Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-12-03 · Civilinė byla Nr. 2A-772-425/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-03
Bylos Nr.
2A-772-425/2018
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-00858-2013-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramunė Čeknienė, Laimutė Sankauskaitė, Laimantas Misiūnas
Ieškovas
I. Š., F. T.
Atsakovas
M. Š., B. Š., M. K., G. Š., R. Š.
Kategorijos

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-772-425/2018

teisėja Janina Brazauskienė Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00858-2013-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.; 3.3.1.20. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 3 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų, kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Laimutės Sankauskaitės ir veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. Š. ir F. T. (E. Š. teisių perėmėjos) apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-11-371/2017 pagal ieškovų I. Š. ir F. T. (E. Š. teisių perėmėjos) ieškinį ir patikslintą ieškinį, pareikštus atsakovams M. Š., B. Š., M. K., G. Š., R. Š. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovų M. K. (E. Š. teisių perėmėjos), B. Š., M. Š., R. Š., G. Š. priešieškinį ir patikslintą priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Patikslintu ieškiniu ieškovai I. Š. ir E. Š. teisių perėmėja F. T. prašė atidalyti jų dalis iš bendrąja daline nuosavybe turimo 0,45 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei penkių ūkinių pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), išmokant jiems kompensacijas pinigais, t.y. iš M. Š. ir B. Š. priteisti I. Š. naudai po 264,79 Eur, iš M. K. priteisti I. Š. naudai 529,58 Eur, iš G. Š. ir R. Š. priteisti I. Š. naudai po 132,39 Eur, iš M. Š., B. Š. priteisti F. T. naudai po 264,79 Eur, iš M. K. priteisti F. T. naudai 529,58 Eur, iš G. Š. ir R. Š. priteisti F. T. naudai po 132,39 Eur, M. Š., B. Š. naudai priteisti po 2/35 dalį 0,45 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei penkių ūkinių pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), M. K. naudai priteisti po 4/35 dalis 0,45 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei penkių ūkinių pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), G. Š. ir R. Š. naudai priteisti po 1/35 dalis 0,45 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei penkių ūkinių pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini)

2. Nurodė, kad ieškovai ir atsakovai po tėvo ir senelio M. Š. mirties paveldėjo gyvenamąjį namą su penkiais ūkiniais pastatais bei žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovams I. Š., E. Š. (teisių perėmėja), atsakovams E. Š. (teisių perėmėjai), M. Š., B. Š. ir M. K. priklauso po 1/7 dalį šio turto, o G. Š. ir R. Š. po 1/14 dalį, kadangi jie šį turtą paveldėjo po motinos J. Š. mirties. Sodyba priklauso daugeliui bendraturčių, jos valdymas, naudojimas ir disponavimas yra komplikuoti. Šioje sodyboje nuolat gyveno atsakovas E. Š. iki pat savo mirties, o šiuo metu gyvena M. Š.. Sodyba yra apleista, netvarkoma, joje praktiškai neįmanoma gyventi. Visiems bendraturčiams kartu paveldėtu turtu disponuoti nėra galimybės, sodyba ir žemės sklypas yra nedideli, todėl prašo atidalyti jų, ieškovų dalis iš bendrąja daline nuosavybe turimo turto bei priteisti jiems piniginę kompensaciją iš atsakovų, proporcingą jų turimai daliai. UAB „Turto spektras“ atliko šio turto rinkos vertės nustatymą, todėl prašo vadovautis ne VĮ „Registrų centre“ nurodyta turto verte, o šia UAB „Turto spektras“ nustatyta turto verte.

3. Atsakovai M. K., B. Š., R. Š. ir G. Š. pateiktu patikslintu priešieškiniu prašė:

4. atidalyti bendraturčius iš bendrosios dalinės nuosavybės, padalijant bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą turtą natūra sekančiai: t.y., pripažinti ieškovams E. Š. ir I. Š. nuosavybės teisę lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį kiekvienam į sekantį turtą:

0,3300 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė VĮ „Registrų centro“ duomenimis yra 1024 Eur;

0,6000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė VĮ „Registrų centro“ duomenimis yra 319 Eur;

1,400 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė VĮ „Registrų centro“ duomenimis yra 666 Eur;

5. pripažinti atsakovams M. Š., B. Š., M. K., G. Š., R. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teisę į sekantį turtą:

6. M. Š. nuosavybės teisę į:

1/5 dalį 0,6300 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė VĮ „Registrų centro“ duomenimis yra 348 Eur;

1/5 dalį 0,1300 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė VĮ „Registrų centro“ duomenimis yra 75 Eur;

1/5 dalį 0,4500 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė VĮ „Registrų centro“ duomenimis yra 2780 Eur;

1/5 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)su priklausiniais – 1/5 dalimi ūkinių pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė VĮ „Registrų centro“ duomenimis yra (782+221+37+32+229+39) 1340 Eur;

7. B. Š. nuosavybės teisę į:

1/5 dalį 0,6300 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė VĮ „Registrų centro“ duomenimis yra 348 Eur;

1/5 dalį 0,1300 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė VĮ „Registrų centro“ duomenimis yra 75 Eur;

1/5 dalį 0,4500 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė VĮ „Registrų centro“ duomenimis yra 2780 Eur;

1/5 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais – 1/5 dalimi ūkinių pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė VĮ „Registrų centro“ duomenimis yra (782+221+37+32+229+39) 1340 Eur,

8. M. K. nuosavybės teisę į:

2/5 dalis 0,6300 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė VĮ „Registrų centro“ duomenimis yra 348 Eur;

2/5 dalis 0,1300 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė VĮ „Registrų centro“ duomenimis yra 75 Eur;

2/5 dalis 0,4500 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė VĮ „Registrų centro“ duomenimis yra 2780 Eur;

2/5 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)su priklausiniais – 2/5 dalis ūkinių pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė VĮ „Registrų centro“ duomenimis yra (782+221+37+32+229+39) 1340 Eur,

9. R. Š. nuosavybės teisę į:

1/10 dalį 0,6300 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė VĮ „Registrų centro“ duomenimis yra 348 Eur;

1/10 dalį 0,1300 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė VĮ „Registrų centro“ duomenimis yra 75 Eur;

1/10 dalį 0,4500 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė VĮ „Registrų centro“ duomenimis yra 2780 Eur;

1/10 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais – 1/10 dalimi ūkinių pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė VĮ „Registrų centro“ duomenimis yra (782+221+37+32+229+39) 1340 Eur,

10. G. Š. nuosavybės teisę į:

1/10 dalį 0,6300 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė VĮ „Registrų centro“ duomenimis yra 348 Eur;

1/10 dalį 0,1300 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė VĮ „Registrų centro“ duomenimis yra 75 Eur;

1/10 dalį 0,4500 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė VĮ „Registrų centro“ duomenimis yra 2780 Eur;

1/10 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais – 1/10 dalimi ūkinių pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė VĮ „Registrų centro“ duomenimis yra (782+221+37+32+229+39) 1340 Eur, taip pat priteisti iš ieškovų jų, atsakovų naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

11. Atsakovai patikslintame priešieškinyje ir kituose pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad paveldėtas gyvenamasis namas yra nedidelio 44,55 kv. m. ploto, gyvenamasis namo plotas sudaro tik 26,32 kv. m., dėl ko kiekvienam iš paveldėtojų priklauso faktiškai po 5 kv. m. bei po 3,76 kv. m. gyvenamojo ploto. Visiems savininkams kartu valdyti šį turtą praktiškai neįmanoma, o šiuo metu šiame gyvenamajame name gyvena tik atsakovas M. Š., kiti atsakovai šiuo turtu nesinaudojo, dėl ko kiti atsakovai verčiami mokėti kompensaciją už daiktą, kuriuo realiai nesinaudoja. Atsakovų vertinimu, ieškovai piktnaudžiaudami savo teise siekia nepagrįstai praturtėti visų atsakovų sąskaita. Be to, atsakovai yra nepasiturintys, prašoma sumokėti kompensacija yra pakankamai didelė, sklypo ir pastatų įvertinimas užaukštintas, tokia kaina pastatų ir žemės sklypo parduoti nepavyktų. Tokį teismo sprendimą būtų sunku įvykdyti, nes atsakovas neturi tiek pajamų, kad išmokėti ieškovams kompensaciją, tuomet išieškojimas galėtų būti nukreiptas į ginčo turtą, todėl atsakovas M. Š. galėtų prarasti vienintelį būstą. Ieškovai ir atsakovai be prašomo padalyti turto paveldėjo dar penkis žemės sklypus, tokiu būdu iš viso valdo šešis žemės sklypus bei gyvenamąjį namą su priklausiniais, bendrai valdomo turto vertė pagal VĮ „Registrų centro“ duomenis yra 6552 Eur, kurioje kiekvienam ieškovui priklauso 1/7 dalis, kas sudaro 936 Eur. Atsakovė M. K. turtą paveldėjo po buvusio atsakovo E. Š. mirties, todėl šiuo metu ji valdo 2/7 dalis. Visas bendrai valdomas turtas turi būti padalytas, o ne atskira jo dalis, kaip prašo ieškovai, tuomet atsirastų galimybė padalyti turtą natūra, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui tenkančią dalį bendrame turte bei įvertinus tai, kas iš jų faktiškai naudojasi bendru turtu. Šiuo 0,4500 ha ploto žemės sklypu, kurio vidutinė rinkos vertė VĮ „Registrų centro“ duomenimis yra 2780 Eur, taip pat gyvenamuoju namu su priklausiniais – penkiais ūkiniais pastatais, kurių bendra vidutinė rinkos vertė VĮ „Registrų centro“ duomenimis yra (782+221+37+32+229+39) 1340 Eur faktiškai naudojasi atsakovas M. Š.. Tarp atsakovų ginčo dėl naudojimosi šia namų valda nėra, todėl šis turtas turi būti priteistas atsakovams natūra. Ieškovams turi būti priteistas natūra turtas, kurio bendra vertė 1872 Eur (936 x 2). Todėl atsižvelgiant į žemės sklypų vertę bei tikimybę, kad tarp ieškovų nekils ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo bei įvertinus galimybę padalyti ieškovams tenkantį turtą natūra, ieškovams prašo priteisti sekančius žemės sklypus: 0,3300 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė VĮ „Registrų centro“ duomenimis yra 1024 Eur, 0,6000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė VĮ „Registrų centro“ duomenimis yra 319 Eur, 1,4000 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė VĮ „Registrų centro“ duomenimis yra 2009 Eur. Likusieji žemės sklypai turi būti priteisti atsakovams. Tokiu būdu ieškovai turės turtą, kuriuo galės disponuoti savo nuožiūra. Šis atidalijimo būdas yra protingas bei sąžiningas, nes tarp šalių neatsiras piniginės prievolės, bendraturčiams nebus mokamos kompensacijos.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

12. Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį ir patikslintą ieškinį atmetė, priešieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkino visiškai ir padalijo bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį ieškovams I. Š., F. T. ir atsakovams M. Š., B. Š., M. K., G. Š., R. Š. turtą 8358,00 Eur bendros vertės sekančia tvarka:

1. pripažino ieškovams F. T., a. k. (duomenys neskelbtini) (E. Š. teisių perėmėjai) ir I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį kiekvienam į: 0,3300 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė VĮ „Registrų centro“ duomenimis yra 1041 Eur; 0,6000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė VĮ „Registrų centro“ duomenimis yra 420 Eur; 1,4000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė VĮ „Registrų centro“ duomenimis yra 941 Eur, iš viso į bendrą turtą 2402 Eur vertės, kiekvienam atitenkančios dalies vertė - 1201 Eur;

2. atsakovui M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažino nuosavybės teisę į: 1/5 dalį 0,6300 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė VĮ „Registrų centro“ duomenimis yra 456 Eur; 1/5 dalį 0,1300 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė VĮ „Registrų centro“ duomenimis yra 93 Eur; 1/5 dalį 0,4500 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė VĮ „Registrų centro“ duomenimis yra 2640 Eur; 1/5 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su 1/5 dalimi priklausinių – ūkio pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendra rinkos vertė 2767 Eur, iš viso bendro turto vertė 5956 Eur, jam atitenkančios dalies 1191.20 Eur vertė;

3. atsakovui B. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažino nuosavybės teisę į: 1/5 dalį 0,6300 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė VĮ „Registrų centro“ duomenimis yra 456 Eur; 1/5 dalį 0,1300 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė VĮ „Registrų centro“ duomenimis yra 93 Eur; 1/5 dalį 0,4500 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė VĮ „Registrų centro“ duomenimis yra 2640 Eur; 1/5 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)su 1/5 dalimi priklausinių – ūkio pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendra rinkos vertė 2767 Eur, iš viso bendro turto vertė 5956 Eur, jam atitenkančios dalies 1191,20 Eur vertė;

4. atsakovei M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažino nuosavybės teisę į: 2/5 dalis 0,6300 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė VĮ „Registrų centro“ duomenimis yra 456 Eur; 2/5 dalis 0,1300 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė VĮ „Registrų centro“ duomenimis yra 93 Eur; 2/5 dalis 0,4500 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė VĮ „Registrų centro“ duomenimis yra 2640 Eur; 2/5 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendra rinkos vertė 2767 Eur, iš viso 5956 Eur bendros vertės, jai atitenkančios dalies 2382.40 Eur vertė;

5. atsakovui R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažino nuosavybės teisę į: 1/10 dalį 0,6300 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė VĮ „Registrų centro“ duomenimis yra 456 Eur; 1/10 dalį 0,1300 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė VĮ „Registrų centro“ duomenimis yra 93 Eur; 1/10 dalį 0,4500 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė VĮ „Registrų centro“ duomenimis yra 2640 Eur; 1/10 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendra rinkos vertė 2767 Eur, iš viso turto 5956 Eur bendros vertės, jam atitenkančios dalies 595.60 Eur vertė;

6. atsakovui G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažino nuosavybės teisę į: 1/10 dalį 0,6300 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė VĮ „Registrų centro“ duomenimis yra 456 Eur; 1/10 dalį 0,1300 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė VĮ „Registrų centro“ duomenimis yra 93 Eur; 1/10 dalį 0,4500 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė VĮ „Registrų centro“ duomenimis yra 2640 Eur; 1/10 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendra rinkos vertė 2767 Eur, iš viso turto 5956 Eur bendros vertės, jam atitenkančios dalies 595,60 Eur vertė.

13. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atidalijus tik dalį bendrai valdomo turto, kaip prašo ieškovai, ateityje tarp šalių gali kilti ginčas dėl kito bendrai valdomo turto padalijimo, o be to, daikto padalijimo būdu negali būti ginami tik vieno ar vienos grupės interesai ir nepaisoma kitų bendraturčių interesų, dėl ko nagrinėjamu atveju privalo būti padalytas visas bendrai šalių valdomas turtas. Atsižvelgiant į tai, kad turtas, pagal šalių paaiškinimus, neturi paklausos; iš šešių žemės sklypų nėra galimybės išskirti kokį nors vertingesnį žemės sklypą pagal vertę, paskirtį arba pagal žemės sklypo plotą; gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais yra 1920 m. statybos, jo gyvenamasis plotas tik 26.32 kv.m., iš nuotraukų matyti, kad namas ir ūkiniai pastatai apleisti, atsakovų siūlomas turto padalijimo būdas yra priimtinesnis nei ieškovų, kurie teikia sau pirmenybę prieš atsakovus, prašydami piniginės kompensacijos už šiuo metu sunkiai realizuotiną turtą, kuriuo praktiškai visi atsakovai nesinaudojo. Be to, teismas vertino, kad pagal atsakovų siūlomą turto padalijimo variantą sumažės bendraturčių skaičius, ieškovams siūlomas kaip kompensacija tas pats ieškovų paveldėtas turtas, tik perskirstomas bendraturčių skaičius ir didėja visų bendraturčių dalys, t. y. ieškovai, atskirai nuo atsakovų, galės disponuoti jiems priskirtu turtu: trimis žemės sklypais, bendrai po ½ dalį kiekvienas, tokiu būdu ieškovų dalys nuo 1/7 d. padidės iki ½ dalies, jie galės savarankiškai be atsakovų sutikimo spręsti dėl šio turto likimo. Taigi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad nėra galimybės iš viso bendro turto išskirti kurį nors vertingesnį turtą, sprendė, kad yra pagrindas padalijant turtą, vadovautis šiuo metu esančiomis ieškovų ir atsakovų dalimis bendrame turte, įvertintomis pinigais, nustatant dalių vertę pagal VĮ „Registrų centras“ 2016 m. gruodžio 13 d. duomenis.

14. Skundžiamu sprendimu teismas vertino, kad iš šešių žemės sklypų bendros 5591 Eur vertės ieškovo I. Š. 1/7 dalis (14,28 proc.) pinigine išraiška sudaro 798,95 Eur, gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų 2767 Eur (2/14 dalis, 14,28 proc.) sudaro 395,13 Eur, iš viso 1194,08 Eur, ieškovės F. T. 1/7 dalis (14,28 proc.) žemės sklypų 4550 vertės (iš 5591 Eur atmetus 1041 Eur žemės sklypą, kurio ji nepaveldėjo) yra 650,19 Eur, gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais jos 2/14 dalis (14,28 proc.) sudaro 395,13 Eur, iš viso 1045,32 Eur. Pagal patikslintą priešieškinį ieškovams siūlomų žemės sklypų vertė yra: 0,3300 ha ploto žemės sklypo 1041 Eur, 0,6000 ha ploto žemės sklypo 420 Eur, 1,4000 ha ploto žemės sklypo 941 Eur, iš viso 2402 Eur, kiekvieno ½ dalis sudaro 1201 Eur, tai maksimaliai atitinka jų šiuo metu turimoms idealiosioms dalims, įvertintoms pinigine išraiška, bendrame turte, kurios ieškovo I. Š. yra 1194,08 Eur, F. T. – 1045,32 Eur. Ieškovė F. T. nepaveldėjo po E. Š. mirties 0,3300 ha ploto žemės sklypo dalies, kuris yra 1041 Eur vidutinės rinkos vertės, nes pagal 2012 m. birželio 19 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) E. Š. padovanojo savo 1/7 dalį žemės sklypo atsakovui R. Š., kuriam atiteko 2/7 dalys, tačiau atsakovai atsisako savo dalių šiame žemės sklype ne tik ieškovo I. Š. bei ir ieškovės F. T. naudai, tokiu būdu kompensuojant ieškovei F. T. jos dalį kitame turte, kuris atitektų atsakovams. Be to, atsakovų dalys pinigine išraiška bendrame paveldėtame turte yra: M. Š., B. Š. po 1194,08 Eur, M. K. 2387,04 Eur, R. Š., G. Š. po 596,75 Eur, todėl padalijant likusius tris žemės sklypus, gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, bendros 5956 Eur vertės atsakovams M. Š., B. Š. atitektų po 1/5 dalį (po 1191,20 Eur), M. K. – 2/5 dalys (2382,40 Eur), R. Š., G. Š. po 1/10 dalį (595,60 Eur), kas taip pat maksimaliai atitiktų jų turimoms idealiosioms dalims (pinigine išraiška).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

15. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų tenkintas visiškai, o taip pat valstybės naudai priteisti ieškovams suteiktos teisinės pagalbos apmokėjimo išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

16. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ginčo turto vertę, kadangi nesirėmė ir nesivadovavo individualaus turto vertinimo, atlikto atitinkamą kvalifikacijų turinčių specialistų, išvadomis, t.y. UAB „Turto spektras“ atliktu ginčo sodybos rinkos kainos vertinimu, bei nepagrįstai rėmėsi VĮ „Registrų centras“ duomenimis, kurie neatskleidžia specifinių ir individualių turto savybių bei pagal kuriuos ginčo turto kaina yra beveik 42 procentais mažesnė. Kartu apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ginčo turto nepavyko parduoti, kadangi toks klausimas tarp šalių nebuvo sprendžiamas. Aplinkybės, kad ginčo turto teritorijoje nebuvo įvykusių turto sandorių, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo nesiremti ieškovų pateiktu turto vertinimu, juo labiau kad ginčo turto vieta yra pakankamai netoli Vilniaus, vaizdingoje vietoje ir, esant sutarimui tarp bendraturčių, šis ginčo turtas būtų parduotas labai greitai.

17. Kartu apeliantai tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai parinko ginčo turto atidalijimo būdą, kadangi pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką tuo atveju, kai turto atidalijimas natūra nėra galimas, kaip ir yra šiuo atveju, bendraturčiai turi gauti kompensaciją pinigais. Šiuo atveju ieškovai negavo nei kompensacijos, nei turto natūra, o tik bevertį nekilnojamąjį turtą, dėl ko skundžiamu sprendimu nustatytas atidalijimo būdas ieškovams yra labiau nepalankus, nei kad iki teismo sprendimo egzistavusi faktinė situacija. Pabrėžia, kad pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, kompensavimas kitu turtu yra galimas tik bendraturčiams sutinkant, ko nagrinėjamu atveju nebuvo.

18. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, jokių objektyvių įrodymų apie sunkią atsakovų finansinę būklę byloje nėra, o tai, kad dalis atsakovų yra pensinio amžiaus ar turi kreditorinių įsipareigojimų, savaime nereiškia, jog jie neturi galimybės išmokėti prašomų priteisti kompensacijų už gaunamą nekilnojamąjį turtą. Nepaisant to, iš atsakovų prašoma priteisti kompensacija nėra didelė net ir mažas pajamas gaunantiems asmenims, juo labiau kad prašomos sumos gali būti išmokamos per tam tikrą laikotarpį (pvz. metus laiko).

19. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų ir civilinę bylą nagrinėja tik apeliacinio skundo ribose.

21. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pagal 2016 m. gruodžio 13 d. VĮ „Registrų centro“ nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko išrašą visas turtas, priklausantis ieškovams ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise, kurio vidutinė rinkos vertė nustatyta 2016 m. rugpjūčio 8-10 d. pagal masinį įvertinimą yra: 0,6300 ha ploto žemės sklypas 456 Eur vidutinės rinkos vertės; 0,1300 ha ploto žemės sklypas 93 Eur vidutinės rinkos vertės; 0,3300 ha ploto žemės sklypas 1041 Eur vidutinės rinkos vertės; 1,4000 ha ploto žemės sklypas 941 Eur vidutinės rinkos vertės; 0,6000 ha ploto žemės sklypas 420 Eur vidutinės rinkos vertės; 0,4500 ha ploto žemės sklypas 2640 Eur vidutinės rinkos vertės; 44,55 kv. m. bendro ploto (gyvenamasis plotas 26,32 kv. m.) gyvenamasis namas su priklausiniais – ūkio pastatais 2767 Eur bendros (1540+419+66+66+589+87) vidutinės rinkos vertės. Ginčo dėl šalių nuosavybės teisės dalių bei šio turto paveldėjimo aplinkybių byloje nekyla, dėl ko apeliacinės instancijos teismas plačiau šių aplinkybių nenagrinėja.

22. Kaip matyti iš į bylą pateiktų šalių procesinių dokumentų, ieškovai reikalavo atidalinti jiems priklausančias nuosavybės dalis tik iš keleto turtinių objektų (namų valdos), šalių turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise. Atsakovai pateiktais procesiniais dokumentais pateikė reikalavimą atidalinti dalis iš visų šalims bendrosios nuosavybės teise priklausančių turto objektų. Pirmosios instancijos pagrįstai teismas sprendė, kad toks atsakovų reikalavimas yra pagrįstas, kadangi atidalijus tik dalį bendrai valdomo turto ateityje tarp šalių gali kilti ginčas dėl kito bendrai valdomo turto padalijimo, o be to, turto padalijimo būdu negali būti ginami tik vieno ar grupės ir nepaisoma kitų bendraturčių interesų. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu visiškai sutinka ir pažymi, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šiuo klausimu atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės gali būti vykdomas ne tik padalijant konkretų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą turto objektą, bet ir padalijant kartu valdomų objektų masę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011). Taigi nagrinėjamu atveju, esant atsakovų reikalavimui padalinti visą šalių paveldėto turto masę, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai vertino, kad tokia atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės apimtis geriau atitiks ekonomiškumo principą bei akivaizdžiai apribos galimybes ateityje tarp šalių kilti tokio pobūdžio ginčams.

23. Apeliantai, nesutikdami su skundžiamu sprendimu, vieną iš esminių argumentų nurodo tą, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas turto vertę nepagrįstai vadovavosi būtent VĮ „Registrų centras“ esančiais duomenimis apie nekilnojamojo turto vertę ir visiškai nepagrįstai nesirėmė atsakovų į bylą pateiktu UAB „Turto spektras“ atliktu ginčo sodybos rinkos kainos vertinimu. Tačiau su šiuo apeliantų argumentu nėra pagrindo sutikti.

24. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, iš byloje esančių duomenų išties matyti, kad nėra galimybės iš viso bendro turto išskirti kurį nors vertingesnį turtą, nes visas turtas iš esmės neturi didesnės paklausos, - gyvenamasis namas, kuris yra vos 26.32 kv.m. gyvenamojo ploto, su ūkiniais pastatais yra 1920 m. statybos, šie nekilnojamojo turto objektai yra akivaizdžiai nerenovuoti ir nerekonstruoti, o be to, kaip matyti iš pačių ieškovų pateiktos UAB „Turto spektras“ vertinimo ataskaitos, šioje vietovėje per 2012 metus nebuvo sudaryto nė vieno pardavimo sandorio, dėl ko ieškovų nurodomo turto vertė buvo nustatyta lyginamuoju metodu, lyginant su objektais kitose rajono vietovėse. Tokie duomenys leidžia atmesti apeliantų argumentus, susijusius su jų nurodomo nekilnojamojo turto aukštesne, nei VĮ „Registrų centras“ užfiksuota, rinkos kaina, kaip nepagrįstus. Išdėstyto vertinimo nekeičia ir apeliantų nurodomi individualūs nekilnojamojo turto požymiai, kadangi šiuo konkrečiu atveju nėra pakankamo pagrindo spręsti, jog šie požymiai yra reikšmingi ginčo turto paklausai rinkoje būtent jo buvimo vietoje.

25. Nepagrįstai apeliantai teigia, kad ginčo namų valda (sodyba) randasi ant (duomenys neskelbtini) tvenkinio kranto, nes iš UAB „Turto spektras“ vertinimo ataskaitoje esančių fotonuotraukų nustatyta, kad ginčo namų valdą nuo tvenkinio skiria kelias, kurio važiuojamosios dalies krašte nuo ežero pusės yra įrengtas metalinis atitvaras, todėl naudojimasis vandens telkiniu yra aiškiai apsunkintas ir nepatogus. Net ir aptariamoje turto vertinimo ataskaitoje neakcentuota (duomenys neskelbtini) tvenkinio reikšmė ginčo namų valdos vertei ar jos galimam panaudojimui rekreacijos tikslais. UAB „Turto spektras“ vertinimo ataskaitos 2.1 p. (vertinamo turto lokalizacija, aplinkos bei trumpa rinkos charakteristika) nurodyta, kad „pagrindinis praėjusių metų (2012 m. – teismas) nekilnojamojo turto rinkos variklis, kaip ir ankstesniais metais, buvo aktyvi prekyba žemės sklypais“, todėl atmestini apeliantų teiginiai, kad teismo jiems priteisti žemės sklypai yra beverčiai ir apeliantai neturi galimybės juos realizuoti. Apeliantai nepateikė duomenų apie realius bandymus mėginti parduoti žemės sklypus.

26. Kita vertus, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, ieškovai neginčijo, kad ginčo namų valda yra prastos būklės, ką patvirtina ir pačių ieškovų nurodomoje turto vertinimo ataskaitoje esančios fotonuotraukos, o tokios faktinės aplinkybės akivaizdžiai leidžia vertinti, kad byloje esantys įrodymai apie ginčo sodybos būklę neleidžia vadovautis ieškovų nurodomos turto vertinimo ataskaitos duomenimis. Išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo ieškovų pateikta turto vertinimo ataskaita kartu patvirtina ir tai, jog pagal viešojoje erdvėje esančius duomenis apie ginčo sodybos lokaciją, ginčo vieta bei joje esantis turtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gegužės 30 d. Nr. 548 „Dėl pasienio ruožo ribų ir valstybės sienos apsaugos zonos ribų bei Lietuvos Respublikos gyvenamųjų vietovių, priskirtų pasienio ruožui, sąrašo patvirtinimo“ (redakcija galiojusi nuo 2007-06-15 iki 2018-01-01 ir redakcija galiojanti nuo 2018-01-01), patenka į pasienio apsaugos zonos ribas, o tokia aplinkybė akivaizdžiai mažina tokio nekilnojamojo turto paklausumą rinkoje dėl tokiai vietovei tenkančių apribojimų.

27. Papildomai pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, turto vertės nustatymas pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą vidutinę turto rinkos vertę yra pripažįstamas tinkamu ir leistinu turto vertės nustatymo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-611/2016), o be to, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kartu reikšminga ir tai, kad vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

28. Vertindamas apeliacinio skundo argumentus, susijusius su neva netinkamu pirmosios instancijos teismo parinktu bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo būdu, t.y. jog pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką pirmosios instancijos teismas, ieškovams nesutinkant, neturėjo pagrindo atidalinti turtą iš bendrosios nuosavybės, ieškovams priteisiant kompensaciją turtu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi faktinė situacija patvirtina, jog pirmosios instancijos teismo parinktas būdas labiausiai atitinka bei leidžia užtikrinti visų bendraturčių teises ir įstatymų saugomus interesus naudotis jiems priklausančiu turtu..

29. Išties, kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, tuo atveju, kai šalys bendrąja daline nuosavybės teise valdo kelis objektus, jų sutarimu, atsižvelgiant į vienos ir kitos šalies interesus, galimas toks atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantas, kai vienai šaliai sutikus tam tikros dalies praradimą atidalijimo procese kiti bendraturčiai kompensuotų ne pinigais, o didesne kito daikto (objekto), esančio bendrąja daline nuosavybe, dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-213/2011; Nr. e3K-3-265-313/2018).

30. Tačiau, klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to, tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-559/2006; Nr. 3K-3-213/2011; kt.). Be to, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016). Tuo atveju, kai kitas bendraturtis prieštarauja atidalijimo variantui ir siekia patenkinti tik savo interesus, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir neatsižvelgti į juos, bet parinkti optimaliausią atidalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2010).

31. Nagrinėjamoje byloje, kaip jau minėta pirmiau, ieškovai prašė padalinti ne visą, o tik dalį bendrosios nuosavybės teise šalims priklausančio turto bei konkrečiai reikalavo tik piniginės kompensacijos, nors žinojo, kad praktiškai visi atsakovai (išskyrus M. Š.) taip pat, kaip ir jie, faktiškai nesinaudoja nurodomu turtu (gyvenamuoju namu su ūkiniais pastatais), dėl ko pastarieji turėtų mokėti pakankamai didelę piniginę kompensaciją už turtą, kuriuo taip pat kaip ir ieškovai nesinaudoja. Be to, ieškovų prašytas atidalinti turtas yra itin nedidelio gyvenamojo ploto ir juo naudojasi vienas iš atsakovų, kuris neturi kitos gyvenamosios vietos ir, kaip galima spręsti iš šalių paaiškinimų, turi ribotas galimybes susirasti kitą gyvenamąją vietą ar nuolatinį darbą. Šios aplinkybės, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, išties leidžia spręsti, kad pagal ieškovų siūlomą turto atidalijimo variantą jie teikia sau pirmenybę prieš atsakovus. Be to, pagal atsakovų siūlytą ir skundžiamu sprendimu nustatytą turto atidalijimo variantą, mažėja asmenų, turinčių dalį bendrojoje nuosavybėje skaičius, dėl ko didėja galimybės lengviau šalims disponuoti paveldėtu turtu.

32. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovų atstovė nurodė, kad ieškovams siūlyto turto (žemės sklypų) vertė, vertinant pagal VĮ „Registrų centras“ esančius turto vertės duomenis, buvo didžiausia, o vienas žemės sklypų taip pat apėmė ir dalį vandens telkinio. Atsižvelgiant į tai, o taip pat pirmiau išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, jog atsakovai būtų siekę piktnaudžiauti savo teisėmis, juo labiau kad jų nurodytame pasiūlyme dėl viso turto, kuris nėra itin vertingas bei kurio savininkų yra pakankamai didelis skaičius, atidalijimo nebuvo numatytų reikalavimų dėl piniginių lėšų priteisimo.

33. Taigi apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas parinko netinkamą atidalijimo būda bei neteisingai taikė materialinės teisės nuostatas ar šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, juo labiau kad pirmosios instancijos teismas, įvertinus susiklosčiusią faktinę situaciją, išties atitinka teisingumo, proporcingumo bei sąžiningumo principus.

34. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliacinio skundo argumentai, susiję su atsakovų materialine padėtimi bei galimybėmis mokėti kompensaciją pinigais ieškovams per tam tikrą laikotarpį nagrinėjamoje byloje nėra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl turto padalijimo būdo parinkimo. Aplinkybė, ar atsakovai turėtų realią galimybę mokėti ieškovų prašytos kompensacijos už turto atidalijimą, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą, nagrinėjamoje byloje nėra esminis kriterijus, lemiantis turto atidalijimo būdą ar sąlygas, tačiau jis yra pakankamai svarbus.

35. Apeliacinės instancijos teismo kolegija taip pat pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

36. Atsižvelgdama į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas išvadas bei priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra jokio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37. Apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikta duomenų apie atsakovų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl atmetus ieškovų apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Ramunė ČeknienėLaimantas MisiūnasLaimutė Sankauskaitė