Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant pareiškėjai antstolei Irenai Beliačič, suinteresuotiems asmenims – skolininkui I. N. (I. N.), išieškotojai L. P., išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Irenos Beliačič pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo, kuriuo nustatytas nepilnamečio vaiko ir motinos gyvenamosios vietos užtikrinimas, netinkamą vykdymą, suinteresuoti asmenys – I. N. ir L. P., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Antstolė Irena Beliačič kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau – ir teismas), prašydama skirti suinteresuotam asmeniui (skolininkui) I. N. baudą už teismo sprendimo, kuriuo nustatytas nepilnamečio vaiko ir motinos gyvenamosios vietos užtikrinimas, netinkamą vykdymą.

4. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba, Skyrius) pateikė išvadą, nurodydama, kad šeima Tarnybai dėl vaiko teisių pažeidimo nėra žinoma. Šeimai nėra taikoma atvejo vadyba, neteikiamos socialinės paslaugos. Tarnybos vertinimu, remiantis teisės aktų nuostatomis ir teismų praktika, vaiko tėvai privalo vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Teismui nusprendus tenkinti pareiškimą ir skirti baudą I. N., nustatant baudos dydį, prašo atsižvelgti į tai, kad baudą tėvas turėtų sumokėti iš šeimos lėšų ir tai gali turėti įtakos nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui.

5. Į 2022 m. balandžio 8 d. paskirtą žodinį teismo posėdį niekas neatvyko. Pareiškėja antstolė Irena Beliačič ir Tarnyba pateikė teismui pranešimus dėl bylos nagrinėjimo jiems nedalyvaujant. Suinteresuotiems asmenims (I. N. ir L. P.) teismo šaukimai buvo įteikti, tačiau į paskirtą teismo posėdį neatvyko, jokių prašymų (pvz., atidėti bylos nagrinėjimą) teismui nepateikė, abu suinteresuoti asmenys šioje byloje buvo pasyvus (neteikė nei atsiliepimų, nei kitų įrodymų, nei atvyko į teismo posėdį). Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 6 dalį, kurioje numatyta, jog sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas iš dalies.

6. Kaip matyti iš bylos ir teismų informacinės sistemos duomenų suinteresuoti asmenys L. P. ir I. N. turi nepilnametį vaiką – L. N., gim. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta pareiškėjų pateikta taikos sutartis dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo ir išlaikymo. Tarp šių taikos sąlygų buvo įtvirtintas toks 5 punktas – „Šalys susitaria, jog siekiant užtikrinti Vaikui geras gyvenimo sąlygas, I. N. neribotam laikotarpiui suteikia Vaikui ir L. P. gyvenamąjį būstą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), išskiriant Vaikui ir L. P. gyvenamojo namo visą trečiąjį aukštą. I. N. įsipareigoja savo sąskaita dengti visas su būsto išlaikymu susijusias išlaidas, įskaitant ir išlaidas už komunalines paslaugas“. Taip pat taikos sutarties 4 punktu šalys susitarė, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su motina L. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi buvo patenkintas L. P. prašymas dėl vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išdavimo pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartimi patvirtintą tarp šalių 2015 m. vasario 13 d. sudarytą taikos sutartį, nurodant vykdomajame rašte, kad siekiant užtikrinti Vaikui (L. N., a. k. (duomenys neskelbtini)) geras gyvenimo sąlygas, I. N. neribotam laikotarpiui suteikia Vaikui ir L. P. gyvenamąjį būstą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), išskiriant Vaikui ir L. P. gyvenamojo namo visą trečiąjį aukštą. I. N. įsipareigoja savo sąskaita dengti visas su būsto išlaikymu susijusias išlaidas, įskaitant ir išlaidas už komunalines paslaugas. Pareiškėjas I. N. 2019 m. gruodžio 11 d. buvo pateikęs teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atsisakyta atnaujinti procesą. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliko pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeista. 2020 m. balandžio 20 d. pareiškėjai L. P. buvo išduotas vykdomasis raštas, kuris buvo perduotas vykdyti antstolei Irenai Beliačič. 2022 m. sausio 24 d. I. N. buvo išsiųstas gyvenamosios vietos adresu ir elektroniniu paštu antstolės patvarkymas vykdyti nurodytą vykdomąjį raštą, buvo prašoma informuoti per 5 dienas apie sprendimo vykdymą. 2022 m. vasario 9 d. I. N. iš elektroninio pašto pateikė antstolei laišką, kuriame nurodė, jog „vaikas turi raktus nuo namų ir lankosi kada tik nori, o vaiko motina turi savo butą, kuriame ir gyvena“. 2022 m. vasario 9 d. elektroniniu paštu skolininkas buvo papildomai įpareigotas suteikti vaikui ir L. P. (vaiko motinai) gyvenamąjį būstą nurodytu adresu ir dengti išlaidas kaip nurodyta teismo sprendime. Taip pat skolininkas buvo informuotas apie tai, kad nevykdant šio įpareigojimo, antstolis gali kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo. 2022 m. vasario 15 d. išieškotoja pateikė antstoliui pranešimą, kad šis įpareigojimas toliau nėra vykdomas. Daugiau duomenų teismui nebuvo pateikta.

7. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 47 punktas nustato, kad, vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, susijusius su uždraudimu vykdyti tam tikrą veiklą arba įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis surašo Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka.

8. CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi pirmiau nurodytame CPK straipsnyje yra įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, kuris reiškia, kad teismo sprendime esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys, o teismo sprendimo nevykdymas vertintinas kaip viešosios tvarkos pažeidimas.

9. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu ginčas išsprendžiamas galutinai ir teismo sprendimas turi būti vykdomas toks, koks jis yra priimtas, nes vykdymo procese teismo sprendimo pakeisti negalima. Teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas ir pakeistas tik instancine tvarka arba, esant įstatyme nurodytam proceso atnaujinimo pagrindui, – atnaujinus civilinės bylos procesą (CPK 365–369 straipsniai). Teismo procesiniu sprendimu patvirtinus taikos sutartį, tokio procesinio sprendimo galiojimo apimtis yra susaistyta taikos sutarties sąlygų. Šalims ginčą išsprendus taikiai tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013). Taigi, priimto teismo sprendimo rezoliucinė dalis aiškinama ir vykdoma pažodžiui pagal patvirtintas taikos sutarties sąlygas. Taikos sutarties šalys privalo tiksliai, kaip nurodyta įsiteisėjusio teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, vykdyti įsipareigojimus.

10. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK 771 straipsnio taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (pvz., CPK 585 straipsnio 2 dalis). Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012 ir kt.).

11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad teismo nutartimi buvo patvirtinta šalių patvirtinta taikos sutartis. Ši nutartis įsiteisėjus. Nors skolininkas teikė prašymą dėl šios bylos atnaujinimo, tačiau prašymas buvo atmestas. Taigi, šiuo metu galiojančioje teismo patvirtintoje šalių taikos sutartyje yra įtvirtintas 5 punktas, kuriuo „Šalys susitaria, jog siekiant užtikrinti Vaikui geras gyvenimo sąlygas, I. N. neribotam laikotarpiui suteikia Vaikui ir L. P. gyvenamąjį būstą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), išskiriant Vaikui ir L. P. gyvenamojo namo visą trečiąjį aukštą. I. N. įsipareigoja savo sąskaita dengti visas su būsto išlaikymu susijusias išlaidas, įskaitant ir išlaidas už komunalines paslaugas“. Iš antstolės pateiktos teismui vykdomosios bylos ir bylos duomenų matyti, kad skolininkui I. N. buvo siunčiami įpareigojimai vykdyti šį įsipareigojimą patvirtintą teismo nutartimi. Savo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu skolininkas neatsiima jam siunčiamų procesinių dokumentų, tačiau bendrauja elektroniniu paštu. Iš skolininko elektroniniu paštu buvo gautas vienintelis atsakymas (pateiktas antstoliui) „vaikas turi raktus nuo namų ir lankosi kada tik nori, o vaiko motina turi savo butą, kuriame ir gyvena“. Šioje byloje skolininkas (suinteresuotas asmuo) I. N. buvo pasyvus, antstolės (ir suinteresuoto asmens L. P.) nurodytų aplinkybių neginčijo, neteikė nei atsiliepimo į pareiškimą, nei atvyko į paskirtą žodinį teismo posėdį. Taigi, iš turimų duomenų (pagrinde iš antstolei pateikto atsakymo elektroniniu paštu), vertintina, jog skolininkas sutinka, kad taikos sutartyje minėta gyvenamąja vieta naudotųsi vaikas, tačiau nenori suteikti suinteresuotam asmeniui (vaiko motinai) L. P.

12. Pažymėtina, kad teismo patvirtintoje taikos sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta, jog I. N. suteikia gyvenamąjį būstą adresu (duomenys neskelbtini), išskiriant vaikui ir L. P. gyvenamojo namo visą trečiąjį aukštą. I. N. taip pat įsipareigoja savo sąskaita dengti visas su būsto išlaikymu susijusias išlaidas, įskaitant ir išlaidas už komunalines paslaugas. Tai įtvirtinta ir pareiškėjai L. P. išduotame vykdomajame rašte, kurį vykdo antstolė Irena Beliačič. Minėta teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi taip pat nustatyta šalių vaiko gyvenamoji vieta su motina. Taigi pagal teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygas I. N. turi suteikti gyvenamąją vietą ne tik vaikui, tačiau ir vaiko motinai L. P., su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Vien tai, kad nuo teismo sprendimo galėjo pasikeisti tam tikros aplinkybės, nėra pagrindas nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo.

13. Vadovaujantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia tam tikras aplinkybes, o ne tam, kuris jas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; kt.). Taigi pareigą įrodyti, jog vykdo teismo sprendimą ar negali jo įvykdyti dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, turi skolininkas. Byloje skolininkas neįrodė, kad vykdo teismo sprendimą šioje dalyje (kaip nurodyta įsiteisėjusioje teismo nutartyje, vykdomajame rašte ir antstolės įpareigojime), o teismui pateikti tikėtini duomenis, jog skolininkas dalyje sprendimo nenori vykdyti ir skolininkas nepateikė teismui įrodymų, kad teismo sprendimas nėra vykdomas dėl objektyvių priežasčių, ne dėl skolininko kaltės. Šiuo atveju pagal antstolės vykdomo teismo sprendimo dalį tokį įpareigojimą išimtinai turi (ir gali) įvykdyti pats I. N. Taigi, byloje įrodyta, kad skolininkas nevykdo teismo sprendimo dėl savo kaltės.

14. Kaip minėta, už Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnyje nustatyta bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009), skolininkas motyvuojamas kuo greičiau įvykdyti jam paskirtą įpareigojimą. Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams neigiamas finansinio pobūdžio pasekmes. Įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas baudos vykdymo procese institutą, turėjo tikslą ne tik finansiškai nubausti asmenį už teismo sprendimo ar nutarties nevykdymą, bet pirmiausiai skatinti proceso šalis tinkamai ir savalaikiai įvykdyti teismo sprendimą ar nutartį (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1464-803/2018).

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, jog skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).

16. Remiantis apygardos teismų praktika (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1680-275/2019), teismas turi teisę, bet neprivalo skirti baudą skolininkui, įvertinęs priežastis, dėl kurių neįvykdytas vykdomasis dokumentas. CPK 771 straipsnio 6 dalies normos negalima interpretuoti formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus bei paskirtį, neįvertinus kitų individualių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009). Pažymėtina, jog teisinio poveikio priemonės yra veiksmingos, jei jos užtikrina teisės tikslus. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Sprendžiant dėl baudos, neįgyvendinant teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, skyrimo, būtina atsižvelgti į tam tikras išimtines aplinkybes, vaiko interesus bei gerovę.

17. Spręsdamas, ar tikslinga šiuo atveju skirti suinteresuotam asmeniui I. N. baudą už teismo nutarties nevykdymą, teismas atsižvelgia ir į Tarnybos išvadoje nurodytas aplinkybes, jog nustatant baudos dydį, prašo atsižvelgti į tai, kad baudą tėvas turėtų sumokėti iš šeimos lėšų ir tai gali turėti įtakos nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui. Be to, pareiškėjas anksčiau nebuvo baustas už teismo sprendimo nevykdymą, jam tai pirmas toks pareiškimas jo atžvilgiu, šeima Tarnybai anksčiau nebuvo žinoma dėl vaiko teisių pažeidimų, taip pat byloje nenustatyta, jog pareiškėjo pažeidimas būtų piktybiškas (iš vaiko tėvo nurodytos (atskleistos) trumpos pozicijos antstolei matyti, kad tikėtina, jog vaiko tėvas nebenori, kad jo namuose lankytųsi vaiko motina, kadangi ji galimai turi kitą gyvenamąją vietą, kurioje gali gyventi su vaiku), tačiau kol yra įtvirtinta tokia sąlyga teismo patvirtintoje taikos sutartyje, ji nepakeista, tol jis turi vykdyti šias sąlygas. Esant tokioms aplinkybėms, daroma išvada, kad piniginės baudos skyrimas nagrinėjamu atveju nebūtų proporcinga priemonė, neatitiktų ja siekiamų tikslų, teisingumo ir protingumo sąžiningumo principų. Suinteresuotas asmuo I. N. piktybiškai nevengia vykdyti teismo sprendimo, o baudos skyrimas gali neigiamai atsiliepti vaiko poreikių tenkinimui. Taikant analogiją pagal CPK 3 straipsnio 6 dalį ir 103 straipsnio 1 dalies 1 punktą, suinteresuotam asmeniui I. N. skirtina nuobauda už teismo procesinio sprendimo nevykdymą – įspėjimas, kuris bus pakankama priemonė susidariusioje situacijoje (skolininkui I. N. tęsiant šį pažeidimą, antstolis gali kreiptis į teismą pakartotinai, tuomet jau skolininkui gali būti ir skirta piniginė nuobauda).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 771 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjos antstolės Irenos Beliačič pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui I. N. tenkinti iš dalies.

Skirti suinteresuotam asmeniui I. N. (I. N.), a. k. (duomenys neskelbtini), įspėjimą už antstolės Irenos Beliačič reikalavimų (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) nevykdymą.

Įsiteisėjus teismo nutarčiai, grąžinti antstolei Irenai Beliačič vykdomąją bylą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.