Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-06-20 · Civilinė byla Nr. e2A-1389-432/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-06-20
Bylos Nr.
e2A-1389-432/2023
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Visvaldas Kazakiūnas
Pareiškėjas
Vilniaus miesto savivaldybės
Suinteresuotas asmuo
UAB „Cosmos Construction“
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (suinteresuotojo asmens) UAB „Cosmos Construction“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-04-25 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl gamybinio pastato pripažinimo bešeimininkiu ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, suinteresuotasis asmuo UAB „Cosmos Construction“ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-12-29 sprendimu patenkino Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą ir pripažino bešeimininkiu turtu bei perdavė Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn gamybinį pastatą, esantį šalia (duomenys neskelbtini), kurio koordinatės: (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas UAB „Cosmos Construction“ pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-29191-545/2022, išnagrinėtoje Vilniaus miesto apylinkės teisme, kuriuo prašė: atnaujinti užbaigtos nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2YT-29191-545/2022 procesą; įtraukti UAB „Cosmos Construction“ į atnaujintą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2YT-29191-545/2022 procesą kaip suinteresuotąjį asmenį; atmesti pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl gamybinio pastato, esančio šalia (duomenys neskelbtini), pripažinimo bešeimininkiu daiktu ir šio pastato perdavimo pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn.

3. UAB „Cosmos Construction“ teigimu, teismas priėmė sprendimą dėl pastato pripažinimo bešeimininkiu, neatsižvelgęs į faktines aplinkybes, kurios įrodo, kad pastatas nuosavybės teise priklauso UAB „Cosmos Construction“; tai lėmė, kad teismas, nedalyvaujant pareiškėjai UAB „Cosmos Construction“, priėmė sprendimą, kuris tiesiogiai riboja jos nuosavybės teisę į pastatą. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybei pateikė visus nuosavybės teisę į statinį įrodančius dokumentus – įrodymus, jog sąžiningai įgijo statinį iš trečiojo asmens (2019-09-30 pirkimo–pardavimo sutartis); Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota suinteresuotojo asmens nuosavybė į ginčijamą statinį (išrašas iš Nekilnojamojo turto registro); įrodymus, jog suinteresuotasis asmuo turi ir kitus kadastro dokumentus, brėžinius, pastato ploto eksplikacijas, kurie sutampa su pirkimo – pardavimo sutarties ir Nekilnojamojo turto registro informacija (pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenų kopija, pastato vidaus ploto eksplikacijos kopija, pastato brėžinių kopija).

Atsiliepimas

4. Pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą, kuriame pakartojo pareiškime nurodytus argumentus, kad gavusi informacijos apie galimai bešeimininkį turtą, esantį šalia (duomenys neskelbtini), patikrinusi Nekilnojamojo turto registro duomenis ir neradusi informacijos apie galimus savininkus arba teisėtus valdytojus, pradėjo pripažinimo bešeimininkiu daiktu ir perėmimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn procedūrą. 2020-07-23 raštu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius nurodė, kad valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra neregistruotas statinys, ir paprašė pateikti informaciją, kam buvo išduoti statybą leidžiantys dokumentai. Vyriausiojo miesto architekto skyrius, atsakydamas į šį užklausimą, 2020-08-24 informavo, jog laikotarpiais nuo 1991 m. iki 1995 m. ir nuo 2002-07-01 iki 2020-08-03 išduotų statybą leidžiančių dokumentų prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nėra. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyrius 2020-08-19 atliko faktinių duomenų patikrinimą, surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą (Savivaldybėje registruota 2020-08-19, reg. Nr. A32-3094/20(2.1.15-BŪS) ir atliko statinio fotofiksaciją. Surasti neregistruoto statinio žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), naudotojus, patekti į pastatą bei nustatyti pastato paskirtį nepavyko. 2021 m. kovo 31 d. raštu Nr. 49SD-3177-(14.49.136 E.) „Dėl informacijos pateikimo (greta (duomenys neskelbtini))“ Nacionalinė žemės tarnyba pateikė prašymą inicijuoti pastato pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą. 2021-06-22 pastatas buvo įtrauktas į statinių, kurie neturi savininko (ar savininkas nežinomas), sąrašą Nr. 201903. 2021-10-04, t. y. daugiau nei prieš metus, buvo surašytas statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktas Nr. 3, kuriuo į apskaitą buvo įtrauktas gamybinis pastatas šalia (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje www.vilnius.lt nuo 2019-06-04, t. y. daugiau nei 6 mėnesius, skelbiama informacija apie galimai bešeimininkį turtą – gamybinį pastatą, ir kviečiami atsiliepti savininkai bei asmenys, turintys turtinių teisių į šį daiktą. Naujininkų seniūnija užtikrino, kad ir ant paties statinio (gamybinio pastato) pakabintas skelbimas, taip pat informacija apie pradėtą gamybinio pastato pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą ir kvietimas atsiliepti asmenims, turintiems turtinių teisių į minėtus statinius, 2021-10-23 buvo skelbiama ir nacionaliniame laikraštyje „Lietuvos rytas“.

6. Vilniaus miesto savivaldybė pažymėjo, kad nėra duomenų, jog adresu (duomenys neskelbtini), esantis ir suinteresuotajam asmeniui nuosavybės teise priklausantis pastatas – svarstyklės, kurio paskirtis kita, pažymėjimas plane 8H1p, bendras plotas 88,87 kv. m, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bei bešeimininkiu pastatu pripažintas statinys būtų tie patys – suinteresuotasis asmuo pastatą – svarstykles (duomenys neskelbtini), įsigijo nuosavybės teise ir įregistravo Nekilnojamojo turto registre 2019-10-01, tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybė statinio pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą pradėjo, vadovaudamasi Nacionalinės žemės tarnybos 2021-03-31 raštu, kuriuo pateiktas prašymas inicijuoti pastato pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą. Rašte nurodoma, kad valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra Nekilnojamojo turto registre neregistruotas statinys, todėl 2021-06-22 pastatas buvo įtrauktas į Statinių, kurie neturi savininko (ar savininkas nežinomas), sąrašą Nr. 201903.

7. 2023-02-28 Vilniaus miesto apylinkės teisme priimti UAB „Cosmos Construction“ rašytiniai paaiškinimai. UAB „Cosmos Construction“ nesutiko su Vilniaus miesto savivaldybės teiginiu, kad jo pateikti įrodymai nėra susiję su pastatu, kuris teismo sprendimu buvo pripažintas bešeimininkiu. UAB „Cosmos Construction“ nurodė, kad pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigijo pastatą – svarstykles, kurio plotas yra 88,87 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ant savo pastato jis rado raštą, kuriuo Naujininkų seniūnija ragino kreiptis į jį ir pateikti visą dokumentaciją dėl pastato nuosavybės, ką pareiškėja ir padarė. UAB „Cosmos Construction“ pateikė kadastro duomenis, susijusius su pastatu, iš kurių matyti, kad pastato plotas yra 88,87 kv. m. Lygiai toks pats pastato plotas fiksuotas ir pastato vidaus ploto eksplikacijoje (žymuo – 8F1/p). Pateikė ir pastato brėžinius, kurie buvo patvirtinti VĮ Registrų centre, juose matomi tie patys žymenys – 8F1/p. Brėžinių 6 puslapyje matomas pastato brėžinys su tiksliais analogiškais matmenimis: svarstyklės – 78,54 kv. m / kabinetas – 10,33 kv. m (bendras – 88,87 kv. m) ir su tuo pačiu brėžinio žymeniu, kaip ir visuose kituose pastato dokumentuose – 8F1/p.; taip pat nurodė, jog UAB „Cosmos Construction“ nuosavybės teisė į pastatą yra tinkamai įregistruota, o jei yra kažkokie neatitikimai valstybės / savivaldybės kontroliuojamoje informacijoje / registruose, tai negali būti pagrindas perimti jam priklausantį turtą kaip bešeimininkį. Pažymėjo, kad jo pateiktuose dokumentuose ir Vilniaus miesto savivaldybės nurodytas pastato plotas yra tas pats – 88,87 kv. m, pastato forma yra analogiška, brėžiniuose naudojami žymenys yra analogiški. Lyginant pastatą su Nekilnojamo turto registre įregistruotu pastatu – svarstyklėmis, plotas taip pat 88,87 kv. m. Šiems įrodymams ir paaiškinimams paneigti, UAB „Cosmos Construction“ teigimu, Vilniaus miesto savivaldybė nepateikė įrodymų / paaiškinimų.

Žemesnės instancijos teismas

8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-03-02 nutartimi procesas atnaujintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-04-25 nutartimi atmetė prašymą dėl teismo sprendimo panaikinimo.

10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-12-29 sprendimu nustatė, jog Vilniaus miesto savivaldybė, prieš kreipdamasi į teismą dėl daikto – gamybinio pastato, esančio šalia (duomenys neskelbtini), kurio koordinatės: (duomenys neskelbtini) (WGS), pripažinimo bešeimininkiu ir jo perdavimo savivaldybės nuosavybėn, atliko visas reikiamas procedūras. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad gamybinio pastato, kurį pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybė prašė pripažinti bešeimininkiu turtu ir perduoti jos nuosavybėn, savininkai nenustatyti, todėl nusprendė, kad šio turto savininkai nežinomi, turtas neturi sąžiningo įgijėjo ar teisėto valdytojo, dėl to jis gali būti pripažintas bešeimininkiu (CK 4.57 straipsnis, CPK 177, 185 straipsniai). Suinteresuotasis asmuo UAB „Cosmos Construction“ laikėsi pozicijos, kad jis yra teisėtas savininkas pastato, kurį teismas pripažino bešeimininkiu. Šią poziciją suinteresuotasis asmuo grindė tuo, kad jis yra teisėtai įgijęs nuosavybės teisę į ginčo pastatą, jo nuosavybė yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, todėl daiktas negalėjo būti pripažintas bešeimininkiu. Teismas nurodė, kad iš suinteresuotojo asmens UAB „Cosmos Construction“ pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2019-09-30 pirkimo – pardavimo sutartimi jis iš UAB „Aluotinfra“, be kitų, įsigijo pastatą – svarstykles, kurio paskirtis: kita, pažymėjimas plane 8H1p, bendras plotas 88,87 kv. m, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pateikti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019-10-15 išrašas ir 2023-02-01 išrašas su istorija patvirtina, kad pastatas – svarstyklės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, o nuo 2019-10-01 įregistruota UAB „Cosmos Construction“ nuosavybės teisė į šį pastatą, įregistravimo pagrindas – 2019-09-30 pirkimo – pardavimo sutartis.

11. Skundžiamoje nutartyje ją priėmęs teismas taip pat nustatė, kad 2019-09-30 pirkimo – pardavimo sutartimi suinteresuotojo asmens UAB „Cosmos Construction“ įsigyti statiniai, įskaitant pastatą – svarstykles (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), yra žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (2019-10-15 Nekilnojamojo turto registro išrašo 12 punktas, 2023-02-01 išrašo su istorija 13 punktas, 2019 m. rugsėjo 30 d. pirkimo – pardavimo sutarties 1.3 punktas). Tas pats žemės sklypo kadastrinis numeris nurodytas ir suinteresuotojo asmens pateiktame UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ plane M 1:2000 „Žemės sklypų suformavimas po statiniais naudojimosi tvarkai“. 2019-09-30 pirkimo – pardavimo sutarties 1.3 punkte nurodyta, kad žemės sklypo, kuriame yra pastatas – svarstyklės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus numeris yra (duomenys neskelbtini). Patikrinus Nekilnojamojo turto registro duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), įregistruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 3,6024 ha, nuosavybės teise priklausantis Lietuvos Respublikai. Šis žemės sklypas pagal nuomos sutartį yra išnuomotas suinteresuotajam asmeniui UAB „Cosmos Construction“, kurio nuosavybės teisė įregistruota registre. Šiame žemės sklype, minėta, įregistruoti ir suinteresuotajam asmeniui priklausantys pastatai, įskaitant statinį – pastatą-svarstykles. Civilinėje byloje Nr. e2YT-29191-545/2022 pateiktame pareiškime dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu Vilniaus miesto savivaldybė rėmėsi aplinkybėmis, kad dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu į ją kreipėsi Nacionalinė žemės tarnyba, kuri nustatė, kad valstybinės žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra neregistruotas statinys. Savivaldybė, atlikusi faktinių duomenų patikrinimą, surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą (registruotas 2020 m. rugsėjo 19 d.) ir nustatė, kad neregistruoto statinio, esančio žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriam nesuteiktas adresas, naudotojų surasti nepavyko. Teismo iniciatyva patikrinti Nekilnojamojo turto registro duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis) patvirtina, kad Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas valstybei priklausantis žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam nėra suteiktas adresas, sklypo plotas – 0,0422 ha.

12. Pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad suinteresuotojo asmens 2019-09-30 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgytas pastatas – svarstyklės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir teismo sprendimu bešeimininkiu turtu pripažintas gamybinis pastatas, esantis šalia (duomenys neskelbtini), yra skirtinguose žemės sklypuose (sklypų kadastriniai ir unikalūs numeriai skiriasi). Suinteresuotasis asmuo registro duomenų neginčijo. Teismas nurodė, kad įvertinus byloje pateiktų įrodymų visetą, vadovaujantis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis, konstatuotina, kad jie nesudaro pagrindo išvadai, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-12-29 sprendimu nusprendė dėl suinteresuotajam asmeniui UAB „Cosmos Construction“ priklausančio pastato – svarstyklių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Apeliantas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-04-25 nutartį ir priimti naują nutartį, kuria būtų atmestas pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimas dėl gamybinio pastato, esančio šalia (duomenys neskelbtini), pripažinimo bešeimininkiu daiktu ir šio pastato perdavimo pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn bei priteisti suinteresuotajam asmeniui UAB „Cosmos Construction“ bylinėjimosi išlaidas.

14. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad aplinkybė dėl pastato registracijos adreso ir faktinio buvimo vietos skirtumo lemia ginčijamų nekilnojamų turto objektų netapatumą. Skundžiamąją nutartį priėmęs teismas taip pat nepagrįstai įvertino, kad suinteresuotasis asmuo turėdamas galimybę, nepateikė įrodymų dėl pastato duomenų apie fizinių ribų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigė, kad suinteresuotasis asmuo teikė kito nekilnojamo turto objekto (ne pastato) foto fiksacijas į atnaujintą bylą ir tai nulėmė, kad nebuvo įmanoma nustatyti ginčo objektų tapatumo.

Atsiliepimas

15. Pareiškėja atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi įrodymų visetu, tinkamai ir nešališkai įvertino įrodymus, vadovavosi vidiniu įsitikinimu ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios panaikinti nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo.

18. Apeliantas pateikė du prašymus priimti papildomus įrodymus, kurie jo teigimu patvirtina, kad tikrojo pastato adresas buvusių tikrojo pastato savininkų iniciatyva buvo pakeistas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) 2000-06-29 Vilniaus miesto Naujininkų seniūno potvarkiu Nr. 68 „Dėl naujų numerių suteikimo (duomenys neskelbtini) pastatams“ (Potvarkis), kuris patvirtina, kad buvęs 2/3 tikrojo pastato registruotas savininkas UAB „Algesa“ (Algesa) pakeitė tikrojo pastato adresą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Papildomai, suinteresuotasis asmuo pateikė pastatų / butų kadastrinių matavimų užsakymo lapą (užsakymas). Užsakymas patvirtina, kad 2023-06-02 suinteresuotasis asmuo pasitelkė specialistus UAB „Vilniaus geodezijos linija“ (matininkai), kad jie nustatytų tikrojo pastato / bešeimininkio pastato koordinates. Matininkai pranešė, kad šie darbai užtruks apie 3 sav. Teigia, kad potvarkis patvirtina, kad tikrojo pastato adresas 2000 m. buvo pakeistas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Pagal bylos medžiagą bešeimininkis pastatas ir yra kitame sklype (kuriam adresas nesuteiktas), šalia (duomenys neskelbtini). Atitinkamai, potvarkis įrodo, kad bešeimininkis pastatas, esantis šalia (duomenys neskelbtini) ir yra tikrasis pastatas, kurio adresas buvo pakeistas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Kitas prašomas į bylą pridėti dokumentas (užsakymas), patvirtina, kad specialistai nustatys tikslias tikrojo pastato buvimo koordinates, siekiant įrodyti, kad tikrasis pastatas ir yra bešeimininkis pastatas.2023-06-19 suinteresuotasis asmuo pateikė žemės sklypo su statiniais kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 10/57286 kadastro duomenų bylą, parengtą UAB „Vilniaus geodezijos linija“.

19. Suinteresuotasis asmuo nurodytų įrodymų neturėjo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir atitinkamai negalėjo jo pateikti pirmosios instancijos teisme. Šie įrodymai, be kita ko, yra aktualūs ir yra įrodo aiškią bešeimininkio pastato ir tikrojo pastato (adreso keitimas į (duomenys neskelbtini)) sąsają. Suinteresuotajam asmeniui buvo sunku gauti senus archyvinius duomenis dėl Vilniaus miesto Naujininkų seniūno potvarkio, nes suinteresuotasis asmuo turėjo derintis dokumentų skaitymo archyve laikus. Tik radęs šį dokumentą, suinteresuotasis asmuo privalėjo kreiptis į archyvą, kad būtent šio dokumento kopija būtų išduota.

20. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 37-38 punktai; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

21. Įvertinus pateiktus įrodymus, spręstina, kad suinteresuotasis asmuo turėjo galimybę ir galėjo šiuos įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui (potvarkis priimtas 2000-06-24), kadastrinių matavimų byla galėjo būti parengta bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu). Todėl bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme šie įrodymai negali būti priimti ir įvertinti (CPK 314 straipsnis). Tačiau kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti dėl to, kad neatskleista bylos esmė, iš naujo nagrinėjant šią bylą gali būti priimti visi įrodymai, patvirtinantys šalims svarbias bylos aplinkybes.

22. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-04-25 nutartis.

23. Nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-12-29 sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra nurodyti žemės sklypo, kuriame stovi pastatas, duomenys, o pats pastatas apibūdintas tik pateikiant jo koordinates, taip pat į tai, kad civilinėje byloje Nr. e2YT-29191-545/2022 priimtame teismo sprendime nenurodyta iš esmės konkrečių duomenų apie bešeimininkiu pripažintą statinį, išskyrus jo koordinates, tiksliai nenurodyta jo buvimo vieta (apibūdinta tik žemės sklypo gretimybė), taip pat įvertinęs suinteresuotojo asmens UAB „Cosmos Construction“ pateiktus duomenis apie jo nuosavybės teise turimą statinį ir kitas šios bylos aplinkybes (tai, kad ant pastato buvo pakabintas pranešimas apie inicijuojamą jo pripažinimo bešeimininkiu procedūrą, taip pat suinteresuotojo asmens UAB „Cosmos Construction“ Vilniaus miesto savivaldybei pateiktą informaciją apie nuosavybės teisę į statinį ir iš jos gautą atsakymą), 2023-03-02 nutartyje, kuria nutarė atnaujinti procesą, nurodė, kad, siekiant išvengti klaidos ir užkirsti kelią galimam suinteresuotojo asmens teisių pažeidimui, būtina išsiaiškinti papildomas aplinkybes. Todėl pirmosios instancijos teismas nustatė suinteresuotajam asmeniui terminą nekilnojamojo daikto – pastato-svarstyklių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų duomenis – fizinių ribų koordinatėms valstybinėje koordinačių sistemoje pateikti.

24. Suinteresuotasis asmuo pastato – svarstyklių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) fizinių ribų koordinačių valstybinėje koordinačių sistemoje per nustatytą terminą nepateikė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visetą, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis, konstatavo, kad jie nesudaro pagrindo išvadai, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-12-29 sprendimu nusprendė dėl suinteresuotajam asmeniui UAB „Cosmos Construction“ priklausančio pastato – svarstyklių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

25. Spręstina, kad minėtas pirmosios instancijos teismo nurodymas suinteresuotajam asmeniui teisėtas ir pagrįstas, nes 2022-12-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime byloje Nr. e2YT-29191-545/2022 nurodytos tik bešeimininkiu pripažinto pastato koordinatės ir nėra kitų patikimai bešeimininkiu pripažintą pastatą identifikuojančių duomenų. Tačiau suinteresuotasis asmuo negalėjo įvykdyti teismo nurodymo (dėl kadastrinių matavimų duomenų – fizinių ribų koordinačių valstybinėje koordinačių sistemoje pateikimo), kadangi VĮ Registrų centras tokių duomenų neturėjo. Iš suinteresuotojo asmens 2022-04-12 pateiktų rašytinių paaiškinimų 4 psl. (regionų geoinformacinės aplinkos paslaugos sistemoje matomo pastato pavaizdavimo (regia.lt) ir VĮ Registrų centro pateikto pastato menzualinės nuotraukos palyginimo) matyti, kad suinteresuotajam asmeniui priklausančio pastato ir bešeimininkiu pripažinto pastato vietos turi sutapimų. Šie duomenys neleidžia prieiti prie kategoriškos išvados, kad suinteresuotojo asmens pastatas nėra tas pats pastatas, kurį pirmosios instancijos teismas 2022-12-29 sprendimu pripažino bešeimininkiu.

26. Esant šioms aplinkybėms, formalus įvertinimas, kad suinteresuotasis asmuo per pirmosios instancijos teismo nustatytą terminą nepateikė kadastrinių matavimų duomenų – fizinių ribų koordinačių valstybinėje koordinačių sistemoje, negalėjo ir neturėjo nulemti šios bylos sprendimo. Pirmosios instancijos teismas turėjo išsiaiškinti priežastis, kodėl suinteresuotasis asmuo negalėjo per pirmosios instancijos teismo nustatytą terminą pateikti savo pastato koordinačių (tokių duomenų nebuvo VĮ Registrų centre) ir turėjo rasti būdą šiam prieštaravimui išspręsti. Pastato koordinačių nustatymas, kai jų nėra VĮ Registrų centro duomenyse, yra sritis, reikalaujanti specialių žinių. Tad arba turėjo būti inicijuoji nauji suinteresuotajam asmeniui priklausančio pastato kadastriniai matavimai su atitinkama (koordinančių nustatymo) užduotimi, arba turėjo būti paskirta ekspertizė. Tik šitokiu būdu galėjo būti atskleista šios bylos esmė. To nepadaręs pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Apeliacinės instancijos teisme bylos negalima išnagrinėti iš esmės pagal pateiktus įrodymus (netgi 2023-06-19 pateiktoje Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nėra šioje byloje pavaizduoto pastato LKS-94 ir WGS-84 koordinačių), nes pirmiau jie turi būti tinkamai surinkti, o tą privalo užtikrinti pirmosios instancijos teismas.

27. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog egzistuoja pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-683-686/2015). Svarbiausių teisinių ir faktinių bylos aplinkybių nenustatymas, neįvertinimas ar netinkamas įvertinimas yra traktuojamas kaip bylos esmės neatskleidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012).

28.Dėl ankstesnėse nutarties pastraipose nurodytų aplinkybių ir teisinių argumentų konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas nesulygino bešeimininkiu pripažinto ir suinteresuotajam asmeniui priklausančių pastatų (pastato) koordinačių, dėl to nebuvo atskleista bylos esmė ir galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla po proceso atnaujinimo grąžintina nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

29. Kadangi byla grąžinama pirmosios intancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas bus išspręstas, galutinai ir teisingai išnagrinėjus visus byloje pareikštus reikalavimus.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 330, 331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-04-25 nutartį ir grąžinti bylą po proceso atnaujinimo pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Visvaldas Kazakiūnas