Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui M. B., jo atstovei advokatei Kristinai Rutkauskienei, atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „(duomenys neskelbtini)“ atstovams S. P. nedalyvaujant trečiajam asmeniui K. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl žalos atlyginimo pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovei AB „(duomenys neskelbtini)“, trečiajam asmeniui atsakovo pusėje K. J.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Te ismas konstatuoja:

8. Byloje nustatyta, kad 2017 m. liepos 21 d. kelio (duomenys neskelbtini) sankryžoje įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė ieškovo M. B. vairuojamas automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir trečiojo asmens K. J. vairuojamas Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Po eismo įvykio užpildyta jo deklaracija. Duomenų apie tai, kad eismo įvykį tyrė policijos pareigūnai, byloje nėra. 2017 m. liepos 25 d. ieškovas kreipėsi į atsakovę, nurodydamas įvykio aplinkybes ir prašydamas išmokėti draudimo išmoką. Pagal 2017 m. rugpjūčio 3 d. turto vertintojo M. L. ieškovo prašymu atlikto transporto priemonės VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas skirtumas tarp transporto priemonės rinkos vertės prieš apgadinimą (9810,00 Eur) ir apgadintos transporto priemonės likutinės vertės (3800,00 Eur) – 6010,00 Eur. Atsakovės žalų vertintojo nustatyta šios transporto priemonės likutinė vertė – 3676,00 Eur. 2017 m. spalio 2 d. Atsakovės žalų tyrimo ekspertas M. S. atliko įvykio, kurio metu sugadintos transporto priemonės VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykį sumodeliuodamas kompiuterine programa, bei nustatė, kad eismo įvykis įvyko ne jo dalyvių nurodytomis, natūraliai susiklosčiusiomis eismo įvykio aplinkybėmis, t. y. minėti automobiliai buvo sugadinti kitomis aplinkybėmis. 2017 m. spalio 13 d. atsakovė pranešė ieškovui, kad už 2017 m. liepos 21 d. eismo įvykį draudimo išmoką sumokėti neturi pagrindo, nes eismo įvykis įvyko ne vairuotojų nurodytomis, bet kitomis aplinkybėmis. 2017 m. rugsėjo 11 d. ieškovas transporto priemonę pardavė už 3300,00 Eur.

9. Civilinėje byloje tarp šalių iš esmės kilo ginčas dėl to, ar 2017 m. liepos 21 d. eismo įvykis pripažintinas draudžiamuoju, ar įvyko tomis aplinkybėmis, kurias deklaravo ieškovas bei trečiasis asmuo ir/ar atsakovė privalo sumokėti draudimo išmoką ieškovui už jam priklausančiam automobiliui VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu padarytus sugadinimus.

10. Nagrinėjamu atveju byloje, be procesinių bylos dalyvaujančių asmenų dokumentų ir „eismo įvykio dalyvių“ – ieškovo ir trečiojo asmens K. J. paaiškinimų, yra net trys rašytiniai, specialių techninių žinių turinčių asmenų parengti, įrodymai, kurių visapusiškas vertinimas ir lėmė teismo Sprendimą – 2017-10-02 AB „(duomenys neskelbtini)“ ekspertinė pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ekspertinė pažyma) (I t. b. l. 70-75), 2018-05-30 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Specialisto išvada) ir 2019-01-18 LTEC ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ekspertizės aktas) (II t., b. l. 17-23). LTEC pakartotinės autotechninės- trasologinės ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pakartotinės ekspertizės aktas) (III t., b. l. 15-24).

11. Specialisto išvada parengta po tyrimo, atlikto pagal ikiteisminio tyrimo tyrėjos užduotį, specialistams pateikus apklausos protokolų kopijas, eismo įvykio deklaraciją ir transporto priemonių nuotraukas po įvykio. Specialistams suformuluoti klausimai – ar sugadinimai buvo padaryti tarpusavio kontakto metu? Ar sugadinimai padaryti vairuotojų nurodomomis aplinkybėmis? Atsakydami į pastaruosius klausimus specialistai akcentavo, kad „visa tai nėra matmenimis fiksuota. Dėl to negalima atkurti (sumodeliuoti) automobilių susidūrimo eigos ir nustatyti, kurioje vietoje įvyko susidūrimas, kokiais greičiais transporto priemonės judėjo, kas neleidžia nustatyti, ar transporto priemonių sugadinimai buvo padaryti jų vairuotojų nurodomomis aplinkybėmis“. Prieitos išvados, jog (1) Tikėtina, kad buvo sugadinti šių automobilių susidūrimo metu. Neaišku ar visa apimtimi; (2) Tikėtina, kad sugadinti esant smailiam kampui. Taigi, specialisto išvadą rengę specialistai, pagal jiems pateiktą medžiagą negalėjo nustatyti ir nenustatė, kokios buvo eismo įvykio (jei jis išvis buvo) aplinkybės – kaip judėjo automobiliai (trajektorija, greitis, galimybė išvengti).

12. Ekspertinėje pažymoje, tuo tarpu, įvertinus ieškovo ir trečiojo asmens duotus paaiškinimus apie eismo įvykio aplinkybes – automobilių greičius, vairuotojų natūralų tikėtiną ir faktinį elgesį, automobilių padėtis „po susidūrimo“, t. y. ar susidūrimo mechanizmas toks, kaip teigia vairuotojai, prieita išvada, jog eismo įvykis įvyko ne eismo įvykio dalyvių nurodytomis natūraliai susiklosčiusiomis, eismo įvykio aplinkybėmis, t. y. automobiliai Renault ((duomenys neskelbtini)) ir VW Passat ((duomenys neskelbtini)), buvo sugadinti kitomis aplinkybėmis

14. Teismo paskirtą ekspertizę atlikę ekspertai, įvertinę automobiliams nustatytus sugadinimus ir sulyginę juos tarpusavyje konstatavo, kad automobilio Renault Megane priekinės dalies dešinės pusės sugadinimai pagal aukštį neatitinka automobilio VW Passat priekinės dalies dešiniojo krašto sugadinimų išsidėstymo; ant automobilio VW Passat priekinio dešiniojo lonžerono nėra jokių deformacijų, kurios turėjo susidaryti susidūrimo su automobiliu Renault Megane metu, atsitrenkus šiam automobiliui priekinio bamperio sija tvirtinimo prie dešiniojo lonžerono srityje. Susidūrimo metu automobiliams sugilėjus, turėjo būti sudaužytas ir į vidų įstumtas ne tik automobilio VW Passat priekinis dešinys žibintas, tačiau ir automobilio Renault Megane priekinis dešinys žibintas, deformuotas ne tik automobilio VW Passat variklio dangčio priekinis kraštas ir priekinis dešinysis sparnas, tačiau ir automobilio Renault Megane variklio dangčio priekinis kraštas bei priekinis dešinės pusės sparnas, tačiau tokių sugadinimų požymių nei ant automobilio Renault Megane priekinio dešiniojo sparno bei ant variklio dangčio nebuvo padaryta.

15. Tačiau tokios ekspertizės akte padarytos išvados prieštarauja aukščiau nurodytiems ekspertizės akte konstatuotiems automobilių apgadinimams, be to, nėra aišku, kuo remiantis ekspertai padarė išvadas jog „Renault Megane“ priekinės dalies dešinės pusės sugadinimai pagal aukštį neatitinka automobilio VW Passat priekinės dalies dešiniojo krašto sugadinimų išsidėstymo. Antra – nesuprantama, kuo remiantis ekspertai teigia, kad nenustatyti „Renault Megane“ priekinio dešinio žibinto, bei priekinio dešinės pusės sparno apgadinimai, kai tokie apgadinimai nurodyti ekspertizės akto 4 lape.

16. Nors ekspertizės akte nurodyta, kad nenustatyti variklio dangčio priekinio krašto apgadinimai, tačiau tokios išvados padarytos ekspertams patiems neapžiūrėjus automobilio betarpiškai, o sprendžiant tik iš pateiktų foto nuotraukų. Šiuo atveju specialisto išvadoje Nr. 11- 839 (18) nurodyta, kad automobilio „Renault Megane" ant variklio dangčio priekinės dalies matyti nubrozdinimai, dešinėje pusėje variklio dangtis išgaubtas į viršų, kadangi variklio dangtis uždarytas, negalima detaliau aprašyti dalies sugadinimų, t.y specialisto išvadoje yra užfiksuoti ir „Renault Megane" variklio dangčio apgadinimai, tik iš tirti pateiktos medžiagos negalima nustatyti, ar automobilio „VW Passat" variklio dangčio sugadinimai visa apimtimi buvo padaryti susidūrimo metu su automobiliu „Renault Megane".

17. Ekspertizės išvadoje, konstatuojant, kad automobiliams nustatyti apgadinimai buvo padaryti ne jų susidūrimo kelio (duomenys neskelbtini) sankryžoje su šalutiniu keliu, buvo remiamasi ir ta aplinkybe, jog ant automobilio „VW Passat“ priekinio dešiniojo lonžerono nėra jokių deformacijų, kurios turėjo susidaryti susidūrimo su automobiliu Renault Megane metu, atsitrenkus šiam automobiliui priekinio bamperio sija tvirtinimo prie dešiniojo lonžerono srityje.

18. Tačiau specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad gretinant tarpusavyje automobilių išorinius sugadinimus, matyti, kad automobilio „Renault Megane" priekinio bamperio sijos įlenkimas kairiau lonžerono galo padarytas apie 0,5-0,6 m aukštyje nuo pagrindo; panašiame aukštyje automobilio „VW Passat" priekinio dešinio sparno priekinėje apatinėje dalyje yra įspaudas, padarytas standžių, horizontaliai orientuotu bei riboto pločio objektu. Automobilio „VW Passat" priekinio bamperio sijos dešinio tvirtinimo elemento jungimosi prie lonžerono galo viršutinė dalis apie 0,5 m aukštyje nulenkta atgal, veikiant standaus objekto. Šiame aukštyje yra išsidėsčiusi automobilio „Renault Megane" bamperio sijos apatinė dalis, kurios dešinysis galas deformuotas ir užlenktas į vidų.

19. Toliau specialisto išvadoje yra konstatuota, kad aukščiau sugretinti automobilių išoriniai sugadinimai, ekspertų nuomone leidžia teigti, kad automobiliui „VW Passat" priekiniu dešiniu sparnu atsitrenkus į automobilio „Renault Megane" bamperio siją kairiau dešiniojo lonžerono, sija buvo deformuota, o automobilio „VW Passat" sparnas buvo sugniuždytas ir, tikėtina, jame atsispaudė „Renault Megane" bamperio sijos fragmentas; automobilio „VW Passat" bamperio sijai palindus po „Renault Megane" bamperio sija, buvo nulenkta atgal automobilio „VW Passat" priekinio bamperio sijos dešinio tvirtinimo elemento jungimosi prie lonžerono galo viršutinė dalis, o automobiliui „Renault Megane" buvo į vidų nulenktas bamperio sijos dešinysis šonas. Susidūrimo metu, tikėtina, taip pat buvo sulaužytos abiejų automobilių priekinių bamperių plastiko apdailos, sugadinti abu dešinės pusės žibintai, automobiliui „Renault Megane" taip pat buvo deformuotas radiatorius, dešinysis sparnas.

20. Siekiant pašalinti aukščiau nurodytus prieštaravimus ekspertizės akte, teismas ieškovo atstovės prašymu 2020-11-23 nutartimi byloje paskyrė pakartotinę autotechninę trasologinę ekspertizę. LTEC Ekspertų komisijai, susidedančiai iš trijų ekspertų, nedalyvavusių atliekant ekspertizę (2019-01-21 ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini)) ir teikiant specialisto išvadą 2018-05-30 Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pavesta atsakyti į klausimus: 1) ar transporto priemonių sugadinimai padaryti 2017-07-21 eismo įvykio metu; 2 )Koks eismo įvykio kilimo mechanizmas; 3) ar, sprendžiant pagal vairuotojų nurodomas ir užfiksuotas aplinkybes (automobilių greičius, judėjimo režimą, padėtis po susidūrimo) ir užfiksuotus automobilių sugadinimus, tikėtina, kad automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į stovintį automobilį Reanault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 4) ar pagal užfiksuotus automobilių sugadinimus ir padėtis po įvykio galima teigti, kad M. B. turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio.

21. Pakartotinę autotechninę trasologinę ekspertizę (toliau pakartotinė ekspertizė) atliko Lietuvos teismo ekspertizės centro techninių ekspertizių skyriaus vyriausiasis ekspertas- transporto inžinerijos magistras M. M., turintis 15 metų ekspertinio darbo stažą, šio skyriaus vyriausiasis ekspertas mechanikos inžinierius I. G., turintis 27 metų ekspertinio darbo stažą ir šio skyriaus vyriausiasis ekspertas- transporto inžinerijos magistras H. V., turintis 13 metų ekspertinio darbo stažą, teismui pateiktas 2021-03-31 pakartotinės autotechninės- trasologinės ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Ekspertai darė tikėtiną išvadą, kad prieš 2017-07-21 deklaruojamą eismo įvykį apgadintas automobilis „VW Passat“ (iki šio autoįvykio tikėtina jo variklio dangtis galėjo būti deformuotas , o žemiau jo priekinės briaunos buvo ertmė) kelio (duomenys neskelbtini) sankryžoje atsitrenkė į automobilį „Renault Megane“. Automobilis „VW Passat“ priekiniu dešiniu kampu, kuris tikėtina buvo apgadintas, trenkėsi į, tikėtina, stovinčio automobilio „Renault Megane“ priekinės dalies dešinę pusę, kai tarp transporto priemonių išilginių ašių buvo didelis bukas kampas atviras link jų galinių dalių. Po smūgio automobilis „Renault Megane“ buvo atblokštas atgal, pasisuko pagal laikrodžio rodyklę ir po to sustojo šalutiniame kelyje. Automobilis „VW Passat“ smūgio metu nežymiai pakeitė važiavimo kryptį bei pavažiavęs į priekį buvo sustabdytas. Tikėtina, kad susidūrimo metu automobilis „Renault Megane“ stovėjo.

22. Teismas sutinka su ieškovo atstovės argumentais, kad specialistų ir ekspertų išvados padarytos ekspertams patiems neapžiūrėjus automobilio betarpiškai, o sprendžiant tik iš pateiktų foto nuotraukų. Pakartotinės ekspertizės akte pažymėta, kad tiek automobilio „VW Passat“ tiek „Renault Megane“ nuotraukos padarytos nesilaikant kriminalistinės fotografijos taisyklių, t. y. negalima nustatyti tikslaus sugadinimų padarymo pobūdžio, apimties bei sugadinimų aukščio nuo pagrindo, kas teismo nuomone galėjo sąlygoti priešingas ekspertų išvadas, nustatant eismo įvykio mechanizmą ir konstatuojant, kad automobiliams nustatyti apgadinimai buvo padaryti ne jų susidūrimo kelio (duomenys neskelbtini) sankryžoje su šalutiniu keliu.

23. Atliekant pakartotinę ekspertizę tyrime buvo remtasi analogiškų automobilių nuotraukomis su masteline liniuote. Kaip matyti iš pateiktų analogiškų automobilio nuotraukų, automobilio „Renault Megane“ variklio dangčio priekinė briauna yra aukščiau negu automobilio „VW Passat“ variklio dangčio, priekinė briauna virš radiatoriaus grotelių bei priekinių žibintų. Priekinis dešinys automobilio „Renault Megane“ žibintas aukščio atžvilgiu yra ties automobilio „VW Passat“ variklio dangčio priekine briauna (dešinėje pusėje). Automobilio „Renault Megane“ bamperio stiprintuvas (horizontalios sijos) ir lonžeronas yra nežymiai aukščiau nei analogiški kėbulo elementai ant automobilio „VW Passat“ (9 pav. pažymėta geltonomis linijomis). Pateiktoje medžiagoje yra eismo įvykio deklaracija (kopija) ir jos fragmentas vaizduojamas 11 pav.. Iš jo matyti, kad prieš nurodomą (tiriamą) eismo įvykį automobilis „VW Passat“ (B) važiavo pagrindiniu keliu, o automobilis „Renault Megane“ (A) judėjo jam iš dešinės iš šalutinio kelio. Sprendžiant iš nuotraukose matomų transporto priemonių sugadinimų seka, kad nurodomo (tiriamo) eismo įvykio metu automobilis „VW Passat“ priekiniu dešiniu kampu turėjo kontaktuoti su automobilio „Renault Megane“ priekinės dalies dešine puse. Atsižvelgiant į transporto priemonių sugadinimų pobūdį ir apimtį (jų pločio atžvilgiu) 12 pav. pavaizduota jų galimos padėtys susidūrimo metu viena kitos atžvilgiu. Sprendžiant iš aukščiau aprašytų automobilių „VW Passat“ ir „Renault Megane“ sugadinimų lokalizacijos ir jų pobūdžio, 12 pav. pavaizduota galima jų tarpusavio padėtis susidūrimo metu, kai automobilis „VW Passat“ priekiniu dešiniu kampu, tikėtina, atsitrenkė į automobilio „Renault Megane“ priekinės dalies dešinę pusę. Tokio kontakto metu abiejų automobilių lonžeronai tarpusavyje nekontaktavo. 8 pav. pavaizduota, kad kryptimi iš priekio link gali užlenkta tik šio automobilio dešinio lonžerono viršutinė dalis, kuri parodyta raudonomis rodyklėmis. Automobilio „Renault Megane“ priekinis dešinys lonžeronas tikėtina gilėjo į automobilio „VW Passat“ variklio skyrių virš jo dešinio lonžerono. Tokia situacija įmanoma tuo atveju, jei automobilio „VW Passat“ priekinė dalis pažemėja dėl jo stabdymo. Ant automobilio „Renault Megane“ priekinės apdailos frontalinio paviršiaus dešinėje pusėje yra matomas tamsus sudėtingos formos pėdsakas, kuris 13 pav. pažymėtas juodomis rodyklėmis ir buvo padarytas dėl tiesioginio kontakto su kitu objektu. Ant automobilio „VW Passat“ nesugadintos priekinio bamperio apdailos nėra tokios formos išliejų ar detalių, kurios galėjo suformuoti tokį pėdsaką. Tačiau 14 pav. juodomis rodyklėmis parodyta, kad panaši forma yra ant automobilio „VW Passat“ priekinio bamperio apdailos pastiprinimo elemento apatinės dalies. Ši dalis labiau išsikiša į išorę, kai nėra bamperio apdailos. Todėl tikėtina, kad automobilis „VW Passat“ tiesiogiai šia detale (o ne bamperio apdaila) kontaktavo su automobilio „Renault Megane“ bamperio apdaila. Nuotraukose matyti, kad automobilio „Renault Megane“ priekinis dešinys žibintas sudaužytas viršutinėje dalyje Todėl tikėtina, kad susidūrimo metu su automobiliu „VW Passat“ jo variklio dangtis galėjo būti deformuotas, o žemiau jo priekinės briaunos buvo ertmė. Dėl smūgio krypties į automobilį „Renault Megane“, jo priekinis dešinys žibintas buvo pastumtas į dešinę link dešinio sparno vidinės dalies bei sulaužė jo korpusą, o tvirtinimo vieta, kuri išsikiša į išorę nedeformuota (4 pav. pažymėta geltona rodykle). Iš čia seka, jog automobilis „VW Passat“ tiesiogiai kontaktavo priekinio bamperio apdailos pastiprinimo elemento apatine dalimi (o ne bamperio apdaila, kaip buvo teigiama ankstesnėse ekspertų išvadose) su automobilio „Renault Megane“ bamperio apdaila.

24. Iš pakartotinės komisinės ekspertizės 2021-04-12 akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadų matyti, kad atlikto tyrimo eismo įvykio mechanizmo elementai buvo tokie: automobilis „VW Passat“ tokie automobilis „VW Passat“ priekiniu kampu, kuris tikėtina buvo apgadintas, trenkėsi į, tikėtina, stovinčio automobilio „Renault Megane“ priekinės dalies dešinę pusę, kai tarp transporto priemonių išilginių ašių buvo didelis bukas kampas atviras link jų galinių dalių. Po smūgio automobilis „Renault Megane“ buvo „VW Passat“ smūgio metu nežymiai pakeitė važiavimo kryptį bei pavažiavęs į priekį buvo sustabdytas.

25. Šiuo atveju specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad automobilio „Renault Megane" ant variklio dangčio priekinės dalies matyti nubrozdinimai, dešinėje pusėje variklio dangtis išgaubtas į viršų, kadangi variklio dangtis uždarytas, negalima detaliau aprašyti dalies sugadinimų, t.y specialisto išvadoje yra užfiksuoti ir „Renault Megane" variklio dangčio apgadinimai, tik iš tirti pateiktos medžiagos negalima nustatyti, ar automobilio „VW Passat" variklio dangčio sugadinimai visa apimtimi buvo padaryti susidūrimo metu su automobiliu „Renault Megane".

26. Nurodytos pakartotinės ekspertizės išvados yra išsamios, aiškios ir suprantamos teismui, teismo vertinimu išsklaido visas abejones, kurie „VW Passat“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Renault Megane“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilių sugadinimai buvo padaryti jų susidūrimo kelio (duomenys neskelbtini) sankryžoje su šalutiniu keliu 2017-07-21 deklaruoto eismo įvykio metu, bei koks „VW Passat“ automobilio sugadinimas buvo padarytas iki 2017-07-21. Išaiškinant kodėl automobilio Renault Megane priekinės dalies dešinės pusės sugadinimai pagal aukštį neatitinka automobilio VW Passat priekinės dalies dešiniojo krašto sugadinimų išsidėstymo ir kitas ankstesnių ekspertų išsakytas abejones.

27. Pagal atsakovės pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, įtariant, kad 2017 m. liepos 21 d. apie 15.55 val. K. J., vairuodamas automobilį Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir M. B., vairuodamas automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Panevėžio rajone, galimai tyčia sukėlė eismo įvykį, tikslu apgaulės būdu įgyti svetimą AB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – pinigus, 5654,00 Eur. Kadangi nebuvo surinkta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių kad eismo įvykis buvo imituotas ir kad M. B. bei K. J. melagingai pranešė apie eismo įvykį, suklastojo jo dokumentus ar padarė kokius nors tyčinius veiksmus, ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

28. Ikiteisminį tyrimą nutraukti nutarimą priėmęs prokuroras, be kitų duomenų, rėmėsi 2018 m. gegužės 30 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Šioje išvadoje nurodyta, kad, tikėtina, automobilio VW Passat priekinės dalies dešinė pusė – bamperis, radiatoriaus grotelės, žibintas, sparnas, priekinio bamperio sijos dešinio tvirtinimo jungimosi prie lonžerono galo viršutinė dalis ir automobilio Renault Megane priekinės dalies dešinė pusė – bamperis ir jo sija, radiatoriaus grotelės, žibintas, sparnas, radiatoriai buvo sugadinti šių automobilių susidūrimo metu. Specialisto išvadoje nurodyta, kad iš pateiktos tirti medžiagos negalima nustatyti, ar automobilio VW Passat variklio dangčio sugadinimai visa apimtimi buvo padaryti susidūrimo metu su automobiliu Renault Megane. Tikėtina, kad automobiliai Renault Megane ir VW Passat buvo sugadinti, jiems atsitrenkus priekinėmis dešiniosiomis pusėmis, tarp automobilių priekinių plokštumų esant smailiam kampui, atviram link automobilių kairiųjų šonų.

29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi. Asmens veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Prejudicinę galią, nors ir ribotą, civilinėje byloje turi teismo nuosprendžiu nustatyti faktai. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad dėl 2017 m. liepos 21 d. eismo įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nesurinkus įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad tiriamas eismo įvykis buvo imituotas ir sprendžiant, ar šis eismo įvykis pripažintinas draudžiamuoju, prejudicinės reikšmės sprendžiant civilinės atsakomybės klausimus, neturi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnis).

30. Pagal CPK 212 straipsnio 1,2 dalis teismas, siekdamas išsiaiškinti nagrinėjant bylą kilusius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, gali skirti ekspertizę. Taigi, ekspertu civiliniame procese gali būti asmuo, turintis specialių žinių tam tikrose srityse (reikiamą kvalifikaciją) išvadai duoti. Teismo ekspertizes atlieka teismo ekspertai, nurodyti Teismo ekspertizės įstatyme, t. y. įrašyti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad eksperto išvada kaip įrodymas civiliniame procese yra tik dėl civilinėje byloje teismo ar teisėjo nutartimi paskirto tyrimo gauta išvada, kurią pateikia teismo paskirtas ekspertu asmuo, o kai ekspertizė atliekama asmenų, kurie teismo nepaskirti byloje ekspertais, jų surašyta išvada nelaikoma įrodinėjimo priemone – eksperto išvada.

31. Taip pat kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-248/2017). Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, tačiau tokiu atveju tie kiti įrodymai turi sudaryti pagrindą spręsti priešingai tuo pačiu klausimu, kuriuo duota eksperto išvada (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-313/2017).

32. Nagrinėjamu atveju, ieškovas, įrodinėdamas savo reikalavimus, rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu pateikta 2018 m. gegužės 30 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada, kurią teismas vertintina kaip rašytinį įrodymą, surašytą asmenų, byloje nepaskirtų ekspertais, nors ir turinčių tinkamą išsilavinimą bei specialių žinių šioje srityje. Atsakovė nesutikimą su jai pareikštu ieškiniu grindė civilinėje byloje paskirta ir atlikta ekspertizės išvada. Ekspertizės akte nurodyta, kad atliekant eismo įvykių tyrimus taikoma tokia išvadų skalė: kategoriška išvada; tikėtina, kad ...; nustatyti negalima. Ekspertų išvados aiškios ir vienareikšmės. Tai, kad automobilių Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimai buvo padaryti ne jų susidūrimo metu 2017 m. liepos 21 d. deklaruoto eismo įvykio metu, pateikiama kaip kategoriška, ekspertams abejonių nekelianti išvada.

33. Surašant 2018 m. gegužės 30 d. specialisto išvadą, buvo taikoma tokia pati išvadų skalė, tačiau specialistai objektyviai ir pagrįstai negalėjo nustatyti, kad transporto priemonių sugadinimai buvo padaryti jų vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis ir pateiktoje išvadoje tik darė prielaidą, kad automobiliai sugadinti jų susidūrimo metu.

34. Aptartų įrodymų pagrindu teismas, nurodytą pakartotinę komisinę ekspertų išvadą, kuria suformuotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pakartotinės komisinės ekspertizės ekspertai pastarąją išvadą suformavo būdami susipažinę su ankstesnėmis specialistų ir ekspertų išvadomis, išvados nuoseklios, motyvuotos, nešališkos, todėl teismas remdamasis didesnio įrodymų patikimumo ir pusiausvyros taisykle pripažįsta tiesioginiu įrodymu ir laiko objektyviai svaresniu nei 2018-05-30 specialistų išvadą ikiteisminio tyrimo byloje ir 2019-01-18 ekspertų išvados (ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), nes minėtos išvados daromos nenustačius eismo įvykių, kurių metu buvo apgadinti automobiliai Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), mechanizmų.

Dėl 2017-07-21 eismo įvykio pripažinimo draudžiamuoju..

35. Atsakovė aktu prie žalos bylos žalos registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog įvykis įvyko ne eismo dalyvių nurodytomis, bet kitomis aplinkybėmis, dėl šios priežasties atsakovo draudėjui nekyla civilinė atsakomybė. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, ar eismo įvykis buvo, kad eismo įvykyje dalyvavo automobiliai Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nėra ginčo ir dėl eismo įvykio vietos ir laiko,

36. Tačiau, atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) 3 str. 1 d. kurioje nurodyta, kad išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė, atsisako šį įvykį pripažinti draudžiamuoju. Atsakovas, ištyręs įvykį, nustatė, jog eismo įvykis įvyko ne tokiomis aplinkybėmis, kurias nurodė įvykio dalyviai, todėl, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, atsakovės nustatytas aplinkybes, jog nagrinėjamas eismo įvykis įvyko kitomis, nei vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis, automobilio Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo kaltės už įvykį deklaracijoje prisiėmimas yra akivaizdžiai klaidinantis draudiką. Atitinkamai, nėra įrodyti neteisėti pastarojo veiksmai bei kaltė, esantys būtinomis civilinės atsakomybės sąlygomis. Su šia atsakovo pozicija nesutiktina. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, eismo įvykio dalyvių paaiškinimų, nustatyta, jog trečiasis asmuo K. J., vairuodamas automobilį Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas iš šalutinio kelio (V. gatvės) nepraleido pagrindiniu keliu (duomenys neskelbtini) (P. gatve) važiavusio automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo ieškovas M. B.. Dėl įvykusio eismo įvykio buvo apgadintas ieškovo automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

37. Iš byloje esančių duomenų, darytina išvada, jog K. J. pažeidė KET taisyklių reikalavimus, numatančius vairuotojų elgesį, važiuojant per sankryžas ( KET taisyklų XVIII skirsnio 154p., nustatantis nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu), dėl to, kad jis pažeidė KET taisykles, nukentėjo ieškovo vairuojamas automobilis. LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 str. nustato, jog išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant (toliau – naudojant) transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Tokia pati nuostata nurodyta ir šio įstatymo 16 str. - išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant (toliau – naudojant) transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Paminėto įstatymo 21 str. numato atvejus, kai draudikas yra atleidžiamas nuo išmokos mokėjimo nukentėjusiajam asmeniui, šio straipsnio nuostatose nenumatytas atsakovo nurodytas atvejis atsisakyti mokėti draudimo išmoką, nes eismo įvykio dalyviai nurodė ne tas eismo įvykio aplinkybes. Iš byloje esančių nustatytų faktinių aplinkybių nustatyta, jog tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo ( t. y. eismo įvykio dalyviai) rūpestingai elgėsi po eismo įvykio – apie eismo įvykį pranešė policijai, eismo įvykio dalyviai nubraižė schemą, nuotraukose užfiksavo eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių padėtys po eismo įvykio, pabirusias šukes ant kelio dangos, išbėgusius techninius skysčius iš automobilių variklių skyriaus, tikėtina automobilio Renault Megane šoninio slydimo pėdsakus, apie įvykusį įvykį nustatyta tvarka buvo informuota kaltojo vairuotojo civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo bendrovė AB "(duomenys neskelbtini)“, ieškovas informavo savo draudiką AB „(duomenys neskelbtini)“, eismo įvykio dalyviai neatliko jokių veiksmų su apgadintais automobiliais iki kol automobilius apžiūrės atsakovės specialistai (ieškovas automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė 2017-09-11), o tai rodo, kad tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo nesiekė nuslėpti ar pakeisti jokių su įvykiu tiesiogiai susijusių aplinkybių, o elgėsi taip, kaip numatyta šio Įstatymo 12 straipsnyje, numatančiame eismo įvykių dalyvių ir nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų pareigas. Pažymėtina, jog atsakovo atstovės ekspertas M. S. nebuvęs eismo įvykio vietoje, padarė išvadą, kad eismo dalyviai nurodė netikrąsias eismo įvykio aplinkybes, nurodė kad mažai tikėtina, kad iš šalutiniu keliu važiuojančio automobilio vairuotojas iš šalutinio kelio išvažiuotų prieš pat pagrindiniu keliu artėjantį automobilį, jo nepastebėjęs, o pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio vairuotojas, iškilus eismo saugumui nestabdytų ar kitaip nebandytų išvengti susidūrimo- ši nustatyta aplinkybė rodo atsakovės, kaip draudiko, nerūpestingumą tiriant eismo įvykio aplinkybes, nes kaip nurodė teismo ekspertai pakartotinėje teismo ekspertizės išvadoje, kad pateiktoje tyrimui medžiagoje , kad tiek automobilio VW Passat, tiek Renault Megane nuotraukos padarytos nesilaikant kriminalistinės fotografijos taisyklių, t.y. negalima nustatyti tikslaus sugadinimų padarymo pobūdžio, apimties bei sugadinimų aukščio nuo pagrindo, todėl negalima atlikti išsamios šio eismo įvykio kilimo aplinkybių, kurias nurodė tik šių transporto priemonių vairuotojai, analizę ir negalima kitaip nei trasologiškai tirti šių transporto priemonių susidūrimo. Kadangi atkurtos transporto priemonių padėtys yra orientacinės, o pateiktose nuotraukose nematyti nusakančių jų susidūrimo vietą bei jų judėjimo rėžimą iki eismo įvykio kilimo, dėl šios priežasties negalima tiksliai nustatyti, kokiu greičiu iki susidūrimo važiavo automobilis VW Passat. Nesant objektyvių duomenų apie automobilio Ranault Megane važiavimo rėžimą iki susidūrimo vietos bei jo laiką sudarant kliūtį, ar automobilio vairuotojas (stabdydamas) turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo. Atsakovė neįrodė ieškovo ir trečiojo asmens nesąžiningumo, jiems nurodant įvykusio eismo įvykio aplinkybes, jų pateikti duomenys draudikui dėl eismo įvykio aplinkybių, nurodant automobilių išsidėstymą po eismo įvykio, ar automobilių greičiai prieš pat eismo įvykį gali būti netikslūs tiek dėl patirto streso ir pan., o be to, kaip jie nurodė, eismo įvykio schema buvo nubraižyta be matavimų. Atsakovė, netikėdama eismo įvykio dalyvių pateiktais duomenimis, pati turėjo apžiūrėti eismo įvykio vietą, atlikti išmatavimus pagal ant kelio likusias autotransporto priemonių paliktas žymes, ir tik tada atlikti kompiuterinį eismo įvykio modeliavimą. Pakartotinės teismo ekspertizės išvados 2 punkte nurodyta, jog automobiliai VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galėjo susidurti ir sustoti vairuotojų nubraižytoje schemoje pavaizduotose padėtyse, kai 50 km/h greičiu važiuojantis automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovintį automobilį Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš esmės teismo ekspertai nepaneigė eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų nurodytų aplinkybių dėl eismo įvykio, tam tikras neatitikimas jų parodymuose draudikui dėl greičių ar išmatavimų, negali būti vertinamas kaip nesąžiningumas, siekiant apgauti draudiką. Analogišką praktiką suformuoja ir Kasacinis teismas nurodydamas tai, ar eismo įvykis buvo imituotas, gali būti sprendžiama atsižvelgiant į tai, kur, kokioje vietoje yra įvykęs tiriamasis eismo įvykis (ar matomoje, ar nuošalioje vietoje); kokiu paros laiku (intensyvaus, normalaus eismo ar kai jo nėra); kas jame dalyvavo (pažįstami, susiję asmenys ar atsitiktiniai dalyviai); ar transporto priemonių sugadinimų ir (ar) asmenų sužalojimo ar kitokių padarinių atsiradimo aplinkybės atitinka objektyvias įvykio sąlygas ir kitas konkretaus įvykio aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad transporto priemonių važiavimo greitis, jeigu jis nebuvo išmatuotas specialiai tam skirtomis priemonėmis (greičio matuokliais), o buvo subjektyviai vertinamas ir nurodomas transporto priemonės vairuotojo ar kito asmens, nėra pakankamai patikimas įrodymas. Dėl šios priežasties, sprendžiant dėl to, ar eismo įvykis buvo imituotas, turi būti įvertinta subjektyviai vertinamo ir nurodomo transporto priemonės greičio reikšmė – ar dėl šios aplinkybės iš viso paneigiamas eismo įvykis, ar eismo įvykis buvo, bet jo dalyvių aiškinimai dėl šios aplinkybės nesutampa. Jeigu nurodyta subjektyvi aplinkybė eismo įvykio nepaneigia, tai gali būti vertinama, kad eismo įvykio dalyvis dėl jos klydo. Nėra pagrindo iš eismo įvykio dalyvių reikalauti tikslumo, kuris viršija asmens gebėjimus. Faktinį klydimą dėl tokios eismo įvykio aplinkybės, kaip transporto priemonės važiavimo greitis susidūrimo metu, dėl kurios nepaneigiamas pats eismo įvykis, nėra pagrindo pripažinti draudžiamojo įvykio klastojimu ar imitavimu. Vien transporto priemonės važiavimo greičio susidūrimo metu netikslus nurodymas, kai kiti įvykio duomenys patvirtina, kad susidūrimas tikrai įvyko ir transporto priemonės buvo apgadintos jo metu, nesudaro pagrindo laikyti eismo įvykį suklastotu ir tuo pagrindu vertinti jį kaip nedraudžiamąjį nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.B. v. akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas, bylos Nr. 3K-3-462-695/2017).

38. Nagrinėjamoje byloje tiek pakartotinės teismo paskirtos ekspertizės akte pateikta išvada dėl eismo įvykio mechanizmo ir jo priežasčių, tiek eismo įvykio deklaracijoje nurodytos eismo įvykio aplinkybės iš esmės sutampa. Nesutampa tik eksperto nustatytas ir ieškovo bei trečiojo asmens nurodytas trečiojo asmens vairuotos transporto priemonės greitis susidūrimo metu. Ekspertas padarė išvadą, kad eismo įvykio dalyvių transporto priemonės galėjo sustoti padėtyse, nurodytose ieškovo nuotraukose, tuo atveju, jeigu trečiojo asmens vairuojama transporto priemonė tikėtina stovėjo. O ieškovo ir trečiojo asmens nurodomas šių transporto priemonių greitis yra 70-80 km/val. Tačiau, kaip nurodyta Kasacinio teismo nutartyje, trečiojo asmens vairuojamos transporto priemonės greitis eismo įvykio metu nebuvo objektyviai ir patikimai nustatytas tam skirtomis specialiomis priemonėmis, o tik subjektyviai vairuotojų įvertintas pagal jų sugebėjimus. Kaip pagrįstai pažymėjo ieškovės atstovė, transporto priemonės greitis eismo įvykio dalyvių buvo nurodytas tik apytiksliai, jų subjektyviu vertinimu, nežinant tikslių duomenų, o nurodant tik savo įspūdžius, išgąsčiui trukdant užfiksuoti tikslius eismo įvykio, tarp jų ir greičio, duomenis. Nurodoma aplinkybė dėl trečiojo asmens vairuojamos transporto priemonės greičio nepaneigia paties eismo įvykio ir (ar) jo padarinių. Pakartotinės ekspertizės metu nebuvo nustatyta, kad ieškovo transporto priemonės sugadinimai nesutampa su trečiojo asmens transporto priemonės sugadinimais, kad minėti sugadinimai buvo padaryti kitomis aplinkybėmis, įvažiuojant į kitokias kliūtis. Be to, eismo įvykio imitavimo aplinkybių taip pat nenustatyta ir ikiteisminio tyrimo metu. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad eismo įvykio dalyviai, nurodydami trečiojo asmens vairuojamos transporto priemonės greitį eismo įvykio metu, klydo, bet šis suklydimas nepaneigia draudžiamojo įvykio fakto.

39. Išvadą dėl eismo įvykio pripažinimo draudžiamuoju, be kita ko, taip pat patvirtina eismo įvykio vieta ir laikas – eismo įvykis įvyko judriame kelyje, iš šio kelio yra ne vienas šalutinis kelias, eismo įvykis įvykio dienos metu apie 15 val. 30 min., netoli kelio yra gyvenamųjų namų, gamybinė įmonė (M. B. nurodė, kad po eismo įvykio žmonės išėjo pasižiūrėti kas atsitiko), byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad eismo įvykio dalyviai yra giminystės, draugystės ar kitokiais ryšiais susiję, pažįstami asmenys (atsakovė šios aplinkybės neįrodinėjo), kad trečiasis asmuo atsakomybę už eismo įvykio metu padarytą žalą pripažino nepagrįstai dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekdamas nuslėpti tiesą. Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovė trečiajam asmeniui išmokėjo 1 635 Eur nereikšdama jokių pretenzijų.

40. Teismas pažymi, kad atsakovė, nesutikdama dėl eismo įvykio pripažinimo draudžiamuoju, nenurodo jokių kitų aplinkybių, išskyrus eismo įvykio dalyvių nurodytą trečiojo asmens vairuojamos transporto priemonės greitį, ir nepateikia įrodymų, galinčių patvirtinti jos abejones dėl eismo įvykio imitavimo.

41. Todėl, vadovaujantis LR Draudimo įstatymo 91 str., 93 str., įvykis pripažintas draudžiamuoju.

Dėl draudimo išmokos dydžio.

42. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.987 straipsnio nuostatas, draudimo išmoka gali būti išmokama draudėjui arba trečiajam asmeniui tik tuo atveju, jei įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Draudikas moka išmoką tik tuo atveju, jei transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė (TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalis). Draudiko prievolė mokėti draudimo išmoką kyla ne dėl bet kurio įvykio, o tik dėl tokio, dėl kurio kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalis, 3 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 1 dalis).

43. Byloje nėra ginčo dėl to, kad automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nepataisomai sugadintas.

44. Ieškovas ir prašo priteisti iš atsakovės 6 260 Eur draudimo išmokos. Pateikė teismui vertintojo M. L. Transporto priemonės vertinimo atskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad transporto priemonės VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atstatymo (remonto ) kaštai – viršija 75 proc. transporto priemonės vertės (šiuo atveju viršija net visą automobilio rinkos vertę prieš sugadinimą), todėl transporto priemonę remontuoti netikslinga. Transporto priemonės rinkos vertė prieš sugadinimą- 9 810 Eur, likutinė vertė- 3 800 Eur, todėl eismo įvykiu padaryta žalą turto vertintojas M. L. įvertino 6 010 Eur. Tačiau atliekant turto vertinimą, vertintojui nebuvo žinoma, kad VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2017-07- 21 buvo apgadintas. Pakartotinės teismo ekspertizės metu buvo nustatyta, kad iki 2017-07-21 eismo įvykio automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas variklio dangtis ir sija. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas vertintojas M. L. patikslino automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimo atskaitos duomenys ir nurodė Transporto priemonės rinkos vertė prieš sugadinimą- 8 920 Eur, likutinė vertė- 3 455 Eur. Atsakovė šios sumos neginčijo.

45. Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, įvertinęs įrodymus, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, remdamasis logikos dėsniais, spręsdamas apie gautų faktinių duomenų tikrumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti bei atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes sprendžia, kad byloje surinktų duomenų pakanka konstatuoti, jog ieškovui priklausęs automobilis buvo apgadintas turėjęs apgadinimus (sija ir variklio dangtis) iki 2017-07-21 eismo įvykio, ieškovo nurodytomis aplinkybėmis ir atsakovė neįrodė faktinių aplinkybių, atleidžiančių ją nuo pareigos išmokėti draudimo išmoką. Esant šioms aplinkybėms, ieškinys teismo pripažintinas pagrįstu, ieškovui iš atsakovės priteistina 5 465 Eur (8 920 Eur – 3 455 Eur) draudimo išmokos, 80 Eur už transporto priemonės transportavimą iš įvykio vietos (pagal pateiktą apmokėjimo kvitą).

Dėl palūkanų priteisimo

46. LR CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. LR CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

47. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos šalims proporcingai teismo patenkintų ar atmestų ieškinio reikalavimų daliai, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys).

48. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas patyrė 591,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 141,60 Eur sudarė sumokėtas žyminis mokestis, 450 Eur – išlaidos advokato pagalbai.

49. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovas patyrė 641,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 141,60 Eur sudarė sumokėtas žyminis mokestis, 500 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti. Ieškovas patyrė 170 Eur transporto priemonės vertinimo išlaidų.

50. Atsakovė patyrė 647,01 Eur ekspertizės išlaidų.

51. Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos detalizuotos, pagrįstos, neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių.

52. Ieškinio reikalavimai tenkinti 91 proc., todėl iš atsakovės priteistina ieškovo naudai 1 276,91 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 58,23 Eur bylinėjimosi išlaidų.

53. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra 85,78 Eur, proporcingai patenkintų – atmestų reikalavimų daliai, ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės valstybei priteistina 78,06 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš ieškovo 7,72 Eur (CPK 92 str.).

54. Į teismo depozitinę sąskaitą ieškovas M. B. 2020-11-19 įnešė 250 Eur užstatą, atsakovė AB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-02-04- 200 Eur, 2020-11-12- 50 Eur užstatą. Kadangi užstatas nagrinėjant bylą nebuvo panaudotas, todėl grąžintinas šalims.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės iš Akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 465 Eur draudimo išmokos, 80 Eur už transporto priemonės transportavimą iš įvykio vietos, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-03-09.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 1 276,91 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 58,23 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo iš Akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 78,06 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (įmokos kodas 5662).

Priteisti iš M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 7,72 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (įmokos kodas 5662).

Grąžinti ieškovui M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 250 Eur nepanaudoto užstato, įnešto 2020-11-19 į teismo depozitinę sąskaitą.

Gražinti atsakovei Akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendroje sumoje 250 Eur nepanaudoto užstato, įnešto 2020-02-04 ir 2020-11-12 į teismo depozitinę sąskaitą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.