Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės AB „NEO Finance“ ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

10. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis). Apie tai, jog apeliacinės instancijos teismas gali peržengti apeliacinio skundo ribas, šalys buvo informuotos 2020 m. lapkričio 17 d. nutartimi.

11. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė AB „NEO Finance“ ir atsakovas A. B. 2018 m. birželio 18 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K759567788 (toliau – ir Kredito sutartis), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 3 479,18 Eur dydžio vartojimo kreditą 60 mėnesių laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą bei Kredito sutartyje nustatyta tvarka ir terminais periodinėmis įmokomis sumokėti palūkanas bei tarpininkavimo mokestį, galutinis atsiskaitymo terminas – 2023 m. birželio 18 d. Atsakovas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl ieškovė nuo 2020 m. kovo 24 d. Kredito sutartį vienašališkai nutraukė ir kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai negrąžintą kredito dalį, mokėjimo (pelno) palūkanas, tarpininkavimo mokestį, kompensuojamąsias palūkanas, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų

13. Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuriomis netenkinti ieškovės reikalavimai dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priteisimo bei prašo priteisti iš atsakovo 9,87 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo dienos, t. y. nuo 2019-11-19, iki Kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-­03-24), o taip pat 22 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą, paskaičiuotų nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023-06-19) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

14. Pirmosios instancijos teismas šioje dalyje ieškovės reikalavimų netenkino, nurodydamas, jog pagal Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punktą šalys susitarė dėl pelno (mokėjimo) palūkanų, bet ne dėl kompensuojamųjų palūkanų, taip pat, jog sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.

15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkciją – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos kompensuojamųjų ir pelno palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti mokėjimo palūkanų už naudojimąsi paskolintais pinigais, o kompensuojamųjų palūkanų – už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).

17. Įvertinus nurodytą reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai argumentavo skundžiamo sprendimo už akių dalis, kuriomis netenkintas prašymas dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo. Neatsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog kompensuojamosios palūkanos apeliantei konkrečiu atveju nepriteistos nepagrįstai. Pirmosios instancijos teismas netinkamai motyvavo skundžiamą sprendimo už akių dalį dėl kompensuojamųjų palūkanų, tačiau skundžiamo sprendimo dalimi sukūrė tinkamas teisines pasekmes. CPK 328 straipsnyje įtvirtintas draudimas naikinti sprendimą formaliais pagrindais. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių motyvus dalyje dėl kompensuojamųjų palūkanų.

19. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog ieškinio reikalavimai dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms.

20. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje, įsigaliojusioje 2016 m. vasario 1 d., aiškiai nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies norma yra imperatyvi, todėl sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą, remiantis CK 1.80 straipsniu yra niekinė ir negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

22. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019).

23. Nagrinėjamu atveju Kredito sutartis sudaryta 2018 m. birželio 18 d., tai yra po 2016 m. vasario 1 d. įsigaliojusio Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies pakeitimo. Taigi, yra pagrindas konstatuoti, jog Kredito sutartyje numatytas atsakovo, kaip vartojimo kredito gavėjo, atsakomybės dydis pagal Kredito sutarties Specialiosiose sąlygose nurodytą 22 proc. dydžio metinę palūkanų normą viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį (18 procentų metinių palūkanų norma). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog Kredito sutartimi buvo nustatyta neproporcingai didelė atsakovo civilinė atsakomybė už Kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Kredito sutartyje nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal 22 proc. dydžio metinę palūkanų normą, dydis pažeidžia imperatyvią Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, todėl tokia sutartinė nuostata laikytina nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis).

24. Pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų (nagrinėjamu atveju – kompensuojamųjų palūkanų) dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 55 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, 36 punktas).

25. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, jog sprendimo už akių dalies dėl kompensuojamųjų palūkanų motyvai keistini, konstatuojant, jog apeliantės reikalavimai priteisti kompensuojamąsias palūkanas, tiek paskaičiuotas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, tiek paskaičiuotas nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, prieštarauja imperatyviai įstatymo nuostatai – Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 daliai, todėl reikalavimai dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo šiuo konkrečiu atveju negali būti tenkinami (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 328 straipsnis).

26. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję su kompensuojamomis palūkanomis, yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo sprendimo už akių dalies teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl šių argumentų atskirai nepasisako ir jų nevertina (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl teismo pareigos ex officio (pagal pareigas) vertinti vartojimo kredito sąlygas sąžiningumo aspektu bei prašomo priteisti tarpininkavimo mokesčio

27. Ieškovė ieškiniu, be kita ko, prašė priteisti 1 527,67 Eur tarpininkavimo mokestį. Pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių tokį ieškovės reikalavimą tenkino, nurodydamas, jog ieškovė, sudarydama Kredito sutartį, veikė kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, t. y. asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas.

28. Nors byloje nekilo ginčas dėl tarpininkavimo mokesčio, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju būtina pasisakyti (ex officio) dėl pirmosios instancijos teismo priteisto 1 527,67 Eur dydžio tarpininkavimo mokesčio, kuris susideda iš fiksuotos ir kintamos dalių sumos, kvalifikavimo (CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalis).

29. Apeliacinės instancijos teismas 2020 m. lapkričio 17 d. nutartimi informavo apeliantę, kad nagrinėjamoje byloje gali būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Apeliantė pasinaudojo teise pateikti papildomus rašytinius paaiškinimus. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsižvelgiama ir į apeliantės pateiktus papildomus paaiškinimus raštu.

30. Pagal Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 1.28 punktą, tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas Kredito sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka.

31. Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 5.3 punkte nustatyta, kad Kredito sutarties Specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis (nagrinėjamu atveju nustatytas 4,90 proc. nuo kiekvienos grąžintos įmokos) nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1 punktas); 1,2 procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1 punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 Eur (Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 punktas).

33. Kredito sutarties Specialiosiose sąlygose nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis su nuolaida – 282,50 Eur. Pagal Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 5.14 punktą, bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, tarpininkavimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jeigu vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.

34. Iš šių Kredito sutarties nuostatų ir Kredito sutarties Specialiųjų sąlygų turinio matyti, kad yra išskirti du tarpininkavimo mokesčio dydžiai: mokestis su nuolaida ir be nuolaidos, t. y. nustatyta tarpininkavimo mokesčio pastovioji dalis, kurios dydį šalys aptarė Kredito sutarties Specialiosiose sąlygose, ir tarpininkavimo mokesčio kintamoji dalis, kurios dydis yra apskaičiuojamas pagal aukščiau išdėstytose Kredito sutarties nuostatose nurodytas taisykles.

35. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 7 punktą vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. Į šią sumą įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).

36. Apeliantė rašytiniuose paaiškinimuose, pateiktuose apeliacinės instancijos teismui, nurodė, kad Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 5.3 punkte nurodyta, iš ko susideda ir kaip apskaičiuojamas tarpininkavimo mokestis, o Kredito sutarties Specialiosiose sąlygose kredito gavėjui aiškiai nurodyta, jog 282,50 Eur tarpininkavimo mokestis yra su nuolaida. Visgi, teismo proceso metu apeliantė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų poziciją, jog su atsakovu buvo sulygta ne tik dėl konkrečios 282,50 Eur tarpininkavimo mokesčio sumos, bet ir individualiai aptartos Kredito sutarties 5.3.1 – 5.3.2 punktuose numatytos vartojimo kredito gavėjo nustatytos tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisyklės bei galimas šių taisyklių pagrindu apskaičiuoto tarpininkavimo mokesčio dydis.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1 – 5.3.2 nuostatos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo mokėtino tarpininkavimo mokesčio dydžio apskaičiavimo taisyklėmis, jų taikymo tvarka, suformuluotos neaiškiai. Aptartos sąlygos neskaidrios, kadangi vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, negali numatyti, koks konkretus mokestis bus taikomas. Tarpininkavimo mokesčio dydžio skaičiavimo susiejimas su aplinkybe, ar kredito gavėjas laiku moka įmokas, šio mokesčio skaičiavimas ir nuo priskaičiuotų vėlavimo palūkanų, reiškia ne ką kitą, kaip taikymą papildomo mokesčio už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą, t. y. pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą, pagal kurį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos tik šioje normoje įtvirtinto dydžio netesybos ir jokie kiti mokesčiai negalimi. Vertintina, jog Kredito sutarties Bendrosios sąlygos, nustatančios tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos taikymą yra neskaidrios, t. y. neatitinka aiškumo ir suprantamumo reikalavimo.

38. Esant nurodytoms aplinkybės teisėjų kolegija sprendžia, jog Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų nuostatos, susijusios su tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies apibrėžimu ir apskaičiavimu, pripažintinos nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis).

39. Kartu pažymėtina, jog Kredito sutarties Specialiosios dalies sąlyga, kuria sulygta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma – 280,50 Eur, yra aiški ir atsakovui turėjo būti suprantama, kad aptartą mokestį (282,50 Eur) reikės sumokėti grąžinant kreditą. Būtent tokio dydžio tarpininkavimo mokesčio mokėjimas buvo išdėstytas kas mėnesį, nustatant atsakovo mokėtinų kasmėnesinių įmokų dydį. Specialiosiose sąlygose nurodyta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma yra įskaičiuota į bendrą vartojimo kredito kainą (Bendrųjų sąlygų 1.8 punktas). Ieškovė, sudarydama vartojimo kredito sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo paslaugas.

40. Esant nurodytoms aplinkybėms, Kredito sutarties Specialiosios dalies sąlyga, kurioje nustatytas konkretus, aiškus tarpininkavimo mokesčio dydis lieka galioti, nepaisant negaliojančiomis pripažintų Kredito sutarties sąlygų, susijusių su tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos dydžio apskaičiavimo ir taikymo taisyklėmis (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą ieškovei iš atsakovo priteisti tik tą atsakovo nesumokėto tarpininkavimo mokesčio dalį, kurios mokėjimas nebuvo susietas su atsakovo vėlavimu vykdyti prievolę ir buvo aiškiai nurodytas Kredito sutarties Specialiosiose sąlygose.

41. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės kartu su rašytiniais paaiškinimais pateiktą priteisiamų sumų detalizaciją Nr. K759567788, nustatė, jog tarpininkavimo mokestis su nuolaida (282,50 Eur suma) turėjo būti sumokėtas per 60 mėnesių. Pateikta detalizacija rodo, jog atsakovas iki Kredito sutarties nutraukimo (2020-03-24) atliko 16 einamųjų mokėjimų (nuo 2018 m. liepos 18 d. iki 2019 m. spalio 18 d.) pagal grafiką ir tokiu būdu iš viso sumokėjo 75,49 Eur tarpininkavimo mokesčio su nuolaida dalį (žr. detalizacijos stulpelį „Sumokėta tarpininkavimo mokesčio“). Dėl šios priežasties Kredito sutarties specialiosiose sąlygose numatyto 282,50 Eur tarpininkavimo mokesčio su nuolaida suma mažintina atsakovo jau sumokėta 75,49 Eur dalimi – iki 207,01 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

42. CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

43. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė iš viso 305 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teisme ieškovė reiškė 4 688,08 Eur turtinio pobūdžio savarankiškus reikalavimus (2 884,73 Eur + 265,81 Eur + 1 527,67 Eur + 9,87 Eur). Teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo ieškovei priteisti iš viso 3 357,55 Eur (2 884,73 Eur + 265,81 Eur + 207,01 Eur). Tai reiškia, kad iš viso patenkinta 71,61 proc. ieškinio reikalavimo dalis, todėl pirmosios instancijos teisme ieškovei turėjo būti priteistos 218,41 Eur (305 Eur x 71,61 proc.) bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis, 98 straipsnio 3 dalis).

44. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad patyrė 5,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (siuntimu). Tuo atveju, kai ieškinys patenkinamas iš dalies, tai išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, taip pat priteisiamos atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcijas. Aptariamu atveju patenkinta 71,61 proc. ieškinio reikalavimų, todėl iš atsakovo valstybės naudai turi būti priteista 4 Eur (5,58 Eur x 71,61 procentų) suma (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovei tenkanti bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dalis (1,58 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios 5 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos, todėl iš ieškovės valstybės naudai išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (siuntimu), nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

45. Apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių motyvus dalyse, kuriose netenkinti reikalavimai dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo (CPK 328 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) įvertinęs ginčo Kredito sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu, taip pat pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria tenkintas reikalavimas dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo ir reikalavimą dėl tarpininkavimo mokesčio tenkina iš dalies: priteisia iš atsakovo tarpininkavimo mokesčio su nuolaidą sumą, o Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų nuostatas, susijusias su tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies apibrėžimu ir apskaičiavimu, pripažįsta nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento).

46. Pakeitus pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą dalyje dėl tarpininkavimo mokesčio, nėra pažeidžiamas draudimas priimti apeliantei blogesnį sprendimą, nes apeliacinės instancijos apie apeliacinio skundo ribų peržengimą pranešė apeliantei ir suteikė teisę dėl tokio apeliacinio skundo ribų peržengimo pasisakyti (CPK 313 straipsnis, 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

47. Ieškovės apeliacinio skundo reikalavimai netenkinti, todėl nėra teisinio pagrindo iš atsakovo priteisti ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės AB „NEO Finance“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą už akių pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) 2020 m. birželio 18 d. vartojimo kredito sutarties Nr. K759567788 Bendrųjų sąlygų nuostatas, susijusias su tarpininkavimo mokesčio kintamosios dalies apibrėžimu ir paskaičiavimu.

Priteisti ieškovei AB „NEO Finance“ (juridinio asmens kodas 303225546), iš atsakovo A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 2 884,73 Eur negrąžinto kredito dalį, 265,81 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 24 d.), 22 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 884,73 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 24 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 18 d.), 207,01 Eur tarpininkavimo mokesčio, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 3 357,55 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 218,41 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 4 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu“.