Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2021-02-23 · Civilinė byla Nr. e2A-529-577/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-02-23
Bylos Nr.
e2A-529-577/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jadvyga Mardosevič
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Sostinė“
Trečiasis asmuo
SĮ „Vilniaus miesto būstas“, A. T.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-529-577/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10148-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.6.1.3.6; 2.6.16.12; 3.2.4.11; 3.3.1.18.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 23 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Sostinė“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims SĮ „Vilniaus miesto būstas“, A. T. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Mano Būstas Sostinė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 570,49 Eur skolą už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktas namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d., 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovei šis butas priklauso nuosavybės teise, todėl jai remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir - CK) 4.82 straipsnio 3, 4 dalimis, 4.84 straipsnio 9 dalimi, kilo pareiga išlaikyti bendrąją nuosavybę.

Atsiliepimas

2. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, jog butas 2007 m. gruodžio 5 d. buvo išnuomotas A. T.. Nuomos sutarties 3.2 punkte yra numatyta, jog nuomininkas įsipareigoja mokėti mokesčius už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šilumos energiją ir komunalinius mokesčius. Nuomininkas nuo 2008 m. lapkričio 10 d. bute yra deklaravęs gyvenamąją vietą. Teigė, jog dėl šių priežasčių pareigą apmokėti už ieškovo suteiktas paslaugas turi buvo nuomininkas, o ne atsakovė. Butas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu buvo perduotas patikėjimo teise valdyti SĮ „Vilniaus miesto būstas“.

3. Trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašė ieškinį atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nepalaikė reikalavimo dėl 4,96 Eur palūkanų priteisimo. Pažymėjo, jog nuomos sutartis neišviešinta, todėl negali būti panaudota prieš ieškovę.

Atsiliepimas

5. Atsakovės atstovas paaiškino, jog ieškovė žinojo apie sudarytą nuomos sutartį, nes už ankstesnį laikotarpį skola buvo priteista iš nuomininko. Taip pat atkreipė dėmesį, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidos per didelės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 565,53 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 375,33 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Mano Būstas Sostinė“. Likusią ieškinio dalį atmetė.

7. Teismas laikė, jog įrodyta, kad ieškovė nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. Butui suteikė bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugas, kurių vertė yra 565,53 Eur, o reikalavimo dalis dėl 4,96 Eur palūkanų priteisimo yra nepagrįsta.

8. Iš byloje esančių įrodymų teismas nustatė, jog prašoma priteisti skola susidarė už ieškovės teikiamas paslaugas ne konkrečiam Butui ir jame faktiškai gyvenančiam asmeniui, o namui, kuriame yra Butas administruojant bendrąją dalinę nuosavybę; šių paslaugų apimčiai neturi įtakos Buto faktinio valdymo faktas.

9. Teismas konstatavo, kad atsakovei, kaip Buto savininkei, iš įstatymo, t. y. CK 4.82 straipsnio 3, 4 dalies, kilo pareiga apmokėti ieškovei už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą. Nurodė, kad susitarimas, jog visus atsiskaitymus už komunalinius patarnavimus atliks nuomininkas, nepanaikina Buto savininko įsipareigojimų tretiesiems asmenims, nes toks susitarimas galioja tik sutarties šalims; teisės aktai nenumato, jog nuomotojui susitarus su nuomininku, jog nuomininkas vykdys įsipareigojimus tretiesiems asmenims, pasibaigia nuomotojo prievolės tretiesiems asmenims. Tokiu atveju kreditorius įgyja du skolininkus, iš kurių savo nuožiūra gali reikalauti įvykdyti prievolę.

10. Teismas nurodė, jog iš 2007 m. gruodžio 5 d. tarp ieškovės ir trečiojo asmens A. T. sudarytos nuomos sutarties negalima vienareikšmiškai nustatyti trečiojo asmens įsipareigojimo apmokėti ieškovei už jos suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugas.

11. Teismas sprendė, jog byloje nesant įrodymų, kad Buto nuomos sutartis ar Buto perdavimo patikėjimo teise faktas trečiajam asmeniui buvo įregistruoti viešajame registre, ši aplinkybė negali būti panaudotos prieš ieškovę (CK 6.478 straipsnio 2 dalis).

12. Teismas padarė išvadą, jog nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d., atsakovei, kaip Buto savininkei, kilo pareiga apmokėti ieškovei už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir priimti naują – ieškovės UAB „Mano Būstas Sostinė“ ieškinį atmesti; nusprendus, kad teismo sprendimas dėl ginčo esmės pagrįstas, pakeisti sprendimo dalį dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų, jas sumažinant iki Rekomendacijas atitinkančio, protingo, atsakovės teisių nepažeidžiančio ir bylos sudėtingumą atitinkančio dydžio. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1 . Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį, 4.84 straipsnio 4 dalį savininkas turi pareigą išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę ir mokėti visus su tuo susijusius mokesčius, tačiau įstatymas nedraudžia savininkui susitarti su buto ar kitų patalpų nuomininku, jog jis apmokės tokias išlaidas. Esant tokiam savininko ir nuomininko susitarimui, savininkas yra atleidžiamas nuo nurodytų išlaidų apmokėjimo, nes ši pareiga perduodama nuomininkui. Šios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Nagrinėjamu atveju toks susitarimas nurodytas Nuomos sutarties 3.2 punkte. Apie susitarimą buvo žinoma ieškovei, nes ieškovė gaudavo mokėjimus už savo teiktas paslaugas Butui. Atsakovė sąskaitų nėra gavusi ar apmokėjusi; reikalavimą padengti skolą ieškovė atsakovei pateikė pateikdama ieškinį.

13.2. Tai, kad sutartis nebuvo įregistruota ir išviešinta, nepaneigia išvadų dėl skolininko asmens. Administratorius turėjo galimybę reikalauti, kad gyvenamųjų patalpų nuomininkai mokėtų nurodytas išlaidas bei, įgyvendindamas bendradarbiavimo principą, gauti informaciją iš savivaldybės apie jai priklausančių patalpų nuomininkus. Todėl ieškovė negali remtis savivaldybės butų nuomos sutarčių neįregistravimo viešajame registre faktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2010).

13.3. Skola, už laikotarpį nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d., teismo sprendimu priteista iš A. T.. Ieškovė žinojo, kokiam asmeniui sąskaitas siuntė, kas yra nuomininkas, sąskaitose sprendė teisminių ginčų įsiskolinimo apmokėjimo klausimus su A. T.. Ieškovė žinojo ir neneigė, jog už ieškovei mokėtinus mokesčius atsakingas Buto nuomininkas. Nuomos sutartimi buvo sutarta, kad už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas moka būtent nuomininkas. Teismas neįvertino visų teisingam bylos išnagrinėjimui reikalingų aplinkybių bei įrodymų.

13.4. Apeliantė prašo priteistas bylinėjimosi išlaidas maksimaliai sumažinti iki Rekomendacijas atitinkančio, protingo, atsakovo teisių nepažeidžiančio ir bylos sudėtingumą atitinkančio dydžio. Pažymėjo, jog 332,75 Eur suma už pasirengimą ir civilinės bylos nagrinėjimą teisme viršija Rekomendacijose nurodytą maksimalią sumą. Atsižvelgiant į tai, kad paslaugas teikė advokato padėjėjas, maksimali priteistina suma yra 279,70 Eur (349,63 x 0,80).

Atsiliepimas

3. Ieškovė UAB „Mano Būstas Sostinė“ atsiliepime prašo atsakovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimo atmesti, priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

14.2. Turto savininkui nėra draudžiama susitarti su nuomininku dėl bendrosios nuosavybės priežiūros ir administravimo išlaidų apmokėjimo, tačiau turi būti įrodytos šios sąlygos: a) ar buvo sudaryta rašytinė gyvenamosios nuomos sutartis tarp savininko ir nuomininko; (b) ar sutartis buvo išviešinta CK 6.478 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, to nepadarius, visos teisinės pasekmės tenka turto savininkui; (c) jeigu atitinka tiek pirmąjį, tiek antrąjį kriterijų, teismui tenka pareiga įvertinti ar nuomos sutartyje buvo aiškiai ir konkrečiai susitarta, jog bendrosios nuosavybės priežiūros ir administravimo išlaidas, už turto savininką sumokės nuomininkas. Atsakovė šių sąlygų visumos, neįrodė.

14.3. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad Nuomos sutartis buvo įregistruota viešajame registre. Aplinkybė, jog ieškovė žinojo ar turėjo žinoti apie Nuomos sutartį, nesudaro pagrindo teigti, jog buvo žinomos ir Nuomos sutarties sąlygos.

14.4. Atsakovė neįrodė, kad Nuomos sutartyje yra aiškus atsakovės ir trečiojo asmens susitarimas, kad būtent trečiasis asmuo taps bendro naudojimo objektų administravimo sutarties šalimi. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog trečiasis asmuo būtų sudaręs sutartį su ieškove dėl bendrojo naudojimo objektų administravimo. Ieškovei padengus išlaidas už bendrojo naudojimo objektų administravimo įsiskolinimą, negali kilti nuostolių dėl to, kad trečiasis asmuo netinkamai vykdė Nuomos sutarties sąlygas; ieškovė nėra Nuomos sutarties šalis. Be to, Nuomos sutartyje nėra nurodyta, kam (ar atsakovei, ar ieškovei) turi būti mokami mokesčiai susiję su bendrojo naudojimo objektų administravimu; joje nėra pasisakyta dėl bendrojo naudojimo objektų.

14.5. Ieškovė nemato, koks asmuo moka pagal pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą, kadangi mokėtojas yra identifikuojamas tik pagal mokėtojo kodą, kuris priskirtas Butui.

14.6. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo. Pasirengimas ir dalyvavimas teismo posėdyje užtruko 2,5 val. ir yra įkainotas 275 Eur + PVM. Be to, kliento interesų atstovavimas apima ne vien faktinį atstovo buvimą teismo salėje nagrinėjant bylą, bet ir susipažinimą su bylos medžiaga, pasirengimą bylos nagrinėjimui, atvykimą į teismo posėdį ir pan. Bylinėjimosi išlaidos atsirado dėl atsakovės kaltės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

5. Byloje nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei. 2007 m. gruodžio 5 d. tarp ieškovės ir trečiojo asmens A. T. buvo sudaryta gyvenamosios patalpos, įskaičiuojant grąžintų savininkui nuomotų patalpų vertę į nuompinigius, nuomos sutartis, kuria ieškovė A. T. ir jo šeimos nariams neterminuotai išnuomojo Butą. Ši sutartis viešajame registre nėra įregistruota. 2008 m. gegužės 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Butas patikėjimo teise perduotas SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Ieškovė, daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorė, kreipėsi į teismą dėl skolos, susidariusios už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas laikotarpiu 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d., priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą.

6. Apeliantės teigimu, šiuo atveju už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas Bute turi mokėti ne buto savininkė Vilniaus miesto savivaldybė, o buto nuomininkas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti šiai apeliantės pozicijai.

Žemesnės instancijos teismas

7. Pažymėtina, kad CK 4.82 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Pagal CK 4.84 straipsnio 9 dalį, administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

8. Kaip ir nurodė apeliantė, kasacinis teismas savo formuojamoje praktikoje dėl CK 4.82 straipsnio 3 dalies taikymo laikosi nuoseklios pozicijos, kad ši įstatymo nuostata nedraudžia savininkui, taip pat savivaldybei, kuri tokiais atvejais civiliniuose teisiniuose santykiuose veikia kaip butų ir kitų patalpų savininkė, susitarti su buto ar kitų patalpų nuomininku dėl to, kad jis apmokės šias išlaidas. Savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomotojai turi teisę nuomos sutartyje sulygti, kad šias išlaidas bendrosios nuosavybės administratoriui apmoka nuomininkai, tačiau konkrečiu buto ar kitos patalpos nuomojimo atveju turi būti įrodyta, kad šia teise buvo pasinaudota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2013; 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-313/2016, 18, 19 punktai, 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-219/2017).

9. Be faktų, kad buto kaip gyvenamosios patalpos nuomos sutartis buvo sudaryta ir nėra pasibaigusi, turi būti įrodyta, kad šia sutartimi yra nustatyta išlaidų, susijusių su namo bendrojo naudojimo objektų (bendrosios dalinės nuosavybės) administravimu ir nuolatine technine priežiūra (eksploatavimu), apmokėjimo tvarka, o pagal ją nuomininkas įsipareigojo apmokėti išlaidas, kurias pagal įstatymą tenka apmokėti savivaldybei kaip butų ir kitų patalpų savininkei, remiantis CK 4.84 straipsnio 4 dalimi ir 4.82 straipsnio 3 dalimi. Tuo atveju, kai savivaldybė, siekdama įgyvendinti savo kaip butų ir kitų patalpų savininkės teises, nesudaro rašytinės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, kurioje būtų aptarta šių išlaidų apmokėjimo tvarka, tai jai, kaip butų ir kitų patalpų savininkei, tenka tokios sutarties nesudarymo teisiniai padariniai – CK 4.84 straipsnio 4 dalyje ir 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga apmokėti šias išlaidas. Vien buto išnuomojimo fakto nepakanka, dar turi būti įrodyta buto nuomos sutarties sąlyga, kad nuomininkas įsipareigojo mokėti administratoriui bendrojo naudojimo patalpų administravimo ir bendrosios inžinerinės įrangos nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) išlaidas už savivaldybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2013, 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-313/2016).

10. Be to, teismų praktikoje, sprendžiant dėl subjekto, kuriam tenka prievolė išlaikyti daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektus ir sumokėti su tuo susijusias rinkliavas, mokesčius ir išlaidas, ne kartą pažymėta, jog CK 1.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tokios registracijos tikslas – išviešinti sandorio sudarymo faktą tretiesiems asmenims. Nesilaikius įstatymo nustatyto reikalavimo įregistruoti sandorį, šalims sandoris galioja, tačiau neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš juos remdamosi kitais įrodymais (CPK 1.75 straipsnio 2 dalis), pvz., liudytojų parodymais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2010; 2013 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2013).

11. Nagrinėjamu atveju atsakovės ir trečiojo asmens sudarytos nuomos sutarties 3.2 punkte numatyta, jog nuomininkas įsipareigoja kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 20 dienos, mokėti mokesčius už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šilumos energiją ir komunalines paslaugas. Nors viešajame registre Buto nuomos sutartis nebuvo įregistruota, sprendžiant šį ginčą, būtina nustatyti, ar nuomos sutarties neįregistravimas šiuo atveju galėjo lemti ieškovės interesų pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių bei surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad apeliantė pagrįstai teigia, jog ieškovė negali remtis savivaldybės butų nuomos sutarties neįregistravimo viešajame registre faktu.

12. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimu už akių buvo patenkintas UAB „Karoliniškių būstas“ (po reorganizavimo UAB „Mano būstas Sostinė“) ieškinys ir iš atsakovo A. T. priteista skola už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. Taigi pati ieškovė, remdamasi tuo, kad atsakovas A. T. yra ginčo buto nuomininkas, iš jo prašė priteisti mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas. Reikšminga ir tai, kad minėtame sprendime už akių nurodyta, jog atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti asmeniškai. Be to, teismas rėmėsi dar ankstesniu, t.y. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-1945-67/2010, kuriuo iš solidariųjų atsakovų A. T. ir I. T. ieškovės UAB „Karoliniškių būstas“ naudai priteista skola už ieškovės teiktas namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 1 d. iki 2009 m. spalio 31 d. Taigi, nei viena iš šalių neginčijo nuomininko prievolės mokėti už ieškovės teikiamas minėto pobūdžio paslaugas.

13. Dėl šios priežasties neturi reikšmės ir pirmosios instancijos teismo bei ieškovės atsiliepime nurodytos aplinkybės dėl nuomos sutarties sąlygų ne/aiškumo (dėl nuomininko įsipareigojimo apmokėti ieškovei už jos suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugas). Ankstesniu nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu ieškovei abejonių dėl sutarties sąlygų aiškumo bei atsakingo subjekto nekilo, juolab, nuomininkas šios pareigos neginčijo, o ieškovė atsiliepime motyvų dėl pozicijos pasikeitimo neatskleidė. Iš teismo sprendimo turinio matyti, kad atsakovė savo atsikirtimus (teismo posėdžio metu) grindė ir aplinkybėmis apie ankstesnį teismo sprendimą, tačiau jos skundžiamame sprendime liko neįvertintos.

14. Pirmosios instancijos teismas akcentuodamas CK 4.82 straipsnio nuostatas, prievolių (paslaugų) pobūdį, draudimą sutartimi panaikinti savo prievoles prieš trečiuosius asmenis ir pan. neatsižvelgė į kasacinio teismo šiuo klausimu pateiktus išaiškinimus, kad CK 4.82 straipsnio 3 dalyje butų ir kitų patalpų savininkams nustatyti įpareigojimai buto ar namo bendraturčiui (nagrinėjamu atveju savivaldybei) išlieka tuomet, kai su buto nuomininku nėra susitarta kitaip (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-313/2016).

15. Be to, skundžiamo sprendimo išvada, kad prašoma priteisti skola susidarė už ieškovo teikiamas paslaugas ne konkrečiam Butui ir jame gyvenančiam asmeniui, šio ginčo kontekste, nėra visiškai tiksli.

16. Bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo ir priežiūros išlaidas sudaro trys išlaidų grupės. Tai - turto administravimo išlaidos (CK 4.84 straipsnio 4 dalis), namui išlaikyti ir išsaugoti būtinos išlaidos (CK 4.82 straipsnio 3 dalis) ir su buto naudojimu susijusios asmeninės išlaidos (pavyzdžiui, išlaidos šiukšlėms išvežti, elektros energijai ir pan.). Asmeninės išlaidos yra išimtinai sutartinio pobūdžio ir nesusijusios su įstatyme nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų prievole mokėti namui išlaikyti ir išsaugoti reikalingas išlaidas bei administravimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2012). Taigi, dalis ieškovės teiktų paslaugų (teritorijų ir laiptinių valymas, šiukšlių išvežimas ir pan.), skirtos būtent butų gyventojų poreikių tenkinimui, o argumentas, kad šių paslaugų apimčiai neturi įtakos Buto faktinio valdymo faktas, klaidingas dar ir dėl to, kad minėtas faktas neturi įtakos ir kai kurių konkrečiam butui teikiamų paslaugų apimčiai (pavyzdžiui šildymas).

17. Taigi, ieškovės reikalavimai atsakovei negali būti laikomi pagrįstais ir tenkinami, kadangi nustatyta, kad būtent nuomininkas prisiėmė pareigą už savivaldybę mokėti ieškiniu prašomas priteisti išlaidas.

Dėl bylos sustabdymo

18. Ieškovė UAB „Mano Būstas Sostinė“ pateikė prašymą sustabdyti civilinę bylą iki bus išnagrinėtas 2021 m. sausio 4 d. kasacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1705-467/2020. Prašyme nurodyta, kad šioje civilinėje byloje, tiek nurodytoje byloje, turto savininkas ginčija turimos pareigos vykdymą, argumentuodama tuo, kad tokia pareiga kilo bute gyvenančiam nuomininkui. Ieškovė mano, jog kasacinio skundo išnagrinėjamas gali turėti esminės reikšmės ir šios civilinės bylos išnagrinėjimui; siekiant išvengti prieštaringų sprendimų, kyla objektyvus pagrindas sustabdyti civilinę bylą, iki bus išnagrinėtas kasacinis skundas.

19. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji bylos sustabdymo pagrindai, kuriuos nustačius klausimas dėl bylos sustabdymo tikslingumo paliktas spręsti teismui, t. y. teismas turi teisę (bet ne pareigą) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir konkrečiu atveju sprendžia, ar bylą reikia stabdyti. Fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų sąrašas nėra baigtinis ir bylą teismas turi teisę sustabdyti, jei pripažįsta, kad tai būtina (CPK 164 straipsnio 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos sustabdymo pagrindus, taikymą, yra konstatavęs, kad, nepaisant to, dėl kurios rūšies civilinės bylos sustabdymo pagrindo egzistavimo yra sprendžiama, abiem atvejais turi būti nustatytos objektyvios aplinkybės, kliudančios išspręsti civilinę bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2051/2013).

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad kasaciniame teisme nagrinėjama byla nėra tiesiogiai susijusi su nagrinėjamu ginču, joje nebus nustatyti šiai bylai reikšmingi faktai, o vien galimų naujų kasacinio teismo išaiškinimų, nagrinėjant panašią bylą, laukimas nėra pakankamas pagrindas stabdyti nagrinėjamą bylą. Taigi, ieškovės prašymas dėl bylos sustabdymo atmestinas.

21. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės ginčo išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančių duomenų visumą, neatsižvelgė į tai, kad už nuomininkas prisiėmė pareigą už savivaldybę mokėti ieškiniu prašomas priteisti išlaidas, todėl padarė nepagrįstas išvadas, ir tai lėmė neteisingo sprendimo priėmimą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą atsakovės apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nusprendžia:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Mano Būstas Sostinė“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo atmesti.

Teisėja Jadvyga Mardosevič