- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-31
- Bylos Nr.
- eI3-904-1047/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03049-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Beata Martišienė (pirm.), Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Tomas Blinstrubis
- Pareiškėjas
- biudžetinės įstaigos Kauno miesto savivaldybės, Kauno miesto savivaldybės administracija
- Atsakovas
- VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“
- Trečiasis asmuo
- "HSC Baltic"
- Advokatai
- Jurgita Šamrickienė, Šarūnas Neniškis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Tomo Blinstrubio ir Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjos atstovams advokatei Jurgitai Šamrickienei ir advokatui Šarūnui Neniškiui,
nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos biudžetinės įstaigos Kauno miesto savivaldybės skundą atsakovei viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „HSC Baltic“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama; 1) panaikinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir CPVA) 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą „Grąžintinos lėšos“ Nr. 2020-SF/2-510 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsakovė pareikalavo grąžinti 47 655,28 Eur dydžio lėšas, gautas įgyvendinant projektą Nr. 07.1.1-CPVA-R-904-21-0004 „Apžvalgos aikštelės (duomenys neskelbtini) rekonstravimas“ (toliau – ir Projektas), finansuojamą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų; 2) įpareigoti atsakovę priimti naują sprendimą – pripažinti 2020 m. rugpjūčio 12 d. grąžintinų lėšų ataskaitoje Nr. 2020-SF/2-510 nurodytas Kauno miesto savivaldybės išlaidas tinkamomis finansuoti projekto lėšomis. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės pareiškėjos naudai bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja nurodo, kad 2017 m. gruodžio 27 d. CPVA ir pareiškėja pasirašė sutartį Nr. 07-1.1-CPVA-R-904-21-0004 dėl Projekto finansavimo iš 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos (toliau – ir Sutartis). Administracija viešojo pirkimo būdu atrinko darbus vykdysiantį rangovą UAB „HSC Baltic“ (toliau – ir Rangovas). Pradėjus vykdyti rangos sutartį, paaiškėjo, kad atsirado papildomų, techninėje specifikacijoje nenumatytų, darbų poreikis. 2018 m. gruodžio 5 d. Administracija su Rangovu pasirašė susitarimą dėl papildomų darbų. Apie šį susitarimą pareiškėja 2019 m. gegužės 17 d. informavo CPVA, pateikdama 117 895,89 Eur sąskaitą. 2019 m. birželio 13 d. atsakovė informavo Administraciją, kad 117 895,89 Eur suma pripažinta tinkamomis finansuoti išlaidomis. 2020 m. balandžio 30 d. Administracija pateikė CPVA galutinį mokėjimo prašymą. 2020 m. rugpjūčio 13 d. Administracija buvo informuota apie CPVA priimtą skundžiamą Sprendimą, kuriame nurodyta, jog netinkamomis finansuoti buvo pripažintos ginčo išlaidos (47 655,28 Eur), nurodyta iki 2020 m. lapkričio 10 d. jas grąžinti CPVA.
Teigia, kad priimtas Sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, nes išlaidos pripažintos netinkamomis finansuoti visiškai nemotyvuojant tokio savo sprendimo, pažeidžiant teisėtų lūkesčių apsaugos principą, nesant jokių pažeidimų ar kitų pagrindų jas pripažinti netinkamomis. Administracija tinkamai vykdė Sutartį ir sudarydama susitarimą dėl papildomų darbų nepažeidė jokių Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) nuostatų. Sprendimas visiškai nemotyvuotas (nepagrįstas teisės normomis ir faktinėmis aplinkybėmis), neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio bei pagrindinių viešojo administravimo principų.
Pareiškėja pažymi, kad Sprendimo grafoje „Pagrindimas“ iš esmės yra nurodomi tik darbai ir už juos sumokėtos sumos, kurias reikalaujama grąžinti, bei lakoniškai konstatuojama, kad tai „<...> grąžinamos rangovo darbų išlaidos, kurios nėra tinkamos finansuoti projekto lėšomis <...>.“ Tačiau nei objektyvių duomenų, nei norminio pagrindimo, kodėl šios išlaidos nėra tinkamos finansuoti iš Projekto lėšų, nepateikiama. Teigia, kad tik formaliai užpildžius grąžintinų lėšų formą, Administracijai nėra žinomos konkrečios atsisakymo finansuoti išlaidas priežastys bei tokiu būdu suvaržoma ir jos galimybė atsikirsti į tokią CPVA poziciją bei apribojama teisė į teisminę gynybą.
Atsakovė nepagrįstai pakeitė poziciją ir įpareigojo Savivaldybę grąžinti 47 655,28 Eur lėšas už Projekto įgyvendinimą, nors tos lėšos jau buvo patvirtintos ir pripažintos tinkamomis išlaidomis. Tokiais veiksmais atsakovė pažeidė pareiškėjos teisėtų lūkesčių apsaugos principą.
Atsiliepimas
Atsakovė tik el. paštu atsakydama į pareiškėjos paklausimą atsakovė nurodė, jog netinkamos finansuoti inter alia (be kita ko) yra šios su ankstesniais tarpiniais mokėjimo prašymais apmokėtos išlaidos: išlaidos darbams, atliktiems dviračių take nuo S. Dariaus ir S. Girėno g. (65,27 Eur); išlaidos darbams takuose Aleksoto šlaito viršutinėje dalyje (32 476,40 Eur); išlaidos darbams poilsio aikštelėje A2 (21 296 Eur).
Nurodo, kad egzistavo teisinis pagrindas (Rangos sutartyje ir VPĮ) ir objektyvios ir nuo Administracijos nepriklausančios priežastys, kurios sudarė pagrindą sudaryti susitarimą su Rangovu dėl papildomų darbų pagal rangos sutartį atlikimo, ir tai buvo padaryta nepažeidžiant nei VPĮ reikalavimų, nei rangos sutarties ar Sutarties nuostatų. Netinkamomis finansuoti buvo pripažinta dalis išlaidų, kurios patirtos Rangovui atliekant darbus pagal susitarimą dėl papildomų darbų, tačiau pareiškėja pabrėžia, kad ji veikė VPĮ suteiktos diskrecijos ribose. Nagrinėjamu atveju egzistavo teisinis pagrindas, galimybė ir objektyvus poreikis ir faktinis pagrindas sudaryti susitarimą dėl papildomų darbų. Pradėjus vykdyti rangos sutartį, paaiškėjo, kad atsirado papildomų, techninėje specifikacijoje nenumatytų, darbų poreikis, tam, kad būtų galima tinkamai atlikti ir užbaigti visus rangos sutartyje numatytus darbus. Be to, net ir sudarius susitarimą dėl papildomų darbų, nebuvo viršyta su CPVA sudarytos Sutarties 3.2 papunktyje nurodyta Projekto vykdytojui (Administracijai) Projektui įgyvendinti skiriama suma – 937 228,60 Eur. Taigi, CPVA neturėjo pagrindo pripažinti pagal susitarimą dėl papildomų darbų patirtas išlaidas netinkamomis finansuoti Projekto išlaidomis, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą Skundžiamą sprendimą.
2021 m. vasario 26 d. pareiškėja pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad skundžiamame Sprendime nėra pateikiamas joks konkretus teisinis ir / ar faktinis tokio sprendimo priėmimo pagrindas. Skundžiamo sprendimo teisinis ar išsamus faktinis pagrindas nebuvo nurodytas ir CPVA 2020 m. rugpjūčio 19 d. el. laiške, kuris Administracijai atsiųstas praėjus savaitei po skundžiamo Sprendimo priėmimo. Visiškas motyvų nebuvimas pats savaime sudaro pagrindą panaikinti Sprendimą, neanalizuojant CPVA motyvų, kurie pateikiami atsiliepime.
CPVA atsiliepimo teiginiai, kad dalis išlaidų už darbus (grunto kasimo ir išvežimo, asfalto dangos ir senų bordiūrų demontavimo ir išvežimo darbų išlaidos), dėl kurių susitarta susitarimu dėl papildomų darbų, nėra tinkamomis finansuoti, nes Rangovas neva turėjo jas įsivertinti bei jas įsitraukti į pirkimo pasiūlymo kainą, prieštarauja pirkimo dokumentų bei rangos sutarties nuostatoms ir jose įtvirtintoms kainodaros taisyklėms. CPVA visiškai neatsižvelgia į tai, kad: rangos sutartyje (jos prieduose) buvo numatytas preliminarus (orientacinis) darbų kiekis; rangos sutartis numato, kad su Rangovu yra atsiskaitoma pagal faktiškai atliktus darbų kiekius – t. y. rangos sutartyje yra nustatytas fiksuoto įkainio kainodaros modelis, todėl nei užsakovas (Administracija), nei Rangovas neprisiėmė darbų kiekio (apimčių) pasikeitimo rizikos; rangos sutarties nuostatos aiškiai įtvirtina, kad jeigu preliminarūs darbų kiekiai keičiasi (padidėja) ar atsiranda joje nenumatytų darbų poreikis, gali būti sudaromas papildomas susitarimas dėl papildomų darbų.
Pareiškėjos nuomone, CPVA pozicija kuria ydingą praktiką viešųjų pirkimų atžvilgiu, kuri nėra suderinama su perkančiosioms organizacijoms taikomu imperatyvu užtikrinti racionalų viešųjų lėšų panaudojimą (VPĮ 17 straipsnio 2 dalis). Laikantis tokios pozicijos, kokios laikosi CPVA, viešuosiuose pirkimuose, kuriuose yra taikomos fiksuoto įkainio kainodaros taisyklės, tiekėjai (rangovai) turėtų į siūlomą darbų įkainį įsiskaičiuoti ne tik visas sąnaudas ir išlaidas, tačiau ir riziką dėl galimo apimčių padidėjimo. Tai lemtų, kad vienos darbų pozicijos įkainio dydis būtų nepagrįstai didesnis, nepaisant to, ar papildomų darbų poreikis rangos darbų vykdymo eigoje faktiškai atsirastų. Taigi, tais atvejais, kai papildomų darbų poreikis sutarties vykdymo eigoje neatsirastų, tuomet perkančioji organizacija būtų priversta nepagrįstai brangiai sumokėti už darbus (pagal didesnį įkainį), vien dėl to, kad į atitinkama įkainį (ar kainą) tiekėjas privalėtų įskaičiuoti rizikos dedamąją dėl galimo darbų kiekio padidėjimo.
2021 m. kovo 16 d. pareiškėja pateikė prašymą iš atsakovės pareiškėjos naudai priteisti 11 556,15 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
Atsakovė CPVA atsiliepime į pareiškėjos skundą su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymi, kad Sprendimas dėl lėšų grąžinimo priimtas pagal 2014-2020 metų grąžintinų ir grąžintų lėšų administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2015 m. vasario12 d. įsakymu Nr. 1K-059 „Dėl 2014–2020 metų grąžintinų ir grąžintų lėšų administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklių) 1 priede nustatytą grąžintinų lėšų formą.
Nurodo, kad pareiškėjai 2020 m. rugpjūčio 19 d. el. paštu pateikta išsami informacija dėl projekte nustatytų netinkamų finansuoti išlaidų, nurodant, kad netinkamomis finansuoti yra šios su ankstesniais tarpiniais mokėjimo prašymais apmokėtos išlaidos: lauko elektroninių ryšių išlaidos ( 8 300,6 Eur) nėra tinkamos finansuoti pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 7 prioriteto „Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas“ 07.1.1-CPVA-R-904 priemonės „Didžiųjų miestų kompleksinė plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 1V-989 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 7 prioriteto „Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas“ 07.1.1-CPVA-R-904 priemonės „Didžiųjų miestų kompleksinė plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir PFSA) ir rangos sutartį; stoginės vidaus elektros tinklų išlaidos (2 621,10 Eur) nėra tinkamos pagal PFSA ir rangos sutartį; dviračių tako nuo S. Dariaus ir S. Girėno g. išlaidos (65,27 Eur) nepripažįstama pagal darbų pakeitimo aktą Nr. 1 dėl kiekių žiniaraščių, kuriuos Rangovas turėjo įsivertinti pirkimo metu; takų Aleksoto šlaito viršutinėje dalyje išlaidos (32 476,40 Eur) nepripažįstama pagal darbų pakeitimo aktą Nr. 1 dėl kiekių žiniaraščių, kuriuos Rangovas turėjo įsivertinti pirkimo metu; poilsio aikštelės A2 išlaidos (21 296 Eur) nepripažįstama pagal darbų pakeitimo aktą Nr. 1 dėl kiekių žiniaraščių, kuriuos Rangovas turėjo įsivertinti pirkimo metu.
Nurodo, kad stoginės vidaus elektros tinklų išlaidos, vadovaujantis PFSA 38.8 papunkčiu, laikytinos netinkamomis finansuoti projekto išlaidomis. Tai taip pat nurodyta ir Sutarties 2 priedo 5 lentelėje „Tinkamumo finansuoti reikalavimų neatitinkančių išlaidų detalizavimas“. Įsigyti papildomi darbai – grunto kasimo ir išvežimo, asfalto dangos ir senų bordiūrų demontavimo ir išvežimo darbai dviračių take nuo S. Dariaus ir S. Girėno g., takuose Aleksoto šlaito viršutinėje dalyje bei grunto kasimo ir išvežimo darbai aikštelėje A 2 – nėra tinkami finansuoti projekto lėšomis ir pagal pareiškėjos pasirašytą darbų rangos, nes juos Rangovas turėjo įsivertinti teikiant pasiūlymą su lokalinėmis sąmatomis.
Atsakovė pažymi, kad išnagrinėjusi pirkimo dokumentus, nustatė, jog juose buvo nurodyta tiekėjui įvertinti visus darbų kiekius žiniaraščiuose ir techninėje dokumentacijoje (Pirkimo konkurso sąlygų 1.6.5 papunktis, 11.1 papunktis, Techninio projekto sklypo sutvarkymo (sklypo plano) dalies 429-81-TP-SP.AR 4 lapo skyrius „3. Teritorijos paruošimas statyboms“, Tiekėjams pateikto 03-04. SP sklypo plano dalies kiekių žiniaraščio pozicija Nr. VI „Ardomos/atstatomos dangos“, skiltis „Pastabos“, rango sutarties 1.1 papunktis, 9.1 papunktis).
Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 (toliau – ir Atsakomybės taisyklės), 9.3 papunktyje įgyvendinančiajai institucijai priskirta funkcija įsitikinti, kad pagal projekto sutartį finansuojami darbai yra atlikti, prekės įsigytos ir paslaugos suteiktos, projekto sutartyje nustatyti projekto stebėsenos rodikliai pasiekti ir kad projektų vykdytojų deklaruotos su projektų įgyvendinimu susijusios išlaidos buvo padarytos ir nepažeidžia ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, ir patvirtinti tai, tikrinant projektų vykdytojų teikiamus mokėjimo prašymus, nustatant mokėjimo prašymuose nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti ir deklaruoti Europos Komisijai. CPVA, tikrindama galutinį mokėjimo prašymą, nustatė netinkamas finansuoti Projekto lėšomis išlaidas ir priėmė pagrįstą Sprendimą dėl šių išlaidų susigrąžinimo. Teigia, kad pareiškėja, sudarydama Projekto Sutartį, įsipareigojo iš savo lėšų apmokėti Projekto tinkamas finansuoti išlaidas, kurios nėra apmokamos Projektui skirtomis finansavimo lėšomis, ir visas tinkamumo finansuoti reikalavimų neatitinkančias Projekto išlaidas (Projekto sutarties 3.2 papunktis). Taigi pareiškėjos teisėtų lūkesčių principas nepažeistas.
2021 m. kovo 12 d. atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Administracijai Sprendimo priėmimo pagrindimas turėjo būti suprantamas, aiškus ir motyvuotas. Pareiškėjai 2020 m. rugpjūčio 19 d. pateiktu el. paštu papildomai nurodyta, kad stoginės vidaus elektros tinklų išlaidos yra netinkamos finansuoti pagal PFSA 38.8 papunktį.
Atkreipia dėmesį, kad susitarimas dėl papildomų darbų nėra aiškus, tikslus, jame pateikiama prieštaringa informacija. Rangovas nurodė, kad susipažino su dokumentais, todėl esant neaiškumams, turėjo kreiptis į užsakovą paaiškinimų.
Grunto kasimo ir išvežimo, asfalto dangos ir senų bordiūrų demontavimo ir išvežimo darbų kiekius, buvo nurodyti ir įvertinti Techninio projekto Statybos kainos skaičiavimo dalyje. Šių darbų atlikimo akivaizdumo nepaneigia tas faktas, jog konkurso metu tiekėjams pateiktuose Sklypo plano dalies kiekių žiniaraščiuose nebuvo nurodyti grunto kasimo ir išvežimo, asfalto dangos ir senų bordiūrų demontavimo ir išvežimo darbų kiekiai, nes tiekėjams buvo pateiktas visas Techninis projektas Nr. 429-81-TP. Rangovas nurodė, kad susipažino su dokumentais, todėl esant neaiškumams, turėjo kreiptis į užsakovą paaiškinimų. Tiekėjai siekdami pateikti pasiūlymą, turi įvertinti ne tik kiekių žiniaraščiuose nurodytus kiekius, bet įvertinti pirkimo objektą apibūdinančią dokumentaciją sistemiškai ir neatsietai (mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-424-378/2017; mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-469/2018) Pavyzdžiui, pasisakydamas dėl rangos objekto apibūdinimo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad pirkimo objektą gali apibūdinti ne tik pateikti kiekių žiniaraščiai ar techninis projektas, pirkimo objektas gali būti apibūdintas ir kitose pirkimo dokumentų sąlygose pvz. sutarties sąlygose (mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-969/2019). CPVA laikosi nuomonės, kad būtent vadovaujantis šia nuostata Pareiškėjas teikdamas įkainotą pasiūlymą ir įsikainodamas darbus privalėjo vadovautis ne tik pavieniais pateiktais sąnaudų kiekių žiniaraščiais, o kompleksiškai viso Techninio projekto Nr. 429-81-TP sudedamosiomis dalimis – techninėmis specifikacijomis, aiškinamaisiais raštais, brėžiniais ir sąnaudų kiekių žiniaraščiais
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „HSC Baltic“ atsiliepime į pareiškėjos skundą prašo dėl skundo spręsti teismo nuožiūra.
Nurodo, kad mano, kad pareiškėjos skundas yra pagrįstas. Paaiškina, kad vykdant rangos sutarti, paaiškėjo, kad dėl objektyvių ir pagristų aplinkybių t. y. būtent dėl techninėje dokumentacijoje t. y. techninėje specifikacijoje nenumatytų ir neįvertintų tam tikrų darbų, atsirado papildomų darbų poreikis.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai palaikė atsiliepime į skundą ir rašytiniuose paaiškinimuose pateiktus argumentus ir prašė skundą tenkinti visą.
Teismo posėdyje atsakovo atstovai palaikė atsiliepime į skundą ir rašytiniuose paaiškinimuose pateiktus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Į teismo klausimą atsakė, kad sutinka, kad Pirkimas vykdytas pagal fiksuoto įkainio kainodaros modelį. Į teismo klausimą atsakė, kad Pirkimas pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą. Šios teisės normos nenurodė nei Sprendime, nei el. laiške, nei atsiliepime, nei rašytiniuose paaiškinimuose, pirmąkart nurodo dabar teismo posėdyje. Į teismo klausimą atsakė, kad jeigu teismas panaikins sprendimą, vėl bus priimtas toks pat, tik jau nurodant konkrečią teisės normą.
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai, atsiliepime prašoma bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuriuo CPVA pareikalavo grąžinti 47 655,28 Eur dydžio lėšas, gautas įgyvendinant Projektą, finansuojamą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 27 d. pareiškėja ir atsakovė sudarė iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 07.1.1- CPVA-R-904-21-0004 „Apžvalgos aikštelės (duomenys neskelbtini) rekonstravimas“ sutartį.
2018 m. kovo 8 d. pareiškėja sudarė Apžvalgos aikštelių (duomenys neskelbtini) rekonstravimo ir prieigų sutvarkymo darbų rangos darbų sutartį Nr. SR-0119 su UAB „HSC Baltic“.
2018 m. gruodžio 5 d. pareiškėja ir UAB „HSC Baltic“ sudarė susitarimą dėl 2018 m. kovo 8 d. sutarties Nr. SR-0119, kuriuo įsigijo papildomus darbus.
2019 m. gegužės 17 d. pareiškėja atsakovei pateikė „Mokėjimo prašymą“ Nr. 10.
2019 m. birželio 13 d. CPVA pateikė pareiškėjai Pranešimą apie mokėjimo prašymo Nr. 10 MPD2 dalies patvirtinimą, kuriame nurodė, kad įvertino mokėjimo prašyme Nr. MP010 sąskaitų apmokėjimo būdu prašomas pripažinti tinkamomis finansuoti projekto išlaidas ir pripažino tinkamomis finansuoti išlaidomis 117895.89 Eur, iš kurių mokėtina projektui skirto finansavimo lėšų suma 107943.71 Eur; tinkamomis finansuoti išlaidomis nepripažino 0.00 Eur.
2020 m. balandžio 30 d. pareiškėja atsakovei pateikė „Mokėjimo prašymą“ Nr. 13.
CPVA 2020 m. rugpjūčio 12 d. priėmė sprendimą „Grąžintinos lėšos“ Nr. 2020-SF/2-510, kuriuo nusprendė, kad turi būti grąžinamos rangos darbų išlaidos, kurios nėra tinkamos finansuoti Projekto lėšomis: stoginės vidaus elektros tinklų išlaidos (2 621,10 Eur), dviračių tako nuo S. Dariaus ir S. Girėno g. išlaidos (65,27 Eur), takų Aleksoto šlaito viršutinėje dalyje išlaidos (32 476,40 Eur), poilsio aikštelės A2 išlaidos (17 860,13 Eur), netiesioginės išlaidos (471,90 Eur) MPD, su kuria (kuriomis) buvo apmokėtos išlaidos, dėl kurių nustatytos grąžintinos lėšos.
CPVA 2020 m. rugpjūčio 13 d. Pranešimu apie sprendimo dėl lėšų grąžinimo priėmimą Nr. 2 pranešė pareiškėjai, kad grąžintina projektui skirto finansavimo lėšų suma yra 47 655,28 Eur, grąžintinų lėšų grąžinimo terminas 2020 m. lapkričio 10 d. (detalesnė informacija nurodoma pridedamoje patvirtintoje 2020 m. rugpjūčio 12 d. grąžintinų lėšų formoje Nr. 2020-SF/2-510).
2020 m. rugpjūčio 19 d. kreipėsi el. laišku į atsakovę, ar yra raštas dėl nepripažįstamų tinkamomis išlaidų (išskyrus finansinę pažymą).
2020 m. rugpjūčio 19 d. CPVA atsakė, kad joks raštas nerašomas, yra tik išvada, kurią siunčia pareiškėjai.
1. Dėl CPVA teisės priimti skundžiamą sprendimą
Pareiškėja teigia, kad Sprendimas yra neteisėtas, pažeidžiantis pareiškėjos teisėtų lūkesčių principą, nes atsakovė jau buvo pripažinusi ginčo išlaidas tinkamomis, vėliau pakeitė sprendimą. Teismas šiuos pareiškėjos argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
Atsakomybės taisyklių 9.3 papunktyje nustatyta, kad įgyvendinančioji institucija įsitikina, kad pagal projekto sutartį finansuojami darbai yra atlikti, prekės įsigytos ir paslaugos suteiktos, projekto sutartyje nustatyti projekto stebėsenos rodikliai pasiekti ir kad projektų vykdytojų deklaruotos su projektų įgyvendinimu susijusios išlaidos buvo padarytos ir nepažeidžia ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, tikrina projektų vykdytojų teikiamus mokėjimo prašymus, nustatant mokėjimo prašymuose nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti ir deklaruoti Europos Komisijai.
Taigi CPVA turi teisę ir pareigą, įgyvendindama jai priskirtas funkcijas, tikrinti ir spręsti dėl pagal projekto sutartį finansuojamų darbų atitikimo teisės aktų reikalavimams. Teismas kritiškai vertina aplinkybę, kad neatitikimai teisės aktų reikalavimams nenustatyti 2019 m. birželio 13 d. CPVA pateiktame pareiškėjai Pranešime apie mokėjimo prašymo Nr. 10 MPD2 dalies patvirtinimą, tačiau pabrėžtina, kad tai nedaro Sprendimo negaliojančiu. Jeigu neatitikimai teisės aktų reikalavimams yra realūs ir egzistuojantys, vėlesnis jų nustatymo laikas nėra esminis procedūrinis pažeidimas ir nepanaikina neatitikimų buvimo fakto. Vien tas faktas, kad CPVA 2019 m. birželio 13 d. projekto išlaidas pripažino tinkamomis finansuoti, nereiškia jog, kad pareiškėja galėjo įgyti lūkestį, jog gali Projektą įgyvendinti pažeidžiant teisės aktus ar kad atsakomybė už tinkamą Pirkimo atlikimą pasibaigė.
2. Dėl Sprendimo motyvų
Pareiškėja teigia, kad Sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, nes jame nenurodyti jokie Sprendimo motyvai. Taip pažeistas VAĮ 8 straipsnis. Teismas su šiuo pareiškėjos argumentu sutinka.
VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje (teisės akto redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d.) nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.
LVAT, savo jurisprudencijoje formuodamas VAĮ taikymo praktiką, ne kartą yra akcentavęs, jog visoms viešojo administravimo institucijoms yra keliami, be kita ko, VAĮ nustatyti reikalavimai, inter alia (be kita ko), šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta pareiga vadovautis viešojo administravimo principais (įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kt.), taip pat šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta pareiga priimamus individualius administracinius aktus pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas priemones motyvuoti. Be to, šios institucijos yra saistomos gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015, 2017 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2185-146/2016, 2018 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-317-624/2018).
LVAT jurisprudencijoje nuosekliai pabrėžiama, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-471/2009, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-3506/2011, 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015, 2019 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3814-502/2019). Viešojo administravimo subjektai savo veikla turi nepažeisti teisės aktų reikalavimų, jų sprendimai turi būti pagrįsti, o sprendimų turinys atitikti teisės normų reikalavimus (LVAT 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009, 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016, 2019 m. balandžio 24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-538-822/2019). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2012 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-212/2012, 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016, 2019 m. balandžio 24 d. nutartis Nr. eA-4013-492/2019).
Pabrėžtina, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą. Tai prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintai asmens teisei į teisminę gynybą, įskaitant tinkamą teismo procesą bei teisingą bylos išnagrinėjimą (žr., pvz., LVAT 2011 m. gegužės 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1064/2011, 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-2692/2011, 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012, 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-47/2014, 2019 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-563-520/2019).
Įvertinus skundžiamo sprendimo turinį, matyti, jog jis neatitinka esminių VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes skundžiamame sprendime nėra nurodytas joks teisinis pagrindas, kuriuo remiantis priimtas sprendimas susigrąžinti netinkamomis finansuoti pripažintas lėšas. Dar daugiau – pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama išsiaiškinti situaciją ir el. laišku kreipėsi į atsakovę dėl paaiškinimų pateikimo. 2020 m. rugpjūčio 19 d. el. laiške plačiau aprašomos faktinės aplinkybės, kurios lėmė Sprendimo priėmimą, tačiau teisiniai pagrindai nenurodomi. Pareiškėjai kreipusis į teismą atsakovė atsiliepime į skundą nurodė, kad dalis išlaidų pripažintos netinkamomis pagal PFSA 38.8 papunktį (stoginės vidaus elektros tinklų išlaidos), o dėl kitų išlaidų teisės aktas, kurį pažeidžia pareiškėjos sudarytas susitarimas dėl papildomų darbų, nenurodytas. Pareiškėja šį klausimą kėlė jau pradiniame savo skunde, vėliau ir rašytiniuose paaiškinimuose. Tik teismo posėdyje, teismui uždavus klausimą atsakovo atstovė nurodė, kad pažeistas VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas skaidrumo principas. Pažymėtina, kad pareiškėjos atstovams liko pasisakyti galimybė tik baigiamosiose kalbose, jų teisė į teisminę gynybą tokiu būdu buvo reikšmingai apribota, tai yra esminis procedūrinis pažeidimas.
Analogiškos praktikos laikosi ir LVAT: pagrindiniai faktai, argumentai, įrodymai ir jų vertinimas bei jiems taikomas konkretus teisinis reglamentavimas turi būti išdėstomas individualiame administraciniame akte, o ne vėliau teismui pateikiamuose procesiniuose dokumentuose (žr., pvz., LVAT 2015 m. kovo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-723-556/2015, 2019 m. sausio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1677-756/2019, 2019 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-432-502/2019).
Pažymėtina, kad pareiga vykdant viešojo administravimo veiklą laikytis teisėtumo principo apima tiek reikalavimą priimti administracinį sprendimą, kuris atitiktų tam teisiniam santykiui taikytiną konkrečią teisės normą (turinio požiūriu sprendimas turi būti pagrįstas tinkamu teisiniu pagrindu), tiek reikalavimą priimtame sprendime expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nurodyti teisinį pagrindą atitinkančią konkrečią teisės normą (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-834/2013, 2017 m. spalio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-290-602/2017, 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1240-556/2018). Pagal susiformavusią LVAT praktiką konstatavimas, kad individualus administracinis aktas neatitinka esminių VAĮ 8 straipsnio reikalavimų gali būti pagrindas panaikinti skundžiamą aktą vien tik dėl šios priežasties (žr., pvz., 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-397/2011, 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, remiantis VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi ir minėta LVAT praktika, darytina išvada, kad 2020 m. rugpjūčio 12 d. Sprednimas nėra pagrįstas teisės aktų nuostatomis, todėl jis negali būti pripažintas teisėtu.
Teismas atmeta atsakovės argumentus, kad Sprendimas priimamas užpildant standartinę formą, todėl kitoks būti negali. Standartinėje formoje yra grafa „Pagrindimas“, kuri ir pažodžiui, ir pagal savo paskirtį, tikslą ir esmę skirta motyvams (tiek faktiniams, tiek teisiniams) nurodyti. Tai nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta.
Apibendrinant konstatuotina, jog teisinio pagrindo nebuvimas skundžiamame atsakovės Sprendime sudaro pagrindą tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimą jį panaikinti.
Pareiškėja prašo panaikinus Sprendimą įpareigoti atsakovę priimti naują sprendimą – pripažinti 2020 m. rugpjūčio 12 d. grąžintinų lėšų ataskaitoje Nr. 2020-SF/2-510 nurodytas Kauno miesto savivaldybės išlaidas tinkamomis finansuoti projekto lėšomis. Pastarasis pareiškėjos reikalavimas atmetamas. Pirma, teismas Sprendimą panaikino ne todėl, kad nenustatė pareiškėjos neteisėtų veiksmų, o todėl, kad atsakovė nemotyvavo savo Sprendimo. Antra, iš į bylą pateiktų šalių paaiškinimų matyti, kad atsakovė privalo iš esmės išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. balandžio 30 d. pateiktą galutinį „Mokėjimo prašymą“ Nr. 13. Pavyzdžiui, teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai sutiko, kad stoginės vidaus elektros tinklų išlaidos neatitinka PFSA 38.8 papunkčio reikalavimų ir pagrįstai buvo pripažintos netinkamomis.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 2 dalis nustato, kad administracinis teismas negali peržengti pareikšto skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Administracinis teismas nėra saistomas pareikšto reikalavimo formuluotės.
Taigi teismas, vadovaudamasis ABTĮ 80 straipsnio 2 dalimi, įpareigoja CPVA iš naujo įvertinti 2020 m. balandžio 30 d. pareiškėjos pateiktą galutinį mokėjimo prašymą Nr. 13 ir priimti VAĮ reikalavimus atitinkantį sprendimą.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011). Be to, kitų pareiškėjos skundo argumentų nagrinėjimas galimas tik atsakovei aiškiai nurodžius teisinį reguliavimą ir savo poziciją byloje, kuo remiantis priimamas sprendimas dėl galutinio mokėjimo prašymo ne / tenkinimo.
ABTĮ 40 straipsnyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies, todėl gali būti sprendžiamas jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Pareiškėja prašo iš atsakovės priteisti 11 556,15 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą yra pažymėjęs, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą negali būti paneigta argumentuojant kitos šalies (pralaimėjusios šalies) ar subjekto, kuris kreipėsi dėl teismo išlaidų atlyginimo, teisiniu statusu, tačiau akcentuojama ir tai, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi kompleksiškai įvertinti bylą laimėjusios šalies prašomų atlyginti teismo išlaidų realumą, pagrįstumą ir racionalumą, nes priešingu atveju būtų paneigta bylinėjimosi išlaidų esmė ir paskirtis (2019 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-10-502/2019).
Administraciniame procese turi būti ieškoma pusiausvyros, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas taptų teisę į teisminę gynybą užtikrinančia, o ne ribojančia priemone. Kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektai, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, 2015 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-971-502/2015, 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-103-822/2016 ir kt.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 išaiškino, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos, tačiau tik tais atvejais, kai advokato dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus. Administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir į tai, ar pagal bylos pobūdį advokato pagalba buvo būtina. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2736-415/2018; 2019 m. kovo 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3145-756/2019).
Įvertinęs ginčo pobūdį, sudėtingumą ir bylos apimtį, teismas pažymi, bylos apimtis nėra didelė, byla nebuvo išskirtinai sudėtinga faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo aspektais. Byloje sprendžiami teisiniai klausimai (lėšų susigrąžinimas) nebuvo nauji, nenustatyta priežasčių, dėl kurių buvo būtina pasitelkti papildomai advokatų pagalbą. Pareiškėja, prašydama atlyginti bylinėjimosi išlaidas už suteiktą advokato pagalbą, taip pat nepateikė įrodymų, kad nagrinėjamu atveju buvo būtina pasitelkti advokatus. Pareiškėja savo patvirtintoje struktūroje, kuri skelbiama internetiniame puslapyje, turi Teisės ir konsultavimo skyrių. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju neįrodyta, jog pareiškėja neturėjo galimybių savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jos interesams kitais būdais nei sudarydama atstovavimo sutartį su advokatais. Analogiškos praktikos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1327-552/2015). Pareiškėjos patirtos išlaidos, kurias prašoma priteisti iš atsakovės, nebuvo būtinos, todėl netenkinamas pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132–134 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą „Grąžintinos lėšos“ Nr. 2020-SF/2-510.
Įpareigoti viešąją įstaigą Centrinę projektų valdymo agentūrą iš naujo įvertinti 2020 m. balandžio 30 d. pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą pateiktą galutinį mokėjimo prašymą Nr. 13 ir priimti dėl jo Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus atitinkantį sprendimą.
Likusią pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės administracijos skundo reikalavimų dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės administracijos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.