Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. ieškinį, pareikštą atsakovei L. B. dėl avanso grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė R. M. (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašė priteisti jai iš atsakovės L. B. 2000 Eur jai sumokėto avanso pagal preliminarią sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) rajone, pirkimo-pardavimo bei bylinėjimosi išlaidų (b. l. 1-4).

Ieškinys grindžiamas tuo, kad 2023 m. vasario 1 d. sudarė su atsakove L. B. preliminarią sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) rajone, pirkimo. Šia sutartimi su atsakove L. B. sutarė, kad atsakovė jai parduos, o ji nupirks butą (duomenys neskelbtini) rajone, už 43 000 Eur iki balandžio 1 dienos. Pasirašius sutartį, perdavė atsakovei L. B. 1000 Eur avanso, juos įvardijusi rankpinigiais. 2023m. vasario 3 d. perdavė atsakovei L. B. dar 1000 Eur avanso, viso atsakovei perdavė 2000 Eur avanso. Šią sutartį pasirašė keturi asmenys: atsakovė L. B., V. U. ir N. M.. Tačiau atsakovė L. B. buto nepardavė, nes butas nebuvo paruoštas pardavimui. Ji kartu su V. U. 2023 m. kovo mėnesio pabaigoje nuvyko pas atsakovę ir reikalavo gražinti jos jai sumokėtus pinigus, nes ji buto pardavimui nesuremontavo. Atsakovė atsisakė gražinti pinigus. 2023 m. gegužės mėnesį mirė ir jai padėjęs tvarkyti buto įsigijimo reikalus V. U.. Buto (duomenys neskelbtini) rajone, iš atsakovės ji nenupirko, nes atsakovė nesilaikė žodžio ir buto pardavimui nesuremontavo.

Teismo posėdžio metu ieškovė prašė ieškinį tenkinti, papildomai paaiškino, kad V. U., kuris yra miręs buvo draugai su atsakove. Ji buto neieškojo, jai U. siūlė nusipirkti butą, sakė, kad po vyro mirties bute jai bus lengviau. Jai buto nereikėjo, ji nebuvo nusprendusi jo pirkti, U. jai kišo tą butą. Jie dviese su V. U. atvažiavo apžiūrėti buto, buvo vakaras. Ji apžiūrėjo butą, jis buvo nesuremontuotas. Kambary buvo plytelės, grindys buvo nesudėtos, balkonas buvo išardytas, sienos nedažytos. Su atsakove susitarė, kad galbūt ji pirks butą. 2023 m. vasario 1 d. ji davė 1000 Eur, nes tiek turėjo atsivežusi kai atvyko apžiūrėti buto. Tai buvo jos asmeniniai pinigai, ji juos atsivežė, nes buvo nusiteikusi pasirašyti sutartį. 2023 m. vasario 2 d. atvažiavo pas atsakove į namus (ne į tą butą) ir davė dar jos asmeninius 1000 Eur, nes atsakovė reikalavo didesnių rankpinigių. Ji manė, kad buto reikia, bet persigalvojo. Iki 2023 m. balandžio 1 dienos atsakovė žadėjo sutvarkyti butą, bet ji žino, kad dar vasarą tvarkė jį. Kambariuose reikėjo dviejuose kambariuose grindis sudėti, ir vonią, grindis iškloti plytelėm, atsakovė sakė, kad tai sutvarkys. Iki 2023 m. balandžio 1 dienos nei karto nekontaktavo su atsakove, jai neskambino, jos telefono numerį turėjo miręs V. U.. Pro šalį važiuodama ji iš lauko pažiūrėdavo į butą. Ji laukė žinių iš atsakovės, bet tą laiką ji jai nieko nepranešė, tai reiškia, kad butas nebuvo sutvarkytas. Jai reikėjo per tą laiką parduoti namą, bet ji neperdavė namo, nes neatsirado pirkėjas. Pilnai kainai sumokėti ji nepardavus namo neturėjo pinigų. Jeigu butas būtų sutvarkytas, gal ji būtų nupirkus butą, gal būtų nuleidusi savo namo kainą, kad parduotų. Gal būtų paėmusi paskolą, nors dėl paskolos nesikreipė. Niekad nėra ėmusi paskolos, nežino šios procedūros, kiek trunka. V. U. yra pažįstamas nuo seno, jo tėvai buvo jos kaimynai, jis remontavo jai namą, paskui kitą. Valios įsigyti tą butą ji neturėjo, nenorėjo jo. Kai nuvyko apžiūrėti tą butą, pamatė, kad virtuvėje nėra lango. Sutartį pasirašė, nes jai sakė, kad reikia pasirašyti, neskaitė sutarties, perskaitė sutartį atsakovė, ji gal suprato turinį. Tuo metu jos sveikata buvo gera. Jos vyras mirė prieš Šv. Kūčas 2022 m. Būtent atsakovė pažadėjo suremontuoti butą, nes ji jai pasakė, kad jai per brangiai kainuos, todėl tegul pati suremontuoja. Kad buto nepirks ji jai nepasakė, tik 2023 m. spalio mėnesį kreipėsi į advokatą. Mano, kad tai atsakovė ją turėjo informuoti. Kitoje byloje, kur reikalavo priteisti 2000 Eur iš U. žmonos, nesusijusi su šia byla. Buto kaina buvo 43 000 Eur, ji turėjo 20 000 Eur namuose, gal būtų dukra paskolinusi. N. M. - tai buvo atsakovės žmogus. Su atsakovė nebendravo nuo 2023 m. vasario 2 d. U. jai sakė, kad butas dar nesutvarkytas. Tai sakė po balandžio mėnesio pabaigos. Ji būtų pirkusi butą, jeigu būtų suremontuotas ir po balandžio 1 d. po balandžio 1 d. ji nutarė nepirkti buto.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad, tarp ieškovės ir atsakovės (toliau – ir šalys) 2023 m. vasario 1 d. buvo sudaryta sutartis, kurioje nurodyta, kad „aš, L. B. a. k. (duomenys neskelbtini) priimu 1000 E (vieną tūkstantį eurų) už butą, esantį (duomenys neskelbtini), rankpinigių iš R. M.. Butas parduodamas už 43 000 E iki balandžio 1 dienos. Sandoriu neįvykus rankpinigiai negrąžinami “ (toliau – ir Sutartis). Po sutarties tekstu yra parašai L. B., N. M., V. U., R. M.. Antrajame sutarties egzemplioriuje (kopijoje) po parašais yra atsakovės prierašas: „1000 E gavau 2023 m. vasario 1 d., viso 2 000 E“ (b. l. 6, 7)

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai – bendroji civilinio proceso taisyklė, pagal kurią paskirstyta įrodinėjimo pareiga bylos šalims. Taigi, šalis, kuri teigia, kad yra tam tikros aplinkybės, įvyko tam tikri įvykiai, vienas ar kitas asmuo atliko tam tikrus veiksmus, turi įrodyti savo teiginius, t. y. pateikti jas patvirtinančių įrodymų, išskyrus dėl faktų, kuriuos pripažįsta kita šalis (CPK 177 straipsnis, 182 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais (CPK 187 straipsnis, 182 straipsnio 2, 5 punktai).

Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daro pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013 ir kt.). CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Šioje byloje kilo ginčas dėl grąžinimo ieškovės atsakovei sumokėto avanso. Tarp šalių nekilo ginčo dėl sandorio sudarymo fakto, jo sudarymo datos, dalyvavusių asmenų pasirašant sutartį, pinigų perdavimo fakto ir kiekio, todėl šios aplinkės laikomos įrodytomis (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis). Tarp šalių kilo ginčas dėl šalių susitarimo turinio, t. y. ar buvo susitarta, kad atsakovė įsipareigoja iki 2023 m. balandžio 1 dienos bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas) atlikti remontą, kaip teigia ieškovė ir ką neigia atsakovė. Taigi, tarp šalių kilo ginčas ir dėl Buto pirkimo – pardavimo sandorio nesudarymo pasekmių.

Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus ir sutarties turinį, sprendžia, kad šalys Sutartimi iš esmės sudarė preliminariąją Buto pirkimo pardavimo sutartį, kurios sudarymo terminas - 2023 m. balandžio 1 diena.

Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį ( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.165 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 15 punktas).

Šalys sutartyje ieškovės iš anksto sumokėtą sumą (dalį Buto kainos), kuria užtikrino pagrindinės sutarties sudarymą, įvardino rankpinigiais, kuriais preliminarioji sutartis negali būti užtikrinta (CK 6.100 straipsnis). Abi šalys procesiniuose dokumentuose įvardino, kad iš tiesų šalys susitarė dėl avanso.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita. Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Jis vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes, pvz., pagrindinė sutartis nesudaroma, tai nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį. Tai savaime nereiškia, kad avansu sumokėti pinigai turi būti grąžinti. Reikia įvertinti, ar avansu sumokėti pinigai nebuvo šalių susitarimu ar kitu pagrindu numatyti panaudoti pagal kitą paskirtį, pvz., kaip netesybos prievolės įvykdymui užtikrinti. Nuostatos dėl avanso mokėjimo gali būti įtrauktos į preliminariąją sutartį, todėl kad ji susijusi su būsimu pagrindinės sutarties sudarymu ateityje, o pagal pagrindinę sutartį gali būti vykdomi mokėjimai.

Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad sudarant preliminariąją sutartį prisiimama prievolė ateityje sudaryti pagrindinę sutartį. Ši prievolė gali būti užtikrinta netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 straipsnis). Jeigu ikisutartiniuose santykiuose sumokamas avansas, tai CK nedraudžia susitarti, kad avanso suma būtų naudojama kaip netesybos. Tokia sutarties nuostata yra pagrindas civilinėms teisėms ir pareigoms atsirasti (CK 1.136 straipsnio 1 dalis), nes neprieštarauja įstatymams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018).

Šalys savo poziciją byloje grindė šalių paaiškinimais, pateikta Sutartimi ir jos kopija su prierašu apie ieškovės sumokėtą 2000 Eur sumą. Ieškovė teismui nurodė, kad advokato jai procese nereikės, kad ji savo poziciją sugeba ginti pati. Ieškovė parengiamojo posėdžio metu nurodė, jog prašys apklausti byloje liudytoją G. S., nurodžiusi, kad ji teiravosi dėl buto, kad ji gali paliudyti, jog Butas iki šiol yra nesuremontuotas, kad ji butą matė po to, kai suėjo Sutartyje nurodytas terminas. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad liudytoja negalėjo atvykti į posėdį ir kitaip aiškino liudytojos apklausos prasmę, nurodydama, kad ši liudytoja niekada buto nėra mačiusi iš vidaus, tik yra kartu su ieškove žiūrėjusi pro langą iš išorės (butas yra antrame aukšte). Teismas atmetė pašymą apklausti šią liudytoją, kadangi jokių aplinkybių, turinčių reikšmės šiai bylai teisingai išnagrinėti šis asmuo nežino. Ieškovė parengiamojo posėdžio metu nurodė, kad pateiks teismui papildomą sutartį, kurioje aiškiai yra nuodyta, kad susitariama dėl remonto. Tačiau po parengiamojo posėdžio ieškovė teismui pateikė tos pačios Sutarties kopiją bei jos kopiją su prierašu apie sumokėtą 2 000 Eur sumą(b. l. 39, 40), t. y. jokių naujų įrodymų teismui nepateikė.

Teismas šalių paaiškinimais nustatė, kad šalys susitarė, jog ieškovė sumokės 2000 Eur avansą už Buto pirkimą, siekiant patvirtinti ieškovės rimtą ketinimą sudaryti pagrindinę Buto pirkimo–pardavimo sutartį sumokant dalį Buto kainos, taip pat kad atsakovė iki nustatyto termino neparduotų Buto kitiems asmenims. Šalių paaiškinimais taip pat nustatyta, kad Sutartyje buvo nustatytas terminas iki 2023 m. balandžio 1 dienos tam, kad ieškovė spėtų parduoti jai priklausantį namą ir turėtų pinigų įsigyti Butą. Šią aplinkybę patvirtina ieškovės parodymai apie ketinimus parduoti namą, kad pilnai kainai sumokėti ji nepardavus namo neturėjo pinigų. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė duodama parodymus nebuvo nuosekli, vėliau nurodė, kad dalį pinigų turėjo, taip pat, kad galimai būtų paskolą ėmusi, tačiau patvirtino, kad dėl paskolos gavimo iki nustatyto termino nesikreipė ir net nežino paskolos gavimo procedūros, nurodė, kad yra pensininkė, kad neturi pinigų advokatui.

Teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog šalys Sutartimi susitarė, jog iki 2023 m. balandžio 1 dienos atsakovė atliks bute remontą. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuojamos CK 6.193 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad tikrieji sutarties šalių ketinimai (valia) atskleidžiami įvertinant sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybų dėl sutarties sudarymo pobūdį, šalių elgesį po sutarties sudarymo, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes, laikantis universalaus sąžiningumo principo (CK 6.193 straipsnis). Svarbios yra ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, jos vykdymu, kitokiais šalių veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010; 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2014).

Iš šalių pasirašytos Sutarties turinio nematyti, kad būtų įtvirtintas susitarimas apie remonto darbus. Sutartyje yra ieškovės asmens duomenys, parašas, kas patvirtina, kad ji pati dalyvavo surašant sutartį, nurodė savo duomenis, skaitė Sutartį ir ją pasirašė. Todėl nėra pagrindo manyti, kad šalių susitarimas dėl remonto darbų atlikimo buvo, tačiau jis nebuvo įtvirtintas Sutartimi. Pažymėtina, kad ieškovei siekiant, kad būtų atliktas Buto remontas, neužtektų abstraktaus susitarimo dėl remonto, turėtų būti aptartas ir tokio susitarimo turinys: kokio pobūdžio remontas kuriuose kambariuose ir kokiomis medžiagomis bus atliktas. Atsakovė neigia tokį susitarimą, pripažįsta, kad Butas nebuvo pilnai įrengtas, tačiau jį tokį butą ir pardavinėjo už mažesnę kainą. Pažymėtina, kad šalių paaiškinimais nustatyta, kad kiti du asmenys, pasirašę Sutartį, negali patvirtinti ar paneigti šalių susitarimo turinio, nes V. U. yra miręs, o N. M. tik atvažiavo parvežti ieškovės ir V. U. ir susitarimo negirdėjo.

Teismo vertinimu, tai, kad tikroji Buto pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo priežastis yra ne Buto nesuremontavimas, kaip teigia ieškovė, patvirtina ieškovės paaiškinimai, kad ji buto įsigyti nenorėjo ir ieškovės elgesys po Sutarties pasirašymo. Ieškovė teismui nurodė, jog tai V. U. ją įkalbinėjo pirkti Butą, jai jo nereikėjo, ji nebuvo nusprendusi jo pirkti, kad su atsakove susitarė, kad galbūt ji pirks butą, kad ji manė, kad Buto jai reikia, bet persigalvojo. Šie ieškovės paaiškinimai patvirtina, kad ji iki galo nebuvo apsisprendusi pirkti Butą, tačiau Sutartį pasirašė ne išreikšdama valią, kad galbūt pirks butą, o kad įsipareigoja sudaryti Buto pirkimo – pardavimo sutartį iki nustatyti termino ir kas priešingu atveju sumokėtas avansas jai nėra gražinamas. Ieškovė nurodė teismui, kad savo namo nepardavė, kad jo nepirko pirkėjai, kad ji po Sutarties pasirašymo nei karto nesusisekė tiesiogiai su Buto pardavėja, nebuvo su ja nuvykusi apžiūrėti Buto, kad ji laukė žinių iš atsakovės, bet tą laiką ji jai nieko nepranešė, tai reiškia, kad butas nebuvo sutvarkytas. Nors ieškovė nurodė, jog buvo atvykusi ir iš lauko pusės žiūrėjo į butą, esantį antrame aukšte ir pagal tai sprendė, kad butas nesuremontuotas, tačiau, teismo vertinimu, tikrai ketinantis įsigyti butą asmuo tiesiogiai teirautųsi pardavėjo apie susitarimo sąlygų vykdymą, vyktų kartu su juo į vietą apžiūrėti butą iš vidaus, tartųsi dėl tinkamų medžiagų parinkimo, spalvų derinimo ar panašiai. Kitą vertus, pažymėtina, kad pati ieškovė yra nenuosekli savo parodymuose, nes ieškinyje ji nurodė kitokias aplinkybes, kad ji kartu su V. U. 2023 m. kovo mėnesio pabaigoje nuvyko pas atsakovę ir reikalavo gražinti jos jai sumokėtus pinigus, nes ji buto pardavimui nesuremontavo. Apie tokį apsilankymą teismui patvirtino ir atsakovė. Tai, kad Butą buvo atsisakyta pirkti dėl jo nesuremontavimo, paneigia Sutarties turinys, atsakovės parodymai ir tai, kad ieškovė reikalavo grąžinti pinigus Buto net nereikalaudama apžiūrėti.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog Sutartimi atsakovė įsipareigojo atlikti Buto remontą ir kad Buto pirkimo – pardavimo sutarties ieškovė nesudarė, nes atsakovė neįvykdė susitarimo dėl Buto remonto. Tai suponuoja išvadą, kad ieškovė atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai.

CK 6.165 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu šalys per sutartyje nustatytą terminą nesudaro pagrindinės sutarties, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai dėl sutarties nesudarymo padarytus nuostolius. Teisinis pagrindas civilinei atsakomybei esant ikisutartiniams santykiams kilti yra nesąžiningas šalies elgesys (CK 6.163 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamoje byloje ginčo šalys susitarė dėl netesybų baudos forma, t. y. sumokėto avanso negrąžinimo už atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22-219/2015).

Byloje nėra ginčo, kad preliminarioji sutartis nėra įvykdyta, t. y. nesudaryta pagrindinė Buto pirkimo- pardavimo sutartis. Ieškovė neįrodė, kad Buto pirkimo- pardavimo sutartis nesudaryta dėl atsakovės kaltės. Ieškovė ieškinyje iš esmės patvirtino atsakovės nurodytas aplinkybes, kad ieškovė 2023 m. kovo mėnesio pabaigoje nuvyko pas atsakovę, pasakė, kad Buto ieškovė nepirks ir reikalavo gražinti avansą, t. y. ieškovė patvirtino, kad pranešė atsakovei 2023 m. kovo mėnesį, kad Su tarties nevykdys. Ieškovė neįrodinėjo jos civilinę atsakomybę šalinančių aplinkybių (pagal CK 6.253 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos). Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju netesybų mokėjimo pagrindas pagal preliminariosios sutarties nuostatas (avanso negrąžinimas pagal Sutartį) yra pagrindinės sutarties (Buto pirkimo – pardavimo sutarties) nesudarymas, todėl ieškovei neįrodžius, kad atsakovė netinkamai vykdė pareigas pagal sutartį ir neprisidėjo prie pagrindinės sutarties nesudarymo, ieškovei neįrodžius jos civilinę atsakomybę šalinančių aplinkybių, yra pagrindas ieškovei taikyti netesybas (avanso negrąžinti, įskaitant juos į nuostolius).

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškinio reikalavimas yra nepagrįstas, todėl ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 800 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 42 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Ieškovė neginčijo atsakovės patirtų išlaidų dydžio. Atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (800 Eur už visas atstovavimo paslaugas, įskaitant atsiliepimo teikimą, atstovavimą teisme) neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, apskaičiuotų išlaidų dydis atitinka ginčo pobūdį ir sudėtingumą.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu ir yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu 2023 m. gruodžio 20 d. Nr. 1R-386/1K-411, nustatytą minimalią (8 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš atsakovės valstybei nepriteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270, 282, 376 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 800,00 Eur (aštuonių šimtų eurų 0 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.