Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-08-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1718-1017/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-08-05
Bylos Nr.
1-1718-1017/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-44695-2021-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Norvilienė
Kaltinamasis
A. A.
Nukentėjusysis
A. A.
Advokatai
Mykolas Girdiušas, Viktoras Muravskis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1718-1017/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44695-2021-6Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 5 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė,sekretoriaujant Ingai Klimovičienei, Renatai Vanagienei,dalyvaujant prokurorei Orijai Audronei Kolbienei,kaltinamajam A. A., jo gynėjui advokatui Viktorui Muravskiui,nukentėjusiajam A. A.,teismo medicinos ekspertei Rasai Gaidienei,

rusų kalbos vertėjams Natalijai Reut, Anai Grečišnikovai, Anai Rastenienei, Giedriui Račkauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), šiuo metu gyvenantis (duomenys neskelbtini), kita žinoma galima gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „A.“, baustas administracine tvarka, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį 5 MGL (625 Lt) dydžio bauda (pakeista į dviejų parų areštą; bausmė atlikta);

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį devynių mėnesių laisvės apribojimo bausme (bausmė atlikta);

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį šešių mėnesių viešųjų darbų bausme (bausmė atlikta);

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl dviejų nusikalstamų veikų) vienerių metų laisvės apribojimo bausme, bausmės atlikimo laikotarpiu: 1) įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) draudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas; kartu su bausme paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (bausmė atlikta; 2022 m. balandžio 5 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmenų duomenų registro);

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. A. buvo kaltinamas tuo, kad jis smurtaudamas nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą, o būtent: A. A. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2021 m. gruodžio 25 d., apie 17.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia abejomis rankomis pastūmė savo brolį A. A., dėl to šis griūdamas atsitrenkė į virtuvės durų staktą ir susižalojo galvą, taip padarydamas nukentėjusiajam A. A. muštinę žaizdą pakaušyje, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Bylos duomenys

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. A. kaltu neprisipažino. Nurodė, kad įvykis įvyko 2021 m. Kalėdų šventės metu, 25 dieną. Kaltinamasis buvo savo kambaryje su šunimi nuo 11.00 val. iki 17.00 val. Nukentėjusysis su šeima buvo savo kambaryje, šventė. Jie visi buvo bute, kuriame kartu gyveno, adresu (duomenys neskelbtini); butas priklauso kaltinamojo broliui. Kaltinamasis, būdamas savo kambaryje, išgirdo, kaip brolis šaukia tualete savo sūnui: „V., padėk“. V. tuo metu miegojo, buvo neblaivus. Kaltinamasis susiruošė pavedžioti savo šunį, tuomet apie 17.00 val. sutiko brolio žmoną O. A., kuri pasakė, kad iškvies policiją, nes kaltinamasis sudavė savo broliui. Kaltinamasis paaiškino brolio žmonai, kad jis nieko nemušė. Tuo metu brolis sėdėjo ant grindų. O. A. pažadino miegantį V., šaukdama, kad kaltinamasis sumušė jo tėvą, tada V. jį sugriebė už striukės, bet kaltinamasis pabėgo. Kaltinamasis nestūmė brolio, brolis buvo toks girtas, kad net negalėjo paeiti. Greičiausiai išeidamas iš tualeto pats nukrito ir atsitrenkė. Tiksliai prisimena įvykio aplinkybes, buvo išgėręs, bet viską prisimena, išėjęs į lauką dar išgėrė 200-300 ml dydžio buteliuką degtinės; išėjo pavedžioti šuns. Įvykio metu brolio žmona irgi buvo išgėrusi, kiti žmonės (brolio dukra) jau buvo išvykę. Įvykio dieną kaltinamasis nekonfliktavo su broliu, kalbėjosi su juo tik ryte, vėliau koridoriuje susitikę nebuvo. Viskas, ką pasakojo liudytojai V. A. ir N. K., yra netiesa (2 t., b. l. 14-15, 18, 51).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. A. sutiko teikti paaiškinimus. Nurodė, kad įvykio metu jo žmona buvo išėjusi į parduotuvę su šunimi, sūnus miegojo kambaryje. Nukentėjusysis pradėjo kalbėtis su broliu (kaltinamuoju) dėl pinigų. Klausė kaltinamojo, kada jis sumokės už butą, nes jis kartais moka už butą, kartais tik dalį sumos sumoka; tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Nukentėjusysis ėjo iš savo kambario koridoriumi, brolis išėjo iš savo kambario į koridorių ir koridoriuje pastūmė nukentėjusįjį abiem rankomis trenkdamas į krūtinę, dėl ko nukentėjusysis atsitrenkė į virtuvės durų kairiąją staktą (pažymėjo šią vietą 2 t., b. l. 22, nuotraukoje Nr. 8). Konflikto metu jie stovėjo vienas prieš kitą, per ištiestos rankos atstumą, nukentėjusysis nuo staktos buvo per 10 cm atstumą, virtuvės durys buvo atidarytos, kaip užfiksuota nuotraukoje; nukentėjusysis buvo nugara atsistojęs į virtuvės pusę, brolis stovėjo nugara į koridorių. Po to kaltinamasis iš karto išėjo į savo kambarį. Ar jis matė, kad nukentėjusysis nukrito, nežino. Kai nukentėjusysis nukrito, jis nušliaužė iki atidarytų virtuvės durų ir prasėdėjo atsirėmęs į jas apie 20 minučių, tada atėjo jo žmona ir iškvietė pagalbą. Nukentėjusiajam buvo praskelta galva, žaizda kraujavo, teko važiuoti į ligoninę siūti; pats nukentėjusysis nematė, kad jam praskelta galva. Įvykio niekas nematė: sūnus miegojo, žmona buvo išėjusi į parduotuvę. Įvykio metu nukentėjusysis buvo išgėręs, prisimena, kaip jį pastūmė, kaip jis nukrito, po to dalies įvykio neatsimena, po to grįžo žmona, jis paprašė perrišti galvą. Atėjusi žmona pažadino V., kad jis pažiūrėtų, ką dėdė padarė tėčiui. Brolis bandė pabėgti, tada V. atsistojo tarpduryje ir nenorėjo jo išleisti pro duris. Žmona irgi buvo išgėrusi. Po įvykio su broliu nebendravo (2 t., b. l. 15-16).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja O. A. sutiko duoti paaiškinimus. Nurodė, kad yra apklausiama, kadangi vyro brolis sumušė jos vyrą. Vyro brolis yra labai konfliktiškas žmogus. Gruodžio 24 d. buvo atvažiavusios dukros, viena dukra su vyru liko nakvoti, kita išvažiavo. Vyro brolis vakare pradėjo kabinėtis, jam liepė eiti į savo kambarį ir ten švęsti. Gruodžio 25 dieną visi atsikėlė, atsisėdo prie stalo, tada kaltinamasis vėl pradėjo liudytoją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Apie 13.00 val. dukra su žentu išvažiavo. Jos vyras pasakė, kad reikia šunį pavedžioti. Ji išėjo su šunimi į lauką, liudytojos vyras buvo savo kambaryje prie stalo, kaltinamasis tuo metu savo kambaryje „burbuliavo“. Vyras su sūnumi sėdėjo kambaryje prie stalo. Apie 16.00 val. ji grįžo namo, pamatė sėdintį vyrą, atsirėmusį į sieną, jai vyras pasakė: „Žiūrėk, ką man brolis padarė“. Parodė pakaušį, buvo skilimas. Liudytojai parodžius nuotrauką Nr. 8 (esančią 1 t., b. l. 22), ji nurodė, kad liudytojai grįžus namo, nukentėjusysis sėdėjo virtuvėje, kampe už durų. Tada ji pažadino sūnų, kuris tuo metu miegojo svetainėje. Sūnus atsikėlė ir nuėjo į kaltinamojo kambarį, kad išsiaiškintų, ką jis padarė tėvui. Tuomet kaltinamasis pradėjo mušti sūnų, liudytoja bandė juos nuraminti, bet jai nepavyko, todėl iškvietė policiją. Sūnus bandė kurį laiką sulaikyti kaltinamąjį, bet jis vis tiek pabėgo. Kai policija atvyko, kaltinamojo jau nebuvo. Po traumos vyras negalėjo kalbėti dėl streso ir gal dėl to, kad buvo išgėręs, bet kai į namus vyrui grįžus iš ligoninės atvažiavo tyrėjas, vyras jau kalbėjo. Įvykio metu kaltinamasis buvo agresyvus, neblaivus. Liudytojos vyras buvo neblaivus, tą dieną keturi žmonės buvo išgėrę 0,5 l butelį degtinės. Vyras pasakė, kad brolis jį pastūmė, kai jie susipyko dėl pinigų. Vyras paminėjo, kad kaltinamasis jį pastūmė virtuvėje į staktą. Kai liudytoja grįžo namo, ant staktos matė kraują. Liudytoja parodė nuotraukoje Nr. 8 (esančioje 1 t., b. l. 22), kur buvo kraujas – iš vidinės virtuvės pusės, ant dešinės staktos. Kraujo dėmė buvo maždaug 1,5 m aukštyje (2 t., b. l. 16-18).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. (V.) A. sutiko duoti paaiškinimus. Nurodė, kad gruodžio 25 d. jis su šeima atsikėlė apie 11.00 val. Svečiuose buvo sesė su vyru, jie buvo iki 13.00 val., po to išvažiavo. Jis su tėvu iki 15.00 val. sėdėjo prie stalo. Vėliau liudytojas nuėjo miegoti, buvo neblaivus, mama išėjo su šuniu į lauką. Apie 16.30 val. mama atbėgo sakydama, kad liudytojas pažiūrėtų, ką dėdė padarė tėvui. Liudytojas atsikėlė, nuėjo pas kaltinamąjį į kambarį, norėdamas išsiaiškinti, ką jis padarė, bet dėdė (kaltinamasis) pradėjo rėkti, keiktis necenzūriniais žodžiais. Mama iškvietė policiją ir greitąją. Liudytojas bandė sulaikyti dėdę, kad jis nepabėgtų nuo policijos, bet jis vis tiek pabėgo. Kai liudytoją pažadino mama, matė tėtį, sėdintį prie virtuvės staktos, jam iš galvos bėgo kraujas. Įvykio dieną su dėde nebendravo, jis buvo savo kambaryje, tą dieną bendravimo tarp tėčio ir dėdės nebuvo, konflikto tarp jų liudytojas negirdėjo. Liudytojas nuotraukoje Nr. 8 (esančioje 1 t., b. l. 22) „X“ ženklu pažymėjo vietą, kur jis matė sėdintį tėvą. Tėvas liudytojui paaiškino, kad jis paprašė pinigų už butą, tada prasidėjo tarp jų konfliktas ir dėdė pastūmė tėvą. Tėvas tai jam papasakojo, kai atvažiavo greitoji. Liudytojas pats jo paklausė apie įvykį, kad žinotų, ką pareigūnams pasakoti. Dėdė liudytojui nieko nepasakė. Kai liudytojas ėjo pas dėdę į kambarį, dėdė pasakė, kad tėtis pats nukrito. Kraujo ant staktos liudytojas nematė. Prie jo pareigūnai buvo atvykę vieną kartą, liudytojas jiems papasakojo, kaip viskas įvyko; tėvo tada nebuvo, jis buvo ligoninėje; antrą kartą, kai buvo atvykę pareigūnai, liudytojo nebuvo (2 t., b. l. 18).

Teisiamojo posėdžio metu pakartotinai (po vaizdo įrašo peržiūros) apklaustas liudytojas V. A. paaiškino, kad jis atsimena, kaip liudytoją žadino policijos pareigūnai. Atsimena, kaip kalbėjo su policijos pareigūnais, bet kaip įvyko įvykis tikrai nepamena, vaizdo įraše užfiksuoti parodymai yra teisingi. Jis nematė, kaip dėdė stumdė tėvą, bet prieš atvykstant pareigūnams tėvas jam papasakojo, kas atsitiko, kaip dėdė jį pastūmė, dėl to taip ir pasakojo pareigūnams. Pats įvykio nematė, papasakojo pareigūnams tai, ką jam papasakojo tėvas. Negalėjo matyti įvykio, nes tuo metu miegojo (2 t., b. l. 88).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja N. K. sutiko duoti paaiškinimus. Nurodė, kad apie nagrinėjamą įvykį liudytojai papasakojo mama, kad dėdė sumušė tėvą, kad jam buvo sužalota galva. Šia tema kalbėjo tik su mama. Liudytoja įvykio dieną buvo pas tėvus iki 14.00 val. Įvykio dieną tėtis buvo išgėręs, jai išvykstant, tėvo ir brolio apsvaigimas buvo lengvas, dėdė buvo sunkaus girtumo (vos pastovėjo ant kojų, nerišliai kalbėjo, konfliktavo su liudytojos vyru, vyras ėjo jo raminti), mama jau miegojo, liudytoja buvo blaivi (įvykio dieną visi bendravo su dėde, nes jis ateidavo ir keldavo konfliktus; įvykio dieną bendravimas su dėde buvo ramus). Konfliktai kyla dėl dėdės nenorėjimo mokėti už butą. Buvo ir anksčiau smurto prieš mamą ir prieš tėtį, policija buvo kviesta. Įvykis įvyko namuose, adresu (duomenys neskelbtini); kur konkrečiai bute įvyko įvykis, liudytoja nežino. Mama pasakojo, kad kai grižo iš parduotuvės, tėvui bėgo kraujas, ji iškvietė greitąją (2 t., b. l. 51-52).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja K. N. nurodė, kad ji neprisimena nagrinėjamo įvykio aplinkybių. Prisimena, kad dėl techninių kliūčių filmuoti įvykio vietoje Body kamera nebuvo galimybės, todėl buvo filmuota telefonu. Patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, papildomai nieko paaiškinti negalėjo (2 t., b. l. 51).

Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės (duomenys neskelbtini) vyriausiosios patrulės K. N. 2021 m. gruodžio 25 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pagalbą iškvietė kiti šeimos nariai, smurtą patyrusio asmens dėl jo fizinės būklės nebuvo galimybės apklausti, matoma kraujuojanti žaizda, nukentėjusysis akivaizdžiai neblaivus – nustatytas 3,28 promilių neblaivumas, nukentėjusįjį išvežė greitoji medicinos pagalba. Gauti paaiškinimai: pranešėja O. A. paaiškino, kad grįžusi namo, rado koridoriuje ant grindų gulintį savo vyrą A. A. su praskelta galva – kraujuojančia žaizda ant galvos. Paklausus apie įvykio aplinkybes, vyras jai negalėjo nieko paaiškinti, kadangi buvo stipriai neblaivus ir nesugebėjo prakalbėti. V. A. pranešėjai paaiškino, kad A. A. išgertuvių metu sukonfliktavo su savo broliu A. A. dėl pinigų, po ko jie tarpusavyje apsistumdė ir A. A. pastūmė brolį A. A. ir tas nukrito, kritimo metu susižalojo galvą. O. A. pasakė A. A., kad iškvietė policiją ir po to jis pabėgo. Kadangi visi įvykio dalyviai buvo stipriai neblaivūs, tiksliai kur nukrito ir susižalojo A. A. negalėjo. Pasak V. A., tėvas A. A. nukrito galimai koridoriuje ir atsitrenkė į virtuvės durų staktą. Greitoji medicinos pagalba apžiūrėjo A. A. ir išvežė į RVUL. Apžiūrėjus butą, kraujo dėmių ir vietos, kur susižalojo A. A. niekur nesimatė (1 t., b. l. 6-10).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. S. nurodė, kad tiksliai įvykio aplinkybių neprisimena, įvykiai labai panašūs. Atsimena, kad buvo pranešimas turbūt dėl sumušimo. Atvažiavus, bute buvo moteris, vyras. Sakė, kad lyg brolis sumušė. Matėsi sumušimo žymės, tiksliau neatsimena. Buvo iškviesta medicinos pagalba. Neprisimena, kokia buvo moters būsena. Jeigu neklysta, nukentėjusysis buvo išgėręs, bet tiksliai neatsimena. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 71-72).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. S. nurodė, kad 2021 m. gruodžio 25 d., patruliuodamas su vyriausiąja patrule K. N. ir būrio vadu A. S., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjos vyrą sumušė svainis. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko moteris. Ji paaiškino, kad grįžusi namo, rado savo vyrą A. A. gulintį ant grindų su praskelta galva. Pats vyras jai paaiškinti nieko negalėjo, nes buvo labai girtas. Bute buvo dar vienas vyras, kaip suprato, tai nukentėjusiojo A. A. sūnus. Apie įvykio aplinkybes prisimena tai, kad A. A. gerdamas sukonfliktavo su savo broliu A. A. A. pastūmė brolį, šis nugriuvo ir susižalojo galvą. Po įvykio brolis iš buto pasišalino. Kas iš bute buvusių asmenų papasakojo įvykio aplinkybes, nepamena. Visi asmenys buvo akivaizdžiai neblaivūs, nuo jų sklido alkoholio kvapas, jie kalbėjo nerišliai, svirduliavo. Į įvykio vietą atvykusi greitoji pagalba dėl sužalojimo galvoje išsivežė A. A. į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Įvykio vietoje pareigūnė filmavo tarnybiniu telefonu, nes Body kamera dėl techninių priežasčių neveikė (1 t., b. l. 60).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta teismo medicinos ekspertė Rasa Gaidienė paaiškino, kad ji tvirtina savo išvadą. Patikslino, kad sužalojimas – muštinė žaizda pakaušyje, galėjo būti padaryta nukentėjusiajam atsitrenkus į durų staktą, žaizdos lokalizacija neprieštarauja tokiam atsiradimui. Patiksinti mechanizmo, kokiu būdu buvo padaryta muštinė žaizda – atsitrenkimo ar trenkimo, ekspertė negali. Jeigu stakta horizontali, tuomet žaizdų išsidėstymui yra būdinga, kad griūnant su pagreičiu ant išorinio pakauškaulio gumburo atsiranda žaizdos. O jeigu stakta yra vertikali, tuomet ekspertė negali pasakyti, kokiu būdu atsirado žaizda, nes žmogus gali ir iš savo sunkio jėgos kristi ir susižaloti. Nukentėjusiajam, dalyvaujant ekspertei, pakartotinai parodžius nuotraukoje staktą, į kurią jis atsitrenkė (nukentėjusysis parodė vertikalią kairiąją staktą, žiūrint iš koridoriaus į virtuvę, nurodydamas, kad atsitrenkė galva į staktą maždaug 1 metro nuo grindų aukštyje ir tada atsisėdo), ekspertė paaiškino, jog tokiu atveju, kai daiktas, į kurį atsitrenkta yra vertikalus, ji negali pasakyti, ar su pagreičiu ar be pagreičio atsirado žaizdos. Jeigu stakta būtų buvusi horizontali, tada yra didesnė tikimybė, kad asmuo krito su pagreičiu. Bukas daiktas galėjo būti ir stalas, tačiau yra duotos aplinkybės ir ekspertė negali joms prieštarauti, konkretaus daikto nebuvo užfiksuota. Paklausta dėl asmens neblaivumo būsenos, ekspertė paaiškino, jog asmuo su 3,28 promilių neblaivumu tikriausiai negali tiksliai prisiminti aplinkybių, nes medicininiu požiūriu tai yra sunkus apsinuodijimas alkoholiu. Pažymėjo, jog neurochirurgas yra parašęs, kad nukentėjusysis buvo sąmoningas, kontaktiškas, orientuotas savyje, vietoje ir laike, tad jis galėjo ir prisiminti, ir neprisiminti, bet dėl tokio neblaivumo tikėtina, kad gali suklysti savo prisiminimuose. Ekspertė negali netikėti neurochirurgo objektyviais – medicininiais duomenimis, kad nukentėjusysis orientavosi laike ir vietoje, nors jam medicininiu požiūriu yra nustatytas sunkus apsinuodijimas alkoholiu. Dėl kaltinamojo nėra duomenų tame laike, ekspertė negali atmesti, kad jis galėjo užmiršti aplinkybes (2 t., b. l. 49-50).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2021 m. gruodžio 29 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad: 1. A. A. padaryta muštinė žaizda pakaušyje, kuri padaryta kietu buku daiktu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos, t. y. 2021 m. gruodžio 25 d. 2. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. A. A. sužalojimų jam padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. 3. Sužalojimui padaryti pakako vieno trauminio poveikio. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu būdu ir galimai laiku, t. y. 2021 m. gruodžio 25 d. 4. Nustatyto sužalojimo vietoje pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojusio daikto ar įrankio individualias savybes, neužsifiksuota. 5. A. A. sužalojimo jam padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse (1 t., b. l. 43-45).

2021 m. gruodžio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra; butas yra trijų kambarių su įrengta atskira virtuvės patalpa; pridėta fotolentelė (1 t., b. l. 18-25).

2022 m. vasario 11 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota pareigūnės K. N. pateikto vaizdo įrašo apžiūra. Užfiksuota: pareigūnai atvyksta į įvykio vietą – butą (duomenys neskelbtini). Buto koridoriuje pareigūnus pasitinka moteris – liudytoja O. A. Kambaryje ant sofos, užsikloję antklode, guli du žmonės – nukentėjusysis A. A. ir liudytojas V. A. O. A. paaiškina, kad kaltinamasis pabėgo; ji atėjo iš lauko, pamatė, kad vyras sėdi, jis išsikruvinęs, sako: „Su broliu“, paskui pradėjo su sūnumi. Pareigūnai pažadina liudytoją V. A. V. A. paaiškina, kad jis miegojo, atėjo motina iš parduotuvės, pradėjo rėkti, kad tėvo brolis tėvui sumušė galvą, kraujas bėga, V. A. pradėjo su juo (tėvo broliu) aiškintis, tas pradėjo jį stumdyti, daužyti, motina pasakė, kad policiją iškvietė ir tas išėjo iš namų ir viskas; jam – parodo į šalia gulintį vyrą (A. A.), – galvą praskėlė. Paklausus nukentėjusiojo, kas atsitiko, atsako liudytojas V. A.: jo (nukentėjusiojo) brolis pradėjo lįsti, tipo V. A. už butą neduoda, kaltinamasis: „Tai kodėl turi duoti už butą“, pradėjo stipriai, normaliai stumdyti tėvą ir jis (tėvas) nukrito. Pareigūnams dar kartą paklausus nukentėjusiojo, ar jis patvirtina, kad jį sužalojo brolis, nukentėjusysis linktelėjo galva, pasakė, kad viską prisimena (1 t., b. l. 70-74; pridėtas vaizdo įrašas).

2022 m. vasario 25 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo apžiūra: bendruoju pagalbos telefonu 2021 m. gruodžio 25 d., 17.00 val. skambino O. A., kuri nurodė, kad reikalinga policija ir greitoji į (duomenys neskelbtini), ji išėjo į lauką su šuniuku, atėjusi rado sumuštą vyrą, kraujuoja galva, vyro brolis sumušė ir pradėjo prieš sūnų, rankas kelia (1 t., b. l. 77-78; pridėtas garso įrašas).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, kad 2021 m. gruodžio 25 d., 17.04 val. gautas iškvietimas (duomenys neskelbtini) dėl A. A., galvos žaizda, pranešėjos vyrą sumušė svainis, plauta ir sutvarstyta žaizda, transportuotas į ligoninę, pacientas įvykio aplinkybių paaiškinti negalėjo, nustatytos 3,28 promilės (2 t., b. l. 39-40).

Policijoje registruojamų įvykių registro išraše užfiksuotos pagalbos iškvietimo aplinkybės (1 t., b. l. 3-5).

Alkotesterio kvito duomenimis, nukentėjusiajam A. A. 2021 m. gruodžio 25 d., 17.42 val. nustatytas 3,28 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 27-28).

2021 m. gruodžio 25 d. tarnybinio pranešimo dėl pristatyto asmens duomenimis, 2021 m. gruodžio 25 d., apie 21.30 val. į policijos komisariatą buvo pristatytas A. A., nuo kurio sklido alkoholio kvapas, judesių koordinacija buvo sutrikusi, kalbėjo nerišliai, nepastovėjo ant kojų; pasitikrinti girtumo nesugebėjo (1 t., b. l. 115).

Motyvuojamoji dalis

Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Nagrinėjamu atveju byloje esantys kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų bei ekspertės paaiškinimai, duoti teisme, taip pat BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pagarsinti liudytojos K. N. tarnybinio pranešimo bei liudytojo V. S. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, be to, ir kiti aukščiau nurodyti rašytiniai dokumentai, garso bei vaizdo įrašai, specialistės išvada pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma. Tuo tarpu kaltinamojo 2022 m. balandžio 14 d. apklausos parodymai, nukentėjusiojo ir liudytojų O. A., V. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalies nuostatas, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai (BK 248 straipsnio 2 dalis).

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

Šioje byloje nėra ginčo dėl nagrinėjamo įvykio vietos, laiko bei pasekmių. Iš kaltinamojo A. A., nukentėjusiojo A. A., liudytojų – į įvykio vietą atvykusių pareigūnų – K. N. ir V. S., iš karto po įvykio bute buvusių liudytojų – nukentėjusiojo sutuoktinės O. A. bei jo sūnaus V. A. paaiškinimų, taip pat byloje esančių kitų įrodymų – Bendrojo pagalbos centro pateiktų duomenų, išrašo iš Policijoje registruojamų įvykių registro, įvykio vietos apžiūros protokolo, garso bei vaizdo įrašų, medicininių dokumentų, specialistės išvadų bei paaiškinimo teisme, nustatyta, kad nagrinėjamas įvykis įvyko 2021 m. gruodžio 25 d., apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), t. y. trijų kambarių bute, kuriame įvykio metu gyveno kaltinamasis (viename kambaryje), nukentėjusysis, jo sutuoktinė O. A. bei sūnus V. A. (kituose dviejuose kambariuose). Nagrinėjamo įvykio metu nukentėjusiajam buvo padaryta muštinė žaizda pakaušyje (galvoje), t. y. sužalojimas, vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Dėl šių aplinkybių iš esmės ginčo byloje nėra.

Byloje kilo ginčas, kokiomis aplinkybėmis nukentėjusiajam buvo padaryta minėta žaizda galvoje. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme iš esmės nuosekliai teigė, kad nukentėjusiojo nestūmė, kad nukentėjusysis buvo toks neblaivus, jog pats susižalojo, kaltinamasis girdėjo, kaip nukentėjusysis kvietė savo sūnų – liudytoją V. A., kad pastarasis jam padėtų atsistoti. Pastebėtina, jog pirmosios – 2021 m. gruodžio 26 d. įtariamojo apklausos metu užfiksuota, kad kaltinamasis nurodė, jog dėl jam inkriminuoto nusikaltimo jis neprisipažįsta, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, t. y. užfiksuotas akivaizdus parodymų prieštaravimas. Taip pat nurodyta, kad kaltinamasis neprisimena, ar stūmė brolį, kuomet buvo konfliktas, nors apie konfliktą pats kaltinamasis savo apklausoje nėra nieko nurodęs. Šios aplinkybės sudaro pagrįstą pagrindą abejoti užfiksuotų parodymų tikslumu bei patikimumu. Juolab kad šioje apklausoje nedalyvavo nei vertėjas, nei kaltinamojo gynėjas, tuo tarpu byloje nustatyta, kad kaltinamasis nevisiškai moka lietuvių kalbą ir vertėjo bei gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Taigi šios apklausos metu buvo pažeista kaltinamojo teisė į tinkamą gynybą, todėl 2021 m. gruodžio 26 d. įtariamojo apklausos protokolu teismas nesivadovauja nei kaip įrodymu, nei kaip duomenimis, kurių pagrindu galima patikrinti kitus įrodymus.

Nukentėjusysis bei liudytojai – nukentėjusiojo šeimos nariai – sutuoktinė O. A. bei sūnus V. A. teisme teigė, kad įvykio jie nematė, tačiau jiems nukentėjusysis papasakojo, jog kilus konfliktui tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, kaltinamasis stipriai pastūmė nukentėjusįjį, dėl ko jis griūdamas atsitrenkė į virtuvės durų staktą ir susižalojo galvą. Byloje nustatyta, kad santykiai tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo bei jo šeimos narių yra konfliktiški, kaltinamasis ne kartą yra teistas dėl smurto prieš nukentėjusįjį bei liudytoją O. A., be to, įvykio dieną kaltinamasis, nukentėjusysis bei liudytojai O. A. ir V. A. buvo neblaivūs. Nukentėjusiajam nustatytas 3,28 promilių neblaivumas; sulaikius kaltinamąjį, jis buvo akivaizdžiai neblaivus, nesugebėjo pasitikrinti neblaivumo, teigia alkoholį vartojęs ir iki įvykio, ir po įvykio (iki jo sulaikymo). Dėl šių aplinkybių, teismo vertinimu, minėtų asmenų paaiškinimai turi būti vertinami ypatingai detaliai bei pripažintini patikimais tik tokiu atveju, jeigu juos patvirtina kiti byloje esantys objektyvūs įrodymai.

Apklausiami teisme nukentėjusysis bei liudytojai O. A. ir V. A. nuosekliai teigė, kad nagrinėjamo įvykio aplinkybių pašaliniai asmenys nematė: O. A. tuo metu buvo išėjusi pasivaikščioti į lauką, liudytojas V. A. miegojo, tad įvykyje dalyvavo tik kaltinamasis ir nukentėjusysis. Kaltinamasis neigia smurtavęs prieš nukentėjusįjį ir teigia, kad jis pats susižalojo. Remiantis šiais paaiškinimais, darytina išvada, jog liudytojai O. A. ir V. A. galėjo sužinoti apie įvykį tik iš nukentėjusiojo A. A.

Vertinant šią poziciją, atkreiptinas dėmesys, kad pirminiuose ikiteisminio tyrimo metu duomenyse (tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, liudytojo V. S. paaiškinimuose ikiteisminio tyrimo metu, Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje, Policijoje registruojamų įvykių registro išraše) nurodyta, jog smurtą patyrusio asmens (t. y. nukentėjusiojo) dėl jo fizinės būklės nebuvo galimybės apklausti, nukentėjusysis akivaizdžiai neblaivus – nustatytas 3,28 promilių neblaivumas, nukentėjusįjį išvežė greitoji medicinos pagalba; pranešėja O. A. paaiškino, kad grįžusi namo, rado koridoriuje ant grindų gulintį savo vyrą A. A. su praskelta galva – kraujuojančia žaizda ant galvos, vyras jai negalėjo nieko paaiškinti, kadangi buvo stipriai neblaivus ir nesugebėjo prakalbėti. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme liudytoja O. A., viena vertus, teigė, kad nukentėjusysis iš karto po įvykio nieko negalėjo paaiškinti apie įvykio aplinkybes, pradėjo kalbėti tada, kai grįžo iš ligoninės ir atvažiavo tyrėjas, kita vertus, nurodė, kad nukentėjusysis jai grįžus pasakė: „Žiūrėk, ką man brolis padarė“, arba kad įvykis įvyko „Su broliu“.

Svarbu tai, kad iš pareigūnės pateikto vaizdo įrašo bei pareigūnų tarnybinio pranešimo ir apklausų ikiteisminio tyrimo metu matyti, jog atvykus pareigūnams pagal iškvietimą (dar iki greitosios medicinos pagalbos darbuotojų atvykimo ir nukentėjusiojo pristatymo į ligoninę) įvykio aplinkybes detaliai paaiškino liudytojas V. A., kuris nurodė, kad jis matė, kaip kaltinamasis stipriai stūmė nukentėjusįjį, po ko šis nukrito, liudytoja O. A. iš esmės neteikė paaiškinimų dėl įvykio aplinkybių, tik nurodė, kad įvykis įvyko: „Su broliu“. Teisme du kartus apklaustas liudytojas V. A. kategoriškai teigė, kad įvykio aplinkybių jis nematė, pareigūnams paaiškino tai, ką jam tėvas papasakojo, kai atvažiavo greitoji. Tačiau pagal byloje esančius duomenis greitoji medicinos pagalba į įvykio vietą atvyko vėliau nei vaizdo įraše užfiksuoti liudytojo V. A. paaiškinimai, o pagal liudytojos O. A. paaiškinimus, nukentėjusysis iki tol arba iš viso nekalbėjo, arba pasakė tik frazes: „Su broliu“, „Žiūrėk, ką man brolis padarė“, t. y. įvykio aplinkybių nepaaiškino. Taigi neaišku, kokiu būdu liudytojas V. A., kuris apklausoje pas tyrėją ir teisme teigė nematęs įvykio, sužinojo įvykio aplinkybes, kurias nurodė atvykusiems pareigūnams, be to, nėra aišku, ar nukentėjusysis kalbėjo ir pasakojo savo šeimos nariams kas nutiko, ar jis nesugebėjo to padaryti, nes tų pačių asmenų (O. A. ir V. A.) paaiškinimai skiriasi tiek vertinant juos duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, tiek ir lyginant tarpusavyje jų paaiškinimus.

Be to, liudytojos O. A. teigimu, kai ji grįžo namo, iš vidinės virtuvės pusės, ant dešinės durų staktos matė kraują, maždaug 1,5 m aukštyje. Nei pagal iškvietimą į įvykio vietą atvykę pareigūnai, nei įvykio vietos apžiūrą atlikęs tyrėjas kraujo dėmių ir vietos, kur susižalojo ar buvo sužalotas nukentėjusysis, nerado ir nenustatė. Nukentėjusysis teisme nuosekliai ir detaliai ne kartą paaiškino, kad įvykis įvyko koridoriuje, kad jis po to, kai kaltinamasis pastūmė nukentėjusįjį ir jis atsitrenkęs į kairę virtuvės durų staktą (iš koridoriaus pusės, kurią pažymėjo rodyklės ženklu 1 t., b. l. 22, nuotraukoje Nr. 8) nukrito, nušliaužė iki virtuvės durų (atidarytų į koridoriaus pusę, kaip užfiksuota minėtoje nuotraukoje Nr. 8) ir ten sėdėjo. Ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad trenkėsi į priešingą – dešinę virtuvės durų staktą, žiūrint iš koridoriaus pusės. Taigi nukentėjusysis nevienodai aiškina aplinkybes, į kurią durų staktos pusę jis atsitrenkdamas susižalojo, tačiau jis nurodo, kad įvykis įvyko koridoriuje. Liudytoju apklaustas V. A. taip pat teigė, kad tėvas (nukentėjusysis) jam pasakojo, jog įvykis įvyko koridoriuje, „X“ ženklu pažymėjo vietą (nuotraukoje Nr. 8), į kurią krisdamas nukentėjusysis atsitrenkė ir susižalojo. Darytina išvada, kad nukentėjusiojo paaiškinimai apie tai, kur tiksliai įvyko įvykis, teisme ir ikiteisminio tyrimo metu skiriasi, be to, liudytojos O. A. paaiškinimai skiriasi nuo nukentėjusiojo bei liudytojo V. A. paaiškinimų apie tai, kur iš karto po įvykio buvo rastas (sėdėjo) nukentėjusysis (jos teigimu, virtuvėje; nukentėjusiojo ir V. A. teigimu, – koridoriuje). Nors būtent liudytoja O. A. pagal jų paaiškinimus pirmoji pamatė sužalotą nukentėjusįjį, grįžusi namo. Tuo tarpu tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje bei įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad niekas tiksliai pasakyti negalėjo kur nukrito ir susižalojo nukentėjusysis.

Palyginus nukentėjusiojo bei liudytojų O. A. ir V. A. paaiškinimus teisme, taip pat juos palyginus su jų paaiškinimais ikiteisminio tyrimo metu ir sugretinus su kitais byloje esančiais įrodymais, darytina išvada, jog dėl daugelio kitų nagrinėjamo įvykio aplinkybių, jų parodymai nesutampa tarpusavyje arba yra nenuoseklūs. Visų pirma, skiriasi paaiškinimai apie tai, ar iki nagrinėjamo įvykio, įvykio dieną kaltinamasis konfliktavo su nukentėjusiuoju. Liudytojos O. A. ir N. K. teigia, kad kaltinamasis dar joms esant namuose elgėsi konfliktiškai, nuolat ateidinėjo į jų kambarį ir įžeidinėjo ten esančius asmenis, priekaištavo, netgi kaltinamasis teisme pripažino, kad jis turėjo pretenzijų liudytojoms dėl sudaužyto televizoriaus, tuo tarpu liudytojas V. A. teisme nurodė, kad įvykio dieną nei jis, nei nukentėjusysis su kaltinamuoju nebendravo, kaltinamasis buvo savo kambaryje. Antra, nukentėjusysis ir liudytojai skirtingai nurodo, kur ir kokiomis aplinkybėmis įvyko kaltinamojo ir liudytojo V. A. konfliktas, siekiant išsiaiškinti nagrinėjamo įvykio aplinkybes ir sulaikyti kaltinamąjį (neleisti jam išeiti iš namų). Tai nėra esminės nagrinėjamos bylos aplinkybės, todėl teismas išsamiau jų neanalizuoja, tačiau esami skirtumai parodo A. A., O. A. ir V. A. paaiškinimų prieštaringumą. Trečia ir svarbiausia, skiriasi byloje duomenys apie tai, kas matė nagrinėjamo įvykio aplinkybes ir kaip šis įvykis prasidėjo. Iš K. N. tarnybinio pranešimo, liudytojo V. S. parodymų matyti, jog iš karto po įvykio jo aplinkybes pareigūnams paaiškino būtent liudytojas V. A., kuris teigė, kad kaltinamasis išgertuvių metu sukonfliktavo su nukentėjusiuoju dėl pinigų, jie apsistumdė ir kaltinamasis pastūmė nukentėjusįjį, po ko jis nukrito ir susižalojo galvą. Pareigūnų pateiktame vaizdo įraše taip pat užfiksuota, kad V. A. teigia, jog jis matė, kaip kaltinamasis stipriai stūmė nukentėjusįjį (netgi tai parodo). Tai, jog prieš pat įvykį kaltinamasis ir nukentėjusysis kartu vartojo alkoholinius gėrimus, nurodė ir nukentėjusysis pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu, po ko kilo konfliktas tarp jų ir nukentėjusysis buvo sužalotas. Tačiau teisme nei vienas iš apklaustų asmenų nenurodė aplinkybių, kad prieš įvykį kaltinamasis su nukentėjusiuoju kartu vartojo alkoholinius gėrimus, kad konfliktas prasidėjo svetainėje ir tęsėsi koridoriuje, kad liudytojas V. A. matė konfliktą. Priešingai, teisme visi asmenys teigė, kad įvykio dieną kaltinamasis su nukentėjusiuoju laiką leido atskirai, kad konflikto niekas nematė, o V. A. tuo metu miegojo.

Esminiai prieštaravimai byloje dėl aplinkybių kas matė ir prisimena įvykio aplinkybes, kur ir kaip konkrečiai buvo sužalotas ar susižalojo nukentėjusysis, nebuvo pašalinti teismui apklausus visus galimus liudytojus, teismo medicinos ekspertę ir ištyrus visus byloje tyrimo metu surinktus bei teismo papildomai išreikalautus įrodymus. Specialisto išvadoje nurodyta, kad A. A. padaryta muštinė žaizda pakaušyje galėjo būti padaryta įvykio metu, t. y. 2021 m. gruodžio 25 d., vieno trauminio poveikio pasekoje, užduotyje nurodytu būdu, t. y. atsitrenkiant į durų staktą. Teisme teismo medicinos ekspertė Rasa Gaidienė, uždavus papildomus klausimus nukentėjusiajam, paaiškino, jog atsižvelgiant į tai, kad stakta, į kurią nukentėjusysis teigia atsitrenkęs, yra vertikali, ekspertė negali pasakyti, ar į ją šiuo atveju buvo atsitrenkta su pagreičiu (stumiant nukentėjusįjį) ar be pagreičio (jam krentant pačiam); jeigu stakta būtų buvusi horizontali, tada pagal nustatytą sužalojimą yra didesnė tikimybė, kad asmuo (nukentėjusysis) krito su pagreičiu. Taigi teismo medicinos ekspertė nei patvirtino, nei paneigė nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes.

Be to, teismo vertinimu, byloje esantys neurochirurgo įrašai dėl nukentėjusiojo būklės nepaneigia byloje esančių kitų įrodymų, kad atvykus pareigūnams į įvykio vietą, nukentėjusysis buvo sunkaus neblaivumo būsenos (3,28 promilių neblaivumo), kalbėjo nerišliai, dėl savo būklės nesugebėjo papasakoti įvykio aplinkybių. Juolab kad iš nukentėjusiojo apklausos teisme matyti, jog jis neatsimena, kad iki greitosios medicinos pagalbos atvykimo į jo namus buvo atvykę pareigūnai, prisimena tik įvykio vakarą po grįžimo iš ligoninės į namus atvykusį tyrėją, kuris apklausė nukentėjusįjį. Vertinant šiuos bylos duomenims, neatmestina, kad nukentėjusįjį pristačius į ligoninę, jo būklė pagerėjo.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje kaltinimas iš esmės yra grindžiamas nukentėjusiojo pozicija, kad įvykio metu jį sužalojo kaltinamasis. Kitų tiesioginių, neabejotinai įvykį mačiusių liudytojų nenustatyta, įvykio vaizdo ar garso įrašų nėra, teismo medicinos specialistė apklausta teisme nei patvirtino, nei paneigė nukentėjusiojo poziciją dėl jo sužalojimo mechanizmo, paaiškindama, jog nukentėjusiajam įvykio metu padaryta žaizda galėjo būti padaryta tiek jam pačiam nukritus, tiek pastūmus nukentėjusįjį; kiti byloje apklausti liudytojai įvykio nematė. Be to, nustatyta, kad nukentėjusysis nebuvo visiškai nuoseklus, teikdamas paaiškinimus teisme, nurodė skirtingas aplinkybes nei ikiteisminio tyrimo metu dėl jo bendravimo su kaltinamuoju iki nagrinėjamo konflikto, taip pat nurodė skirtingą jo atsitrenkimo į durų staktą vietą. Abejonių dėl nukentėjusiojo paaiškinimų patikimumo kelia ir byloje nustatyta aplinkybė dėl sunkaus jo neblaivumo įvykio metu bei nesugebėjimo papasakoti apie įvykio aplinkybes atvykusiems pareigūnams bei greitosios medicinos pagalbos darbuotojams. Liudytojai O. A. ir V. A., kuriems, anot jų apie įvykį papasakojo nukentėjusysis, taip pat teikė prieštaringus paaiškinimus, ypač daug neaiškumų ir prieštaravimų nustatyta, siekiant išsiaiškinti, kas ir kada jiems papasakojo apie nagrinėjamo įvykio detales. Juolab kad minėti liudytojai taip pat buvo neblaivūs. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina tik faktą, kad nagrinėjamo įvykio metu nukentėjusysis buvo sužalotas arba susižalojo, tačiau be nukentėjusiojo paaiškinimų, kurie nėra visiškai patikimi, byloje nėra kitų duomenų, kurie patvirtintų, kad kaltinamasis nagrinėjamo įvykio metu veikė tyčia, norėdamas sužaloti nukentėjusįjį. Pastebėtina ir tai, jog kaltinamasis neprivalo įrodyti savo nekaltumo, todėl aplinkybė, kad byloje nėra įrodymų, vienareikšmiškai patvirtinančių jo versiją, jog nagrinėjamo įvykio metu nukentėjusysis pats nukrito dėl neblaivumo ir susižalojo, neįrodo kaltinamojo kaltės smurtavus prieš nukentėjusįjį.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-110/2013, 2K–540/2013).

Šioje byloje nesant įrodymų, neginčijamai patvirtinančių kaltinamojo A. A. kaltę tyčia smurtavus prieš nukentėjusįjį A. A., jis išteisintinas, kaip nepadaręs nusikalstamos veikos, turinčios BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kiti klausimai

Kaltinamajam A. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikintina (1 t., b. l. 108-109).

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 135,52 Eur turtinės žalos atlyginimo pliktinas nenagrinėtu (1 t., b. l. 51-53; BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Kaltinamasis A. A. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. gruodžio 25 d., 21.00 val. iki 2021 m. gruodžio 27 d., 13.02 val. (1 t., b. l. 114, 117).

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esantis kompaktinis diskas su Bendrojo pagalbos centro pateiktu garso įrašu bei vaizdo įrašu (esantis voke, prisegtame prie galinio pirmo tomo viršelio), paliktinas saugoti byloje.

Šioje byloje gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš kaltinamojo valstybės naudai iš viso 492,38 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl advokatų Mykolo Girdiušo bei Viktoro Muravskio dalyvavimo šioje baudžiamojoje byloje, ginant kaltinamąjį. Išteisinus kaltinamąjį BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymas netenkintinas (BPK 106 straipsnis).

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu,

nusprendžia:

Išteisinti A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

A. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Palikti nenagrinėtą Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 135,52 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo iš A. A. baudžiamojoje byloje Nr. 1-1718-1017/2022 (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-44695-21).

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esantį kompaktinį diską su Bendrojo pagalbos centro pateiktu garso įrašu ir vaizdo įrašu (esantį voke, prisegtame prie galinio pirmo tomo viršelio) palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Norvilienė