Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Tatjana Žukauskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo J. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Senamiesčio ūkis“ ieškinį atsakovui J. U. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 753,89 Eur skolą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teikia daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas Vilniaus mieste, tarp jų – ir daugiabučiam namui, kuriame yra atsakovui nuosavybės teise nuo 2004-03-02 iki 2013-04-18 priklausęs 130,58 kv. m ploto butas (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, nurodytu laikotarpiu jis teikė bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, techninės priežiūros ir komunalines paslaugas, tačiau atsakovas už jas nemokėjo, todėl laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio mėn. iki 2013-04-18 susidarė 753,89 Eur skola. Ieškinyje pažymėjo, kad apyvartos žiniaraštyje 2013-07 išminusuota 139,66 Eur suma, nes tai yra kelių mėnesių priskaitymai, tenkantys naujam buto savininkui; vėliau buvo atliktas vienas priskaitymas 69,83 Eur sumai, nes per klaidą buvo išminusuota dviguba suma (139,66 Eur/2). Atsakovui butas nuosavybės teise priklausė iki 2013-04-18, iki šios datos susidariusi skola yra 753,89 Eur, tokia suma nurodyta ir Priskaityme už komunalines paslaugas (2013 m. rugpjūčio mėn.). Ieškinyje nurodė, kad pagal iki 2013-01-01 galiojusios redakcijos CK 4.84 straipsnio 4 dalį, šiuo metu galiojančios redakcijos CK 4.84 straipsnio 9 dalį išlaidas už bendrojo naudojimo objektų administravimą, kuris pagal Vyriausybės 2001-05-23 nutarimą Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ apima tiek administravimo paslaugą, tiek komunalinių paslaugų teikimą, tiek techninės priežiūros paslaugą, apmoka butų ir kitų patalpų savininkai, proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi ieškovė nepateikė tikslios ir išsamios informacijos, kuria remdamasi apskaičiavo atsakovo mokėtinos sumos dydį už administravimo ir techninės priežiūros paslaugas butui (duomenys neskelbtini). Dėl to atsakovas negali patikrinti, ar mokesčiai apskaičiuoti teisingai: nepateikė duomenų apie visam namui atliktus skaičiavimus, neaišku, ar atlikti skaičiavimai už suteiktas paslaugas ir atliktus darbus apskaičiuoti proporcingai atsakovo daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Atsiliepime pabrėžė, kad laikotarpiu, kai atsakovas buvo buto (duomenys neskelbtini), savininkas, ieškovė UAB „Senamiesčio ūkis“, būdama namo administratore, nėra teikusi butų ir kitų patalpų savininkams pastebėjimų, pasiūlymų, susijusių su namo technine priežiūra, ar būtų atlikęs namo techninės priežiūros darbus, ėmęsis organizacinių priemonių ar atlikęs kitus veiksmus, nurodytus administratoriaus pareigas reglamentuojančiuose teisės aktuose. Atsakovo teigimu, tik tinkamas pareigų vykdymas gali būti pagrindas reikalauti atlygio už paslaugų teikimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai - priteisė iš atsakovo J. U. ieškovei UAB „Senamiesčio ūkis“ 753,89 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 77,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas nurodė, kad iš pridėto skolos skaičiavimo ir ieškiniu reikalaujamos priteisti sumos matyti, jog mokesčiai skaičiuoti iki 2013-04-04, t. y. kai Turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. 173-VA-04 butas buvo perleistas naujam savininkui. Pasak teismo, toks skolos skaičiavimas yra teisingas, nes nuosavybės teisės į butą atsakovas neteko nuo 2013-04-04 Turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. 173-VA-04 pasirašymo, bet ne nuo įrašo apie nuosavybės teisės perėjimą naujam savininkui atlikimo Nekilnojamojo turto registre 2013-04-18. Teismas akcentavo, jog patvirtintame administruojamų namų sąraše iš tiesų nenurodytas namo (duomenys neskelbtini), korpusas 4A2p, kuriame atsakovas turėjo nuosavybės teise butą. Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėjo tai, kad byloje nėra duomenų ir atsakovas neįrodinėjo, jog ginčo laikotarpiu namo (duomenys neskelbtini), korpuse 4A2p, kuriame yra jam priklausęs butas, buvo įsteigta daugiabučio namo savininkų bendrija, taip pat kad buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės objektams administruoti. Bylos duomenimis, ginčo laikotarpiu namo (duomenys neskelbtini), administratoriaus funkcijas faktiškai vykdė UAB „Senamiesčio ūkis“, kuris rūpinosi šio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, avarijų likvidavimu, kas mėnesį apskaičiuodavo mokėtinus mokesčius. Atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-12-04 įsakymu Nr. 30-2398 patvirtintame sąraše UAB „Senamiesčio ūkis“ paskirtas administruoti visus kitus namo (duomenys neskelbtini), korpusus: 1A3p, 2A3p, 3A3p, 5A3p. Be to, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, UAB „Senamiesčio ūkis“ įregistruotas kaip pastato (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 4A2/p, administratorius nuo 2010-08-19 iki 2017-12-31 (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Teismas sutiko su ieškove, kad ginčo laikotarpiu administravimo paslaugų teikimo namui, kuriame atsakovas nuosavybės teise turėjo butą, faktą patvirtina tai, jog UAB „Senamiesčio ūkis“ apskaičiuodavo ir paskirstydavo mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės objektų administravimą ir techninę priežiūrą, parengdavo kiekvienam butui sąskaitas, sudarydavo sutartis su paslaugų teikėjais ir kt. Techninės priežiūros paslaugų teikimą patvirtina ieškovės pateikta Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (4A2/p) techninės priežiūros žurnalo kopija, rašytiniais įrodymais patvirtinti atlikti tam tikrų bendrojo naudojimo objektų remonto, avarijų likvidavimo darbai. Teismo nuomone, byloje esančių duomenų analizė teikia pagrindą atmesti kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad ginčo laikotarpiu ieškovas UAB „Senamiesčio ūkis“ neteikė administravimo ir techninės priežiūros paslaugų namo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), 4A2p korpusui, kuriame atsakovas turėjo nuosavybės teise butą (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Pažymėjo, kad UAB „Senamiesčio ūkis“ direktoriaus įsakymai dėl atitinkamų tarifų nustatymo nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, todėl nėra teisinio pagrindo jais nesivadovauti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

8.1.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino, kad (duomenys neskelbtini) korpusą 4A2p sudaro du butai: Nr. 49 ir Nr. 51, kurių bendras plotas yra 294,86 kv. m. ir kuris nebuvo įtrauktas ir įskaičiuotas į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą ieškovės administruojamų namų sąrašą. Priešingu atveju, administruojamų korpusų plotų suma turėtų būti ne 2633,36 kv. m., o 2928,2 kv. m., nuo kurios proporcingai būtų skaičiuojami mokesčiai. 2016-01-08 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše su istorija nėra duomenų, kad registre būtų įregistruotas faktas, kad UAB „Senamiesčio ūkis“ būtų įregistruotas administratoriumi ir turėjo teisę administruoti atsakovo butą;

8.2.Teismas, atmesdamas atsakovo argumentus, kad ieškovė nevykdė korpuso 4A2p techninės priežiūros, nepagrįstai nevertino, kad ieškovės pateiktoje techninės priežiūros žurnalo kopijoje nurodyta informacija, beveik visais atvejais priežiūros vadybininko parašu nepatvirtinta, neatitinka tikrovės. Ieškovė techninės priežiūros žurnalo kopijoje nurodydama, kad susidėvėjusi stogo danga ir reikalingas stogo remontas, įrašė į oficialų dokumentą melagingą informaciją, kadangi atsakovas, kaip statytojas, atliko korpuso rekonstrukcijos darbus;

8.3. Teismas turėjo išreikalauti įrodymus, ar buvo suformuotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), jeigu jis buvo suformuotas, kam priklausė ar kas valdė inžinerinius vandentiekio ir nuotekų tinklus, esančius (duomenys neskelbtini) kieme, kurių avarijos likvidavimo ir kiemo dangų atstatymo darbus atliko ieškovė. Atsakovas buvo pasirašęs sutartį su UAB „Vilniaus vandenys“ dėl vandens tiekimo ir vandentiekio tinklų naudojimo atsakomybės ribų ir kurie visiškai nesusiję su inžineriniais tinklais, kurių avarijos darbus atliko ieškovė.

9.1.Atsakovas nepateikė duomenų, jog ginčo laikotarpiu namo, esančio (duomenys neskelbtini), korpusas 4A2p, buvo įsteigta daugiabučio namo savininkų bendrija ar sudaryta jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės objektams administruoti, o UAB „Senamiesčio ūkis“ teikiamų paslaugų dėl daugiabučio namo administravimo atsakovas neatsisakė bei neteikė jokių pretenzijų dėl teikiamų paslaugų kokybės, be to, teismo posėdžių metu pripažino, jog naudojosi šiukšlių išvežimo paslaugomis, o šių paslaugų teikimą ir organizavo būtent UAB „Senamiesčio ūkis“;

9.2. Namo techninės priežiūros paslaugų teikimą patvirtina Gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalas, kuriame buvo žymimi namo, esančio (duomenys neskelbtini), korpuso 4A2p nuolatiniai stebėjimai, fiksuojami šio korpuso pastebėti defektai, deformacijos, kiti įrangos gedimai bei rekomenduojami darbai užfiksuotiems defektams pašalinti. Tai įrodo, jog ieškovas vykdė namo pagrindinių pastato konstrukcijų, bendrosios inžinerinės įrangos priežiūros stebėjimo darbus ir esant poreikiui faktiškai atliko reikalingus darbus. Be to, ieškovas į bylą pateikė sudarytą papildomą susitarimą su UAB „VSA Vilnius“, kuris patvirtina, kad ieškovas buvo atsakingas už namo, esančio (duomenys neskelbtini), priežiūrą ir administravimą;

9.3. Apeliantas nei posėdžių metu, nei pateikdamas paruoštus procesinius dokumentus, nenurodė kokius statybos darbus atliko, be to, nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų UAB „Senamiesčio ūkis“ vykdomą namo techninę priežiūrą. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog įrašas dėl stogo susidėvėjimo ir sienose matomų nežymių įtrūkimų užfiksuotas tik 2011 m. vasario 21 d., todėl pastebėti defektai laikytini natūralaus nusidėvėjimo pasekme;

9.4. Ieškovė tiek pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek posėdžių metu ne kartą pabrėžė bei paaiškino, jog remiantis tiek LR statybos įstatymo 2 str. 10 p., 61 p., 62 p., tiek LR daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų 2 str. 15 d. 2 p. įstatymu, bendrosios pastato inžinerinės sistemos yra bendrojo naudojimo objektai, todėl remiantis CK 4.82 str. 1 d. ir 3 d. apeliantui kyla pareiga proporcingai savo valdomai nuosavybės teisės daliai apmokėti išlaidas, susijusias su statinio ir bendrųjų statinio inžinerinių tikiu išlaikymu bei išsaugojimu. 2012 m. rugpjūčio mėn. įvykusi šalto vandens avarija kieme būtent ir susijusi su bendrąja pastato inžinerine sistema - vandentiekio sistema, kuri apeliantui ir priklauso bendrąja daline nuosavybe.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

10. Apeliacinis skundas atmestinas.

11. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

12. Bylos duomenimis, atsakovas J. U. nuo 2004-03-02 iki 2013-04-04 buvo 130,58 kv. m bendro ploto buto (duomenys neskelbtini), savininkas. Iš ieškovės pateiktų apyvartos žiniaraščių matyti, kad atsakovui nuosavybės teise priklausiusiam butui UAB „Senamiesčio ūkis“ skaičiavo mokesčius už komunalinių atliekų išvežimą, bendrosios nuosavybės administravimą, namo techninę priežiūrą, atliktus bendrojo naudojimo objektų remonto darbus. Pagal ieškovės UAB „Senamiesčio ūkis“, kaip gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratoriaus, atliktus skaičiavimus nuo 2010-11 iki 2013-04-04 atsakovo nesumokėtų mokesčių skola sudaro 753,89 Eur. Ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovo minėtą sumą, taip pat 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad byloje nėra duomenų, jog ginčo laikotarpiu namo (duomenys neskelbtini), korpuse 4A2p, kuriame yra atsakovui priklausęs butas, buvo įsteigta daugiabučio namo savininkų bendrija, taip pat kad buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės objektams administruoti. Teismas pažymėjo, jog ginčo laikotarpiu namo (duomenys neskelbtini), administratoriaus funkcijas faktiškai vykdė UAB „Senamiesčio ūkis“, kuris rūpinosi šio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, avarijų likvidavimu, kas mėnesį apskaičiuodavo mokėtinus mokesčius. Atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-12-04 įsakymu Nr. 30-2398 patvirtintame sąraše UAB „Senamiesčio ūkis“ paskirtas administruoti visus kitus namo (duomenys neskelbtini), korpusus: 1A3p, 2A3p, 3A3p, 5A3p.

14. Pateiktu apeliaciniu skundu apeliantas iš esmės nesutiko su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), korpusas 4A2p yra įtrauktas į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą ieškovės administruojamų namų sąrašą. Pasak apelianto, 2016-01-08 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše su istorija nėra duomenų, kad registre būtų įregistruotas faktas, jog UAB „Senamiesčio ūkis“ būtų įregistruotas administratoriumi ir turėjo teisę administruoti atsakovo butą. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto teiginius vertina kritiškai.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalies nuostatas, bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnio nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Jiems to nepadarius, bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratorius skiriamas savivaldybės vykdomosios institucijos (CK 4.84 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, pagal nustatytą teisinį reglamentavimą kiekvienas daugiabutis gyvenamasis namas turi turėti bendrojo naudojimo objektų administratorių.

16. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-01-06 įsakymu Nr. 30-29 „Dėl UAB „Senamiesčio ūkis“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratore“ ieškovė UAB „Senamiesčio ūkis“ paskirta namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratore. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-12-04 įsakymu Nr. 30-2398, pripažinus netekusiu galios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-01-16 įsakymą Nr. 30-29 „Dėl UAB „Senamiesčio ūkis“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“, UAB „Senamiesčio ūkis“ paskirta Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore, patvirtinant administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų sąrašą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismu, kad patvirtintame administruojamų namų sąraše iš tiesų nenurodytas namo, esančio (duomenys neskelbtini), korpusas 4A2p, kuriame atsakovas turėjo nuosavybės teise butą (nurodyti tik korpusai 1A3p, 2A3p, 3A3p ir 5A3p). Kita vertus, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai pastebėjo, jog atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad namo, esančio Pilies g. 36, Vilniuje, korpusą 4A2p administruoja daugiabučio namo savininkų įsteigta bendrija ar kad buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės objektams administruoti. Nesant duomenų apie kitą namo, esančio (duomenys neskelbtini), korpuso 4A2p administratorių, pagrįstai manytina, jog minėtą namo korpusą administruoja ieškovė UAB „Senamiesčio ūkis“, kuri paskirta visų kitų šio namo korpusų (1A3p, 2A3p, 3A3p ir 5A3p) administratore. Be to, ieškovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kurie liudija, kad ginčo laikotarpiu namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorės funkcijas faktiškai vykdė būtent UAB „Senamiesčio ūkis“, kuri rūpinosi šio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, avarijų likvidavimu, kas mėnesį apskaičiuodavo mokėtinus mokesčius. Be to, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, UAB „Senamiesčio ūkis“ įregistruotas kaip pastato (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 4A2/p, administratorius nuo 2010-08-19 iki 2017-12-31 (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

17. Skunde atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, kad ieškovės UAB „Senamiesčio ūkis“ pateiktoje techninės priežiūros žurnalo kopijoje nurodyta informacija, beveik visais atvejais priežiūros vadybininko parašu nepatvirtinta, neatitinka tikrovės.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vadovaujantis CPK 178 str., šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–398/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; kt.).

19. Nurodydamas aukščiau paminėtą teiginį, kad ieškovės pateiktoje techninės priežiūros žurnalo kopijoje nurodyta informacija neatitinka tikrovės, apeliantas nepateikė jokių šį teiginį pagrindžiančių argumentų bei įrodymų. Skunde pabrėždamas, kad ieškovė galimai melagingai nurodė, jog stogo danga yra susidėvėjusi ir jai yra reikalingas remontas, bei tai, kad atsakovas, kaip statytojas, atliko korpuso 4A2p rekonstrukcijos darbus, apeliantas šių teiginių nepagrindė ir neįrodė. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog tam tikras namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratoriaus funkcijas atliko būtent atsakovas, todėl tokie jo skundo motyvai atmestini. Aplinkybę, kad ieškovės UAB „Senamiesčio ūkis“ pateiktoje techninės priežiūros žurnalo kopijoje nurodyta informacija yra nepatvirtinta priežiūros vadybininko parašu, paneigia byloje esantys ieškovės pateikti išrašai.

20. Galiausiai, skunde apeliantas nesutiko su ieškovės atliktais vandentiekio avarijos likvidavimo darbais. Skunde apeliantas teigė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo išreikalauti įrodymus, kam priklausė ar kas valdė inžinerinius vandentiekio ir nuotekų tinklus, esančius (duomenys neskelbtini) kieme, kurių avarijos likvidavimo ir kiemo dangų atstatymo darbus atliko ieškovė. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto teiginiais nesutinka.

21. Pažymėtina, jog vadovaujantis Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktu, bendrosios pastato inžinerinės sistemos (tarp jų – vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynai) yra bendrojo naudojimo objektai. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-11-02 įsakyme Nr. D1-895 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų aprašo pavyzdinės formos patvirtinimo“ bendroji pastato inžinerinė sistema – vandentiekio sistema – apibrėžta kaip geriamojo vandens vamzdynai ir uždaromoji armatūra namo viduje nuo geriamojo vandens apskaitos prietaiso namo įvade iki patalpų įvado atšakos, įskaitant patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo jungtį, jei vandens teikimo sutartyje nenustatyta kitos ribos. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog iš su vandens tiekėju sudaryto namų (duomenys neskelbtini), Vandentiekio ir nuotekų tinklų eksploatacijos ribų plano matyti, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme esanti vandentiekio tinklų dalis, kurioje įvyko ginčo avarija, patenka į šio namo abonentų eksploatuojamų tinklų ribas. Avarijos likvidavimo darbai yra įrodyti į bylą ieškovės UAB „Senamiesčio ūkis“ pateiktais dokumentais: įvykdytų statybos-remonto darbų aktu C-78, 2012-08-14 PVM sąskaita-faktūra Nr. 0181, 2012-08-13 žiniaraščiu, 2012-08-28 PVM sąskaita-faktūra Nr. 0011393, 2012-08 Aktu Nr. 3119/08, 2012-08-21 PVM sąskaita-faktūra Nr. 000621, 2012-08-21 Atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktu Nr. 2. Akcentuotina, jog dėl aptariamos avarijos likvidavimo išlaidų atsakovui buvo pateiktas UAB „Senamiesčio ūkis“ parengtas 2012-08-31 mokėjimo pranešimas, kuriame detaliai nurodyti atlikti darbai, jų kiekis, kaina, atsakovui tenkanti mokėti šių darbų išlaidų dalis. Šiame pranešime taip pat nurodyti kontaktai UAB „Senamiesčio ūkis“ darbuotojų, su kuriais galima susisiekti dėl mokesčių mokėjimo. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų kreipęsis į ieškovę dėl pačios avarijos likvidavimo bei likvidavimo išlaidų, kad išsiaiškintų, ar pagrįstai jų reikalaujama.

22. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

23. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog apeliantas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo apeliacinį skundą, todėl apeliacinės instancijos teismas atsakovo apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą, palikdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. sprendimą nepakeistą.

24. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.