Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-12-06 · Civilinė byla Nr. e2A-688-280/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2019-12-06Panevėžio apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2022-03-28Panevėžio apylinkės teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2022-10-04Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-06
Bylos Nr.
e2A-688-280/2019
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-01335-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Valiulienė, Laimutė Sankauskaite (pran.)
Ieškovas
M. B.
Trečiasis asmuo
K. J.
Civilinė byla Nr. e2A-688-280/2019Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01335-2018-6Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.1.5;2.5.39.2.6.1;3.3.1.14; 3.3.1.21.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 6 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės, kolegijos teisėjų Birutės Valiulienės, Nijolės Danguolės Smetonienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. B. ir trečiojo asmens K. J. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-62-452-2019 pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei (toliau –AB) „Lietuvos draudimas“, trečiajam asmeniui atsakovo pusėje K. J. dėl žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. I. M. B. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 6010,00 Eur žalos atlyginimą (draudimo išmoką) už eismo įvykio metu sugadintą automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 170,00 Eur išlaidas už atliktą transporto priemonės žalos apskaičiavimą ir 80,00 Eur už automobilio transportavimą iš įvykio vietos; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2017 m. liepos 21 d. kelyje Piniava – Paliūniškis, Panevėžio r., įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas ieškovui priklausantis automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykis įvyko dėl automobilio Renault vairuotojo kaltės, kurio transporto priemonių civilinė atsakomybė buvo drausta AB „Lietuvos draudimas“, tačiau atsakovė atsisakė mokėti draudimo išmoką, nurodžiusi, kad eismo įvykis įvyko ne vairuotojų nurodytomis, bet kitomis aplinkybėmis, todėl neturi pagrindo atlyginti patirtos žalos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 9 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš M. B., AB „Lietuvos draudimas“, 647,01 Eur ekspertizės išlaidas bei 22,80 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei.

4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2017 m. liepos 21 d. kelio Piniava – Paliūniškis, Panevėžio r. sankryžoje įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė ieškovo M. B. vairuojamas automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir trečiojo asmens K. J. vairuojamas Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Po eismo įvykio užpildyta jo deklaracija. Duomenų apie tai, kad eismo įvykį tyrė policijos pareigūnai, byloje nėra.

5. 2017 m. liepos 25 d. ieškovas kreipėsi į atsakovę, nurodydamas įvykio aplinkybes ir prašydamas išmokėti draudimo išmoką. Pagal 2017 m. rugpjūčio 3 d. turto vertintojo M. L. ieškovo prašymu atlikto transporto priemonės VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitą Nr. 17-07-007 nustatytas skirtumas tarp transporto priemonės rinkos vertės prieš apgadinimą (9810,00 Eur) ir apgadintos transporto priemonės likutinės vertės (3800,00 Eur) – 6010,00 Eur. Atsakovės žalų vertintojo nustatyta šios transporto priemonės likutinė vertė – 3676,00 Eur.

6. 2017 m. spalio 2 d. atsakovės žalų tyrimo ekspertas M. S. atliko įvykio, kurio metu sugadintos transporto priemonės VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) modelį kompiuterine programa, bei nustatė, kad eismo įvykis įvyko ne jo dalyvių nurodytomis, natūraliai susiklosčiusiomis eismo įvykio aplinkybėmis, t. y. minėti automobiliai buvo sugadinti kitomis aplinkybėmis. 2017 m. spalio 13 d. atsakovė pranešė ieškovui, kad už 2017 m. liepos 21 d. eismo įvykį draudimo išmoką sumokėti neturi pagrindo, nes eismo įvykis įvyko ne vairuotojų nurodytomis, bet kitomis aplinkybėmis. 2017 m. rugsėjo 11 d. ieškovas transporto priemonę pardavė už 3300,00 Eur.

7. Teismas ieškovo pateiktą rašytinį įrodymą - ikiteisminio tyrimo metu pateiktą 2018 m. gegužės 30 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadą, vertino kaip rašytinį įrodymą, surašytą asmenų, byloje nepaskirtų ekspertais, nors ir turinčių tinkamą išsilavinimą bei specialių žinių šioje srityje. O atsakovės nesutikimą su jai pareikštu ieškiniu pagrindžiantį rašytinį įrodymą - byloje paskirta ir atlikta ekspertizės išvada, kurioje pateikiama kategoriškas atsakymas, kad automobilių Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai buvo padaryti ne jų susidūrimo metu 2017 m. liepos 21 d. deklaruoto eismo įvykio metu, pripažino tiesioginiu įrodymu ir laikė objektyviai svaresniu nei 2018 m. gegužės 30 d. specialistų išvadą ikiteisminio tyrimo byloje.

8. Nurodė, kad ieškovas, byloje atstovaujamas profesionalios teisininkės – advokatės, neginčijo 2019 m. sausio 18 d. ekspertizės išvadų, neprašė skirti papildomos ar pakartotinės ekspertizės (CPK 219 straipsnis), todėl teismas rėmėsi šiomis ekspertizės išvadomis. Nurodė, kad ieškovo atstovės baigiamosiose kalbose išsakyti teiginiai dėl 2017 m. spalio 2 d. ekspertinės pažymos vertinimo nepatikimu dokumentu, neparemti jokiais objektyviais ir neginčijamais įrodymais.

9. Teismas, įvertinęs įrodymus, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, remdamasis logikos dėsniais, spręsdamas apie gautų faktinių duomenų tikrumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti bei atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes sprendė, kad byloje surinktų duomenų pakanka konstatuoti, jog ieškovui priklausęs automobilis buvo apgadintas ne ieškovo nurodytomis aplinkybėmis ir atsakovė įrodė faktines aplinkybes, atleidžiančias ją nuo pareigos išmokėti draudimo išmoką. Esant šioms aplinkybėms, ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

10. A. M. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. liepos 9 d. sprendimą, kuriuo ieškinys atmestas ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti pilnai: prašo priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 6010 Eur žalos atlyginimą (draudimo išmoką) ieškovui M. B. už eismo įvykio metu sugadintą VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“, 170 Eur išlaidų už M. L. atliktą transporto priemonės žalos apskaičiavimą, ir 80 Eur, ieškovo M. B. naudai; priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo M. B. naudai; priteisti iš atsakovės ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus kvitus.

11. Mano, kad pirmosios teismas nepagrįstai teismo paskirtą ekspertizę laikė objektyviai svaresniu įrodymu, nei 2018 m. gegužės 30 d. specialistų išvadą ikiteisminio tyrimo byloje, t.y. suteikė jai išskirtinę reikšmę, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus.

12. Šioje ginčijamojoje išvadoje nurodyta, kad, atliktas tyrimas leidžia teigti, kad automobiliai „Renault Megane" ir „VW Passat" priešpriešiais kontaktavo priekinių dalių dešiniosiomis pusėmis, tarp automobilių priekinių plokštumų esant smailiam kampui, atviram link automobilių kairiųjų šonų. Nuotraukose, kuriose užfiksuota situacija po eismo įvykio, matyti automobilių padėtys po eismo įvykio, pabirusios šukės ant kelio dangos, išbėgę techniniai skysčiai iš automobilių variklių skyriaus, tikėtina automobilio „Renault Megane" šoninio slydimo pėdsakai, susiformavę po susidūrimo, tačiau, visa tai nėra matmenimis fiksuota, dėl to negalima atkurti (sumodeliuoti) automobilių susidūrimo eigos ir nustatyti, kurioje vietoje įvyko susidūrimas, kokiais greičiais transporto priemonės judėjo, kas neleidžia nustatyti, ar transporto priemonių sugadinimai buvo padaryti jų vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis, todėl specialistai pateikė tikėtiną išvadą, kad automobilio „VW Passat" priekinės dalies dešinė pusė - bamperis, radiatoriaus grotelės, žibintas, sparnas, priekinio bamperio sijos dešinio tvirtinimo elemento jungimosi prie lonžerono galo viršutinė dalis, ir automobilio „Renault Megane" priekinės dalies dešinė pusė - bamperis ir jo sija, radiatoriaus grotelės, žibintas, sparnas, radiatoriai buvo sugadinti šių automobilių susidūrimo metu. Iš tirti pateiktos medžiagos negalima nustatyti, ar automobilio „VW Passat" variklio dangčio sugadinimai visa apimtimi buvo padaryti susidūrimo metu su automobiliu „Renault Megane".

Žemesnės instancijos teismas

13. Šioje byloje be ieškovo M. B. ir trečiojo asmens K. J., kitų asmenų, kurie matė eismo įvykį ir galėtų betarpiškai nurodyti įvykio aplinkybes nėra. Vertinant ieškovo ir trečiojo asmens parodymus, būtina atsižvelgti į tai, jog jie parodymus apie įvykio aplinkybes davė ne vieną kartą ( nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme ir atliekant ikiteisminį tyrimą buvo apklausti tyrimą atlikusių pareigūnų), lyginant jų parodymus matyti, jog jie yra nuoseklūs ir esminėse detalėse sutampa, šiuos jų parodymus patvirtina byloje pateiktos eismo įvykio foto nuotraukos, šie parodymai visiškai sutampa su Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-839 (18) nustatytomis aplinkybėmis.

14. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 str.). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad į vertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumų, detalumų, išsamumų, patikimumų, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Teismas, vertindamas eksperto išvadą, ne tik gali, bet ir privalo analizuoti visus eksperto išvados elementus, taip pat ir patikrinti jos pagrįstumą, eksperto taikomų metodų moksliškumą.

15. Teismas nesivadovavo pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, eksperto išvadų nevertino kartu su kitais įrodymais, nesivadovavo bendrosiomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, visiškai neanalizavo ekspertizės akto turinio, nelygino jo su analogišką kvalifikaciją turinčių ekspertų pateikta specialisto išvada, kurios išvados yra iš esmės priešingos, vertindamas eksperto išvadą, ignoravo tiriamąją išvados dalį. Toks eksperto išvados vertinimas yra netinkamas, nes neleidžia įvertinti mokslinio pagrindo, kuriuo paremtos eksperto išvados ir metodai, taikyti atliekant specialius tyrimus.

16. Pirmosios instancijos teismas, nors buvo pateiktos dvi priešingos ekspertų išvados, jų tarpusavyje nelygino, neanalizavo juose nustatytų aplinkybių, specialisto išvadą atmetė formaliu pagrindu, ir rėmėsi ekspertize, nes ji atlikta paskyrus teismui šioje civilinėje byloje, nors abu tyrimus atliko tos pačios įstaigos ekspertai, turintys analogišką kvalifikaciją ir ekspertams buvo pateikta analogiška medžiaga.

17. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, jog 2019 m. sausio 18 d. ekspertizės akto Nr. 11-1804 (18) išvadoje nurodyta, kad ekspertai tyrimą atliko ir išvadas suformulavo preziumuodami, kad automobilių padėtys susidūrimo metu buvo šios: taip automobilio „VW Passat" dešiniojo šono ir automobilio „Renault Megane" kairiojo šono plokštumos turėjo būti bukas kampas, atviras link kelio Paliūniškis - Piniava dešiniojo krašto. Šiuos duomenis ekspertai nustatė ne patys, o remdamiesi civilinės bylos medžiagoje esančia 2017-10-02 ekspertine pažyma Nr. 1875609, kurią pateikė atsakovo darbuotojas M. S.. Iš bylos medžiagos matyti, jog M. S. turi teisinį išsilavinimą, tačiau byloje nėra duomenų apie jo įgytas transporto inžinieriaus, transporto trasologo ar kitas technines žinias tokiai išvadai pateikti, bei patirtį teikti tokio pobūdžio išvadas.

18. Tuo tarpu Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 1 1-839 (18) nurodyta, kad tikėtina, jog automobiliai „VW Passat" ir „Renault Megane" buvo sugadinti, jiems atsitrenkus priekinėmis dešiniosiomis pusėmis, tarp automobilių priekinių plokštumų esant smailiam kampui, atviram link automobilių kairiųjų šonų. Šią automobilių padėtį jų susidūrimo metu ekspertai nustatė patys, remdamiesi jiems pateiktais duomenimis.

Žemesnės instancijos teismas

19. Analizuojant teismo ekspertizės išvadą ir specialisto išvadą matyti, jog nei ekspertizę atlikę ekspertai, nei specialisto išvadą pateikę ekspertai patys tiesiogiai nei įvykio vietos nei eismo įvykio metu sugadintų automobilių tiesiogiai neapžiūrėjo, ir vienu ir kitu atveju rėmėsi jiems pateiktomis nuotraukomis.

20. Iš ekspertizės akto matyti, jog iš foto nuotraukų „VW Passat" nustatyti šie išoriniai sugadinimai: nuplėšta priekinio bamperio plastikinė apdaila, nulaužtas jos dešinės pusės kraštas; sulaužyta radiatoriaus apdailos grotelių dešinė pusė; sudaužytas ir iš tvirtinimo vietos nuplėštas priekinis dešinės pusės žibintas ir posūkio žibintas; galo kryptimi sugniuždytas priekinis dešinės pusės sparnas, priekinėje dalyje išorinę sparno skardą atplėšiant nuo vidinės skardos, įlenktas variklio dangčio priekinis kraštas priekinės dalies dešinėje pusėje ir dešinės pusės žibinto vidurinės srities projekcijose, apgadintos variklio dalys, esančios automobilio „VW Passat" variklio skyriaus dešinėje pusėje, vidurinėje dalyje gretimai priekinio dešiniojo rato priekinės srities. Automobiliui „Renault Megane" nustatyti šie išoriniai sugadinimai: dešinėje pusėje sulaužyta ir iš tvirtinimo vietos nuplėšta priekinio bamperio ir radiatoriaus grotelių plastikinė apdaila, galo kryptimi buvo deformuota priekinio bamperio skersinė sija taip, kad ties tvirtinimu prie dešiniojo lonžerono apgaubė pastarojo galą ir lūžo, sudaužytas priekinio dešiniojo žibinto stiklas, sulaužytas korpusas, nuplėštas jo tvirtinimas, priekinėje dalyje sulaužytas bei deformuotas priekinis dešinysis sparnas.

21. Teismo paskirtą ekspertizę atlikę ekspertai, įvertinę automobiliams nustatytus sugadinimus ir sulyginę juos tarpusavyje konstatavo, kad automobilio Renault Megane priekinės dalies dešinės pusės sugadinimai pagal aukštį neatitinka automobilio VW Passat priekinės dalies dešiniojo krašto sugadinimų išsidėstymo; ant automobilio VW Passat priekinio dešiniojo lonžerono nėra jokių deformacijų, kurios turėjo susidaryti susidūrimo su automobiliu Renault Megane metu, atsitrenkus šiam automobiliui priekinio bamperio sija tvirtinimo prie dešiniojo lonžerono srityje. Susidūrimo metu automobiliams sugilėjus, turėjo būti sudaužytas ir į vidų įstumtas ne tik automobilio VW Passat priekinis dešinys žibintas, tačiau ir automobilio Renault Megane priekinis dešinys žibintas, deformuotas ne tik automobilio VW Passat variklio dangčio priekinis kraštas ir priekinis dešinysis sparnas, tačiau ir automobilio Renault Megane variklio dangčio priekinis kraštas bei priekinis dešinės pusės sparnas, tačiau tokių sugadinimų požymių nei ant automobilio Renault Megane priekinio dešiniojo sparno bei ant variklio dangčio nebuvo padaryta.

22. Tačiau tokios ekspertizės akte padarytos išvados prieštarauja aukščiau nurodytiems ekspertizės akte konstatuotiems automobilių apgadinimams, be to, nėra aišku, kuo remiantis ekspertai padarė išvadas jog „Renault Megane“ priekinės dalies dešinės pusės sugadinimai pagal aukštį neatitinka automobilio VW Passat priekinės dalies dešiniojo krašto sugadinimų išsidėstymo. Antra – nesuprantama, kuo remiantis ekspertai teigia, kad nenustatyti „Renault Megane“ priekinio dešinio žibinto, bei priekinio dešinės pusės sparno apgadinimai, kai tokie apgadinimai nurodyti ekspertizės akto 4 lape.

23. Nors ekspertizės akte nurodyta, kad nenustatyti variklio dangčio priekinio krašto apgadinimai, tačiau tokios išvados padarytos ekspertams patiems neapžiūrėjus automobilio betarpiškai, o sprendžiant tik iš pateiktų foto nuotraukų. Šiuo atveju specialisto išvadoje Nr. 11- 839 (18) nurodyta, kad automobilio „Renault Megane" ant variklio dangčio priekinės dalies matyti nubrozdinimai, dešinėje pusėje variklio dangtis išgaubtas į viršų, kadangi variklio dangtis uždarytas, negalima detaliau aprašyti dalies sugadinimų, t.y specialisto išvadoje yra užfiksuoti ir „Renault Megane" variklio dangčio apgadinimai, tik iš tirti pateiktos medžiagos negalima nustatyti, ar automobilio „VW Passat" variklio dangčio sugadinimai visa apimtimi buvo padaryti susidūrimo metu su automobiliu „Renault Megane".

24. Ekspertizės išvadoje, konstatuojant, kad automobiliams nustatyti apgadinimai buvo padaryti ne jų susidūrimo kelio Paliūniškis-Piniava sankryžoje su šalutiniu keliu, buvo remiamasi ir ta aplinkybe, jog ant automobilio „VW Passat“ priekinio dešiniojo lonžerono nėra jokių deformacijų, kurios turėjo susidaryti susidūrimo su automobiliu Renault Megane metu, atsitrenkus šiam automobiliui priekinio bamperio sija tvirtinimo prie dešiniojo lonžerono srityje.

25. Tačiau specialisto išvadoje Nr. 11-839 (18) nurodyta, kad gretinant tarpusavyje automobilių išorinius sugadinimus, matyti, kad automobilio „Renault Megane" priekinio bamperio sijos įlenkimas kairiau lonžerono galo padarytas apie 0,5-0,6 m aukštyje nuo pagrindo; panašiame aukštyje automobilio „VW Passat" priekinio dešinio sparno priekinėje apatinėje dalyje yra įspaudas, padarytas standžių, horizontaliai orientuotu bei riboto pločio objektu. Automobilio „VW Passat" priekinio bamperio sijos dešinio tvirtinimo elemento jungimosi prie lonžerono galo viršutinė dalis apie 0,5 m aukštyje nulenkta atgal, veikiant standaus objekto. Šiame aukštyje yra išsidėsčiusi automobilio „Renault Megane" bamperio sijos apatinė dalis, kurios dešinysis galas deformuotas ir užlenktas į vidų.

26. Toliau specialisto išvadoje yra konstatuota, kad aukščiau sugretinti automobilių išoriniai sugadinimai, ekspertų nuomone leidžia teigti, kad automobiliui „VW Passat" priekiniu dešiniu sparnu atsitrenkus į automobilio „Renault Megane" bamperio siją kairiau dešiniojo lonžerono, sija buvo deformuota, o automobilio „VW Passat" sparnas buvo sugniuždytas ir, tikėtina, jame atsispaudė „Renault Megane" bamperio sijos fragmentas; automobilio „VW Passat" bamperio sijai palindus po „Renault Megane" bamperio sija, buvo nulenkta atgal automobilio „VW Passat" priekinio bamperio sijos dešinio tvirtinimo elemento jungimosi prie lonžerono galo viršutinė dalis, o automobiliui „Renault Megane" buvo į vidų nulenktas bamperio sijos dešinysis šonas. Susidūrimo metu, tikėtina, taip pat buvo sulaužytos abiejų automobilių priekinių bamperių plastiko apdailos, sugadinti abu dešinės pusės žibintai, automobiliui „Renault Megane" taip pat buvo deformuotas radiatorius, dešinysis sparnas.

27. Skundžiamame sprendime visi aukščiau nurodyti prieštaravimai ekspertizės akte, nebuvo analizuojami, kaip minėta pirmosios instancijos teismas ekspertizės aktą vertino formaliai, laikė jį patikimesniu įrodymu tik todėl, kad ekspertizė atlikta ją paskyrus teismo nutartimi, be to, kad ekspertizės išvada pateikiama kaip kategoriška, ekspertams abejonių nekelianti išvada, tačiau ekspertizės išvados neturi abejonių kelti ne tik ekspertams bet ir teismui, tačiau pirmosios instancijos teismas ekspertizės akto neanalizavo, nelygino ekspertų konstatuotų aplinkybių su kitais bylos duomenimis, t.y. teismo padarytos išvados, kad ekspertizės aktas yra tiesioginis įrodymas ir objektyviai svaresnis nei 2018 m. gegužės 30 d. specialistų išvadą ikiteisminio tyrimo byloje, nepagrįstos, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu.

28. Mano, kad ekspertizės išvada dėl jos prieštaringumo, netinkamai nustatytų aplinkybių, dėl to, kad tyrimas buvo atliktas neišsamiai, darant išvadas remtasi nepatikimais duomenimis, duoda pagrindą abejoti ekspertizės akte pateiktomis išvadomis, jas vertinti kritiškai, todėl nėra pagrindo šiomis išvadomis remtis.

29. Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai teismo ekspertizės aktu vadovavosi kaip įrodymu ir padarė nepagrįstas išvadas, kad šis aktas patvirtina teisiškai reikšmingą aplinkybę - jog ieškovui priklausęs automobilis buvo apgadintas ne ieškovo nurodytomis aplinkybėmis ir atsakovė įrodė faktines aplinkybes, atleidžiančias ją nuo pareigos išmokėti draudimo išmoką, todėl visiškai nepagrįstai ieškinį atmetė, kaip nepagrįstą.

30. Atkreipia dėmesį, jog atsakovė, atsisakydama mokėti draudimo išmoką neįrodinėjo aplinkybės, jog automobiliai buvo sugadinti ne jų susidūrimo kelio Paliūniškis - Piniava sankryžoje su šalutiniu keliu 2017-07-21 deklaruoto eismo įvykio metu, o tik teigė, jog apgadinimai buvo padaryti kitomis, nei vairuotojai nurodo, aplinkybėmis.

31. Kaip jau nurodyta, atsakovė atsisakymą mokėti draudimo išmoką grįsdama draudžiamojo įvykio nebuvimu, privalo šią aplinkybę įrodyti (CPK 178 straipsnis). Aplinkybė, kad nebuvo draudžiamojo įvykio, gali reikšti tai, kad nebuvo eismo įvykio, eismo įvykis buvo imituotas, t. y. pavaizduotas kaip neva buvęs. Taigi atsakovė privalo įrodyti, kad eismo įvykio, kurio metu neva padaryta žala ieškovui, iš tikrųjų nebuvo, jis tik pavaizduojamas kaip buvęs.

32. Byloje yra 2018-08-28 prokuroro nutarimas, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-2-00248-17, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, kadangi tyrimo metu nebuvo surinkta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad eismo įvykis buvo imituotas ir, kad M. B. bei K. J. melagingai pranešė apie eismo įvykį, suklastojo jo dokumentus ar padarė kokius nors tyčinius veiksmus. Nors šis nutarimas neturi prejudicinės reikšmės sprendžiant civilinės atsakomybės klausimus, tačiau jis reikšmingas nustatant tikrąsias įvykio aplinkybes, vertinant šalių parodymus ir pripažįstant įvykį draudžiamuoju, o šiuo atveju akivaizdžiai matyti, jog nutarime konstatuotos faktinės aplinkybės iš esmės prieštarauja nurodytoms ekspertizės išvadoje.

33. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį ir konstatuodamas, kad atsakovė įrodė faktines aplinkybes, atleidžiančias ją nuo pareigos išmokėti draudimo išmoką ir nepripažindamas eismo įvykio draudžiamuoju, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias draudžiamąjį įvykį, ir proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas - ieškinys tenkintinas visa apimtimi.

Šalies argumentai

34. Trečiasis asmuo K. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. liepos 9 d. sprendimą byloje ir priimti naują sprendimą, remiantis prie apeliacinio skundo pateikta eksperto išvada arba panaikinti sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Prašo naujai pateikta eksperto išvadą prijungti prie bylos, ją ištirti bei įvertinti apeliaciniame bylos nagrinėjime, pripažinti UAB „Impulsana“ sumokėtą 774,40 Eur sumą už eksperto išvadą bylinėjimosi išlaidomis.

35. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teisme nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei nurodytais ieškinio atmetimo argumentais.

36. Nurodo, kad byloje yra pateiktos dvi ekspertų išvados, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo jas ištirti ir įvertinti visų įrodymų kontekste pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, tačiau to nepadarė.

Žemesnės instancijos teismas

37. Teismas atliko tik formalų abiejų ekspertinių išvadų rezoliucinės dalies vertinimą ir, neatskleidęs bylos esmės, priėmė sprendimą.

38. Nurodo, kad dėl šių priežasčių kreipėsi į ekspertą-technikos mokslų daktarą, kuris 2019 m. rugpjūčio 7 d. surašė eksperto išvadą. Joje nurodyta, kad automobilių „VW Passat“ ir „Renault Megane“ sugadinimai tarpusavyje suderinami.

39. Mano, kad ši išvada paneigia byloje atliktos ekspertizės išvadas. Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu šių prieštaravimų nepašalino ir taip nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.

Atsiliepimas

40. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo atmesti ieškovo M. B. bei trečiojo asmens K. J. apeliacinius skundus ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

41. Nurodo, kad draudikas neturi teisės: 1) išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo; 2) atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos (Draudimo įstatymo 96 straipsnio 3 dalis).

42. Reiškia, jog bylose, kuriose atsakovas draudikas remiasi ir įrodinėja aplinkybę, kad nėra nustatyta draudžiamojo įvykio fakto, o ieškovui remiantis priešinga aplinkybe, t. y. kad draudžiamasis įvykis buvo, šios aplinkybės įrodinėjimo bei atsakovo pateiktų įrodymų paneigimo pareiga tenka ieškovui

43. Nagrinėjamu atveju byloje, be procesinių bylos dalyvaujančių asmenų dokumentų ir „eismo įvykio dalyvių“ – ieškovo ir trečiojo asmens K. J. paaiškinimų, yra net trys rašytiniai, specialių techninių žinių turinčių asmenų parengti, įrodymai, kurių visapusiškas vertinimas ir lėmė teismo Sprendimą – 2017-10-02 AB „Lietuvos draudimas“ ekspertinė pažyma Nr. 1875609 (toliau – ir Ekspertinė pažyma) (I t. b. l. 70-75), 2018-05-30 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-839(18) (toliau – ir Specialisto išvada) ir 2019-01-18 LTEC ekspertizės aktas Nr. 11-1804(18) (toliau – ir Ekspertizės aktas) (II t., b. l. 17-23).

44. Specialisto išvada parengta po tyrimo, atlikto pagal ikiteisminio tyrimo tyrėjos užduotį, specialistams pateikus apklausos protokolų kopijas, eismo įvykio deklaraciją ir transporto priemonių nuotraukas po įvykio. Specialistams suformuluoti klausimai – ar sugadinimai buvo padaryti tarpusavio kontakto metu? Ar sugadinimai padaryti vairuotojų nurodomomis aplinkybėmis? Atsakydami į pastaruosius klausimus specialistai akcentavo, kad „visa tai nėra matmenimis fiksuota. Dėl to negalima atkurti (sumodeliuoti) automobilių susidūrimo eigos ir nustatyti, kurioje vietoje įvyko susidūrimas, kokiais greičiais transporto priemonės judėjo, kas neleidžia nustatyti, ar transporto priemonių sugadinimai buvo padaryti jų vairuotojų nurodomomis aplinkybėmis“. Prieitos išvados, jog (1) Tikėtina, kad buvo sugadinti šių automobilių susidūrimo metu. Neaišku ar visa apimtimi; (2) Tikėtina, kad sugadinti esant smailiam kampui.

45. Taigi, specialisto išvadą rengę specialistai, pagal jiems pateiktą medžiagą negalėjo nustatyti ir nenustatė, kokios buvo eismo įvykio (jei jis išvis buvo) aplinkybės – kaip judėjo automobiliai (trajektorija, greitis, galimybė išvengti).

46. Ekspertinėje pažymoje, tuo tarpu, įvertinus ieškovo ir trečiojo asmens duotus paaiškinimus apie eismo įvykio aplinkybes – automobilių greičius, vairuotojų natūralų tikėtiną ir faktinį elgesį, automobilių padėtis „po susidūrimo“, t. y. ar susidūrimo mechanizmas toks, kaip teigia vairuotojai, prieita išvada, jog eismo įvykis įvyko ne eismo įvykio dalyvių nurodytomis natūraliai susiklosčiusiomis, eismo įvykio aplinkybėmis, t. y. automobiliai Renault ((duomenys neskelbtini) ir VW Passat ((duomenys neskelbtini)), buvo sugadinti kitomis aplinkybėmis.

47. Ekspertizės aktas parengtas atlikus Teismo paskirtą ekspertizę. Tyrimas joje vykdytas turint visus tiek žalos administravimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme surinktus duomenis – nuotraukas, paaiškinimus, civilinės bylos medžiagą. Pati ekspertizės įstaiga, suformuluota užduotis (klausimai) LTEC ekspertams buvo konkreti, suderinta su byloje dalyvaujančiais asmenimis, tyrimas ir jų pagrindu prieitos išvados nešališki, atlikti turinčių atitinkamą kvalifikaciją (vienas ekspertų turi 34, kitas – 23 metų ekspertinio darbo stažą), teismo ekspertų.

48. Viso to pasekoje LTEC ekspertai priėjo prie išvados, jog aptariamų automobilių – Renault ((duomenys neskelbtini) ir VW Passat ((duomenys neskelbtini)) sugadinimai buvo padaryti ne jų susidūrimo kelio Paliūniškis-Piniava sankryžoje su šalutiniu keliu 2017-07-21 deklaruoto eismo įvykio metu. Nustatyti eismo įvykių, kurių metu buvo apgadinti automobiliai, mechanizmus, negalima.

Žemesnės instancijos teismas

49. Teismas, ištyręs visus byloje esančius įrodymus, vertindamas juos pagal savo vidinį įsitikinimą, visiškai pagrįstai ir teisėtai priimdamas sprendimą rėmėsi ekspertizės aktu ir jame prieitomis išvadomis, kartu ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, pasisakydamas dėl jų įrodomosios galios ir reikšmės šioje byloje.

50. CPK 219 straipsnis numato, kad jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, teismas gali paskirti papildomą ekspertizę (1 d.). Jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams (2 d.). Prašyti teismo paskirti papildomą ir pakartotinė ekspertizę yra šalių teisė. Ja, kaip ir kitomis procesinėmis teisėmis, byloje dalyvaujantys asmenys turi naudotis nepiktnaudžiaudamos teise, savalaikiai. Apeliaciniame skunde akcentuojamas ieškovo advokatės baigiamosiose kalbose išreikštas nesutikimas su ekspertizės aktu negali būti prilyginamas prašymui skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, nes, kaip profesionaliai teisininkei, advokatei, neabejotinai yra žinoma, toks prašymas, pirma, turi būti formuluojamas aiškiai ir konkrečiai, antra, tai turi būti daroma savalaikiai – prašymų stadijos metu, o ne baigiamosiose kalbose, kurių, kaip teismo posėdžio dalies, tikslas yra kitas.

51. CPK numato teismui teisę kviesti į teismo posėdį ir apklausti ekspertizę atlikusį ekspertą. Tačiau jei teismas pats nemato esant tokio poreikio, inicijuoti eksperto apklausą gali byloje dalyvaujantys asmenys. Tai jų procesinė teisė, kuria, kaip ir kitomis procesinėmis teisėmis jie turi naudotis nepiktnaudžiaudami ir savalaikiai. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo-apeliantas net nedalyvavo 2019-06-25 vykusiame teismo posėdyje, teismo neinformavo dėl kokių priežasčių neatvyko, neprašė posėdžio atidėti.

52. CPK 314 straipsnis draudžia teikti naujus įrodymus apeliaciniame procese (Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau). „Eksperto išvados“ tekstą perkeldamas į savo apeliacinį skundą apeliantas bando nesąžiningai apeiti minėtą draudimą, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

Atsiliepimas

53. Atsiliepimu į apeliacinį skundą M. B. prašo K. J. apeliacinį skundą tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

54. Nurodo, kad po autoįvykio AB „Lietuvos draudimas“ K. J. išmokėjo 1635 E. K. draudimo išmoką. Todėl galima daryti išvadą, kad iš pradžių autoįvykį atsakovė pripažino draudžiamuoju, tik vėliau, po ieškovo pateiktos ataskaitos, kurioje turėjo pareigą išmokėti žymiai didesnę sumą 6010 Eur, atsakovės darbuotojas surašė ekspertinę pažymą, kuria vadovaujantis atsisakė išmokėti draudimo išmoką.

55. Sutinka, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus atliko formalų jų vertinimą. Bylos duomenys bei su apeliaciniu skundu pateikta trečiojo asmens ekspertinė išvada, leidžia abejoti ekspertizės akte pateiktomis išvadomis, jas vertinti kritiškai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

56. Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

57. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar draudikė pagrįstai atsisakė ieškovui išmokėti draudimo išmoką, motyvuodama tuo, kad eismo įvykis yra nedraudžiamasis, nes jis įvyko kitomis, nei vairuotojų nurodytomis, aplinkybėmis.

58. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. liepos 21 d. kelio Piniava – Paliūniškis, Panevėžio r. sankryžoje įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė ieškovo M. B. vairuojamas automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir trečiojo asmens K. J. vairuojamas Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Po eismo įvykio užpildyta jo deklaracija. Duomenų apie tai, kad eismo įvykį tyrė policijos pareigūnai, byloje nėra.

59. 2017 m. liepos 25 d. ieškovas kreipėsi į atsakovę, nurodydamas įvykio aplinkybes ir prašydamas išmokėti draudimo išmoką. Pagal 2017 m. rugpjūčio 3 d. turto vertintojo M. L. ieškovo prašymu atlikto transporto priemonės VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitą Nr. 17-07-007 nustatytas skirtumas tarp transporto priemonės rinkos vertės prieš apgadinimą (9810,00 Eur) ir apgadintos transporto priemonės likutinės vertės (3800,00 Eur) – 6010,00 Eur. Atsakovės žalų vertintojo nustatyta šios transporto priemonės likutinė vertė – 3676,00 Eur. Atsakovė atsisakė mokėti draudimo išmoką, nurodydama, kad autoįvykis įvyko ne vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis.

60. Bylą nagrinėjant teisme, atsakovo prašymu buvo paskirta teismo ekspertizė, kurią atliko Lietuvos teismo ekspertizės centro techninių ekspertizių skyriaus ekspertai. 2019 m. sausio 18 d. ekspertizės akte nurodyta, kad automobilių „Renault Megane“ ir „VW Passat“ sugadinimai buvo padaryti ne jų susidūrimo metu kelio Paliūniškis – Piniava sankryžoje su šalutiniu keliu 2017 m. liepos 21 d. deklaruoto eismo įvykio metu.

61. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu pateikė 2018 m. gegužės 30 d. Lietuvos ekspertizės centro specialisto išvadą, kuri buvo atlikta ikiteisminio tyrimo ieškovo ir trečiojo asmens atžvilgiu metu, kurioje nurodyta, kad tikėtina, kad automobilio „VW Passat“ ir automobilio „Renault Megane“ užfiksuoti sugadinimai buvo sugadinimai automobilių susidūrimo metu.

62. Ieškovas ir trečiasis asmuo, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo buvo atmestas ieškovo ieškinys, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes nevertino byloje esančių įrodymų patikimumo ir pakankamumo, nepašalino neatitikimų tarp byloje esančių rašytinių įrodymų.

63. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniuose skunduose nurodytus nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, todėl neištyrė ir nenustatė visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, tai yra neatskleidė bylos esmės, o dėl to galėjo būti priimtas nepagrįstas teismo sprendimas.

64. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, remiantis CK 6.987 straipsniu, Draudimo įstatymo 2 straipsnio 15 punktu, 96 straipsniu, TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalimi, draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką atsiradimas siejamas su draudžiamojo įvykio fakto nustatymu. Draudžiamasis eismo įvykis TPVCAPDĮ prasme vertintinas kaip eismo įvykis, kai transporto priemonės valdytojui (už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę) dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-701/2016).

65. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo santykiuose nustatytos išimtys, kada draudikas gali nemokėti draudimo išmokos ar reikalauti ją grąžinti, yra aiškiai apibrėžtos ir apima du atvejus: 1) jei įvykis yra nedraudžiamasis (TPVCAPDĮ 21 str.); 2) jei atsakingas už žalos padarymą asmuo ar nukentėjęs trečiasis asmuo buvo nesąžiningi ir (ar) elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai (TPVCAPDĮ 22 str.). Pastaruoju atveju draudimo išmokos dydis taip pat gali būti atitinkamais atvejais mažinamas.

66. Nedraudžiamasis įvykis – draudžiamojo įvykio požymius turintis įvykis, tačiau taip pat atitinkantis įstatyme ar draudimo sutartyje apibrėžtus papildomus požymius, kuriems esant draudikas atleidžiamas nuo prievolės mokėti draudimo išmoką.

67. Remiantis CK 6.987 straipsniu, Draudimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalimi, 98 straipsniu, TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalimi, draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką atsiradimas siejamas su draudžiamojo įvykio fakto nustatymu. Jo (draudžiamojo įvykio) nesant draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmokos. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo arba draudėjas teigia, kad įvyko draudžiamasis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai jis privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias nuo draudimo išmokos sumokėjimo, t. y. kad įvykis nevertintinas kaip draudžiamasis, nes sąlygų kilti draudėjo (transporto priemonės valdytojo) civilinei atsakomybei nenustatyta (Draudimo įstatymo 98 str. 7 d.). Tik pripažinus, kad toks įvykis yra draudžiamasis, gali būti sprendžiamas klausimas dėl draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką ir šios pareigos apimties. Tuo tarpu nenustačius kurios nors būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, draudikas turi pareigą atsisakyti išmokėti draudimo išmoką (Draudimo įstatymo 98 str. 3 d.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. civilinėje byla Nr. e3K-3-257-1075/2019).

68. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad atsakovė atsisakymą mokėti draudimo išmoką grįsdama draudžiamojo įvykio nebuvimu, privalo šią aplinkybę įrodyti (CPK 178 str.). Aplinkybė, kad nebuvo draudžiamojo įvykio gali reikšti tai, kad nebuvo eismo įvykio, eismo įvykis buvo imituotas, t. y. pavaizduotas kaip neva buvęs. Taigi atsakovė privalo įrodyti, kad eismo įvykio, kurio metu neva padaryta žala ieškovui, iš tikrųjų nebuvo, jis tik pavaizduojamas kaip buvęs.

69. Byloje esantys duomenys: teismo pavedimu atlikta teismo ekspertizė bei eksperto išvada atlikta ikiteisminio tyrimo metu, dėl to paties autoįvykio nesutampa, yra prieštaringi. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais, kad pirmosios instancijos teismas, esant skirtingam ekspertų to paties įvykio vertinimui, bei ekspertizės akte padarytoms išvadoms nesutampant eismo įvykio deklaracijoje nurodytoms su kitomis aplinkybėmis ar informacija, privalo išsamiai ištirti eismo įvykio aplinkybes ir pašalinti neatitikimus.

70. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas byloje neparašė skirti pakartotinės ekspertizės, jos neginčijo, todėl teismo ekspertų išvadą laikė patikima, tačiau byloje yra pateikta kita tos pačios įstaigos specialisto išvada, kurią teismas priėmė 2019-06-25 teismo posėdžio metu, jau po teismo ekspertizės akto gavimo, ir pridėjo prie bylos, atlikta ne kurios nors iš šalių užsakymu, bet pagal tyrėjos užduotį ikiteisminio tyrimo metu, atlikta tame pačiame Lietuvos teismo ekspertizių centre, kuri kaip įrodymų šaltinis, yra lygiavertė ekspertizės aktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-606/2005), todėl turėjo būti tiriami abu šie įrodymai.

71. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, esant prieštaravimas tarp teismo ekspertizės ir eksperto išvados bei kitų byloje esančių įrodymų, šalių paaiškinimų, nesiėmė priemonių šioms prieštaravimų priežastims išsiaiškinti ir šiems prieštaravimams pašalinti, šių duomenų iš vis nelygino su kitais gautais duomenimis. Formaliai tik nurodė, kad teismas remiasi teismo ekspertizės išvada, nes ji buvo paskirta teismo bei joje duota kategoriška išvada, todėl šis įrodymas byloje yra objektyviai svaresnis. Teismas vadovavosi ekspertizės akte nurodytomis išvadomis, iš esmės neanalizuodama ekspertizės akto ir specialistų išvados turinio, lygindamas su kitais byloje esančiais įrodymais, bei aptardamas susidariusius prieštaravimus.

72. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas (CPK 212, 213 str.), neišsiaiškino ir nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, taigi neatskleidė bylos esmės, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas negali nustatytų procesinių teisės normų pažeidimų ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, kadangi bylos išnagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų bylos nagrinėjimą iš esmės visa apimtimi, o apeliacinės instancijos teismas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo ar nutarties teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas ir negali šalių ginčo išnagrinėti iš esmės.

73. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą pažeidus proceso teisės normas bei neatskleidus bylos esmės panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 327 str. 1 d. 2 p., 326 str. 1 d. 4 p.).

74. Trečiasis asmuo prie apeliacinio skundo pateikė papildomus rašytinius įrodymus ir prašo juos priimti. Teismas neturi teisinio pagrindo juos priimti apeliacinėje instancijoje ( CPK 314 str.). Bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, trečiojo asmens pateiktų papildomų rašytinių įrodymų priėmimo klausimas galės būti sprendžiamas pirmosios instancijos teisme.

75. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių turėtų išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas paliktinas spręsti apylinkės teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 str.).

76. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 9 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Laimutė SankauskaiteNijolė Danguolė SmetonienėBirutė Valiulienė