Kauno apygardos teismo nutartis

2021-06-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-380-926/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-17
Bylos Nr.
AN2-380-926/2021
Teisminio proceso Nr.
4-19-3-00047-2021-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Aušra Vingilė (pirm.)
Pažeidėjas
R. S.
Institucija
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-380-926/2021Teisminio proceso Nr. 4-19-3-00047-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10.; 21.11.11. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 17 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Vingilė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. S. (toliau – R. S.) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2021 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria R. S. skundas dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyresniosios tyrėjos G. Č. 2021 m. vasario 15 d. nutarimo buvo atmestas, nutarimą paliekant nepakeistą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyresniosios tyrėjos G. Č. 2021 m. vasario 15 d. nutarimu R. S. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalį ir nubaustas 500 (penkių šimtų) eurų bauda už tai, kad jis 2021 m. sausio 7 d., apie 20.45 val., (duomenys neskelbtini), jam priklausančio automobilio Audi A8, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) salone sėdėjo su T. M. ir V. B., kai jie nėra šeimos nariai ar vieno namų ūkio subjektai, ir paliko savo gyvenamąją vietą be svarbios priežasties, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ pakeitimo 2.1.8.1 ir 2.1.8.3 punktų reikalavimus (šie reikalavimai įsigaliojo nuo 2020 m. gruodžio 16 d.) ir sukeldamas pavojų išplisti COVID-19 ligai.

2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas R. S. pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismui, kuris 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi skundą atmetė, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos G. Č. 2021 m. vasario 15 d. nutarimą palikdamas nepakeistą.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas R. S. iš esmės prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartį.

3.1. Apelianto teigimu, įvykio dieną jis vyko pas V. B. nusipirkti automobilio atsarginių dalių – purkštukų. Automobilis jam yra būtinas. Su juo apeliantas važiuoja į darbą, iki kurio apie 40 km atstumas nuo namų, taip pat dažnai su mama važiuoja pas neįgalią močiutę, veža jai vaistus ir pan. Automobiliui buvo būtinas remontas, tam reikėjo naujų purkštukų, kuriuos ir vyko pasiimti karantino metu. Atvykus pas V. B., šis išėjo į lauką ir padavė R. S. purkštukus. Lauke buvo šalta, todėl jie įsėdo į automobilį. Prie jų nekviestas prisijungė ir kaimynas. Nors policijos pareigūnas teigia, kad automobilio gale sėdėję asmenys vartojo alkoholį, tačiau taip nebuvo. Visi asmenys, pasak apelianto, buvo su kaukėmis ir rankas dezinfekavę dezinfekciniu skysčiu, niekas nuo jų COVID-19 liga neužsikrėtė.

3.2. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad R. S. uždirba vos 450 eurų, todėl jam paskirta 500 eurų bauda yra nepakeliama.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

R. S. apeliacinis skundas netenkinamas.

4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

5. Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

6. R. S. apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, ir iš esmės prašoma administracinio nusižengimo bylą R. S. atžvilgiu nutraukti. Apelianto teigimu, su kitais asmenimis jis susitiko ir iš savo gyvenamosios vietos išvyko esant rimtam pagrindui – jam reikėjo remontuoti automobilį, todėl vyko pas V. B. siekdamas įsigyti atsarginių automobilio dalių. Tačiau, sprendžiant iš apeliacinio skundo turinio, aišku, kad jame iš esmės pateikiami subjektyvūs samprotavimai, kurie nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Jie tiek Institucijos, tiek apylinkės teismo konstatuotų faktinių aplinkybių, jų vertinimo bei atitinkamai išvados dėl R. S. kaltės, nekeičia. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad spręsdamas R. S. kaltės klausimą jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padaryme, teisės taikymo klaidų pirmosios instancijos teismas nepadarė. Naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.

7. Pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas padarė Visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimus karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, sukėlusius pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms.

8. ANK 45 straipsnio 4 dalies norma yra blanketinė, todėl sprendžiant asmens administracinės atsakomybės pagal šią normą klausimą, būtina vertinti ir kitus teisės aktus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr.1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo, kuris įsigaliojo nuo 2020 m. gruodžio 16 d. ir galiojo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. S. padaryto administracinio nusižengimo metu, t. y. 2021 m. vasario 15 d., 2.1.8.1. punkte nurodyta, kad draudžiama daugiau nei vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio artimi kontaktai, išskyrus: dviejų šeimų ir (ar) dviejų namų ūkių artimus kontaktus, jeigu viename iš jų yra ne daugiau kaip vienas suaugęs asmuo arba ne daugiau kaip vienas suaugęs asmuo ir jo nepilnamečiai vaikai (įvaikiai, globotiniai (rūpintiniai)), arba nuolatinės priežiūros ir slaugos reikalaujantis asmuo; neatidėliotinus atvejus, kai reikia suteikti pagalbą, prižiūrėti sergančius ar negalinčius savimi pasirūpinti asmenis; šio nutarimo 2.1.5.1 papunktyje nustatytus atvejus. Komentuojamo nutarimo 2.1.8.3. punkte nurodyta, kad draudžiama palikti gyvenamąją vietą, išskyrus atvejus, kai vykstama į darbą (darbo reikalais), prekybos vietą, kai vykstama į aptarnaujančius tarptautinius keleivių maršrutus oro, jūrų uostus, autobusų stotis ar iš jų, į nekilnojamojo turto objektą, valdomą nuosavybės teise, laidotuves, dėl sveikatos priežiūros ir kitų būtinųjų paslaugų ar objektyviai pagrįstų priežasčių, kai vykimas neišvengiamai būtinas, kai ne daugiau kaip vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio nariai vyksta pasivaikščioti atvirose vietose, taip pat kai vykstama prižiūrėti sergančių ar negalinčių savimi pasirūpinti asmenų.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad vertinamo įvykio dieną R. S. vyko pas savo draugą – V. B., iš kurio įsigijo automobilio atsargines detales – purkštukus, būtinus jam vykimui į darbą reikalingos transporto priemonės remontui. Apeliantui atvykus pas V. B., šis išėjo į kiemą ir kadangi lauke buvo šalta, įlipo į R. S. vairuojamą automobilį. Kiek vėliau prie jų prisijungė ir T. M.. Šių aplinkybių nei apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nei savo apeliaciniame skunde neneigia ir apeliantas. Tuo tarpu kaip matyti iš aukščiau aptarto teisinio reguliavimo, išvykti iš savo gyvenamosios vietos buvo galima tik esant išskirtiniams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarime Nr.1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo nurodytiems atvejams, į kurių apimtį automobilio atsarginių detalių įsigijimas iš privačių asmenų neįėjo. Abejonių tuo, kad R. S., V. B. ir T. M. nepriklausė vienam šeimos ūkiui ir jie viršijo asmenų, leidžiamų būti vienoje transporto priemonėje, skaičių, aukštesniajam teismui taip pat nekyla. Tokiu būdu, neabejotina, kad vertinamu atveju R. S. iš savo gyvenamosios vietos išvyko be svarbios priežasties ir buvo viename automobilyje kartu su dar dviem asmenimis iš skirtingų šeimos ūkių, kas jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo dieną buvo draudžiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr.1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo 2.1.8.1. ir 2.1.8.3 punktais.

10. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad eksploatuoti savo transporto priemonės be atsarginių dalių, kurias įsigijo iš V. B., R. S. negalėjo, įsigyti šių detalių bekontakčiu būdu apeliantas taip pat neturėjo galimybės, tačiau tai jo administracinės atsakomybės už karantino reikalavimų pažeidimus nešalina. Neabejotina, kad šiuo metu COVID-19 kelia itin didelį pavojų visuomenės sveikatai. Tačiau, dėl kai kurių asmenų lengvabūdiško elgesio, yra pažeidžiamos kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklės, kas sukuria realias galimybes tolesniam aptariamos pavojingos užkrečiamos ligos plitimui visuomenėje. Toks neatsakingas elgesys, kai nesilaikoma nustatytų reikalavimų, yra itin pavojingas visos visuomenės sveikatai, ypatingai tuo metu, kai visoje šalies teritorijoje yra paskelbta ekstremali situacija ir karantinas, o didžioji dalis valstybės žmogiškųjų ir materialių išteklių yra sutelktos siekiui kuo efektyviau sustabdyti greitai plintančią pavojingą užkrečiamą ligą, todėl šiuo konkrečiu atveju vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens noras susiremontuoti automobilį bei pabendrauti su asmenimis iš skirtingų šeimos ūkių, negali lemti priešingos išvados dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo fakto. Šiuo atveju, kai pats R. S. neneigia išvykęs iš savo gyvenamosios vietos ir kontaktavęs su dviem asmenimis iš skirtingų šeimos ūkių, kai tokie veiksmai buvo draudžiami, šį faktą patvirtinus ir teismo posėdžio metu liudytojais apklaustiems G. Č. ir M. T., abejonių R. S. kalte aukštesniajam teismui nekyla.

11. Atmetant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinį skundą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vertinamu atveju R. S. buvo paskirta minimali ANK 45 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta bauda. Jokių išimtinių aplinkybių, kuriomis remiantis R. S. atžvilgiu galima būtų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti jam švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta ANK 34 straipsnio 6 dalies sankcijoje, ar visai jos neskirti, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra.

12. ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, jog pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-9-746/2015, Nr. 2AT-88-697/2016, Nr. 2AT-38-895/2019). Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015, Nr. 2AT-58-697/2017, Nr. 2AT-38-895/2019 ir kt.).

14. Bylos duomenimis, R. S. pažeidė karantino ribojimus, išvyko iš savo gyvenamosios vietos be rimtos priežasties, susitiko su dviem asmenimis, kai tai daryti buvo draudžiama. Tokie apelianto veiksmai, esant itin pavojingai epidemiologinei situacijai, laikytini itin ciniškais, pažeidžiančiais kitų visuomenės narių teises ir interesus, todėl negali būti toleruojami. Nors apeliantas nurodo, kad jo darbo užmokestis siekia vos 450 eurų, kas yra mažiau už jam paskirtą administracinę nuobaudą, tačiau vien tik šis faktas pagrindo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nesudaro. R. S. yra jauno amžiaus, jokių duomenų apie jo sveikatos problemas, trukdančias dirbti ir užsidirbti, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra. Be to, asmuo betarpiškai žinojo įvykio dieną taikomus karantino ribojimus, žinojo už tai gręsiančią administracinę atsakomybę, tačiau šio fakto, net ir suprasdamas savo keblią finansinę padėtį, jis neįvertino, dėl ko, padarė administracinį nusižengimą, neabejotinai kėlusį pavojų ne tik savo paties, bet ir niekuo dėtų aplinkinių asmenų sveikatai ar net gyvybei. Todėl šiuo atveju, atsižvelgti vien tik į paties R. S. patiriamus nepatogumus dėl minimalios straipsnio sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos jam skyrimo, tokiu būdu ignoruojant visuomenės interesus gyventi sveikoje ir saugioje aplinkoje, būtų neteisinga.

15. Faktą apie menką savo darbo užmokestį R. S. neabejotinai žinojo prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus ir privalėjo tai įvertinti, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Natūralu, jog patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn, dėl jam skiriamos administracinės nuobaudos, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su savo finansine gerove, tačiau ši aplinkybė, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, neabejotinai egzistavo ir R. S. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė. Neabejotina, kad R. S., būdamas socialiai atsakingas už save, privalėjo skrupulingai įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti nepageidaujamas pasekmes. Kiekvienas visuomenės narys turi laikytis įstatymų reikalavimų, o to nepadaręs, turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka, ką neabejotinai patvirtina ir ANK 22 straipsnyje įtvirtina administracinės nuobaudos paskirtis.

16. Institucijos nutarimu R. S. paskirta administracinė nuobauda buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka administracinių nuobaudų skyrimo pagrindus, todėl švelninti jam paskirtą administracinę nuobaudą nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Administracine nuobauda siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą.

17. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, R. S. apeliacinis skundas netenkinamas, Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartį paliekant nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2021 m. balandžio 27 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir R. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Aušra Vingilė