Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-392-828/2022

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-10-04
Bylos Nr.: e2A-392-828/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-08-3-01335-2018-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vygintas Mažuika, Eigirdas Činka, Dalia Pranckienė
Atsakovas: AB „Lietuvos draudimas“
Ieškovas: M. B.

Civilinė byla Nr. e2A-392-828/2022Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01335-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 4 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Dalios Pranckienės, Vyginto Mažuikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 28 d. sprendimo ir atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 3 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovei AB „Lietuvos draudimas“, trečiajam asmeniui atsakovo pusėje K. J. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas M. B. prašė priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 6 010 Eur žalos atlyginimą (draudimo išmoką) už eismo įvykio metu sugadintą automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 170 Eur išlaidas už atliktą transporto priemonės žalos apskaičiavimą ir 80 Eur už automobilio transportavimą iš įvykio vietos; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2017 m. liepos 21 d. kelyje Piniava – Paliūniškis, Panevėžio r., įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas ieškovui priklausantis automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykis įvyko dėl automobilio Renault vairuotojo kaltės, kurio transporto priemonių civilinė atsakomybė buvo drausta AB „Lietuvos draudimas“. Į įvykį atvykę policijos pareigūnai padėjo užpildyti eismo įvykio deklaraciją, administracinio teisės pažeidimo protokolo nerašė. Ieškovas pateikė atsakovei pretenziją dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo, taip pat visus turimus dokumentus bei informaciją apie eismo įvykį. Atvykę atsakovės atstovai apžiūrėjo automobilį. Suremontuotą automobilį pardavė, gavęs atsakovės sutikimą. Atsakovė atsisakė mokėti draudimo išmoką, 2017 m. spalio 13 d. pranešime nurodžiusi, kad, įvertinus visas 2017 m. liepos 21 d. įvykio aplinkybes nustatyta, jog eismo įvykis įvyko ne vairuotojų nurodytomis, bet kitomis aplinkybėmis, todėl neturi pagrindo atlyginti patirtos žalos. Ieškovas raštu kreipėsi į atsakovę, prašydamas pateikti išsamią informaciją ir įrodymus, tačiau atsakymo negavo. Kadangi atsakovė turtui padarytos žalos apskaičiavimo duomenų nepateikė, ieškovas kreipėsi į nepriklausomą turto vertintoją, kurio ataskaitoje nustatytas skirtumas tarp transporto priemonės rinkos vertės prieš apgadinimą ir apgadintos transporto priemonės likutinės vertės – 6 010 Eur. Šia suma turto vertintojas įvertino eismo įvykiu padarytą žalą. Už turto vertintojo pateiktą ataskaitą ieškovas sumokėjo 170 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės ieškovui 5 465 Eur draudimo išmokos, 80 Eur už transporto priemonės transportavimą iš įvykio vietos, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-03-09.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 1 276,91 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovo atsakovei 58,23 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovės valstybei 78,06 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas ir iš ieškovo valstybei 7,72 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

4. Teismas nustatė, kad 2017 m. liepos 21 d. kelio Piniava – Paliūniškis, Panevėžio r. sankryžoje įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė ieškovo M. B. vairuojamas automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir trečiojo asmens K. J. vairuojamas Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Po eismo įvykio užpildyta jo deklaracija. Duomenų apie tai, kad eismo įvykį tyrė policijos pareigūnai, byloje nėra. 2017 m. liepos 25 d. ieškovas kreipėsi į atsakovę, nurodydamas įvykio aplinkybes ir prašydamas išmokėti draudimo išmoką. Pagal 2017 m. rugpjūčio 3 d. turto vertintojo M. L. ieškovo prašymu atlikto transporto priemonės VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitą Nr. 17-07-007 nustatytas skirtumas tarp transporto priemonės rinkos vertės prieš apgadinimą (9810 Eur) ir apgadintos transporto priemonės likutinės vertės (3800 Eur) – 6010 Eur. Atsakovės žalų vertintojo nustatyta šios transporto priemonės likutinė vertė – 3676 Eur. 2017 m. spalio 2 d. Atsakovės žalų tyrimo ekspertas M. S. atliko įvykio, kurio metu sugadintos transporto priemonės VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykį sumodeliuodamas kompiuterine programa, bei nustatė, kad eismo įvykis įvyko ne jo dalyvių nurodytomis, natūraliai susiklosčiusiomis eismo įvykio aplinkybėmis, t. y. minėti automobiliai buvo sugadinti kitomis aplinkybėmis. 2017 m. spalio 13 d. atsakovė pranešė ieškovui, kad už 2017 m. liepos 21 d. eismo įvykį draudimo išmoką sumokėti neturi pagrindo, nes eismo įvykis įvyko ne vairuotojų nurodytomis, bet kitomis aplinkybėmis. 2017 m. rugsėjo 11 d. ieškovas transporto priemonę pardavė už 3 300 Eur.

5. Nagrinėjamu atveju byloje, be procesinių bylos dalyvaujančių asmenų dokumentų ir „eismo įvykio dalyvių“ – ieškovo ir trečiojo asmens K. J. paaiškinimų, yra rašytiniai, specialių techninių žinių turinčių asmenų parengti, įrodymai, kurių vertinimas ir lėmė teismo Sprendimą – 2017-10-02 AB „Lietuvos draudimas“ ekspertinė pažyma Nr. 1875609 (toliau – ir Ekspertinė pažyma) (I t. b. l. 70-75), 2018-05-30 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-839(18) (toliau – ir Specialisto išvada) ir 2019-01-18 LTEC ekspertizės aktas Nr. 11-1804(18) (toliau – ir Ekspertizės aktas) (II t., b. l. 17-23). LTEC pakartotinės autotechninės- trasologinės ekspertizės aktas Nr. 11-2762(20),11-798(21) (toliau – ir Pakartotinės ekspertizės aktas) (III t., b. l. 15-24).

6. 2018 m. gegužės 30 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje nurodyta, kad specialistai, pagal jiems pateiktą medžiagą negalėjo nustatyti ir nenustatė, kokios buvo eismo įvykio (jei jis išvis buvo) aplinkybės – kaip judėjo automobiliai (trajektorija, greitis, galimybė išvengti).

7. 2017 m. spalio 2 d. AB „Lietuvos draudimas“ ekspertinėje pažymoje prieita išvada, jog eismo įvykis įvyko ne eismo įvykio dalyvių nurodytomis natūraliai susiklosčiusiomis, eismo įvykio aplinkybėmis, t. y. automobiliai Renault ((duomenys neskelbtini)) ir VW Passat ((duomenys neskelbtini)), buvo sugadinti kitomis aplinkybėmis.

8. Teismo paskirtą ekspertizę atlikę ekspertai, įvertinę automobiliams nustatytus sugadinimus ir sulyginę juos tarpusavyje konstatavo, kad automobilio Renault Megane priekinės dalies dešinės pusės sugadinimai pagal aukštį neatitinka automobilio VW Passat priekinės dalies dešiniojo krašto sugadinimų išsidėstymo; ant automobilio VW Passat priekinio dešiniojo lonžerono nėra jokių deformacijų, kurios turėjo susidaryti susidūrimo su automobiliu Renault Megane metu, atsitrenkus šiam automobiliui priekinio bamperio sija tvirtinimo prie dešiniojo lonžerono srityje. Susidūrimo metu automobiliams sugilėjus, turėjo būti sudaužytas ir į vidų įstumtas ne tik automobilio VW Passat priekinis dešinys žibintas, tačiau ir automobilio Renault Megane priekinis dešinys žibintas, deformuotas ne tik automobilio VW Passat variklio dangčio priekinis kraštas ir priekinis dešinysis sparnas, tačiau ir automobilio Renault Megane variklio dangčio priekinis kraštas bei priekinis dešinės pusės sparnas, tačiau tokių sugadinimų požymių nei ant automobilio Renault Megane priekinio dešiniojo sparno bei ant variklio dangčio nebuvo padaryta.

9. Teismas sprendė, kad ekspertų išvada prieštarauja ekspertizės akte konstatuotiems automobilių apgadinimams, be to, nėra aišku, kuo remiantis ekspertai padarė išvadas jog „Renault Megane“ priekinės dalies dešinės pusės sugadinimai pagal aukštį neatitinka automobilio VW Passat priekinės dalies dešiniojo krašto sugadinimų išsidėstymo. Antra – nesuprantama, kuo remiantis ekspertai teigia, kad nenustatyti „Renault Megane“ priekinio dešinio žibinto, bei priekinio dešinės pusės sparno apgadinimai, kai tokie apgadinimai nurodyti ekspertizės akto 4 lape.

10. Nors ekspertizės akte nurodyta, kad automobilio „Renault Megane" nenustatyti variklio dangčio priekinio krašto apgadinimai, tačiau tokios išvados padarytos ekspertams patiems neapžiūrėjus automobilio betarpiškai, o sprendžiant tik iš pateiktų foto nuotraukų. Šiuo atveju specialisto išvadoje Nr. 11- 839 (18) nurodyta, kad automobilio „Renault Megane" ant variklio dangčio priekinės dalies matyti nubrozdinimai, dešinėje pusėje variklio dangtis išgaubtas į viršų, kadangi variklio dangtis uždarytas, negalima detaliau aprašyti dalies sugadinimų, t. y specialisto išvadoje yra užfiksuoti ir „Renault Megane" variklio dangčio apgadinimai, tik iš tirti pateiktos medžiagos negalima nustatyti, ar automobilio „VW Passat" variklio dangčio sugadinimai visa apimtimi buvo padaryti susidūrimo metu su automobiliu „Renault Megane".

11. Ekspertizės išvadoje, konstatuojant, kad automobiliams nustatyti apgadinimai buvo padaryti ne jų susidūrimo kelio Paliūniškis - Piniava sankryžoje su šalutiniu keliu, buvo remiamasi ir ta aplinkybe, jog ant automobilio „VW Passat“ priekinio dešiniojo lonžerono nėra jokių deformacijų, kurios turėjo susidaryti susidūrimo su automobiliu Renault Megane metu, atsitrenkus šiam automobiliui priekinio bamperio sija tvirtinimo prie dešiniojo lonžerono srityje. Tačiau specialisto išvadoje Nr. 11-839 (18) nurodyta, kad gretinant tarpusavyje automobilių išorinius sugadinimus, matyti, kad automobilio „Renault Megane" priekinio bamperio sijos įlenkimas kairiau lonžerono galo padarytas apie 0,5-0,6 m aukštyje nuo pagrindo; panašiame aukštyje automobilio „VW Passat" priekinio dešinio sparno priekinėje apatinėje dalyje yra įspaudas, padarytas standžių, horizontaliai orientuotu bei riboto pločio objektu. Automobilio „VW Passat" priekinio bamperio sijos dešinio tvirtinimo elemento jungimosi prie lonžerono galo viršutinė dalis apie 0,5 m aukštyje nulenkta atgal, veikiant standaus objekto. Šiame aukštyje yra išsidėsčiusi automobilio „Renault Megane" bamperio sijos apatinė dalis, kurios dešinysis galas deformuotas ir užlenktas į vidų.

12. Toliau specialisto išvadoje yra konstatuota, kad aukščiau sugretinti automobilių išoriniai sugadinimai, ekspertų nuomone leidžia teigti, kad automobiliui „VW Passat" priekiniu dešiniu sparnu atsitrenkus į automobilio „Renault Megane" bamperio siją kairiau dešiniojo lonžerono, sija buvo deformuota, o automobilio „VW Passat" sparnas buvo sugniuždytas ir, tikėtina, jame atsispaudė „Renault Megane" bamperio sijos fragmentas; automobilio „VW Passat" bamperio sijai palindus po „Renault Megane" bamperio sija, buvo nulenkta atgal automobilio „VW Passat" priekinio bamperio sijos dešinio tvirtinimo elemento jungimosi prie lonžerono galo viršutinė dalis, o automobiliui „Renault Megane" buvo į vidų nulenktas bamperio sijos dešinysis šonas. Susidūrimo metu, tikėtina, taip pat buvo sulaužytos abiejų automobilių priekinių bamperių plastiko apdailos, sugadinti abu dešinės pusės žibintai, automobiliui „Renault Megane" taip pat buvo deformuotas radiatorius, dešinysis sparnas.

13. LTEC pakartotinės autotechninės- trasologinės ekspertizės akte Nr. 11-2762(20),11-798(21) ekspertai darė tikėtiną išvadą, kad prieš 2017 m. liepos 21 d. deklaruojamą eismo įvykį apgadintas automobilis „VW Passat“ (iki šio autoįvykio tikėtina jo variklio dangtis galėjo būti deformuotas , o žemiau jo priekinės briaunos buvo ertmė) kelio Piniava – Paliūniškis, Panevėžio r. sankryžoje atsitrenkė į automobilį „Renault Megane“. Automobilis „VW Passat“ priekiniu dešiniu kampu, kuris tikėtina buvo apgadintas, trenkėsi į, tikėtina, stovinčio automobilio „Renault Megane“ priekinės dalies dešinę pusę, kai tarp transporto priemonių išilginių ašių buvo didelis bukas kampas atviras link jų galinių dalių. Po smūgio automobilis „Renault Megane“ buvo atblokštas atgal, pasisuko pagal laikrodžio rodyklę ir po to sustojo šalutiniame kelyje. Automobilis „VW Passat“ smūgio metu nežymiai pakeitė važiavimo kryptį bei pavažiavęs į priekį buvo sustabdytas. Tikėtina, kad susidūrimo metu automobilis „Renault Megane“ stovėjo.

14. Teismas sutiko su ieškovo atstovės argumentais, kad specialistų ir ekspertų išvados padarytos ekspertams patiems neapžiūrėjus automobilio betarpiškai, o sprendžiant tik iš pateiktų foto nuotraukų. Pakartotinės ekspertizės akte pažymėta, kad tiek automobilio „VW Passat“ tiek „Renault Megane“ nuotraukos padarytos nesilaikant kriminalistinės fotografijos taisyklių, t. y. negalima nustatyti tikslaus sugadinimų padarymo pobūdžio, apimties bei sugadinimų aukščio nuo pagrindo, kas teismo nuomone galėjo sąlygoti priešingas ekspertų išvadas, nustatant eismo įvykio mechanizmą ir konstatuojant, kad automobiliams nustatyti apgadinimai buvo padaryti ne jų susidūrimo kelio Paliūniškis - Piniava sankryžoje su šalutiniu keliu.

15. Atliekant pakartotinę ekspertizę tyrime buvo remtasi analogiškų automobilių nuotraukomis su masteline liniuote. Iš pateiktų analogiškų automobilio nuotraukų nustatė, kad automobilio „Renault Megane“ variklio dangčio priekinė briauna yra aukščiau negu automobilio „VW Passat“ variklio dangčio, priekinė briauna virš radiatoriaus grotelių bei priekinių žibintų. Priekinis dešinys automobilio „Renault Megane“ žibintas aukščio atžvilgiu yra ties automobilio „VW Passat“ variklio dangčio priekine briauna (dešinėje pusėje). Automobilio „Renault Megane“ bamperio stiprintuvas (horizontalios sijos) ir lonžeronas yra nežymiai aukščiau nei analogiški kėbulo elementai ant automobilio „VW Passat“ (9 pav. pažymėta geltonomis linijomis). Pateiktoje medžiagoje yra eismo įvykio deklaracija (kopija) ir jos fragmentas vaizduojamas 11 pav.. Iš jo matyti, kad prieš nurodomą (tiriamą) eismo įvykį automobilis „VW Passat“ (B) važiavo pagrindiniu keliu, o automobilis „Renault Megane“ (A) judėjo jam iš dešinės iš šalutinio kelio. Sprendžiant iš nuotraukose matomų transporto priemonių sugadinimų seka, kad nurodomo (tiriamo) eismo įvykio metu automobilis „VW Passat“ priekiniu dešiniu kampu turėjo kontaktuoti su automobilio „Renault Megane“ priekinės dalies dešine puse. Atsižvelgiant į transporto priemonių sugadinimų pobūdį ir apimtį (jų pločio atžvilgiu) 12 pav. pavaizduota jų galimos padėtys susidūrimo metu viena kitos atžvilgiu. Sprendžiant iš aukščiau aprašytų automobilių „VW Passat“ ir „Renault Megane“ sugadinimų lokalizacijos ir jų pobūdžio, 12 pav. pavaizduota galima jų tarpusavio padėtis susidūrimo metu, kai automobilis „VW Passat“ priekiniu dešiniu kampu, tikėtina, atsitrenkė į automobilio „Renault Megane“ priekinės dalies dešinę pusę. Tokio kontakto metu abiejų automobilių lonžeronai tarpusavyje nekontaktavo. 8 pav. pavaizduota, kad kryptimi iš priekio link gali užlenkta tik šio automobilio dešinio lonžerono viršutinė dalis, kuri parodyta raudonomis rodyklėmis. Automobilio „Renault Megane“ priekinis dešinys lonžeronas tikėtina gilėjo į automobilio „VW Passat“ variklio skyrių virš jo dešinio lonžerono. Tokia situacija įmanoma tuo atveju, jei automobilio „VW Passat“ priekinė dalis pažemėja dėl jo stabdymo. Ant automobilio „Renault Megane“ priekinės apdailos frontalinio paviršiaus dešinėje pusėje yra matomas tamsus sudėtingos formos pėdsakas, kuris 13 pav. pažymėtas juodomis rodyklėmis ir buvo padarytas dėl tiesioginio kontakto su kitu objektu. Ant automobilio „VW Passat“ nesugadintos priekinio bamperio apdailos nėra tokios formos išliejų ar detalių, kurios galėjo suformuoti tokį pėdsaką. Tačiau 14 pav. juodomis rodyklėmis parodyta, kad panaši forma yra ant automobilio „VW Passat“ priekinio bamperio apdailos pastiprinimo elemento apatinės dalies. Ši dalis labiau išsikiša į išorę, kai nėra bamperio apdailos. Todėl tikėtina, kad automobilis „VW Passat“ tiesiogiai šia detale (o ne bamperio apdaila) kontaktavo su automobilio „Renault Megane“ bamperio apdaila. Nuotraukose matyti, kad automobilio „Renault Megane“ priekinis dešinys žibintas sudaužytas viršutinėje dalyje Todėl tikėtina, kad susidūrimo metu su automobiliu „VW Passat“ jo variklio dangtis galėjo būti deformuotas, o žemiau jo priekinės briaunos buvo ertmė. Dėl smūgio krypties į automobilį „Renault Megane“, jo priekinis dešinys žibintas buvo pastumtas į dešinę link dešinio sparno vidinės dalies bei sulaužė jo korpusą, o tvirtinimo vieta, kuri išsikiša į išorę nedeformuota (4 pav. pažymėta geltona rodykle). Iš čia seka, jog automobilis „VW Passat“ tiesiogiai kontaktavo priekinio bamperio apdailos pastiprinimo elemento apatine dalimi (o ne bamperio apdaila, kaip buvo teigiama ankstesnėse ekspertų išvadose) su automobilio „Renault Megane“ bamperio apdaila.

16. Iš pakartotinės komisinės ekspertizės 2021 m. balandžio 12 d. akto Nr. SE-906 išvadų nustatė, kad atlikto tyrimo eismo įvykio mechanizmo elementai buvo tokie: automobilis „VW Passat“ tokie automobilis „VW Passat“ priekiniu kampu, kuris tikėtina buvo apgadintas, trenkėsi į, tikėtina, stovinčio automobilio „Renault Megane“ priekinės dalies dešinę pusę, kai tarp transporto priemonių išilginių ašių buvo didelis bukas kampas atviras link jų galinių dalių. Po smūgio automobilis „VW Passat“ nežymiai pakeitė važiavimo kryptį bei pavažiavęs į priekį buvo sustabdytas.

17. Šiuo atveju specialisto išvadoje Nr. 11- 839 (18) nurodyta, kad automobilio „Renault Megane" ant variklio dangčio priekinės dalies matyti nubrozdinimai, dešinėje pusėje variklio dangtis išgaubtas į viršų, kadangi variklio dangtis uždarytas, negalima detaliau aprašyti dalies sugadinimų, t.y specialisto išvadoje yra užfiksuoti ir „Renault Megane" variklio dangčio apgadinimai, tik iš pateiktos medžiagos negalima nustatyti, ar automobilio „VW Passat" variklio dangčio sugadinimai visa apimtimi buvo padaryti susidūrimo metu su automobiliu „Renault Megane".

18. Teismas sprendė, kad nurodytos pakartotinės ekspertizės išvados yra išsamios, aiškios ir suprantamos, išsklaido visas abejones, kurie „VW Passat“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Renault Megane“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilių sugadinimai buvo padaryti jų susidūrimo kelio Paliūniškis – Piniava sankryžoje su šalutiniu keliu 2017 m. liepos 21 d. deklaruoto eismo įvykio metu, bei koks „VW Passat“ automobilio sugadinimas buvo padarytas iki 2017 m. liepos 21 d. Išaiškinant, kodėl automobilio Renault Megane priekinės dalies dešinės pusės sugadinimai pagal aukštį neatitinka automobilio VW Passat priekinės dalies dešiniojo krašto sugadinimų išsidėstymo.

19. Nustatė, kad pagal atsakovės pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, įtariant, kad 2017 m. liepos 21 d. apie 15.55 val. K. J., vairuodamas automobilį Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir M. B., vairuodamas automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Panevėžio rajone, galimai tyčia sukėlė eismo įvykį, tikslu apgaulės būdu įgyti svetimą AB „Lietuvos draudimas“ turtą – pinigus, 5 654 Eur. Kadangi nebuvo surinkta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių kad eismo įvykis buvo imituotas ir kad M. B. bei K. J. melagingai pranešė apie eismo įvykį, suklastojo jo dokumentus ar padarė kokius nors nusikalstamus veiksmus, ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

20. Ikiteisminiame tyrime buvo remtasi 2018 m. gegužės 30 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-839 (18), kurioje nurodyta kad, tikėtina, automobilio VW Passat priekinės dalies dešinė pusė – bamperis, radiatoriaus grotelės, žibintas, sparnas, priekinio bamperio sijos dešinio tvirtinimo jungimosi prie lonžerono galo viršutinė dalis ir automobilio Renault Megane priekinės dalies dešinė pusė – bamperis ir jo sija, radiatoriaus grotelės, žibintas, sparnas, radiatoriai buvo sugadinti šių automobilių susidūrimo metu. Specialisto išvadoje nurodyta, kad iš pateiktos tirti medžiagos negalima nustatyti, ar automobilio VW Passat variklio dangčio sugadinimai visa apimtimi buvo padaryti susidūrimo metu su automobiliu Renault Megane. Tikėtina, kad automobiliai Renault Megane ir VW Passat buvo sugadinti, jiems atsitrenkus priekinėmis dešiniosiomis pusėmis, tarp automobilių priekinių plokštumų esant smailiam kampui, atviram link automobilių kairiųjų šonų.

21. Aptartų įrodymų pagrindu teismas, nurodytą pakartotinę komisinę ekspertų išvadą laikė objektyviai svaresniu nei 2018 m. gegužės 30 d. specialistų išvadą ikiteisminio tyrimo byloje ir 2019 m. sausio 18 d. ekspertų išvadą (ekspertizės aktas Nr. 11-1804 (18).

22. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 str. nustato, jog išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant (toliau – naudojant) transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo ( t. y. eismo įvykio dalyviai) rūpestingai elgėsi po eismo įvykio – apie eismo įvykį pranešė policijai, eismo įvykio dalyviai nubraižė schemą, nuotraukose užfiksavo eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių padėtys po eismo įvykio, pabirusias šukes ant kelio dangos, išbėgusius techninius skysčius iš automobilių variklių skyriaus, tikėtina automobilio Renault Megane šoninio slydimo pėdsakus, apie įvykusį įvykį nustatyta tvarka buvo informuota kaltojo vairuotojo civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“, ieškovas informavo savo draudiką AB „Lietuvos draudimas“, eismo įvykio dalyviai neatliko jokių veiksmų su apgadintais automobiliais iki kol automobilius apžiūrės atsakovės specialistai (ieškovas automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė 2017-09-11), o tai rodo, kad tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo nesiekė nuslėpti ar pakeisti jokių su įvykiu tiesiogiai susijusių aplinkybių, o elgėsi taip, kaip numatyta Įstatymo 12 straipsnyje, numatančiame eismo įvykių dalyvių ir nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų pareigas. Pažymėjo, jog atsakovo atstovės ekspertas M. S. nebuvęs eismo įvykio vietoje, padarė išvadą, kad eismo dalyviai nurodė netikrąsias eismo įvykio aplinkybes, nurodė kad mažai tikėtina, kad iš šalutiniu keliu važiuojančio automobilio vairuotojas iš šalutinio kelio išvažiuotų prieš pat pagrindiniu keliu artėjantį automobilį, jo nepastebėjęs, o pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio vairuotojas, iškilus eismo saugumui nestabdytų ar kitaip nebandytų išvengti susidūrimo - ši nustatyta aplinkybė rodo atsakovės, kaip draudiko, nerūpestingumą tiriant eismo įvykio aplinkybes, nes kaip nurodė teismo ekspertai pakartotinėje teismo ekspertizės išvadoje, kad pateiktoje tyrimui medžiagoje, kad tiek automobilio VW Passat, tiek Renault Megane nuotraukos padarytos nesilaikant kriminalistinės fotografijos taisyklių, t. y. negalima nustatyti tikslaus sugadinimų padarymo pobūdžio, apimties bei sugadinimų aukščio nuo pagrindo, todėl negalima atlikti išsamios šio eismo įvykio kilimo aplinkybių, kurias nurodė tik šių transporto priemonių vairuotojai, analizę ir negalima kitaip nei trasologiškai tirti šių transporto priemonių susidūrimo. Kadangi atkurtos transporto priemonių padėtys yra orientacinės, o pateiktose nuotraukose nematyti nusakančių jų susidūrimo vietą bei jų judėjimo rėžimą iki eismo įvykio kilimo, dėl šios priežasties negalima tiksliai nustatyti, kokiu greičiu iki susidūrimo važiavo automobilis VW Passat. Nesant objektyvių duomenų apie automobilio Ranault Megane važiavimo rėžimą iki susidūrimo vietos bei jo laiką sudarant kliūtį, ar automobilio vairuotojas (stabdydamas) turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo. Atsakovė neįrodė ieškovo ir trečiojo asmens nesąžiningumo, jiems nurodant įvykusio eismo įvykio aplinkybes, jų pateikti duomenys draudikui dėl eismo įvykio aplinkybių, nurodant automobilių išsidėstymą po eismo įvykio, ar automobilių greičiai prieš pat eismo įvykį gali būti netikslūs tiek dėl patirto streso ir pan., o be to, kaip jie nurodė, eismo įvykio schema buvo nubraižyta be matavimų. Atsakovė, netikėdama eismo įvykio dalyvių pateiktais duomenimis, pati turėjo apžiūrėti eismo įvykio vietą, atlikti išmatavimus pagal ant kelio likusias autotransporto priemonių paliktas žymes, ir tik tada atlikti kompiuterinį eismo įvykio modeliavimą. Pakartotinės teismo ekspertizės išvados 2 punkte nurodyta, jog automobiliai VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galėjo susidurti ir sustoti vairuotojų nubraižytoje schemoje pavaizduotose padėtyse, kai 50 km/h greičiu važiuojantis automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovintį automobilį Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš esmės teismo ekspertai nepaneigė eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų nurodytų aplinkybių dėl eismo įvykio, tam tikras neatitikimas jų parodymuose draudikui dėl greičių ar išmatavimų, negali būti vertinamas kaip nesąžiningumas, siekiant apgauti draudiką.

23. Nagrinėjamoje byloje tiek pakartotinės teismo paskirtos ekspertizės akte pateikta išvada dėl eismo įvykio mechanizmo ir jo priežasčių, tiek eismo įvykio deklaracijoje nurodytos eismo įvykio aplinkybės iš esmės sutampa. Nesutampa tik eksperto nustatytas ir ieškovo bei trečiojo asmens nurodytas trečiojo asmens vairuotos transporto priemonės greitis susidūrimo metu. Transporto priemonės greitis eismo įvykio dalyvių buvo nurodytas tik apytiksliai, jų subjektyviu vertinimu, nežinant tikslių duomenų, o nurodant tik savo įspūdžius, išgąsčiui trukdant užfiksuoti tikslius eismo įvykio, tarp jų ir greičio, duomenis. Nurodoma aplinkybė dėl trečiojo asmens vairuojamos transporto priemonės greičio nepaneigia paties eismo įvykio ir (ar) jo padarinių. Pakartotinės ekspertizės metu nebuvo nustatyta, kad ieškovo transporto priemonės sugadinimai nesutampa su trečiojo asmens transporto priemonės sugadinimais, kad minėti sugadinimai buvo padaryti kitomis aplinkybėmis, įvažiuojant į kitokias kliūtis. Be to, eismo įvykio imitavimo aplinkybių taip pat nenustatyta ir ikiteisminio tyrimo metu. Dėl šios priežasties teismas sprendė, kad eismo įvykio dalyviai, nurodydami trečiojo asmens vairuojamos transporto priemonės greitį eismo įvykio metu, klydo, bet šis suklydimas nepaneigia draudžiamojo įvykio fakto.

24. Teismas sprendė, kad eismo įvykis pripažintas draudžiamuoju. Nurodė, kad automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nepataisomai sugadintas. Teismas, įvertinęs įrodymus, sprendė, kad byloje surinktų duomenų pakanka konstatuoti, jog ieškovui priklausęs automobilis buvo apgadintas ieškovo nurodytomis aplinkybėmis ir atsakovė neįrodė faktinių aplinkybių, atleidžiančių ją nuo pareigos išmokėti draudimo išmoką. Esant šioms aplinkybėms, ieškinį pripažino pagrįstu, ieškovui iš atsakovės priteisė 5 465 Eur (8 920 Eur – 3 455 Eur) draudimo išmokos, 80 Eur už transporto priemonės transportavimą iš įvykio vietos (pagal pateiktą apmokėjimo kvitą).

25. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022 m. gegužės 3 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovės 1 106,01 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens K. J. naudai. Nurodė, kad priėmus teismo sprendimą liko neišspręstas trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų klausimas. Tretysis asmuo patyrė 774,40 Eur ekspertizės eismo įvykio mechanizmui ir priežastims nustatyti išlaidų, kurias teismas pripažino bylinėjimosi išlaidomis, 141 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ir 300 Eur advokato pagalbai apmokėti. Teismas įvertinęs tai, kad trečiojo asmens procesinis elgesys buvo tinkamas bei sąžiningas ir trečiojo asmens prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.2 ir 8.11 punktuose nustatyto maksimalaus užmokesčio advokatui už ieškinio paruošimą dydžio, atsižvelgęs į tai, kad ieškovo ieškinys buvo patenkintas 91 proc., todėl iš atsakovės priteisė 1 106,01 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens naudai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

26. Apeliaciniu skundu atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 28 d. sprendimą ir ieškinį atmesti pilna apimtimi.

27. Apeliantė nurodo, kad pakartotinės ekspertizės aktas patvirtino draudiko nuo pat pradžių įrodinėtas aplinkybes, kad eismo įvykis įvyko kitomis, nei nurodė vairuotojai aplinkybėmis ir nėra aišku kieno neteisėti veiksmai sąlygojo eismo įvykį: ar į sankryžą įvažiavusio ir jame stovėjusio atsakovės draudėjo, ar gerokai mažesniu nei leistina greičiu, su jau iki tol apgadintu automobiliu, važiavusio, tačiau pamačius sankryžoje automobilio dydžio kliūtį nestabdžiusio ar kitaip nebandžiusio išvengti susidūrimo, ieškovo.

28. Mano, kad įvykis įvyko ne vairuotojų nurodytomis natūraliai susiklosčiusiomis aplinkybėmis, todėl apeliantė pagrįstai ginčo eismo įvykį pripažino nedraudžiamuoju TPVCAPDĮ prasme.

29. Nurodė, jog eismo įvykio šalys neteisingai nurodė savo greičius bei įvykio aplinkybes. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad realiai įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis: kelyje, kuriame leidžiamas 90 km/h greitis, ieškovas, važiuodamas apie 50 km/h greičiu, jau iki tol apgadintu automobiliu, atsitrenkė į sankryžoje stovintį trečiojo suinteresuoto asmens automobilį. Todėl nėra aišku kieno neteisėti veiksmai lėmė eismo įvykį – atsakovo draudėjo, kaip nustatyta stovėjusio sankryžoje (nors tiek jis pats, tiek ieškovas sakė, kad jis judėjo, „iššoko į kelią)“, ar ieškovo, kuris, nors ir važiuodamas gerokai mažesniu nei leistina greičiu, su jau iki tol apgadintu automobiliu (vėliau tvirtindamas priešingas aplinkybes, kad automobilis iki įvykio nebuvo sugadintas) neva nepamatė, nespėjo sustabdyti, išvengti didelės (lengvojo automobilio dydžio) kliūties ir į jį atsitrenkė. Kelių eismo taisyklės numato, kad „Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.“ (128 p.).

30. Taigi, nesant aišku kieno neteisėti veiksmai lėmė įvykį, nėra ir priežastinio ryšio kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, o tokiu atveju, minėta, draudikas turi pareigą atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, draudimo išmokos išmokėjimas, kai nėra nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos prieštarauja CK bei TPVCAPDĮ

31. Ieškovas, draudikui ir teismui pateikė neteisingus duomenis ne tik apie automobilių greičius susidūrimo metu, bet ir apie jo automobiliui neva ginčo eismo įvykio metu padarytą žalą ir jos mąstą. Ieškovas tiek žalos administravimo metu, tiek teismui duotuose paaiškinimuose nurodė, kad iki ginčo eismo įvykio jo automobilis nebuvo sugadintas. Tačiau LTEC ekspertai priėjo išvadą, kad ieškovo automobilis buvo apgadintas jau iki ginčo eismo įvykio. Teismas šią išvadą priėmė kaip įrodytą byloje ir būtent pagal tai skaičiavo ir priteistiną draudimo išmokos sumą. Vadinasi, šioje byloje nustatyta, kad iIeškovo automobilis, priešingai nei ieškovas teigė, buvo apgadintas jau iki įvykio. Ieškovas teikė klaidingą informacija apie neva ginčo įvykio metu patirtą žalą ir jo mastą. Akivaizdu, jog automobilio savininkas, tiek kaip rūpestingas šeimininkas, tiek kaip didesnio pavojaus šaltinio savininkas, žinojo (turėjo žinoti) savo transporto priemonės būklę iki eismo įvykio.

Žemesnės instancijos teismas

32. Teismo cituotoje LAT nutartyje nurodyta, kad vairuotojai gali sąžiningai klysti dėl transporto priemonių greičio. Tačiau, šiuo atveju draudikas siekė įrodyti ir įrodė, ne kad automobiliai kitokiais greičiais nei teigia vairuotojai, o kad vienas jų stovėjo, o kitas smūgiavo į stovintį automobilį. Teismų praktika numato, kad vairuotojai privalo atskirti stovėjimo ir važiavimo būsenas. Šiuo atveju abu vairuotojai dėl jos „klydo“. Apeliantės nuomone, teismas šią aplinkybę turėjo atitinkamai įvertinti, pagal nurodytą teismų praktiką. Tačiau to nepadarė ir savo pozicijos dėl to nenurodė, nepateikė argumentų, kodėl draudiko nurodyta teismų praktika šiuo atveju netaikoma.

33. Teismas nepateikė jokių argumentų dėl atsakovės viso bylos nagrinėjimo metu akcentuotų kitų aspektų, kurie, manytina, ypač reikšmingi šioje byloje, vertinant įrodymų visumą, vadovaujantis tikimybių pusiausvyros, didesnio tikėtinumo principais: 1) vairuotojų deklaruoti jų važiavimo greičiai pakankamai dideli – vienas automobilis 70-80 (ar net ir 50), kitas – 20 (ar 0-5). Tačiau nei vienas vairuotojas nepatyrė jokių sužalojimų, į gydytojus nesikreipė. Kaip atsakydamas į paties teismo klausimą ar po susidūrimo susižalojo, juto kokius nors skausmus, nurodė ieškovas, nei įvykio metu, nei po jo, jokių skausmų nepajuto, jo „tvirtas kaklas“; 2) ieškovas nurodė, kad artėdamas prie sankryžos matė trečiojo asmens automobilį, matė, jog jis stabdo, būtent dėl tos priežasties nesitikėjo, kad jis įšoks į kelią. Trečiasis asmuo, įvažiuodamas į pagrindinį kelią, turėjo pakankamai gerą matomumą. Ieškovas, atvykdamas pagrindiniu keliu jį puikiai galėjo matyti. Tuo tarpu teisme atsirado nauji argumentai apie tai, kad vairuotojais vienas kito nematė, užstojo kalniukas ir pan. Galiausiai, teigiama, kad matomumą ribojo žolės ir krūmynai, nors byloje esančios eismo įvykio vietos nuotraukos, tiek iškart po eismo įvykio, tiek vėliau. tai akivaizdžiai neigia; 3) trečiojo asmens automobilyje po smūgio net oro pagalvės neišsiskleidė, kas irgi leidžia įtarti, kad buvo stovintis automobilis, gal net išjungtu varikliu; 4) posėdžio metu tiek ieškovui, tiek trečiajam asmeniui buvo sunku papasakoti, prisiminti eismo įvykio detales, niekuo nepagrįstą policijos kvietimą, nors kelių eismo taisyklės, tais atvejais, kai žmonės nenukenčia to nereikalauja (tačiau tai įprasta praktika suklastotų įvykiu atveju, norit pagrįsti įvykio buvimą); 5) ieškovo automobilis jo registruotas mažiau nei trys savaitės iki įvykio ir vėliau parduotas po 1,5 mėn.

Šalies argumentai

34. Nesutinka su teismo išvadomis, kad draudikas trečiajam asmeniui nereiškia jokių pretenzijų. Neaišku kuo remiantis teismas padarė tokias išvadas. Priešingai, apeliantė yra pateikusi ieškinį trečiajam asmeniui K. J. dėl nepagrįstai išmokėtos draudimo išmokos už 2017 m. liepos 21 d. eismo įvykį susigrąžinimo.

35. Draudikas bylos nagrinėjimo metu ne kartą akcentavo, kad KET, tais atvejais, kai eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Poreikio kviesti policiją tokiais atvejais nėra. Be to, kreipdamasis į draudiką, ieškovas nurodė priešingą informaciją, kad apie įvykį policijai nepranešta. Todėl visiškai nepagrįsta teismo išvada, kad vairuotojai elgėsi rūpestingai ir pranešė policijai apie eismo įvykį.

36. Pažymi, jog draudikas objektyviai negali būti kaltinamas dėl vairuotojų pateiktų nuotraukų kokybės, jų (ne)atitikimo kriminalistinės fotografijos taisyklėms.

37. Byloje surinkti įrodymai suponuoja vienareikšmišką išvadą, jog 2017 m. liepos 21 d. eismo įvykis negali būti pripažintas draudžiamuoju TPVCAPDĮ prasme. Atitinkamai draudikas turėjo pareigą draudimo išmokos nemokėti. Eismo įvykio metu vienas iš vairuotojų stovėjo sankryžoje sudarydamas kliūtį, o kitas, nepaisant to, nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas išvengti kliūties, ją apvažiuoti, į ją smūgiavo, suponuoja išvadą, kad siekiant teisingumo šioje byloje ieškinys turi būti pilnai atmestas, o ne tenkinamas dalinai.

38. Viso bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, po to, kai byla apeliacinės instancijos teismo buvo grąžinta nagrinėti iš naujo, teismas atsakovo atstovams leido aiškiai suprasti, koks sprendimas bus priimtas. Draudiko atstovai buvo nuolat raginimai „susitaikyti“ su ieškovu pripažįstant ieškinį. Draudiko atstovei nurodžius, jog pagrindo taikytis nemato, pažymėjus, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pirmą kartą ieškinys jau buvo atmestas, o apeliacinė instanciją bylą į pirmą instanciją grąžino dėl byloje likusių prieštaravimų, kuri, jau yra pašalinti procesinėmis priemonėmis. Teismas nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo teisėjos Laimutės Sankauskaitės, kuri buvo pirmininkė ir pranešėja bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, nutartis grąžinanti bylą į pirmą instanciją, reiškia, jog byla buvo išnagrinėta netinkamai, ir šiuo atveju teismas turi priimti priešingą sprendimą, t. y. ieškinį patenkinti. Žinodamas tokį išankstinį teismo vertinimą, draudikas nors ir įgyvendamas savo teisę į gynybą, galimybę bylą „laimėti“ vertino itin rezervuotai. Bylos nagrinėjamas vyko tik formaliai suteikiant teisę pasisakyti, tačiau argumentų realiai nevertinant.

Žemesnės instancijos teismas

39. Lūkestis, kad šioje byloje bus įvykdytas teisingumas, galutinai žlugo, kai paskutinio teismo posėdžio metu, ieškovo advokatei baigus baigiamąją kalbą, savo baigiamąją kalbą pradėjus sakyti draudiko atstovei, teismas perdavė popierinį raštelį ieškovo advokatei, o ši, paėmusi kitą lapą, jį perlenkusi atsakovo atstovės baigiamosios kalbos metu, kažką ant jo užrašė ir perdavė atgal teismui (2022-03-08 teismo posėdžio garso įraše (II dalis), įrašo laikas nuo 35:00 girdėti draudiko atstovės nustebimo sąlygotas pasikeitęs kalbėjimo greitis ir lenkiamo popieriaus lapo garsas).

40. Kartu pastebėtina ir tai, kad, po to, kai dėl nesusikalbėjimo su teismo darbuotoja, kuri patvirtino, jog posėdis vyks nuotoliniu būdu ir tokiu būdu gali jungtis ir draudiko atstovai, draudiko atstovai prie posėdžio buvo prisijungę nuotoliniu būdu, draudiko atstovams buvo keletą kartų akcentuojama, kad šiame teisme nuotoliniai posėdžiai nevykdomi, draudiko atstovai turi atvykti į teismo rūmus posėdžiuose dalyvauti gyvai, nors vienas iš tokių „gyvų“ posėdžių truko vos keletą minučių, nes susirinkus teismo salėje paaiškėjo, kad „pamirštas“ išsiųsti prisijungimas LTEC ekspertui (2021-09-21 teismo posėdis).

41. Kitas posėdis vėlgi vyko tik keliolika/keliasdešimt minučių, nes jau antrą kartą buvo atidėtas teismui įpareigojus ieškovą patikslinti ieškinį, nors ieškovas nurodė neketinantis to daryti, atsakovė nurodė, kad nesutinka apskritai, kad įvykis draudžiamasis ir tai nei karto nebuvo padaryta (2021-11-15 ir 2022-01-19 teismo posėdžių garso įrašai ir protokolai (2021-11-15 garso įrašo laikas nuo 24.40-26.45; 2022-01-19 posėdžio įrašo laikas nuo 01.45 iki 02.35; nuo 18:24 iki 19:19).

42. Mano, jog toks teismo elgesys vienareikšmiškai paneigė teisėjo nešališkumo prezumpciją, neabejotinai vertintinas kaip sukeliantis objektyvias abejones dėl teismo nešališkumo bet kuriam objektyviam stebėtojui, draudiko įvardinti proceso trūkumai turėtų būti vertinami kaip objektyviai nepateisinami.

Šalies argumentai

43. Apeliaciniu skundu atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 3 d. papilomą teismo sprendimą ir trečiojo asmens reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti pilna apimtimi; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad trečiojo asmens išlaidos už V. M. išvadą negalėjo būti priteistos, nes: 1) ši ekspertizės išvada pateikta nesavalaikiai ir nederinus su kitomis bylos šalimis (tik kartu su apeliaciniu skundu, ne bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme); 2) nei bylos šalys bylos nagrinėjimo metu, nei pats teismas priimdamas sprendimą šia išvada nesirėmė ir jos nevertino; 3) apeliantė pateikė eilę argumentų dėl ko tiek ekspertizę atlikusio eksperto kandidatūra, tiek pati ekspertizės išvada jam kelia pagrįstų abejonių ekspertizės objektyvumu ir patikimumu (tiek 2021-09-21 rašytiniuose paaiškinimuose, tiek baigiamųjų kalbų metu). Teismas dėl šių argumentų visiškai nepasisakė.

Atsiliepimas

44. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog sutinka su teismo nustatytomis aplinkybėmis. Mano, kad iš pradžių eismo įvykį atsakovė pripažinusi draudžiamuoju ir vienam iš eismo įvykio dalyvių išmokėjusi 1 635 Eur draudimo išmoką, tik po pateiktos vertinimo ataskaitos, pagal kurią ieškovui M. B. turėjo pareigą išmokėti ženkliai didesnę sumą – 6 010 Eur, atsakovės darbuotojas surašė „ekspertinę išvadą“ kuria remiantis atsakovė atsisakė ieškovui M. B. išmokėti draudimo išmoką, motyvuodama, kad įvykio nepripažįsta draudžiamuoju, todėl jau vien įvertinus kada ir kokiomis aplinkybėmis atsakovės darbuotojas M. S. surašė „ekspertinę išvadą“ šią išvadą darė nepatikima, išvada buvo surašyta vieninteliu tikslu - išvengti prisiimtos pareigos atlyginti žalą, todėl nustatinėjant įvykio aplinkybes nėra pagrindo remti nei šia ekspertine išvada nei Lietuvos teismo ekspertizių centro parengti Ekspertizės aktu Nr. 11-1804 (18), kurio išvados padarytos iš dalies remiantis M. S. „ekspertine pažyma“.

45. Nurodo, kad su sprendimu ir jame dėstomais argumentais sutinka tik iš dalies, o būtent nesutinka su sprendime konstatuota išvada, kad jam priklausanti transporto priemonė „VW Passat“ iki šio eismo įvykio buvo apgadinta. Ieškovas viso proceso metu nuosekliai teigė, kad iki 2017 m. liepos 21 d. įvykusio eismo įvykio, automobilis buvo neapgadintas, visi transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyti „VW Passat sugadinimai buvo padaryti šio eismo įvykio metu. Vertinant pakartotinės ekspertizės išvadas, atkreiptinas dėmesys, jog ekspertizės akte nurodyta, kad tik tikėtina, jog „VW Passat“ buvo apgadintas iki šio eismo įvykio. Be to, teismo posėdžio metu apklaustas specialistas M. L. patvirtino, kad apžiūrėjęs automobilį, nenustatė, kad jis iki įvykio buvo apgadintas. Mano, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog automobilis „VW Passat “ iki šio eismo įvykio nebuvo apgadintas.

46. Ieškovas ir trečiasis asmuo parodymus apie įvykio aplinkybes davė ne vieną kartą (nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme ir atliekant ikiteisminį tyrimą buvo apklausti tyrimą atlikusių pareigūnų), lyginant jų parodymus matyti, jog jie yra nuoseklūs ir esminėse detalėse sutampa, šiuos jų parodymus patvirtina byloje pateiktos eismo įvykio foto nuotraukos bei sutampa su Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-839 (18) nustatytomis aplinkybėmis.

47. Abu vairuotojai teigė, kad prieš susidūrimą stabdė (K. J. nurodė, jog nežino, ar susidūrimo metu stovėjo ar dar judėjo), pakartotinės ekspertizės akte nustatytos aplinkybės jog „automobilis „VW Passat“ važiuojantis, tikėtina, 50 km/h greičiu atsitrenkė į, tikėtina, stovėjusį automobilį „Renault Megane“ atitinka vairuotojų nurodytas įvykio aplinkybes, kad M. B. važiuodamas apie 70 km/h greičiu, pamatęs iš šalutinio kelio išvažiuojantį automobilį - stabdė, todėl jo greitis susidūrimo metu sumažėjo galimai iki 50 km/h, o kadangi K. J. judėjo nedideliu greičiu - susidūrimo metu jo automobilis galėjo būti visiškai sustojęs arba judėjo nedideliu - kelių kilometrų per valandą, greičiu.

48. Šiuo atveju apeliacinio skundo argumentų, kad M. B. važiavo daug mažesniu nei leistinas - 50 km/h ir atsitrenkė į aiškiai pastebimą, todėl iš anksto numatomą kliūtį — K. J. vairuojamą automobilį, nepatvirtina jokie bylos įrodymai.

49. Kitos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės yra tik atsakovės daromos prielaidos, kurios nepagrįstos bylos duomenimis. Atsakovui kelia abejonių eismo įvykio aplinkybės, nes jame dalyvavę asmenys nepatyrė sužalojimų, tačiau ne kiekvieno eismo įvykio metu transporto priemonėse buvę asmenys patiria sužalojimus, šiuo atveju K. J. nurodė, kad jam po įvykio maudė sprandą, bet į medikus jis nesikreipė.

Žemesnės instancijos teismas

50. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai eismo įvykį pripažino draudžiamuoju ir teisingai nustatė, jog byloje nesant objektyvių duomenų apie ieškovo didelį neatsargumą, sprendė, kad būtent trečiojo asmens K. J. veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą ir pagrįstai nurodė, jog atsakovas AB Lietuvos draudimas neįrodė aplinkybių, atleidžiančių draudiką nuo pareigos išmokėti draudimo išmoką.

51. Apeliaciniame skunde išsakyti argumentai dėl teismo šališkumo, neparemti byloje esančiais įrodymais, vien ta aplinkybė, kad teismas skatino šalis ginčą išspręsti taikiai, ar posėdžius organizavo ne nuotoliniu būdu, o įpareigojo atsakovės atstovą atvykti į teismą, negali būti vertinama kaip teismo šališkumas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

52. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

53. Byloje kilo ginčas dėl 2017 m. liepos 21 d. eismo įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo išmokos už jį mokėjimo pagrįstumo.

54. Apeliantė teigia, kad pakartotinės ekspertizės aktas patvirtino draudiko nuo pat pradžių įrodinėtas aplinkybes, kad eismo įvykis įvyko kitomis, nei nurodė vairuotojai aplinkybėmis ir nėra aišku kieno neteisėti veiksmai sąlygojo eismo įvykį: ar į sankryžą įvažiavusio ir jame stovėjusio atsakovo draudėjo, ar gerokai mažesniu nei leistina greičiu, su jau iki tol apgadintu automobiliu, važiavusio, tačiau pamačius sankryžoje automobilio dydžio kliūtį nestabdžiusio ar kitaip nebandžiusio išvengti susidūrimo, ieškovo. Apeliantės nuomone, teismas, rėmėsi pakartotinės ekspertizės aktu, kaip įrodymu, jog, priešingai nei teigia ieškovas, jo automobilis jau iki įvykio buvo apgadintas ir to apgadinimo apimtyje mažino ieškovui priteistiną draudimo išmoką, tačiau, apeliantės nuomone, nustačius, kad ieškovo automobilis iki eismo įvykio buvo apgadintas ir, kad kaip teigia apeliantė - eismo įvykio metu vienas iš vairuotojų stovėjo sankryžoje sudalydamas kliūtį, o kitas, nepaisant to, nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas išvengti kliūties, ją apvažiuoti, į ją smūgiavo, suponuoja išvadą, kad siekiant teisingumo šioje byloje ieškinys turi būti pilnai atmestas, o ne tenkinamas dalinai. Taip pat mano, kad teismo elgesys proceso metu vienareikšmiškai paneigė teisėjo nešališkumo prezumpciją.

55. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliantės argumentais ir atmeta juos kaip nepagrįstus.

56. Draudžiamasis įvykis – tai juridinis faktas, kuriam įvykus draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme draudžiamasis eismo įvykis apibrėžiamas kaip eismo įvykis, kuriam įvykus pagal šį įstatymą turi būti išmokama išmoka (2 straipsnio 3 dalis; įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 29 d.). Draudimo apsauga – tai draudiko įsipareigojimas sumokėti draudimo išmoką, įvykus draudžiamajam įvykiui – atsitikimui, nustatytam draudimo sutartyje (CK 6.987 straipsnis). Draudiko prievolė mokėti draudimo išmoką kyla ne dėl bet kurio įvykio, o tik dėl tokio, dėl kurio kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalis, 3 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 1 dalis).

57. Pagal įvykio metų galiojusio Draudimo įstatymo 98 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas, draudikas neturi teisės sumokėti draudimo išmokos, neįsitikinęs draudžiamojo įvykio buvimu. Draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Atsisakydamas mokėti draudimo išmoką ar ją sumažindamas, draudikas privalo pateikti draudėjui, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui išsamų ir motyvuotą rašytinį paaiškinimą apie tokio sprendimo priežastis (98 straipsnio 8 dalis). TPVCAPDĮ 19 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas, per kurį atsakingas draudikas turi pateikti motyvuotą siūlymą dėl išmokos mokėjimo arba pagrįstą atsakymą ir įrodymus, atleidžiančius nuo išmokos išmokėjimo arba suteikiančius teisę sumažinti išmoką, o 5 dalyje įtvirtinta, kad išmoka mokama, kai yra nustatytas draudžiamojo įvykio faktas ir žalos dydis. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 17 punkte draudžiamojo įvykio fakto egzistavimas taip pat įvardijamas kaip viena iš būtinųjų sąlygų, įgyvendinant nukentėjusio trečiojo asmens reikalavimo teisę atlyginti žalą į atsakingą draudiką. Pagal šių taisyklių 38 punktą atsakingas draudikas priima sprendimą dėl draudimo išmokos mokėjimo, atsižvelgdamas, į dokumentus ir informaciją, įrodančius draudžiamojo įvykio faktą. Jeigu priimant sprendimą dėl draudimo išmokos mokėjimo negauta kompetentingų teisėsaugos ar teisėtvarkos institucijų surašytų dokumentų apie eismo įvykio aplinkybes ir eismo įvykio dalyvių atsakomybę, kadangi eismo įvykio dalyviai nepranešė apie eismo įvykį policijai (Kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais), atsakingas draudikas, spręsdamas draudimo išmokos mokėjimo klausimą ir nustatydamas atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą vairuotoją, vadovaujasi eismo įvykio deklaracijoje nurodyta ir eismo įvykio dalyvių parašais patvirtinta informacija ir nubraižyta schema. Taisyklių 47 punkte nustatyta, kad draudimo išmoka mokama, kai nustatomas atsakingas dėl žalos padarymo asmuo (nesant TPVCAPDĮ nurodytų išimčių), draudžiamojo įvykio faktas, aplinkybės ir žalos dydis. Taigi draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką pagal teisinį reglamentavimą ir draudimo sutartį atsiradimas siejamas su draudžiamojo įvykio fakto nustatymu.

58. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teisę visiškai ar iš dalies nemokėti draudimo išmokos draudikas turi nedraudžiamojo įvykio atveju, draudžiamajam įvykiui įvykus dėl įstatyme nurodytos draudėjo kaltės formos, draudėjui pažeidus draudimo sutarties sąlygas, kitais įstatyme nustatytais atvejais. Jeigu draudėjas teigia, kad įvyko draudžiamasis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai jis privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias nuo draudimo išmokos sumokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).

59. Civilinis procesas grindžiamas rungtyniškumo principu, kuris reiškia, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Todėl, vadovaujantis minėta kasacinio teismo praktika ir CPK 178 straipsnio nuostatomis, įvykus draudžiamajam įvykiui ir atsakovei (draudikui) su tokiu faktu nesutinkant, būtent ji privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias nuo draudimo išmokos sumokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką.

60. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. liepos 21 d. kelio Piniava – Paliūniškis, Panevėžio r. sankryžoje įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė ieškovo M. B. vairuojamas automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir trečiojo asmens K. J. vairuojamas Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Po eismo įvykio užpildyta jo deklaracija. Duomenų apie tai, kad eismo įvykį tyrė policijos pareigūnai, byloje nėra.

61. 2017 m. liepos 25 d. ieškovas kreipėsi į atsakovę, nurodydamas įvykio aplinkybes ir prašydamas išmokėti draudimo išmoką. Pagal 2017 m. rugpjūčio 3 d. turto vertintojo M. L. ieškovo prašymu atlikto transporto priemonės VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitą Nr. 17-07-007 nustatytas skirtumas tarp transporto priemonės rinkos vertės prieš apgadinimą (9810,00 Eur) ir apgadintos transporto priemonės likutinės vertės (3800 Eur) – 6010 Eur. Atsakovės žalų vertintojo nustatyta šios transporto priemonės likutinė vertė – 3676 Eur. Atsakovė atsisakė mokėti draudimo išmoką, nurodydama, kad autoįvykis įvyko ne vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis.

62. Pirmosios instancijos teismas be procesinių bylos dalyvaujančių asmenų dokumentų ir eismo įvykio dalyvių – ieškovo ir trečiojo asmens K. J. paaiškinimų, taip pat rėmėsi ir byloje esančiomis specialių žinių turinčių asmenų išvadomis, t.y. 2017-10-02 AB „Lietuvos draudimas“ ekspertinė pažyma Nr. 1875609 (toliau – ir Ekspertinė pažyma) (I t. b. l. 70-75), 2018-05-30 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-839(18) (toliau – ir Specialisto išvada) ir 2019-01-18 LTEC ekspertizės aktas Nr. 11-1804(18) (toliau – ir Ekspertizės aktas) (II t., b. l. 17-23). LTEC pakartotinės autotechninės- trasologinės ekspertizės aktas Nr. 11-2762(20),11-798(21) (toliau – ir Pakartotinės ekspertizės aktas) (III t., b. l. 15-24).

63. Ekspertinėje pažymoje prieita išvada, jog eismo įvykis įvyko ne eismo įvykio dalyvių nurodytomis natūraliai susiklosčiusiomis, eismo įvykio aplinkybėmis, t. y. automobiliai Renault ((duomenys neskelbtini)) ir VW Passat ((duomenys neskelbtini)), buvo sugadinti kitomis aplinkybėmis

64. Specialisto išvadoje nurodoma, jog (1) Tikėtina, kad automobiliai buvo sugadinti jų susidūrimo metu. Neaišku ar visa apimtimi; (2) Tikėtina, kad sugadinti esant smailiam kampui. Taigi, specialisto išvadą rengę specialistai, pagal jiems pateiktą medžiagą negalėjo nustatyti ir nenustatė, kokios buvo eismo įvykio (jei jis išvis buvo) aplinkybės – kaip judėjo automobiliai (trajektorija, greitis, galimybė išvengti).

65. Ekspertizės akte nurodyta, kad automobilių „Renault Megane“ ir „VW Passat“ sugadinimai buvo padaryti ne jų susidūrimo metu kelio Paliūniškis – Piniava sankryžoje su šalutiniu keliu 2017 m. liepos 21 d. deklaruoto eismo įvykio metu.

66. Pakartotinėje ekspertizėje nurodyta, kad prieš 2017-07-21 deklaruojamą eismo įvykį apgadintas automobilis „VW Passat“ (iki šio autoįvykio tikėtina jo variklio dangtis galėjo būti deformuotas, o žemiau jo priekinės briaunos buvo ertmė) kelio Piniava – Paliūniškis, Panevėžio r. sankryžoje atsitrenkė į automobilį „Renault Megane“. Automobilis „VW Passat“ priekiniu dešiniu kampu, kuris tikėtina buvo apgadintas, trenkėsi į, tikėtina, stovinčio automobilio „Renault Megane“ priekinės dalies dešinę pusę, kai tarp transporto priemonių išilginių ašių buvo didelis bukas kampas atviras link jų galinių dalių. Po smūgio automobilis „Renault Megane“ buvo atblokštas atgal, pasisuko pagal laikrodžio rodyklę ir po to sustojo šalutiniame kelyje. Automobilis „VW Passat“ smūgio metu nežymiai pakeitė važiavimo kryptį bei pavažiavęs į priekį buvo sustabdytas. Tikėtina, kad susidūrimo metu automobilis „Renault Megane“ stovėjo.

67. Pažymėtina, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone(CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis).

68. Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų.

69. Apeliantė teigia, kad pakartotinės ekspertizės aktas patvirtino draudiko nuo pat pradžių įrodinėtas aplinkybes, kad eismo įvykis įvyko kitomis, nei nurodė vairuotojai aplinkybėmis ir nėra aišku kieno neteisėti veiksmai sąlygojo eismo įvykį: ar į sankryžą įvažiavusio ir jame stovėjusio atsakovės draudėjo, ar gerokai mažesniu nei leistina greičiu, su jau iki tol apgadintu automobiliu, važiavusio, tačiau pamačius sankryžoje automobilio dydžio kliūtį nestabdžiusio ar kitaip nebandžiusio išvengti susidūrimo, ieškovo.

70. Pakartotinės ekspertizės dėstomojoje dalyje nurodyta, kad ekspertizės akte aprašytas eismo įvykio mechanizmas įmanomas tuo atveju, jei automobilio „VW Passat“ priekinė dalis pažemėja, dėl jo stabdymo. Taip pat nurodoma, kad atkurtos transporto priemonių padėtys yra orientacinės, o pateiktose nuotraukose nematyti pėdsakų nusakančių jų susidūrimo vietą bei jų judėjimo rėžimą iki eismo įvykio kilimo, todėl ekspertai negali nustatyti kokiu greičiu iki susidūrimo važiavo automobilis „VW Passat“. Nesant objektyvių duomenų apie automobilio „Renault Megane“ važiavimo rėžimą iki susidūrimo vietos bei jo laiką sudarant kliūtį, negalima nustatyti ar automobilio „VW Passat“ vairuotojas (stabdydamas) turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo.

71. Teismo posėdžio metu apklaustas pakartotinę ekspertizę atlikęs ekspertas H. V. patikslino, kad ekspertizės akte nurodyto eismo įvykio mechanizmas, kad „automobilis „VW Passat“ važiuojantis, tikėtina, 50 km/h greičiu atsitrenkė į tikėtina, stovėjusį automobilį „Renault Megane“, reiškia automobilių greičius betarpiškai susidūrimo metu. Taip pat ekspertas paaiškino, kad „stovėjo“ reiškia, jog buvo sustojęs arba judėjo labai nedideliu (kelių kilometrų) greičiu. Taigi, iš eksperto paaiškinimų bei iš pačios pakartotinės ekspertizės matyti, kad tiksliai ir neabejotinai nustatyti kokiu greičiu „VW Passat“ ir „Renault Megane“ važiavo iki susidūrimo - nėra galimybės.

72. Iš byloje esančių tiek ieškovo, tiek trečiojo asmens paaiškinimų matyti, kad prieš susidūrimą ieškovas važiavo 70 km/h greičiu, o trečiasis asmuo nežinojo ar susidūrimo metu stovėjo ar dar judėjo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nutarties 70, 71 punktuose išdėstytas aplinkybes sprendžia, kad labiau tikėtina, kad ieškovas važiuodamas apie 70 km/h greičiu, pamatęs iš šalutinio kelio išvažiuojantį automobilį - stabdė, todėl jo greitis susidūrimo metu sumažėjo galimai iki 50 km/h, o kadangi trečiasis asmuo K. J. judėjo nedideliu greičiu - susidūrimo metu jo automobilis galėjo būti visiškai sustojęs arba judėjo nedideliu - kelių kilometrų per valandą, greičiu. Todėl, kolegijos vertinimu, apeliantės argumentai, jog ieškovas važiavo daug mažesniu nei leistinas - 50 km/h ir atsitrenkė į aiškiai pastebimą, iš anksto numatomą kliūtį — K. J. vairuojamą automobilį, nepagrįsti. Priešingai, kaip jau minėta pakartotinės ekspertizės metu nustačius, kad „VW Passat“ greitis susidūrimo metu buvo 50 km/h ir automobilis turėjo būti stabdomas (kad automobilis pažemėtų - stabdymas turi būti efektyvus), akivaizdu, kad automobilis negalėjo ir iki stabdymo judėti 50 km/h greičiu, kaip teigia apeliantė. Todėl, kolegijos vertinimu, nėra pagrindo daryti išvados, jog eismo įvykio dalyvių nurodytas automobilių judėjimo režimas ir greitis iš esmės skyrėsi nuo specialistų nustatytų.

73. Aplinkybė, jog pakartotinė teismo ekspertizė tikėtinai nustatė, kad ieškovo transporto priemonės, variklio dangtis dalinai galėjo būti apgadintas iki įvykio, įvertinus tai, jog eismo įvykio metu jis irgi buvo apgadintas, kolegijos vertinimu, neturi esminės reikšmės, sprendžiant dėl to, ar eismo įvykis įvyko dalyvių nurodytomis aplinkybėmis, ir ar pagrįsta mokėti draudimo išmoką dėl įvykio.

74. Apeliantė nurodo, jog nurodytos eismo įvykio aplinkybės kelia abejonių, nes jame dalyvavę asmenys nepatyrė sužalojimų. Tačiau, akivaizdu, kad ne kiekvieno eismo įvykio metu transporto priemonėse buvę asmenys patiria sužalojimus. Be to, bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo nurodė, kad jam po įvykio maudė sprandą. Kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, kad vairuotojai nepatyrė sunkių traumų bei nesikreipė į medikus, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad eismo įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis, negu nurodo dalyviai.

75. Nors apeliantė ir kelia abejonių dėl kelio matomumo/nematomumo, tačiau teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad kelyje kalniukas yra, tik jis kiek toliau ne prieš pat sankryžą, už kokių 30 metrų. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje pateiktos fotonuotraukos. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų taip pat matyti, kad prie sankryžos auga krūmai (1 t., b. l. 189). T.y. pripažįstama, kad matomumas nurodytoje vietoje ribotas.

76. Nesutiktina su apeliantės argumentais, jog ieškovo ir trečiojo asmens nesąžiningumą įrodo policijos kvietimas. Kolegijos vertinimu, priešingai – toks elgesys įrodo jų sąžiningumą. Bylos duomenimis nustatyta, jog pagalbos telefonu 112 skambino ir apie eismo įvykį pranešė trečiasis asmuo K. J., kuris pirmą kartą buvo apdraudęs jam priklausančią transporto priemonę savanorišku (KASKO) draudimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, tikėtina, jog trečiasis asmuo, nežinodamas kaip elgtis, paskambino pagalbos telefonu ir pranešė apie eismo įvykį. Ta aplinkybė, jog kelių eismo taisyklės nereikalauja policijos kvietimo nesant sužalotų asmenų, nesudaro pagrindo daryti išvadą apie ieškovo ir trečiojo asmens nesąžiningumą, pranešant apie eismo įvykį pagalbos telefonu. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias aplinkybes vertino kaip šalių siekį elgtis sąžiningai, nemėginant nuslėpti svarbių, reikšmingų įvykio ištyrimui aplinkybių. Be to, kaip nurodė ieškovas ir trečiasis asmuo, atvykę pareigūnai padėjo teisingai užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Teisėjų kolegijos nuomone, šalių sąžiningumą taip pat patvirtina ir į bylą pateiktos foto nuotraukos, darytos iškart po eismo įvykio, bendradarbiavimas su atsakove, siekiant nustatytas įvykio reikšmingas aplinkybes, t. y. pranešimas apie eismo įvykį atsakovei. Be to, nustatyta, kad eismo įvykio dalyviai neatliko jokių veiksmų su apgadintais automobiliais iki tol kol automobilius apžiūrėjo atsakovės specialistai.

77. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai pripažino, kad atsakovė neįrodė ieškovo ir trečiojo asmens nesąžiningumo, jiems nurodant įvykusio eismo įvykio aplinkybes, jų pateikti duomenys draudikui dėl eismo įvykio aplinkybių, nurodant automobilių išsidėstymą po eismo įvykio, ar automobilių judėjimo režimą, greičius prieš pat eismo įvykį gali būti netikslūs dėl objektyvių priežasčių (pvz. patirto streso). Teisėjų kolegijos vertinimu, jei atsakovei kilo abejonių dėl eismo įvykio dalyvių pateiktų duomenų, ji pati turėjo apžiūrėti eismo įvykio vietą, atlikti matavimus pagal ant kelio likusias autotransporto priemonių paliktas žymes, ir tik tada atlikti kompiuterinį eismo įvykio modeliavimą. Tačiau tokių veiksmų apeliantė nesiėmė.

78. Minėta, jog pakartotinės ekspertizės metu teismo ekspertai nepaneigė eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų nurodytų aplinkybių dėl eismo įvykio, o, kolegijos nuomone, tam tikras neatitikimas jų parodymuose dėl automobilių judėjimo režimo, greičių, dalies apgadinimų buvimo (VW Passat variklio dangtis), negali būti vertinamas kaip nesąžiningumas, siekiant pasipelnyti iš draudiko. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad transporto priemonių greičiai eismo įvykio dalyvių buvo nurodyti tik apytiksliai, jų subjektyviu vertinimu, nurodant tik savo įspūdžius, išgąsčiui trukdant užfiksuoti tikslius eismo įvykio duomenis. Netikslus greičio nurodymas nepaneigia paties eismo įvykio ir (ar) jo padarinių. Be to, kaip jau minėta, pakartotinės ekspertizės metu nebuvo nustatyta, kad ieškovo transporto priemonės sugadinimai nesutampa su trečiojo asmens transporto priemonės sugadinimais, kad minėti sugadinimai buvo padaryti kitomis aplinkybėmis, įvažiuojant į kitokias kliūtis. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šie neatitikimai (dėl automobilių judėjimo režimo, greičių, dalies apgadinimų buvimo) netrukdė draudikui nustatyti esminių įvykio aplinkybių. Dėl ko nėra pagrindo dėl šių aplinkybių nevisiško tikslumo nepripažinti nurodyto įvykio draudiminiu. Pažymėtina, jog ir ikiteisminio tyrimo metu taip pat nebuvo nustatyta eismo įvykio imitavimo aplinkybių, nenustatyta ir jokių eismo įvykio dalyvių ryšių tarpusavyje, bei jokių kitų jų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip nusikalstami.

79. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas civilinio proceso tvarka konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo; įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008;2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2016; kt.). Kadangi atsakovė turėjo pareigą pagrįsti savo priimtą sprendimą, kuriuo atsisakyta išmokėti draudimo išmoką ieškovui, įrodyti, kad eismo įvykis yra nedraudiminis, tačiau to nepadarė, spręstina, kad atsakovė neturėjo teisės atsisakyti išmokėti ieškovui draudimo išmokos.

80. Nepagrįsti apeliantės argumentai ir dėl papildomo teismo sprendimo. Šiuo sprendimu priteistos trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo susijusios su bylos nagrinėjimo dalyku, įrodymai buvo pateikti į bylą, išlaidos dėl jų gavimo buvo būtinos ir pagrįstos, siekiant patvirtinti trečiojo asmens poziciją byloje. Todėl jos turi būti atlygintos pagal proceso taisykles, nors ir pirmosios instancijos teismas detaliai neaptarė įrodymų, dėl kurių jos patirtos, sprendime. Tretysis asmuo veikė ieškovo pusėje, ieškinys patenkintas, todėl išlaidos priteistos pagrįstai.

81. Apeliantė teigia, jog teismo elgesys bylos proceso metu vienareikšmiškai paneigė teisėjo nešališkumo prezumpciją, nes teismas atsakovės atstovams leido aiškiai suprasti, koks sprendimas bus priimtas, draudiko atstovai buvo nuolat raginimai „susitaikyti“ su ieškovu pripažįstant ieškinį. Taip pat nurodo, kad bylos nagrinėjamas vyko tik formaliai suteikiant teisę pasisakyti, tačiau argumentų realiai nevertinant.

82. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apeliantės teiginiai neparemti byloje esančiais įrodymais. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ir vadovaujantis šia praktika suformuotoje kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad teismo ar teisėjo nešališkumas turi būti vertinamas dviem aspektais. Visų pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teismo narys neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi užtikrinti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendžiant dėl teisės į nešališką teismą pažeidimo, turi būti įvertinta, kaip susidariusi situacija ir aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. birželio 22 d. sprendimas byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimas byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, kad teismas skatino šalis ginčą išspręsti taikiai, ar posėdžius organizavo ne nuotoliniu būdu, o įpareigojo atsakovės atstovą atvykti į teismą, negali būti vertinama kaip teismo šališkumas. Pažymėtina, jog grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismas paskyrė pakartotinę ekspertizę, iš naujo ir išsamiai vertino byloje esančius įrodymus. Tai, kad bylos įrodymai įvertinti ne apeliantės naudai, t.p. negali būti pripažįstama teismo šališkumu. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog teismas turėjo išankstinį nusistatymą dėl sprendimo byloje. Pažymėtina, kad ir pati apeliantė, turėdama abejonių dėl teismo nešališkumo, nereiškė nušalinimų bylą nagrinėjančiai teisėjai.

83. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, darė pagrįstą išvadą, kad atsakovė nepagrįstai eismo įvykį laikė nedraudiminiu ir atitinkamai nepagrįstai atsisakė išmokėti ieškovui draudimo išmoką. Apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamo teismo sprendimo.

84. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 400 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurias prašo priteisti. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės iš AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, ieškovui M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Eigirdas ČinkaDalia PranckienėVygintas Mažuika