- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-18
- Bylos Nr.
- e2A-702-460/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Danutė Žvinklytė, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- E. B., R. B., R, B.
- Atsakovas
- M. U.
- Trečiasis asmuo
- R. D.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės, Danutės Žvinklytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų E. B. ir R. B. (apeliantai) apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. B. ir R, B. ieškinį atsakovui M. U. dėl įpareigojimo pašalinti kapitalinio remonto statybos darbų padarinius ir įsivesti individualią komunalinių paslaugų apskaitą, trečiasis asmuo R. D.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai Plungės apylinkės teisme pateikė ieškinį, jį patikslino ir prašė: demontuoti keturis stoglangius pietvakariniame stogo šlaite; atstatyti vertikalaus stoglangio tūrį į buvusią padėtį; atstatyti kambario 1-18 pietvakarinę pertvarą; demontuoti už kambario 1-15 patalpos P-5 įrengimą, demontuoti įrengtas duris, demontuoti laiptinės uždengimą; demontuoti virš mansardinio aukšto įrengtą pastogę ir pašalinti dėl šio įrengimo atsiradusius skilimus (įtrūkius): namo rytiniame fasade du skilimus ties stogo kraštais, vakariniame fasade skilimus skliauto sienoje, naujai suremontuotame kambaryje 1-1 skilimus sienoje, kambario 1-4 pertvaroje atsivėrusius skilimus, taip pat atstatyti namo konstrukcijas į buvusią padėtį; demontuoti nuotekų ir vandentiekio vamzdžius garažo G1 pastogėje ir patalpos 1-9 nišos sienoje atstatant sienas, perdangą ir grindis, kuriose buvo iškirstos skylės vamzdžiams pravesti; atstatyti patekimą iš kambario 1-15 į pastogės erdvę, atstatyti buvusius laiptus iš kambario 1-15 į pastogės erdvę. Ieškovai prašė leisti jiems įvykdyti teismo sprendimą atsakovo lėšomis, jei teismo sprendimas per nustatytą terminą neįvykdomas; įpareigoti atsakovą gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), teisėtai įsirengti individualią vandens, elektros ir dujų apskaitą; priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, kad su atsakovu yra turto (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, atsakovas asmeninės nuosavybės teise valdo 1/5 namo dalį, esančią antrame namo aukšte, mansardoje, ieškovai nuosavybės teise valdo 2/5 namo dalis, kurioms priklauso patalpos pirmajame namo aukšte ir patalpa mansardoje, taip pat bendraturčiai turi bendro naudojimo patalpų. Atsakovas, neturėdamas būtinųjų leidimų ir bendraturčių sutikimo, 2014 metais name ir mansardoje atliko kapitalinio remonto darbus, panaikino patekimą į bendro naudojimo mansardą ir tai užfiksuota 2015 m. gruodžio 11 d. teismo ekspertizės akte ir 2018 m. sausio 18 d. gyvenamajam namui atliktų pakeitimų atstatymo ir pažeidimų ištaisymo kaštų skaičiavimo akte. Ieškovų nuomone atsakovas pažeidė bendraturčių interesus, padarė žalą gyvenamajam namui, todėl neteisėtai padaryti namo pakeitimai turi būti pašalinti. Be to, atsakovas piktnaudžiauja naudodamasis bendra namo inžinerija sunaudodamas daugiau vandens, elektros ir dujų ir už tai pilnai nesumokėdamas, todėl privalo įsirengti individualią vandens, elektros ir dujų apskaitą.
Atsiliepimas
2. Atsakovas su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad atliko mansardoje remontą, tačiau ieškovų, kaip bendraturčių, teisės nebuvo pažeistos, tiesiog sutvarkė mansardinę namo dalį savo lėšomis. Jokie namo konstrukcijų pažeidimai remontu nėra padaryti, nes namas senas ir jį reikia remontuoti, ką jis pagal savo galimybes ir padarė. Sutinka įsirengti individualius vandens, elektros ir dujų apskaitos prietaisus, tačiau tai turi daryti kartu su ieškovais, o bendras sutarimas šiuo klausimu nerandamas. Mano, kad ankstesnėje byloje yra visi klausimai išspręsti, todėl pakartotinai negali būti keliami.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinys atmestas. Teismas priteisė iš ieškovų R. B. ir E. B. 1605,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui M. U. Pagrindiniai teismo argumentai:
3.1. Teismas sprendė, kad ieškovai leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė ieškinio reikalavimų įpareigoti atsakovą atlikti pertvarkymus ieškovams priklausančiose patalpose.
3.2. Ieškovai nenurodė faktinio ir teisinio šių reikalavimų pagrindo, bei atsakovo pareigos atsakyti už ieškovų patalpose atliktinus pertvarkymus, todėl padarė išvadą, kad reikalavimai dėl kambario 1-18 pietvakarinės pertvaros atstatymo ir už kambario 1-15 patalpos P-5 įrengimo demontavimą, demontuojant įrengtas duris, bei laiptinės uždengimą yra nepagrįsti.
3.3. Laiptinė priskirta bendram naudojimui visiems bendraturčiams, todėl ieškovai ir šiuo klausimu dėl bendro naudojimo patalpų tvarkymo ir naudojimo gali išspręsti savarankiškai, naudodamiesi savininko teisėmis, nes teismui nepateikti įrodymai, kad atsakovas pažeidė bendro turto naudotojų teises.
3.4. Teismas netenkino reikalavimo demontuoti keturis stoglangius pietvakariniame stogo šlaite; atstatyti vertikalaus stoglangio tūrį į buvusią padėtį atsižvelgęs į tai, kad šie pertvarkymai atlikti atsakovo, buvo įvertinti jau išnagrinėtoje civilinėje byloje tarp tų pačių šalių dėl to paties turto naudojimo pagal 2014 m. rugpjūčio 20 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus raštą.
3.5. Teismas, įvertinęs ieškinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo jau išnagrinėtoje civilinėje byloje faktinį pagrindą, nusprendė, kad jis buvo grindžiamas tokiomis pat faktinėmis aplinkybėmis, kaip ir reikalavimas šioje civilinėje byloje dėl įpareigojimo pašalinti statybos darbų pasekmes, susijusias su suskilusių sienų sutvarkymu.
3.6. Teismas ir kitus reikalavimus vertino kaip nepagrįstus.
III. Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliantai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
4.1. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad atsakovas be ieškovų sutikimo 2014 metais name ir mansardoje atliko kapitalinio remonto darbus. Teismo sprendime gausu nelogiškų išvadų.
4.2. Atsakovas atlikdamas remontą be ieškovų sutikimo pažeidė ieškovų teisę į nuosavybę ir tinkamą naudojimąsi ja atlikdamas savavališkos statybos darbus gyvenamajame name. Dėl šios priežasties pažeistų ieškovų teisių gynimui turi būti taikomos teisės aktų normos, reguliuojančios statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinių teisinių pasekmių šalinimą (CK 4.103 str.).
4.3. Ieškinio reikalavimai dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo turėjo būti nagrinėjami būtent CK 4.75 str. ir 2014 m. Statybos įstatymo 23 str. 10 d. 4 p. nuostatų kontekste. Tačiau šie pagrindai skundžiamame sprendime apskritai ignoruojami, todėl byla, galima teigti, apskritai neišnagrinėta.
4.4. Teismo sprendime nelogiškai teigiama, kad ieškovai nenurodė faktinio ir teisinio šių reikalavimų pagrindo bei atsakovo pareigos atsakyti už ieškovų patalpose atliktus pertvarkymus. Aplinkybė, kur kapitalinio remonto darbai buvo atlikti (ieškovų, atsakovo ar bendro naudojimo patalpose) niekaip neeliminuoja CK 4.75 str. ir 2014 m. Statybos įstatymo 23 str. 10 d. 4 p. nuostatų taikymo. Šios aplinkybės gali turėti įtakos tik pagrindžiant ieškovų interesų pažeidimo pobūdį.
4.5. Skundžiamame sprendime teismas netinkamai įvertino teismo ekspertizės akto turinį, neatsižvelgė į teismo eksperto atliktą tyrimą bei gautas išvadas. Neįsigilinęs į šios bylos aplinkybes, ieškovų reikalavimų apimtį, turinį nepagrįstai suabsoliutino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2014 m. rugpjūčio 20 d. raštą.
4.6. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius rašytinus įrodymus, nepagrįstai nesivadovavo teismo ekspertizės aktu, atitinkamai, pažeidė CPK 185 str. 1 d., todėl skundžiamas teismo sprendimas turi būti panaikintas.
4.7. Skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad ieškovų reikalavimas atlikti veiksmus grindžiamas 2015 m. gruodžio 11 d. teismo ekspertizės aktu bei 2018 m. sausio 18 d. gyvenamajam namui atliktų pakeitimų atstatymo ir pažeidimų ištaisymo kaštų skaičiavimo aktu (toliau - Aktas), kuris identiškas jau išnagrinėtoje byloje pateiktai ir teismų įvertintai ataskaitai, skiriasi kaštų paskaičiavimo data ir atstatymo darbų suma. Teismas pažymėjo, kad 2014 m. atliktų darbų ekspertizė daryta 2015 m., pakeitimų ir pažeidimų atstatymo kaštai paskaičiuoti 2018 m., ir jokių kitų rašytinių įrodymų, patvirtinančių atsakovo pareigą atsakyti už pastogės remonto darbų pasekmes šioje civilinėje byloje nepateikta. Nurodytu pagrindu teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovai privalėjo pateikti kompetentingos valstybės institucijos aktą. kuris patvirtintų, kad atsakovo veiksmais buvo padaryta žala gyvenamajam namui. Teismo išvados aiškiai nepagrįstos, nes tai, kad Aktas buvo rengtas anksčiau po kapitalinio remonto darbų atlikimo rengto akto pagrindo tik patvirtina ir įrodo tokio akto pagrįstumą ir patikimumą (reiškia, kad namo apžiūra atlikta nepraėjus ilgam terminui po darbų atlikimo). Dar daugiau, į bylą nėra pateikta jokio konkuruojančio dokumento ar įrodymo nurodytam Aktui, nepateikta jokių argumentų tokio Akto nepagrįstumui motyvuoti.
4.8. Skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad teismo ekspertizės akte nėra išvados, jog išgriauta palėpės siena buvo laikančioji konstrukcija. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad jokių naujų rašytinių įrodymų, patvirtinančių ieškovų nurodomą aplinkybę, kad atsakovo neteisėtais veiksmais atliekant kapitalinį remontą padaryta žala pastatui (duomenys neskelbtini), teismui ir šioje civilinėje byloje nėra pateikta. Žala ieškovams buvo padaryta bei priešingai nei nurodo teismas skundžiamame sprendime - visa žala yra konstatuota arba teismų sprendimuose arba užfiksuota teismo ekspertizės akte. Taip pat atsakovo atlikto remonto padariniai (pažeidimai) yra fiksuoti 2018 m. sausio 18 d. gyvenamajam namui atliktų pakeitimų atstatymo ir pažeidimų ištaisymo kaštų skaičiavimo akte Nr. 180118 (ieškinio priedas Nr. 9).
4.9. Atskirai turėtų būti įvertintas ir nesąžiningas atsakovo materialinis ir procesinis elgesys. Materialiniu požiūriu atsakovas akivaizdžiai neteisėtai elgėsi uzurpuodamas bendrojo naudojimo patalpas - virš mansardos esančią pastogės erdvę, tyčia sužemino pastogės patalpas, kad jos neatitiktų gyvenamųjų patalpų reikalavimų tokiu būdu, tikėtina, siekiant pateisinti šių patalpų uzurpavimą, taip pat žemino kitas patalpas tikėdamasis neteisėtu būdu nustatyti sau palankią naudojimosi tvarką.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas su juo nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
5.1. Ieškovai pateikė tokio pat pobūdžio reikalavimą atsakovui, koks jau buvo išnagrinėtas ir nurodo tas pačias aplinkybes, tačiau nepateikia jokių įrodymų, jog gyvenamajame name būtų nustatyti savavališkos statybos faktai (kapitalinis remontas).
5.2. Ieškovai nepateikė nei vieno įrodymo, pagrindžiančio, kad būtent dėl atsakovo atliktų paprastojo remonto darbų atsirado namo sienų skilimai, kad namas susilpnintas. Vien tai, kad atsakovas atliko remonto darbus, savaime nesuponuoja išvados, kad būtent dėl atsakovo atliktų remonto darbų atsirado minėti namo defektai.
5.3. Akte vadovautasi 2014 m. kadastriniais matavimais, kurie net nėra registruoti VĮ Registrų centre.
5.4. Kadangi šalys yra gyvenamojo namo bendrasavininkai, praktiškai atsakovui priklauso 20 procentų gyvenamojo namo, o ieškovams 80 procentų gyvenamojo namo, tai proporcingai savo nuosavybės teise turimai daliai šalys ir turi mokėti prievoles prieš trečiuosius asmenis. Todėl yra visiškai nesuprantamas ieškovų nepasitenkinimas, kad atsakovas kompensuoja tik 20 procentų gyvenamojo namo išlaidų. Ieškovų teiginiai, kad neva atsakovas sueikvoja daug didesnius kiekius vandens, elektros ir dujų nei ieškovai yra tik deklaratyvaus pobūdžio, nepagristi jokiais įrodymais ir tokie ieškovų subjektyvūs teiginiai negali būti pagrindas inicijuoti civilinę bylą su reikalavimu įpareigoti atsakovą įsirengti individualią vandens, elektros ir dujų apskaitą.
6. Trečiasis asmuo R. D. prisideda prie atsiliepimo į apeliacinį skundą, prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
8. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
9. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad šalys yra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovai nuosavybės teise valdo 2/5 dalis namo, atsakovas 1/5 dalį namo (pagal 2019-09-05 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą). Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimu išnagrinėta civilinė byla tarp tų pačių šalių dėl bendrosios nuosavybės teisė valdomo turto naudojimo tvarkos nustatymo, teisės įregistruoti turtą, dėl neteisėtų veiksmų kilusios žalos atlyginimo, dėl teisės į asmeninį gyvenimą gynimo ir įpareigojimo pašalinti neteisėtai įrengtas stebėjimo kameras. Teismas nusprendė ieškovės R. B. ieškinį tenkinti iš dalies ir nustatyti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką : ieškovei R. B. ir trečiajam asmeniui E. B. bendram naudojimui priskirti naudotis pirmo aukšto patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-1, 1-2, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-10, 1-11, G-1 (12,10 m²), pavėsine 2H1 m, ir mansardos patalpomis 2-3; atsakovams M. U. ir R. P. priskirti naudotis mansardos patalpomis, žymimomis indeksais 1-9, 2-4, 2-2 ir 9,88 m ilgio pastoge (teismo ekspertizės akte pažymėta P-5, 9-6); bendram naudojimui priskirti patalpas, žymimas indeksais 1-3, 1-8, 2-1, kitais kiemo statiniais bei įrenginiais. Įpareigojo atsakovą M. U. per keturiolika kalendorinių dienų pašalinti visas stebėjimo kameras gyvenamojo namo viduje ir išorėje. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė, išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartimi Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimas pakeistas. Teismas nusprendė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas virtuvės patalpomis, pažymėtomis indeksu (1-9), naudotis priskyrė atsakovams M. U. ir R. P. Taip pat nusprendė panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria patalpa – garažas, pažymėtas indeksu (G-1), paskirtas naudotis ieškovei R. B. ir trečiajam asmeniui E. B.. Paskyrė ieškovei R. B. ir trečiajam asmeniui E. B. bendram naudojimui virtuvės patalpas, pažymėtas indeksu (1-9). Paskyrė ieškovei R. B., trečiajam asmeniui E. B. ir atsakovams M. U. bei R. P. bendrai naudotis patalpa – garažu, pažymėtu indeksu (G-1). Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 19 d. nutarties dalis, kuria nustatyta gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), patalpų naudojimosi tvarka ir atmestas ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovą M. U. per tris mėnesius atstatyti išardytą sieną tarp patalpos 2-2 ir 3,65*3,50 (12,77 kv. m) pastogės, taip pat paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikinta ir ši bylos dalis grąžinta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui apeliacine tvarka iš naujo. Kitas Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 19 d. nutarties dalis paliko nepakeistas. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismo) 2017 m. gegužės 9 d. sprendimas pakeistas. Panaikinta teismo sprendimo dalis, kuria teismas virtuvės patalpomis, pažymėtomis indeksu 1-9, esančiomis gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), naudotis priskyrė atsakovams M. U. ir R. P,FF. Paskyrė ieškovei R. B. ir trečiajam asmeniui E. B. bendram naudojimui virtuvės patalpas, pažymėtas indeksu 1-9, esančias gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Kitą Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismo) 2017 m. gegužės 9 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
10. Ginčas byloje kilo dėl atsakovo atliktų statybos darbų padarinių. Ieškovų nuomone, 2014 m. atsakovas, neturėdamas nei statybą leidžiančio dokumento, nei ieškovų sutikimo atliko gyvenamojo namo dalies kapitalinį remontą, dėl to buvo padaryta žala gyvenamojo namo bendrosioms konstrukcijoms, apribota galimybė ieškovams naudotis tam tikromis gyvenamojo namo dalimis, suprastėjo ieškovų naudojamų gyvenamojo namo dalių kokybė. Atsakovas su ieškovų pozicija nesutinka, mano, kad statybos darbais pagerino gyvenamojo namo būklę. Pirmosios instancijos teismas ieškovų reikalavimus atmetė konstatavęs, kad klausimas dėl (ne)savavališkos statybos išspręstas ankstesniais teismų sprendimais, o žalos fakto gyvenamajam namui ir pažeidimų ieškovų interesams nenustatė.
11. Apeliantų apeliaciniame skunde pateikiami argumentai skirstomi į tris grupes: 1) teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad atsakovas be ieškovų sutikimo 2014 metais name ir mansardoje atliko kapitalinio remonto darbus; teismo sprendime gausu nelogiškų išvadų; 2) teismas nepagrįstai nesivadovavo teismo ekspertizės akto išvadomis; 3) teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovams nebuvo padaryta žala.
12. Apeliantai nurodo, kad atsakovo atlikto kapitalinio remonto faktas įvardintas 2015 m. gruodžio 11 d. teismo ekspertizės akte byloje, kurioje priimtas Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimas. Apeliantų nuomone, šis dokumentas patvirtina, kad atsakovo atliktas remontas yra ne paprastasis, bet kapitalinis. Planuojant atlikti kapitalinio remonto darbus privaloma gauti rašytinį statinio bendrasavininkų sutikimą (Statybos įstatymo 23 str. 10 d. 4 p., kapitalinio remonto metu galiojusi 2014 m. įstatymo redakcija). Be to, kapitalinio remonto darbai buvo atlikti neturint statybą leidžiančio dokumento, o pagal 2014 m. galiojusį Statybos įstatymą tai vertintina kaip savavališka statyba, todėl neteisėtos statybos padarinių šalinimas turėjo būti nagrinėjamas CK 4.75 str. ir 2014 m. Statybos įstatymo 23 str. 10 d. 4 p. nuostatų kontekste.
13. Kaip žinoma, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Rašytiniam pritarimui statinio projektui gauti pateikiamas statinio bendraturčių sutikimas (Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalies 4 punktas, redakcija nuo 2014 m. sausio 1 d.).
14. Teisėjų kolegija, vertindama apeliantų argumentus savavališko statybos kapitalinio remonto kontekste pirmiausia pažymi tai, jog klausimas dėl to, ar atsakovas 2014 metais name ir mansardoje atliko kapitalinio remonto darbus, ar paprastojo remonto darbus buvo nagrinėjamas kitose civilinėse bylose. Palangos miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-7-995/2017 pagal ieškovės R. B. patikslintą ieškinį atsakovams M. U., R. P., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, E. B. dėl bendrosios nuosavybės teisės valdomo turto naudojimo tvarkos nustatymo, teisės įregistruoti turtą, dėl neteisėtų veiksmų kilusios žalos atlyginimo, dėl teisės į asmeninį gyvenimą gynimo ir įpareigojimo pašalinti neteisėtai įrengtas stebėjimo kameras. Vienas iš bylos įrodinėjimo dalykų buvo tai, ar atsakovas M. U. be būtinų leidimų ir bendraturčių sutikimo 2014 metais mansardoje atliko kapitalinio remonto darbus. Palangos miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 9 d. sprendime įvertinęs Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2014 m. rugpjūčio 20 d. raštą Nr. 2D-12913 (16.2), 2015 m. gruodžio 11 d. teismo ekspertizės aktą, teisinį reglamentavimą, kt. reikšmingus įrodymus konstatavo, kad atlikti remonto darbai „sudaro tik prielaidą manyti, kad gyvenamajame name galimai yra atlikta savavališka statyba, tačiau šių prielaidų buvimas dar neleidžia teismui daryti vienareikšmiškos išvados dėl savavališkos statybos buvimo fakto, kol tai nėra konstatuota statybų valstybinę priežiūra atliekančios Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos“. Taigi, Palangos miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 9 d. sprendime (ši dalis nebuvo apeliacinio skundo objektas) laikė neįrodytu ieškovės (abejose bylose) argumentą – įrodinėjimo objektą, kad atsakovas atliko būtent kapitalinį remontą. Taigi, Palangos miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 9 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-7-995/2017 yra išsprendęs ginčą dėl to, kad atsakovo atliktas remontas negali būti vertinamas kaip kapitalinis remontas.
15. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta taisykle siekiama proceso ekonomiškumo, kad nebūtų pakartotinai tiriama tai, kas jau yra patikimai ir privalomai nustatyta teismo sprendimu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad prejudiciniais faktais kitoje byloje nustatytus faktus galima laikyti tik tuomet, kai pirmesnėje byloje dalyvavo tie patys asmenys, taip pat kai tie patys faktai yra įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis abiejose bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017 18 punktą; 2017 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-313/2017 17 ir 18 punktus; kt.).
16. Procesinis teismo sprendimo res judicata padarinys pasireiškia tuo, kad jo negalima skųsti apeliacine tvarka ir ginčyti juo nustatytų faktų, priimtas teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi: negatyvusis ir pozityvusis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-469/2019, 17 punktas). Negatyvusis res judicata poveikis pasireiškia tuo, jog šalys negali pakartotinai reikšti tapačių reikalavimų, ir tai iš esmės reiškia draudimą iš naujo nagrinėti teismo išspręstą ginčą. Draudimo kelti tapatų ieškinio reikalavimą teismo išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau atskleistas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.
17. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo atlikto remonto klausimas jau buvo išspręstas įsiteisėjusiu Palangos miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 9 d. sprendimu (ši dalis nebuvo nei apeliacinio, nei kasacinio skundo objektas). Ieškovas šioje civilinėje byloje, nurodydamas argumentus, susijusius su atsakovo atliktais kapitalinio (jų nuomone) remonto darbais, iš esmės siekia pakartotinio ginčo sprendimo šiuo aspektu, nors, kaip jau buvo minėta, vienas iš res judicata padarinių yra tas, kad šalys nebegali ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų, taip pat tai reiškia draudimą kelti tapačius reikalavimus (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Kadangi minėtu įsiteisėjusiu teismų procesiniu sprendimu nebuvo nustatyta / įrodyta, kad atsakovo atlikti statybos darbai yra kapitalinis remontas, teisėjų kolegija šioje byloje vadovaujasi prejudicinę galią turinčiais Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendime nustatytais faktais ir nevertina ieškovų argumentų, susijusių su kapitaliniu remontu ir iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.
18. Apeliantai skunde teigia, kad teismas netinkamai įvertino 2015 m. gruodžio 11 d. ekspertizės akto turinį, neatsižvelgė į teismo eksperto atliktą tyrimą bei gautas išvadas. Neįsigilinęs į šios bylos aplinkybes, ieškovų reikalavimų apimtį, turinį, nepagrįstai suabsoliutino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2014 m. rugpjūčio 20 d. raštą.
19. Teisėjų kolegija pažymi, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (pareigūnai) nustatinėja faktą, ar statyba yra savavališka, tai nustatęs surašo savavališkos statybos aktą (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 11 straipsnis, 14 straipsnio 1 dalis, redakcija nuo 2014 m. sausio 1 d.). Taigi, savavališkos statybos faktas nustatomas administracine tvarka kompetentingai institucijai surašius savavališkos statybos aktą. Aktualu ir tai, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (pareigūnai) atlieka statybos valstybinę priežiūrą, ją, be kitko, apima statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą; statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą; asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimą; konsultacijų ir metodinės pagalbos teikimą (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 2 dalies 3, 4 9, 10 punktai, redakcija nuo 2014 m. sausio 1 d.). Dar daugiau, dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu ekspertui nėra įstatymų leidėjo deleguota funkcija, susijusi su statybos valstybine priežiūra ir jos vykdymu. Suprantama, ekspertas yra specialistas, turintis specialių žinių tam tikroje srityje, tačiau jo atlikto ekspertizės akto turinys yra vienas iš įrodymų, vertintinas su kitais byloje esančiais įrodymais. Kolegija, pabrėžia, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus pareigūnai atliko patikrinimą, kurio metu apžiūrėjus situaciją vietoje buvo nustatyta, kad pastate (duomenys neskelbtini), atlikti paprastojo remonto darbai, rašytinis pritarimas paprastojo remonto darbams nereikalingas, jų atlikimui statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas (CPK 12, 178 straipsniai).
20. Kolegija, įvertinusi nurodytą, sprendžia, kad galiojant administracinio pobūdžio dokumentui – kompetentingos valstybės institucijos, kuri teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę nuspręsti dėl remonto rekonstrukcijos atitikties normatyviniams statybos techniniams dokumentams bei paveldosaugos ir saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad faktui nustatyti, kad atsakovo atlikti darbai yra kapitalinis remontas ir savavališka statyba, būtinas kompetentingos institucijos administracinis aktas, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnai nenustatė šių faktų (2014 m. rugpjūčio 20 d. raštas), o eksperto išvadą vertintino kaip vieną iš įrodymų.
21. Apeliantai skunde teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad jokių naujų rašytinių įrodymų, patvirtinančių ieškovų nurodomą aplinkybę, kad atsakovo neteisėtais veiksmais atliekant kapitalinį remontą padaryta žala pastatui (duomenys neskelbtini), teismui ir šioje civilinėje byloje nėra pateikta. Apeliantai tikina, kad žala ieškovams buvo padaryta bei priešingai, nei nurodo teismas skundžiamame sprendime - visa žala yra konstatuota arba teismų sprendimuose arba užfiksuota teismo ekspertizės akte. Taip pat atsakovo atlikto remonto padariniai (pažeidimai) yra fiksuoti 2018 m. sausio 18 d. gyvenamajam namui atliktų pakeitimų atstatymo ir pažeidimų ištaisymo kaštų skaičiavimo akte Nr. 180118 (ieškinio priedas Nr. 9).
22. Teisėjų kolegija pastebi, kad apeliantai žalą šioje civilinėje byloje vertina statybine ir bendraturčių teisių pažeidimų prasme. Jie nurodo, kad atlikus remonto darbus buvo susilpnintos stogo konstrukcijos, nepagrįstai nugriauta pertvara, nes „sename name ir pertvaros tampa laikančiomis konstrukcijomis“, neatlikus laikančiųjų konstrukcijų sutvirtinimo, išorinių sienų mūre atsirado plyšiai, įtrūkimai, bendraturčių teisių pažeidimus: uždengta bendro naudojimo laiptinė, dėl to lipti ja tampa sudėtingiau ir estetiškai nemaloniau, dėl patalpos 1-9 sienoje be ieškovų sutikimo įrengtų vamzdžių ieškovai virtuvėje nuolat girdi iš vamzdžių kylančius garsus, jaučiami nemalonūs kvapai, kt. Be to, atsakovas faktiškai apribojo ieškovų patekimą į palėpės (konstrukcinė erdvė esanti virš mansardinio aukšto) patalpas. Toje vietoje kur patalpos P7 durys (buvusi P5) buvo laiptinės kopėčios į trečią aukštą, kurias atsakovas išmetė ir patekimą į trečią aukštą iš bendrojo koridoriaus antrajame aukšte panaikino. Vietoje laiptų, toje pačioje vietoje atsakovas įrengė duris. Atitinkamai, tokiu būdu buvo atimta ieškovų teisė naudotis bendromis palėpės patalpomis taip iš esmės pažeidžiant ieškovų teises ir teisėtus interesus.
23. Kolegija atkreipia dėmesį, kad jeigu bendraturtis pažeidė Statybos įstatymo ir / ar kitų teisės aktų reikalavimus atlikdamas statybos remonto darbus, bendraturtis ar kitas asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos dėl įstatymų nesilaikymo, turi teisę pirmiausia kreiptis dėl šių faktų nustatymo. Šiuo atveju jokių kompetentingų valstybės institucijų administracinių aktų apie tai, kad atsakovas pažeidė kokius nors teisės aktų reikalavimus, nepateikta. Ekspertizės aktas yra vienas įrodymų, tačiau, kaip minėta, pirmiausia tyrimą turi atlikti valstybės deleguoti asmenys, kuriems tokia funkcija suteikta įstatymu. Kitas aspektas tas, kad teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl bendraturčių teisių (ne)pažeidimo, todėl argumentų neatkartoja.
24. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovų reikalavimas įpareigoti atsakovą gyvenamajame name teisėtai įsirengti individualią vandens, elektros ir dujų apskaitą, yra nepagrįstas, nes ieškovai negali nuspręsti už kito bendraturčio teises ir pareigas. Pridėtina, kad ieškovų minėtas prašymas atsakovo atžvilgiu yra valios veiksmas, todėl teismas tokio įpareigojimo nustatyti negali.
25. Apeliantai skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai taikė materialines teisės normas bei nukrypo nuo teismų praktikos šiuo klausimu. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176 str., 177 str., 185 str.). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino surinktų įrodymų visumą ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovų reikalavimai nepagrįsti ir pagrįstai ieškinį atmetė. Iš skundžiamo apylinkės teismo sprendimo matyti, kad jame visi byloje esantys įrodymai yra aptarti ir įvertinti, teisiškai motyvuoti, o padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kitaip vertinti bylos duomenis, daryti kitokias išvadas, nei padarė apylinkės teismas, ar pripažinti, kad skundžiamame apylinkės teismo sprendime išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.
26. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
27. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Teisėjų kolegijai atmetus esminius apeliantų apeliacinio skundo argumentus, spręstina, kad apeliantai teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme neįgijo (CPK 93 straipsnio 1 , 3 ir 4 dalys).
29. Apeliacinės instancijos teismui atmetus skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme įgijo atsakovas (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys). Teismui pateikti įrodymai apie apeliacinės instancijos teisme patirtas 750 EUR atstovavimo išlaidas, kurios susidarė už atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimą. Pažymėtina, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau ir Rekomendacija) rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio, išlaidos pripažintinos būtinomis. Atsižvelgiant į tai, netenkinus apeliacinio skundo, atsakovui iš apeliantų po lygiai priteistina 750 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija,
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsakovui M. U. priteisti iš ieškovų R. B. ir E. B. po 375 Eur, iš viso 750 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.