Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Martynui Kapčiui

nukentėjusiųjų K. G. ir G. G. atstovui pagal įstatymą V. G. ir nukentėjusiųjų įgaliotai atstovei advokatei Eglei Grucytei,

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, išsituokęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, teistas 2019 m. rugsėjo 3 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 281¹ straipsnio 1 dalį 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, BK 68 straipsniu ir 72 straipsnio 2, 5 dalimis, paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės paskyrimo dienos, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d., ir automobilio „Land R. R. Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 2 000 Eur, konfiskavimas, bauda sumokėta 2021 m. liepos 8 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 153 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. P. laikotarpyje nuo 2017 m. sausio 28 d. iki 2020 m. sausio 28 d., teisminio bylos nagrinėjimo metu tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, mažiausiai du kartus kišo savo rankas po anūkės K. G., gim. (duomenys neskelbtini), apatiniais drabužiais ir lietė rankomis jos lytinius organus, taip atliko veiksmus, galinčius sukelti K. G. lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą ir sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymąsi, tai yra tvirkino jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį – K. G..

Be to, R. P. laikotarpyje nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., teisminio bylos nagrinėjimo metu tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, tyčia sudavė mažiausiai vieną smūgį ranka anūkui G. G., gim. (duomenys neskelbtini), į veidą, sukeldamas šiam fizinį skausmą, tuo būdu mušdamas sukėlė mažamečiui G. G. fizinį skausmą.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2020 m. spalio 13 d.–lapkričio 13 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-129/2020 nurodyta, kad objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog K. G. nusikalstamos veikos jos atžvilgiu padarymo metu būtų sirgusi lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, negauta. Nagrinėjamų įvykių metu K. G. nesuprato jos atžvilgiu galimai atliktų veiksmų reikšmės (ji jautė, jog tai nėra tinkamas elgesys, ir jis jai nebuvo malonus, tačiau ji neturėjo žinių apie tokių veiksmų žalą, juridines pasekmes). Atitinkamai, dėl žinių stokos, nepasitikėjimo savimi, baimės, jog kiti gali ant jos pykti, bei priklausomo santykio nuo kartu gyvenančių senelių K. G. negalėjo adekvačiai šiems veiksmams priešintis. Su traumine patirtimi K. G. tvarkėsi taip, kaip jai yra būdinga elgtis stresą keliančiose situacijose – ji ėmė ribotis, o apie įtariamojo seksualinio pobūdžio veiksmus jos atžvilgiu mamai atsiskleidė tik tuomet, kai ši ėmė jos teirautis apie vengiantį jos elgesį senelių atžvilgiu. K. G. nenustatyti tokie kalbos, dėmesio, atminties ir mąstymo ypatumai, dėl kurių ji negalėtų teisingai suvokti konkrečių faktinių bylai reikšmingų aplinkybių ir duoti apie tai parodymų. Padidintas polinkis fantazuoti ar painioti vaizduotės produkciją su realia patirtimi K. G. nenustatytas. Jai taip pat nenustatytas padidintas polinkis į įtaigumą. Nenustatytos priežastys (tame tarpe ir kitų asmenų poveikis), dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis K. G. parodymais. Papildoma K. G. apklausa nėra rekomenduojama dėl antrinio jos traumavimo (klausiama apie bylos įvykius ji yra įsitempusi, susigėdusi, pažemintos nuotaikos). Šiuo metu K. G. psichikos sutrikimas, tiesioginiu priežastiniu ryšiu kilęs dėl byloje tiriamos nusikalstamos veikos, nekonstatuojamas. Ekspertizės akto aprašomojoje dalyje nurodyta, kad K. G. nurodė aplinkybes: „senelis darė blogus dalykus ir tėvai sužinojo“, blogi dalykai – „jis lindo į privačius dalykus“, „blogai, nesidžiaugiu“; „pirmiausia pasakiau savo mamai, praeitais metais, kai ji paklausė, kodėl aš neinu pas senelius“; „senelis prie manęs lindo; jo vardas R.; jis lindo prie mano privačių dalykų; privatūs dalykai yra mergaičių, prie jų negalima lįsti; tas dalykas yra mergaitei tarp kojų; lindo kelis kartus; 3 ar 2; senelio namuose virtuvėj lindo; man buvo 9 metai; lindo vieną dieną, po to kitą dieną; jei leisiu liesti, senelis buvo žadėjęs nupirkti naują kompiuterį; jis sėdėdavo, o aš jam sėdėdavau ant kelių; jis lietė mano privačius dalykus su pirštais; aš buvau su pižama; jis tik liesdavo; mano pižama buvo tik „maikutė“ ir kelnaitės; jis lietė po kelnaitėmis; močiutė nematė, nes tuo metu miegojo, ji anksti eidavo miegoti“ (1 t., b. l. 148–154).

Iš 2020 m. vasario 24 d. Kauno „Ryto“ pradinės mokyklos pateiktos G. G. charakteristikos Nr. 3-19 matyti, kad G. G. santūrus, nėra judrus, mandagiai bendraujantis. Kai prireikia, neatsisako padėti, mėgsta palaikyti tvarką. Vertina teisingumą. Dažniausiai pamokose, komandinėse užduotyse, žaidybinėse situacijose būna klausytojas. Gerai jaučiasi, kai užduotis atlieka kartu su draugu, sesute, suaugusiu. Patinka plaukimas, konstravimas. Tam tikrais momentais nori pabūti vienas. Veiklų metu turi reikiamas priemones. Šiuo metu mama išvykusi. Berniukas gyvena su seneliais ir sesute. Berniuko mama, senelis yra dalyvavę klasės tėvų susirinkime, individualiuose pokalbiuose. Mokinių atostogų metu susitinka su tėčiu (2 t., b. l. 45).

Iš 2020 m. vasario 24 d. Kauno „Ryto“ pradinės mokyklos pateiktos K. G. charakteristikos Nr. 3-18 matyti, kad K. G. pareiginga, kruopšti, mėgiama klasės draugų. Tiek su bendraamžiais, tiek su suaugusiais bendrauja mandagiai, geba padėti draugams, nesivelia į konfliktus. Mėgsta pagalvoti, pabūti viena, nelinkusi būti lyderio pozicijoje. Labai mėgsta piešti, atlikti rankų kruopštumo reikalaujančias užduotis. Mergaitė yra aprūpinta reikiamomis priemonėmis. Šeimoje auga su broliu. Mama domisi mergaitės pasiekimais, bendraujama telefonu, pagal galimybes lankosi klasės tėvelių susirinkimuose. Tėvai gyvena atskirai. Šiuo metu mama išvykus į užsienį, vaikais rūpinasi seneliai. Tėtis gyvena ne Kaune, per atostogas vaikus parsiveža pas save. Tėtis šiais mokslo metais lankėsi mokykloje, stebėjo klasės kalėdinį spektaklį, domėjosi, kaip sekasi K. (2 t., b. l. 46).

2020 m. rugpjūčio 17 d. Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ pradinės mokyklos rašte Nr. ES1-45 pateikta informacija apie G. G. ir K. G.. Rašte nurodoma, kad G. G. ir K. G. gyvena Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini). Mokiniai Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)” pradinę mokyklą pradėjo lankyti 2020 m. vasario 24 d. Iki karantino mokiniai mokyklą lankė 13 dienų, nuo kovo vidurio prasidėjo nuotolinis mokymasis, kuris tęsėsi iki mokslo metų pabaigos. Nuo rugsėjo 1 d. G. mokysis 3c klasėje, K. – 4c klasėje. K. yra maloni, miela, uždara mergaitė. Pagarbiai ir mandagiai bendrauja su mokytojais. Elgesio problemų K. mokykloje neturi. Kelias dienas, kol dar mergaitė lankė mokyklą, su bendraklasiais bendravo draugiškai, tik pati nuo vaikų laikėsi atokiau, nenorėjo būti didesniame vaikų būryje, nors klasės mokiniai stengėsi naujokę įtraukti į savo ratą. Berniukas yra jautrus, greitai įsižeidžiantis, mokykloje kelis kartus parodė agresyvų elgesį mesdamas daiktus ant žemės ir nuplėšdamas savo piešinį nuo sienos. Stebint G. santykius su bendraklasiais tik pradėjus lankyti „(duomenys neskelbtini)” mokyklą, buvo pastebimas mokinio nepatiklumas, dažnai šalinosi nuo bendravimo didesnėse grupelėse. Iki karantino pradžios mokinys klasėje daugiau bendravo su klasės mokytoja, o per pertraukas su seserimi, kuri mokosi vyresnėje klasėje. Mokykloje švietimo pagalbos specialistų pagalba nebuvo teikiama, tėtis teigė, kad G. už mokyklos ribų lanko jam paskirtą psichologą. Abu vaikai mokykloje pamokas lankė be praleidimų, į mokyklą ateidavo švarūs, tvarkingi, prižiūrėti. Turėjo visas mokymosi priemones, į mokyklą ateidavo pasiruošę pamokoms. Mokiniai mokykloje gauna nemokamą maitinimą. Mokinių tėtis karantino metu visada tiksliu laiku atvykdavo pasiimti nemokamo maisto davinių. Nuo birželio 5 iki 12 dienos abu vaikai pradėjo lankyti mokyklos vasaros poilsio stovyklą. Pradėjus lankyti stovyklą, pačią pirmą dieną, išryškėjo G. agresyvumas, pasireiškė netinkamas elgesys, nepagarbus bendravimas su mokyklos pedagogais. Visi pedagogai ir vaikai G. buvo nepažįstami. Netinkamas berniuko elgesys ir galimos netinkamo mokinio elgesio pasekmės buvo aptartos su tėčiu – po pokalbio netinkamas ar agresyvus G. elgesys stovykloje daugiau nebepasireiškė. Mergaitė yra gabi mokslams – antrąjį mokslo metų pusmetį baigė pagrindiniu lygiu. K. labai gražiai piešia, turi meninių gabumų. G. antrąjį mokslo metų pusmetį baigė patenkinamu lygiu. Tėtis stengiasi, kad vaikai įsilietų į naujus kolektyvus, tariasi su mokyklos pedagogais, geba tinkamai nukreipti savo vaikus (2 t., b. l. 50–51).

Iš 2020 m. liepos 14 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad atliekant procesinę prievartos priemonę R. P. atžvilgiu – kontroliuojant šio asmens naudotu ryšio abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, 2020 m. gegužės 1 d. gauta bylai reikšmingų duomenų. Protokolo priede Nr. 20-IL-22047 užfiksuotas galimai M. G. ir R. P. pokalbis. Moteris, galimai M. G. (toliau tekste – M.): „Nu, žodžiu, šnekėjau su ,,mentais“ ką tik“. Vyras, galimai R. P. (toliau tekste – V.): „Nu?“ M: „Tai įtarimai dar niekam nepareikšti. Žodžiu, gilinasi į tą visą istoriją ir mano pokalbi įrašė. Nu, įrašė“. V: „Aha“. M: „Kad nereiklų gilintis, žinai, tai kalbėjau tą valandą laiko maždaug visą istoriją gyvenimo, pasakiau kaip apie V. viską, žinai, kaip jisai tais vaikais rūpinosi(?). Žodžiu, kas apie tave, tai pasakiau, kad prie manęs lįsdavai, tai kai tave apklaus, patvirtink. O aš dėl K. sakiau, kad K. ta prasme mėgsta meluoti. Nežinau, kiek ten tiesos, sakau, yra, nes iki to laiko, sakau, nešnekėdavo jinai nieko, dabar tik tais pradėjo šnekėt“. V: „Aha“. M: „Tai sakiau, kad niurkydavai ir kutendavai, ta prasme, dūkdavai su jais. Nes klausė, kaip jūs rūpindavotės tais vaikais, žinai, tai sakiau, kad lepinot, kad važiuodavo į ten, nu, visur pramogaut ir visa kita ir drabužius pirkdavot, ir t.t., žinai“. V: „Aha“. M: „ir situacijai tokia, kad tu matei, kaip jinai nuo vaikystės augo, kad kūdikis buvo. Sakau, aš mažai tikiu, duok Dieve, kad tai būtų tiesa, tėvai. Ir sakau, kad turėjom mes su tavim pokalbį ir tu sakei, kad tu nelindai prie jos“. V: „Nu taip, nu“. M: „Nes tu pasikeitei ir tu nenaudojai jokio smurto, nesimuši nuo to laiko, kai gavai nuo Mariaus vieną ,,pendelį“, va, nes mamą tai mušdavai. Bet pasakiau, kad labai pasikeitei, ilgą laiką buvai negėręs ir panašiai, va. Kas dar? Ai, klausė, ar G. mušei, sakau ne. Net nežinau, ar tu jį mušdavai, sakiau, kad suimdavai į rankas ir aiškindavai stipriai, žinai“. V: „Nu jo, jo“. M: „Kad žiūrėdavai į akis ir aiškindavai, kad negalima, bet kad mušdavai tai nemačiau“. V: „Kad aš jo niekad nemušiau“. M: „Nu tai va. Tai tenai ir esmė, kad aš irgi nežinau, tai ir aš pasakiau, tie vaikai, sakau, buvo lepinami ir sakau pamokas darydavai. Nu, žodžiu, tavęs klaus, kaip tu su vaikais buvai, supranti“. V: „Aha, supratau“. M: „Tai va. O K., sakau, dabar nežinau, ar jinai, nesakiau, kad primokyta, nes taip tada iš karto į ją kitaip žiūrės, žinai“. V: „Jo jo jo“. M: „Sakau, mėgsta meluoti, pati, sakau, pastebiu, kaip jinai meluoja ir, sakau, po to karto, kai jinai pasiskundė, žinai, net sakiau taip, kad man viskas sukilo nuo paauglystės, nes argumentavau taip, kad tu buvai kalėjime ir tu grįžai ir aš jau buvau užaugus, supranti, už tai tau ir susisuko, biškį ant smegenų krito. O K. tu matei, kaip jinai nuo kūdikystės augo, tai, sakau, man sunku patikėt“. V: „Nu jo“. M: „Ir dabar, sakau, kai paskambinu, tai, sakau, jinai manęs klausė, sako, ar jinai šneka apie tai. Sakau, tik tiek, kad tėtis sakė, kad negali šnekėt, tėtis sakė tą, tėtis sakė aną, žinai, ir panašiai. Jinai, sakau, dabar šneka daugiau, negu jinai per tuos metus iš vis, sakau, nei užsiminus, nei ką buvo žinai“. V: „Aha“. M: „Tai va“ (2 t., b. l. 130–132).

2020 m. gegužės 29 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, apžiūra. Apžiūros metu fotografuota, sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 48–62).

Motyvuojamoji dalis

Dėl kaltės ir veikų kvalifikavimo

BK 153 straipsnyje yra numatyta atsakomybė tam, kas atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus. Tvirkinamieji veiksmai baudžiamajame įstatyme nėra apibrėžti, nenustatyta, kas sudaro tokių veiksmų turinį. Tvirkinamųjų veiksmų turinį atskleidžia teismų praktikos išaiškinimai, pagal kuriuos mažamečio tvirkinamieji veiksmai pasireiškia demonstruojant mažamečiui lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kūną ar jo lytinius organus, prašant glostyti kaltininko lytinius organus, taip pat lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą mažamečio akivaizdoje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2012, 2K-356/2014, 2K-116-942/2016). Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokie kaltininko veiksmai gali sukelti mažamečio lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, nesveiką ir iškreiptą lyčių santykių įsivaizdavimą ir sutrikdyti mažamečių fizinį bei psichologinį vystymąsi. Tokiais nusikalstamais veiksmais kėsinamasi į mažamečio asmens seksualinį neliečiamumą, nepriklausomai nuo suaugusių asmenų požiūrio į atliekamus veiksmus, kai nustatyta, kad tokie veiksmai sukėlė per ankstyvą vaiko domėjimąsi lytiniais santykiais ir kitokius neigiamus padarinius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-625/2013). Tvirkinamieji veiksmai yra nesusiję su intervencija į moters lytinius organus ir lytinės aistros tenkinimu su tuo žmogumi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-649/2012). Mažamečio asmens tvirkinimas padaromas tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog atlieka tvirkinamuosius veiksmus mažamečio atžvilgiu ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-725/2007, 2K–356/2014). Jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo objektas – asmens iki 16 metų seksualinis neliečiamumas, o nukentėjusiuoju gali būti abiejų lyčių asmenys, jaunesni nei 16 metų.

Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į mažamečio kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. ???2K-417/2014, 2K-474-489/2016, 2K-10-489/2017, 2K-313-489/2019). Veika šiuo atveju objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas.

Dėl BK 153 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

Kaltinamasis R. P. viso proceso metu – tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme, neigė padaręs jam inkriminuojamą BK 153 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė, kad K. per apklausą ikiteisminio tyrimo teisėjai nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės – jis jokių netinkamų veiksmų K. atžvilgiu neatliko, K. su pižama po namus nevaikščiodavo, nebuvo jokių neleistinų prisilietimų prie anūkės. Buvo tik pakutenimai vaikų. Kaltinamasis pažymėjo, kad apie netinkamus lietimus mergaitės kalbos prasidėjo, tik tada, kai V. G. pradėjo vaikus lankyti. Kaltinamojo įsitikinimu, tos kalbos yra įtakotos būtent V. G.. Kaltinamasis taip pat parodė, jog dukra M. G. išsigalvojo, kad iš jo, t. y. iš tėvo, yra kažkada patyrusi netinkamus veiksmus. Tačiau teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kritiškai – kaip jo pasirinktą gynybinę versiją, kurios nepatvirtina kiti bylos duomenys.

Apie nukentėjusiosios K. G. parodymų teisingumą teismui leidžia spręsti 2020 m. spalio 13 d.–lapkričio 13 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-129/2020 pateikti duomenys apie tai, kad K. G. nenustatyti tokie kalbos, dėmesio, atminties ir mąstymo ypatumai, dėl kurių ji negalėtų teisingai suvokti konkrečių faktinių bylai reikšmingų aplinkybių ir duoti apie tai parodymų. K. G. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti ar painioti vaizduotės produkciją su realia patirtimi. Jai taip pat nenustatytas padidintas polinkis į įtaigumą. Nenustatytos priežastys (tame tarpe ir kitų asmenų poveikis), dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis K. G. parodymais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad mokymo įstaigų pateiktose charakteristikose nukentėjusioji yra charakterizuojama išimtinai teigiamai, nenurodoma, kad ji būtų linkusi meluoti, elgtis nesąžiningai, kaltinti kitus.

Nukentėjusiosios K. G. parodymų apie tai, kad senelis jai darė tą patį, kaip ir jos mamai, kai ši buvo paauglė, t. y. lindo į privačias vietas, teisingumą patvirtina byloje liudytoju apklausto V. G. parodymai apie tai, kad jam jo buvusi žmona M. G. pasakojo, kad jos tėvas R. P. mėgdavo prie jos prieiti iš nugaros ir kišti ranką į kelnaites. Jai tada galėjo būti 14-15 metų. Nurodytų nuketėjusiosios parodymų teisingumą patvirtina ir liudytojos A. P. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kad jai dukra, dar būdama vaikas, yra sakiusi, jog tėvas prie jos lindo, tačiau ji dukra tuomet nepatikėjo, nes netiki tuo, ko pati nematė. Nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad senelis ją nederamai lietė virtuvėje, kai močiutė jau miegodavo, patvirtina liudytojos A. P. parodymai apie tai, kad ji labai daug dirbdavo, kad vaikai daug laiko praleisdavo su seneliu, ji labai anksti keldavosi, miegoti eidavo apie devintą valandą vakaro, tuo tarpu K. miegoti eidavo vėliau – atitinkamai nuo devintos valandos vakaro mergaitė būdavo prižiūrima būtent senelio. Vaiko parodymus apie tai, kad pirmiausiai apie senelio nederamą elgesį ji pasakė savo mamai, patvirtina liudytojos A. P. parodymai apie tai, kad dukra tuo metu buvo laikinai grįžusi iš Anglijos ir atėjusi pas juos į namus – visi drauge kalbėjo apie susidariusią situaciją. Pokalbyje dalyvavo K., M., senelis ir ji (A. P.). M. užsipuolė tėvą, sakydama, kad jis lindo prie jos dukros (K. G.), o kaltinamasis sakė, kad nelindo. Pokalbis vyko girdint vaikui, nes M. buvo atėjusi su dukra. Pokalbis tuo ir baigėsi, kad M. aprėkė tėvą už tai, kad lindo prie K.. Iš liudytojos A. P. parodymų galima spręsti, kad mergaitė apie tvirkinimą pirmiausiai pasipasakojo savo motinai ir būtent iš dukters M. G., jai reaguojant į vaiko pasakojimą, tiek kaltinamasis, tiek liudytoja A. P. sužinojo apie tai, kad K. G. senelį kaltina netinkamu lindimu. Nustatytos aplinkybės paneigia kaltinamojo poziciją, kad K. G. jį kaltinti tvirkinimu pradėjo įtakota savo tėvo V. G., kuomet su tėvu leisdavo daugiau laiko. Liudytojos A. P. parodymai apie dukters M. G. reakciją į K. G. pasiskundimą, kad senelis prie jos lindo, leidžia teismui spręsti, kad mamai, t. y. geriausiai nukentėjusiąją pažįstančiam asmeniui, nekilo jokių abejonių, kad vaikas sako tiesą.

2020 m. liepos 14 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolą bei jo priedą teismas vertina kaip netiesioginį įrodymą, patvirtinantį R. P. kaltę dėl BK 153 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo. 2020 m. liepos 14 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo priede Nr. 20-IL-22047 užfiksuotas galimai M. G. ir R. P. telefoninis pokalbis po M. G. apklausos ikiteisminio tyrimo metu. Iš pokalbio turinio matyti, kaip moteris bando pateisinti tėvo tvirkinamuosius veiksmus atliktus jos pačios atžvilgiu jai būnant paaugle, o taip pat, kaip moteris bando įtikinti save ir tėvą, kad vaikai sako netiesą apie tai, kad senelis tvirkino K. ir sudavė G.. Tuo tarpu vyras pokalbio metu tik pasyviai klauso – nesipiktina jam dėl tvirkinimo reiškiamais kaltinimais, jų nebando neigti.

Baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir nekeičiamumui padarymo galimos situacijos, kai tiksliai nustatyti visų nusikalstamų veiksmų yra neįmanoma, ypač, kai tokie veiksmai būna atlikti prieš mažamečius. Nepašalintos abejonės dėl tikslios nusikalstamų veikų apimties tokiose baudžiamosiose bylose neužkerta kelio baudžiamosios atsakomybės taikymui, jei ištyrus įrodymus gali būti daroma patikima išvada, kad baudžiamojo įstatymo draudžiami veiksmai buvo atlikti (kasacinė nutartis Nr. 2K-370/2014).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad R. P. inkriminuotu nusikaltimu kėsinamasi į itin pažeidžiamo asmens – mažametės mergaitės, kuri savo seneliu pasitikėjo ir buvo palikta senelių priežiūrai, seksualinį neliečiamumą. Nusikaltimo padarymo vieta – senelių butas buvo pakankamai palanki tvirkinimui, kadangi mergaitė savo atskiro kambario, savo asmeninės erdvės jame neturėjo, o kadangi močiutė daug dirbo, grįžusi iš darbo anksti eidavo miegoti, ji daugiausia laiko praleisdavo su namuose būnančiu kaltinamuoju.

Ištyręs bei BPK 20 straipsnio tvarka byloje įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas sprendžia, kad kaltinimas R. P. dėl BK 153 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo pasitvirtino ir yra nustatyti visi šio nusikaltimo sudėties požymiai. Dėl kaltinamojo ir nukentėjusiosios amžiaus ginčo nėra. Nėra abejonių, kad kaltinamasis suvokė, jog nukentėjusioji yra mažametė, kadangi tai yra jo anūkė. R. P. darydamas nusikalstamą veiką, veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį (būtent dėl šios priežasties jis veikė tokiu metu bei tokiomis aplinkybėmis, kad tvirkinimo veiksmų nepastebėtų tame pačiame bute gyvenanti A. P.) ir norėjo taip veikti. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimas, numatytas BK 153 straipsnyje, laikomas baigtu atlikus tvirkinimo veiksmus nepriklausomai nuo jų poveikio mažamečiui. Taigi, teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje – laikotarpyje nuo 2017 m. sausio 28 d. iki 2020 m. sausio 28 d., teisminio bylos nagrinėjimo metu tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, mažiausiai du kartus kišo savo rankas po anūkės K. G., gim. 2010 m. sausio 28 d., apatiniais drabužiais ir lietė rankomis jos lytinius organus, taip atliko veiksmus, galinčius sukelti K. G. lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą ir sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymąsi, tai yra tvirkino jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį – K. G.. Darytina išvada, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta, todėl jis baustinas.

Dėl BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

Kaltinamasis R. P. viso proceso metu – tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme, taip pat neigė padaręs ir jam inkriminuojamą BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pažymėjo, kad ypatingai G. niekada specialiai nieko nepadarytų, nebent tik netyčia, žaidžiant. Tačiau nukentėjusiojo G. G. bei nukentėjusiosios K. G. ikiteisminio tyrimo teisėjai duoti parodymai, 2020 m. vasario 14 d. informacijoje apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 21GP-382 pateikti duomenys, o taip pat ir paties kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai leidžia teismui spręsti apie BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių buvimą kaltinamojo veiksmuose.

Mažametis nukentėjusysis G. G. ikiteisminio tyrimo teisėjai davė parodymus apie tai, kad senelis mušė (rodo ranka mušimą per veidą). Vieną kartą taip darė. Jam skaudėjo. Jį mušė su ranka per veidą. Jam skaudėjo. Vieną kartą mušė senelis. Jis į senelį metė pagalvę ir galvojo, kad jis atgal atmes. Todėl senelis mušė. Tai vyko pas senelius namuose, 2019 metais. Ir nors berniukas duodamas parodymus teigė, kad niekas nematė, kaip jam trenkė senelis – K. tuo metu buvo pas mamą, o močiutė savo kambaryje, tačiau iš nukentėjusiosios K. G. parodymų galima spręsti, kad ji tuo metu namuose buvo ir šį įvykį matė. Nukentėjusioji K. G. ikiteisminio tyrimo teisėjai davė parodymus apie tai, kad kai G. į senelį metė meškiną, tada senelis trenkė G. į kaktą. Ji tai pati matė. Ji supyko ant senelio ir pasakė močiutei, močiutė tada aprėkė senelį. Ji parodė, kad G. metė į senelį meškiną, nes žaidė. Nežino, ar stipriai metė. Tas meškinas buvo nedidelis. G. senelis trenkė į kaktą, trenkė vieną kartą. 2020 m. vasario 14 d. informacijoje apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 21GP-382 taip pat yra užfiksuotas G. G. pasakojimas Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams apie tai, jog yra buvę, kad jis metė į senelį pliušinį žaislą, o senelis jam trinktelėjo per galvą. Būtent apie šį įvykį parodymus teisiamojo posėdžio metu davė ir pats kaltinamasis, nurodydamas, kad buvo įvykis, kad jis (kaltinamasis) su G. žaidė kambaryje, mėtėsi iš meškino. Jis metė G. meškiną ir pataikė į kaktą. Meškiną tuo metu laikė rankoje ir galėjo būti, kad su ranka palietė kaktą – galėjo būti kontaktas, t. y. galėjo būti, kad su ranka palietė G. kaktą. Atitinkamai, paties kaltinamojo parodymai iš esmės patvirtina nukentėjusiųjų parodymus apie tai, kad jis sudavė G. G. ranka į veidą. Kadangi būtent šį sudavimą įsiminė tiek pats nukentėjusysis, tiek K. G., tiek ir pats kaltinamasis, teismas sprendžia, kad tai nebuvo atsitiktinis senelio ir anūko žaidimuose dažnai pasitaikantis ir įprastas atvejis, kaip siekė įrodyti kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu. Nors iš nuketėjusiojo G. G. parodymų matyti, kad jam sudėtinga prisiminti ir tiksliai atpasakoti įvykio detales, tačiau akivaizdu, kad vaikui itin įsiminė tai, kad jam skaudėjo – šią aplinkybę jis pakartojo kelis kartus. Vertindamas nuketėjusiojo G. G. parodymų teisingumą teismas atkreipia dėmesį į paties kaltinamojo parodymus apie tai, kad G. nėra linkęs meluoti. 2020 m. vasario 24 d. Kauno „Ryto“ pradinės mokyklos pateiktoje G. G. charakteristikoje Nr. 3-19 taip pat pažymėta, kad berniukas vertina teisingumą.

Kaltinamasis smurtinius veiksmus mažamečio atžvilgiu atliko veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. suduodamas G. G. į veidą, kaltinamasis neabejotinai suvokė, kad gali sukelti savo mažamečiui vaikaičiui fizinį skausmą, tačiau net ir tai žinodamas nusprendė būtent tokiu būdu išreikšti savo nepasitenkinimą dėl jį supykdžiusio anūko elgesio žaidimo metu. Kaltinamasis veikė neapibrėžta tyčia, todėl jo veika kvalifikuojama pagal faktiškai kilusius padarinius, t. y. kaip fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui. Kad toks kaltinamojo poelgis nebuvo atsitiktinis ar netyčinis, patvirtina ir sudavimą mačiusios K. G. reakcija – ji ant senelio supyko ir apie tokį senelio poelgį pasakė močiutei A. P., kuri, mergaitės teigimu, senelį aprėkė.

Aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad kaltinimas R. P. dėl BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo taip pat pasitvirtino. Teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais nustatyta, kad R. P. laikotarpyje nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., teisminio bylos nagrinėjimo metu tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, tyčia sudavė mažiausiai vieną smūgį ranka anūkui G. G., gim. 2011 m. vasario 3 d., į veidą, sukeldamas šiam fizinį skausmą, tuo būdu mušdamas sukėlė mažamečiui G. G. fizinį skausmą. R. P. veikoje nustatyti visi BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymiai, kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta, todėl jis baustinas.

Dėl bausmių skyrimo

BK 153 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmės.

BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveiktų bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

R. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Kaltinamasis R. P. padarė dvi nusikalstamas veikas: vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai ir vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Kaltinamasis R. P. teistas – praeityje ne kartą teistas už turtinio pobūdžio nusikaltimus (3 t., b. l. 64–70). Už paskutinį padarytą nusikaltimą paskirtą baudą yra sumokėjęs. Baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso tvarka (3 t., b. l. 60–63). VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje (ankstesnis pavadinimas – VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektorius) nesigydė ir nesilankė (3 t., b. l. 42), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neužregistruotas (3 t., b. l. 45). SODROS pateiktais duomenimis, kaltinamasis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (3 t., b. l. 41).

Spręsdamas dėl kaltinamajam už padarytas nusikalstamas parinktinų bausmių rūšies ir jų dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusios K. G. atžvilgiu atlikti tvirkinamieji veiksmai nebuvo vienkartinio pobūdžio, tuo tarpu fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui buvo kaltinamojo vienkartinis veiksmas. Be to, teismas atsižvelgia ir į tą aplinkybę, kad abu nukentėjusieji nori bendrauti su seneliais, klausinėja apie senelius, apie tai, kada bus galima vėl bendrauti, o K. G. pati savo iniciatyva buvo užėjusi pas senelius į butą jau vykstant ikiteisminiam tyrimui – šios aplinkybės leidžia tikėtis, kad dėl jų atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų nukentėjusiesiems sunkesnių psichologinių padarinių pavyks išvengti. Duodamas parodymus apklaustas liudytoju vaikų tėvas V. G. pripažino, jog šiai dienai vaikuose nemato liekamųjų reiškinių, abu vaikai jaučiasi saugiai.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į tai, kad už ankstesnius nusikaltimus paskirtos bei atliktos laisvės atėmimo bausmės kaltinamojo nesustabdė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, teismas sprendžia, jog siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, kaltinamajam už jo padarytas nusikalstamas veikas skirtinos su laisvės atėmimu susijusios bausmių rūšys: už BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą skirtina laisvės atėmimo bausmė, o už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą – arešto bausmė. Įvertinus nusikalstamų veikų pavojingumą, skirtinų bausmių dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijose numatytas šių bausmių vidurkis. Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 straipsnyje nustatyta tvarka jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios už BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskirtos laivės atėmimo bausmės pridedant už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą paskirtos arešto bausmės dalį, švelnesnę arešto bausmę keičiant griežtesne laisvės atėmimo bausme ir vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalys, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktis, 2 dalis).

BK 75 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi nusikalstamų veikų padarymo metu) numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nors R. P. praeityje teistas, tačiau daugiausia už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas – už mažamečių atžvilgiu padarytas nusikalstamas veikas teisiamas pirmą kartą. Kaip matyti iš nukentėjusiosios K. G. parodymų, jos mamai M. G. pasikalbėjus su kaltinamuoju ir nurodžius jam nelįsti prie vaiko, kaltinamasis į tai sureagavo ir daugiau tvirkinimo veiksmai nukentėjusiosios K. G. atžvilgiu nepasikartojo. Kaltinamasis yra dirbantis, išgyvena dėl to, kad šiuo metu jam draudžiama matytis ir bendrauti su anūkais. Teismas mano, kad paminėtos aplinkybės, o taip pat suvokimas, jog naujos nusikalstamos veikos padarymas gali sąlygoti tai, kad jis bus pasiųstas atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, paskatins kaltinamąjį adekvačiai įvertinti savo ankstesnį neteisėtą elgesį anūkų atžvilgiu ir toliau gyventi be teisės aktų pažeidimų. Dėl paminėtų motyvų teismas tiki, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti neizoliavus R. P. nuo visuomenės, pritaikius BK 75 straipsnį ir atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams bei paskiriant įpareigojimus, numatytus BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktuose (redakcija, galiojusi nusikalstamų veikų padarymo metu). Teismas sprendžia, kad intensyvi priežiūra kaltinamajam R. P. neskirtina, kadangi nusikalstamos veikos padarytos laikotarpiais nuo 2017 m. sausio 28 d. iki 2020 m. sausio 28 d. ir nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., tuo tarpu BK 75 straipsnio redakcija, numatanti galimybę skirti intensyvią priežiūrą, įsigaliojo tik 2020 m. liepos 1 dieną. Intensyvios priežiūros skyrimas neabejotinai apsunkintų kaltinamojo padėtį, tuo tarpu BK 3 straipsnio 3 dalis numato, kad baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.

Kaltinamajam R. P., nusikalstamas veikas padariusiam savo artimiesiems giminaičiams, taip pat skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė padės pasiekti bausmės tikslus. Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis ką tik sumokėjo už ankstesnę nusikalstamą veiką jam paskirtą 2 000 Eur baudą (4 t., b. l. 88), teismas nauju nuosprendžiu prokuroro siūlytos baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą kaltinamajam neskiria.

Dėl proceso išlaidų

BPK 103 straipsnio 6 punktas numato, kad proceso išlaidas sudaro išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismui pripažinus R. P. kaltu dėl BK 153 straipsnio 1 dalyje ir dėl BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo ir atsižvelgiant į tai, kad atstovauti nepilnamečių nukentėjusiųjų K. G. ir G. G. interesus buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas įgaliotas atstovas, yra pagrindas spręsti nukentėjusiesiems suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino atstovo dalyvavimo, išieškojimo klausimą.

Byloje yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. liepos 20 d. pažyma Nr. (12.33 Mr)PT-4992 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodoma, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiesiems K. G. ir G. G. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje valstybė patyrė 666 Eur išlaidų. Šias išlaidas prašoma priteisti iš kaltinamojo valstybės naudai.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis turi nuolatinį darbą, į tai, kad teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis teigė, jog dažniausiai būtent jis vaikams pirkdavo rūbus, pirko jiems kompiuterius, mobiliuosius telefonus, teismas sprendžia, kad kaltinamojo finansinė padėtis yra gera.

Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių, taip pat įvertinus valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, teisinės pagalbos išlaidų dydį, nėra pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už kaltinamajam suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma, yra neprotinga ar neproporcinga kaltinamojo turtinei padėčiai. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta, todėl ji išieškotina iš kaltinamojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajam R. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nurodant nesilankyti mažamečių nukentėjusiųjų gyvenamojoje vietoje, nebendrauti ir neieškoti ryšių su K. G. ir G. G. (3 t., b. l. 131–132), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Baudžiamojoje byloje esantys keturi kompaktiniai diskai, laikomi voke prie baudžiamosios bylos 3 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nebuvo pareikštas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 153 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam bausmes:

- pagal BK 153 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo;

- pagal BK 140 straipsnio 3 dalį – 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, kaltinamajam paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir prie griežčiausios už BK 153 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskirtos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą paskirtos arešto bausmės dalį, švelnesnę arešto bausmę keičiant griežtesne laisvės atėmimo bausme ir vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktis, 2 dalis), ir paskirti kaltinamajam R. P. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktais (BK 75 straipsnio redakcija, galiojusi nusikalstamų veikų padarymo metu), atidėti kaltinamajam R. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant kaltinamajam viso laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šias pareigas:

- pradėti dirbti, tęsti darbą ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

- nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, BK 72² straipsniu, skirti kaltinamajam R. P. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo R. P. valstybės naudai 666 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt šešis eurus) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino nukentėjusiųjų atstovo dalyvavimo.

Kaltinamajam R. P. išaiškinti, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kaltinamajam R. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (su nurodymu nesilankyti mažamečių nukentėjusiųjų gyvenamojoje vietoje, nebendrauti ir neieškoti ryšių su K. G. ir G. G.) nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Baudžiamojoje byloje esančius keturis kompaktinius diskus, laikomus voke prie baudžiamosios bylos 3 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.