Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2026-02-20 · Civilinė byla Nr. e2YT-7218-1195/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-02-20
Bylos Nr.
e2YT-7218-1195/2026
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-02156-2026-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Olga Gružienė
Pareiškėjas
J.R.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonė Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-7218-1195/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02156-2026-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.7.1; 3.4.6.19 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2026 m. vasario 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Olga Gružienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J.R. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja J.R. (toliau – pareiškėja) kreipiasi į teismą su prašymu atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po motinos S.R. mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

2. Pareiškėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motina S.G.. Po pareiškėjos motinos mirties liko jos vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas: žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja neturi teisinio išsilavinimo ir ji nežinojo, kad dėl palikimo priėmimo turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą per tris mėnesius, skaičiuojant nuo palikėjo mirties dienos. Po motinos mirties pareiškėja dažnai sirgo, be to, motinos mirtis jai sukėlė didelį stresą, trūkusį labai ilgą laiką, kuris neleido pareiškėjai susikaupti, ji jautėsi išsiblaškiusi ir tai sutrukdė jai laiku tvarkyti reikalus, įskaitant ir po mamos mirties likusio turto paveldėjimo procedūras. Pareiškėja paaiškina, kad kitų įpėdinių nėra, nėra ir asmenų, kurie prieštarautų šiam pareiškimui. Pareiškėjos vertinimu, jos nurodytos termino palikimui priimti priežastys yra svarbios.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas atsiliepime į pareiškimą neprieštarauja jo tenkinimui.

4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 577 straipsnio 1 dalį pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo teisinę reikšmę turintiems veiksmams atlikti ne teisme yra nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį klausimą žodinio proceso tvarka prašo išspręsti bent vienas byloje dalyvaujantis asmuo arba teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas būtinas.

5. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje dalyvaujantys asmenys pateikė procesinius dokumentus, kuriuose aiškiai išdėstė savo pozicijas, byloje negauta kitų procesinių prašymų, bylą nagrinėja iš esmės teismo posėdyje rašytinio proceso. Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, taip pat išsiunčiant 2026 m. vasario 5 d. nutarties patvirtintas kopijas (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Byloje pateikta (duomenys neskelbtini) medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija patvirtina, kad S.G., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Iš Gyventojų registro 2025 m. liepos 31 d. pažymos Nr. GR.3A-8543 teismas nustatė, kad pareiškėja, gimusi (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) mirusios S. G. dukra. Testamentų registro duomenimis nėra palikėjos sudarytų testamentų ir įregistruotų palikėjos palikimo priėmimo faktų, taip pat nėra duomenų apie kitus įpėdinius.

Žemesnės instancijos teismas

7. Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 5.50 straipsniu, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys).

8. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai įstatyme nėra apibrėžti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių svarbių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui (CPK 178 straipsnis).

9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.). Be to, svarbu įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

10. Pareiškėja pagrindine priežastimi, kodėl ji praleido terminą palikimui, atsiradusiam po motinos mirties, priimti, nurodė tai, kad pareiškėja neturi teisinio išsilavinimo, todėl nežinojo visų reikalavimų, susijusių su palikimo priėmimo, įskaitant ir terminą. Be to, pareiškėja nurodo, kad reikšmę praleisti terminą turėjo taip pat ir jos sveikatos būklė. Remiantis į bylą pateiktais medicininiais dokumentais apie pareiškėjos sveikatos būklę, teismo nustatyta, kad pareiškėja turi susirgimų. Iš (duomenys neskelbtini) 2024 m. rugsėjo 12 d. medicinos dokumentų išrašo nustatyta, kad po motinos mirties pareiškėjai pablogėjo sveikatos būklė.

11. Teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodytas termino palikimui priimti praleidimo priežastis ir byloje esančius rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad pareiškėja terminą motinos palikimui priimti praleido dėl objektyvių priežasčių – pareiškėja neturi teisinių žinių aktualiais klausimais, pareiškėjos sveikatos būklė buvo pablogėjusi, dėl ko pareiškėjai galėjo būti sudėtinga suvokti paveldėjimo procedūras, laiku imtis atitinkamų veiksmų palikimui priimti.

12. Teismo vertinimu, atsisakius atnaujinti terminą palikimui priimti, sprendimo pasekmės nebūtų proporcingos, adekvačios pareiškėjos teisės priimti palikimą neįgyvendinimo laiku pobūdžiui, toks atsisakymas prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams, nustačius, kad jokie kiti asmenys palikimo nėra priėmę. Termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamų pasekmių kitiems asmenims nesukels ir nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, o pareiškėjai leis paveldėti jos motinos turtą, tokiu būdu realizuoti savo teisę paveldėti šeimos nario paliktą turtą.

13. Atsižvelgiant į išdėstyta, spręstina, kad pareiškėja trijų mėnesių terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių, todėl yra pagrindas pareiškėjos pareiškimą tenkinti ir atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po motinos S.G. mirties (duomenys neskelbtini), priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

14. Pareiškėjai išaiškinama, kad trijų mėnesių termino kreiptis į notarą eiga pradedama skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos (CK 5.50 straipsnis, 5.57 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 576–578 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai J.R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po motinos S.G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Išaiškinti, kad trijų mėnesių terminas kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo pradedamas skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Olga Gružienė