-803/2018 priteisė iš T. B. UAB „Petrochema“ naudai 613 645,79 Eur negrąžintos paskolos, 26 143,65 Eur palūkanų, 15 670,90 Eur dydžio žalos atlyginimą 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-10-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 3 000 bylinėjimosi išlaidų. Spendimas nebuvo skundžiamas ir įsiteisėjo 2018-07-24. Valstybinė mokesčių inspekcija savo atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą nurodė, kad pareiškėjas yra skolingas 700,20 Eur žemės mokesčio ir 45,75 Eur susikaupusių delspinigių.

13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjui priklauso nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė pagal NTR duomenis – 718 Eur), sodo namelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė pagal NTR duomenis – 918 Eur), esantys (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė pagal NTR duomenis – 128 000 Eur), vienbutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė pagal NTR duomenis – 175 000 Eur), esantys (duomenys neskelbtini); garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė pagal NTR duomenis – 1 190 Eur), pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė pagal NTR duomenis – 452 Eur), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė pagal NTR duomenis – 4 720 Eur), esantys (duomenys neskelbtini); 1500/19633 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (dalies vidutinė rinkos vertė pagal NTR duomenis – 5 256,46 Eur), esančio (duomenys neskelbtini).

14. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, dėl jų pakartotinai pasisako tiek, kiek šios aplinkybės susijusios su atskirojo skundo argumentais. Byloje nustatyta, jog pareiškėjo bendra įsiskolinimų suma viršija 1 074 600,13 Eur, o turimas turtas ir piniginės lėšos sudaro apie 316 257,73 Eur sumą. Iš gaunamo atlyginimo (400 Eur) pareiškėjas negali įvykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Pareiškėjas yra nemokus, jis negali kreditoriams įvykdyti turimų skolinių įsipareigojimų, o skolos viršija 25 MMA. Dėl pareiškėjo nemokumo ginčo byloje nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau nepasisako.

15. FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatyta, jog teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jei paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas); jei paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punktas); jei paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punktas); jei nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas); jei paaiškėja, kad yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 6 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

16. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas iškelti pareiškėjui bankroto bylą, nurodė, jog pareiškėjas tapo nemokus dėl savo nesąžiningų veiksmų. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada pareiškėjas nesutinka, atskirajame skunde nurodo, kad apeliantas atitinka fizinių asmenų bankrote keliamas sąžiningumo ir nemokumo sąlygas. Taigi ginčas byloje iš esmės kilo dėl to, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog egzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga, dėl kurios yra pagrindas atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

17. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, teismas atsisako iškelti nesąžiningo fizinio asmens bankroto bylą dviem atvejais - jeigu per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo jis tapo nemokus dėl CK 6.66 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, kurių sudaryti jis neprivalėjo, arba jeigu nustatomi kitokie jo veiksmai, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais.

18. Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

19. Sąžiningumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis); sąžiningas elgesys yra privalomas tiek esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 straipsnis), tiek aiškinant jos turinį (CK 6.193 straipsnis), tiek ją vykdant (CK 6.200 straipsnis), tiek taikant restituciją (CK 6.222 straipsnis).

20. Svarbu pažymėti, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri taikytina ir vertinant nemokumo priežastis sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas - tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiantį asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. J. v. J. B., bylos Nr. 3K-3- 336/2013; kt.).

21. CK 6.67 straipsnyje yra nustatyta sąžiningumo principo išimtis ir tokiu būdu yra palengvinama kreditoriaus padėtis, siekiant įrodyti skolininko nesąžiningumą. CK 6.67 straipsnyje išvardytais atvejais sandorio šalių nesąžiningumas yra preziumuojamas, t. y. pripažįstama, jog esant šiame straipsnyje išvardytoms aplinkybėms, sandorio šalys žinojo ir turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia kreditorių interesus. Minėtame straipsnyje išvardytų aplinkybių sąrašas yra baigtinis ir plečiamai neaiškintinas. Visiems kitiems atvejams, kurie nėra numatyti CK 6.67 straipsnyje, galioja sąžiningumo prezumpcija, todėl kreditorius turi įrodyti, jog skolininkas ir kita sandorio šalis buvo nesąžiningi. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas nustato kitą pagrindą, kuriam esant asmuo gali būti pripažintas nesąžiningu, t. y. jei jis atlieka kitokius veiksmus, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais.

22. Be nuorodos į CK 6.67 straipsnyje nurodytas nesąžiningo elgesio prezumpcijas, FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte neįtvirtintas konkrečių nesąžiningumo atvejų sąrašas, nepateikiama nesąžiningumo apibrėžtis, taip pat nenurodomi nesąžiningumo nustatymo kriterijai. Dėl to aplinkybės, ar asmuo tapo nemokus dėl nesąžiningų veiksmų (neveikimo), kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia vertintinos atsižvelgiant į FABĮ tikslus.

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjo elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jo nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208-313/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015). Todėl sutiktina su pareiškėju, jog vertinant asmens sąžiningumą FABĮ prasme privalu vertinti būtent trejų metų laikotarpį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo.

24. Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo pirmosios instancijos teisme priimtas 2018-12-11, todėl pareiškėjo sąžiningumas vertinamas laikotarpiu nuo 2015-12-11 iki 2018-12-11.

25. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog byloje nėra įrodymų, jog pareiškėjas tapo nemokus dėl laikotarpiu nuo 2015-12-11 iki 2018-12-11 atliktų nesąžiningų veiksmų, o paskolų gavimas savaime negali būti pripažįstamas pakankamu nesąžiningumo patvirtinimu. Šie apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

26. Nustatyta, jog atsakovas T. B. nuo 2012-04-03 iki 2016-08-01 buvo UAB „Petrochema“ direktoriumi ir akcininku.

27. Byloje pateiktos tarp UAB „Petrochema“ (paskolos davėjo) ir T. B. (paskolos gavėjo) jo vadovavimo laikotarpiu sudarytos paskolos sutartys: 2015-02-02 paskolos sutartis Nr. 20150202-001, kuria UAB „Petrochema“ T. B. paskolino 298 945 Eur, 2015-03-06 paskolos sutartis Nr. 20150306-001, kuria UAB „Petrochema“ T. B. paskolino 7 500 Eur, 2015-04-02 paskolos sutartis Nr. 20150402-001, kuria UAB „Petrochema“ T. B. paskolino 41 400 Eur, 2015-05-12 paskolos sutartis Nr. 20150512-001, kuria UAB „Petrochema“ T. B. paskolino 32 500 Eur, 2015-06-17 paskolos sutartis Nr. 20150617-001, kuria UAB „Petrochema“ T. B. paskolino 10 500 Eur, 2015-07-03 paskolos sutartis Nr. 20150703-001, kuria UAB „Petrochema“ T. B. paskolino 120 100 Eur, 2015-08-04 paskolos sutartis Nr. 201508-04-001, kuria UAB „Petrochema“ T. B. paskolino 30 350 Eur, 2015-09-17 paskolos sutartis Nr. 20150917-001, kuria UAB „Petrochema“ T. B. paskolino 3 000 Eur, 2015-10-12 paskolos sutartis Nr. 20151012-001, kuria UAB „Petrochema“ T. B. paskolino 102 700 Eur, 2015-11-25 paskolos sutartis Nr. 20151125-001, kuria UAB „Petrochema“ T. B. paskolino 17 840 Eur, 2015-12-30 paskolos sutartis Nr. 20151230-001, kuria UAB „Petrochema“ T. B. paskolino 1 100 Eur. Visų minėtų paskolų sutarčių objektas yra paskolos gavėjo nuosavybėn perduodamos pinigų sumos už atitinkamą palūkanų normą. Paskolos panaudojimo tikslas nenurodytas, įsipareigojimai neužtikrinti.

28. Nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2018-06-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-788-803/2018 iš T. B. UAB „Petrochema“ naudai priteisė 613 645,79 Eur negrąžintos paskolos, 26 143,65 Eur palūkanų, 15 670,90 Eur dydžio žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-10-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Minėtoje byloje T. B. (atsakovas) nurodė, jog aukščiau nurodytos paskolos sutartys buvo sudarytos formaliai, tai apsimestiniai sandoriai siekiant pridengti A. U. (A. U.) ir D. E. siekį pasiimti ir išgryninti įmonės pinigus.

29. Vilniaus apygardos teismas 2018-06-21 sprendime konstatavo, jog „aplinkybės pinigų išgryninimo, atsakovui įrodinėjant, jog tiesiogiai D. E. ir A. U. negalėjo išsiimti įmonės UAB „Petrochema“ pinigų, todėl advokatų kontoroje (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta apsimestinė 520 000 Eur paskola D. E. ir atsakovo vardu, sudaro pagrindą spręsti, jog tai yra niekinio sandorio elementai <...>; byloje atsakovas įrodinėja, jog sudarydamas paskolos sutartis siekė neteisėtų tikslų <...>; atsakovo įrodinėjamas veikimas, siekiant neteisėtų pasekmių (šiuo atveju, atsakovui įrodinėjant pinigų išgryninimą, neleistinų mokėjimų tikslu), sudaro pagrindą atsisakyti ginti atsakovo teisę <...>; atsakovas įrodinėjo, kad pinigai buvo gryninami turint neteisėtų ketinimų <...>; apie bylos šalių įrodinėjamas aplinkybes yra informuotos teisėsaugos institucijos, civilinėje byloje teismas šių aplinkybių nevertina“. Vilniaus apygardos teismo 2018-06-21 sprendimo pareiškėjas T. B. neskundė, jis yra įsiteisėjęs.

30. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog į nagrinėjamą trejų metų laikotarpį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo formaliai patenka tik viena iš suinteresuoto asmens UAB „Petrochema“ atsiliepime minimų pareiškėjo su šia įmone sudarytų paskolos sutarčių, t. y. 2015-12-30 Paskolos sutartis Nr. 20151230-001. Kitos UAB „Petrochema“ atsiliepime nurodytos paskolos sutartys (2015-02-02 Nr. 20150202-001; 2015-03-06 Nr. 20150306-001; 2015-04-02 Nr. 20150402-001; 2015-05-12 Nr. 20150512-001; 2015-06-17 Nr. 20150617-001; 2015-07-03 Nr. 20150703-001; 2015-08-04 Nr. 201508-04-001; 2015-09-17 Nr. 20150917-001; 2015-10-12 Nr. 20151012-001; 2015-11-25 Nr. 20151125-001) į nagrinėjamą laikotarpį nepatenka, todėl remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, atskirai negali būti vertinamos. 2015-12-30 Paskolos sutartimi Nr. 20151230-001 UAB „Petrochema“ paskolino atsakovui 1 100 Eur. Atsakovo teigimu, vertinant bendrą įsiskolinimo sumą (1 014 600,13 Eur) ši paskola neturi esminės įtakos nemokumui, pareiškėjas yra sąžiningas.

31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinis teismas išaiškino, jog nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2016 (20 punktas) konstatuota, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyto 3 metų termino pradžia skaičiuojama nuo nesąžiningų veiksmų atlikimo laiko, o ne nuo teismo sprendimo, kuriuo tie veiksmai pripažinti nesąžiningais, įsiteisėjimo dienos. Tačiau pažymėtina, jog kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais, kurių vėliau paneigti kitoje byloje negalima.

33. Galutinė ir didžiausia pareiškėjo skola kreditoriui UAB „Petrochema“ susidarė per teisiškai reikšmingą trijų metų laikotarpį iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo ir ji turėjo reikšmingiausią įtaką pareiškėjo nemokumui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertinęs pareiškėjo elgesį iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo veiksmai laikytini nesąžiningais, kadangi tiek tarp UAB „Petrochema“ ir pareiškėjo T. B. 2015-12-30 sudarytos Paskolos sutarties, tiek ankstesnių sudarytų Paskolos sutarčių (nors jos ir nėra atskirai vertinamos) sudarymo sąžiningumas aptartas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-788-803/2018, kurioje pats pareiškėjas įrodinėjo, jog minėtos paskolos sutartys buvo sudarytos turint neteisėtų tikslų, pinigai buvo gryninami turint neteisėtų ketinimų. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog atsižvelgus į Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-788-803/2018 nustatytas aplinkybes ir paties pareiškėjo toje byloje nurodytas aplinkybes, susijusias su šios skolos kilme ir jos dydžiu, nurodyta skola laikytina kaip pareiškėjo neteisėtų ketinimų pasekmė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pareiškėjo elgesys, sudarant 2015-12-30 Paskolos sutartį, kuri patenka į vertinamą 3 metų laikotarpį, negali būti laikomas sąžiningu. Šiuo atveju pareiškėjas negali būti prilygintas neatidžiam fiziniam asmeniui, netinkamai įvertinusiam savo vartojimo galimybes, kadangi šios paskolos sudarymo metu pareiškėjui buvo žinoma prasta jo finansinė padėtis (ankstesnės paskolos ir prisiimti įsipareigojimai), pareiškėjas pats nurodė, jog šiuo sandoriu buvo siekta neteisėtų ketinimų, tuo tarpu pinigų panaudojimo faktų neįrodyta.

34. Apeliantas teisus sakydamas, jog 1 100 Eur paskola vertinant bendrą įsiskolinimo sumą (1 014 600,13 Eur) neturi esminės įtakos jo nemokumui. Tačiau pirmosios instancijos teismas aplinkybę, jog ši sutartis buvo sudaryta nesąžiningai, vertino kartu su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis.

35. Atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai, jog pareiškėjas neslėpė ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kadangi iš pareiškėjo pateiktų dokumentų matėsi, kad jam Vilniaus apygardos prokuratūra taikė apribojimus disponuoti piniginėmis lėšomis bei nekilnojamuoju turtu.

36. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas, teikdamas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, sąmoningai teismui nenurodė aplinkybės, kad jo atžvilgiu pagal UAB „Petrochema“ pareiškimą Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ame baudžiamojo persekiojimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl svetimo turto pasisavinimo, UAB „Petrochema“ pateikė reikalavimą dėl 1 143 677,89 Eur turtinės žalos atlyginimo, taip pat, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai apribotos T. B. nuosavybės teisės. Ikiteisminis tyrimas pareiškėjo atžvilgiu nėra baigtas ir byla nėra perduota teismui, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios aplinkybės, nors ir nesudarančios savarankiško pagrindo spręsti dėl pareiškėjo sąžiningumo, kaip pagrindo atsisakyti iškelti jam bankroto bylą, nutylėjimas, taip pat turi įtakos sprendžiant dėl pareiškėjo nesąžiningumo plačiąja prasme ir į tai atsižvelgtina bendrame bylos kontekste.

37. Pirmosios instancijos teismas apelianto nesąžiningumą taip pat vertino ir pareiškėjo pasyvumu bei pakankamai pastangų savo mokumui pagerinti nedėjimu, sąmoningu neveikimu, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negalima sutikti su pareiškėjo argumentu, jog jis deda pastangas dirbti ir gauti pastovių pajamų tam, kad atsiskaitytų su kreditoriais. Pareiškėjo nurodytais duomenimis jis gauna apie 400 Eur darbo užmokestį, tačiau nurodo, kad jo būtiniems poreikiams tenkinti reikalinga 300 Eur suma, o bankroto administratoriaus atlyginimui – 242 Eur suma.

38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sąžiningi asmenys, atsidūrę sunkioje finansinėje padėtyje, privalo imtis aktyvių veiksmų, siekdami prisitaikyti prie esamų darbo rinkos sąlygų, keičia savo gyvenamąją vietą ir gyvena ten, kur gali susirasti geriau apmokamą darbą, gauti daugiau pajamų ir tokiu būdu užsitikrinti finansinį saugumą sau bei tinkamą skolinių įsipareigojimų vykdymą kreditoriams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas turėdamas didelių skolinių įsipareigojimų, būdamas jauno ir darbingo amžiaus, turėdamas juridinio asmens vadovavimo patirties bei suvokdamas, jog nesiėmus aktyvių veiksmų prisiimtų kreditorinių įsipareigojimų tinkamai įvykdyti nepavyks, turėjo ir turi realias galimybes susirasti papildomą ar geriau apmokamą darbą, tačiau to nepadarė. Aplinkybė, kad pareiškėjas gauna 400 Eur darbo užmokestį ir nesistengia gauti didesnių pajamų, siekdamas sumažinti kreditorių reikalavimus, esminę reikšmę turi ne tik bankroto bylos iškėlimo stadijoje, bet ir vėliau sprendžiant mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą. Darytina išvada, jog tokie pareiškėjo veiksmai aiškiai rodo, kad jo tikslas nėra atsiskaitymas su kreditoriais.

39. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2012). Kasacinis teismas taip pat yra akcentavęs, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008).

40. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir byloje esančius duomenis, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju pareiškėjo nesąžiningumą suponuoja tiek prejudiciniai faktai, nustatyti Vilniaus apygardos teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2-788-803/2018, tiek aplinkybės, kad pareiškėjas nededa pastangų gauti didesnes pajamas ir taip pradėti atsiskaitinėti su kreditoriais.

41. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bankroto bylos iškėlimas pareiškėjui T. B. prieštarautų FABĮ tikslui - atkurti sąžiningo asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog egzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 pagrindas atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kaip teisėta ir pagrįsta, paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo T. B. atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja Jūra Marija Strumskienė