Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui G. D. dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos aplinkai atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovo atstovas ieškinį palaikė, patvirtino jame išdėstytas aplinkybes, prašydamas priteisti iš atsakovo G. D. valstybės naudai 2 076,75 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Paaiškino, kad nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d. (duomenys neskelbtini), 0,81 ha valstybiniame žemės sklype, išnuomotame atsakovui, ir privačiame žemės sklype, priklausančiame atsakovui, kurio naudojimo paskirtis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, atsakovui priklausančios avys nugriaužė žieves saugotiniems priskirtiems aštuoniems uosio medžiams, padarant sužalojimus ir pažeidžiant jų gyvybines funkcijas. 2021 m. lapkričio 23 d. Departamento Šiaulių valdybos Pakruojo aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai, dalyvaujant Joniškio rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos pirmininkei J. Š., nariui E. Č., atsakovui, prieš tai 2021 m. lapkričio 11 d. dalyvaujant atsakovo sutuoktinei I. D., apžiūrėjo pažeistus medžius. Nustatyta, kad avių aptvaras įrengtas ne tik valstybiniame žemės sklype, išnuomotame atsakovui, bet ir privačiame žemės sklype, priklausančiame atsakovui. Pagal medžių augimo teritoriją ir skersmens 1,3 m aukštyje parametrus žemės ūkio paskirties žemėje kituose žemės ūkio paskirties sklypuose valstybinėje ir savivaldybių žemėje saugotiniems priskiriami didesnio kaip 20 cm skersmens medžiai, o vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos privačioje žemėje kaime didesnio kaip 30 cm skersmens. Uosis yra įtrauktas į saugotinų medžių sąrašus. Patikslinus medžių augimo vietą ir vertinant tai, kad dalis apgadintų medžių augo ne valstybei priklausančioje ir atsakovui išnuomotoje žemėje, buvo patikslinti jų skersmenys. Komisija apžiūros metu įvertino medžių būklę: tarp apgadintų medžių nebuvo nei vieno geros būklės medžio, didžioji dalis medžių buvo patenkinamos būklės ir du medžiai buvo nepatenkinamos būklės. Atsižvelgiant į medžių būklę buvo paskaičiuota žala, pritaikant mažinimo koeficientus. Padaryta žala aplinkai paskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 patvirtintos Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodika. Medžių atkuriamosios vertės įkainiai nustatyti už kiekvieną kamieno skersmens centimetrą 1 metro kamieno aukštyje. Uosiai priskiriami III medžių grupei. III grupės medžių atkuriamosios vertės įkainis 9 Eur/cm. Atsakovas 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje yra nubaustas 130 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio 1 dalį, nutarimas įsiteisėjęs. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.267 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalą aplinkai – sunaikinę ar sužaloję gamtinius kraštovaizdžio objektus privalo visiškai ją atlyginti ir, jei yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. Šiuo atveju atkurti iki pažeidimo buvusią būklę nėra jokios galimybės. Atsakovui 2022 m. rugsėjo 28 d. buvo išsiųstas pasiūlymas gera valia atlyginti žalą, tačiau atsakovas žalos neatlygino. Atsakovo veiksmuose yra visos keturios CK 6.246–6.249 straipsniuose numatytos sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala. Kaltė yra preziumuojama. Atsakovo kaltė įrodyta 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje. Nutarimas apskųstas nebuvo ir yra įsiteisėjęs. Prašo ieškinį tenkinti visiškai. Padaryta žala aplinkai, pažeistos medžių gyvybinės funkcijos, kurios neatstatomos, ir medžiai per trumpą laiką žūsta. Medžiai jau nėra gyvi, nes pažeistas brazdas. Mediena yra negyva, ji atlieka ramsčio funkciją. Medis auga tik iš brazdo. Visos gyvybinės funkcijos vyksta per brazdą. Pažeidžiamas kraštovaizdis, nes medžiai nudžiūva, jie išvirsta arba juos reikia pašalinti. Jei medžiai nudžiūvę ir nebegyvybingi, žemės savininkui leidimo juos pašalinti nebereikia. Nuo medžio skersmens priklauso ar jis saugotinas. Medžių apmatavimo akte nurodyta, kad matavo naudodami nemetalinę matavimo ruletę su patikros sertifikatu. Nėra reglamentuojama, kokia turi būti naudojama matavimo priemonė, svarbu galiojančiu patikros sertifikatu.

Atsakovas G. D. atsiliepimą į ieškinį palaikė, patvirtino jame išdėstytas aplinkybes, prašydamas ieškovo ieškinį atmesti. Paaiškino, kad nesutinka, jog avys pražudė medžius. Pati gamta save suniokojo, žaibas perskėlė, medžiai išpuvę, šakos nudžiūvę. Medžiai avarinės būklės, virstami yra sugadinę jo aptvarus. Kirminai pažeidžia šaknis ir medžiai sunaikinami. Kitoje pusėje augantys medžiai taip pat džiūva, nors ten avių nėra. Medžiai mirę jau daug metų atgal, avys per du mėnesius negalėjo jų sunaikinti. Ieškovai turėtų patys nupjauti tuos medžius ir sutvarkyti. Medžiai jau atgyvenę savo amžių. Nėra matęs, kad avys griaužtų tų uosių žievę. Žilvyčių, karklų lapus griaužia. Šalia auga ąžuolai, beržai, bet jie neapgraužti. Ir uosiai ne visi pažeisti. Jis pats tvarko ir puoselėja kraštovaizdį. Jo manymu, tie aštuoni medžiai mirę. Administracinio nusižengimo nutarimo neginčijo, nes nesuprato. Baudą sumokėjo, nes norėjo, kad atsikabintų ir neperduotų antstoliui.

Liudytojas E. Č. parodė, kad dirba miškų urėdijoje miško auginimo specialistu. Paskambino Aplinkos apsaugos departamento specialistas K. R. ir paprašė konsultacijos, įvertinant pažeistus medžius. 2021 m. gruodžio mėn. kartu su K. R., I. Š. ir kita komisijos nare nuvyko į vietą. Parodė pažeistus uosius. Jis vertino medžių būklę. Dalyvavo ir atsakovas. Gruodžio mėnesį medžiai be lapų, todėl vertinimas buvo sudėtingesnis. Vertinant buvo žiūrima į medžio bendrą stovį. Vertino kiek yra gyvybingų šakų, kiek ant jų pumpurų, ūglių ir kokia prieauga. Iš vertinamų uosio medžių du buvo nepatenkinamos, kiti patenkinamos būklės. Šalia augęs ąžuoliukas buvo nepaliestas. Jis pirmą kartą mato, kad tokio amžiaus medžiams taip stipriai būtų pažeista žievė. Net miškuose žvėrių dažniausiai pažeidžiama iki 50 metų amžiaus medžių žievė, o čia buvo nugriaužta senų medžių žievė. Už aptvaro ribų taip pažeistų medžių nematė. Buvo keletas medžių, kuriems žaizdos žievėje išgriaužtos plotais, bet buvo medžių, kurių žievė nuo žemės iki 1 m aukščio apgriaužta iki medienos. Ant žievės likučių matėsi dantų žymės. Pagrindinės medžio gyvybinės funkcijos vyksta karnienoje – žievės dalyje, kuri ribojasi su mediena. Ši dalis kiekvienais metais augina naują medinę rievę. Beveik visi medžiai buvo aplink apgriaužti, iki medienos. Jei apgriaužtas aplinkui iki medienos, šansų išgyventi medžiui nėra. Iš nepatenkinamos būklės medžių vienas buvo žaibo trenktas, ant jų matėsi džiūstančių skeletinių šakų. Kad žaibo trenktas, nereiškia, kad medis negyvens. Žaibas nenužudo medžio, tik sulėtina augimą. O netekus maitinamojo sluoksnio apie žievę, lieka tik medžio vegetacija ir žūtis. Vertinama ne per kiek laiko apgriaužė, o pasekmės. Medžius buvo galima aptverti. Apžiūros metu atsakovas pats pripažino, kad avys nugriaužė medžius. Medžių žievės pažeidimai atsirado dėl avių nugriaužimo, o ne dėl medžių senumo. Ant pažeistų medžių matėsi dantų paliktos žymės. Vertinimo metu visi aštuoni medžiai buvo gyvi, vertinant pagal pumpurus. Daugiau tų medžių jis nematė.

Liudytojas K. R. parodė, kad dirba Aplinkos apsaugos departamente vyr. specialistu. Buvo gautas pranešimas iš Joniškio rajono laikraščio „Sidabrė“, kad (duomenys neskelbtini) kaime avys apgriaužė uosių žieves. Nuvyko į įvykio vietą, apžiūrėjo medžius, konstatavo apgriaužimus. Bendravo su savininke I. D., matavo medžius, apskaičiavo žalą ir įteikė pretenziją. Sužinojus, kad tik dalis žemės yra valstybinė, perskaičiavo iš naujo žalą. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad vienas medis trenktas žaibo, skilęs. Medžių apžiūroje prašė dalyvauti J. Š. ir E. Č. Iš naujo apžiūrėjo medžius, permatavo, paskaičiavo žalą ir pateikė pasiūlymą atlyginti padarytą žalą. Medžius plėvele dar rugpjūčio mėnesį apvyniojo I. D. I. Š. tada buvo nuvažiavęs į tą vietą ir pastebėjo keletą medžių, truputį pagriaužtų avių, ir ganėsi avys, jis perspėjo I. D. Ši bandė saugoti medžius juos apvyniojant. Kad nustatyti, kurie medžiai valstybinėje žemėje, o kurie privačioje, ėmė taškus, žiūrėjo pagal riboženklius, koordinates, patys nustatė su GPS signalais ir atmatavo. Iš VĮ Registrų centro žiūrėjo sklypus, žiūrėjo išnuomotos žemės schemas. Pirmame matavime dalyvavo jis su kolega I. Š. ir atsakovo sutuoktinė I. D. 2021 m. gruodžio 23 d. medžių apmatavimo akte nurodyti mažinimo koeficientai mažina žalą, įvertinus medžio būklę. 2021 m. gruodžio mėnesį apžiūrimi aštuoni medžiai buvo gyvybingi. 2022 m. važiavo pro šalį, medžiai kažkiek žaliavo, kiekvieno medžio neapžiūrinėjo. Matėsi, kad medžiai buvo kažkuo tepti. Apžiūrint minimus aštuonis medžius, jie buvo apgadinti mechaniškai, buvo avių dantų žymės ant plikos medienos. Dar rugpjūčio mėnesį buvo pastebėta, kad ganosi avys ir perspėta susitvarkyti. Buvo apgriaužti tik uosio medžiai, ąžuoliukas nepaliestas. Vienas medis buvo apgriaužtas ne visas aplinkui, bet lopais. Viską skaičiavo atsakovo naudai.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškovo atstovo, atsakovo paaiškinimais, liudytojų parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas 2021 m. lapkričio 11 d. iš Joniškio rajono laikraščio „Sidabrė“ žurnalistės gavo užklausą su pridėta nuotrauka dėl žalojamų medžių (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad besiganančios avys, priklausančios atsakovui, graužia medžių žievę, nugraužta didelių uosių žievė aplink kamienus. 2021 m. lapkričio 16 d. Departamento Šiaulių valdybos Pakruojo aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai patikrinimo metu nustatė, kad (duomenys neskelbtini), 0,81 ha valstybiniame žemės sklype, išnuomotame atsakovui, aptvare ganomos avys nugraužė ten augusių medžių žievę. Dalyvaujant I. D., buvo apžiūrėti ir pamatuoti pažeisti medžiai, surašytas medžių apmatavimo aktas, pažeisti medžiai nufotografuoti ir sudaryta schema. Patikrinimo metu I. D. paaiškino, kad avys priklauso jų šeimai, avys ganėsi aptvare ir nugraužė žievę, žemė, kurioje įrengtas aptvaras yra išnuomota iš valstybės, ant kai kurių medžių plėvelę apvyniojo jos vyras, kad avys negraužtų žievės. 2021 m. gruodžio 23 d. Departamento Šiaulių valdybos Pakruojo aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai, dalyvaujant Joniškio rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos pirmininkei J. Š., nariui E. Č., dalyvaujant atsakovui, patikrinimo metu nustatė, kad (duomenys neskelbtini), avių aptvaras įrengtas 0,81 ha valstybiniame žemės sklype, išnuomotame atsakovui, ir privačiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame atsakovui, kurio naudojimo paskirtis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija. Uosis yra įtrauktas į saugotinų medžių sąrašus. Patikslinus medžių augimo vietą ir vertinant tai, kad dalis apgadintų medžių augo ne valstybei priklausančioje ir atsakovui išnuomotoje žemėje, o ir privačioje žemėje kaime vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijoje, buvo patikslinti jų skersmenys. Komisija apžiūros metu įvertino medžių būklę: tarp apgadintų medžių nebuvo nei vieno geros būklės medžio, didžioji dalis medžių buvo patenkinamos būklės ir du medžiai buvo nepatenkinamos būklės. Taip pat buvo surašytas medžių apmatavimo aktas, įvertinant medžių būklę. Atsižvelgiant į medžių būklę 2021 m. gruodžio 27 d. buvo paskaičiuota žala aplinkai, pritaikant mažinimo koeficientus (procentais), ir apskaičiuotas žalos aplinkai dydis – 2 076,75 Eur. Padaryta žala aplinkai paskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 patvirtintos Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos 24 p., 25.2.1., 25.2.2. p. bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 „Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“ 2.3 p., 13.1, 13.2 p. 1 priedo III grupė. Medžių atkuriamosios vertės įkainiai nustatyti už kiekvieną kamieno skersmens centimetrą 1 m kamieno aukštyje. Uosiai priskiriami III medžių grupei. III grupės medžių atkuriamosios vertės įkainis 9 Eur/cm. Atsakovo sutuoktinė I. D. 2022 m. vasario 11 d. paaiškinime nurodė, kad 2021 m. rugsėjo – spalio mėnesiais avys apgraužė medžių žieves aptvare. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Pakruojo aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas K. R. 2022 m. liepos 29 d. atsakovui surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 281 straipsnio 1 dalį dėl to, kad nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d., (duomenys neskelbtini), 0,81 ha valstybiniame žemės sklype, išnuomotame atsakovui, ir privačiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame atsakovui, kurio naudojimo paskirtis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, įrengtame aptvare atsakovui priklausančios avys nugraužė žieves saugotiniems priskirtiems aštuoniems uosio medžiams, t. y. padarytas medžių sužalojimas, pažeidžiant gyvybines funkcijas. Tuo atsakovas G. D. pažeidė Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (suvestinė redakcija nuo 2020-01-01 iki 2021-10-31) 14 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto G. M. 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui pagal ANK 281 straipsnio 1 dalį buvo paskirta administracinė nuobauda – 130 Eur bauda. Nutarimas įsiteisėjęs, bauda sumokėta. Ieškovas atsakovui 2022 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. AD5-18706 išsiuntė pasiūlymą dėl 2 076,75 Eur žalos atlyginimo per 40 dienų nuo pasiūlymo išsiuntimo dienos, žala iki ieškinio pateikimo dienos neatlygina.

Kai padaroma žala aplinkai, Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo. Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Kaltė yra preziumuojama. Žalos dydis, kaip ir žalos faktas, nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, jos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010, 2014 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014).

CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 29 straipsnyje (suvestinė redakcija nuo 2020-01-01 iki 2021-10-31) nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalą želdynų ir želdinių savininkų ir valdytojų želdynams ir želdiniams, teisėtiems interesams ar želdynams ir želdiniams, kaip aplinkos objektams, privalo visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. Nuostolių apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir/ar objektus, skaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 „Dėl žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir/ar objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika). Metodikos 30 punkte nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalą aplinkai – sunaikinę arba sužaloję gamtinius kraštovaizdžio objektus privalo visiškai ją atlyginti ir, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę.

Pagal CK 6.267 straipsnio 1 dalį naminių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą šalinančios aplinkybės yra nenugalima jėga, nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas.

Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d., (duomenys neskelbtini), 0,81 ha valstybiniame žemės sklype, išnuomotame atsakovui, ir privačiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame atsakovui, kurio naudojimo paskirtis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, įrengtame aptvare atsakovui priklausančios avys nugraužė žieves saugotiniems priskirtiems aštuoniems uosio medžiams, padarant medžių sužalojimus ir pažeidžiant gyvybines funkcijas. Atsakovui skirta administracinė nuobauda 130 Eur pažeidus ANK 281 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y. dėl neteisėto ne miškų ūkio paskirties žemėje augančių saugotinų medžių žalojimo. Darytina išvada, kad pažeidimo faktas ir atsakovo kaltė nustatyti 2022 m. liepos 29 d. surašytu administracinio nusižengimo protokolu ir nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), jam paskirta nuobauda už pažeidimą, nutarimas įsiteisėjęs, atsakovas baudą sumokėjo, ir tai laikytina prejudiciniu faktu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Liudytoju apklaustas K. R. nurodė, kad dar 2021 m. rugpjūčio mėn. kolega I. Š. buvo nuvažiavęs į tą vietą ir pastebėjo besiganančias avis ir keletą medžių truputį pagriaužtų avių, bei perspėjo atsakovo sutuoktinę I. D. Keletas medžių buvo apvynioti plėvele. Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad atsakovo neteisėti veiksmai (tinkamai neprižiūrimos avys, kurios padarė žalą) buvo priežastiniame ryšyje su valstybei atsiradusia turtine žala, todėl darytina išvada, kad yra visos sąlygos atsakovo deliktinei atsakomybei konstatuoti (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

Ieškovas, apskaičiuodamas želdiniams padarytos žalos dydį, vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 patvirtintos Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos 24 punktu, 25.2.1. ir 25.2.2. papunkčiais, kuriuose nurodyta, kad želdinių sunaikinimas – medžių, krūmų, krūmokšnių, puskrūmių, lianų išrovimas, nupjovimas, nukirtimas ar kitoks sunaikinimas, sužalojimas, pažeidžiant gyvybines funkcijas. Želdinių sužalojimas, pažeidžiant gyvybines funkcijas yra žievės lupimas nuo kamieno, kai žievė nulupta aplink visą kamieną; 500 cm² ir didesniame plote, esant kamieno skersmeniui 1 m aukštyje nuo šaknies kaklelio 25 cm ir daugiau. Taip pat Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 „Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“ 2.3, 13.1, 13.2 papunkčiais 1 priedo III grupė. Medžių atkuriamosios vertės įkainiai nustatyti už kiekvieną kamieno skersmens centimetrą 1 m kamieno aukštyje. Uosiai priskiriami III medžių grupei. III grupės medžių atkuriamosios vertės įkainis 9 Eur/cm. Apskaičiuota atlygintina žalos aplinkai suma 2 076,75 Eur. byloje nesant duomenų apie žalos atlyginimą, ieškinys tenkintinas ir iš atsakovo priteistina 2 076,75 Eur žalos aplinkai atlyginimo.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo valstybei, atstovaujamai ieškovo, taip pat priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos 2 076,75 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. gruodžio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovui buvo suteikta antrinė teisinė valstybės garantuojama pagalba, apmokant 100 procentų antrinės pagalbos išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos šioje byloje apmokamos iš valstybės biudžeto (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniais, 263–268 straipsniais, 270, 271 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo G. D., a. k. (duomenys neskelbtini), 2 076,75 Eur (dviejų tūkstančių septyniasdešimt šešių eurų 75 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 2 076,75 Eur (dviejų tūkstančių septyniasdešimt šešių eurų 75 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. gruodžio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo Lietuvos Respublikai, atstovaujamai ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, j. a. k. 304766622, priteistą sumą sumokant į ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT62 4010 0510 0425 0887, esančią AB Luminor Bank, nurodant mokėjimo paskirtį – žala.

Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.