Kauno apylinkės teismo sprendimas

bendravimo su dukra A. tvarka. Prašo pakeisti 2017 m. gegužės 22 d. civilinėje byloje Nr. 2-1261-336/2017 teismo nutartimi nustatytą jo bendravimo su nepilnamete dukterimi A. tvarką ir nustatyti tokią tvarką:

- kiekvieną antradienį po darbo jis paima A. iš darželio, trečiadienį ryte nuveda į darželį. Trečiadienį vakare iš darželio A. paima atsakovė. Ketvirtadienį po darbo paima A. iš darželio, penktadienį ryte nuveda į darželį;

- kas antrą savaitgalį penktadienį paima A. iš darželio ir sekmadienį nuo 18 iki 19 valandos nuveža A. atsakovei;

- A. su juo praleidžia vieną vasaros atostogų mėnesį kiekvienais metais, apie konkretų laiką atsakovę turi informuoti iki einamųjų metų gegužės 1 d.;

- A. pradėjus lankyti mokymo įstaigą (mokyklą), pusę rudens, žiemos ir pavasario atostogų ji praleidžia su juo. Dėl konkretaus atostogų laiko informuoja atsakovę ne vėliau kaip prieš dvi savaites;

- jis su A. bendrauja pusę šv. Kalėdų ir pusę šv. Velykų švenčių laiko. Poriniais metais Kūčių ir pirmą šv. Kalėdų dieną A. praleidžia su juo, antrą šv. Kalėdų dieną su atsakove. Poriniais metais Kūčių ir pirmą šv. Kalėdų dieną A. praleidžia su atsakove, antrą šv. Kalėdų dieną su juo. Neporiniais metais šv. Velykų pirmą dieną A. praleidžia su juo, antrą šv. Velykų dieną su atsakove. Poriniais metais šv. Velykų pirmą dieną A. praleidžia su atsakove, antrą šv. Velykų dieną su juo;

- pirmą gegužės savaitgalį per motinos dieną A. praleidžia su atsakove, pirmą birželio savaitgalį per tėvo dieną A. praleidžia su juo.

Bendravimo su dukra L. tvarka. Prašo nustatyti tokią mano bendravimo su L. tvarką:

- iki (duomenys neskelbtini) (kol L. sukaks dveji metai) su L. bendrauja tris kartus per savaitę. Antradieniais ir ketvirtadieniais bendrauja nuo 16 iki 18 val. Sekmadieniais bendrauja nuo 12 iki 16 val. Pirmus keletą kartų bendravimo metu dalyvauja atsakovė. Kai L. pripranta prie bendravimo su tėčiu, atsakovė gali ir nedalyvauti. Šį reikalavimą prašo vykdyti skubiai.

Nuo (duomenys neskelbtini) prašo nustatyti tokią jo bendravimo su L. tvarką:

- kiekvieną antradienį po darbo jis paimu L. iš darželio, trečiadienį ryte nuveda į darželį. Trečiadienį vakare iš darželio L. paima atsakovė. Ketvirtadienį po darbo paima L. iš darželio, penktadienį ryte nuveda į darželį;

- kas antrą savaitgalį penktadienį paima L. iš darželio ir sekmadienį nuo 18 iki 19 valandos nuveža L. atsakovei;

- L. su juo praleidžia vieną vasaros atostogų mėnesį kiekvienais metais, apie konkretų laiką atsakovę turi informuoti iki einamųjų metų gegužės 1 d.;

- L. pradėjus lankyti mokymo įstaigą (mokyklą), pusę rudens, žiemos ir pavasario atostogų ji praleidžia su juo. Dėl konkretaus atostogų laiko jis informuoja atsakovę ne vėliau kaip prieš dvi savaites;

- jis su L. bendrauja pusę šv. Kalėdų ir pusę šv. Velykų švenčių laiko. Poriniais metais Kūčių ir pirmą šv. Kalėdų dieną L. praleidžia su juo, antrą šv. Kalėdų dieną su atsakove. Poriniais metais Kūčių ir pirmą šv. Kalėdų dieną L. praleidžia su atsakove, antrą šv. Kalėdų dieną su juo. Neporiniais metais šv. Velykų pirmą dieną L. praleidžia su juo, antrą šv. Velykų dieną su atsakove. Poriniais metais šv. Velykų pirmą dieną L. praleidžia su atsakove, antrą šv. Velykų dieną su juo;

- pirmą gegužės savaitgalį per motinos dieną L. praleidžia su atsakove, pirmą birželio savaitgalį per tėvo dieną L. praleidžia su juo.

Taip pat prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Institucija teikianti išvadą byloje pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad duomenų, kad vaikų bendravimas su tėvu kenktų jų interesams, skyrius neturi. Skyriuje gaunami A. S. (dažniausiai) ir A. S. prašymai raštu ar pranešimai žodžiu apie šalių konfliktus, susijusius su vaikais, dažniausiai dėl bendravimo su dukra A. tvarkos. Atsižvelgiant į tai, kad šalių santykiai yra konfliktiški, skyrius rekomenduoja nustatyti kuo detalesnę, aiškesnę ir labiau apibrėžtą bendravimo tvarką, nurodant konkrečias valandas, įtraukiant neaptartas šventes. Taip pat nesutinka su išdėstyta tvarka dėl A. nakvynių kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį tėvo namuose, nes tokia tvarka nėra tinkamiausia, vaikui tektų kilnotis iš vienos vietos į kitą, nebūtų užtikrinta stabili namų aplinka, dienos režimas, dažnai keistųsi juos supantys žmonės, neišvengiamai padidėtų vaiko fizinis ir emocinis nuovargis. Susipažinus su atsakovės atsiliepimu skyrius mano, kad atsakovės siūloma bendravimo tvarka yra aiškesnė, tikslesnė, numatytos konkrečios vaikų paėmimo ir pristatymo į gyvenamąją vietą valandos, numatytas ilgesnis pereinamasis laikotarpis, aptartos šventės, tačiau ir ji turėtų būti patikslinta, kad susitikimai su L. neturėtų vykti kiekvieną sekmadienį. Teismo posėdžio metu palaikė rašytinę išvadą ir paaiškino, kad ieškovo ir dukrų bendravimas su nakvyne darbo dienomis yra netinkamas, vaikams tai būtų papildomas emocinis ir psichologinis krūvis, nes jiems reikalinga rutina ir pastovimas. Pažymėjo, kad vaikų perdavimai yra nesklandūs, tėvai nesugeba tarpusavyje bendrauti, dėl ko vaikai perduodami nesklandžiai. Tačiau atsakovė netrukdo tėvui bendrauti su vaikais. Dažnas vaikų gyvenamosios vietos keitimas būtų didžiulis išbandymas, traumuojantis faktorius. Siūlo konkrečiai nurodyti, kad nakvynė motinos/tėvo dienos proga nenustatytina. Tėvo ir abiejų mergaičių bendravimo tvarka galėtų būti suvienodinta, kai L. sukaks trys metai, iki trijų metų ieškovo bendravimas su L. turi vykti be nakvynės.

Ieškovas patikslinęs ieškinį prašo nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės. Atsakovė su reikalavimu nutraukti santuoką sutinka, tačiau nesutinka, kad ji iširo dėl jos kaltės, mano, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta vieno iš sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija tais atvejais, kai sutuoktinis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Šiais atvejais reikalinga įrodyti tik faktą, su kuriuo siejama sutuoktinio kaltės prezumpcija. Be to bendrųjų sutuoktinių pareigų, numatytų CK 3.27 straipsnio 1 dalyje – būti vienas kitam lojaliu, vienas kitą gerbti, remti moraliai bei materialiai ir prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, pažeidimas taip pat gali būti aplinkybe, su kuria siejama sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo.

Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

Atsakovė sutuoktinio kaltę grindžia aplinkybėmis, susijusiomis su jo motinos O. S. nuolatiniu kišimusi į jų bendrą gyvenimą ir ieškovo nenoru atsižvelgti į jos prašymus nutraukti tokį jo motinos elgesį, veiksmų nesiėmimu, kas ir sąlygojo jos išsikėlimą iš ieškovo namų. Be to atsakovė atsiliepime nurodė, kad jai persikėlus gyventi atskirai ieškovas nebesidomėjo jos gyvenimu, gimus dukrai neteikė jai išlaikymo, jos nelankė, teigė, kad jis nėra jos tėvas. Iš esmės šias atsiliepime nurodytas aplinkybes atsakovė nurodė ir teismo posėdžio metu, paaiškinusi, kad tiek prieš vestuves, tiek ir po jų ieškovo motina labai kišosi į jų santuoką – jai būnant namuose ateidavo, darydavo savo tvarką, išknisdavo rūbus, visą laiką kišdavosi į jų santykius. Paaiškino, kad ji negalėdama to apsikęsti, prašė A. paimti iš mamos namų raktą, tačiau jis nieko blogo dėl to nematė ir nieko nedarė – stebėdavo kaip viskas vyksta, sakydavo kas čia blogo, kad ateina grindis perplauti, išskalbti rūbus; be to jiems išsiskyrus, jos nėštumo metu, A. šeima visiškai nesirūpino. Nors ieškovas tvirtina, kad atsakovė iš namų išsikraustė ne dėl anksčiau nurodytų aplinkybių, o dėl jo mažo buvimo namuose, statybų, tačiau byloje esantys įrodymai šių ieškovo nurodytų aplinkybių nepatvirtina. Priešingai, atsakovės nurodytas aplinkybes dėl priežasčių, susijusių su jos išėjimu gyventi kitur iš esmės patvirtina teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos S. O. parodymai (nurodė, kad A. pastoviai ateidavo apsiverkus pas savo mamą, sakydavo kaip jai nusibodo, kad uošvienė viską daro; nurodė, kad būdavo išskalbiami A. ir A. drabužiai, o A. išmetami toliau, perplaunamos grindys, viešai sakydavo, kad A. nevalyva, nesitvarko, negamina ir pan. A. jai sakė, kad ji išėjo iš namų dėl to, kad jai viskas atsibodo, dėl uošvienės kišimosi jie nebegali išsiaiškinti santykių). Aplinkybių, kad ieškovo motina O. S. tvarkėsi šalių namuose kaip savo, neneigė ir pati O. S. (parodė, kad negalėdavo sėdėti apšnerkštuose namuose, todėl pasitvarkydavo – kriauklėje būdavo pridėta indų, kuriuos suplaudavo, užkurdavo pečių, grindis prašluodavo). Ji patvirtino, kad jos sūnui buvo žinoma apie jos atliekamus buities darbus, jis tai matydavo, tačiau nesikišti neprašė. Taip pat parodė, kad atsakovės neklausė, ar gali namuose pasitvarkyti. Taigi byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad atsakovės išėjimas iš šeimos gyvenamosios patalpos buvo sąlygotas ieškovo motinos nuolatinio kišimosi į bendrą sutuoktinių gyvenimą, pagalbos, kurios ieškovė aiškiai nenorėjo, teikimu. Ieškovui buvo žinoma apie jo motinos atliekamus buities darbus sutuoktinių namuose, jis tai matydavo, tačiau savo motinos nesikišti neprašė (O. S. parodymai). Atsakovė nurodė, kad jai apie tai kalbant su sutuoktiniu, jis sakydavo „nueiname pas psichologus“. Ieškovas šių aplinkybių neneigė, patvirtino, kad A. išėjus iš namų, toliau bendro ūkio nebevedė, nematė reikalo eiti gyventi kartu su žmona, tik nueidavo pabūti pas savo vaikus ir viskas; jis nieko nepadarė, kad išsaugoti šeimą (teismo posėdžio garso įrašo 33.30 min.). Taigi ieškovas žinodamas apie ypatingai blogus jo sutuoktinės ir savo motinos santykius (patvirtino, kad atsakovė su jo motina nebendrauja jau nuo 2017 metų, neneigė, kad nebuvo kviesta į vestuves), aiškiai suprasdamas įtampas, kylančias iš jo motinos aktyvių veiksmų, ir atsakovei prašant šią situaciją spręsti, turint tam galimybes (O. S. yra jo motina), tačiau visiškai nesprendžiant šios problemos, ją iš esmės ignoruojant, savo neatsakingu požiūriu į šeimą, nenoru stengtis, kad šeima būtų išsaugota, pažeidė CK 3.27 straipsnio 1 dalyje numatytas moralines sutuoktinio pareigas – remti kitą sutuoktinį moraliai, būti lojaliu ir gerbti kitą. Šių sutuoktinių pareigų pažeidimas, atsakovei be kita ko tuo metu laukiantis jų bendro vaiko, t. y. kai jai buvo ypatingai reikalingas sutuoktinio dėmesys ir saugumo jausmas, vertintinas kaip pažeidimas iš esmės, nes būtent tai sąlygojo atsakovės gyvenamosios vietos pakeitimą (išsikėlimą iš šeimos gyvenamosios patalpos netrukus po vestuvių), ir dėl ko tolimesnis bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Atsižvelgus į išdėstytą teismas sprendžia, kad šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės – CK 3.60 straipsnis. Pažymėtina, jog nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo.

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

Atsakovas prašo nustatyti jo prašomą bendravimo su dukra L. S. bendravimo tvarką, bei pakeisti 2017 m. gegužės 22 d. civilinėje byloje Nr. 2-1261-336/2017 teismo nutartimi nustatytą bendravimo su dukra A. S. tvarką. Atsakovė su prašoma nustatyti tvarka nesutinka, atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašo nustatyti jos siūlomą bendravimo su vaikais tvarką. Institucija teikianti išvadą pateikė išvadą, kurią iš esmės palaikė ir teismo posėdžio metu, nurodydama, kad skyrius gauna šalių prašymus ir pranešimus apie šalių konfliktus dėl vaikų bendravimo tvarkos. Todėl skyrius rekomenduoja nustatyti detalesnę, aiškesnę ir labiau apibrėžtą bendravimo su vaikais tvarką. Nesuko su vaikų nakvynėmis antradieniais ir ketvirtadieniais dėl per dažno vaikų kilnojimosi iš vienos vietos į kitą, neužtikrinamos stabilios namų aplinkos, dienos režimo pasikeitimų, padidėsiančio vaikų fizinio ir emocinio nuovargio. Nurodė, kad savaitgaliais vaikai turėtų būti grąžinti ne vėliau kaip 18 valandą, taip pat vaikams atostogų metu būnant pas tėvą turi būti užtikrintas jų bendravimas su motina nuotolinėmis priemonėmis ar sudaroma galimybė susitikti. Atkreipė dėmesį, kad bendravimas su L. kiekvieną sekmadienį gali sukelti nepatogumų tėvams, be to seserys kas antrą sekmadienį būtų atskirtos viena nuo kitos. Institucijos atstovės manymu, pereinamasis laikotarpis turėtų tęstis iki L. sukaks 3 metai. Nurodė, kad atsakovės pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka yra aiškesnė ir tikslesnė, tačiau dėl padarytos klaidos turėtų būti patikslinta ieškovo bendravimo su dukromis tvarka sekmadieniais (nustatyti ją kas antrą, o ne kiekvieną savaitgalį). Ieškovo atstovas baigiamosiose kalbose sutiko, kad ieškovo ir dukros L. pereinamo bendravimo tvarka galėtų trukti iki L. sukaks 3 metai.

Ieškovas prašo nustatyti, kad jis su A., o su L. nuo 3 metų amžiaus, bendrauja kas antrą penktadienį, paimdamas vaikus iš darželio ir grąžindamas juos iki sekmadienio, nuo 18 iki 19 val. Atsakovė sutinka, kad vaikai su tėvu bendrautų nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 20 val., juos paimant iš namų. Nustačius, kad vaikai su tėvu bendrauja be nakvynės darbo dienomis, taip pat spręstina, kad užtikrinant tėvo ir vaikų bendravimą kas antrą savaitgalį, dėl su tuo susijusio pasiruošimo (vaikų perrengimo, reikiamų drabužių, higienos priemonių jiems suruošimo ir pan.) vaikai paimami iš jų gyvenamosios vietos (arba sutikus vaikų motinai iš kitos jų buvimo vietos) ne anksčiau 17 val. (t. y. kaip sutinka atsakovė). Tėvo bendravimas su vaikais nustatytinas iki sekmadienio 18 val. (pagal institucijos teikiančios išvadą, išvadą), nes atsakovei, su kuria gyvena vaikai, turi būti palikta pakankamai laiko paruošti vaikus kitos savaitės lavinimo/ugdymo/mokymosi procesui ir jų poilsiui.

Dėl šalių nekilo ginčo dėl to, kad atsakovas su dukromis bendrautų antradieniais ir ketvirtadieniais. Todėl nustatytina, kad ieškovas A. ir L. (kai jai sukaks trys metai, t. y. (duomenys neskelbtini) nuo 17.00 val. paima iš namų (ar sutikus vaiko motinai iš kitos jų buvimo vietos) ir iki 20.00 val. grąžina atsakovei. Dėl mažo L. amžiaus, didelio jos prisirišimo prie motinos, taip pat nustatytina, kad ieškovas su dukra L. iki jai sukaks 2 metai bendrauja paimdamas ją iš namų ir ten pat grąžindamas kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 19 val. iki 20 val. arba kitu atsakovei priimtinu laiku (bendravimas vyksta 1 valandą nuo 17 iki 20 val.). Nors atsakovė nurodo, kad jos dalyvavimas ieškovui bendraujant su vaiku būtinas iki to laiko, kol bus sukurtas ryšys tarp L. ir atsakovo (2.2. punktas), tačiau teismo posėdžio metu jai patvirtinus, kad atsakovas jau tris kartus buvo susitikęs su L. ir mergaitė jau nebeverkia, todėl ieškovo ir L. bendravimo tvarka stebint atsakovei, būtų perteklinė. Taip pat nustatytina, kad ieškovas su dukra L. nuo 2 iki 3 metų amžiaus antradieniais ir ketvirtadieniais bendrauja jo bendravimo su A. metu, t. y. antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17 iki 20 val.

Ieškovas ieškiniu, iki L. sueis 2 metai prašo nustatyti, kad jis su L. bendrauja sekmadieniais nuo 12 iki 16 val. Atsakovo atstovas sutiko, kad pereinama ieškovo ir L. bendravimo tvarka gali būti nustatyta iki L. sukaks 3 metai. Atsakovė prašo nustatyti, kad iki L. sukaks du metai, atsakovas su ja bendrauja tik savaitės dienomis (2 punktas), o vėliau, iki jai sukaks 3 metai, bendravimas vyks ir nelyginės savaitės sekmadienį nuo 12 iki 18 val. (3.2. punktas). Atsižvelgus į tai, kad nustatyta ieškovo ir L. (iki jai sukaks du metai), bendravimo tvarka (po vieną valandą kiekviena antradienį ir ketvirtadienį), spręstina, kad taip pat tikslinga nustatyti ieškovo ir L. bendravimo tvarką (iki L. sueis 2 metai) tą patį sekmadienį, kai ieškovas bendrauja su A., nuo 17.00 iki 18.00 val. (arba tą pačią dieną kitu atsakovei priimtinu laiku (1 valandą). Nors atsakovė nurodo, kad jos dalyvavimas ieškovui bendraujant su vaiku būtinas iki to laiko, kol bus sukurtas ryšys tarp L. ir atsakovo, tačiau teismo posėdžio metu jai patvirtinus, kad atsakovas jau tris kartus buvo susitikęs su L. ir mergaitė jau nebeverkia, todėl ieškovo ir L. bendravimo tvarka stebint atsakovei, būtų perteklinė. Kadangi ieškovas su dukra A. bendrauja kas antrą savaitgalį, nustatytina, kad ieškovas su L., nuo 2 iki 3 metų amžiaus, taip pat bendrauja kas antrą sekmadienį (bendravimo su A. metu), nuo 12 iki 18 val. (t. y. kaip sutinka atsakovė; ieškovo atstovas taip pat sutiko, kad pereinama bendravimo tvarka truktų iki L. sueis trys metai).

Atsakovė prašo, kad 2021 m. šv. Kalėdas ir 2022 m. šv. Velykas L. su tėvu galėtų bendrauti nuo 10 iki 13 val. (4.3.3, 4.3.4.punktai). Tokia tvarka prieštarauja atsakovės pozicijai, kad L. su tėvu nuo 2 iki 3 metų amžiaus gali bendrauti įprastai gali bendrauti ilgiau, nuo 12 iki 18 val. (3.2. punktas). Atsižvelgus į tai nustatytina, kad 2021 m. šv. Kalėdas ir 2022 m. šv. Velykas L. su tėvu bendrauja nuo 10 iki 20 val. (ieškovo bendravimo su A. metu).

Atsižvelgus į anksčiau išdėstytą, šalių pareikštas pozicijas ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo klausimais, taip pat institucijos teikiančios išvadą atstovės nuomonę bei šalių nepilnamečių vaikų geriausius interesus, nustatytina tokia modifikuota ieškovo bei A. S. ir L. S. bendravimo tvarka:

1.1. Kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 17 val. iki 20 val.;

1.2. Kiekvieną kalendorinių metų lyginių savaičių savaitgalį, nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 18 val.;

3.1. Kiekvienos savaitės antradienį nuo 17 val. iki 20 val. ir ketvirtadienį nuo 17 val. iki 20 val.

3.2. Kiekvieną kalendorinių metų lyginių savaičių sekmadienį nuo 12 val. iki 18 val.

2. A. S. bendrauja su dukterimis A. S. ir L. S. per šv. Kalėdų ir šv. Velykų šventes:

4.1. Lyginiais metais A. S. bendrauja su A. ir L. (su L. nuo (duomenys neskelbtini) nuo gruodžio 24 d. 10 val. iki gruodžio 25 d. 20 val., ir pirmą šv. Velykų dieną (sekmadienį) nuo 10 val. iki 20 val.,

4.2. Nelyginiais metais A. S. bendrauja su A. ir L. (su L. nuo (duomenys neskelbtini) gruodžio 26 d. nuo 10 val. iki 20 val. ir antrą šv. Velykų dieną (pirmadienį) nuo 10 val. iki 20 val.

4.3.1. 2020 m. gruodžio 25 d. nuo 10 val. iki 12 val.

4.3.2. 2021 m. antrą šv. Velykų dieną (pirmadienį) nuo 10 val. iki 12 val.

4.3.3. 2021 m. gruodžio 26 d. nuo 10 val. iki 20 val.

4. Pirmą gegužės savaitgalį (Motinos dieną) vaikai su nakvyne praleidžia su A. S., o pirmą birželio savaitgalį (Tėvo dieną) vaikai su nakvyne praleidžia su tėvu. Ši tvarka ieškovo ir L. bendravimui taikoma nuo (duomenys neskelbtini), iki tol L. su tėvu bendrauja tėvo dienos sekmadienį 2.2. ir 3.2. punktuose nurodytu laiku.