- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-07-04
- Bylos Nr.
- 1-53-1057/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Kaltinamasis
- B. K.
- Nukentėjusysis
- I. A.
- Advokatai
- Lina Gudaitė, Paulius Markevičius, Liubovė Kuprusevičienė
- Kategorijos
dalyvaujant prokurorams Benediktui Leišiui, Oksanai Leontjevai, Valentinai Strokinienei, Aušrai Zakarkienei,
kaltinamajam B. K., jo gynėjai advokatei Linai Gudaitei, advokatės padėjėjui Pauliui Markevičiui,
vertėjams Dianai Andrijavienei, Marsel Selimollari, Jūratei Kajokaitei, Rūtai Strolytei, Julijai Portnovai, Erikai Vencevičienei, Ingridai Nasvytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. (B.) K., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 straipsnį, galutine 48 MGL (2 400 Eur) dydžio bauda (įsiteisėjo 2020 m. kovo 13 d.),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
B. K. tyčia kitam asmeniui sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą, o būtent: 2021 m. gruodžio 11 d., apie 17 val., būdamas prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su nukentėjusiąja I. A. metu, stovėdamas iš kitos uždarytų vartų pusės, pro vartuose esančius tarpus prakišęs abi rankas ir sugriebęs I. A. už jos drabužių, du kartus tyčia patraukė ją link savęs, dėl ko ši veidu atsitrenkė į vartų metalinę konstrukciją. Taip sukėlė nukentėjusiajai I. A. fizinį skausmą ir padarė jai kraujosruvą nosies nugarėlėje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Šiais savo veiksmais B. K. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis B. K. nurodė, kad kaltės nepripažįsta. Tą dieną tarp jo ir I. nieko neįvyko. Tą dieną jis su sūnumi važiavo į Kauną, nes turėjo advokatą ir turėjo su juo reikalų. Visą dieną žaidė su sūnumi. Tą dieną vaikas mašinoje daug vėmė, dėl to kalbėjo apie tai su I. Vaiką paėmė 11 val. Pagal teismo sprendimą vaiką turi paimti 11 val. ir grąžinti 17 val. Vaiką visada grąžina 17 val. Dabar atvažiavęs paprašė, kad ji (I. A.) išeitų į kiemą paimti vaiką ir pakalbėti, kodėl vaikas mašinoje vėmė. Ji pasakė, kad vaiką paimti iš mašinos ateis tėvas. Jis pasakė, kad ateitų ji (I. A.), tėvui neduos. Atėjo tėvas, vaiko jam nedavė, nes tėvas nemoka anglų kalbos, nemoka su vaiku bendrauti. Tėvui vaiko neatidavė, nes vaiką paima ir atiduoda I. pagal teismo sprendimą, kurį vykdo. Sakė, kad nebendraus su tėvu, nes su juo dažnai barasi, konfliktuoja. Tada tėvas pasiėmė kastuvą. Jis (B. K.) viską įrašinėjo. Tėvas trenkė jam per ranką kotu. Apie įvykį pranešė policijai, tačiau policija dėl šio įvykio nesiėmė tolimesnių veiksmų. Jis (J. A.) jam kastuvu trenkė du, tris kartus, mašinos langas buvo atviras, vaikas sėdėjo mašinoje, priekyje. Tada išėjo iš mašinos. Tėvas uždarė vartus ir bandė jį stumti, vartai buvo atviri. Jis (B. K.) išlipo iš mašinos. Jis (J. A.) trenkė per galvą. Tėvas jį stūmė kastuvu, bandydamas jam suduoti. I. paėmė jo telefoną ir jis negalėjo skambinti policijai. Kai atvyko policija, sėdėjo mašinoje kartu su vaiku. Kai važiuoja pas juos visada įrašinėja telefonu, nes ten visada vyksta incidentai. Tada viduje I. ištrynė vaizdo įrašą, o kai atvyko policija ji telefoną grąžino policijai. Policija telefoną grąžino jam. Policijai pasakė, kad turi paskambinti advokatui. Advokatui pasakė, kad tėvas jį sumušė ir jis kraujuoja. Advokatas jam iškvietė greitąją pagalbą. Greitoji pagalba jį nuvežė į ligoninę, nes nuo smūgio jautė skausmą galvoje. Ligoninėje praleido naktį. Tą dieną su I. neturėjo jokio bendravimo ir jokio sąlyčio. I. A. net nelietė. Neturėjo galimybės ją paliesti, nes tarp jų buvo tėvas. Yra tos dienos incidento nuotraukos su krauju, sužeidimais, kai jis (J. A.) jam (B. K.) sudavė kastuvu. Kai atvažiavo policija ir greitoji, vaikas visada buvo su juo. Tėvas atėjo pakalbėti su juo, bet jis kalba tik rusų kalba. Tuo metu kalbėjo su I., kad ateitų pasiimtų vaiką. Yra išsaugojęs žinutę, kur jai rašo ,,išeik į kiemą ir paimk vaiką“. Tėvas supyko, kad jam nedavė vaiko. Mašinos langas buvo atviras, jo (B. K.) ranka buvo iškišta, jis buvo mašinos viduje. I. buvo prie namų durų. Kai jis jam trenkė, telefonas iškrito. Telefoną, kuris vis dar įrašinėjo, paėmė ji (I. A.). Ji nuėjo į vidų ištrinti vaizdo įrašo, nes po to jis įrašo nematė. I. neatidavė jam telefono, kol pareigūnė jo iš jos nepaėmė. Jis (B. K.) kraujavo ir jam buvo iškviesta greitoji pagalba. Buvo sukruvintas veidas ir ranka. Dar viena greitoji buvo iškviesta I. A. motinai, nes jai kažkas nutiko. Iš ligoninės jį nuvežė į policiją ir kitą dieną paleido. Jis vaiką paima ir grąžina tvarkingai. I. žino, kad su tėvu nenori turėti jokių reikalų, su juo konfliktuoja, jis nieko dėl jų vaiko nesprendžia. Ji vaidina auką, kai iš tikrųjų turėtų būti kalta. Ji pavogė vaiką, išvežė į Lietuvą, padarė jam pasą su skirtingomis pavardėmis. Jis pasakė, kad jų santykių su tėvu tai neišspręs. Konfliktą sukėlė J. Jis (B. K.) neturėjo jokios galimybės prisiliesti prie I., nes ji buvo už tėvo nugaros, o konfliktas vyko tarp tėvo ir jo. Kontaktas buvo tik su jos tėvu. Gal J. ją (I. A.) netyčia sužeidė per susistumdymą. Tai buvo susistumdymas su kastuvu. Jis (B. K.) kastuvą stūmė į savo pusę, o jis (J. A.) į savo. Tada J. nukrito ant žemės, ant I. Nukrito pro vartų virbus. Po to jie nuėjo į namo vidų, buvo iškviesta policija. Jis nori vaiką grąžinti laiku, nori, kad viskas būtų pagal įstatymus. Taip pat nori vaiką grąžinti į (duomenys neskelbtini), dėl to eina per visą šitą procesą, per teismą. Policijoje pasakė, kad konfliktas buvo tarp jo ir J., bet byla buvo nutraukta. Iš vaizdo įrašų galima matyti, kad jis (B. K.) jos (I. A.) nelietė, nėra jokių žymių ant veido. Jis turi ginčą su J., I. policijai meluoja. Jau trys metai tai tęsiasi, nori, kad I. būtų nubausta. Tą dieną sūnų gražino apie 5 val., iš I. paėmė 11 val. Vaikas negerai jautėsi. Jis kalbėjo su I., rašė žinutę, kad ji išeitų į kiemą paimti V. Į lauką išėjo J., kuris nekalba angliškai. Jis atsisakė duoti vaiką J. J. grįžo į kiemą, paėmė kastuvą ir kirto į mašiną. Ginčas vyko su J., jam (B. K.) iš rankos bėgo kraujas. I. bandė traukti tėvą, jis (B. K.) jį paleido ir J. griuvo ant I. Kaltinimai metami tam, kad jis (B. K.) nesimatytų su vaiku. Yra diskriminuojamas, nes yra užsienietis. I. simpatiška moteris ir į ją atsižvelgiama. I. A. prieš jį pradėjo 20 bylų ir visos jos yra nutrauktos. Iš jos pusės yra manipuliacijos. Tai melagingas kaltinimas, tai gerai suregztas veikimo planas.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas B. K. nurodė, kad kaltės neprisipažįsta. I. A. yra jo buvusi sugyventinė. Jie turi bendrą vaiką W. K., gim. (duomenys neskelbtini). Jis turi teisę kas antrą savaitgalį, prieš 2 savaites raštu perspėjęs vaiko motiną, matytis su savo vaiku, paimti jį 11.00 val. ir grąžinti 17.00 val. Toks savaitgalis buvo ir 2021 m. gruodžio 11 d. Jis, laikydamasis visų reikalavimų, paėmė sūnų 2021 m. gruodžio 11 d., apie 11.00 val., ir leido su juo laiką. Nuo 15.00 iki 16.00 val. jis su savo sūnumi ir draugais buvo Kauno mieste, kavinėje. 17.00 val. jis su vaiku privažiavo prie vaiko motinos gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Jis paskambino I. telefonu, norėjo jai perduoti vaiką, pasakyti, kad vaikas blogai jautėsi, du kartus vėmė, galimai susirgo. Bet vietoj I. išėjo jos tėvas J., su kurio yra blogi santykiai iš anksčiau ir I. apie tai žinojo. Kai jos tėvas išėjo, jis nenorėjo pastarajam atiduoti vaiko, nes norėjo atiduoti vaiką jo motinai ir dar pasikalbėti apie vaiko sveikatą. Vaikas tuomet buvo mašinoje, stovėjusioje kieme. Kai pareikalavo, kad išeitų I., jos tėvas paėmė kažkokią lazdą ir puolė jį, sudavė jam 2-3 kartus per kairės rankos riešą ir vidurinį pirštą, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą ir sužalojimus. Jis I. tėvui nieko nedarė, tik filmavo savo mobiliuoju telefonu, kaip I. tėvas jį puolė. Tada iš namų išėjo I. Ji išplėšė iš rankų jo telefoną ir nunešė ji į aptvertą namo kiemą, kur jis negalėjo eiti, ir kiek jis galėjo matyti, ji bandė ištrinti jo padarytą vaizdo įrašą. Tuo metu I. turbūt paskambino į policiją. Jis su sūnumi sėdėjo mašinoje ir laukė policijos. Po to atvažiavo greitosios pagalbos automobilis, medikai kalbėjo su I. ir jos tėvu. Dėl ko buvo iškviesti medikai, jis nežino. Jis I. nieko nedarė, neatliko veiksmų, nurodytų pranešime apie įtarimą, jos net nebuvo palietęs. Konfliktas vyko ne su ja, o su jos tėvu. Kai atvažiavo policija, pareigūnai apie 15 min. bendravo su I., po to jie su I. tėvu priėjo prie jo. I. tėvas griebė vaiką iš jo, jis nenorėjo atiduoti, bet I. tėvas J. paėmė jo sūnų pareigūnų akivaizdoje ir išnešė. Tada jis paėmė vaiko drabužėlius ir nunešė prie namo, bet jam einant kiemu, J. paėmė plastikinį kastuvą sniegui ir užsimojo, bet šalia buvę pareigūnai jį apramino. Po to jis paėmė iš policijos jo telefoną, iškvietė greitąją medicininę pagalbą dėl sužalotos rankos. Jį nuvežė į ligoninę (kartu su policija), kur jam sutvarstė ranką ir išdavė apžiūros dokumentus, po to pristatė į areštinę. Taip pat nori pažymėti, kad jo atžvilgiu buvo pradėti 2 ikiteisminiai tyrimai: 2021 m. rugsėjo 3 d. pagal J. A. pareiškimą dėl fizinio skausmo sukėlimo ir 2021 m. spalio mėnesį pagal I. A. pareiškimą dėl fizinio skausmo sukėlimo. Abu šie ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti įsiteisėjusiais prokuroro nutarimais. Jo supratimu, šis ikiteisminis tyrimas yra pradėtas žinomai melagingo skundo pagrindu ir šiai jo versijai pasitvirtinus, jis kreipsis į teisėsaugą dėl melagingo įskundimo. Be to, yra ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-42796-21 dėl teismo sprendimo, nesusijusio su bausmės nevykdymo I. A. atžvilgiu. Jo manymu, šis I. A. pareiškimas yra jos siekis kerštauti ir rinkti įrodymus į civilinę bylą, kurioje nagrinėjamas klausimas dėl jo bendravimo su sūnumi W. K. bendravimo tvarkos, išlaikymo ir kitais klausimais (t. 1, b. l. 120-122).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamuoju B. K. nurodė, kad kai jis, privažiavęs prie I. A. namų ir vietoje jos išėjus jos tėvui J., jis atsisakė atiduoti savo sūnų ir sėdėjo savo mašinoje su vaiku, jos tėvas priėjo prie jo, sėdinčio mašinoje su atidarytu langu, ir rankos kumščiu sudavė jam vieną kartą į kairę galvos pusę, dėl ko jis pajuto fizinį skausmą ir galvos apsvaigimą. Dėl to jis irgi buvo apžiūrėtas medikų ligoninėje. Vėliau, kai jis išėjo iš mašinos, I. tėvas puolė jį su lazdą ir sužalojo jam kairę ranką, dėl ko jis jau davė parodymus pirminėje apklausoje (t. 1, b. l. 123-124).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas B. K. nurodė, kad kaltės nepripažįsta. Laikosi savo parodymų, duotų 2021 m. gruodžio 12 d. Trumpai paaiškins, kad I. A. atžvilgiu fiziniu smurto nenaudojo, įvykio metu pats buvo sužalotas J. A. Kai jis įtarime minimą dieną atvežė vaiką, sustojo prie namo vartų, kurie buvo uždaryti. Jis parašė žinutę I., kad ji ateitų pasiimti vaiko. Pro vartus pirmas išėjo I. A. tėvas J. A., kuriam jis pasakė, kad vaiko neduos, kad jo pasiimti ateitų pati I. Tada J. grįžo prie namo. Namo šone buvo sudėti kastuvai. Jis paėmė vieną kastuvą, tai buvo kastuvas valyti sniegui. Tuo metu jis matė, kad I. A. stovėjo ant laiptų, vedančių į namą. J. grįžo prie jo automobilio su kastuvu. Jis sėdėjo automobilyje atidaręs langą ir pamatęs J. su kastuvu, pradėjo jį filmuoti. Tada jis jam to kastuvo medine dalimi du kartus trenkė į kairę ranką, po ko iškart atėjo I., kuri išraukė jo telefoną iš rankos. Jis išlipo iš automobilio, norėdamas atsiimti telefoną, tačiau I. su jo telefonu nuėjo link namų. J. liko vienas ir dar kartą užsimojo kastuvo lazda, tačiau jis atstūmė lazdą nuo savęs, o J. jam kumščiu vieną kartą smogė į kairią galvos pusę. Tada sugrįžo I., pradėjo jį filmuoti savo telefonu, po to ji kartu su tėvu užėjo į kiemą ir užsidarė vartus. Jis sėdėjo su vaiku automobilyje ir laukė. Po kažkiek lako atvyko policijos pareigūnai, su kuriais jis bendravo, pasakė, kad I. iš jo atėmė telefoną. Taip pat pasakė, kad buvo sužalotas, rodė sužalojimus. Vienas iš pareigūnų nuėjo pas I., ir jam atidavė atneštą telefoną. Tuomet jis paskambino savo advokatui. Jis su juo kalbėjo per garsiakalbį. Kalbėjo apie išvažiavimą, turėjo išvažiuoti sekančią dieną. Galimai tai išgirdę pareigūnai nusprendė jį sulaikyti. Tačiau jo ranka buvo sužalota ir advokatas jam iškvietė greitąją pagalbą, dėl ko jis su pareigūnais vyko į ligoninę. Taip pat nori paaiškinti dėl vaizdo įrašo, kurį jis minėjo pirminės apklausos metu, kad jį galimai pateiks, tačiau dabar paaiškina, kad įrašas neišsisaugojo, galimai jį ištrynė I., kai iš jo atėmė telefoną. Dar kartą nori paaiškinti, kad savo kaltės dėl pareikšto įtarimo nepripažįsta. Jis I. nemušė, pats buvo sužalotas (t. 1, b. l. 132-135).
Teisiamojo posėdžio metu ekspertas Sigitas Chmieliauskas nurodė, kad jų darbo proceso metu vaizdinė medžiaga nefiksuojama, tik aprašomi matomi sužalojimai ir pateikiama specialisto išvada. Nosies nugarėlė yra vidurinio trečdalio. Priekiniame paviršiuje stebima 1,5 ant 2,5 cm violetinė kraujosruva. Ne akių lygyje, o nosies nugarėlėje, ties viduriniu trečdaliu, per nosies vidurį. Prie įvykio aplinkybių specialisto išvadoje yra papildomai paaiškinta, kad nukentėjusioji greitosios medicinos pagalbos buvo apžiūrėta įvykio vietoje, šiuo metu skundžiasi sumuštų vietų skausmu. Skundžiasi dešinio skruosto skausmu. Jie nustatė sužalojimą, o dešiniame skruoste pakitimų nėra. Tai fiksuota jo išvadoje. Nukentėjusioji skundžiasi dešinio skruosto skausmu. Jis nepastebėjo, kad nukentėjusios nosis būtų iškreipta. Tai poodinė kraujosruva, violetinės spalvos, atitinka 1-3 dienų laikotarpyje sužalojimo padarymo laiką, todėl neatmetama galimybė, kad galėjo būti padaryta gruodžio 11 d. Iškarto po sužalojimo gali nesimatyti. Poodinė kraujosruva gali išryškėti paros laikotarpyje, dėl skausmo pojūčio labai individualu. Kraujosruva keičia spalvą. Tyrimo metu buvo violetinė spalva, kas atitinka 1-3 parų laikotarpį. 4-6 parą kraujosruva gali įgauti žalsvą atspalvį, 6-8 parą gelsvą atspalvį. Yra kiekvieno tarpsnio intervalai. Žalsvo atspalvio sužalojime nebuvo matoma. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu arba paviršiumi. Padaryta vieno trauminio poveikio pasekoje. Jei smūgiai į tą pačią vietą, poveikis nesiskirtų. Užgavus nosį, mažai tikėtina, kad jausis skausmas barzdoje, žandikaulio apačioje. Nuo patirto sužalojimo gali skaudėti kelias dienas. Gali jaustis nepatogumas.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiąja apklausta I. A. nurodė, kad su kaltinamuoju santykių nepalaiko nuo 2019 metų, susituokę nebuvo. Yra išsiskyrę, kartu negyvena ilgą laiką. (Duomenys neskelbtini), periodiškai smurtavo. Tai ne pirmas atvejis. Jis (B. K.) nėra baudžiamas, vyksta smurtiniai dalykai. Jis nesutinka, kad vaikas būtų perduotas per kitus asmenis, vyksta smurtas vaiko akivaizdoje. Jis buvo pasiėmęs vaiką, po 17 val. paskambino ir pasakė, kad atveš vaiką. Tėčiui pasakė, kad eis pasiimti vaiką. Su tėčiu išėjo į lauką. Kaltinamasis pamatė, apsisuko su mašiną, pasakė, kad vaiko neduos, nes ji vaiką turi pasiimti pati, prie tėvo neduos, tėvas turi išeiti. Ji (I. A.) pasakė, kad tėvas neišeis ir tuomet skambins policijai. Jis atsisėdo į mašiną, apsisuko. Jie laukė vaiko, sėdėjo mašinoje. Vaiko negalėjo pasiimti. Ji atidarė vartus, išėjo. Jis (B. K.) užblokavo mašinos duris ir pradėjo filmuoti. Vaikas pasakė, kad nori namo. Ji pasiėmė telefoną, bet jam tai nepatiko, jis pasidarė agresyvus. Tada ji užbėgo už vartų, juos uždarė ir pasakė, kad atiduotų vaiką, o ji tada atiduos telefoną. Jis nuėjo į mašiną. Ji pasakė, kad atiduos telefoną, kai atvyks pareigūnai. Jis (B. K.) stovėjo už vartų. Pasakė, kad kviečiam policiją. Tėvas nusisuko. Tada jis griebė už striukės atlapų ir ji (I. A.) smarkiai trenkėsi į metalinę tvorą. Tuo metu jis dar laikė ją prie tvoros. Jai stipriai sužalojo nosį, dešinės pusės smakrą, žandą. Tėtis bandė nuo jos rankas patraukti. Tėvas rankose nieko neturėjo. Kai atsitrenkė į tvorą, tėvas jos nelaikė. Ji į tvorą atsitrenkė tris kartus. Sužalojimas buvo ir jos tėčio. Iškvietė policiją. Kai atvažiavo policija, vaiko jis (B. K.) neatidavė. Su policija aiškinosi dėl įvykio. Sužalojimas buvo rimtas, veidu atsitrenkė į metalinę tvorą. Po to nuvyko abdukcijai, viskas yra užfiksuota. Ilgą laiką negalėjo miegoti, nes buvo užgulusi nosis, tai sužalojimo pasekmės. Jis (B. K.) sugriebė už striukės ir ji du kartus atsitrenkė į metalinę tvorą. Trenkėsi dešinės nosies srities, veido dalimi. Vaikas buvo perduotas, kai atvyko pareigūnai. Kai jis (B. K.) ją paleido, grįžo namo, iškvietė policiją. Buvo dvi medicinos pagalbos mašinos. Greitąją ji kvietė pati. Medikai ją apžiūrėjo vietoje. Jaučia didelį nerimą, nes jis jau ne kartą smurtavo ir grasina, vakar grasino. Yra išlikęs nesaugumo jausmas. Taip pat turi problemų su miegu, jaučia nerimą, kad ją gali vėl sužaloti. Į psichologus nesikreipė. Vaikui (duomenys neskelbtini). Šiandien atvažiavo prie teismo, o jis (B. K.) ją sekė, laukė, priėjo prie jos mašinos, laukė kol ji išeis. Vakar jis buvo atvykęs prie namų, grasino. Vaikas norėjo susitikti su tėvu. Jie važiavo į Vilniaus gimtadienį. Ji pasakė, kad gali atvežti vaiką. Tai buvo šiais metais (2023 m.) sausio 27 ar 28 dieną. Atvežė vaiką. Jis (B. K.) pasiėmė vaiką ir ėjo paskui juos su mama. Jie nuėjo į restoraną, B. su vaiku taip pat atėjo į tą restoraną. Ji su B. asmeniškai nesusitinka, nes jo bijo. Susitinka tik tam, kad perduoti vaiką. Jai buvo trenkta prieš skambinimą į policiją. Ji kastuvo nematė. B. visą laiką tąso už plaukų, smurtauja. Ir įvykio metu jis buvo paėmęs už plaukų. Prie automobilio muštynių nevyko. Kai tėvas pamatė, kad B. ją čiupo, jis ją bandė atitraukti. Tėtis su kastuvo nedaužė. Nežino, ar buvo įrašas. Jei buvo vaizdo įrašas, tai galimai B. jį ištrynė. Kai tėvas pribėgo iš kairės pusės, bandė ją atitraukti. Vakar gavo žinutę, kad nevažiuotų į teismo posėdį. Turi įrodymų. Vakar B. K. buvo atvažiavęs prie namų, daužė į duris, langą. Jai yra nesaugu, kaltinamojo būsena dar labiau pablogėjo. B. į (duomenys neskelbtini) atvažiavo jiems nežinant. Buvo daug įvairių situacijų. Kai jis atvažiavo, jiems grasino. Jie sakė, kad turės kviesti policiją. Jis puikiai žinojo, kad (duomenys neskelbtini) policija nėra Lietuvos policija ir taip drąsiai jis ten nesielgė. Jis (B. K.) visur ėjo su jais ir valgyti, ir į paplūdimį, nes ten vaikas buvo kartu su jais. Jis leido sau laiką leisti kartu su jais. Jie gyveno atskiruose kambariuose, vienoje lovoje nemiegojo. Ji pati ėjo skraidyti, jis ėjo iš paskos. Ji turėjo eiti su sese, tačiau jis pasakė, kad irgi nori eiti. Ji sakė, kad vaikas turi pamatyti, kaip jie kartu skraido. Iš jo buvo spaudimas. Jis darė tai, ką nori. Jis darė nuotraukas, kad jie ten gerai leido laiką, bet taip nebuvo. Buvo labai daug įvairiausių aplinkybių. Į paplūdimį buvo atėjusi policija, aišku jis to nepapasakojo. Viešbučiuose jiems duodavo apyrankes. Jis ją buvo nusiėmęs ir paplūdimio bare prašė alaus. Jam nedavė, nes jis buvo be apyrankės. Jis darbuotojus pradėjo vadinti ,,idiotais“, atėjo policija. (Duomenys neskelbtini) buvo visko, buvo nemalonių dalykų, situacijų. Su juo buvo blogos atostogos. Ji (I. A.) nenorėjo pateikti kelionės dokumentų. Advokatas pasakė, kad ji neva nori išvežti vaiką į (duomenys neskelbtini), nori jį pagrobti. Buvo įpareigota pateikti kelionės dokumentus ir jis atvažiavo. Ji neturi atsakyti už tai, kodėl jis ten buvo. Buvo ir tokių nuotraukų ir kitokių. Jis (B. K.) filmavo kiekvieną jų žingsnį. Ji to niekaip negali pakomentuoti. Jis fotografavo paplūdimiuose ir visur darė nuotraukas. Su B. Trakuose nebuvo. Restorane jie nebuvo. B. K. atvedus vaiką, ji buvo su seserimi, o jis (B. K.) sėdėjo su draugu restorane. Tai yra skirtingi dalykai, jie kartu su juo restorane nebuvo. Iš jo telefoną ,,Iphone“ gavo, nes jis iš jos pasiėmė seną telefoną. Jis žino, kodėl pasiėmė tą telefoną. Jos telefonas buvo nukritęs dėl jo kaltės ir blogai veikia, todėl jis pasiėmė seną telefoną ir dabar turi kitą. Bet tai nebuvo dovana. Jis žino, dėl ko pas ją dabar yra kitas telefonas. Naujo telefono jam negražino, juo dabar naudojasi. Į (duomenys neskelbtini) jis atvežė labai daug žaislų iš (duomenys neskelbtini), atvežė bazes, kurias sunku sutalpinti į lagaminą, daug lego. Jie pasakė, jog jie atvažiavo (duomenys neskelbtini), važiavo 5 val. ir susitarė kartu su juo, kad su vaiku skris iš (duomenys neskelbtini), nes turi daug daiktų, kuriuos jis juos ir atvežė. Jis tai apmokėjo. Jis ir taip vaikui išlaikymo nemoka. Jie tik vieną naktį buvo apsistoję. Jis (B. K.) jiems jokių atostogų nepratęsė. Tai buvo jų bendras susitarimas. Jis jai tai pasiūlė ir ji sutiko. Grynų pinigų iš B. nėra gavusi. Jis dabar taip teigia, nes jam reikia gintis, dėl ko suspardė jos (I. A.) mašiną. Bet ten yra kameros ir bus viskas įrodyta teisme. Gavo iš policijos informaciją, kad jie susisiekė su tuo pastatu, kur yra kameros, kai suspardė jos mašiną. Todėl šito dalyko nekomentuos.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta I. A. nurodė, kad 2021 m. gruodžio 11 d., apie 17.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), atvyko jos buvęs sugyventinis B. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuris atvežė jų bendrą vaiką V. K., gim. (duomenys neskelbtini). Įvyko žodinis barnis ir B. K. prieš ją panaudojo fizinį smurtą, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą veido srityje. Jie yra išsiskyrę nuo 2019 metų kovo mėnesio. Išsiskyrė dėl smurto. Ji dėl smurto atvejų ne vieną kartą kreipėsi į policiją, buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, bet visi tyrimai buvo nutraukti. 2021 m. gruodžio 11 d. 11.00 val. B. pagal jų bendrą susitarimą atvyko ir paėmė sūnų, kad su juo pabūtų ir pabendrautų. Jai 14.30 val. B. paskambino ir pasakė, kad vaikas vemia, galbūt apsirgo. Ji pasakė, kad jis atvežtų vaiką atgal namo. Apie 17.00 val. B. atvažiavo su nuomojamu automobiliu „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu buvo ir jų sūnus. Ji kartu su tėvu J. A. išėjo į kiemą pasitikti B. B.pamatęs jos tėvą pasakė, kad neduos vaiko. Jis prašė, kad tėvas išeitų namo, kad ji liktų viena, tik tada jai perduos vaiką. Ji paprašė, kad tėvas liktų, nes bijo B. B. su telefonu pradėjo filmuoti tėvą. Ji iš B. pro atidarytą automobilio langą paėmė jo telefoną. Taip pasielgė, nes jis sėdėjo mašinoje ir neatidavė vaiko, sakydamas, kad tėvas turi išeiti. Tuomet B. išėjo iš mašinos, ji greitai išėjo už vartų ir juos uždarė. Ji stovėjo prie kiemo vartų, iš kiemo pusės, vartai buvo uždaryti. B. stovėjo kitoje uždarytų vartų pusėje. Staiga jis pro vartuose esančius tarpus prakišo abidvi rankas ir jai nespėjus sureaguoti, sugriebė už jos atsegtos striukės atlapų ir staigiu judesiu patraukė link savęs. Dėl to ji su veidu atsitrenkė į vartų metalinę konstrukciją, nuo staigaus ir didelio smūgio pajuto stiprų skausmą veido srityje, o būtent – dešiniajame žande, nosies dešinėje pusėje, smakro dešinėje pusėje. Jis, tą patį veiksmą pakartojo dar kartą ir vėl staigiu judesiu ją pritraukė prie vartų metalinės konstrukcijos. Jai buvo sužalotas veidas. B. ją laikė už striukės atlapų pritraukęs prie vartų, ji nepamena, ar jis tuomet jis kažką sakė. Ji buvo šoko būsenoje. Viską matė jos tėvas, kuris taip pat stovėjo kiemo teritorijoje. Pribėgęs tėvas pradėjo ją gelbėti, atitraukė B. rankas nuo jos. Tuo metu ji mano, jie abu galėjo patirti susižalojimų, nes viskas vyko prie metalinių vartų strypų. Ji iškvietė policiją ir nuėjo namo laukti pareigūnų. Ji turėjo B. telefoną ir žinojo, kad be telefono jis tikrai niekur neišvažiuos. Atvykus policijai ji telefoną atidavė. Taip pat nori paaiškinti, kad B. telefonas yra rakinamas su kodu, kurio ji nežino, dėl to ji neturėjo galimybės telefoną atrakinti, to daryti ji ir nebandė. Atvykus policijos pareigūnams, vaikas buvo paimtas iš tėvo automobilio ir nuvestas namo. Ji dėl patirtų sužalojimų kreipėsi į greitosios medicinos pagalbos darbuotoją, kuri atvyko kartu su policija. Po apžiūros paaiškėjo, kad jos veidas yra patinęs ir yra smurto žymės, jai pasiūlė vykti į ligoninę, bet ji atsisakė, nes nenorėjo palikti sūnaus, žinodama kad vaikas galimai apsirgo. Namo kiemas nėra filmuojamas (t. 1, b. l. 7-22).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta I. A. nurodė, kad 2021 m. gruodžio 11 d., apie 17.00 val., kai jos vaiko tėvas B. K. atvežė vaiką ir parašė jai žinutę, ar tai paskambino, ji išėjo pasiimti vaiko kartu savo tėvu J. A. Nenorėjo išeiti viena, kadangi bijojo B. K. Kartu su tėvu išėjo, o B. K. pasakė, kad neduos vaiko, kol neišeis jos tėvas. Ji paprašė, kad tėvas liktų, kadangi bijojo likti viena. Tada B. pradėjo jos tėvą filmuoti pro atidarytą langą, dėl ko ji jam iš rankos ištraukė telefoną. Kas tame telefone buvo pažiūrėti ji negalėjo, kadangi telefonas buvo su kodu, nors jo ir nesiruošė žiūrėti. Vėliau telefoną atidavė pareigūnams. Jos tėvas stovėjo šalia, prie vartų, bet namo teritorijos pusėje. Kai ji paėmė telefoną, B. išlipo iš automobilio, o ji greitai užėjo už vartų, kur stovėjo jos tėvas ir uždarė vartus. Tėvui pasakė, kad reikia kviesti policiją ir tėvas jau nusisuko eiti, kai B. tai pamatęs, pro vartų tarpus staigiai įkišo rankas, sučiupo ją už striukės, kadangi ji stovėjo iškart už vartų, atlapų, ją patraukė link savęs, ko pasėkoje ji atsitrenkė veidu į vartus, dėl ko pajuto stiprų fizinį skausmą dešiniojo žando, nosies dešinės pusės, smakro dešinės pusės srityje. Po to pakartojo šį veiksmą, dėl ko vėl sužalojo jai veidą. B. ją laikė už striukės atlapų prispaudęs prie vartų, ko neatbėgo jos tėvas ir atitraukė B. rankas nuo jos. Į metalinę tvorą jos tėvas buvo susižalojęs rankas, ar susižalojo B. - ji nematė, bet taip galėjo būti. Dėl įvykio jai sužalotas veidas, iki šiol jaučia diskomfortą, reiškia civilinį ieškinį 3 000 eurų sumai (t. 1, b. l. 48).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas J. A. nurodė, kad datos nepamena. K. atvažiavo adresu (duomenys neskelbtini), pasiėmė vaiką. Atvažiuodavo 10.00 val. - 10.30 val. Dukra su juo (J. A.) išvedė vaiką, nes jis (B. K.) nuolat jai grasina. Jis stovėjo ant laiptelių. Vaiką atvežė vakare. Jis išėjo kartu su dukra. Jis (B. K.) pasakė, kad tegu tėvas išeina, nes neatiduos vaiko. Jis pradėjo šaukti, kad jis (J. A.) išeitų, nes neatiduos vaiko. Dukra pasakė, kad atidarytų mašiną ir atvestų vaiką. Tvora buvo uždaryta. Jis (B. K.) pradėjo jį įžeidinėti. Jo mėgstamas žodis ,,idiotas“. Jis (J. A.) pasakė, kad dukra kviestų policiją ir nuėjo pasiimti telefoną. Dukra stovėjo prie tvoros. Jis kilo laiptais ir išgirdo šauksmus. Jis (B. K.) ją (I. A.) sugriebė per tvorą ir du kartus patraukė į ją. Jis pribėgo ir pradėjo jam (B. K.) atitraukinėti rankas. B. K. už striukės buvo paėmęs porą kartų. Atvyko policija, greitoji. Tada jis atidavė vaiką. Dukrai sužalojo nosį, nes trenkė į tvorą. Jis (J. A.) buvo savo valdoje. Ten yra elektriniai vartai įvažiuoti automobiliui. Jis (B. K.) griebė dukrą iš kitos tvoros pusė. Atvyko policija. Atvykdavo ir po du, ir po tris ekipažus. Dukra buvo iš kiemo, jis (B. K.) iš gatvės pusės. Dukra šaukė, laikėsi už galvos, jai iškrypo nosis. Iš nosies galimai bėgo kraujas, bet nepamena. Atvykus policija, vaikas sėdėjo mašinoje. Jis (B. K.) ir toliau nenorėjo atiduoti vaiko. Jis šaukė, rėkė. Jis (J. A.) irgi susižalojo ranką. Buvo du ar vienas greitosios ekipažas. Dukrą apžiūrėjo ir liepė kreiptis į medikus. Nepamena, kam dar buvo suteikta medicininė pagalba. Vaikas jaučiasi blogai, vakar verkė. Kai vaikas nenorėdavo važiuoti, jis (B. K.) jį jėga įmesdavo į automobilį. Jis (B. K.) būna skambina, bet kartais iškarto atvažiuoja paimti vaiką. Tą katrą jis skambino ir iš miesto, ir atvykęs. Kai išėjo su dukra į kiemą, rankose nieko nelaikė. Policijai paskambino jis, galimai ir žmona skambino. Kai atitraukė dukrą, iškarto nuėjo skambinti policijai. Visą tai vyko pusvalandį, po to atvyko policija. Namuose aptarinėjo, kad I. kreiva nosis. Ji nuėjo pasižiūrėti į veidrodį. I. užėjo į virtuvę, pasakė, kad jai skauda nosį. Jis pasakė, kad jos nosis kreiva. I. nosis iki šiol kreiva, rodos galva buvo sumušta. Su juo (B. K.) per tvorą grumtis negalėjo. Dukra priėjo prie tvoros, paprašė duoti vaiką, kuris buvo automobilyje. Tada jis (B. K.) priėjo prie tvoros, sugriebė ją (I. A.) už striukės ir du kartus trenkė į tvorą. Jis (J. A.) pribėgo, kad apgintų dukrą. Jis (B. K.) sugriebė jam už pirštų ir juos išsuko. Dukra stovėjo dešinėje pusėje, jis (J. A.) stovėjo kairiau. Jis buvo dukros kairėje pusėje.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas J. A. nurodė, kad I. A. yra jo dukra, jie gyvena kartu, adresu (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena ir jo anūkas, vardu V. 2021 m. gruodžio 11 dienos metu, tiksliai laiko nepamena, anūko tėvas B. K. atvežė vaiką. Jam atrodo dieną prieš tai, tiksliai neatsimena, B. vaiką buvo paėmęs su nakvyne, kadangi yra teismo sprendimas dėl tėvo su vaiku pasimatymo galimybių. Jo dukra laiku vaiko tėvui duoda vaiką pasimatymams, tačiau jis vaiko niekada laiku negrąžindavo. Kai 2022 m. gruodžio 11 d. atvyko B. K. su vaiku, vaikas sėdėjo automobilyje prie atidaryto lango. Pirma į lauką išėjo jo dukra, kuri netrukus grįžo ir pasakė, kad B. K. neatiduoda vaiko. Tada jis taip pat išėjo į lauką. B. K. stovėjo lauke prie savo automobilio, vairuotojo pusės durelės buvo atidarytos, vaikas sėdėjo priekinėje keleivio pusės sėdynėje. Jis ištiesė rankas paimti vaiką, tačiau B. K. jį pastūmė į šoną, neleido paimti vaiko. Vėl atsisėdo į automobilį ir jam parodė trijų pirštų kombinaciją. B. stovėjo su savo automobiliu prie įvažiavimo į teritoriją, vartai buvo atidaryti. Po to, kai B. jam nedavė vaiko, jis grįžo į namo teritoriją, uždarė vartus ir dukra iškvietė policiją. Kol laukė policijos, išgirdo triukšmą, išėjo vėl į lauką ir pamatė, kad jo dukra stovi prie uždarytų geležinių vartų. B. K. pro vartų strypus buvo ištiesęs rankas, traukė I. į save, ją veidu trenkė į tvorą ir po to laikė ją prispaudęs prie tvoros. Jis norėdamas dukrą apginti, pačiupo B. už abiejų rankų. B. patraukė savo rankas dėl ko jis rankomis trenkėsi į tvorą ir jo rankos buvo ištinusios. Po ko jis paleido savo rankas ir dukra atsitraukė nuo tvoros. Policijos pareigūnai atvažiavo po 20 minučių. B. K. sėdėjo automobilyje. Kai atvažiavo pareigūnai, jis atidarė vartus, pareigūnams kartu su dukra paaiškino kas atsitiko, kad B. K. negrąžina vaiko ir sužalojo jo dukrą, stipriai patraukdamas ją į save ir tokiu būdu trenkdamas ją veidu į vartus. Matė, kad pareigūnai su juo kalbėjo, kaip suprato buvo kalbama angliškai, todėl nesuprato apie ką jie kalbėjo. Prie pareigūnų jis nuėjo prie automobilio, vaikas sėdėjo toje pačioje vietoje, jis atidarė dureles, paėmė vaiką. B. K. dar jį pastūmė, tačiau vaiką jis vis tiek paėmė ir nunešė namo. Taip pat dėl triukšmo į lauką išėjo jo žmona, kuri paslydusi nugriuvo ir susilaužė ranką. Jis ir dukra kvietė medikus, buvo atvykę du greitosios pagalbos ekipažai. Policijos pareigūnų buvo trys ekipažai. Greitosios pagalbos pareigūnams jis rodė, kad jo riešai buvo ištinę, taip pat medikai apžiūrėjo jo dukrą, jos veide buvo patinimas ir mėlynė. Greitosios pagalbos medikai turėjo visa tai užprotokoluoti. Jis matė, kad B. K. sėdėjo medikų automobilyje. Dar būdamas lauke, jis kalbėjo su medikais, kurie sakė, kad jokių sužalojimų pas B. K. nėra. Jo žmoną, kadangi buvo sulaužyta jos ranka, išsivežė į greitosios pagalbos ligoninę. Matė, kad B. K. buvo išvežtas kitu greitosios pagalbos automobiliu (t. 1, b. l. 74-77).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta A. A. nurodė, kad 2021 m. gruodžio 11 d. susilaužė ranką. Stovėjo virtuvėje, dukrai turėjo atvežti anūką. Kai jis (B. K.) atvažiuoja, visada būna problemos, todėl jie būna įsitempę. Dukra nuėjo prie vartų su tėvu, nes ji viena bijo eiti. Durys buvo atidarytos, buvo triukšmas. Pas juos ten aukšti laiptai. Ji atsistojo į šoną ir po sekundės voliojosi ant trinkelių, susilaužė ranką. Parėjo I. ir sakė, kad sužalota nosis, jai labai skauda. Jai iškvietė greitąją. Atvažiavo vienas ir dar vienas ekipažas. Ji (A. A.) išvažiavo į ligoninę. Policija irgi iškvietė medikų ekipažą. Pas I. veidas raudonas, ji verkė, sakė, kad skauda. Ligoninėje buvo gal 4 valandas. Grįžo gal pusė primos. Namuose sakė, kad griebė I. Pas ją nosis dabar deformuota. Kitą dieną nosis buvo ištinusi, mėlynės. Kai ji (A. A.) išbėgo, atsistojo ant ledo ir nukrito. Tada priėjo dukra. Ji girdėjo triukšmą, dėl to nubėgo. Kai K. atvažiuoja, šiaip vaiko jis neatiduoda. Jis visada smurtauja. Dukra priėjo prie jos, verkė, sakė, kad skauda nosį. Kraujo nebuvo, nosis buvo raudona, bėgo ašaros. Ją išvežė, todėl kas vyko po to, nežino. Policiją kvietė I. Atvažiavo antras greitosios ekipažas. Tą dieną K. atvyko apie 18 val. Nuo jo atvykimo, įvykis vyko gal 15 minučių. Policiją išvietė dukra, vyras policijai neskambino. Tačiau nežino, gal vyras ir skambino policijai. Pradžioje į policiją neskambino, po to skambino. Jis atvažiuodavo ir bandydavo kažką sužaloti. Policija buvo kviesta daug kartų. Policiją kvietė, nes sumušė vyrą. Anksčiau jis atvažiuodavo kas pusę metų, po to atvykdavo kas dvi savaites. Buvo labai agresyvus, negalėjo atiduoti vaiko, dėl to kvietė policiją. Po naujų metų atvažiavo vakare, 9 val. Vaikas ruošėsi miegoti, o jis skambinėjo. Ji angliškai nemoka, dėl to paprašė, kad I. jam paskambintų. Ji girdėjo, kad I. kvietė policiją. Ką sakė, nepamena. Ji papasakojo, kad K. smurtauja. Lauke matė, kad I. žandai raudoni. I. rodė, kad sumušta nosis. Sakė skauda nosį, daugiau dešinę pusę.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta A. A. nurodė, kad I. A. yra jos dukra, gyvena kartu su ja, adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su jais gyvena ir anūkas V. K. Vaiko tėvas, B. K., vaiką lanko teismo nustatytu laiku, jam yra leidžiama vaiką lankyti savaitgaliais šeštadienį ir sekmadienį. B. K. jos dukros atžvilgiu ne kartą naudojo fizinį smurtą, buvo pradėti keli ikiteisminiai tyrimai, tačiau jie buvo nutraukti. 2021 m. gruodžio mėnesį, tikslios datos nepamena, B. K. atvežė vaiką, jai atrodo jis paskambino I. Ji buvo namuose, virtuvėje gamino maistą. Į kiemą pirma, jai atrodo, išėjo I., tačiau grįžo, pasakė, kad B. neduoda vaiko. Tada I. į kiemą išėjo kartu su tėvu, t. y. jos vyru J. A. Ji pati į lauką nėjo, kaip ir minėjo buvo virtuvėje. Netrukus atbėgo vyras, sušuko, kad muša I. Ji taip pat išbėgo į lauką, tačiau prie durų nugriuvo ant laiptelių ir susilaužė dešinę ranką. Pajuto labai didelį skausmą, negalėjo atsikelti ir dėl didelių skausmų visko neatsimena. Tik po to priėjo vyras ir padėjo jai atsikelti. Kai išbėgo, jau paties fakto kaip mušė I. ji nematė, kur buvo B. ji tiksliai nematė, tačiau ji pamatė savo dukrą, jos nosis buvo sužalota, aplink nosį buvo paraudę. Jai iškvietė greitąją medicinos pagalbą, atvykę medikai ją nuvežė į Lazdynų ligoninę, kur jai sugipsavo ranką. Nori pasakyti, kad tuokart ji nematė kaip sumušė jos dukrą, tačiau dėl B. gali pasakyti, kad ne kartą jos su vyru akivaizdoje yra grasinęs I., kad ją papjaus, užmuš, taip pat yra mušęs dukrą jų akivaizdoje, buvo dukrai įkandęs. Dėl šio fakto gali pasakyti, kad I. skundėsi labai dideliu skausmu veido (nosies) srityje, ji sakė, kad B. ją trenkė į metalinę tvorą veidu. Kol laukė greitosios medicinos pagalvos, ji kalbėjo su B., bandė klausti ką jis padarė. Jokių sužalojimų B. kūne ji nematė (t. 1, b. l. 86-88).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas T. Š. nurodė, kad dirba tyrėju. Buvo atvykęs į įvykio vietą, tai buvo prieš pusantrų metų. Gavo iškvietimą dėl smurto. Tai buvo prie Naujos Vilnios. Prašo vadovautis jo tarnybiniais, nes jų daug ir todėl neprisimena. Kai atvažiavo, juos pasitiko pranešėja. Prie namo stovėjo automobilis, jame sėdėjo šis pilietis (nurodo į kaltinamąjį), šalia vaikas. Jis kalbėjo angliškai, kolegė su juo bandė tartis, jis pasiskambino jo advokatui. Viskas fiksuota „body“ kameromis. Pradžioje bendravo lauke, po to nuėjo pas nukentėjusiąją į namus. Sakė, kad jis nuolat prieš ją smurtauja, kad ne sykį kviesta policija. Ant veido buvo paraudimai. Po to kaltinamasis pasakė, kad jam skauda ranką ir jam buvo kviesta greitoji pagalba. Buvo konfliktas. Jis (B. K.) stovėjo laike prie tvoros, ji (I. A.) stovėjo namo kieme. Jis (B. K.) prakišo rankas pro tvoros tarpus ir patraukė į save, į metalą. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Įkalbėjo, kad vaiką jis atiduoti seneliui. Advokatas pasakė, kad jis turi išskristi į užsienį ir tuo pagrindu jis buvo sulaikytas. Jį pristatė į VVS. Prisistatė advokatas. Įkalbinėjo, kad jis būtų apklaustas dabar. Apklausą turėjo vykdyti tyrėjai, o tyrėjai po 10 val. apklausos nevykdė. Nukentėjusioji paaiškino, kad jis rankas prakišo pro tvorą ir ją patraukė. Policija buvo atvykus kelis sykius. Motinai vaiko jis (B. K.) nenorėjo perduoti. Vaikas mašinoje laipiojo per vairą, neišsėdėjo vietoje. Tam, kad vaikas nesusižalotų, įkalbėjo atiduoti seneliui. Senelis pasiėmė vaiką. Jis skundėsi dėl rankos, dėl nubrozdinimo. Kiek suprato, jam skaudėjo dėl sumušimo. Greitoji buvo viena. Buvo tėvas, motina. Tėvas sakė, kad bandė apginti dukrą. Kai dukrą pritraukė prie tvoros, tėvas pagrėbė jo (B. K.) rankas. Kas iškvietė policiją, negali atsakyti. jie buvo pirmas ekipažas, kuris atvyko. Buvo su savo porininke. Telefonas buvo pas nukentėjusią. Kai jis kalbėjo, vertimą darė nukentėjusioji. Ji paaiškino, kad atėmė telefoną. Jie pareikalavo, kad telefoną grąžintų, po ko jis telefoną atidavė. Paėmė telefoną, nes filmavo. Kas filmavo, neatsimena. Skambino dėl to, kad neatiduoda vaiko. Dėl vaiko neatidavimo, tai tik jo prielaida.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas T. Š. nurodė, kad 2021 m. gruodžio 11 d. jis dirbo pagal grafiką kartu su tyrėja A. P. Gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), vyksta konfliktas. Atvyko nurodytu adresu apie 17.35 val. Namo vartai buvo uždaryti, prie vartų stovėjo juodos spalvos automobilis, modelio nepamena. Automobilio durys buvo uždarytos. Matė, kad jame už vairo sėdėjo vyras, šalia keleivio vietoje sėdėjo vaikas. Iš automobilio išlipo minėtas vyras, jis kalbėjo angliškai. Po to buvo atidaryti elektriniai vartai, matė, kad išėjo jauna moteris, kaip vėliau paaiškėjo pareiškėja I. A., vyresnis vyras, jos tėvas J. A. Pradėjo su jais bendrauti. Moteris paaiškino, kad vaiko tėvas, t. y. tas vyras, kuris sėdi automobilyje, paėmė jų bendrą vaiką ir pagal susitarimą turėjo grąžinti. Jos tėvas J. A. (senelis) bandė vaiką paimti iš automobilio, tačiau vyras seneliui nedavė vaiko ir pradėjo telefonu J. A. (senelį) filmuoti. Tuomet ji pati priėjo ir iš vaiko tėvo paėmė mobiliojo ryšio telefoną, kad jis nefilmuotų. Tada prie jų priėjo vyras iš automobilio, kuris turėjo rankoje kastuvą, aiškino, kad jį tuo kastuvu mušė J. A. Po to parodė ranką, kad jį sužalojo. Kažkur ant rankos matėsi nubrozdinimas, koks tiksliai neatsimena. Taip pat moteris, vaiko mama, paaiškino, kad ji su vaiko tėvu bendravo per tvorą, vyras įkišo abi rankas per metalinę tvorą, ją pačiupo už drabužių ir purtė bei kelis kartus patraukdamas į save trenkė į tvorą. Moters veide, po akimi ir prie nosies, matėsi paraudimai. Taip pat pasakė, kad gelbėti jos atbėgo tėvas J. A., kuris atitraukė vyro rankas nuo jos. Tą patį pasakė ir J. A., kad gelbėjo savo dukterį ir atitraukė vyro rankas nuo dukters. Ant J. A. jokių sužalojimų nepastebėjo ir pats apie sužalojimus jis neminėjo. Taip pat pamatė, kad iš namo dar išėjo vyresnė moteris, kaip suprato J. A. žmona, kuri paaiškino, kad nugriuvo ir susilaužė ranką, bet kokiomis aplinkybėmis tai įvyko, jis nematė, galimai tai įvyko anksčiau. Jiems bendraujant atvyko greitosios pagalbos automobilis, minėtą moterį išsivežė. Vaikas vis dar sėdėjo automobilyje, pasakė, kad reikia vaiką paimti, kadangi šalta, tačiau vaiko tėvas pasakė, kad tegu pirma grąžina jo telefoną. Jis priėjo prie vaiko motinos, paklausė, ar turi telefoną, ji pasakė, kad turi, padavė jam telefoną ir jis telefoną grąžino vaiko tėvui. Vyras paskambino savo advokatui, su juo ilgai kalbėjo ir kol kalbėjo, matė, kad vaikas nuo keleivio sėdynės pro vairuotojo dureles pats pradėjo lipti iš automobilio, jis pakvietė senelį, kad paimtų vaiką, ką senelis ir padarė. Tai pamatęs vaiko tėvas pradėjo prieštarauti, šaukti, kad tai jo vaikas. Senelis vaiką nusinešė namo. Kol vyras kalbėjo telefonu su advokatu per garsiakalbį, išgirdo, kad jis planuoja rytoj išvykti į užsienį, todėl nusprendė tą vyrą sulaikyti. Tada budėtojo paprašė pagalbos, kad sulaikytąjį paimtų kitas ekipažas ir pristatytų į OVS. Apie tai per garsiakalbį pranešė advokatui. Atvyko ekipažas Nr. 1301. Sulaikytasis pradėjo skųstis rankos skausmu. Dėl šios priežasties kvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykę medikai nusprendė jį vežtis į ligoninę. Ekipažas Nr. 1301 lydėjo medikus su įtariamuoju į ligoninę (t. 1, b. l. 80-83).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta V. Č. nurodė, kad dirba medicininėje pagalboje. Gavo iškvietimą, dienos neprisimena, buvo žiema, sniegas. Gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini). Buvo trys ar keturi policijos ekipažai. Atvažiavo prie namo. Pas juos į mašiną atsisėdo vyras, turėjo rankos žaizdą. Jis kalbėjo angliškai. Suprato, kad šeimyninio ginčo metu atsirado nedidelė žaizda. Žaizda nekraujavo, nepavojinga. Ji jo nenorėjo niekur vežti. Jis telefonu kalbėjo su savo advokatu ir davė jai pakalbėti su juo. Ji pasakė, kad gali vietoje, bet advokatas pasakė vežti į ligoninę. Jie jį (B. K.) nuvežė į lazdynų ligoninę. Kažkas iš pareigūnų pasakė, kad tai buvo šeimyninio ginčo metu. Sakė, kad pastūmė. Žaizda buvo plaštakos srityje. Žaizda, kaip durtinė. Tuo metu kraujavimo nebuvo, užteko pleistrą užklijuoti. Siūti tos žaizdos tikrai nereikėjo. Kai ji buvo, kraujavimo nebuvo. Užteko antiseptikų. Jos nuomone, tokią žaizdą žmogus galėjo sutvarkyti pats. Vyras sakė, kad įvyko konfliktas, nukentėjusysis susižeidė į tvorą.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta V. Č. nurodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). Pati tikslios datos nepamena, bet pagal iškvietimo kortelę, tai buvo 2021 m. gruodžio 11 d., iškvietimas buvo adresu (duomenys neskelbtini), medikai buvo kviečiami dėl traumos. Atvyko nurodytu adresu, prie namo stovėjo du policijos pareigūnų ekipažai. Vyras, sėdėjęs viename iš policijos automobilių, atėjo į jų greitosios pagalbos automobilį. Jis kalbėjo galimai angliškai, ji nesuprato ką jis kalbėjo, tačiau šis vyras sėdėdamas jų automobilyje paskambino savo advokatui, padavė jai ragelį, kad ji pakalbėtų. Vyras, su kuriuo ji kalbėjo, prisistatė sužaloto vyro advokatu. Jis pasakė, kad sužalotą vyrą būtinai reikia vežti į ligoninę, kad reikia dezinfekuoti žaizdą ir ją sutvarstyti. Ji sakė advokatui, kad dėl tokios žaizdos vežti į ligoninę nėra būtinybės, tačiau šis primygtinai reikalavo, kad vyras būtų nuvežtas į ligoninę. Kadangi su pačiu pacientu laisvai bendrauti negalėjo, tai priėmė sprendimą vežti jį į Greitosios pagalbos ligoninę. Taip pat, kol stovėjo prie minėto namo, buvo išėjęs vyresnis vyras, kuris sakė, kad šis vyras, dėl kurio buvo kviesta greitoji, buvo prispaudęs jo dukrą, o jis bandė dukrą gelbėti, daugiau aplinkybių vyras nepasakojo. Kaip atrodė dukra ji gerai nematė, kadangi ji iškart nuėjo prie pareigūnų. Sužalotajam vyrui greitosios pagalbos automobilyje dezinfekavau žaizdą ir uždėjo pleistrą. Žaizda buvo nedidelė, tačiau kaip ir minėjo nuvežė vyrą į Greitosios pagalbos ligoninę (t. 1, b. l. 91-94).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta A. P. nurodė, kad 2021 gruodžio mėnesį dirbo Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono pirmame veiklos skyriuje. Su T. Š. nuolat vyko į iškvietimus. Visų aplinkybių (duomenys neskelbtini) nepamena. Gavo iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Šalia gyvenamojo namo, teritorijos ribų, prie tvoros, stovėjo juodos spalvos automobilis, jo valstybinių numerių nepamena. Automobilio viduje sėdėjo užsienio pilietis, jei neklysta (duomenys neskelbtini). Ant galinių sėdynių sėdėjo (duomenys neskelbtini) vaikas. Jis užsienio kalba paaiškino, kad įvyko konfliktas tarp jo ir jo merginos. Ką jis pasakojo neprisimena. Prie namo pasitiko jauna moteris, paaiškino, kad įvyko žodinis konfliktas tarp jos ir buvusio sugyventinio. Paaiškino, kad kai stovint už metalinės tvoros, jis pratęsė rankas pro tvorą ir stipriai patraukė link savęs. Ji atsitrenkė į tvoros strypus ir pajuto fizinį skausmą, dėl ko iškvietė policiją. Ant jos veido matėsi dvi vertikalios juostos. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Moteris buvo apklausta tarnybiniame transporte, o užsienio pilietis buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus miesto areštinę. Sužalojimai buvo fiksuoti, nes buvo filmuojama, jie turėjo vaizdo registratorių. Moteris minėjo, kad tai ne pirmas atvejis nuo minėto piliečio. Įvykio vietoje buvo dar moters tėvai, ką jie aiškino neprisimena. Ar buvo medicininė pagalba, neprisimena. Buvo tamsus paros laikas, lijo lietus. Vaikas elgėsi normaliai, nebuvo išsigandęs. Kam buvo perduotas vaikas, nepamena. Policiją kvietė nukentėjusioji, bet tiksliai negali pasakyti.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas E. T. nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2021 m. gruodžio 11 d. galimai dirbo. Pagal adresą (duomenys neskelbtini) iškvietimo neprisimena, per parą po 20 kvietimų. Jie greitojoje dažnai susiduria su šeimyniniais konfliktais. Visada pildo greitosios pagalbos iškvietimo kortelę, prašytų vadovaujantis ja. Kortelę galima užklausti (duomenys neskelbtini). Kortelėje rašo trumpą informaciją, kokie sužalojimai, anamnezę iš paciento žodžių ir kvietimo priežastis. Užklausti galima pagal adresą ir iškvietimo laiką.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta N. U. nurodė, kad 2021 m. gruodžio 11 d. galimai dirbo. Koks buvo kvietimas, nepamena. Atvykus buvo aišku, kad tai šeimos konfliktas. Atvykę pirmiausia bendrauja su nukentėjusiu. Kokie nusiskundimai, nepamena. Kolega turėjo užpildyti kortelę. Jie moterį apžiūrėjo namuose, koridoriuje, nes lauke buvo chaosas. Ji sakė, kad buvo konfliktas. Jie berods susistumdė. Buvo paprašiusi šio vyro uždaryti automobilio langą, nes ten buvo šalta, o vaikas buvo plonai aprengtas, jis nebuvo kvietėjas ar nukentėjęs. Paprašė uždaryti automobilio langą vyro, (duomenys neskelbtini). Kvietėjai buvo moters tėvai. Namuose bendravo su šeima koridoriuje. Buvo tėtis, mama ir jauna moteris. Apžiūrėjo jauną moterį. Kažkokio kraujavimo nebuvo.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. B. nurodė, kad yra greitosios medicinos pagalbos vairuotojas. 2021 m. gruodžio 11 d. dirbo greitosios medicinos pagalbos vairuotoju. Neatsimena, dėl kvietimo į adresą (duomenys neskelbtini), labai daug iškvietimų. Įvykio vietoje asmenų nepamena. Asmenų sužalojimų nepamena. Dirbo su daktare V. Č. Atvykus į įvyko vietą išlipa iš automobilio kartu su gydytoja. Jis padeda medikui.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. T. nurodė, kad dirba vairuotoju paramediku greitojoje pagalboje. Pagal datą įvykio neprisimena. Miglotai atsimena kvietimą. Dirbo trise: U., K. ir jis. Atvažiavo prie nuosavo namo. Buvo vyras metuose, moteris metuose ir jauna moteris. Buvo angliškai kalbantis žmogus, policijos pareigūnai. Vaikas buvo automobilyje. Buvo šeimyninis konfliktas, vežė pagyvenusią moterį su rankos trauma. Vaiko sužalojimų nematė. Jis angliškai nekalba. Moteris pasakojo, kad dukra gyveno (duomenys neskelbtini), susipažino su angliškai kalbančiu vyriškiu ir dabar jie nesutaria. Moteris sakė, kad sužalojimus patyrė nuo angliškai kalbančio vyriškio. Kaip tai vyko neprisimena. Jauna moteris buvo kieme, už vartų. Jis (M. T.) buvo automobilyje. Jis buvo atstumu nuo 5 iki 10 metrų.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. K. nurodė, kad dirbo VPK operatyvaus valdymo skyriaus tyrėju. Dalį jie gauna iš BPC jau užpildyta forma. O jei tiesiogiai telefonu, tai jie pildo. Šita automatinė registracija yra iš bendrojo pagalbos centro. Į pagalbos centrą 112 buvo gautas skambutis, čia yra jų pildyta registracija. Eina įvykio tipas, tai irgi automatiškai pildo, tai yra smurtas artimoje aplinkoje, automatiškai priskirta B kategorijai. Yra A, B, C kategorijos. Čia priskiria bendro pagalbos centras pagal klasifikatorių, į sistemą suvedi tiktai kodą ir iškart išmeta kategoriją. O tai yra BPC pirmutinė informacija, prie laiko yra aplinkybės. BPC užsipildo ROIK. Aplinkybės nuo žodžio ,,į namus“. BPC gautas tekstas ,,į namus atvažiavo vyras“. Yra informacijos patikrinimo rezultatas, papildoma informacija apie patikrinimą, jei nepasitvirtina, keičiama dalis. Jei nebūtų, tai keičia klasifikatorių į administracinį. Pagal informaciją čia pasitvirtino. Kur ,,smurtas pasitvirtino“ - pildyta pasekoje, iki,, BODY 008“, tai tvirtino reagavimo pareigūnai, kurie aiškinosi ir viską pamatė, jie dar aiškinasi ar aplinkybės atitinka. Atvykę pareigūnai pildė papildomą grafą ,,papildoma informacija apie patikrinimą“. Iš 3 PK važiavo tyrėjai pradėti ikiteisminį tyrimą. Ten buvo Vilniaus reagavimo rajono skyriaus, jų šaukiniai 80 pradžia ir jų kameros irgi 80, tik skiriasi galiniai skaičiukai. Ten buvo rajono komisariatas, reagavo į įvykį ir jie buvo pirmi pasiųsti, o po to 3 PK. Surašyta yra pirminė informacija pagal BPC. Kokią informaciją BPC darbuotojas priėmė, tokią jiems pateikė. Į tą informaciją reaguoja. Kartu su BPC dirba ir medikai, PT- priešgaisrinė ir GMP greitoji. Kai yra sužeistas, jie iš karto siunčia ir medikų brigadą, atskirai skambinti nereikia. Medikai važiuoja pagal įvykio vietą. Apie medikų kortelės pildymą, negali atsakyti. Dėl tampymo už plaukų negali atsakyti. Bendram pagalbos centre budi medikai ir priešgaisrinė, jie operatoriai, specialistai, yra vyresnieji, yra eiliniai. Pas juos irgi yra įrašomi pokalbiai. Jei pas juos ateina skambutis, duoda užklausą tam tikra tvarka ir galima pakelti garso įrašus. Jis asmeniškai garso įrašo neklausė. Jis tik mato pagal laikus, kad atvyko, atžymėta, nes pas juos kiekvienas klaksėjimas yra fiksuojamas. Po to buvo siųstas Vilniaus rajono ekipažas, jie ten darė įrašą, o po to tyrėja.
2022 m. gegužės 6 d. akistatos protokolas, kuriame nurodyta, kad buvo atlikta akistata tarp kaltinamojo B. K. ir nukentėjusiosios I. A. I. A. parodė, kad 2021 m. gruodžio 11 d., po 17.00 val., B. K. atvažiavo prie jos namų, adresu (duomenys neskelbtini), pagal teismo sprendimą grąžinti vaiko, nors turėjo grąžinti 17.00 val. Jis paskambino, kad ateitų atsiimti vaiko. Ji išėjo kartu su tėvu J. A., kadangi viena bijojo. Matė, kad B. išlipo iš automobilio, kai ją su tėčiu pamatė, vaiką paliko automobilyje. Ji su tėčiu priėjo prie vartų. B. pasakė, kad neduos vaiko, jeigu neišeis tėtis. Tada B. atsisėdo į automobilį, apsisuko ir liko sėdėti automobilyje. Ji pravėrė vartus, išėjo už jų, o tėvas liko stovėti kitoje vartų pusėje, t. y. namo teritorijos pusėje. Ji bandė atidaryti automobilio galines duris, bet jos neatsidarė, tada B. pro atidarytą langą savo telefonu pradėjo filmuoti ją ar jos tėtį, dėl ko ji iš jo rankos paėmė telefoną. B. tai nepatiko, jis atidarė duris, norėdamas išlipti iš automobilio, ji išsigando, greitai užbėgo už vartų ir uždarė juos. Su tėčiu liko už vartų namo teritorijos pusėje. B. reikalavo atiduoti telefoną, jam pasakė, kad kvies policiją ir tik tada atiduos telefoną. Kadangi nusprendė kviesti policiją, tai jos tėvas jau buvo pasisukęs eiti link namo. Mano, kad B. tai pastebėjo ir kadangi ji stovėjo arti vartų, jis prakišo savo abi rankas pro vartų tarpus, sučiupo ją už striukės atlapų ir iš pradžių vieną kartą, o po to kitą kartą, traukdamas į save trenkė ją veidu į vartus. Dėl to buvo sužalota nosis, skruostas. Galimai visa tai išgirdęs atbėgo jos tėtis ir atitraukė B. rankas nuo jo. Po to matė, kad buvo sužalotos tėvo rankos.
Šalies argumentai
B. K. parodė, kad nesutinka su I. A. parodymais, kadangi viskas buvo kitaip. Kai jis atvežė vaiką, paskambino vaiko motinai I. A. Ji pasakė, kad jai kažką skaudą ir ji neišeis, pasakė, kad išeis jos tėvas ir paims vaiką. Ji su tuo nesutiko, tačiau pamatė į kiemą išėjusį I. tėvą, kuris pro atidarytus vartus išėjo su šluota ir atėjo prie jo automobilio, I. buvo namo teritorijoje už tvoros. Jis tuo metu sėdėjo automobilyje su atidarytu langu ir ištiesęs dešinę ranką filmavo, kai I. tėvas jam trenkė per kitą, t. y. kairę ranką, šluota buvo medinė ir trenkė jam tris kartus. Tuo metu staigiai priėjo I. ir pačiupo jo telefoną iš rankos. Tada I. kartu su tėvu pasišalino į namo teritoriją ir užsidarė. Po to jie abu nuėjo į namą. Jokio konflikto su I. nebuvo, kaip ji sako, kad jai sužalojo veidą, rankas prakišęs pro vartus ir du kartus trenkdamas ją veidu į vartus, tai to tikrai nebuvo, buvo sužalotas tik jis pats. Po to jis stovėjo prie vartų ir toliau laukė, kol I. ateis pasiimti vaiko, tačiau netrukus atvažiavo policijos pareigūnai. Mano, kad juos iškvietė I. I. jokių sužalojimų nepadarė, todėl jos veide jokių sužalojimų nebuvo, ar ji galėtų išsigalvoti kažkokius sužalojimus, ar tyčia susižaloti, jis to pakomentuoti negali. Išsamesnė įvykio versija yra jo pirminėje apklausoje. Vaizdo įrašo, kur I. tėvas išeina su šluota, jis pateikti negali, kadangi tuo metu, kai I. pačiupo telefoną, buvo įjungtas filmavimo režimas ir įrašas greičiausiai išsitrynė (t. 1, b. l. 58-60).
2022 m. gegužės 5 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame nurodyta, kad I. A. parodė vietą, namo kiemo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vidinėje pusėje, kur ji buvo, kai B. K. ją pačiupo, patraukė į save ir sužalojo; nurodė konkrečią vietą, kurioje B. K. ją veidu trenkė į vartus; vietą, esančią vidinėje kiemo pusėje, kur stovėjo jos tėvas J. A., kai ji kalbėjosi su B. K., kai šis buvo automobilyje; vietą, esančią išorinėje kiemo vartų pusėje, kur ji buvo tuo metu kai bendravo su B. K. kai šis užėjo pas ją. (t. 1, b. l. 51-55).
2022 m. gegužės 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolas su fotonuotraukomis, kuriame užfiksuota, kad adresu (duomenys neskelbtini), esantis sklypas iš priekio aptvertas metaline tvora su strypais, kurių tarpai yra po 11 cm., tvoros aukštis yra 2,3 metro, vartai atsidaro, t. y. valdomi pulteliu. Įvykio vieta, kur buvo sužalota nukentėjusioji, yra ties šios tvoros atidaromos dalies viduriu (t. 1, b. l. 23-34).
2022 m. kovo 16 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas policijos pareigūno vaizdo registratoriaus („Body kameros Nr. 8007“) vaizdo įrašas. Apžiūrint įrašą, matosi kaip policijos pareigūnai 2021 m. gruodžio 11 d. 17.38 val. atvyksta adresu (duomenys neskelbtini). Iš pradžių bendrauja su B. K., kuris angliškai aiškina pareigūnams, kad jo automobilyje sėdi jo vaikas, kad ji (I. A.) paėmė jo mobiliojo ryšio telefoną. Pareigūnė paima jo asmens dokumentą, po to eina į namo kiemą, kur jau yra atvykę greitosios pagalbos darbuotojai. Kiemu eina nukentėjusiosios I. A. mama A. A., kuri sako, jog paslydo skubėdama, kadangi galvojo, kad užmuš jos dukrą, susižalojo ranką. I. A. sako, kad automobilyje sėdi jos vaikas, bendras vaikas su B. K., kad jo neįmanoma atsiimti, kadangi jis grasina, kad atvežė vaiką ir jo neatiduoda. Ji išėjo su tėvu atsiimti vaiko, tačiau B. pradėjo filmuoti, todėl ji iš jo rankos paėmė telefoną. Pareigūnė pasako, kad čia yra jo daiktas. Taip pat pareigūnė paklausia, ar I. A. važiuos į ligoninę. Pastaroji atsako, kad ji nevažiuos, kad atsisakė važiuoti, o važiuos tik jos mama. Matosi, kad pareigūnė B. atiduoda telefoną, jis pasako, kad skambins advokatui. B. K. angliškai pasako, kad jie (I. A. ir jos tėvas) užpuolė. I. A. pasakė, kad čia ją sumušė kai ji stovėjo už vartų. Po to, kai vaikas paimamas iš automobilio, pareigūnė lieka bendrauti su B. K. lauke. Šis aiškina, kad jam smogė I. A. tėvas. Po to B. K. paskambina savo advokatui, paaiškina jam situaciją, advokatas sako, kad jie rašys pareiškimą dėl fizinio skausmo sukėlimo. B. K. rodo pareigūnei sužalotą pirštą, sako, kad jam reikalinga greitoji. Pareigūnė sako, kad greitoji jau buvo atvažiavusi ir klausia, kodėl jis nesikreipė. B. K. paaiškina, kad jam reikia greitosios. Pareigūnė prieina prie savo kolegos, pasako, kad reikia kviesti greitąją, o pati nueina į namą užsirašyti nukentėjusiosios duomenų. Paprašo, kad ji duotų asmens dokumentą, nukentėjusiosios dar kartą klausia, dėl ko įvyko konfliktas. I. A. paaiškina, kad jis (B. K.) atvežė vaiką ir jam nepatiko, kad ji išėjo kartu su tėvu J. A. Tuo metu į namus užeina B. K., atsisveikina su vaiku. I. A. tęsia paaiškinimą toliau, sako, kad B. pareikalavo, kad ji būtų viena, kad tėvas išeitų. Jis pradėjo filmuoti tėvą, todėl ji paėmė B. telefoną, nes galvojo, kad jis niekaip neatidarys automobilio durų ir ji negalės paimti vaiko. Tada paėmusi telefoną, ji nuėjo namo ir iškvietė policiją. Po to ji grįžo, stovėjo prie vartų, o B. ją pačiupo už striukės atlapų ir trenkė į vartus, du kartus, kad visa tai matė jos tėvas ir ją išgelbėjo. Pareigūnė paklausia, kur ji pajuto fizinį skausmą. I. A. parodo dešinį skuostą, ties nosimi. Pareigūnė klausia, ar kreipsis dėl abdukcijos. I. A. pasakė, kad nesikreips. Pareigūnė paaiškina, kad jeigu ji nori, kad būtų atliktas tyrimas, ji turi kreiptis dėl abdukcijos, kad būtų įrodymų dėl sužalojimo. Pareigūnė užfiksuoja sužalojimus vaizdo registratoriumi („Body kamera“). I. A. veide matomas skruosto, nosies paburkimas. Pareigūnė išeina į lauką, B. K. sėdi automobilyje. Ji paaiškina jam, kad įteiks šaukimą apklausai, taip pat telefonu bendrauja su B. K. advokatu, klausia kur jisai gyvena, advokatas pasako, kad viešbutyje ir jau rytoj išvyksta. Pareigūnai nusprendžia B. K. sulaikyti, kviečia kitą ekipažą, tačiau dar laukiama greitosios. 18.30 val. jau atvykusi greitoji medicinos pagalba, pareigūnė ateina į greitosios automobilį, medicinos darbuotoja paaiškina, kad užklijuos jam žaizdą piršte ir veš į ligoninę, nes jam reikia gauti išrašą. Pareigūnė sako, kad jis yra sulaikytas ir kad išrašą galima bus gauti pagal ikiteisminį tyrimą. Pareigūnė bendrauja su B. K. advokatu telefonu, paaiškina, kad jo ginamasis yra sulaikomas. Advokatas sako, kad B. K. yra sužalotas ir kraujuoja, kad jam reikia važiuoti į ligoninę. Pareigūnė paaiškina, kad čia spręs medikai, o medicinos darbuotoja sako, kad čia tik žaizda ir kad vežti į ligoninę nėra reikalo, tačiau advokatas sako, kad žmogus sužeistas ir jo teisė važiuoti į ligoninę (t. 1, b. l. 35-36).
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3-ojo PK 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos R. Č. 2022 m. gegužės 5 d. tarnybinis pranešimas dėl I. A. gydymosi, kuriame nurodyta, kad dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1-42957-21, bendravo su nukentėjusiąja I. A. dėl jos sužalojimo. Ji paaiškino, kad dėl B. K. sumušimo jai buvo padaryti sužalojimai veido srityje, tačiau atvykusios pas jos motiną greitosios medicinos pagalbos ji atsisakė, vykti niekur negalėjo, nes turėjo likti su vaiku, jokiose gydymo įstaigose dėl patirtų sužalojimų ji nesigydė. Tačiau vėliau pagal siuntimą kreipėsi į VTMT dėl sužalojimo masto nustatymo (t. 1, b. l. 49).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3383/2021(01), kurioje nurodyta, kad:
1) I. A. nustatyta kraujosruva nosies nugarėlėje, kontaktuojant su kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2021 m. gruodžio 11 d. Nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu;
2) sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje;
3) nukentėjusioji sužalojimų padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse, tikėtinas užpuoliko ir nukentėjusiosios išsidėstymas yra priešpriešais;
4) po sužalojimo nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (t. 1, b. l. 64-66).
VĮ ,,Greitosios medicinos pagalbos stotis“ raštas dėl informacijos suteikimo, kuriame nurodyta, kad 2021 m. gruodžio 11 d, adresu (duomenys neskelbtini), buvo atvykusi 0820 brigada: skubios pagalbos specialistas E. T., skubios pagalbos specialistė N. U., paramedikas/vairuotojas M. T. (t. 3, b. l. 18).
Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, iš kurios matyti, kad 2021 m. gruodžio 11 d. kviesta greitosios medicinos pagalba, adresu (duomenys neskelbtini). Pranešėja yra (duomenys neskelbtini). I. A., kuri nurodė, kad į namus atvažiavo vyras, trenkė jos galvą į vartus. Ji kraujuoja, nori pasiimti (duomenys neskelbtini) vaiką ir išsivežti. Stebimas dešinio skruostikaulio, nosies sumušimas. Į ASPĮ vykti atsisakė (t. 3, b. l. 43-44).
Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, iš kurios matyti, kad 2021 m. gruodžio 11 d. kviesta greitoji medicinos pagalba, adresu (duomenys neskelbtini). Pacientės, (duomenys neskelbtini) moters, žodžiais nukrito kieme. Skundžiasi dešinio riešo skausmu, mobilumo sumažėjimu (t. 3, b. l. 45-46).
Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, iš kurios matyti, kad 2021 m. gruodžio 11 d. kviesta greitoji medicinos pagalba, adresu (duomenys neskelbtini). Pranešėjui, (duomenys neskelbtini) vyrui, šeimyninio konflikto metu sužeista ranka. Ligonio žodžiais skauda ir tirpsta kairės rankos vidurinis pirštas, yra nubrozdinimai. Ligonį lydėjo pareigūnai (t. 3, b. l. 47-48).
2022 m. lapkričio 16 d. advokato padėjėjo Pauliaus Markevičiaus raštas dėl papildomų įrodymų pateikimo, kuriame nurodyta, kad prie bylos medžiagos pateikiami 2022 m. rugpjūčio 22 d. ir 2022 m. spalio 10 d. nutariami nutraukti ikiteisminius tyrimus, nuotraukos, iš kurių matyti, jog B. K. buvo sužalotas kairės rankos vidurinis pirštas (t. 2, b. l. 68, 70-85, 88-94).
2023 m. gegužės 3 d. advokato padėjėjo Pauliaus Markevičiaus raštas dėl įrodymų pateikimo ir liudytojo apklausos, kuriame nurodyta, kad papildomai pateikiamos nuotraukos, kuriose matyti B. K. pranešimo apie jo atvykimo prie (duomenys neskelbtini) namo laikas (17.03 val.) ir laikas (17.09 val.), kada I. A. atėmė iš B. K. telefoną ir pasislėpė namo viduje (t. 3, b. l. 26, 28-29).
2023 m. rugpjūčio 23 d. advokato padėjėjo Pauliaus Markevičiaus raštas dėl įrodymų pateikimo su fotonuotraukomis, kuriame nurodyta, kad pateikiamos nuotraukos, kuriose užfiksuota, kaip kaltinamasis B. K. 2023 m. liepą draugiškai leidžia laiką su tariamai nukentėjusia I. A. (t. 3, b. l. 74-78).
Atsiliepimas
2023 m. rugsėjo 20 d. advokato padėjėjo Pauliaus Markevičiaus raštas su atsiliepimu civilinėje byloje Nr. e2VP-15418-466/2023 ir fotonuotraukomis, kuriame nurodyta, kad pateikiamos nuotraukos, iš kurių matoma, kaip tariamai nukentėjusioji I. A. meiliai leidžia laiką 2023 m. liepos 12-16 dienomis su jos nepagrįstai apkaltintu B. K. Pažymėtina, kad I. A. gyveno viename viešbučio kambaryje kartu su B. K. ir miegojo vienoje lovoje laisva valia ir savo iniciatyva, nors tuo pačiu tvirtina teismui, kad negali atvykti į teismo posėdį, nes tariamai labai bijo B. K. Bendrų atostogų faktą patvirtina ir į bylą pateikiamas I. A. atsiliepimas civilinėje byloje dėl baudos skyrimo I. A. už bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą, už kurį jau vieną kartą jai yra skirta bauda, o šiuo metu yra teisme nagrinėjamos dvi bylos dėl baudos skyrimo. Be to, antstolis šią savaitę pateiks trečią prašymą dėl baudos skyrimo, nes I. A. visiškai blokuoja vaiko bendravimą su tėvu, nors meiliai iš tėvo priima brangias dovanas, pvz. 2023 m. liepą gavo telefoną ,,Iphone 14“, kurio vertė apie 1 000 Eur. Šie įrodymai pateikiami, siekiant įrodyti I. A. ir jos parodymų nepatikinumą, nes matyti, kad I. A. yra linkusi nuolat meluoti, ypač kai jai tai finansiškai naudinga. I. A. yra sakiusi B. K., kad nori toliau tęsti jos manytina melagingų pranešimų poagrindu pradėtas baudžiamąsias bylas, nes taip ji tikisi prisiteisti pinigų iš B. K., jeigu būtų tenkinti jos civiliniai ieškiniai (t. 3, b. l. 88-101).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.
Svarbu ir tai, kad kasacinės instancijos teismas yra ne kartą nurodęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo B. K. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.
Kaltinamasis teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino. Kaltinamasis nurodė, kad tarp jo ir nukentėjusiosios I. A. jokio fizinio kontakto nebuvo. Konfliktas vyko tik su nukentėjusiosios tėvu J. A.
Išanalizavus kaltinamojo B. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus paaiškinimus, sugretinus juos tarpusavyje bei palyginus su nukentėjusiosios, liudytojų parodymais ir kita rašytine bylos medžiaga, darytina išvada, kad kaltinamasis, neigdamas jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, siekia išvengti ar sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę.
Kaltinamojo B. K. gynėjas teigė, jog esant konfliktui bei teisminiam bylos nagrinėjimui tarp kaltinamojo B. K. ir nukentėjusiosios I. A. dėl vaiko globos, nukentėjusioji I. A. melagingai pranešė, kad kaltinamasis B. K. smurtavo prieš ją. Teisminio nagrinėjimo metu gynėjas pirmiausia argumentavo, jog nebuvo jokio nukentėjusiosios I. A. sužalojimo, nukentėjusioji davė prieštaringus parodymus dėl sužalotos kūno (veido) vietos. Prašė atlikti kompleksinę medicinos- techninę ekspertizę, matuojant skausmą dolorimetru ir nustatant galimo sužalojimo mechanizmą, prašymą teismas atmetė 2023 m. liepos 17 d. nutartimi (3 t., b.l. 60-61). Tačiau šiuos kaltinamojo gynėjo argumentus paneigia byloje esantys įrodymai – Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, iš kurios matyti, kad 2021 m. gruodžio 11 d. kviesta greitosios medicinos pagalba, adresu P(duomenys neskelbtini). <...>Stebimas dešinio skruostikaulio, nosies sumušimas (t. 3, b. l. 43-44).
Nukentėjusiosios teiginį, kad jai buvo sužalotas veidas ties nosimi, dešinėje pusėje patvirtina liudytojų V. Č., T. Š., A. P., J. A., A. A. parodymai. Nors liudytojai J. A. ir A. A. yra susiję su nukentėjusiąja artimais giminystės ryšiais – yra nukentėjusiosios tėvai, tačiau jų parodymais dėl sužalojimo žymių ant I. A. veido šiuo atveju teismas neturi pagrindo netikėti, nes jie sutampa su kitų, nesusijusių jokiais ryšiais liudytojų V. Č., T. Š., A. P. parodymais, parodymai vieni kitus papildo nuosekliai ir logiškai.
Iš 2022 m. gegužės 6 d. akistatos protokolo tarp kaltinamojo B. K. ir nukentėjusiosios I. A. taip pat matyti, kad nukentėjusioji patvirtino, kad buvo sužalota nosis, skruostas.
Iš 2022 m. kovo 16 d. kitų objektų apžiūros protokolo, kuriame užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas policijos pareigūno vaizdo registratoriaus („Body kameros Nr. 8007“) vaizdo įrašas, matyti, kad pareigūnė paklausia, kur ji pajuto fizinį skausmą. I. A. parodo dešinį skuostą, ties nosimi.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3383/2021(01), kurioje nurodyta, kad: 1) I. A. nustatyta kraujosruva nosies nugarėlėje, kontaktuojant su kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2021 m. gruodžio 11 d. Nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu; 2) sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje; 3) nukentėjusioji sužalojimų padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse, tikėtinas užpuoliko ir nukentėjusiosios išsidėstymas yra priešpriešais.
2022 m. gegužės 5 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotas I. A. procesinis veiksmas, kuriuo ji parodė vietą kur ji buvo, kai, jos teigimu, B. K. ją pačiupo, patraukė į save ir sužalojo (t. 1, b. l. 51-55). Pažymėtina, jog fotonuotraukoje užfiksuotas vaizdas pats savaime nepatvirtina, tačiau ir nepaneigia I. A. nurodytų aplinkybių dėl sužalojimo mechanizmo. Įvertinus byloje surinktų įrodymų visetą ši aplinkybė papildomai leidžia teismui suformuoti savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis).
Nors kaltinamojo gynėjas smulkmeniškai klausinėjo liudytojų ir eksperto dėl nukentėjusiosios sužalojimo realumo, tačiau, kaip minėta Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad stebimas dešinio skruostikaulio, nosies sumušimas (t. 3, b. l. 43-44). Įvertinus visus aptartus įrodymus, darytina išvada, jog ta aplinkybė, kad nukentėjusioji I. A. aiškiai neapibrėžė skaudamos vietos, pati savaime nepaneigia buvus sužalojimą nukentėjusiosios veido srityje. Iš minėtų parodymų akivaizdu, jog nukentėjusioji buvo stipriai susijaudinusi, todėl jos parodymai buvo kiek padriki, juose matomi pasikartojimai, ji apklausiama kelis kartus akcentavo patį sužalojimo faktą. Ta aplinkybė, kad nukentėjusioji davė parodymus, kad kaltinamasis suėmė ją už drabužių ir pritraukdamas trenkė į vartų konstrukciją, tačiau taip pat nurodė, kad kaltinamasis buvo paėmęs ją už plaukų, taip pat nepaneigia smurto – nukentėjusiosios plaukai ilgi, todėl logiška, kad galėjo būti suimta tiek už rūbų, tiek už plaukų ir šis netikslumas nėra esminis, kuriam kaltinamojo gynėjas neapgrįstai suteikia daug reikšmės, kaip neva sumušimo nebuvimą neabejotinai patvirtinančią aplinkybę. Dar daugiau – šie nukentėjusiosios parodymai vertintini kitų teisiamojo posėdžio metu jos duotų parodymų kontekste: „B. visą laiką tąso už plaukų, smurtauja. Ir įvykio metu jis buvo paėmęs už plaukų“.
Dar daugiau – teisiamojo posėdžio metu ekspertas Sigitas Chmieliauskas, surašęs Specialisto išvadą Nr. G 3383/2021(01), nurodė, kad iš karto po sužalojimo gali nesimatyti žymių; poodinė kraujosruva gali išryškėti paros laikotarpyje, dėl skausmo pojūčio labai individualu. Kraujosruva keičia spalvą. Tyrimo metu buvo violetinė spalva, kas atitinka 1-3 parų laikotarpį. 4-6 parą kraujosruva gali įgauti žalsvą atspalvį, 6-8 parą gelsvą atspalvį. Yra kiekvieno tarpsnio intervalai. Žalsvo atspalvio sužalojime nebuvo matoma. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu arba paviršiumi, vieno trauminio poveikio pasekoje. Jei smūgiai į tą pačią vietą, poveikis nesiskirtų.
Taigi, atmetami kaltinamojo gynėjo argumentai, kad nukentėjusioji apskritai nebuvo sužalota, nes, kaip nurodė ekspertas, iš karto po sužalojimo gali nesimatyti žymių, kraujosruva gali išryškėti paros laikotarpyje, todėl ir vaizdo įraše gali nesimatyti aiškių sužalojimo žymių. Be to, ekspertas vertino aiškiai matomus sužalojimus, palikusius hematomą (kraujosrūvą) ant nosies nugarėlės, tai, kad nebuvo hematomos ant skruosto niekaip nepaneigia Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuoto dešinio skruostikaulio, nosies sumušimo (t. 3, b. l. 43-44). Logiška, kad silpnesnis veido (skruostikaulio) sumušimas, kurio metu nesusiformavo hematoma ir negalėjo būti matomas ekspertui apžiūrint nukentėjusiąją. Tačiau ši aplinkybė jokiu būdu nesudaro pagrindo išvadai, kad nukentėjusiajai veido dešinės pusės dalis (o, ne tik nosies nugarėlė) nebuvo sužalota ir jai įvykio metu neskaudėjo.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamojo gynėjo argumentai šiuo aspektu yra kiek prieštaringi: nors keliama versija, kad apskritai nebuvo jokio kaltinime nurodyto sužalojimo, tai melagingas pranešimas apie nusikaltimą, tačiau visgi čia pat nurodoma, jog nukentėjusiąją galėjo sužaloti jos tėvas J. A. grumtynių su kaltinamuoju metu. Pažymėtina, kad argumentas, kad nukentėjusiąją galėjo sužaloti jos tėvas J. A., kuomet neva stumdėsi su kaltinamuoju prie vartų ir nugriuvo ant nukentėjusiosios, ir taip galėjo ją sužaloti, buvo nurodytas tik teisminio nagrinėjimo metu ir jo nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti ir anksčiau aptarti įrodymai.
Kitas kaltinamojo gynėjo argumentas, kad nukentėjusioji paskambino policijai anksčiau, nei įvyko kaltinime nurodomas įvykis, kas patvirtina apie melagingą iškvietimą, taip pat nepasitvirtino.
Sutiktina su kaltinamojo gynėjo argumentu, kad byloje yra ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto J. A. parodymai, kad „Po to, kai B. jam nedavė vaiko, jis grįžo į namo teritoriją, uždarė vartus ir dukra iškvietė policiją. Kol laukė policijos, išgirdo triukšmą, išėjo vėl į lauką ir pamatė, kad jo dukra stovi prie uždarytų geležinių vartų. B. K. pro vartų strypus buvo ištiesęs rankas, traukė I. į save, ją veidu trenkė į tvorą ir po to laikė ją prispaudęs prie tvoros. Jis norėdamas dukrą apginti, pačiupo B. už abiejų rankų“ (t. 1, b. l. 74-77). Tačiau teisminio nagrinėjimo metu, liudytojas nors ir patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, visgi teismui paaiškino: „Jis (J. A.) pasakė, kad dukra kviestų policiją ir nuėjo pasiimti telefoną. Dukra stovėjo prie tvoros. Jis kilo laiptais ir išgirdo šauksmus. Jis (B. K.) ją (I. A.) sugriebė per tvorą ir du kartus patraukė į ją. Jis pribėgo ir pradėjo jam (B. K.) atitraukinėti rankas. B. K. už striukės buvo paėmęs porą kartų. Atvyko policija, greitoji.“.
Nukentėjusioji I. A. teisminio nagrinėjimo metu apklausiama teigė, kad ji iš pradžių ketino kviesti policiją dėl to, jog B. K. neatiduoda vaiko. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta I. A. nurodė, kad „Jos tėvas stovėjo šalia, prie vartų, bet namo teritorijos pusėje. Kai ji paėmė telefoną, B. išlipo iš automobilio, o ji greitai užėjo už vartų, kur stovėjo jos tėvas ir uždarė vartus. Tėvui pasakė, kad reikia kviesti policiją ir tėvas jau nusisuko eiti, kai B. tai pamatęs, pro vartų tarpus staigiai įkišo rankas, sučiupo ją už striukės, kadangi ji stovėjo iškart už vartų, atlapų, ją patraukė link savęs, ko pasėkoje ji atsitrenkė veidu į vartus, dėl ko pajuto stiprų fizinį skausmą dešiniojo žando, nosies dešinės pusės, smakro dešinės pusės srityje.“
Liudytoja A. A. parodė, kad „Netrukus atbėgo vyras, sušuko, kad muša I.. Ji taip pat išbėgo į lauką, tačiau prie durų nugriuvo ant laiptelių ir susilaužė dešinę ranką.“
Iš byloje esančių GMP kvietimo kortelių matyti, kad tiek liudytojos A. A., tiek nukentėjusiosios parodymai, tiek ir liudytojo J. A. parodymai duoti teisminio nagrinėjimo metu dėl įvykių chronologijos yra nuoseklūs. Iš GMP kvietimo kortelės dėl I. A. sužalojimo matyti, kad GMO kviesta 2021-12-11 17.15 val. ( 3 t., b.l. 43). Iš GMP kvietimo kortelės dėl A. A. sužalojimo matyti, kad GMO kviesta 2021-12-11 17.31 val. ( 3 t., b.l. 45), t.y. GMP kvietimo eiliškumas ir laikas atitinka liudytojų parodymus.
Svarbu pažymėti, kad, kaip minėta, pats kaltinamasis B. K. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad kontaktas buvo tik su jos tėvu. Gal J. ją (I. A.) netyčia sužeidė per susistumdymą; tai buvo susistumdymas su kastuvu; jis (B. K.) kastuvą stūmė į savo pusę, o jis (J. A.) į savo; tada J. nukrito ant žemės, ant I.; nukrito pro vartų virbus; po to jie nuėjo į namo vidų, buvo iškviesta policija. Taigi, iš esmės kaltinamasis patvirtino, kad I. A. buvo sužalota ir tik po to buvo iškviesta policija.
Kaltinamasis teigė, kad konfliktas įvyko tarp jo ir J. A., bet ne tarp jo ir I. A., ir jis konfliktą nufilmavo telefonu, tačiau jis nepateikė filmuotos medžiagos teismui, teigdamas, kad nukentėjusioji I. A. ištrynė įrašą. Visgi liko nepaneigti ir I. A. parodymai, kad telefonas buvo su kodo užraktu, kurio ji nežinojo, taigi negalėjo atrakinti telefono ir ištrinti vaizdo įrašo. Kita vertus, nebuvo kliūčių kaltinamajam pateikti telefoną ikiteisminį tyrimą atliekančiam tyrėjui ar prižiūrinčiam prokurorui, siekiant pasinaudoti IT specialistų žiniomis, siekiant atgaminti prarastą vaizdo įrašą.
Pažymėtina, kad 2022-03-21 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-45021-21 pagal 2021-12-17 B. K. pareiškimą, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d. požymių dėl to, kad 2021-12-11 apie 17 val., (duomenys neskelbtini) J. A. smogė kumščiu B. K. į kairę galvos pusę, bei medine lazda ne mažiau nei du, bet ne daugiau nei tris kartus smogė B. K. per rankas, taip sukeldamas jam fizinį skausmą.
Taigi, teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusioji I. buvo sužalota (fiksuotas dešinio skruostikaulio, nosies sumušimas) ir būtent kaltinime nurodytu metu, nurodytoje vietoje ir nurodytomis aplinkybėmis – 2021 m. gruodžio 11 d., apie 17 val., prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), B. K. žodinio konflikto su nukentėjusiąja I. A. metu, stovėdamas iš kitos uždarytų vartų pusės, pro vartuose esančius tarpus prakišęs abi rankas ir sugriebęs I. A. už jos drabužių, du kartus tyčia patraukė ją link savęs, dėl ko ši veidu atsitrenkė į vartų metalinę konstrukciją. Taip sukėlė nukentėjusiajai I. A. fizinį skausmą ir padarė jai kraujosruvą nosies nugarėlėje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Kaltinamojo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.
Dėl bausmės skyrimo
Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
B. K. padarė nesunkų, smurtinį nusikaltimą, kurio metu nukentėjusioji jautė fizinį skausmą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – B. K. teistas (t. 4, b. l. 179-182), penkerių metų laikotarpyje administracine tvarka baustas (t. 4, b. l. 174-178), dirbantis. Duomenų, apie psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymą, byloje nėra.
Teismas atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, kad teisminio nagrinėjimo metu dėl kaltinamojo B. K. agresyvaus elgesio buvo kilę klausimas (nukentėjusiosios, prokuroro atžvilgiu –pateiktas valstybinio kaltintojo prašymas atsižvelgiant į 2023-04-19 teismo posėdžio metu įvykusį incidentą imtis visų saugumo priemonių užtikrinimo), prokuroras buvo įpareigotas surinkti duomenis dėl kaltinamojo psichinės būklės, į užklausimą (duomenys neskelbtini) atitinkamos institucijos neatsakė, tačiau byloje yra patektas 2024-01-17 (duomenys neskelbtini) teismo patvirtintas sprendimas (4 t., b.l.19-37), iš kurio matyti, kad B. K. dalyvavo teismo posėdyje ir (duomenys neskelbtini) teismo teisėjas neturėjo duomenų dėl B. K. nepakaltinamumo ar neveiksnumo, todėl darytina išvada, kad (duomenys neskelbtini) institucijos neturi duomenų dėl B. K. nepakaltinamumo ar neveiksnumo.
Parinkdamas bausmės rūšį teismas atsižvelgia į nusikalstamą veiką ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti B. K. paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą arešto bausmę. Šiuo atveju prokuroro siūlomos arešto bausmės paskyrimas yra teisinga ir proporcinga bausmė, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, todėl už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina 75 parų arešto bausmė. Teismo vertinimu, pagal kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos apibūdinančias aplinkybes, būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta.
Ikiteisminio tyrimo metu B. K. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. gruodžio 11 d. 18.00 val. iki 2021 m. gruodžio 12 d. 15.25 val. (vieną dieną) (t. 1, b. l. 97-98, 145). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
B. K. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 286 straipsnį, galutine 48 MGL (2 400 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 9 dalimis, 65 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta baudos bausme, ir paskirtina galutinė subendrinta 75 parų arešto bausmė ir 48 MGL (2 400 Eur) dydžio bauda.
Į paskirtą bausmę įskaitytini Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. baudžiamuoju įsakymu įskaityti laikotarpiai bei sumokėtos baudos dalys.
Dėl civilinio ieškinio
Pagal BPK 109 straipsnį asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturinės žalos turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
Nukentėjusioji I. A. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš B. K. priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (t. 1, b. l. 67). Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad dėl padarytų sužalojimų I. A. patyrė moralinę ir fizinę žalą. Iki šiol jaučia skausmą ir diskomfortą nosies srityje. Taip pat iki šiol jaučia didžiulį nerimą ir baimę, kad ateityje gali pasikartoti panašūs dalykai, kadangi ieškinyje su B. K. prisiteis bendrauti dėl vaiko. Teisiamojo posėdžio metu I. A. paaiškino, kad ilgą laiką negalėjo miegoti, nes buvo užgulusi nosis. Jai yra išlikęs nesaugumo jausmas, jaučia nerimą, kad ją gali vėl sužaloti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, 1 dalyje numatyta, jog jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti žalą palikta teismui, kuris nagrinėdamas baudžiamąją bylą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais jau minėtais neturtinės žalos įvertinimo kriterijais. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parengiant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo asmens neturtinėms teisėms padarytą žalą.
Įvertinus paskutiniu metu teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo dydžius, darytina išvada, kad jie svyruoja nuo 100 Eur iki 1 200 Eur (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartys ir nuosprendžiai Nr. 1A-290-891/2022, 1A-132-988/2022, 1A-219-851/2022, 1A-138-1035/2022, Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. 1A-106-606/2022, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-281-923/2022, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128-489/2020, 2K-205-719/2020, 2K-142-303/2021 ir kt.). Pažymėtina, kad 1 000 eurų ir didesnės sumos priteisiamos tik tais atvejais, kai nustatytas itin intensyvus smurtas (pvz., ne mažiau nei 16 trauminių poveikių), neturtinė žala patiriama ne vien dėl sveikatos sutrikdymo (pvz. nukentėjusioji išgyvena ir dėl vaikų patiriamo smurto) ir kt. Nagrinėjamu atveju dėl padarytų sužalojimų I. A. nenustatytos ilgalaikės pasekmės sveikatai. Taip pat I. A. teismui nepateikė jokių duomenų, kuriais grindžia civilinį ieškinį, tik nurodė, kad po įvykio jaučia diskomfortą nosies srityje, nerimą ir baimę. Teismui nekyla abejonių, kad įvykio metu nukentėjusioji jautė fizinį skausmą, kita vertus, civilinė ieškovė nepagrindė įrodymais prašomos priteisti žalos sumą. Nukentėjusiosios prašoma 3 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti viršija įprastai teismų praktikoje už BK 140 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą priteisiamas sumas, kita vertus, teismas atsižvelgia į tą aplinkybę, kad kaltinamasis yra dirbantis, darbingo amžiaus, taigi pajėgus atlyginti neturtinę žalą. Įvertinus visas aplinkybes, civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies, civilinei ieškovei I. A. iš kaltinamojo B. K., priteisiant 950 eurų sumą neturtinei žalai atlyginti.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
2024 m. birželio 17 d., t.y. po to kai teismas 2024 m. birželio 13 d. išėjo į pasitarimų kambarį priimti galutinio procesinio sprendimo, Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kuria prašoma valstybės naudai priteisti 1 561,67 Eur už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą I. A.
Pažymėtina, jog nors byloje yra ankstesnės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos, kuriomis prašoma valstybės naudai priteisti už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą I. A., tačiau skiriasi pažymose nurodytos sumos (jos yra didesnės, nei gautoje 2024 m. birželio 17 d. pažymoje), todėl šis prašymas bus išspręstas atskiru procesiniu sprendimu, informavus apie prašymo nagrinėjimą proceso dalyvius.
Kaltinamajam B. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – užstatas – 1 500 Eur (t. 1, b. l. 149-151), paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, naikintina. Užstatas gražintinas jį sumokėjusiam asmeniui – 1 500 Eur 2021 m. gruodžio 13 d. įmoka, sumokėta į LR Generalinės prokuratūros sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėtojas – K. Z. (Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 152).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokas su kompaktine laikmena, esantis prie bylos 1 tomo galinio viršelio; USB raktas (t. 2, b. l. 187), paliktini saugoti prie bylos medžiagos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 dalimis,
nusprendžia:
B. (B.) K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 9 dalimis, 65 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta baudos bausme, ir paskirti galutinę subendrintą 75 parų arešto bausmę ir 48 MGL (2 400 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti B. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, nuo 2021 m. gruodžio 11 d. 18.00 val. iki 2021 m. gruodžio 12 d. 15.25 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai, taip pat įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. baudžiamuoju įsakymu įskaitytus laikotarpius bei sumokėtos baudos dalį.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio B. K. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.
Civilinės ieškovės I. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš B. K. I. A. naudai 950 eurų (devynis šimtu penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. birželio 17 d. prašymą dėl išlaidų už valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą priteisimo nagrinėti atskirame teismo posėdyje, informavus proceso dalyvius apie prašymo nagrinėjimą.
Kardomąją priemonę – užstatą – 1 500 Eur, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti. Užstatą gražinti jį sumokėjusiam asmeniui – 1 500 Eur 2021 m. gruodžio 13 d. įmoka, sumokėta į LR Generalinės prokuratūros sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėtojas – K. Z. (Nr. (duomenys neskelbtini)).
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voką su kompaktine laikmena, esantį prie bylos 1 tomo galinio viršelio; USB raktą, palikti saugoti prie bylos medžiagos.
1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 – 29 straipsniai;
2) ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo jis privalo įstaigos darbo metu atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (adresu Kaunas, A. Technikos g. 34; telefonas 8 663 60132) atlikti arešto bausmės;
3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą;
4) nuteistajam per septynias dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.