- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-30
- Bylos Nr.
- AS-566-968/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02351-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Rytis Krasauskas (pirm.), Ramutė Ruškytė
- Pareiškėjas
- R. S., G. S.
- Atsakovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. S. ir G. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. S. ir G. S. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl raginimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai 2020 m. liepos 7 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2020 m. birželio 2 d. raginimą Nr. (23.31-08)464-497 ir VMI 2020 m. birželio 2 d. raginimą Nr. (23.31-08)464-496 (toliau – ir Raginimai).
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 10 d. nutartimi pareiškėjų skundą atsisakė priimti.
Teismas, susipažinęs su Raginimų turiniu, nustatė, kad jais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 89 straipsniu, VMI 2020 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 68-13 (pareiškėjui) ir sprendimu Nr. 68-14 (pareiškėjai), pareiškėjai raginami per 20 dienų nuo raginimo įteikimo dienos sumokėti VMI apskaičiuotą mokestinę prievolę: pareiškėjas yra raginamas sumokėti 37 093,37 Eur, o pareiškėja – 34 667,60 Eur. Raginimuose pareiškėjai yra įspėti, kad, neįvykdžius Raginimų, minėtos sumos bus išieškotos MAĮ nustatyta tvarka.
Atsižvelgęs į MAĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 3 dalies nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, teismas darė išvadą, kad raginimas nelaikytinas savarankišku ginčo administraciniame teisme objektu. Raginimas yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentas (kuriuo primenama apie mokestines nepriemokas ir jų dydį), pats savaime nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių. Teismui galėtų būti skundžiamas atsižvelgiant į raginimą jo nevykdymo atveju priimtas sprendimas (MAĮ 105 str. 1 d. 1 p., 2 d.), dėl kurio atsirastų realūs teisiniai padariniai. Tuomet pareiškėjas ir galėtų pateikti savo nesutikimo argumentus (bet ne savarankišką reikalavimą) dėl raginimo.
Teismas konstatavęs, kad tokie reikalavimai negali būti priimti nagrinėti teisme, pareiškėjų skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
III.
Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 10 d. nutartį ir jų skundo priėmimo klausimą perduoti spręsti iš naujo šio teismo 3 teisėjų kolegijai.
Pareiškėjai atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė LVAT praktiką. Teismas neišnagrinėjo pareiškėjų reikalavimų dėl Raginimų panaikinimo. VMI sprendimai, kurių pagrindu priimti Raginimai, yra apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui (administracinė byla Nr. I3-3020-816/2020), todėl VMI neturi teisinio pagrindo reikalauti iš pareiškėjų sumokėti mokesčius, nes mokestinis ginčas dar nėra išspręstas. Pirmosios instancijos teismas, neaptardamas pareiškėjų mokestinio ginčo su VMI minėtoje administracinėje byloje Nr. I3-3020-816/2020, neatskleidė bylos esmės, netinkamai taikė ABTĮ 5, 22, 23 ir 33 straipsnių nuostatas. Teismas, išreiškęs nuomonę, kad mokesčių mokėtojas galėtų skųsti VMI veiksmus pradėjus mokestinių nepriemokų priverstinį išieškojimą MAĮ 105 straipsnyje nustatyta tvarka, netinkamai aiškino ir taikė MAĮ 144 straipsnio nuostatas, nes pareiškėjai įrodinėja, kad VMI apskritai neturėjo teisės pateikti mokesčių mokėtojams Raginimus.
Skundžiama teismo nutartis yra neteisėta ir dėl to, kad pareiškėjų skundą atsisakė priimti vienas teisėjas, o ne 3 teisėjų kolegija, todėl teismas netinkamai taikė ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas. Pareiškėjų teigimu, pagal šioje įstatymo nuostatoje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, teismo pirmininkas ar teisėjas gali atsisakyti priimti skundą tik tuo atveju, jeigu administracinę bylą nagrinėja vienas teisėjas, o šiuo atveju pareiškėjų skundas nagrinėtinas trijų teisėjų kolegijos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 10 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, konstatavęs, kad Raginimai yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentai, savaime nesukeliantys pareiškėjams teisinių pasekmių, todėl tokie reikalavimai negali būti priimti nagrinėti teisme.
Pažymėtina, kad teismas, sprendžiantis skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., LVAT 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-42-492/2020; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Viena iš tokių aplinkybių – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl galimo pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Raginimus, kuriais, vadovaujantis MAĮ 89 straipsniu, pareiškėjai (mokesčių mokėtojai) raginami per nustatytą terminą sumokėti apskaičiuotą mokestinę prievolę. Juose pažymima, kad jų neįvykdžius, nurodytos sumos bus išieškotos MAĮ nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 15 str. 1 d.).
LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011 pateikti išaiškinimai, iš kurių galima daryti išvadą, kad MAĮ 144 straipsnyje numatyta mokesčių mokėtojo teisė apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą nėra absoliuti, o ši teisės norma, kiek ji susijusi su apskundimu teismui, negali būti aiškinama priešingai teisminio proceso paskirčiai ir negali būti traktuojama kaip suteikianti teisę skųsti teismui ir tokius mokesčių administratoriaus veiksmus, kurie teisinių pasekmių nesukelia ir kurių nagrinėjimas teisme būtų beprasmis. Remiantis aktualia LVAT praktika, raginimas nelaikytinas savarankišku ginčo administraciniame teisme objektu. Raginimas yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentas (primenama apie mokestines nepriemokas ir jų dydį), pats savaime nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių. Teismui galėtų būti skundžiamas atsižvelgiant į raginimą jo nevykdymo atveju priimtas sprendimas (MAĮ 105 str. 1 d. 1 p., 2 d.), dėl kurio atsirastų realūs teisiniai padariniai. Tuomet pareiškėjas ir galėtų pateikti savo nesutikimo argumentus (bet ne savarankišką reikalavimą) dėl raginimo (žr., pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-828/2011; 2013 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-145/2013; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-785-556/2016; 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-109-968/2020). Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju neturi pagrindo kitaip vertinti pareiškėjų ginčijamų Raginimų, kurie iš esmės realių teisinių pasekmių pareiškėjams nesukelia, apskundimo galimybės, nei, kad nurodyta paminėtoje LVAT praktikoje.
Pareiškėjai atskirajame skunde teigia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina tuo pagrindu, kad skundo priėmimo klausimą išsprendė neteisėtos sudėties teismas, t. y. vienas teisėjas, o ne trijų teisėjų kolegija. Šiuo aspektu pažymėtina, kad skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo tvarka numatyta ABTĮ 33 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, gavus teisme skundą (prašymą, pareiškimą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias darbo dienas. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka. Kaip minėta, skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, t. y. vertinamos tik procesinės prielaidos kreiptis į teismą. Tokius procesinius veiksmus atlieka administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas, todėl pareiškėjų atskirojo skundo argumentai, kad jų skundo priėmimo klausimą turėjo spręsti trijų teisėjų kolegija, atmestini kaip nepagrįsti.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 10 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų R. S. ir G. S. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.