- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-06
- Bylos Nr.
- 2YT-9816-639/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06343-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Saulius Zajarskas (pirm.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, "Aros Marine"
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Saulius Zajarskas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė B. T., R. P., Valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „(duomenys neskelbtini)“ skundu prašė panaikinti antstolės B. T. 2020 m. liepos 31 d. patvarkymą Nr. S-20-5-31375 dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priskaičiuotų dienpinigių, priimtą vykdomosiose bylose Nr. 0005/07/01458 ir Nr. 0005/08/00384.
2. Pareiškėja nurodė, kad antstolė B. T. vykdo skolų išieškojimą iš skolininko R. P. vykdomojoje byloje Nr. 0005/07/01458 dėl 724,05 Eur baudos išieškojimo, išieškotojos Valstybės naudai, pagal Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus 2007 m. spalio 16 d. nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. 6215P; bei vykdomojoje byloje Nr. 0005/08/00384 dėl 186,41 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo, išieškotojos Valstybės naudai, pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 19 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-124-334/2008. Nurodo, jog pareiškėjai, kuri yra skolininko darbdavė, buvo pateiktas vykdyti 2020 m. balandžio 27 d. patvarkymas Nr. S-20-5-17333 dėl 786 Eur skolos ir 144,80 Eur vykdymo išlaidų išieškojimo, iš skolininko R. P.. Taip pat pareiškėjai pateiktas 2020 m. liepos 31 d. patvarkymas Nr. S-20-5-31375, pareiškėjai nurodyta vykdant 2020 m. balandžio 27 d. antstolės patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ir iš skolininkui priskaičiuotų dienpinigių bei kitų gaunamų pajamų iš darbinės veiklos UAB „(duomenys neskelbtini)“ kiekvieną mėnesį skaičiuoti 50 procentų nuo skolininko visų pajamų, viršijančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo visų pajamų, neviršijančios vieno MMA, o išskaičiuotas sumas pervesti į antstolės sąskaitą.
3. Skunde pareiškėja pažymėjo, jog antstolės patvarkymas dėl išieškojimo iš skolininko gaunamo darbo užmokesčio yra vykdomas, tuo tarpu minėtas 2020 m. liepos 31 d. patvarkymas Nr. S-20-5-31375 yra neteisėtas, nes prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 739 straipsnio 2 punkte įtvirtintai imperatyviai teisės normai, kurioje nustatytas draudimas išieškoti iš sumų, kurios mokamos skolininkui, kaip darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves. Pažymėjo, kad tarp skolininko R. P. ir pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. balandžio 16 d. yra sudaryta darbo sutartis, pagal kurią skolininkas įmonėje dirbs montuotoju. Darbo sutartyje nėra numatyta sąlyga, jog šalys yra susitarusios dėl kilnojamojo pobūdžio darbo ir skolininkui būtų mokama kompensacija už kilnojamojo pobūdžio darbą.
4. Antstolė 2020 m. rugsėjo 4 d. patvarkymu Nr. S-20-5-37104 skundo netenkino, nurodė, jog 2020 m. balandžio 27 d. priėmė patvarkymą Nr. S-20-5-17333 dėl skolos išieškojimo, kuriuo skolininko R. P. darbdavio reikalaujama iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 30 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Atsižvelgiat į tai, kad skolininko R. P. darbdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal antstolės pateiktą 2020 m. balandžio 27 d. patvarkymą Nr. S-20-5-17333 dėl skolos išieškojimo jokių išskaitymų iš skolininko gaunamų pajamų neatlieka ir į antstolės depozitinę sąskaitą nepervedė, antstolė 2020 m. liepos 30 d. priėmė reikalavimą Nr. S-20-5-31235 dėl darbo sutarties pateikimo, kuriuo skolininko darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pareikalauta per 5 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos pateikti darbo sutarties su R. P. kopiją. 2020 m. liepos 31 d. antstolei gavus R. P. ir darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. balandžio 16 d. darbo sutartį Nr. 2788 ir įvertinus jos turinį, antstolė nustatė, jog darbo sutartimi sulygta dėl kilnojamojo darbo pobūdžio. Antstolei nustačius, kad skolininko R. P. darbo pobūdis yra kilnojamas, 2020 m. liepos 31 d. priimtas skundžiamas patvarkymas Nr. S-20-5-31375 dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priskaičiuotų dienpinigių, kuriuo, vadovaujantis kasacinio teismo suformuota praktika, skolininko darbdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įpareigota vykdant 2020 m. balandžio 27 d. antstolės B. T. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-20-5-17333 iš skolininko darbo užmokesčio ir priskaičiuotų dienpinigių bei kitų pajamų gaunamų iš darbinės veiklos. Antstolė taip pat pažymėjo, jog pareiškėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikus 2020 m. rugpjūčio 19 d. skundą dėl antstolės veiksmų, siekiant tinkamai išnagrinėti pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą ir išsklaidyti bet kokias abejones, 2020 m. rugpjūčio 26 d. priimtas patvarkymas Nr. S-20-5-35273 dėl informacijos suteikimo, kuriuo pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašyta per penkias darbo dienas, skaičiuojant nuo patvarkymo gavimo dienos, skundo nagrinėjimui pateikti: 1) darbo laikos apskaitos žiniaraštį kiek tai susiję su skolininku R. P., už laikotarpį nuo skolininko įdarbinimo įmonėje, t. y. nuo 2020 m. balandžio 16 d., iki atsakymo į patvarkymą parengimo dienos; 2) skolininko R. P., avanso apyskaitą už laikotarpį nuo skolininko įdarbinimo įmonėje, t. y. nuo 2020 m. balandžio 16 d., iki atsakymo į patvarkymą parengimo dienos; 3) skolininko R. P. atlyginimo lapelius ir/ ar kitą darbo užmokesčio apskaitos dokumentą, kuriame būtų išskirstytos darbuotojui R. P. išmokėtos piniginių lėšų sumos (atskirai nurodant laikotarpius ir sumas, išmokėtas kaip darbo užmokestis, dienpinigiai, komandiruotpinigiai, priedai, premijos, atostoginiai ir kt.) už laikotarpį nuo skolininko įdarbinimo įmonėje, t. y. nuo 2020 m. balandžio 16 d., iki atsakymo į patvarkymą parengimo dienos.
5. Antstolė pažymėjo, jog 2020 m. balandžio 16 d. darbo sutarties Nr. 2788 turinys akivaizdžiai patvirtina, kad darbuotojui nėra nustatyta konkreti darbo vieta, o tai sąlygoja išvadą, kad darbuotojas R. P. ir darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. balandžio 16 d. darbo sutartimi Nr. 2788 susitarė dėl kilnojamojo darbo pobūdžio. Dėl to skolininkui R. P. mokamos piniginės lėšos, formaliai įvardintos dienpinigiais, neatlieka dienpinigiams būdingos ir įprastos funkcijos, t. y. nekompensuoja darbuotojo išlaidų dėl pasikeitusios jam įprastos darbo vietos. Įvertinusi darbovietės pateiktus papildomus duomenis antstolė pažymėjo, kad skolininkas R. P. nuo įsidarbinimo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. 2020 m. balandžio 17 d., iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. imtinai, dirbo ne komandiruotoje - 17 dienų; komandiruotėje dirbo - 51 dieną; nemokamose atostogose buvo - 54 dienas; kasmetinėse atostogose buvo - 8 dienas. Matoma, kad skolininkas R. P. komandiruotėje dirbo lygiai tris kartus daugiau dienų, nei dirbo būdamas ne komandiruotėje. Remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartyje, civilinė byla Nr. 3K-3-299-313/2019, suformuota praktika, kad siekiant atriboti tarnybinę komandiruotę nuo kilnojamojo darbo pobūdžio būtina atsižvelgti į darbo funkcijų atlikimo kitoje vietoje nei nuolatinė darbo vieta reguliarumą, periodiškumą ir tęstinumą, antstolė padarė išvadą, jog skolininko R. P. darbas įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra kilnojamojo pobūdžio. Dėl to antstolės 2020 m. liepos 31 d. priimtas skundžiamas patvarkymas Nr. S-20-5-31375 yra teisėtas, pagrįstas ir turi būti vykdomas.
6. Suinteresuoti asmenys R. P., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Iš vykdomųjų bylų duomenų nustatyta, kad antstolė B. T. vykdomojoje byloje Nr. 0005/07/01458 vykdo išieškojimą dėl 724,05 Eur baudos, pagal Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus 2007 m. spalio 16 d. nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. 6215P, išieškotojos Valstybės naudai. Vykdomojoje byloje Nr. 0005/08/00384 antstolė, pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 19 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-124-334/2008 vykdo išieškojimą dėl 186,41 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo, išieškotojos Valstybės naudai.
8. Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad vykdant vykdomąsias bylas Nr. 0005/07/01458 ir Nr. 0005/08/00384, 2020 m. balandžio 27 d. buvo priimtas patvarkymas Nr. S-20-5-17333 dėl skolos išieškojimo, kuriuo skolininko R. P. darbdavės reikalaujama iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 30 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA (vykd. b. Nr. 0005/07/01458, l. 120). 2020 m. liepos 30 d. Nr. S-20-5-31235 priimtas reikalavimas dėl darbo sutarties pareikimo, kuriuo antstolė įpareigojo skolininko darbdavę UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti darbo sutarties su skolininku kopiją (vykd. b. Nr. 0005/07/01458, l. 131). 2020 m. liepos 31d. priimtas skundžiamas patvarkymas Nr. S-20-5-31375 dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priskaičiuotų dienpinigių, kuriuo, vadovaujantis kasacinio teismo suformuota praktika, skolininko darbdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įpareigotas vykdant 2020 m. balandžio 27 d. antstolės B. T. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-20-5-17333 iš skolininko darbo užmokesčio ir priskaičiuotų dienpinigių bei kitų pajamų gaunamų iš darbinės veiklos (vykd. b. Nr. 0005/07/01458, l. 140). Dėl šio patvarkymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, motyvuojant tuo, kad darbo sutartyje su skolininku nėra susitarta dėl kilnojamojo pobūdžio darbo, dėl to jam mokamos išmokos laikytinos dienpinigiais iš kurių išieškojimas yra draudžiamas vykd. b. Nr. 0005/07/01458, l. 141-142).
9. Antstolė pareiškėjos skundo 2020 m. rugsėjo 4 d. patvarkymu Nr. S-20-5-37104 netenkino ir persiuntė nagrinėti teismui (vykd. b. Nr. 0005/07/01458, l. 155-157).
10. Bylos duomenimis bei įvertinus pareiškėjos skundo turinį, nustatyta, jog pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“, pateikdama skundą dėl antstolio patvarkymo neginčija patvarkymų dėl išlaikymo išieškojimo ir savo prievolės atlikti išskaitymus iš darbuotojo R. P. gaunamo darbo užmokesčio, tačiau nesutinka vykdyti antstolio patvarkymo, kuriuo antstolė nurodė atlikti išskaitymus iš skolininkui priskaičiuotų kitų su darbo susijusių priskaičiuotų sumų (dienpinigių), kadangi minėtuose patvarkymuose nurodytos sumos negali būti išskaitomos iš skolininko gaunamų kitų su darbo santykiais susijusių pajamų, o būtent - dienpinigių. Taigi nagrinėjamu atveju kilo ginčas, ar antstolė pagrįstai nurodė darbdavei (pareiškėjai) išskaityti išieškojimą ir iš skolininkui priskaičiuotų dienpinigių už komandiruotes.
11. Pažymėtina, jog vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2019 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-378/2019 20 punktą; 2019 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-169-1075/2019 38 punktą).
12. Pagal CPK LI skyriaus normas išieškojimas vykdomas ne tik iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų, kaip jos apibrėžiamos CPK 737 straipsnyje, bet ir iš kitų skolininko gaunamų pajamų. Tačiau nei CK, nei CPK LI skyriaus nuostatos neapibrėžia, koks yra sąvokos „kitos pajamos“ turinys ir kokios pajamų rūšys patenka į šios sąvokos apibrėžimą. Todėl, nesant apibrėžtos kitų pajamų sąvokos, subsidiariai taikytina Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta pajamų sąvoka. Teismas taip pat pažymėjo, jog CPK 739 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves. Į šią CPK 739 straipsnio 2 punkte įtvirtintą skolininkui priklausančių pinigų sumų apibrėžtį patenka ir komandiruočių atveju mokami dienpinigiai. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad kaip komandiruotė negali būti kvalifikuojamas darbas, atliekamas kitoje vietoje, negu įsikūręs ar nuolat veikia darbdavys, jeigu darbo sutartyje sulygta dėl kilnojamojo darbo pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).
13. Kasacinis teismas pažymėjo, jog siekiant atriboti tarnybinę komandiruotę nuo kilnojamojo darbo pobūdžio, svarbu aiškinti darbo sutartį, t. y. kokios darbo funkcijos ir kokia jų atlikimo vieta nustatyta šalių susitarimu. Be to pažymėjo, jog siekdamas atriboti tarnybinę komandiruotę nuo kilnojamojo darbo pobūdžio, teismas konkretaus ginčo kontekste turi atsižvelgti į darbo teisinių santykių subjektų specifiškumą, sulygtų darbo funkcijų pobūdį ir kitas aplinkybes. Papildomos aplinkybės, anot Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, yra tokios kaip: darbo funkcijų atlikimo kitoje vietoje nei nuolatinė darbo vieta reguliarumas, periodiškumas ir tęstinumas, įrodymais pagrįstas dienpinigių faktinis panaudojimas darbuotojo išlaidoms kompensuoti bei tai, ar darbdavys pasirūpina darbuotojo kelione, aprūpina jį maitinimu ir apgyvendinimu, ar šias išlaidas kompensuoja. Be to, kaip vieną iš galimų aspektų, leidžiančių atriboti komandiruotes nuo kilnojamo pobūdžio darbo, kasacinės instancijos teismas įvardino darbuotojui išmokamų dienpinigių dydį ir konstatavo, kad dienpinigiai, gerokai viršijantys išmokėtą darbo užmokestį, kelia pagrįstų abejonių dėl darbo pareigų atlikimo kitoje vietoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, kvalifikavimo kaip komandiruočių tinkamumo.
14. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendė, jog tik išsprendus klausimą dėl darbo sutarties kvalifikavimo, taip pat ar kaip dienpinigiai priskaičiuotos sumos atitiko dienpinigių kompensacinę paskirtį (jei taip, ar visa išmokėta suma), turėtų būti sprendžiama dėl išieškojimo iš darbuotojui (skolininkui vykdymo procese) priskaičiuotų dienpinigių galimybės bei skundžiamo antstolio patvarkymo teisėtumo.
Žemesnės instancijos teismas
15. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad nors dienpinigiai patenka į skolininko kitų pajamų apibrėžtį, tačiau, vadovaujantis CPK 739 straipsnio 2 punktu, įstatymų leidėjo valios dėl išieškojimo iš šios pajamų rūšies negalimumo įgyvendinimą užtikrintų tokie darbdavio mokami dienpinigiai, kurie atlieka komandiruotės metu darbuotojo turėtų padidėjusių išlaidų kompensavimo funkciją. Taigi kasacinio teismo vertinimu, tam, kad asmens gaunamos kitos išmokos būtų laikomos dienpinigiais ir joms būtų galima taikyti įstatyme įtvirtintą apsaugą dėl išieškojimo negalimumo, būtina vertinti darbo sutarties turinį ir nustatyti ar darbo sutarties šalys darbo sutartimi susitaria dėl kilnojamojo darbo pobūdžio. Todėl tuo atveju, jeigu darbo sutarties šalys darbo sutartimi susitaria dėl kilnojamojo darbo pobūdžio, nėra pagrindo darbuotojo darbo pareigų atlikimo kitoje vietoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, kvalifikuoti kaip komandiruočių, ir tai sudarytų pagrindą pripažinti, kad darbuotojui dienpinigių forma išmokėtos pajamos atlieka ne kompensavimo, bet atlyginimo darbuotojui už atliktą darbo funkciją, dėl to, priverstinai vykdant teismo sprendimą dėl išieškojimo iš darbuotojo, kaip skolininko, pajamų, atsirastų teisinis pagrindas nukreipti į jas išieškojimą.
16. Siekiant išsiaiškinti ar dienpinigių forma išmokėtos pajamos laikytinos dienpinigiais ir atliko kompensavimo funkciją, būtina vertinti ar sudarydamos darbo sutartį nebuvo susitarusios dėl kilnojamojo darbo pobūdžio. Kasacinis teismas 2019 m. spalio 16 d. nutartyje Nr. 3K-3-299-313/2019 pažymėjo, kad, siekiant atriboti tarnybinę komandiruotę nuo kilnojamojo darbo pobūdžio, svarbu aiškinti darbo sutartį, t. y. kokios darbo funkcijos ir kokia jų atlikimo vieta nustatyta šalių susitarimu. Kilnojamojo darbo pobūdis, kaip specifinis ir neretai nuolat išliekantis darbo santykiuose, turi būti nustatytas darbo sutartimi (33 punktas). Minėtoje nutartyje pažymima, kad tais atvejais kai pažodinis darbo sutarties aiškinimas neleidžia daryti neabejotinos išvados dėl tokio susitarimo buvimo ar nebuvimo - identifikuoti darbo pobūdžio, siekiant atriboti tarnybinę komandiruotę nuo kilnojamojo darbo pobūdžio, teismas konkretaus ginčo kontekste turi atsižvelgti į darbo teisinių santykių subjektų specifiškumą, sulygtų darbo funkcijų pobūdį ir kitas aplinkybes (darbo funkcijų atlikimo kitoje vietoje nei nuolatinė darbo vieta reguliarumą, periodiškumą, tęstinumą; įrodymais pagrįstą dienpinigių faktinį panaudojimą darbuotojo išlaidoms kompensuoti; ar darbuotoją komandiruojantis darbdavys pasirūpina kelione, aprūpina maitinimu ar apgyvendinimu arba kompensuoja šias išlaidas ir kt.). Tačiau vien aplinkybė, jog sutartyje nėra tiesiogiai ir konkrečiai numatyta, jog šalys susitaria dėl kilnojamojo pobūdžio darbo, nesudaro pagrindo teigti, jog šalys dėl tokio pobūdžio darbo nesusitarė, būtina vertinti ar darbuotojo faktiškai atliekamas darbas, jo atliekamos funkcijos, darbo vieta, mokamų dienpinigių panaudojimas atitinka darbo sutartyje numatytą darbo pobūdį.
17. Iš vykdomojoje byloje pateiktos 2020 m. balandžio 16 d. tarp R. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos darbo sutarties Nr. 2788 (vykd b. l. 135-139), matyti, jog šalys susitarė dėl būtinųjų darbo sąlygų. Darbo funkcija numatyta 1.2. sutarties punkte arbo funkcija apibrėžiama nurodant darbuotojo pareigas „montuotojas“ (DK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbo funkcija gali būti laikomas bet kokių veiksmų, paslaugų ar veiklos atlikimas, taip pat tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas). Apmokėjimas už darbą numatytas sutarties 1,6 punkte, darbovietė nurodoma – UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbo funkcijų atlikimo vieta 1.4 punkte, kuriame numatoma“ Darbdavio sprendimu Darbuotojo darbo vieta gali būti bet kuri Lietuvos Respublikos teritorijoje ar užsienyje, kurioje Darbuotojas turi būti atlikdamas darbo funkcijas. Darbdavio nurodymu Darbuotojas privalo vykti į komandiruotes užsienyje“. DK 34 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog darbdavys ir darbuotojas taip pat susitaria dėl darbovietės, kurioje savo darbo funkciją atliks darbuotojas. Darbo funkcijos atlikimo vieta gali nesutapti su darbovietės vieta. Jeigu darbuotojas neturi pagrindinės darbo funkcijos atlikimo vietos ar ji nėra nuolatinė, darbuotojo darboviete laikoma ta darbovietė, iš kurios darbuotojas gauna nurodymus. Darbo sutartyje nurodyta, jog darbdavio sprendimo darbuotojo pareigų atlikimo vieta gali būti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir užsienyje.
18. Teismas pažymi, jog darbuotojo komandiruotė – jo darbo pareigų atlikimas kitoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje (DK 107 straipsnis). To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad darbuotojo komandiruotės metu darbuotojui paliekamas jo darbo užmokestis. Jeigu komandiruotės metu darbuotojas patiria papildomų sąnaudų (transporto, kelionės, nakvynės ir kitų išlaidų), darbdavys jas turi kompensuoti. Minėto straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
19. Darbuotojui mokamų dienpinigių tikslas – padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę, kai darbuotojas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos išvyksta darbdavio pavedimu darbdavio nurodomai užduočiai atlikti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-248/2018). Be to, be dienpinigių, darbuotojas papildomai turi teisę į kitų dėl komandiruotės patirtų išlaidų (transporto, kelionės, nakvynės ir kt.) atlyginimą.
20. Kaip komandiruotė negali būti kvalifikuojamas darbas, atliekamas kitoje vietoje, negu įsikūręs ar nuolat veikia darbdavys, jeigu darbo sutartyje sulygta dėl kilnojamojo darbo pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).
21. Darbuotojui mokami ne tik dienpinigiai, tačiau kompensuojamos ir su komandiruote susijusios kitos išlaidos: gyvenamojo ploto nuomos, transporto ir degalų išlaidos, susijusios su komandiruotės tikslais, dokumentų tvarkymo, mokesčių už kelius, ryšių, automobilių saugojimo aikštelėse išlaidos ir kitos su komandiruote susijusios būtinosios išlaidos. Taigi darbuotojams vykstantiems į tarnybinę komandiruotę yra mokamos tikslinės pinigų sumos. Tarnybine komandiruote nekvalifikuojamas darbuotojo atliekamas darbas kitoje vietovėje, negu įsikūręs ar nuolat veikia darbdavys, jeigu darbo sutartyje sulygta, kad darbo pobūdis bus kilnojamasis. Tokiais atvejais svarbu aiškinti darbo sutartį t. y. kokios darbo funkcijos ir kokia jų atlikimo vieta nustatyta šalių susitarimu. Kilnojamojo darbo pobūdis, kaip specifinis ir neretai nuolat išliekantis darbo santykiuose, turi būti nustatytas darbo sutartimi.
22. Sistemiškai aiškinant DK 37, 107, 144 straipsnius, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimą dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo Nr. 526, darytina išvada, jog dienpinigiai, kartu su patirtų išlaidų kompensavimu, darbuotojui mokami tik tuo atveju, jeigu darbuotojas vyksta tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos darbdavio siuntimu atlikti darbo funkcijas, vykdyti tarnybinį pavedimą ar kelti kvalifikaciją. Tuo atveju, jeigu darbuotojas neturi nuolatinės darbo vietos, darbas yra atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimais arba yra kilnojamojo pobūdžio, darbuotojui tėra kompensuojamos papildomos išlaidos, bet komandiruotpinigiai nemokami. Nagrinėjamu atveju su suinteresuotu asmeniu R. P. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, joje nebuvo detalizuotas darbo pobūdis, iš darbo sutarties turinio matyti, kad sutartyje nebuvo įtvirtinta, kad šalys susitaria dėl kilnojamojo pobūdžio darbo. Tačiau, kaip išaiškinta Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. spalio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009, net jeigu darbo sutartyje tiesiogiai ir nenurodyta, kad darbo pobūdis bus kilnojamasis, kilus ginčui būtina įvertinti darbo funkcijų pobūdį. Darbo kodekso 144 straipsnio 8 dalis numato, kad darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką. Šių kompensacijų dydis negali viršyti 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio ir jos mokamos tuo atveju, kai darbuotojui nemokamos komandiruotės išlaidos.
23. Kilnojamojo pobūdžio darbas turėtų būti suprantamas kaip darbas, kuris dėl ekonominės veiklos specifikos atliekamas ne vienoje nuolatinėje darbo vietoje, tačiau ją keičiant keičiantis tam tikroms aplinkybėms.
24. Pareiškėjos ir skolininko R. P. sudarytoje darbo sutartyje nurodyta, jog R. P. atlieka montuotojo funkcijas. Antstolei pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo apskaitos žiniaraščiai iš kurių matyti, jog R. P. nuo 2020 m. balandžio mėnesio, kai su juo buvo sudaryta darbo sutartis, visą laiką, išskyrus laikotarpius, kai, atstogavo ar buvo poilsio dienos, buvo komandiruotėse (vykd. b. l. 150-153). Vertindama šias aplinkybes antstolė konstatavo, jog skolininkas R. P. nuo įsidarbinimo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. 2020 m. balandžio 17 d., iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. imtinai, dirbo ne komandiruotoje - 17 dienų; komandiruotėje dirbo - 51 dieną; nemokamose atostogose buvo - 54 dienas; kasmetinėse atostogose buvo - 8 dienas. Matoma, kad skolininkas R. P. komandiruotėje dirbo lygiai tris kartus daugiau dienų, nei dirbo būdamas ne komandiruotėje (vykd. b. l. 157). Remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartyje pateiktu išaiškinimu (civilinė byla Nr. 3K-3-299-313/2019) antstolė padarė išvadą, jog skolininko R. P. darbas įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra kilnojamojo pobūdžio. Nagrinėjamu atveju, pagrindo, nepritarti antstolei, nėra.
25. Teismo vertinimu tokio pobūdžio darbuotojo išvykimai į užsienio valstybę ar vienos valstybės teritorijoje ir darbo funkcijų joje atlikimas iš esmės neatitinka komandiruotės sąvokos – laikino darbo funkcijų atlikimo kitoje - ne darbo vietoje. Komandiruočių esminis skirtumas nuo nuolatinio darbo ir yra laikinas pobūdis, funkcijų atlikimas kitoje nei įprastai - ne nuolatinėje vietoje. Tuo tarpu R. P., kaip teisingai pastebi antstolė, nuo pat darbo sutarties sudarymo pradžios darbo funkcijas nuolat vykdė neapibrėžtoje vietoje, jokių duomenų apie tai, kad bent kurį laiką jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės vietos adresu, nėra. Sutiktina, kad vykdomojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, R. P. darbo pobūdis ir pačios įmonės veiklos specifika rodo, jog iš esmės R. P. dirbo kilnojamojo pobūdžio darbą. Vykdomojoje byloje nepateikta duomenų kaip panaudojamos dienpinigių sumos, nepateikta jokių darbuotojų ataskaitų, pirkinių kvitų ar kitų duomenų apie šių pinigų panaudojimo ataskaitų pateikimą bendrovei. Nors, nagrinėjamoje byloje esančios šalių sudarytos darbo sutarties turinys tiesiogiai neįtvirtina nei R. P. darbo funkcijų, nei konkretaus darbo vietos apibrėžimo, nei šalių susitarimo dėl kilnojamojo pobūdžio darbo, tačiau byloje nustatytos faktinės aplinkybės, pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, kad nėra pagrindo išvadai, jog R. P. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ komandiruojamas dirbti į kitas valstybes ar kitus Lietuvos miestus, nepateikta jokių įmonės vadovo įsakymų apie komandiruotes. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog skolininko darbo pobūdis buvo kilnojamas, susijęs su kelionėmis, todėl kiekvieną išvykimą į objektą vertinti kaip komandiruotę ir už išvykimą mokėti komandiruotpinigius nebuvo pagrindo. R. P. dėl kilnojamojo pobūdžio darbo turėjo teisę gauti su kelionėmis susijusių papildomų išlaidų atlyginimą, tačiau darbo sutarties šalys nepagrįstai jas siejantiems santykiams taikė ne DK 144 straipsnio, bet DK 107 straipsnio nuostatas.
26. Kadangi R. P. dėl kilnojamojo pobūdžio darbo turėjo teisę gauti su kelionėmis susijusių papildomų išlaidų atlyginimą, tai darbovietė, gavusi antstolės B. T. 2020 m. liepos 31 d. patvarkymą Nr. S-20-5-31375 nustatyti įpareigojimai atlikti išskaitymus nukreipiami į skolininkui priklausančias pinigų sumas, turėjo spręsti ar mokamos kompensuojamosios išlaidos patenka į CPK 739 straipsnio 2 punkte nurodytas pajamas.
27. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad net ir tuo atveju, jeigu darbo sutarties šalys buvo tvirtai įsitikinusios, jog tarp jų sudaryta darbo sutartis nėra kilnojamojo pobūdžio ir, kad R. P. mokamos piniginės lėšos laikytinos dienpinigiais, darbdavė, gavusi antstolės patvarkymą turėjo ne formaliai vertinti antstolio reikalavimą, o vertinti mokamų dienpinigių ar kitų su darbuotojo išvykomis susijusių išmokų panaudojimą, vertinti galimybes ar bent dalį šių piniginių lėšų įmanoma skirti išieškojimams.
28. Teismas atkreipia dėmesį, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose, žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų. Pagal Konstituciją teismų praktika formuojama tik teismams patiems sprendžiant bylas (2007 m. spalio 14 d. K. T. nutarimas byloje Nr. 26/07; 2006 m. kovo 28 d. K. T. nutarimas byloje 33/03). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Taigi teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas.
29. Nagrinėjamu atveju, įvertinus šioje civilinėje byloje pateikto skundo dėl antstolio veiksmų dalyką bei kitos Klaipėdos apylinkės teisme išnagrinėtos civilinės bylos 2YT-7565-639/2020 aplinkybes, kurioje buvo nagrinėjamas analogiško turinio skundas. Minėtoje nutartyje teismas jau kartą išsamiai pasisakė dėl to, kad įpareigojimas atlikti išskaitas iš darbuotojui mokamų dienpinigių turi būti vertinamas darbo sutarties kontekste ir tik išsprendus klausimą dėl darbo sutarties kvalifikavimo, taip pat ar kaip dienpinigiai priskaičiuotos sumos atitiko dienpinigių kompensacinę paskirtį. Minėta nutartis yra įsiteisėjusi, išnagrinėta apeliacine tvarka ir matyti, jog apygardos teismas laikosi analogiškos pozicijos (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje 2S-612-613/2020).
30. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad priėmus antstolės 2020 m. liepos 31 d. Nr. S-20-5-31375 patvarkymą darbovietė bendradarbiavo su antstole ir teikė antstolės prašomus dokumentus. Kita vertus pareiškėja, manydama, jog šie antstolės nurodymai negali būti įgyvendinami turėjo antstolei pateikti duomenis ir įrodymus, kad kaip dienpinigiai priskaičiuotos sumos iš tiesų atitiko dienpinigių kompensacinę paskirtį (jei taip, ar visa išmokėta suma), įvertinti ar tikrai nėra galimybės išskaičiuoti bent dalį iš priskaičiuotų dienpinigių ir tik tada teikti skundą dėl antstolio priimto patvarkymo teisėtumo.
31. Išanalizavus bylos medžiagą, darytina išvada, jog antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus ir priimdama 2020 m. liepos 31 d. patvarkymą Nr. S-20-5-31375, nepažeidė jos veiklą reglamentuojančių teisės normų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą dėl antstolės B. T. veiksmų, atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąsias bylas Nr. 0005/07/01458 ir Nr. 0005/08/00384 grąžinti antstolei B. T..
Nutartis atskiruoju skundu gali būti skundžiama per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.