Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),

gynėjams advokatams Gediminui Skaisčiui, Algirdui Gurauskui, Ramutei Veronikai Šalaviejūtei, Liudmilai Karvelienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. E. , A. B. , S. P. (S. P. ) ir nuteistojo N. I. (N. I. ) gynėjo advokato Juozapo Surblio apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. nuosprendžio, kuriuo:

T. E. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika, padaryta 2010 m. vasario 9 d.), 260 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika, padaryta 2010 m. vasario 10 d.) bei 259 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika, padaryta 2010 m. vasario 9 d.) – laisvės atėmimu ketveriems metams ir šešiems mėnesiams;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika, padaryta 2010 m. vasario 10 d.) – laisvės atėmimu ketveriems metams ir devyniems mėnesiams;

- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – areštu dešimčiai parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu ir 6 dalimi, paskirtosios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bei apėmimo būdais ir T. E. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

A. B. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika, padaryta 2010 m. vasario 9 d.), 260 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika, padaryta 2010 m. vasario 10 d.), 260 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika, padaryta 2010 m. vasario 18 d.) bei 253 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika, padaryta 2010 m. vasario 9 d.) – laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika, padaryta 2010 m. vasario 10 d.) – laisvės atėmimu ketveriems metams ir šešiems mėnesiams;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika, padaryta 2010 m. vasario 18 d.) – laisvės atėmimu ketveriems metams ir devyniems mėnesiams;

- pagal 253 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtosios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir A. B. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

S. P. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika, padaryta 2010 m. sausio 16 d.), 260 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika, padaryta 2010 m. vasario 22 d.) bei 260 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika, padaryta 2010 m. vasario 23 d.) ir nuteistas:

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika, padaryta 2010 m. sausio 16 d.) – laisvės atėmimu trejiems metams ir trims mėnesiams;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika, padaryta 2010 m. vasario 22 d.) – laisvės atėmimu ketveriems metams;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika, padaryta 2010 m. vasario 23 d.) – laisvės atėmimu ketveriems metams ir dešimčiai mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtosios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir S. P. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

N. I. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, iš N. I. konfiskuota 60, 10 Lt (šešiasdešimt litų ir dešimt centų) valstybės naudai.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti L. Č. , N. R. ir M. K. , tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. E. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, t. y. 2010 m. vasario 9 d., apie 23 val., prie parduotuvės „Skibalė“, adresu Taikos pr. 100, Klaipėdos m., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo polietileninį maišelį, kuriame buvo 0,68 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurią 2010 m. vasario 10 d. automobiliu „Siat Cordoba“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atgabeno iki Minijos g.–Rūtų g. sankryžos, Klaipėdos m., ir laikė prie savęs, kol tą pačią dieną jis minėtoje sankryžoje buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir pristatytas į Klaipėdos apskr. VPK, adresu Jūros g. 1, Klaipėdos m., kur apie 19.30 val. asmens kratos metu pas jį polietileninį maišelį, kuriame buvo paminėta narkotinė medžiaga, rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, T. E. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, bei jas pardavė, t. y. 2010 m. vasario 9 d., apie 21 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., iš A. B. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, už 175 litus įsigijo polietileninį maišelį, kuriame buvo ne mažiau kaip 0,209 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurią 2010 m. vasario 10 d., apie 16.25 val., automobiliu „Siat Cordoba“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atgabeno iki (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, ir laikė prie savęs, po to į automobilį įsėdus N. R. ir L. Č. , jis už 40 litų polietileninį maišelį, kuriame buvo 0,209 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, pardavė N. R. .

Be to, T. E. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ir kitaip platinti, t. y. 2010 m. vasario 10 d., apie 18.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., iš A. B. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, už 175 litus įgijo vieną polietileninį maišelį su milteliais, kurių sudėtyje buvo 1,622 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurį iš karto tame pačiame bute išfasavo į 9 (devynis) polietileninius maišelius. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis, T. E. , paminėtus 9 polietileninius maišelius tą pačią dieną savo automobiliu „Siat Cordoba“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atgabeno iki Minijos g.–Rūtų g. sankryžos, Klaipėdos m., ir laikė prie savęs, kol minėtoje sankryžoje buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir pristatytas į Klaipėdos apskr. VPK, adresu Jūros g. 1, Klaipėdos m., kur apie 19.30 val. asmens kratos metu pas jį 7 (septynis) polietileninius maišelius su milteliais, kurių sudėtyje buvo 1,372 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, rado ir paėmė policijos pareigūnai, o likusius 2 (du) polietileninius maišelius su milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,250 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, jis toliau neteisėtai laikė prie savęs, iki kol tą pačią dieną, apie 21.55 val., jis (T. E. ) buvo uždarytas į Klaipėdos apskr. VPK areštinę, kur asmens kratos metu paminėtus 2 polietileninius maišelius rado ir paėmė policijos pareigūnai.

A. B. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ir kitaip platinti, bei jas pardavė, t. y. iki 2010 m. vasario 9 d., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis bei iš nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, po 20 litų už gramą miltelių įgijo ne mažiau kaip 1 (vieną) polietileninį maišelį su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,209 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurią parsigabeno į savo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., ir laikė joje iki 2010 m. vasario 9 d., kol apie 21 val. savo gyvenamojoje vietoje už 175 litus polietileninį maišelį su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,209 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, pardavė T. E. .

Be to, A. B. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ir kitaip platinti, bei jas pardavė, iki 2010 m. vasario 10 d., tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis bei iš nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, po 20 litų už gramą miltelių įgijo ne mažiau kaip 9 (devynis) polietileninius maišelius su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 1,622 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurią parsigabeno į savo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., ir laikė joje iki 2010 m. vasario 10 d., kol apie 18 val. savo gyvenamojoje vietoje už 175 litus 9 (devynis) polietileninius maišelius su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 1,622 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino pardavė T. E. .

Be to, A. B. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ir kitaip platinti, t. y. 2010 m. spalio 18 d., apie 18 val., prie I. S. g. kalno, esančio Simonaitytės g., Klaipėdos m., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, už 200 litų įgijo polietileninį maišelį su rusvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 1,221 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurį neteisėtai parsigabeno į savo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., kur tyrimo nenustatytu laiku dalį iš polietileninio maišelio miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,008 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, sutraukė į vienkartinį med. švirkštą, kurį kartu su polietileniniu maišeliu su milteliais, kurių sudėtyje buvo 1,213 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, toliau laikė savo gyvenamojoje vietoje iki 2010 m. spalio 21 d., kol apie 20.20 val. kratos metu juos rado ir paėmė policijos pareigūnai.

S. P. nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno psichotropines medžiagas bei jas pardavė, o būtent iki 2010 m. sausio 16 d., tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo nenustatytą kiekį baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,075 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurią 2010 m. sausio 16 d. neteisėtai atgabeno į Naujakiemio g. 25 namo 4- ąją laiptinę, Klaipėdos m., ir laikė prie savęs, kol apie 18.00 val. nenustatytą kiekį baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,075 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino – už 40 litų pardavė N. I. .

Be to, S. P. nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno psichotropines medžiagas bei jas pardavė, t. y. 2010 m. vasario 22 d., apie 20 val., Klaipėdos „Eglės“ turgavietėje, adresu: Taikos pr. 80, Klaipėdos m., iš tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, už 30 litų įgijo vieną polietileninį maišelį su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,030 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurią neteisėtai atsigabeno į savo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., ir laikė joje iki 2010 m. vasario 23 d., kol apie 12.20 val. polietileninį maišelį su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,030 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, už 20 litų pardavė M. K. .

Be to, S. P. nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno narkotines medžiagas, t. y. 2010 m. vasario 23 d., apie 15.12 val., Naujakiemio g. 17 namo, Klaipėdos m., pirmoje laiptinėje, iš tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, už 30 litų įgijo popierinį lankstinuką su gelsvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,006 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią neteisėtai tą pačią dieną su savimi atgabeno iki Gedminų g. 2 namo, Klaipėdos m., ir laikė prie savęs, kol jis prie minėto namo buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir pristatytas į Klaipėdos apskr. VPK, adresu Jūros g. 1, Klaipėdos m., kur apie 15.35 val. asmens kratos metu popierinį lankstinuką su paminėta narkotine medžiaga rado ir paėmė policijos pareigūnai.

N. I. nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo, laikė, gabeno psichotropines medžiagas ir jas pardavė, t. y. 2010 m. sausio 16 d., apie 18 val., Naujakiemio g. 25 namo 4-oje laiptinėje, Klaipėdos m., iš S. P. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir tuo būdu platinti, už 40 litų įgijo nenustatytą kiekį baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,075 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kuriuos tą pačią dieną atgabeno iki Naujakiemio g. 27 namo, Klaipėdoje, ir laikė prie savęs, kol apie 18.10 val. dalį su savimi turėtų baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,075 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino – įbėrė į plastikinį maišelį ir už 40 litų pardavė nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus atliekančiam dalyviui anoniminiam liudytojui Nr.12.

Nuteistasis A. B. apeliacinius skundu nesutinka su Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu dalyje dėl jo nuteisimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį bei dėl paskirtosios laisvės atėmimo bausmės.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų A. B. ir S. P. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, nuteistojo T. E. ir nuteistojo N. I. gynėjo apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl nuteistojo T. E. apeliacinio skundo.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą padariusiam asmeniui. Todėl kiekvienu atveju ji turi būti individualizuojama atsižvelgiant į konkretų padarytą nusikaltimą. Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, turi paisyti imperatyvo, jog bausmė turi būti teisinga, t. y. atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį, kuri turi būti kiekvienu konkrečiu atveju vertinama visumoje, nesuteikiant nė vienam iš bausmės paskirties elementų konkrečiomis bylos aplinkybėmis nepagrįsto prioriteto. Bausmės dydis už kiekvieną nusikalstamą veiką turi būti nustatomas įvertinus BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių visumą. Taigi bausmė turi būti teisinga, t. y. atitikti konstitucinio teisingumo principo reikalavimus ir turinį, jog valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui, bausmė turi būti adekvati nusikalstamai veikai, ji turi būti teisinga.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai numatyti BK 54 straipsnyje, pagal kurį teismas bausmę kaltininkui skiria baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose bei atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę T. E. , vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir jų nepažeidė.

Griežčiausios bausmės, nulėmusios subendrintos galutinės bausmės dydį, T. E. paskirtos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas apeliantui, atsižvelgė į tai, kad jo padaryti nusikaltimai yra sunkūs, baigti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantas anksčiau teistas net septynis kartus, kas rodo jo polinkį nusikalsti. Naujas nusikalstamas veikas T. E. padarė neišnykus ankstesniems teistumams, todėl jis pagrįstai pripažintas recidyvistu. Nuosprendį priėmęs teismas tinkamai įvertino ir nuteistojo apeliaciniame skunde minimas aplinkybes – tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei pripažino šią aplinkybę jo atsakomybę lengvinančia. Byloje nenustatyta apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinęs šias bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas T. E. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurių dydį nustatė mažesnį, nei BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – tai, kad jis turi šeimą, mažamečių vaikų, yra svarbios bausmės individualizavimui, tačiau apygardos teismo nustatytos bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių visumos iš esmės nekeičia ir vien dėl to švelninti apeliantui paskirtosios bausmės nėra pagrindo.

Įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, jog Klaipėdos apygardos teismas bausmės skyrimo ir bausmių bendrinimo taisyklių nepažeidė, T. E. laisvės atėmimo bausmė paskirta teisingai ir nelaikytina akivaizdžiai per griežta.

Dėl nuteistojo A. B. apeliacinio skundo.

Byloje surinktais duomenimis patikimai nustatyta, kad 2010 m. spalio 21 d. atliktos kratos nuteistojo A. B. gyvenamoje vietoje metu buvo surasti ir paimti du šoviniai (4 t. 139-140 b.l.). Iš Klaipėdos apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų biuro specialisto išvados Nr. 845 matyti, kad šoviniai, rasti ir paimti kratos metu iš nuteistojo A. B. gyvenamosios vietos, yra fabrikinės gamybos 7,62 mm kalibro centrinio įskėlimo kariniai imitaciniai šoviniai, skirti įvairiems graižtviniams kariniams ginklams: šautuvams, automatams, rankiniams kulkosvaidžiams ir kitiems šio kalibro ginklams. Specialistas taip pat padarė išvadą, jog šie šoviniai yra šaudmenys, skirti “B” kategorijos šaunamiesiems ginklams (4 t. 151-152 b.l.). Nuteistasis A. B. , apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu dėl neteisėto disponavimo šaudmenimis prisipažino visiškai bei paaiškino, kad minėtus šaudmenis rado poligone ir laikė juos savo gyvenamojoje vietoje (6 t. 145-147, 151 b.l.). Iš esmės analogiškus parodymus apeliantas davė ir apklaustas pirmosios instancijos teisme, kur papildomai paaiškino, jog jis yra tarnavęs armijoje, todėl žino, kokiems ginklams yra skirti jo gyvenamoje vietoje laikyti šoviniai (8 t. 44-45 b.l.).

Taigi, pirmiau aptartais bylos duomenimis nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis A. B. , būdamas suaugęs, normalaus protinio išsivystymo žmogus, turintis patirties praktiškai naudojant šaunamuosius ginklus, žinojo, jog savo gyvenamojoje vietoje laiko šovinius, neabejotinai suprato, jog neturi leidimo disponuoti šiais šaudmenimis ir laikyti juos savo gyvenamojoje vietoje bei norėjo taip veikti. A. B. baudžiamosios atsakomybės šiuo atveju nepašalina ta aplinkybė, jog, kaip nurodyta minėtoje specialisto išvadoje, apelianto laikyti šoviniai yra imitaciniai. Pagal Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 48 punktą, šaudmuo yra tai, kuo šaudoma iš šaunamųjų ginklų. Tuo tarpu minėtoje specialisto išvadoje konstatuota, jog A. B. gyvenamojoje vietoje rasti šaudmenys yra kariniai imitaciniai šoviniai, skirti įvairiems graižtviniams kariniams ginklams: šautuvams, automatams, rankiniams kulkosvaidžiams ir kitiems šio kalibro ginklams. Vadinasi, šie imitaciniai šoviniai priskiriami šaudmenims, už disponavimą kuriais neturint atitinkamo leidimo ir numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal apeliantui pritaikytą baudžiamąjį įstatymą. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog A. B. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti ir nuteistojo A. B. apeliacinio skundo reikalavimo jo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei sušvelninti paskirtąją laisvės atėmimo bausmę.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. B. , atsižvelgė į visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes: nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sukinančių aplinkybių nebuvimą. A. B. padarė tris sunkius bei vieną apysunkį tyčinius nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis bei šaudmenimis. Nuosprendį priėmęs teismas tinkamai įvertino ir nuteistojo A. B. apeliaciniame skunde minimas aplinkybes – tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi, kritiškai vertina savo elgesį ir pripažino šią aplinkybę jo atsakomybę lengvinančia. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nuteistasis nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, anksčiau neteistas, aštuonis kartus baustas administracine tvarka. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis, pagrįstai A. B. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurių dydį nustatė mažesnį, nei įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Tik išimtinais atvejais teismas skirdamas bausmę gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijų ribų. Vienas iš tokių atvejų ir yra numatytas BK 54 straipsnio 3 dalyje. Ši įstatymo norma taikoma tada, kai sankcijoje numatytas bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su išimtinių aplinkybių, turinčių įtakos padaryto nusikaltimo ar asmens, padariusio nusikaltimą, pavojingumui, buvimu, dėl ko sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai pažeistų bausmės teisingumo principą. Šiuo atveju byloje nenustatytos tokiomis išimtinės aplinkybės, kurios leistų pagrįstai manyti, kad A. B. paskirtoji laisvės atėmimo bausmė akivaizdžiai prieštarauja teisingumo principui. Tokių išimtinių aplinkybių nenurodė ir nuteistasis savo apeliaciniame skunde.

Dėl nuteistojo S. P. apeliacinio skundo.

Nuteistasis S. P. apeliaciniame skunde neneigia bylos duomenimis nustatytų faktinių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jis, disponuodamas narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turėjo tikslą jas platinti.

BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo kontaktai su vartotojais ir kiti objektyvūs bylos duomenys.

S. P. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tris nusikaltimus. Pirmiausia jis nuteistas už tai, kad 2010 m. sausio 16 d. laikė prie savęs ir gabeno nenustatytą kiekį baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0, 075 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurią tą pačią dieną, apie 18 val., namo, esančio Naujakiemo g. 25, Klaipėdoje, laiptinėje už 40 Lt pardavė N. I. . S. P. nuteistas ir už tai, kad 2010 m. vasario 22 d. „Eglės“ turgavietėje, esančioje Klaipėdos mieste, iš nenustatyto asmens už 30 Lt įsigijo vieną polietileninį maišelį su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0, 030 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurią atgabeno iki savo gyvenamosios vietos, esančios Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), ten ją laikė, o 2010 m. vasario 23 d. už 20 Lt pardavė M. K. . Be to, jis nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą platinti, iki 2010 m. vasario 23 d. neteisėtai įgijo bei laikė su savimi popierinį lankstinuką su gelsvos spalvos milteliais, turinčiais savo sudėtyje 0,006 g narkotinės medžiagos heroino, šią narkotinę medžiagą neteisėtai gabeno nuo namo, esančio Naujakiemio g. 17, Klaipėdoje, iki namo, esančio Gedminų g. 2, Klaipėdoje, kur tą pačią dieną buvo sulaikytas policijos pareigūnų, narkotinė medžiaga buvo rasta ir paimta.

Byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais – paties apelianto, nuteistųjų N. I. , M. K. parodymais, specialistų išvadomis, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei fiksavimo protokolų duomenimis, kratos protokolo duomenimis patikimai nustatyta, kad S. P. pirmiau nurodytomis aplinkybėmis disponavo narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas platinti. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu apeliantas kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai bei parodė, jog nuo 1997 metų vartoja narkotines bei psichotropines medžiagas, o pastaraisiais metais užsiima ir jų platinimu kitiems asmenims. Tiek N. I. , tiek M. K. pažįsta, šiems asmenims ne kartą yra pardavęs narkotines ar psichotropines medžiagas. Galimai N. I. bei M. K. psichotropines medžiagas pardavė ir įtarimuose nurodytomis aplinkybėmis. 2010 m. vasario 23 d. vienas pažįstamas paprašė parduoti jam heroino, todėl apeliantas tą pačią dieną iš asmens, pravarde „Mažylis“, už 30 Lt įsigijo viena paketėlį su heroinu, kurį atgabeno iki namo, esančio Gedminų g. 2, Klaipėdoje, kur ketino šią narktoinę medžiagą parduoti savo pažįstamam asmeniui, tačiau ten buvo sulaikytas policijos pareigūnų (6 t., 103-105, 108-109 b.l.). Apklaustas teisiamajame posėdyje S. P. iš dalies pakeitė savo parodymus ir ėmė tvirtinti, jog jam inkriminuotus kiekius narkotinių bei psichotropinių medžiagų įgijo savo reikmėms. Apeliantas neigė 2010 m. sausio 16 d. pardavęs 0, 075 g psichotropinės medžiagos N. I. . Tuo tarpu dėl psichotropinės medžiagos – metamfetamino pardavimo M. K. savo kaltę pripažino (8 t., 43 b.l.). Nuosprendį priėmęs teismas pagrįstai rėmėsi S. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kadangi jie sutampa su kitais byloje surinktais duomenimis. Tą aplinkybę, jog iš apelianto įsigijo nuosprendyje nurodytą kiekį psichotropinių medžiagų, savo parodymuose patvirtino nuteistieji N. I. bei M. K. . Pastarasis teisiamajame posėdyje parodė, jog S. P. pažįsta kaip asmenį, platinantį narkotines bei psichotropines medžiagas. Iki nusikalstamos veikos padarymo su S. P. buvo susitikęs 3-4 kartus, o 2010 m. vasario 23 d. atvyko pas jį norėdamas įsigyti psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Kadangi pinigų tuo metu neturėjo, S. P. psichotropinių medžiagų jam davė „į skolą“. Išėjęs iš S. P. laiptinės, netrukus buvo sulaikytas policijos pareigūnų (8 t., 44 b.l.). Apklaustas teisiamajame posėdyje N. I. patvirtino, jog iš S. P. įsigydavo narkotinių bei psichotropinių medžiagų. 2010 m. sausio 16 d. taip pat atvyko pas S. P. ir įsigijo iš jo 3 g amfetamino (8 t. 40-41 b.l.). Kratos metu S. P. gyvenamojoje vietoje buvo rasti trys polietileniniai maišeliai su miltelių likučiais bei 30 vienetų tuščių, nenaudotų polietileninių maišelių (4 t., 60-61 b.l.). Iš specialisto išvados Nr. 140-(1457)-ISI-1534 matyti, jog ant trijų polietileninių mašelių, kratos metu rastų ir paimtų iš S. P. gyvenamosios vietos, vidinių paviršių yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino pėdsakai (4 t., 65-67 b.l.). Tą aplinkybę, jog nuteistasis S. P. platino psichotropines bei narkotines medžiagas kitiems asmenims, patvirtinta ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei fiksavimo protokolai, iš kurių matyti, jog 2009 m. gruodžio 27 d. S. P. trumposiomis SMS žinutėmis bendravo su N. I. , tarėsi su juo dėl psichotropinių ar narkotinių medžiagų pardavimo (1 t. 22-31 b.l.).

Taigi, pirmiau aptartų bylos duomenų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog nuteistasis S. P. ne tik pats vartojo narkotines bei psichotropines medžiagas, bet ir jas platino, parduodamas ne tik N. I. bei M. K. , bet ir kitiems nenustatytiems asmenims. Todėl pirmosios instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs šiuos įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad S. P. laikė ir gabeno narkotines medžiagas ne vien sau vartoti, o ir turėdamas tikslą jas platinti. Nuosprendį priėmęs teismas tinkamai įvertino bylos duomenimis nustatytas faktines aplinkybes ir pagrįstai S. P. veikas kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę S. P. , BK 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Buvo atsižvelgta tiek į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, tiek į kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes, minimas ir nuteistojo apeliaciniame skunde. S. P. nuteistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis, jų įgijimą, laikymą, gabenimą, turint tikslą platinti. Šio nusikaltimo objektas yra žmonių sveikata. Neteisėti veiksmai su psichotropinėmis ar narkotinėmis medžiagomis gali sukelti sunkių, o kartais nepašalinamai žalingų padarinių žmogaus sveikatai. Už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato griežtą bausmę, - laisvės atėmimą nuo dvejų iki aštuonerių metų. S. P. už šių nusikaltimų padarymą paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydis nustatytas mažesnis, nei BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Nei už atskiras nusikalstamas veikas paskirtosios bausmės, nei galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė S. P. nėra aiškiai per griežta, todėl nešvelnintina.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nuteistojo S. P. gynėja atkreipė dėmesį į tai, kad S. P. nemoka valstybinės lietuvių kalbos. Tuo tarpu nei kaltinamasis aktas, nei apkaltinamasis nuosprendis jos ginamajam į jam suprantamą rusų kalbą išverstas nebuvo.

Baudžiamojo proceso kodekse nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje baudžiamasis procesas vyksta valstybine kalba, o lietuvių kalbos nemokantiems baudžiamojo proceso dalyviams užtikrinama teisė daryti pareiškimus, duoti parodymus ir paaiškinimus, paduoti prašymus ir skundus, kalbėti teisme gimtąja kalba arba kita kalba, kurią jie moka. Visais šiais atvejais, taip pat susipažindami su bylos medžiaga proceso dalyviai turi teisę naudotis vertėjo paslaugomis šio Kodekso nustatyta tvarka (BPK 8 straipsnio 1, 2 dalys). BPK 44 straipsnio 7 punkte įtvirtinta kiekvieno nusikalstamos veikos padarymu įtariamo ar kaltinamo asmens teisė, kad jam suprantama kalba būtų skubiai ir nuodugniai pranešta apie jam pareikšto kaltinimo pobūdį bei pagrindą, turėti pakankamai laiko bei galimybių pasirengti gynybai, pats apklausti liudytojus arba prašyti, kad liudytojai būtų apklausti, nemokamai naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nesupranta ar nekalba lietuviškai. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies e punkte taip pat įtvirtinta asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisė nemokamai naudotis vertėjo pagalba, jeigu nesupranta ar nekalba teismo procese vartojama kalba.

Iš baudžiamojoje byloje esančių įtariamojo apklausos protokolų matyti, kad įtariamasis S. P. pareiškė, jog moka lietuvių kalbą ir pageidauja duoti parodymus šia kalba. Po apklausų protokolais savo ranka, be klaidų lietuviškai parašė, kad protokolą perskaitė ir šis iš įtariamojo žodžių surašytas teisingai (6 t., 103-105, 108-109 b.l.). Pažymėtina, kad apklausų metu dalyvavo S. P. gynėjas advokatas A. Jonušas, tačiau nei jis, nei S. P. nepareiškė prašymų dėl vertėjo dalyvavimo apklausose. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme S. P. taip pat nereikalavo vertėjo ir lietuvių kalba davė parodymus bei atsakė į jam pateiktus klausimus. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme S. P. parodė, jog lietuvių kalbą mokėsi mokykloje, todėl ją supranta. Nuteistasis patvirtino, jog apeliacinį skundą dėl apygardos teismo nuosprendžio surašė pats. Vadinasi, tiek jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio esmę, tiek jo apskundimo tvarką S. P. suprato. Be to, nuteistasis S. P. savo apeliaciniame skunde nenurodė tos aplinkybės, jog viso proceso metu buvo suvaržyta jo teisė naudotis vertėjo paslaugomis. Taigi nuteistojo S. P. gynėjos apeliacinės instancijos teisme išsakyti teiginiai, kad bylos nagrinėjimo metu buvo suvaržytos jos ginamojo procesinės teisės, yra nepagrįsti.

Dėl nuteistojo N. I. gynėjo apeliacinio skundo.

Nuteistojo gynėjas apeliaciniu skundu prašo sušvelninti N. I. paskirtąją laisvės atėmimo bausmę. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, susijusių su padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsniu bei su nuteistojo N. I. asmenybe. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

Kaip jau buvo minėta, teismas asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, skiria tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje, atsižvelgdamas į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Priešingai nei teigiama nuteistojo N. I. gynėjo apeliaciniame skunde, nuosprendį priėmęs teismas BK 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė, atsižvelgė tiek į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, tiek į kitas šio straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

N. I. pripažintas kaltu padaręs BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, N. I. anksčiau teistas nebuvo, tačiau net aštuonis kartus baustas administracine tvarka. Nusikalstamos veikos padarymo metu N. I. niekur nedirbo. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad N. I. pripažintas kaltu dėl neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga – metamfetaminu, turint tikslą ją platinti. Nusikalstamos veikos, susijusios neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kelia didelį pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei, padeda plisti narkomanijai ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir nepilnamečių. Todėl N. I. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo nemažina apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog nuteistasis disponavo palyginus nedideliu kiekiu psichotropinės medžiagos bei sąlyginai trumpą laikotarpį. Nuosprendį priėmęs teismas tinkamai įvertino ir tas gynėjo apeliaciniame skunde minimas aplinkybes, kad N. I. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei pripažino šią aplinkybę jo atsakomybę lengvinančia. Byloje nenustatyta N. I. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinęs bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, apygardos teismas N. I. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskyrė laisvės atėmimo bausmę trejiems metams, t.y. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė artimą minimaliam šio BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje numatytos bausmės dydžiui. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog N. I. paskirtoji laisvės atėmimo bausmė nėra akivaizdžiai per griežta, todėl nėro jokio teisinio pagrindo jos švelninti.

Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde teigia, jog N. I. paskirtoji laisvės atėmimo bausmė švelnintina dar ir todėl, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo įslaptinto liudytojo Nr. 12 elgesys. Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą taip pat atmeta kaip nepagrįstą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2009 m. gruodžio 16 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas N. I. atžvilgiu (1 t., 5 b.l.). Tą pačią dieną Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė prašymą leisti pareigūnams neatskleidžiant savo tapatybės atlikti slaptą sekimą bei nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus N. I. atžvilgiu. Prašyme nurodyta, jog atliekant ikiteisminį tyrimą buvo surinkta duomenų, jog N. I. užsiima neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotrapinėmis medžiagomis bei jų platininimu (1 t., 65-66 b.l.). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 17 d. nutartimi leido Klaipėdos aspkrities VPK ONT biuro pareigūnams bei įslaptintam liudytojui Nr. 12 N. I. atžvilgiu atlikti nusikalstamą veiką imituojančius bei slapto sekimo veiksmus (1 t., 67-68 b.l.). Pareigūnų turėta pirminė infromacija pasitvirtino 2010 m. sausio 16 d., kuomet N. I. iš S. P. įgijęs psichotropinių medžiagų, pardavė jas įslaptintam liudytojui Nr. 12. Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytus duomenis, konstatuoja, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, rašydami teikimą dėl NVIV sankcionavimo, disponavo pirmine informacija apie N. I. bei jo bendrininkų galimai daromas nusikalstamas veikas. Todėl, Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjui sankcionavus NVIV veiksmus N. I. atžvilgiu, buvo prisijungta prie jau daromų bei planuojamų nusikalstamų veikų. Vadinasi, nėra jokio pagrindo apeliacinio skundo teiginiams, kad N. I. įvykdytai nusikalstamai veikai įtakos turėjo NVIV dalyvio elgesys ir ši aplinkybė yra pagrindas sušvelninti nuteistajam paskirtąją laisvės atėmimo bausmę.

BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis. Skirti švelnesnę, negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmę, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės. Tai reiškia, kad BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su išimtinių aplinkybių, darančių įtaką padarytos nusikalstamos veikos ar asmens, padariusio nusikaltimą, pavojingumui, buvimu, dėl ko sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai pažeistų bausmės teisingumo principą. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šioje byloje nėra BK 62 straipsnyje nustatytų švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sąlygų, taip pat nenustatyta nei išimtinių aplinkybių, mažinančių N. I. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nei išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas N. I. už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui.

Dėl iš teismo nuosprendžio aprašomosios dalies šalintinų įrodytomis pripažintų aplinkybių.

BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomos nusikalstamos veikos, pripažintos įrodyta, aplinkybės: jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte reikalaujama, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų nurodomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai, kuriais remiantis teismas atmetė kitus įrodymus. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nusikalstamai neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti gali reikštis alternatyviomis veikomis – gaminimu, perdirbimu, įgijimu, laikymu, gabenimu ar siuntimu. Bet kurios iš šių alternatyvių veikų padarymas gali būti pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Todėl teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų reikalavimų. Šioje byloje teismas: pripažindamas S. P. kaltu dėl 0, 075 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino įgijimo iki 2010 m. sausio 16 d., tiksliau nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje ir nenustatytomis aplinkybėmis; pripažindamas A. B. kaltu dėl 0, 209 g psichotropinės medžiagos metamfetamino įgijimo iki 2010 m. vasario 9 d., tiksliau nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje ir nenustatytomis aplinkybėmis; pripažindamas A. B. kaltu dėl 1, 622 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino įgijimo iki 2010 m. vasario 10 d., tiksliau nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje ir nenustatytomis aplinkybėmis, šių nuostatų nesilaikė. Nuosprendyje visiškai nenurodyta kada, iš kokių asmenų, kuriose vietose bei kokiomis aplinkybėmis nuteistieji S. P. bei A. B. įgijo nurodytus kiekius psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Šių kiekių psichotropinių medžiagų įgijimo faktas nebuvo nustatytas jokiais objektyviais byloje surinktais duomenimis. Tuo tarpu šių kiekių psichotropinių medžiagų gabenimo bei laikymo aplinkybės patikimai nustatytos nuteistųjų S. P. ir A. B. parodymais. Vadinasi, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, jog: S. P. įgijo 0, 075 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino; A. B. įgijo 0, 209 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino; A. B. įgijo 1, 622 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, neatitinka faktinių byloje nustatytų aplinkybių. Todėl šie S. P. ir A. B. inkriminuoti BK 260 straipsnio 1 dalies objektyvieji požymiai iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalintini.

Teisėjų kolegija, pašalinusi S. P. ir A. B. iš teismo nuosprendžio aprašomosios dalies minėtas aplinkybes, nustato tokias šių aukščiau aptartų nusikalstamų veikų aplinkybes:

S. P. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, 2010 m. sausio 16 d. neteisėtai atgabeno nenustatytą kiekį baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,075 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, į Naujakiemio g. 25 namo 4 - ąją laiptinę, Klaipėdos mieste, ir laikė prie savęs, kol apie 18.00 val. nenustatytą kiekį baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,075 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, už 40 litų pardavė N. I. .

A. B. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, atgabeno į savo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, polietileninį maišelį su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,209 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, ir laikė ten iki 2010 m. vasario 9 d., kol apie 21 val. savo gyvenamojoje vietoje už 175 litus polietileninį maišelį su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,209 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, pardavė T. E. .

A. B. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, atgabeno į savo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, ne mažiau kaip 9 (devynis) polietileninius maišelius su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 1,622 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, ir ten laikė iki 2010 m. vasario 10 d., kol apie 18 val. savo gyvenamojoje vietoje, už 175 litus 9 (devynis) polietileninius maišelius su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 1,622 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino pardavė T. E. .

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 328 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. nuosprendį pakeisti.

S. P. iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti įrodyta pripažintą aplinkybę, kad S. P. iki 2010 m. sausio 16 d., tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo nenustatytą kiekį baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0, 075 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino.

A. B. iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti įrodyta pripažintą aplinkybę, kad A. B. iki 2010 m. vasario 9 d., tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis bei iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo ne mažiau kaip vieną polietileninį maišelį su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0, 209 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino.

A. B. iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti įrodyta pripažintą aplinkybę, kad A. B. iki 2010 m. vasario 10 d., tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis bei iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo ne mažiau kaip devynis polietileninius maišelius su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 1, 622 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo T. E. ir nuteistojo N. I. gynėjo advokato Juozapo Surblio apeliacinius skundus atmesti.