Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės N. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei N. U. dėl išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas: 1) pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-10416-127/2006 dalyje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kartu su atsakove ir nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje, nustatyti atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką; 2) įpareigoti atsakovę be raštiško ieškovo sutikimo neišvežti nepilnamečio vaiko nuolatiniam gyvenimui į užsienį; 3) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-24348-1044/2017, nustatytą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečio vaiko nuo 2020 m. liepos 1 d. iki vaiko pilnametystės periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 150 Eur dydžio išmokomis, indeksuojant jas Vyriausybės nustatyta tvarka, teikiamą materialinį išlaikymą pavesti uzufrukto teisėmis valdyti ir tvarkyti ieškovui; 4) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovė su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad ieškovas turėtų teikti žymiai didesnį išlaikymą dėl to, kad gauna dideles pajamas.

3. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog prieštarauti, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu, neturi pagrindo. Prašomo priteisti išlaikymo dydis galimai nepakankamas tenkinti net minimalius vaiko poreikius. Prašoma nustatyti vaiko ir motinos bendravimo tvarka aiški ir konkreti, galimai pakankama ne tik išsaugoti vaiko ir motinos emocinį tarpusavio ryšį, bet ir motinai maksimaliai dalyvauti vaiko auklėjime.

4. 2021 m. balandžio 16 d. šalys teismui pateikė ieškovo ir atsakovės 2021 m. kovo 15 d. pasirašytą taikos sutartį, kuria šalys išsprendė jų nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus.

5. 2021 m. gegužės 7 d. nutartimi teismas patvirtino ieškovo ir atsakovės 2021 m. kovo 15 d. sudarytą taikos sutartį ir civilinės bylos dalį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, įpareigojimo atsakovei be ieškovo raštiško sutikimo neišvežti nepilnamečio vaiko nuolatiniam gyvenimui į užsienį ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nutraukė.

6. Teismo posėdyje ieškovas dėl išlaikymo priteisimo palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti priteisiant 150 Eur išlaikymą nepilnamečiam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovė, jos atstovas su ieškiniu sutiko iš dalies ir prašė priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui 70 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-24348-1044/2017 dalį dėl išlaikymo priteisimo iš tėvo ir nuo 2020 m. liepos 1 d. priteisė M. P. išlaikymą iš atsakovės N. U. po 150 Eur dydžio periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, iki vaiko pilnametystės. Priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskyrė A. P. nepilnamečiam vaikui M. P. priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise. Priteisė valstybei iš atsakovės N. U. ir ieškovo A. P. po 8,45 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8. Teismas nustatė, kad M. P. yra atsakovės N. U. ir ieškovo A. P. sūnus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 16 d. sprendimu pakeitė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 24 d. sprendimu iš atsakovo A. P. civilinėje byloje Nr. N2-10416-127/2006 priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui M. P. dydį ir priteisė iš atsakovo A. P. nepilnamečiam vaikui M. P. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 150 kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2017 m. gegužės 2 d.) iki vaiko pilnametystės; paskyrė N. U. nepilnamečiam vaikui M. P. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

9. Teismo vertinimu, pagal byloje surinktus įrodymus, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, nepilnamečio vaiko, kurio amžius yra 15 metų, realiems (būtiniems, ugdymo, laisvalaikio) poreikiams patenkinti per mėnesį reikia skirti apie 485 Eur. Atėmus gaunamą 55 Eur valstybės paramą už vaiką, tėvai turi skirti apie 450 Eur. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas ieškiniu iš esmės prašo, vaikui apsigyvenus kartu su juo, priteisti tokį patį išlaikymą iš atsakovės, koks jis buvo priteistas iš jo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimu.

10. Teismo vertinimu, atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ji neturi galimybės dirbti, nes turi skirti visą savo dėmesį jauniausiam vaikui, nesuteikia pagrindo atmesti ieškinio reikalavimą dėl vaiko išlaikymo priteisimo. Nors byloje yra pateikta Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos 2020 m. spalio 23 d. pažyma dėl specialiojo ugdymosi ir (ar švietimo) pagalbos skyrimo, kurioje K. U. nustatyti dideli specialieji vaiko ugdymosi poreikiai, tačiau vien ši aplinkybė, teismo nuomone, nesuteikia pagrindo atsakovei neteikti išlaikymo kitam savo nepilnamečiam sūnui ar teikti tik 70 Eur išlaikymą per mėn. Be to, byloje nustatyta, kad atsakovės jauniausias sūnus K. U. lanko ugdymo įstaigą, todėl atsakovė, būdama sveika ir darbingo amžiaus, privalo rasti galimybę išlaikyti savo vaikus. Be to, Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, jog prašomas priteisti 150 Eur išlaikymas nepatenkintų net minimalių šalių sūnaus poreikių. Šalių sūnui gyvenant su ieškovu, atsakovė negali atsisakyti vykdyti pareigos išlaikyti vaiką arba ją perkelti vien ieškovui.

11. Teismas, įvertinęs nustatytų faktinių bylos aplinkybių visumą, sprendė, kad atsakovės turtinė padėtis šiuo metu yra sunkesnė nei ieškovo. Atsižvelgęs į šalių turtinę padėtį (pajamas, registruotą turtą), į skolinius įsipareigojimus bei išlaikytinių skaičių, nustatė šalių teikiamo išlaikymo dalis: nepilnamečio vaiko tėvas A. P. turi teikti 2/3 išlaikymo dalį, t. y. 300 Eur, o nepilnamečio vaiko motina 1/3 dalį, t. y. 150 Eur.

III. Apeliacinio skundo argumentai

12. Atsakovė (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimą dalyje, kuria iš atsakovės N. U. priteistas materialinis išlaikymas nepilnamečiam vaikui M. P. ir šioje dalyje priimti naują teismo sprendimą - ieškovo A. P. ieškinį tenkinti iš dalies bei priteisti iš atsakovės 70 Eur dydžio vaiko išlaikymą; prijungti prie nagrinėjamos bylos atsakovės naujai teikiamus medicininius dokumentus, kurie pagrindžia atsakovės sveikatos būklės paūmėjimo aplinkybes; įpareigoti ieškovą pateikti jo banko sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 16 d. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Apeliantės nuomone, nors teismas ir nusprendė laikyti, kad ieškovas turi didesne dalimi nei atsakovė teikti vaikui išlaikymą, tačiau vis tik nepilnai atsižvelgė į atsakovės argumentus dėl jos itin sunkios materialinės padėties, pareigos rūpintis kitais išlaikytiniais, nesant galimybių dirbti bei turėti pajamas, kurios leistų atsakovei teikti 150 Eur išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą šalims bylos nagrinėjimo procese, nes ieškovas nepagrindė įrodymais išlaidas dėl vaiko poreikių, todėl dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies nepagrįstas ir neteisėtas bei turėtų būti pakeistas.

12.2. Ieškovas prieš tai nagrinėtose civilinėse bylose dėl vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo, įrodinėjo aplinkybes, kad vaiko poreikiai yra minimalūs, ir kad ieškovas turėtų vaikui teikti mažesnio dydžio išlaikymą. Tokio dydžio išlaikymą ieškovas vaikui ir teikė, 150 Eur vaikui išlaikymą tėvas mokėjo tik vienerius metus, o iki tol teikė mažiau negu 100 Eur dydžio išlaikymą. Iki vaikui sukako 1 metai, atsakovė praktiškai viena augino vaiką. Tuo tarpu vaiko tėvas, ieškovas, vaikui neskyrė visiškai jokio išlaikymo. Tačiau jau šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje, kurioje ieškovas, o ne atsakovė reiškia reikalavimus dėl išlaikymo vaikui priteisimo, ieškovas įrodinėja visiškai priešingas nei ankstesnėje byloje, aplinkybes, kad vaikui yra nepakankamo dydžio išlaikymas ir išlaikymas turėtų būti didesnis, nors šių savo argumentų ieškovas nepagrindžia jokiais tinkamais byloje esančiais įrodymais, o vien tik savo argumentais.

12.3. Teismas neįvertino, kad ieškovas nepagrindė neva jo patiriamų išlaidų nepilnamečio vaiko poreikiams, kuriuos ieškovas nurodė, tenkinti (pvz., nėra pateikti mokėjimo čekiai, pažymos dėl išlaidų reikalingumo ir kt.). Neturėtų būti traktuojama kaip pagrįsti ieškovo argumentai dėl išlaidų vaikui perkant kompiuterį, planšetę, telefoną. Šios išlaidos yra vienkartinės, o ne nuolatinio pobūdžio. Jeigu, kaip teigia ieškovas, jis yra bedarbis, tuomet klausimas yra - kokiomis ir kokios kilmės lėšomis disponuoja ieškovas. Apeliantės žiniomis ieškovas prekiauja naudotais automobiliais iš Vokietijos, juos remontuoja ir perparduoda. Apeliantės nuomone, ieškovas turėtų prisiimti iš esmės didesnę nei 2/3 dalys nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigą, nes jis išlaiko tik vieną nepilnametį vaiką ir turi dideles pajamas, o atsakovė nedirba ir negauna jokių išmokų, tik 70 Eur, taip pat ji augina 3 vaikus, vienas vaikas su negalia.

12.4. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu priteisti išlaikymą iš atsakovės nuo 2020 m. liepos 1 d., nes ieškinys Vilniaus miesto apylinkės teisme teisėjos rezoliucija (prieš tai byla buvo nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme, kol bylą buvo nuspręsta perduoti nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams), buvo priimtas nagrinėti 2020 m. rugsėjo 9 d. Atsakovė nori pažymėti tai, kad 2020 m. nuo birželio mėn. nepilnamečio M. gyvenamoji vieta buvo su atsakove ir ieškovas privalėjo vaiką po vaiko atostogų grąžinti, bet to neteisėtai nepadarė ir vaiko negrąžino. Nuo 2020 metų birželio mėnesio, atsakovė penkis mėnesius buvo Lietuvoje ir nei vieno karto jai nebuvo leidžiama pasimatyti su vaiku.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, nenustatęs absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

14. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovė prašo prijungti naujus įrodymus, t. y. medicininius dokumentus, kurie pagrindžia atsakovės sveikatos būklės paūmėjimo aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis numato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas teisingo ir išsamaus bylos išnagrinėjimo, prijungia prie bylos kartu su apeliaciniu skundu teikiamus naujus rašytinius įrodymus. Naujų įrodymų prijungimas ir vertinimas apeliacinės instancijos teisme neužvilkins bylos nagrinėjimo. Šiuos naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismas vertins pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Apeliaciniu skundu apeliantė nesutikdama su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimu, ginčija vaikui priteisto išlaikymo dydį, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nors ir nusprendė laikyti, kad ieškovas turi didesne dalimi nei atsakovė teikti vaikui išlaikymą, tačiau vis tik nepilnai atsižvelgė į atsakovės argumentus dėl jos itin sunkios materialinės padėties, pareigos rūpintis kitais išlaikytiniais, nesant galimybių dirbti bei turėti pajamas, kurios leistų atsakovei teikti 150 Eur išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą šalims bylos nagrinėjimo procese, nes ieškovas nepagrindė įrodymais išlaidas dėl vaiko poreikių, todėl dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies nepagrįstas ir neteisėtas bei turėtų būti pakeistas.

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.

17. Nustatant konkretaus vaiko poreikių turinį, reikalinga įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, taip pat protingi poreikiai, kuriuos lemia vaiko gabumai, polinkiai. Teismas privalo nustatyti ir tėvo (motinos) turtinę padėtį – visas jų gaunamas pajamas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, išlaidas, reikalingas būtiniems vaiko poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010, 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010) bei vertinti ją, atsižvelgdamas į faktinių aplinkybių visumą – ne tik į tėvų gaunamas pajamas, jų turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, bet taip pat ir į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Svarbu, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017).

18. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs skundžiamo teismo sprendimo turinį, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentams bei išvadoms. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, skundžiamas sprendimas priimtas tinkamai nustačius faktines bylos aplinkybes, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą bei atitinka teisės normų reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistino šalių nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydį, įvertino vaiko poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį, t. y. vadovavosi kasacinio teismo praktikoje suformuluotais išlaikymo dydžio nustatymo kriterijais. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės bei argumentai nepaneigia fakto, kad teismo nustatyta suma, būtina vaiko poreikiams patenkinti, atitinka realius šalių nepilnamečio vaiko poreikius.

19. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu išlaikymo dydžiu, nurodo, jog ieškovas nepagrindė neva jo patiriamų išlaidų nepilnamečio vaiko poreikiams. Be to, ieškovo argumentai dėl išlaidų vaikui perkant kompiuterį, planšetę, telefoną yra nepagrįsti, šios išlaidos nėra nuolatinio pobūdžio. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus atmeta. Ieškovas nurodė, jog vaiko poreikiams kas mėnesį reikalinga apie 500 Eur, o vaiko vasario mėnesio išlaidas detalizavo ir nurodė, kad bendra suma šį mėnesį sudarė 563 Eur, tarp kurių buvo nurodytos ir 70 Eur išlaidos kompiuteriui, planšetei, telefonui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į šalių nepilnamečio vaiko amžių, realius, būtinus, ugdymo ir laisvalaikio poreikius, pagrįstai dalį ieškovo nurodomų patiriamų išlaidų sumų mažino. Nors pirmosios instancijos teismas nedetalizavo kaip nustatė 450 Eur išlaikymo poreikio dydį, tik nurodė, jog iš nepilnamečio vaiko realiems poreikiams patenkinti per mėnesį reikalingos skirti sumos 485 Eur reikia atimti gaunamą 55 Eur valstybės paramą vaikui, tačiau teismas, atsižvelgęs į byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, ieškovo nurodytą išlaikymo dydį sumažino apie 50-100 Eur, su kuo apeliacinės instancijos teismas sutinka. Tuo tarpu, apeliantės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję su minėtomis išlaidomis, pirmosios instancijos teismo išvadų dėl išlaikymo dydžio, nepaneigia.

20. Teismas, vertindamas tėvų turtinę padėtį, turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).

21. Apeliantė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl išlaikymo dydžio grindžia motyvais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių turtinę padėtį, neatsižvelgė į tai, jog apeliantė neturi galimybės dirbti ir turėti pajamų, kurios leistų teikti 150 Eur išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka. Pirmosios instancijos teismas vertino byloje, esančius įrodymus, susijusius su šalių gaunamomis pajamomis, turtine padėtimi, apeliantės galimybėmis dirbti ir turėti pajamų. Apeliantė argumentus, jog ieškovas gauna didesnes pajamas nei nurodė teismui, nepagrindė jokiais įrodymais. Pažymėtina, kad tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra absoliuti, todėl šios prievolės jie negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdyti kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog tai, kad jauniausiam atsakovės vaikui nustatyti dideli specialieji vaiko ugdymosi poreikiai, nesuteikia pagrindo atsakovei neteikti išlaikymo kitam savo nepilnamečiam vaikui ar teikti tik 70 Eur dydžio išlaikymą, juolab, kad jauniausias sūnus lanko ugdymo įstaigą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovė, būdama sveika ir darbingo amžiaus privalo rasti galimybę išlaikyti savo vaikus.

22. Apeliantės su apeliaciniu skundu pateikti medicininiai dokumentai, kad po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo atsakovei nustatytas atopinis dermatitas ir iki tyrimų pabaigos atsakovei rekomenduojama nedirbti, taip pat nepaneigia šios teismo išvados. Medicininiai dokumentai nepatvirtina, jog atsakovė dėl nurodytos ligos liks nedarbinga ilgam laikui, ar jai bus nustatytas neįgalumas.

23. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo šiuo aspektu padarytomis išvadomis ir mano, kad atsakovės pateikti argumentai ir įrodymai nėra pakankami, kad laikyti, jog ji objektyviai negali teikti vaiko poreikiams patenkinti reikalingo išlaikymo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nustatytų faktinių bylos aplinkybių visumą, tai, kad atsakovės turtinė padėtis šiuo metu yra sunkesnė nei ieškovo bei atsižvelgęs į šalių turtinę padėtį (pajamas, registruotą turtą), į skolinius įsipareigojimus bei išlaikytinių skaičių, nustatė teisingas šalių teikiamo išlaikymo dalis: nepilnamečio vaiko tėvas A. P. turi teikti 2/3 išlaikymo dalį, t. y. 300 Eur, o nepilnamečio vaiko motina 1/3 dalį, t. y. 150 Eur.

24. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria išlaikymas iš atsakovė priteistas nuo 2020 m. liepos 1 d., nes ieškinys Vilniaus miesto apylinkės teisme teisėjos rezoliucija buvo priimtas nagrinėti 2020 m. rugsėjo 9 d. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus atmeta. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Nustatyta, kad nepilnametis vaikas nuo 2020 m. birželio mėn. pabaigos gyveno kartu su tėvu. Atsakovė šių aplinkybių neginčija. Atsakovė laikotarpiu, kai šalių nepilnametis vaikas gyveno kartu su ieškovu, nevykdė savo pareigos teikti vaikui išlaikymą. Kadangi kai šalių nepilnametis vaikas gyveno su ieškovu atsakovė nevykdė savo pareigos teikti vaikui išlaikymą, tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai išlaikymą priteisė nuo teisės į jį atsiradimo dienos, t. y. nuo 2020 m. liepos 1 d.

25. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

26. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27. Į bylą pateikta 2021 m. rugpjūčio 25 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kurioje nurodyta, jog valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 171 Eur. Kadangi atsakovės, kuriai yra suteikta antrinė teisinė pagalba, apeliacinis skundas atmestas, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.