Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gerda Sinkevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui A. B. patikslinto ieškinio su priedais kopija ir teismo pranešimas jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) asmeniškai įteikti 2020 m. rugpjūčio 1 d.

Atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir ieškovui ieškinyje prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis). Byla tokiu atveju nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285-286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. birželio 18 d. šalys sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K759567788 (toliau – sutartis), pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui vartojimo kreditą sutartyje numatytomis sąlygomis, o atsakovas įsipareigojo grąžinti gautą vartojimo kreditą bei sumokėti ieškovui visus sutartyje nustatytus mokesčius, laikantis sutarties sąlygų (sutarties 2.1 punktas). Ieškovas, veikdamas kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, atsakovui suteikė 3 479,18 Eur dydžio vartojimo kreditą 60 mėnesių laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą ir periodinėmis įmokomis sumokėti palūkanas ir tarpininkavimo mokestį sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, galutinis atsiskaitymo terminas – 2023 m. birželio 18 d. Atsakovui sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdant, 2020 m. kovo 18 d. raštišku pranešimu ieškovas sutartį nuo 2020 m. kovo 24 d. vienašališkai nutraukė. Duomenų, kad atsakovas iki kreipimosi į teismą dienos būtų atsiskaitęs su ieškovu, byloje nėra (CPK 12, 178 straipsnis).

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 6.886 str. 1 d.). CK 6.870 straipsnio 1 dalyje paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis).

CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs sutarties sąlygas, kredito suteikimo faktą ar kredito sutarties nutraukimo teisėtumą, taip pat nėra įrodymų apie gauto kredito grąžinimą, vadovaujantis pirmiau nurodytomis teisės normomis, ieškovui iš atsakovo priteistina 2 884,73 Eur negrąžinto kredito dalis.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos iki sutarties nutraukimo dienos, taigi, teismas konstatuoja, kad ieškovas turi teisę į 265,81 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 24 d.), todėl ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo 265,81 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų yra pagrįstas ir tenkinamas.

Ieškovas taip pat prašo priteisti jam iš atsakovo 22 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 884,73 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriui nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl jos pažeidimo, galimi šie teisiniai padariniai: kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma (2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, 91 psl.). Taigi, nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės, ieškovas turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas ieškovui iš atsakovo priteisia 22 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 884,73 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 24 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 18 d.).

Ieškovas taip pat prašo priteisti jam iš atsakovo 1 527,67 Eur tarpininkavimo mokesčio. Kaip matyti iš kredito sutarties specialiųjų sąlygų ir bendrųjų sąlygų, ieškovas, sudarydamas kredito sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, t. y. asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas. Vartojimo kredito sutartimi atsakovas sutiko mokėti tarpininkavimo mokestį. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, konstatuoja, kad ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo 1 527,67 Eur tarpininkavimo mokesčio yra pagrįstas ir tenkinamas.

Taip pat ieškovas prašo priteisti jam iš atsakovo 9,87 Eur kompensuojamųjų palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 19 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020 m. kovo 24 d. Kaip matyti iš kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto, šalys susitarė dėl pelno (mokėjimo) palūkanų, bet ne dėl kompensuojamųjų palūkanų, todėl ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo 9,87 Eur kompensuojamųjų palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 19 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020 m. kovo 24 d., atmetamas.

Ieškovas prašo priteisti jam iš atsakovo 22 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą 2 884,73 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2023 m. birželio 19 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nuostolių, atsiradusių dėl kreditoriaus negalėjimo naudotis negrąžintais pinigais, atlyginimo funkciją atlieka kompensuojamosios palūkanos, kurios gali būti skaičiuojamos ir po paskolos sutarties nutraukimo. Aptartas išaiškinimas neužkerta sutarties šalims kelio susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 48, 49, 52, 53 punktai). Tačiau nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punktu šalys susitarė dėl pelno (mokėjimo) palūkanų, bet ne dėl kompensuojamųjų palūkanų, todėl ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo 22 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą 2 884,73 Eur kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2023 m. birželio 19 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos atmetamas. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra ir toks reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Šios vadinamosios procesinės palūkanos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, kartu – operatyviam teismo sprendimo įvykdymui skatinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018). Kadangi atsakovas įsipareigojimų nevykdė, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5,00 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 4 678,21 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovas prašė priteisti 105 Eur žyminio mokesčio ir 200 Eur ieškinio parengimo bei kitų išlaidų. Teismas tenkino 99,79 procentus ieškovo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistina 105 Eur žyminio mokesčio ir 199,58 bylinėjimosi išlaidų, iš viso 304,58 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamoje byloje sudaro 5,58 Eur ir yra priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Sumokėjus, teismui būtina pateikti mokėjimą patvirtinančius dokumentus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui akcinei bendrovei „NEO Finance“ (juridinio asmens kodas 303225546) iš atsakovo A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 884,73 Eur (du tūkstančiai aštuoni šimtai aštuoniasdešimt keturi eurai, 73 ct) negrąžinto kredito dalies, 265,81 Eur (du šimtai šešiasdešimt penki eurai, 81 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 24 d.), 22 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 884,73 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 24 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 18 d.), 1527,67 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai dvidešimt septyni eurai, 67 ct) tarpininkavimo mokesčio, 5,00 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 4 678,21 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 304,85 Eur (trys šimtai keturi eurai, 85 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,58 Eur (penki eurai, 58 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą (kodas 188728821, įmokos kodas 5660).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.