- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-30
- Bylos Nr.
- I3-1855-484/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00124-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Ina Kirkutienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- P. K.
- Atsakovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. K. (P. K.) skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl raginimo ir sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – LAGK) 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. 21R-b/n(AG-952/03-2020); 2) panaikinti atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) 2020 m. lapkričio 20 d. (skunde klaidingai nurodyta dokumento priėmimo data „2020 m. lapkričio 13 d.“ laikytina rašymo apsirikimu) raginimą Nr. (23.31-08)464-1281 (toliau – Raginimas).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad VMI Raginimu ragina jį per 20 dienų nuo raginimo įteikimo dienos sumokėti į VMI banko sąskaitą 108 526,20 (šimtas aštuoni tūkstančiai penki šimtai dvidešimt penki) Eur. Teigia, kad raginimas sumokėti minėtą sumą yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes VMI neatsižvelgė į jo pateiktus dokumentus: UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. balandžio 26 d. pažymą Nr. 04. Pareiškėjas pažymi, kad jo VMI pateikti dokumentai nėra neteisėti ar pripažinti negaliojančiais, todėl VMI privalėjo į juos atsižvelgti. Be to, mano, kad skundžiamas raginimas yra nekorektiškas ir nepagrįstas, nes jokių papildomų pajamų faktiškai jis negavo. Tai, pasak pareiškėjo, patvirtina pridedami atitinkami dokumentai.
Toks sprendimas, pareiškėjo vertinimu, nesiderina ir su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio nuostatomis, suteikiančiomis teisę į teisingą ir nepriklausomą teismą. Nurodo, kad LAGK 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. Nr. 21R-b/n(AG-952/03-2020) atsisakyta priimti nagrinėti jo skundą dėl VMI Raginimo, nors Raginime nurodyta jo apskundimo tvarka (pareiškėjo pasirinkimu skundžiamas arba Lietuvos administracinių ginčų komisijai, arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui).
Atsiliepimas
Atsakovė VMI su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime į skundą paaiškina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu, mokesčių mokėtojui, laiku nevykdančiam savo mokestinės prievolės, mokesčių administratorius įteikia raginimą geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas, kai įsiteisėja sprendimas dėl mokesčių mokėtojo skundo mokestiniuose ginčuose, tai yra apskundus mokesčių administratoriaus sprendimą, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija savo sprendimu nepatenkina mokesčių mokėtojo skundo ir tokio sprendimo mokesčių mokėtojas nustatytu terminu neapskundžia; arba mokestinį ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimas, nepatenkinantis mokesčių mokėtojo skundo, yra galutinis.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovė, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) aktualia praktika, pažymi, kad raginimas nelaikytinas savarankišku ginčo administraciniame teisme objektu. Raginimas yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentas (primenama apie mokestines nepriemokas ir jų dydį), pats savaime nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių. Teismui galėtų būti skundžiamas atsižvelgiant į raginimą jo nevykdymo atveju priimtas sprendimas (MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis), dėl kurio atsirastų realūs teisiniai padariniai. Tuomet pareiškėjas ir galėtų pateikti savo nesutikimo argumentus (bet ne savarankišką reikalavimą) dėl raginimo (žr., pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-828/2011; 2013 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-145/2013; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-785-556/2016; 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-109-968/2020).
Nurodo, kad VMI 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimu „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. (21.131-31-05) FR0682-320 pareiškėjui nurodyta sumokėti 54 909,92 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 37 143,30 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigių bei skirta 16 472,98 Eur gyventojų pajamų mokesčio bauda. Išnagrinėjus mokestinį ginčą, šis VMI sprendimas paliktas galioti įsiteisėjusia LVAT 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi Nr. A-1923-556/2020. VMI, remdamasi šia LVAT nutartimi bei vadovaudamasi MAĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2020 m. lapkričio 20 d. parengė raginimą Nr. (23.31-08) 464-1281, kuriame nurodyta sumokėti 108 526,20 Eur gyventojų pajamų mokesčio mokestinę nepriemoką.
Atsiliepimas
Atsakovė mano, kad teismas nagrinėjamu atveju neturi pagrindo kitaip vertinti pareiškėjo ginčijamo raginimo, kuris iš esmės realių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia, apskundimo galimybės, nei nurodyta paminėtoje LVAT praktikoje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skundo reikalavimus ir prašė juos tenkinti remiantis skundo argumentais.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė teismo posėdyje prašė skundą atmesti remiantis atsiliepimo į skundą argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl atsakovės VMI 2020 m. lapkričio 20 d. raginimo Nr. (23.31-08)464-1281 ir LAGK sprendimo, kuriuo atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo skundą dėl šio raginimo, teisėtumo.
Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad VMI, vadovaudamasi MAĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2020 m. lapkričio 20 d. parengė raginimą Nr. (23.31-08)464-1281, kuriame ragino pareiškėją geruoju per 20 dienų nuo raginimo įteikimo dienos sumokėti 108 526,20 Eur gyventojų pajamų mokesčio mokestinę nepriemoką: 54 909,92 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 37 143,30 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigių bei 16 472,98 Eur gyventojų pajamų mokesčio baudą.
Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 17 d. LAGK pateikė skundą dėl VMI 2020 m. lapkričio 20 d. raginimo Nr. (23.31-08)464-1281 panaikinimo, tačiau LAGK 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 21R-b/n(AG-952/03-2020) atsisakė priimti pareiškėjo skundą nagrinėti, kaip nepriskirtiną LAGK kompetencijai.
LAGK sprendime konstatavo, kad skundžiamas Raginimas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, o yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentas (primenama apie mokestines nepriemokas ir jų dydį), kuris pats savaime nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių. LAGK šią išvadą grindė LVAT praktika, kurioje ne kartą pažymėta, kad teismams priskirta nagrinėti bylas dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymu saugomiems interesams, teisėtumo (pvz., LVAT 2011 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-l238/2011; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis byloje Nr. AS-822-556/2015). Pasak LAGK, teismui galėtų būti skundžiamas, atsižvelgiant į raginimą jo nevykdymo atveju priimtas sprendimas (MAĮ 105 straipsnis), dėl kurio atsirastų realūs teisiniai padariniai. Tuomet pareiškėjas ir galėtų pateikti savo nesutikimo argumentus (bet ne savarankišką reikalavimą) dėl raginimo (pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-828/2011; 2013 m. sausio 16 d.) nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-145/2013; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-785-556/2016; 2020 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-109-968/2020; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-566-968/2020).
LAGK, įvertinusi pareiškėjo skundo, pateikto jai, argumentus, kad sprendimas sumokėti raginime nurodytą sumą yra neteisėtas bei nepagrįstas, priimtas neatsižvelgus į jo pateiktus dokumentus, padarė išvadą, kad pareiškėjas LAGK skundžia Inspekcijos sprendimą, kuriuo jam buvo apskaičiuoti privalomi mokėti mokesčiai, bauda ir delspinigiai. Atkreipė dėmesį, kad sprendimas dėl mokesčio apskaičiavimo turėtų ir galėtų būti skundžiamas atskirai. Taip pat atkreipė dėmesį, kad mokestiniai ginčai nepriskirtini LAGK kompetencijai.
Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – IAGNTĮ) 5 straipsnis numato, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Lietuvos administracinių ginčų komisija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jos veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus.
IAGNTĮ 6 straipsnis nustato, kad į Lietuvos administracinių ginčų komisiją ar jos teritorinį padalinį jų kompetencijai priskirtais klausimais turi teisę kreiptis asmenys, taip pat viešojo administravimo subjektai, manantys, kad jų teisės yra pažeistos.
IAGNTĮ 10 straipsnio 2 dalies 1 punktu nustatyta, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti skundą (prašymą) nagrinėti, jeigu skundo (prašymo) nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai.
Remiantis byloje esančiais įrodymais ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad VMI 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. (21.131-31-05) FR0682-320 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ pareiškėjui nurodyta sumokėti 54 909,92 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 37 143,30 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigių bei skirta 16 472,98 Eur gyventojų pajamų mokesčio bauda. Dėl mokestinio patikrinimo rezultatų vyko mokestiniai ginčai, kurie pasibaigė įsiteisėjusia LVAT 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1923-556/2020, pagal kurią pareiškėjo apeliacinis skundas dėl 2018 m. gruodžio 10 d. Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos sprendimo Nr. S-217(7-195/2018) ir 2018 m. rugsėjo 20 d. VMI prie FM sprendimo Nr. (21.131-31-5) FR0682-320 atmestas, o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimas Nr. I-1665-816/2019 paliktas nepakeistas.
Nagrinėjamu atveju Raginime pareiškėjas raginamas per 20 dienų nuo raginimo įteikimo dienos geruoju sumokėti VMI 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. (21.131-31-05) FR0682-320 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtintą mokestį ir su juo susijusias sumas. Raginime pažymėta, kad jo neįvykdžius, nurodytos sumos bus išieškotos MAĮ nustatyta tvarka.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011 pateikti išaiškinimai, iš kurių galima daryti išvadą, kad MAĮ 144 straipsnyje numatyta mokesčių mokėtojo teisė apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą nėra absoliuti, o ši teisės norma, kiek ji susijusi su apskundimu teismui, negali būti aiškinama priešingai teisminio proceso paskirčiai ir negali būti traktuojama kaip suteikianti teisę skųsti teismui ir tokius mokesčių administratoriaus veiksmus, kurie teisinių pasekmių nesukelia ir kurių nagrinėjimas teisme būtų beprasmis. Remiantis aktualia LVAT praktika, raginimas nelaikytinas savarankišku ginčo administraciniame teisme objektu. Raginimas yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentas (primenama apie mokestines nepriemokas ir jų dydį), pats savaime nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių. Teismui galėtų būti skundžiamas atsižvelgiant į raginimą jo nevykdymo atveju priimtas sprendimas (MAĮ 105 str. 1 d. 1 p., 2 d.), dėl kurio atsirastų realūs teisiniai padariniai. Tuomet pareiškėjas ir galėtų pateikti savo nesutikimo argumentus (bet ne savarankišką reikalavimą) dėl raginimo (žr., pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-828/2011; 2013 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-145/2013; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-785-556/2016; 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-109-968/2020).
Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo kitaip vertinti pareiškėjo ginčijamo Raginimo, nei kad nurodyta paminėtoje LVAT praktikoje. Pareiškėjo skundo argumentai, kad VMI Raginime nurodytas sumas VMI apskaičiavo neatsižvelgdama į jo pateiktus dokumentus, yra susiję su sprendimo, kuriuo jam apskaičiuota mokestinė prievolė, teisėtumu ir nagrinėjamam ginčui reikšmės neturi, kadangi šioje byloje nėra ginčijamas tokio sprendimo teisėtumas. Kaip jau minėta, sprendimas, kuriuo pareiškėjui apskaičiuota mokestinė prievolė, yra įsiteisėjęs, LVAT 2020 m. lapkričio 4 d. priėmus nutartį administracinėje byloje Nr. A-1923-556/2020. Pareiškėjo ginčijamas Raginimas iš esmės realių teisinių pasekmių jam nesukelia ir negali būti ginčo administracinėje byloje objektu, todėl darytina išvada, kad LAGK sprendimu teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą dėl Raginimo, todėl jį panaikinti nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjo skundo dalis dėl LAGK sprendimo panaikinimo atmestina.
Teismui šioje byloje konstatavus, kad Raginimas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, administracinė byla pagal pareiškėjo skundą dėl reikalavimo panaikinti Raginimą nutrauktina, kaip nenagrinėtina teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo P. K. (P. K.) skundą dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. 21R-b/n(AG-952/03-2020) atmesti kaip nepagrįstą.
Administracinę bylą pagal pareiškėjo P. K. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl reikalavimo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos2020 m. lapkričio 20 d. raginimą Nr. (23.31-08)464-1281 nutraukti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.