Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-464-1042/2023 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02349-2022-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.7.; 3.3.1.14 (S)

2023 m. spalio 9 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Aleksandro Rusako (pirmininko ir pranešėjo), Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) G. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-990-874/2023 pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui G. D. dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos aplinkai atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos prašė priteisti iš atsakovo G. D. valstybei 2 076,75 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.

2. Ieškovas nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 0,81 ha valstybiniame žemės sklype, išnuomotame atsakovui G. D., ir privačiame žemės sklype, priklausančiame atsakovui, atsakovui priklausančios avys nugraužė žieves saugotiniems priskirtiems aštuoniems uosio medžiams, padarant sužalojimus ir pažeidžiant jų gyvybines funkcijas. Teigė, kad uosis yra įtrauktas į saugotinų medžių sąrašus. Patikslinus medžių augimo vietą ir įvertinant tai, kad dalis apgadintų medžių augo ne valstybei priklausančioje ir atsakovui išnuomotoje žemėje, buvo patikslinti jų skersmenys. Atsižvelgiant į medžių būklę buvo paskaičiuota žala, pritaikant mažinimo koeficientus. Padaryta žala aplinkai paskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 patvirtintos Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodika. Pažymėjo, kad atsakovas 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje yra nubaustas 130 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio 1 dalį, nutarimas įsiteisėjęs. Tvirtino, kad atsakovui 2022 m. rugsėjo 28 d. buvo išsiųstas pasiūlymas gera valia atlyginti žalą, tačiau atsakovas žalos neatlygino.

3. Atsakovas G. D. prašė ieškovo ieškinį atmesti. Nesutiko, kad avys pražudė medžius. Tvirtino, kad medžius perskėlė žaibas, medžiai yra išpuvę, o jų šakos nudžiūvusios, taip pat kirminai pažeidžia šaknis ir medžiai sunaikinami. Atsakovo manymu, ieškovas turėtų pats nupjauti tuos medžius. Teigė, kad administracinio nusižengimo nutarimo neginčijo, nes nesuprato. Baudą sumokėjo, nes norėjo, kad neperduotų antstoliui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai 2023 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo G. D. 2 076,75 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas Lietuvos Respublikai, atstovaujamai ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos.

5. Teismas sprendė, kad pažeidimo faktas ir atsakovo kaltė nustatyti 2022 m. liepos 29 d. surašytu administracinio nusižengimo protokolu ir nutarimu administracinio nusižengimo byloje, atsakovas sumokėjo jam paskirta nuobauda už pažeidimą, ir tai teismas laikė prejudiciniu faktu. Teismas nustatė, kad faktinės bylos aplinkybės patvirtino, jog atsakovo neteisėti veiksmai –tinkamai neprižiūrimos avys, kurios padarė žalą, buvo priežastiniame ryšyje su valstybei atsiradusia turtine žala, todėl padarė išvadą, kad yra visos sąlygos atsakovo deliktinei atsakomybei konstatuoti. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas, apskaičiuodamas želdiniams padarytos žalos dydį, vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 patvirtintos Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos normomis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

6. Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) G. D. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. gegužės 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Apeliantas teigė, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Tvirtina, kad ieškovas neįrodė žalos gamtai fakto ir žalos dydžio. Apelianto vertinimu, ieškovas nepagrįstai taikė metodiką žalos dydžiui apskaičiuoti.

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime pažymėjo, kad atsakovo civilinės atsakomybės pagrindai ir sąlygos yra aiškios, o pažeidimo faktas nustatytas administracinio nusižengimo byloje. Žala aplinkai apskaičiuota pagal metodiką, kurios taikymo tikslingumas yra daugybę metų pripažįstamas teismų praktikoje. Pažymėjo, kad buvo sunaikinti medžiai, kurių amžius yra ne viena dešimtis, o kai kurių ir virš šimto metų, todėl atkurti pirminę pažeisto aplinkos elemento būklę neįmanoma.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

10. Apeliantas skunde, be kita ko, teigia, kad ieškovas neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų.

11. Konstitucijos 53 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių; 54 straipsnyje nustatyta, kad įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai ir skurdinti augaliją ir gyvūniją. Konstitucinis Teismas, aiškindamas šias nuostatas, pažymėjo, kad užtikrinti natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos apsaugą bei gamtos išteklių racionalų naudojimą ir gausinimą yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (žr. pvz.: Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas).

12. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 4 straipsnį aplinkos apsauga Lietuvos Respublikoje yra visos valstybės bei kiekvieno jos gyventojo rūpestis ir pareiga. Šio įstatymo 9 straipsnyje įtvirtinta, kad piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką.

13. CK 6.263 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Kaltė yra preziumuojama. Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

14. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga, liudytojų parodymais, 2022 m. liepos 29 d. administracinio nusižengimo protokolu ir 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje nustatė, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 0,81 ha valstybiniame žemės sklype, išnuomotame atsakovui, ir privačiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame atsakovui, kurio naudojimo paskirtis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, įrengtame aptvare atsakovui priklausančios avys nugraužė žieves saugotiniems priskirtiems aštuoniems uosio medžiams, padarant medžių sužalojimus ir pažeidžiant gyvybines funkcijas. Nutarimas įsiteisėjo.

15. Teisėjų kolegija nurodo, kad pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią neteisėtus veiksmus, kaip vieną iš būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda ne tik neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), bet ir pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, o įstatymų nežinojimas neatleidžia asmens nuo atsakomybės. Akivaizdu, kad atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškė bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos – tinkamai prižiūrėti avis, pažeidimu.

16. Byloje konstatuota ir kita deliktinės atsakomybės sąlyga – tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kadangi avių nepriežiūra lėmė saugotinų aštuonių uosio medžių sužalojimą, pažeidžiant jų gyvybines funkcijas.

17. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. CK 6.281 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priteisdamas žalos atlyginimą, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, įpareigoja atsakingą už žalą asmenį atlyginti ją natūra (pateikti tos pačios rūšies ir kokybės daiktą, pataisyti sužalotą daiktą ir pan.) arba visiškai atlyginti padarytus nuostolius.

18. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatas pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių palankiai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei (32 straipsnio 1 punktas).

19. Nuostolių atlyginimo principo turinys atskleidžia tai, kad pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensuoti padarytą žalą. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), padarytos žalos aplinkai atvejais – atkurti aplinkos būklę.

20. Byloje nustatyta, kad atsakovo veiksmais padarytos žalos aplinkai padarinius nėra galimybės operatyviai pašalinti, kadangi saugotiniems priskirti daugiamečiai medžiai buvo sunaikinti, o jų atsodinimas ir iki pažeidimo buvusios aplinkos atkūrimas užtruks ilgą laiką. Apelianto skundo teiginiai dėl tolesnio medžio augimo galimybių neįrodyti ir nepaneigia žalos aplinkai egzistavimo fakto.

21. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais dėl metodikos taikymo ir pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. lapkričio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008, vienodindama teisės normų dėl žalos aplinkai dydžio nustatymo aiškinimo ir taikymo praktiką, nurodė, kad kai kurių deliktų atveju, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų – ir aplinkai, jos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas.

22. Esant prieš tai minėtiems kasacinio teismo išaiškinimams, teisėjų kolegija sprendžia, kad padaryta žala aplinkai pagrįstai paskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 patvirtinta Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodika ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 „Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“ normomis.

Dėl teismo precedento taikymo

23. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

24. Kasacinio teismo konstatuota, kad vienoje byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas kaip teismo precedentas gali būti taikomas kitoje byloje tik tada, kai pastarosios nagrinėjamos bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymą, yra tapačios arba iš esmės panašios kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, o pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (sprendimo pagrindas), t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tuo tarpu tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2022, 62 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika)

25. Apelianto nurodytos kasacinio teismo išnagrinėtos administracinio nusižengimo bylos Nr. 2AT-17-303/2023 ir šios civilinės bylos faktinės aplinkybės skirtingos ir kasacinis teismas prieš tai minėtoje administracinio nusižengimo byloje sprendė ANK 268 straipsnio 5 dalies taikymo kausimą bei atkreipė dėmesį į tai, kad bendrovei dėl jos neteisėtais veiksmais padarytos žalos aplinkai buvo paskirta aplinkosauginė ekspertizė. Nagrinėjamoje byloje apeliantas nepateikė teismams jokių įrodymų, akivaizdžiai parodančių, jog jo neteisėti veiksmai nelėmė žalos aplinkai atsiradimo ar, jog žalos padarymo mastas skiriasi nuo teismo nustatyto. Atsakovas, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių bylą nagrinėjusio teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog eilinį kartą pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo skundą pateikęs asmuo, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas).

26. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K- 3-133-823/2020 40 punktą).

27. Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytas aplinkybes ir pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė procesinės ir materialiosios teisės normas, vadovavosi aktualia teismų praktika. Dėl to apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.