Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Rasai Kvartūnaitei,

dalyvaujant ieškovo UAB „Senamiesčio ūkis“ atstovei I. A., atsakovui J. U., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Senamiesčio ūkis“ ieškinį atsakovui J. U. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas UAB „Senamiesčio ūkis“ teikia daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas Vilniaus mieste, tarp jų – ir daugiabučiam namui, kuriame yra atsakovui nuosavybės teise nuo 2004-03-02 iki 2013-04-18 priklausęs 130,58 kv. m ploto butas (duomenys neskelbtini). Ieškovo teigimu, nurodytu laikotarpiu jis teikė bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, techninės priežiūros ir komunalines paslaugas, tačiau atsakovas už jas nemokėjo, todėl laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio mėn. iki 2013-04-18 susidarė 753,89 Eur skola. Ieškinyje pažymėta, kad apyvartos žiniaraštyje 2013-07 išminusuota 139,66 Eur suma, nes tai yra kelių mėnesių priskaitymai, tenkantys naujam buto savininkui; vėliau buvo atliktas vienas priskaitymas 69,83 Eur sumai, nes per klaidą buvo išminusuota dviguba suma (139,66 Eur/2). Atsakovui butas nuosavybės teise priklausė iki 2013-04-18, iki šios datos susidariusi skola yra 753,89 Eur, tokia suma nurodyta ir Priskaityme už komunalines paslaugas (2013 m. rugpjūčio mėn.), t. y. 2603 Lt. Ieškinyje nurodyta, kad pagal iki 2013-01-01 galiojusios redakcijos CK 4.84 straipsnio 4 dalį, šiuo metu galiojančios redakcijos CK 4.84 straipsnio 9 dalį išlaidas už bendrojo naudojimo objektų administravimą, kuris pagal Vyriausybės 2001-05-23 nutarimą Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ apima tiek administravimo paslaugą, tiek komunalinių paslaugų teikimą, tiek techninės priežiūros paslaugą, apmoka butų ir kitų patalpų savininkai, proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Ieškovo teigimu, iš atsakovo priteistina ne tik nurodyta skola, bet ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismo posėdyje ieškovo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti, remdamasi tuo, kad visi mokesčiai atsakovui apskaičiuoti teisėtai ir pagrįstai, tai patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai.

Teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad sutinka mokėti tik už šiukšlių išvežimą, kitų mokesčių nesutinka mokėti, nes ieškovas neįrodė, jog tinkamai vykdė bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pareigas. Be to, atsakovo teigimu, UAB „Senamiesčio ūkis“ neturi teisės reikalauti mokesčių už namo (duomenys neskelbtini), administravimą, nes Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintame UAB „Senamiesčio ūkis“ administruojamų namų sąraše šio namo nėra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Bylos duomenimis, atsakovas J. U. nuo 2004-03-02 iki 2013-04-04 buvo 130,58 kv. m bendro ploto buto (duomenys neskelbtini), savininkas (T. 1, b. l. 5).

Iš ieškovo pateiktų apyvartos žiniaraščių matyti, kad atsakovui nuosavybės teise priklausiusiam butui UAB „Senamiesčio ūkis“ skaičiavo mokesčius už komunalinių atliekų išvežimą, bendrosios nuosavybės administravimą, namo techninę priežiūrą, atliktus bendrojo naudojimo objektų remonto darbus (T. 1, b. l. 9-11).

Pagal ieškovo UAB „Senamiesčio ūkis“, kaip gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratoriaus, atliktus skaičiavimus nuo 2010-11 iki 2013-04-04 atsakovo nesumokėtų mokesčių skola – 753,89 Eur.

Pažymėtina, kad ieškinyje nurodyta, kad skola susidarė laikotarpiu 2004-03-02 iki 2013-04-18, tačiau iš pridėto skolos skaičiavimo ir ieškiniu reikalaujamos priteisti sumos matyti, jog mokesčiai skaičiuoti iki 2013-04-04, t. y. kai Turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. 173-VA-04 Butas buvo perleistas naujam savininkui. Toks skolos skaičiavimas yra teisingas, nes nuosavybės teisės į Butą atsakovas neteko nuo 2013-04-04 Turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. 173-VA-04 pasirašymo, bet ne nuo įrašo apie nuosavybės teisės perėjimą naujam savininkui atlikimo Nekilnojamojo turto registre 2013-04-18.

Dėl UAB „Senamiesčio ūkis“ kaip namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriaus

Kaip vieną iš nesutikimo su ieškiniu argumentų, atsakovas nurodo tai, kad UAB „Senamiesčio ūkis“ neturi teisės reikalauti mokesčių už namo (duomenys neskelbtini), korpuso (duomenys neskelbtini), kuriame jis turėjo butą, administravimą, nes Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintame UAB „Senamiesčio ūkis“ administruojamų namų sąraše šis namo korpusas neįrašytas.

Ieškovas nurodė, kad namo (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratoriumi UAB „Senamiesčio ūkis“ paskirtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-01-06 įsakymu Nr. 30-29 „Dėl UAB „Senamiesčio ūkis“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratore“, vėliau jį keitusiais 2010-01-05 įsakymu Nr. 30-8, 2012-12-04 įsakymu Nr. 30-2398, 2012-12-28 įsakymu Nr. 30-2610.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-12-04 įsakymu Nr. 30-2398, pripažinus netekusiu galios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-01-16 įsakymą Nr. 30-29 „Dėl UAB „Senamiesčio ūkis“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“, UAB „Senamiesčio ūkis“ paskirta Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore, patvirtinant administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų sąrašą (el. bylos priedo b. l. 12-34).

Patvirtintame administruojamų namų sąraše iš tiesų nenurodytas namo (duomenys neskelbtini), korpusas (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovas turėjo nuosavybės teise butą. Kartu pažymėtina tai, kad pagal nustatytą teisinį reglamentavimą kiekvienas daugiabutis gyvenamasis namas turi turėti bendrojo naudojimo objektų administratorių. Pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalies nuostatas, bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnio nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Jiems to nepadarius, bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratorius skiriamas savivaldybės vykdomosios institucijos (CK 4.84 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad byloje nėra duomenų ir atsakovas neįrodinėjo, jog ginčo laikotarpiu namo (duomenys neskelbtini), korpuse (duomenys neskelbtini), kuriame yra jam priklausęs butas, buvo įsteigta daugiabučio namo savininkų bendrija, taip pat kad buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės objektams administruoti. Bylos duomenimis, ginčo laikotarpiu namo (duomenys neskelbtini), administratoriaus funkcijas faktiškai vykdė UAB „Senamiesčio ūkis“, kuris rūpinosi šio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, avarijų likvidavimu, kas mėnesį apskaičiuodavo mokėtinus mokesčius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-12-04 įsakymu Nr. 30-2398 patvirtintame sąraše UAB „Senamiesčio ūkis“ paskirtas administruoti visus kitus namo (duomenys neskelbtini), korpusus: (duomenys neskelbtini) (el. bylos priedo b. l. 24).

Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad namo (duomenys neskelbtini) korpusas (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-12-04 įsakymu Nr. 30-2398 patvirtintame UAB „Senamiesčio ūkis“ administruojamų namų sąraše nenurodytas dėl techninės klaidos. Vien šis apsirikimas nėra pagrindas kvestionuoti UAB „Senamiesčio ūkis“ teisę reikalauti mokesčių už ginčo korpuso bendrosios dalinės nuosavybės objektų administravimą, nes bylos duomenys patvirtina, kad būtent UAB „Senamiesčio ūkis“ faktiškai atlieka šio korpuso bendrojo naudojimo objektų administravimo funkcijas, kito administratoriaus nėra.

Be to, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, UAB „Senamiesčio ūkis“ įregistruotas kaip pastato (duomenys neskelbtini), pažymėto plane (duomenys neskelbtini), administratorius nuo 2010-08-19 iki 2017-12-31 (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Viešojo registro duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis).

Dėl išdėstytų motyvų atsakovo nesutikimo su ieškiniu aptartu pagrindu argumentai atmestini.

Dėl daugiabučio namo bendraturčio pareigos mokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, taip pat mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas

Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teises bei pareigas dėl bendrosios nuosavybės ir bendrojo naudojimo objektų reglamentuoja CK 4.82–4.85 straipsniai. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant šalių ginčą taikytinos CK 4.82–4.85 straipsnių redakcijos, galiojusios ginčo laikotarpiu (2010-2013 metais), atitinkamai – iki 2012-05-10 įstatymu Nr. XI-2005 padarytų pakeitimų, kurie įsigaliojo 2013-01-01, arba po šių pakeitimų įsigaliojimo.

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Detaliau butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys objektai aptarti Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DGNSBĮ) 2 straipsnyje (nagrinėjamu atveju taikytinos Įstatymo redakcijos, galiojusios 2010-01-05 – 2012-07-01 ir 2012-07-01 – 2014-07-01).

Kasacinio teismo ne kartą pabrėžta, kad bendrųjų namo objektų išlaikymo pareiga kyla ne iš faktinio jų naudojimo, bet daiktinės teisės pagrindu atsirandančios bendraturčio prievolės išlaikyti tinkamą bendrosios nuosavybės objektų būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; kt.).

Įstatymo įtvirtinta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Bendraturčių teisės ir pareigos, susijusios su bendrąja daline nuosavybe, grindžiamos proporcingumo principu. Įstatymo įtvirtinta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas, kitas įmokas, taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (CK 4.82 straipsnio 3, 4 dalys).

CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta šios bendrosios taisyklės išimtis – butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Kasacinio teismo išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Antruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; 2013-04-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2013; 2013-10-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2013; kt.).

Nagrinėjamu atveju atsakovas nesutinka mokėti ieškovo UAB „Senamiesčio ūkis“ apskaičiuotų mokesčių už bendrojo naudojimo objektų administravimą, techninę priežiūrą, atliktus vandentiekio avarijos likvidavimo darbus.

Administratorius veikia pagal savivaldybės patvirtintus nuostatus, turtą jis administruoja CK 4.240 straipsnio, nustatančio paprastojo administravimo turinį, pagrindu, jo veiklai mutatis mutandis taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ normos (CK 4.84 straipsnio 2, 3, 6 dalys). Turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnis). Pagal Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 (Nutarimo redakcijos, galiojusios nuo 2010-07-23 iki 2011-10-19 ir nuo 2011-10-19 iki 2015-08-13), įtvirtintą reglamentavimą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat namui priskirto žemės sklypu naudojimu ir priežiūra (4 punktas). Įgyvendindamas pagrindinį savo uždavinį, administratorius, be kita ko, organizuoja namo techninę priežiūrą, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, namui ar keliems namams priskirto žemės sklypo priežiūrą; apskaičiuoja mėnesinius mokesčius ir įmokas, tvarko šių mokesčių ir įmokų namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti apskaitą (5.3, 5.7 punktai).

Nagrinėjamu atveju atsakovas nesutikimą mokėti administravimo ir namo techninės priežiūros mokesčius grindžia tuo, kad, atsakovo teigimu, ginčo laikotarpiu ieškovas faktiškai neatliko administratoriaus pareigų, todėl jam nekyla pareiga mokėti už paslaugas, kurios nesuteiktos.

Pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006-06-07 sprendimu Nr. 1-1206 patvirtintos Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodikos 6 punktą administravimas – butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės paprastasis administravimas, kai administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams išsaugoti ir jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti; daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinė techninė priežiūra (eksploatavimas) – namo būklės nuolatinis stebėjimas, pastato pagrindinių konstrukcijų (sienų, cokolio, stogo ir kitų konstrukcijų) mechaninio patvarumo palaikymas, smulkių defektų šalinimas, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų saugaus naudojimo užtikrinimas, jų profilaktika, gaisrinės saugos palaikymas.

Sutiktina su ieškovu, kad ginčo laikotarpiu administravimo paslaugų teikimo namui, kuriame atsakovas nuosavybės teise turėjo butą, faktą patvirtina tai, jog UAB „Senamiesčio ūkis“ apskaičiuodavo ir paskirstydavo mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės objektų administravimą ir techninę priežiūrą, parengdavo kiekvienam butui sąskaitas, sudarydavo sutartis su paslaugų teikėjais ir kt. Techninės priežiūros paslaugų teikimą patvirtina ieškovo pateikta Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) techninės priežiūros žurnalo kopija, rašytiniais įrodymais patvirtinti atlikti tam tikrų bendrojo naudojimo objektų remonto, avarijų likvidavimo darbai.

Byloje esančių duomenų analizė teikia pagrindą atmesti kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad ginčo laikotarpiu ieškovas UAB „Senamiesčio ūkis“ neteikė administravimo ir techninės priežiūros paslaugų namo (duomenys neskelbtini) korpusui, kuriame atsakovas turėjo nuosavybės teise butą (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Mokesčio už administravimo paslaugas tarifas buvo nustatytas UAB „Senamiesčio ūkis“ direktoriaus 2009-12-07 įsakymu Nr. 35 „Dėl administravimo tarifų sąrašo patvirtinimo“; nuo 2010-01-01 namo (duomenys neskelbtini), administravimo tarifas buvo 0,12 Lt. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovo nuosavybės teise turėto buto bendras plotas – 130,58 kv. m, todėl atsakovui kas mėnesį buvo skaičiuojamas 15,67 Lt, t. y. 4,54 Eur, administravimo mokestis (130,58 kv. m x 0,12 Lt).

Ieškovo pateiktais duomenimis, nuolatinės techninės priežiūros mokestis skaičiuojamas individualiai kiekvienam namui, įvertinus konkretaus pastato nuolatinės techninės priežiūros darbų apimtis: konstrukcijų, inžinerinės įrangos sudėtingumą, kiekį, būklę, amžių, dydį, kitus parametrus. UAB „Senamiesčio ūkis“ direktoriaus 2009-12-07 įsakymu Nr. 34 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės eksploatavimo, priežiūros ir profilaktinio remonto darbų tarifo pakeitimo“ nuo 2010-01-01 iki 2011-01-01 namui (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas 0,229 Lt tarifas, pagal kurį atsakovo butui kas mėnesį buvo skaičiuojamas 29,90 Lt (8,66 Eur) namo techninės priežiūros mokestis (0,229 Lt x 130,58 kv. m). UAB „Senamiesčio ūkis“ direktoriaus 2010-12-23 įsakymo „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendro naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) mokesčio tarifų“ namui (duomenys neskelbtini), nuo 2011-01-01 nustatytas 0,27 Lt namo techninės priežiūros mokesčio tarifas, pagal kurį atsakovo butui kas mėnesį buvo skaičiuojamas 35,26 Lt (10,21 Eur) namo techninės priežiūros mokestis.

Pažymėtina tai, kad aptarti UAB „Senamiesčio ūkis“ direktoriaus įsakymai dėl atitinkamų tarifų nustatymo nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, todėl nėra teisinio pagrindo jais nesivadovauti. Atsakovas, būdamas ginčo namo (duomenys neskelbtini), bendraturtis, gaudamas kas mėnesį mokėjimo pranešimus su apskaičiuotais mokėti mokesčiais, nesutikdamas su jais, turėjo teisę juos ginčyti. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis dėl, jo nuomone, pažeidžiamų teisių gynimo taip, kaip nustatyta įstatymo.

Išdėstytų motyvų pagrindu ieškinio reikalavimai dėl administravimo ir namo techninės priežiūros mokesčių priteisimo iš atsakovo pripažintini įrodytais, todėl tenkintini (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Teismo proceso metu atsakovas pripažino ieškinio dalį dėl apskaičiuotų mokesčių už šiukšlių išvežimą, todėl dėl šio ieškinio reikalavimo pasisakytina sutrumpintais motyvais (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

Ieškovo pateiktais duomenimis, mokesčiai už komunalinių atliekų tvarkymą apskaičiuojami ir patalpų savininkams paskirstomi proporcingai bendrosios nuosavybės daliai, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintomis Miesto teritorijos priežiūros ir komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėmis, nustatytais tarifais ir su paslaugų teikėjais sudarytomis sutartimis. Pagal UAB „VSA Vilnius“ ir UAB „Senamiesčio ūkis“ sudarytą Sutartį dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų Nr. BAJ-711644 ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-07-15 sprendimo Nr. 1-1131 „Dėl komunalinių atliekų tarifų ir įkainių pakeitimo“ 2.2 punktą patvirtintas komunalinių atliekų surinkimo, išvežimo ir šalinimo tarifas – 0,21 Lt (su PVM – 0,2541 Lt) už vieną kvadratinį metrą naudingo ploto kas mėnesį. Nuo 2009-08 įsigaliojo UAB „Senamiesčio ūkis“ ir UAB „VSA Vilnius“ papildomas susitarimas prie sutarties dėl komunalinių ir kitų atliekų tvarkymo paslaugų Nr. BAJ-711644, kuriuo nustatytas konteinerio tipas, konteinerių skaičius ir atliekų išvežimo grafikas taip pat ir namui (duomenys neskelbtini). Atsakovo butui ginčo laikotarpiu buvo skaičiuojamas 33,18 Lt (9,61 Eur) komunalinių atliekų išvežimo mokestis (130,58 kv. m x 0,2541 Lt).

Darytina išvada, kad ieškinio reikalavimas dėl komunalinių atliekų išvežimo mokesčio priteisimo iš atsakovo yra įrodytas, todėl tenkintinas (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Atsakovas taip pat nesutinka mokėti už šalto vandens tiekimo sistemos avarijos šalinimo 2012 m. rugpjūčio mėn. darbus, remdamasis tuo, kad ši avarija įvyko ne Name esančiuose vandentiekio tinkluose, t. y. ne bendrosios nuosavybės teise priklausančiose namo inžinerinėse sistemose, todėl Namo bendraturčiai neprivalo padengti tokios avarijos likvidavimo išlaidų.

Ieškovo atstovė paaiškino, kad šalto vandens vandentiekio avarija įvyko namo (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme esančiuose vandentiekio tinkluose, kurie pagal su vandens tiekėju nustatytas vandentiekio ir nuotekų tinklų eksploatacijos ribas patenka į Namo bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo sritį. Šiems argumentams pagrįsti ieškovas į bylą pateikė Vandentiekio ir nuotekų tinklų eksploatacijos ribų planą. Ieškovas nepridėjo su vandens tiekėju sudarytos Sutarties Nr. 543, nurodydamas, kad iki posėdžio buvusio laiko nepakako Sutarčiai iš archyvo gauti.

Nagrinėjamu atveju vien nurodytos Sutarties nepateikimo faktas savaime nėra pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus dėl vandentiekio avarijos, įvykusios namo (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme, likvidavimo darbų išlaidų dalies priteisimo iš atsakovo.

Pažymėtina, kad bendrosios pastato inžinerinės sistemos (tarp jų – vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynai) yra bendrojo naudojimo objektai (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2012-07-01). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-11-02 įsakyme Nr. D1-895 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų aprašo pavyzdinės formos patvirtinimo“ bendroji pastato inžinerinė sistema – vandentiekio sistema – apibrėžta kaip geriamojo vandens vamzdynai ir uždaromoji armatūra namo viduje nuo geriamojo vandens apskaitos prietaiso namo įvade iki patalpų įvado atšakos, įskaitant patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo jungtį, jei vandens teikimo sutartyje nenustatyta kitos ribos. Nagrinėjamu atveju iš su vandens tiekėju sudaryto namų (duomenys neskelbtini), Vandentiekio ir nuotekų tinklų eksploatacijos ribų plano matyti, kad namo (duomenys neskelbtini) vidiniame kieme esanti vandentiekio tinklų dalis, kurioje įvyko ginčo avarija, patenka į šio Namo abonentų eksploatuojamų tinklų ribas. Byloje esančių kitų įrodymų visumos analizė teikia pagrindą pripažinti, kad ginčo avarija įvyko toje vandentiekio tinklų dalyje, kuri patenka į namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo ribas (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, kad UAB „Senamiesčio ūkis“, kaip Namo administratorius, organizavo nurodytos avarijos likvidavimo darbus ir dėl to buvo patirtos išlaidos, pagrįstos pridėtais dokumentais (Įvykdytų statybos-remonto darbų aktas C-78, 2012-08-14 PVM sąskaita-faktūra Nr. 0181, 2012-08-13 žiniaraštis, 2012-08-28 PVM sąskaita-faktūra Nr. 0011393, 2012-08 Aktas Nr. 3119/08, 2012-08-21 PVM sąskaita-faktūra Nr. 000621, 2012-08-21 Atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas Nr. 2).

Pagal ginčo darbų atlikimo metu galiojusios redakcijos Aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtinto Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (toliau – Reglamentas) 7.4 punktą avarijų likvidavimo darbai yra privalomųjų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų vykdymas, tokio pobūdžio darbams atlikti administratorius neturi gauti bendraturčių sutikimo.

Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina ir tai, kad dėl aptariamos avarijos likvidavimo išlaidų atsakovui buvo pateiktas UAB „Senamiesčio ūkis“ parengtas 2012-08-31 mokėjimo pranešimas, kuriame detaliai nurodyti atlikti darbai, jų kiekis, kaina, atsakovui tenkanti mokėti šių darbų išlaidų dalis. Šiame pranešime taip pat nurodyti kontaktai UAB „Senamiesčio ūkis“ darbuotojų, su kuriais galima susisiekti dėl mokesčių mokėjimo. Atsakovas, gavęs šį mokėjimo pranešimą, nuo 2012-08 iki buto pardavimo iš varžytynių nei sumokėjo ieškovo apskaičiuotų avarijos likvidavimo išlaidų, nei kreipėsi į UAB „Senamiesčio ūkis“, kad išsiaiškintų, ar pagrįstai jų reikalaujama, nei ginčijo šias išlaidas įstatymo nustatyta tvarka.

Ieškovas pagrindė, kad po šalto vandens avarijos likvidavimo buvo būtina atlikti kiemo dangų atstatymo darbus. Dėl to atsakovui pagrįstai apskaičiuota jam priklausanti dangų atstatymo išlaidų dalis.

Dėl mokesčio už atliktus archeologinius žvalgymus pažymėtina tai, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012-06-20 sprendimu Nr. 1-652 patvirtintų Vilniaus senamiesčio tvarkybos rekomendacijų 41 punktą bet kokius Senamiesčio kultūrinio sluoksnio tvarkymo darbus rekomenduojama leisti atlikti tik gavus už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos leidimą ir atlikus archeologinius tyrimus; jeigu nėra aišku, ar žemės kasimo darbų vietoje yra išlikęs kultūrinis sluoksnis, arba nėra aiškus suardymų pobūdis bei dydis, būtina atlikti žvalgomuosius archeologinius tyrimus. Pastatas (duomenys neskelbtini), yra kultūros paveldo zonoje, todėl sutiktina su ieškovu, kad, prieš vykdant kasimo darbus, buvo būtina archeologų priežiūra, taigi išlaidos šiems darbams atlikti pripažintinos būtinomis ir pagrįstomis (2012 m. rugpjūčio mėn. Atliktų darbų aktas Nr. 3119/08 (jame nurodyta, kad dėl atliekamų darbų buvo užsakyta archeologų priežiūra; 2012-08-28 PVM sąskaita-faktūra dėl atliktų dangų atstatymo darbų, tarp jų – archeologų priežiūros).

Ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kaip buvo apskaičiuota atsakovui tenkanti mokėti ginčo avarijos likvidavimo išlaidų dalis: atsakovui nuosavybės teise priklausė 130,58 kv. m naudingo ploto butas; gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kuriame yra šis butas, visas naudingas plotas – 2634,72 kv. m; avarijos likvidavimo darbų kaina – 1488 Lt; atsakovui nuosavybės teise priklausiusio buto plotą padalijus iš Namo ploto ir padauginus iš avarijos likvidavimo darbų kainos, gaunama atsakovui tenkanti mokėti avarijos likvidavimo išlaidų dalis – 73,74 Lt (21,36 Eur); už dangų atstatymo darbus atsakovui tenkanti išlaidų dalis apskaičiuota jam nuosavybės teise priklausiusio buto plotą (130,58 kv. m) padalijus iš Namo naudingo ploto (2634,72 kv. m) ir padauginus iš dangų atstatymo darbų kainos (1505,81 Lt) – 74,63 Lt (21,61 Eur); už atliktus archeologinius žvalgymus atsakovui tenkanti išlaidų dalis apskaičiuota jam nuosavybės teise priklausiusio buto plotą (130,58 kv. m) padalijus iš Namo naudingo ploto (2634,72 kv. m) ir padauginus iš archeologinių žvalgumų kainos (302,50 Lt) – 14,99 Lt (4,34 Eur). Iš viso už šios avarijos likvidavimą atsakovui pagrįstai apskaičiuota mokėti 2012-08 – 47,31 Eur (163,36 Lt).

Teismo proceso metu atsakovas taip pat prašė ieškovą pateikti įrodymus, kada ir kaip buvo pašalinti Techninės priežiūros žurnale 2011-02-21 užfiksuotų stogo dangos ir sienų defektų šalinimo darbai, 2011-03-28 nuotekų šulinio avarijos sutvarkymo darbai, 2012-09-25 latakų valymo darbai. Ieškovas 2016-05-16 pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad už šiuos darbus papildomos įmokos butų savininkams nebuvo apskaičiuotos, nurodyti darbai atlikti iš kas mėnesį savininkų mokamų įmokų už techninės priežiūros paslaugas.

Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad ieškovo ieškinys dėl 753,89 Eur skolos už laikotarpį nuo 2010-11 iki 2013-04-04 priteisimo iš atsakovo, kaip buto (duomenys neskelbtini), tuomečio savininko, yra įrodytas, atsakovo nurodyti nesutikimo su skola argumentai – nepagrįsti, todėl iš jo ieškovo naudai priteistina nesumokėta 753,89 Eur suma (CK 4.82 straipsnio 3 dalis; (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Nagrinėjamo bylos aspektu pažymėtina tai, kad namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus apskaičiuotų mokesčių savavališkas nemokėjimas nėra teisėtas pažeidžiamų, atsakovo nuomone, teisių gynimo būdas. Atsakovas, nesiaiškindamas jam kylančių neaiškumų, o tiesiog ilgą laiką nevykdydamas prievolių mokėti jam, kaip Buto savininkui, apskaičiuotus mokesčius už bendrojo naudojimo objektų administravimą, techninę priežiūrą, remontą, nesielgė kaip atidžiai, rūpestingai ir sąžiningai savo teises įgyvendinantis ir pareigas vykdantis asmuo.

Dėl procesinių palūkanų

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovui priteistinos 5 proc. dydžio palūkanos už priteistą 753,89 Eur skolos sumą nuo bylos iškėlimo 2016-01-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkinus ieškinį, atsakovas turi pareigą atlyginti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis, ieškovas sumokėjo 17 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 60,50 Eur ieškinio parengimo išlaidų. Šios išlaidos pripažintinos pagrįstomis, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 77,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos neviršija 3 Eur, todėl, vadovaujantis CPK 92 straipsniu, 96 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, valstybei šiuo atveju nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendė:

patenkinti ieškovo UAB „Senamiesčio ūkis“ ieškinį.

Priteisti iš atsakovo J. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „Senamiesčio ūkis“ (juridinio asmens kodas 121452134) 753,89 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt tris eurus 89 ct) skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 753,89 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 89 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-01-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 77,50 Eur (septyniasdešimt septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.