Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2021-10-15 · Civilinė byla Nr. e2-753-1099/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-10-15
Bylos Nr.
e2-753-1099/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Pavel Liubkevič
Ieškovas
Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Atsakovas
P. R.
Civilinė byla Nr. e2-753-1099/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07939-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.8.10; 3.1.7.6; 3.2.6.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 15 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič,sekretoriaujant Agnei Pitrėnienei,šalims nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovui P. R. (P. R.) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Byloje kilo ginčas dėl (ne)tinkamo 2016 m. liepos 29 d. trišalės profesinio mokymo sutarties vykdymo ir patirtų išlaidų atlyginimo.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

2. Ieškovė Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ieškovė, Užimtumo tarnyba) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo P. R. (P. R.) 2 393,55 Eur išlaidų atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3. Nurodo, kad 2016 m. liepos 29 d. Užimtumo tarnyba (iki 2018 m. spalio 1 d. Vilniaus teritorinė darbo birža), uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovas P. R. sudarė Trišalę profesinio mokymo sutartį Nr. IBR/TMS/1-144 (toliau – trišalė sutartis, ginčo sutartis), pagal kurią, anot ieškovės, atsakovas įsipareigojo užbaigus profesinį mokymą sudaryti su darbdaviu darbo sutartį ginčo sutarties 4 punkte nurodytomis sąlygomis (ginčo sutarties 9.3 punktas).

4. Ieškovė aiškina, kad atsakovas iki ieškinio parengimo neturėjo teisės vairuoti C, CE ir D kategorijų transporto priemonių, neįsidarbino pas darbdavį iki numatyto termino, t. y. pažeidė sutartinius įsipareigojimus. Anot ieškovės, kadangi atsakovas neišsilaikė teisių ir neįsidarbino sutartu laiku, ieškovė davė galimybę atsakovui išsilaikyti teisę vairuoti nurodytų kategorijų transportą, tačiau atsakovas to nepadarė, todėl 2020 m. vasario 3 d. buvo pateikta pretenzija Nr. SD(19.1)-985, kurioje pareikalauta iš atsakovo grąžinti patirtas profesinio mokymo išlaidas iki 2020 m. kovo 5 d.

5. Ieškovė pažymi, kad atsakovui buvo suteikta profesinio mokymo paslauga; už šią paslaugą (atsakovo mokymus) ieškovė sumokėjo paslaugos teikėjui (UAB „(duomenys neskelbtini)“) 1 864,05 Eur (1 140 Eur + 724,05 Eur). Be to, nurodo, kad ieškovė mokėjo atsakovui stipendiją – bendrai išmokėta 510,04 Eur; taip pat apmokėtos atsakovo sveikatos tikrinimo išlaidos – 19,46 Eur. Taigi, ieškovės teigimu, ji bendrai patyrė 2 393,55 Eur atsakovo mokymo išlaidų, kurias atsakovas, netinkamai vykdęs savo prisiimtus įsipareigojimus, turi atlyginti (remiantis ginčo sutarties 9.5 punktu).

6. Ieškovės atstovai į paskirtą 2021 m. spalio 13 d. 13.30 val. parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, tačiau 2021 m. spalio 11 d. pateikė prašymą bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Atsiliepimas

7. Atsakovas P. R. atsiliepime į ieškinį ir teiktame rašte nurodo, kad planuoja apskųsti Vilniaus apygardos administracinio teismo (prieš tai Lietuvos administracinių ginčų komisijos) sprendimą; prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

8. Atsakovas P. R. 2021 m. spalio 13 d. 13.30 val. parengiamajame teismo posėdyje nedalyvavo/neatvyko; atsakovas neatvykimo priežasčių teismui nenurodė, neteikė prašymų dėl bylos nagrinėjimo jam nedalyvaujant, posėdžio atidėjimo ir pan. Remiantis bylos duomenimis, šaukimas atsakovui į minėtą parengiamąjį teismo posėdį įteiktas 2021 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – asmeniškai. Taigi, atsakovui neatvykus į nurodytą parengiamąjį teismo posėdį, nors buvo tinkamai apie jį informuotas, ir nenurodžius tokio neatvykimo priežasčių, teismas atsakovo neatvykimo priežastis laikė nesvarbiomis, bei esant ieškovės prašymui bylą nagrinėti jos atstovams nedalyvaujant, perėjo į bylos nagrinėjimą iš esmės, išnagrinėjo civilinę bylą iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (CPK 246 straipsnio 2 dalis) bei atidėjo teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą.

III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

9. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad ieškovė Užimtumo tarnyba (buvusi Vilniaus teritorinė darbo birža), UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovas P. R. 2016 m. liepos 29 d. sudarė Trišalę mokymo sutartį Nr. IBR/TMS/1-144, pagal kurią ieškovė įsipareigojo apmokėti atsakovo kvalifikacijos kėlimą/įgijimą – šiuo atveju įgyti vairuotojo pradinę profesinę kvalifikaciją vežti krovinius komerciniais tikslais (ne vėliau kaip iki 2016 m. spalio 14 d.), remiantis kuria atsakovui suteikiama teisė laikyti teorijos ir praktinio vairavimo egzaminus VĮ „Regitra“ – C, CE ir D kategorijų (ginčo sutarties 2 punktas), o darbdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo, atsakovui įgijus nurodytą kvalifikaciją ir išlaikius nurodytas kategorijas transporto priemonėms valdyti, atsakovą įdarbinti (nuo 2017 m. balandžio 3 d.) tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (sutarties 4.6, 5.2 punktai).

10. Nustatyta, kad atsakovas, be kita ko, įsipareigojo užbaigus profesinį mokymą, sudaryti su darbdaviu darbo sutartį ginčo sutarties 4 punkte nurodytomis sąlygomis (trišalės sutarties 9.3 punktas); taip pat atlyginti ieškovei visas jos patirtas išlaidas, susijusias su profesiniu mokymu, jeigu įdarbinamasis nevykdė ar netinkamai vykdė ginčo sutarties 9.1-9.4 papunkčiuose numatytus įsipareigojimus be svarbių priežasčių, nurodytų Apraše (Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. A1-499).

11. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė 2016 m. rugpjūčio 4 d. ir 2016 m. rugsėjo 6 d. išdavė atsakovui atitinkamai 1 140 Eur ir 724,05 Eur vertės kuponus bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojų profesinio mokymo kuponus.

12. Nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 4 d. atsakovas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė profesinio mokymo sutartį Nr. 953, pagal kurią turėjo būti vykdomas atsakovo profesinis mokymas pagal C, CE ir D kategorijų transporto priemonių vairuotojo mokymo programą. Į bylą pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. rugsėjo 19 d. ir 2016 m. spalio 14 d. PVM sąskaitos faktūros, išrašytos ieškovei, atitinkamai 1 140 Eur ir 724,05 Eur sumoms, už nurodytus atsakovo mokymus.

13. Nustatyta, kad atsakovas nurodytus mokymus baigė 2016 m. rugsėjo 19 d., gavo profesinio mokymo diplomą (įgyta vairuotojo pradinė profesinė kvalifikacija vežti krovinius komerciniais tikslais) ir liudijimą, patvirtinantį, jog atsakovas mokėsi ir baigė vairuotojų pirminio mokymo kursą; mokymo sritis: C, CE ir D kategorijos.

14. Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų ir paaiškinimų matyti, kad ieškovė apmokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodytas 1 140 Eur ir 724,05 Eur sumas 2016 m. lapkričio 9 d.; be to, laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 13 d. iki 2016 m. lapkričio 14 d. bendrai išmokėjo atsakovui 510,04 Eur (176,18 Eur + 134,73 Eur + 93,27 Eur + 105,86 Eur) dydžio stipendiją; taip pat 2016 m. rugpjūčio 31 d. kompensavo atsakovo patirtas 19,46 Eur privalomojo sveikatos tikrinimo išlaidas.

15. Nustatyta, kad ieškovė 2020 m. vasario 3 d. raštu/sprendimu Nr. SD(19.1)-985, be kita ko, informavo atsakovą, kad jis privalo (iki 2020 m. kovo 5 d.) atlyginti ieškovės patirtas išlaidas (bendrai 2 393,55 Eur), susijusias su atsakovo profesiniu mokymu, nes atsakovas neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų.

16. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad atsakovas apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijai nurodytą ieškovės 2020 m. vasario 3 d. raštą/sprendimą, tačiau komisija 2020 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. 21R-200(AG-106/04-2020) atsakovo skundą atmetė; atsakovas apskundė nurodytą komisijos sprendimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau nurodyto teismo 2020 m. birželio 3 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I2-3188-815/2020, atsakovo skundas atmestas; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. A-1703-789/2021, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 3 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

Ieškinys tenkintinas.

IV. Teismo argumentai ir motyvai

Dėl (ne)tinkamo sutarties vykdymo ir patirtų išlaidų atlyginimo

17. Ginčas tarp šalių kilo dėl profesinio mokymo sutarties tinkamo įsipareigojimų vykdymo (nevykdymo) ir nuostolių atlyginimo.

18. Bendrosios nuostatos įtvirtina, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.200 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant ir netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnyje). Įstatymas draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59, 6.189 straipsniai). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai įvykdomos sutartyje numatytos sąlygos, praleidžiamas sutarties įvykdymo terminas (CK 6.63, 6.205 straipsniai). Sutartinei atsakomybei taikyti svarbu nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas, nurodytas CK 6.246-6.249 straipsniuose – neteisėtą veiką (veikimą ar neveikimą), priežastinį ryšį, kaltę bei nuostolius. Skolininko kaltė preziumuojama, todėl jos nereikia įrodinėti. Kitas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį bei nuostolius (žalą), privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).

19. Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimą atlyginti profesinio mokymo nuostolius grindžia sutarties pažeidimu iš atsakovo pusės, t. y. kad atsakovas neišsilaikė teisių ir sutartu laiku neįsidarbino. Kaip minėta, ieškovė remiasi ginčo sutarties 9.5 punkto nuostatomis, numatančiomis atsakovo pareigą atlyginti ieškovei visas jos patirtas išlaidas, susijusias su profesiniu mokymu, jeigu įdarbinamasis nevykdė arba netinkamai vykdė sutarties 9.1-9.4 punktuose numatytus įsipareigojimus be svarbių priežasčių. Taigi, teismo vertinimu, būtent atsakovui šuo atveju teko pareiga įrodyti ar šiuo atveju egzistavo svarbios sutarties neįvykdymo priežastys ar ne (nes ginčo dėl sutarties netinkamo vykdymo iš esmės nekilo).

20. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010). Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016).

21. Nagrinėjamu atveju atsakovas atsiliepime į ieškinį iš esmės jokių savo atsikirtimų į ieškinį nenurodė; kaip minėta, į paskirtą posėdį neatvyko (atitinkamai neteikė jokių paaiškinimų), todėl laikytina, jog atsakovas neįrodė (net neįrodinėjo) svarbių priežasčių, dėl kurių netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus (CPK 12, 178 straipsniai). Pažymėtina, kad šiuo atveju atsakovas net neginčijo aplinkybių, jog per sutartą laiką (iki 2017 m. balandžio 3 d.) jis neišsilaikė/neturėjo teisės vairuoti C, CE ir D kategorijų transporto priemonių, užbaigus profesinį mokymą neįsidarbino, todėl laikytina, kad atsakovas pažeidė ginčo sutarties 9.3 punktą.

22. Viena vertus, kaip minėta, atsakovas šioje byloje net neįrodinėjo dėl kokių priežasčių neįvykdė ginčo sutarties reikalavimų; kita vertus, iš nurodytų teismų procesinių sprendimų, priimtų administracinėje byloje, kurioje buvo ginčijamas ieškovės 2020 m. vasario 3 d. sprendimas dėl patirtų išlaidų atlyginimo, matyti, jog atsakovo minėtoje byloje nurodytos priežastys (ilgą laiką nepavyko laikyti vairavimo egzaminų, vėliau jų neišlaikė, vienos kategorijos vairavimo teisė buvo atimta) taip pat nelaikytinos svarbiomis.

23. Taikant civilinę atsakomybę, padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai specialūs įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalies). Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnio, nei faktiškai asmens patirto žalos dydžio atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2013). Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

24. Nagrinėjamu atveju nuostoliai siejami su ieškovės faktiškai patirtomis profesinio mokymo išlaidomis. Ginčo dėl suteiktų mokymosi paslaugų kainos ir kokybės byloje taip pat nekilo, todėl pagrindo abejoti profesinio mokymo išlaidų pagrįstumu teismas neturi. Bylos duomenimis prašomas priteisti profesinio mokymo išlaidas sudarė – 1 864,05 Eur išlaidos už mokymus, 510,04 Eur profesinio mokymo stipendija ir 19,46 Eur išlaidos už kompensuotą privalomojo sveikatos patikrinimą, iš viso 2 393,55 Eur, todėl ši suma ir priteistina ieškovei iš atsakovo, nustačius visas sąlygas atsakovo sutartinei civilinei atsakomybei kilti (CK 6.205 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis; ginčo sutarties 9.5 punktas).

25. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

26. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2 393,55 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

27. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

28. Nagrinėjamu atveju ieškinį tenkinus, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam neatlyginamos; be to, nei ieškovė, nei atsakovas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė nei prašymo, nei įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

29. Kadangi ieškovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), valstybei iš atsakovo priteistina 54 Eur mokėtino žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis; 96 straipsnio 1 dalis).

30. Byloje iš viso patirta 5,22 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Taigi, bendrai valstybei iš atsakovo priteistina 59,22 Eur (54 Eur + 5,22 Eur).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovui P. R. (P. R.) dėl skolos priteisimo tenkinti.

Priteisti iš atsakovo P. R. (P. R.), a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, j. a. k. 190766619, 2 393,55 Eur (du tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt tris eurus 55 ct) išlaidų atlyginimo, 5 (penkių) proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2 393,55 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo P. R. (P. R.), a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 59,22 Eur (penkiasdešimt devynis eurus 22 ct) bylinėjimosi išlaidų (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Pavel Liubkevič