Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2022-12-29 · Civilinė byla Nr. e2YT-29191-545/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. e2YT-29191-545/2022Sprendimas · 2022-12-29Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-04-25Vilniaus miesto apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2023-10-05Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-12-29
Bylos Nr.
e2YT-29191-545/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-24130-2022-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Bražinskienė
Pareiškėjas
Vilniaus miesto savivaldybės
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-29191-545/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24130-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.8; 3.4.5.15.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 29 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu, –

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydamas pripažinti bešeimininkiais daiktais ir perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn Gamybinį pastatą, esantį šalia (duomenys neskelbtini), kurio koordinatės: (duomenys neskelbtini).

Pareiškimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

1.1. Vilniaus miesto savivaldybė, gavusi informacijos apie galimai bešeimininkį turtą – gamybinį pastatą, esantį šalia (duomenys neskelbtini), kurio koordinatės: (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas/ Gamybinis pastatas), apie kurio galimus savininkus ar teisėtus valdytojus, patikrinus Nekilnojamojo turto registro duomenis, jokių duomenų nebuvo rasta, teisės aktų nustatyta tvarka pradėjo vykdyti jo pripažinimo bešeimininkiu daiktu ir perėmimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn procedūrą.

1.2. 2020-07-23 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pakeitimo“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius (toliau – NŽT) nurodė, kad vadovaujantis Žemės sklypo kadastro bylos duomenimis valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra neregistruotas statinys ir paprašė patekti informaciją, kam buvo išduoti statybą leidžiantys dokumentai. Vyriausiojo miesto architekto skyrius, atsakydamas į šį prašymą, 2020-08-24 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad „Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto statybą leidžiančio dokumento statybai prie žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) laikotarpiais nuo (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini). nėra“.

1.3. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyrius 2020-08-19 atliko faktinių duomenų patikrinimą, surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą (Savivaldybėje registruota 2020-08-19, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), ir atliko statinio fotofiksaciją, taip pat informavo, kad surasti neregistruoto statinio (toliau – Pastatas), esančio žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriam nesuteiktas adresas, naudotojus, patekti į Pastatą bei nustatyti pastato paskirtį, nepavyko.

1.4. 2021-03-31 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ (greta (duomenys neskelbtini)), NŽT pateikė prašymą inicijuoti Pastato pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą.

1.5. 2021-06-22 Pastatas buvo įtrauktas į Statinių, kurie neturi savininko (ar savininkas nežinomas), sąrašą Nr. (duomenys neskelbtini). 2021-10-04, t. y. daugiau nei prieš metus laiko, buvo surašytas Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo į apskaitą buvo įtrauktas Gamybinis pastatas, esantis adresu šalia (duomenys neskelbtini). Iš Statinių, kurie neturi savininko (ar savininkas nežinomas), sąraše ir apskaitos akte nurodytų duomenų – patenkinamos būklės, plytinis nenaudojamas gamybinis pastatas, – galima identifikuoti, dėl kokio objekto yra pradėtos pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūros. Be to, ant paties pastato buvo skelbiama informacija apie pradėtą jo pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą, taigi visi suinteresuoti asmenys turėjo visas galimybes aiškiai identifikuoti, kokių objektų savininkų, kitų asmenų, turinčių turtinių teisių į šį objektą, ieškoma.

Žemesnės instancijos teismas

1.6. Siekiant nustatyti Pastato savininkus ar kitus asmenis, turinčius turtinių teisių į šį daiktą, buvo imtasi visapusiškų priemonių galimiems savininkams ar kitiems asmenims, turintiems turtinių teisių į gamybinį pastatą, išsiaiškinti. Tuo tikslu Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje www.vilnius.lt nuo 2019-06-04 iki pat šiol, t. y. daugiau nei 6 mėnesius, skelbiama informacija apie galimai bešeimininkį turtą – gamybinį pastatą, ir kviečiami atsiliepti savininkai bei asmenys, turintys turtinių teisių į šį daiktą. Nuo 2022-03-18 Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje papildomai dar skelbiamas atskiras pranešimas su nuotrauka, kviečiantis atsiliepti savininkus ar kitus asmenis, turinčius turtinių teisių į gamybinį pastatą, esantį šalia (duomenys neskelbtini).

1.7. Informacija apie pradėtą gamybinio pastato pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą ir kvietimas atsiliepti asmenims, turintiems turtinių teisių į minėtus statinius, (duomenys neskelbtini) buvo skelbiama ir laikraštyje „Lietuvos rytas“.

1.8. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2022-11-18 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad „Inspekcijos archyve saugomi iš likviduotos Vilniaus apskrities viršininko administracijos perimti leidimai vykdyti statybos darbus, kurie išduoti laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini), bet statybos leidimo, išduoto pastatui, esančiam šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Inspekcija neturi, todėl jo pateikti negali.“.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

3. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.57 straipsnį bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko ar kurio savininkas nežinomas. Taigi aplinkybė, kad daiktas neturi savininko ar savininkas nėra žinomas, yra būtina pripažinimo daikto bešeimininkiu sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352/2011). CK 4.58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą; pareiškimas paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-403/2020). Pagal CK 4.58 straipsnio 2 dalį Bešeimininkio daikto išaiškinimo ir apskaitos tvarką nustato Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634 (Žinios, 2004, Nr. 86-3119), (toliau – Taisyklės).

4. Taisyklių 3.2 p., be kita ko, nustatyta, kad bešeimininkis daiktas kaip valstybei perduotinas turtas perimamas pagal įsigaliojusį teismo sprendimą, kuriuo daiktas, neturintis savininko (ar jo savininkas nežinomas), pripažintas bešeimininkiu ir perduotas valstybei ar savivaldybei. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo (toliau kartu – asmuo), kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą, šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raštu pranešdami apie bešeimininkio daikto buvimą šių Taisyklių 2 punkte nurodytai institucijai, kurios pareiškimu, teismui paduodamu suėjus vieniems metams nuo tos dienos, kurią bešeimininkis daiktas įtrauktas į jos apskaitą (jeigu įstatymai nenustato ko kita), teismas gali priimti sprendimą perduoti bešeimininkį daiktą valstybei ar savivaldybei. Iki perduodamas valstybei ar savivaldybei, bešeimininkis daiktas šių Taisyklių 2 punkte nurodytoje institucijoje turi būti užregistruotas nebalansinėje apskaitoje. Bešeimininkis daiktas perimamas surašant šio Nutarimo 2.1 ir 2.2 papunkčiuose nurodytos institucijos nustatytos formos turto apskaitos dokumentą. Perėmimo šių Taisyklių 2 punkte nurodytoje institucijoje, siekiant, kad šis turtas teismo sprendimu Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka būtų perduotas valstybei ar savivaldybei, pagrindas – asmens, kurio žinioje toks daiktas yra arba kuris sužino apie tokio daikto buvimą, pranešimas šių Taisyklių 2 punkte nurodytai institucijai apie bešeimininkio daikto buvimą.

Taisyklių 34 punkte įtvirtinta, jog siekiant nustatyti turto, kurio savininkas nežinomas, savininkus, šio turto perėmimo ar apskaitos dokumentus surašęs subjektas 6 mėnesius savo interneto svetainėje, savivaldybės ir (ar) seniūnijos, kurių teritorijoje yra turtas, interneto svetainėje kviečia atsiliepti savininkus ir asmenis, turinčius turtinių teisių į šį turtą. Taisyklių 35 punkte numatyta, kad savivaldybių institucijos dėl jų į apskaitą įtrauktų statinių pripažinimo bešeimininkiais ir perdavimo savivaldybės nuosavybėn kreipiasi į teismą, pateikdamos jam prašymą (pareiškimą), statinio apskaitos aktą, skelbimus apie statinio savininko paiešką, rašytinį patvirtinimą, kad informacija 6 mėnesius skelbta interneto svetainėje, ir kitus dokumentus apie statinį, jeigu institucija jų turi; nerealizuotini statiniai Nekilnojamojo turto registre neregistruojami. Ankstesnėje Taisyklių 34 ir 35 punktų redakcijoje (galiojusioje iki 2020-05-08) ir kuri jau negaliojo tuo metu, kai gamybinis pastatas, esantis šalia (duomenys neskelbtini), buvo įtrauktas į apskaitą (2021-10-04), surašant Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktą, be nurodytų nuostatų buvo nustatytas papildomas reikalavimas kviesti atsiliepti savininkus ir asmenis, turinčius turtinių teisių į šiuos statinius seniūnijos, kurios teritorijoje yra statinys, informaciniame stende ir bent kartą – nacionaliniame laikraštyje, taip pat buvo įtvirtinta, kad kreipiantis į teismą, teismui turi būti pateikiamas ir seniūno raštas, patvirtinantis, kad skelbimas 6 mėnesius skelbtas informaciniame stende.

5. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 534 straipsnį pareiškimą dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu gali paduoti valstybės arba savivaldybės institucija daikto buvimo vietos apylinkės teismui. CK 4.58 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1151-479/2019).

Dėl gamybinio pastato pripažinimo bešeimininkiu daiktu.

Žemesnės instancijos teismas

6. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą prašydamas bešeimininkiu ir perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn Gamybinį pastatą, esantį šalia (duomenys neskelbtini), kurio koordinatės: (duomenys neskelbtini).

7. Pareiškimas dėl Gamybinio pastato pripažinimo bešeimininkiu teismui pateiktas 2022-12-05, t. y. praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo tos dienos, kai 2021-10-04 pareiškėjas Gamybinį pastatą įsitraukė į savo apskaitą, todėl pareiškėjas įvykdė CK 4.58 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąlygą. Vadovaujantis Taisyklių 3.2 p. pareiškėjas yra tinkamas subjektas pareiškimui dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu paduoti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 534 str.).

8. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje www.vilnius.lt nuo 2019-06-04 skelbiama informacija apie galimai bešeimininkį turtą – Gamybinį pastatą, ir kviečiami atsiliepti savininkai bei asmenys, turintys turtinių teisių į šį daiktą. Nuo 2022-03-18 Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje papildomai skelbiamas atskiras pranešimas su nuotrauka, kviečiantis atsiliepti savininkus ar kitus asmenis, turinčius turtinių teisių į gamybinį pastatą, esantį šalia (duomenys neskelbtini). 2021-06-22 Gamybinis pastatas buvo įtrauktas į Statinių, kurie neturi savininko (ar savininkas nežinomas), sąrašą Nr. (duomenys neskelbtini). Ant Gamybinio pastato buvo iškabinti skelbimai, prašant atsiliepti galimus pastato savininkus. Informacija apie pradėtą Gamybinio pastato pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą ir kvietimas atsiliepti asmenims, turintiems turtinių teisių į Gamybinį pastatą (duomenys neskelbtini) buvo paskelbta laikraštyje „Lietuvos rytas“.

Vyriausiojo miesto architekto skyriaus 2020-08-24 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto statybą leidžiančio dokumento statybai prie žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiais nuo (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini) nėra.

Byloje įrodymų galinčių patvirtinti, kad dėl nuosavybės teisių pripažinimo ar atkūrimo į nuo Gamybinį pastatą pareiškėjo turto pripažinimo bešeimininkiu procedūrų pradžios kas nors kreiptųsi į pareiškėją, ar kitą valstybinę instituciją, ar teismą, nėra.

9. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta darytina išvada, kad Gamybinis pastatas kurį pareiškėjas prašo pripažinti bešeimininkiu turtu ir perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, savininkai nenustatyti. Todėl teismo nustatytina, kad minėto turto savininkai nežinomi, turtas neturi sąžiningo įgijėjo ar teisėto valdytojo, dėl to jis gali būti pripažintas bešeimininkiu (CK 4.57 straipsnis, CPK 177, 185 straipsniai). Kadangi Gamybinis pastatas, esantis šalia (duomenys neskelbtini), yra apskaitytas, pareiškimas paduotas suėjus daugiau nei vieneriems metams nuo tos dienos, kurią minėtas turtas įtrauktas į apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka, Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje skelbiama informacija apie galimai bešeimininkį turtą (Gamybinį pastatą), tai pripažintina, kad pareiškėjas atliko visas reikalingas turto pripažinimo bešeimininkiu procedūras pagal Taisykles.

10. Įvertinus byloje esančius įrodymus, spręstina, kad pareiškėjo pareiškimas dėl gamybinio pastato, esančio šalia (duomenys neskelbtini), pripažinimo bešeimininkiu yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas. Gamybinis pastatas, esantis šalia (duomenys neskelbtini) (koordinatės: (duomenys neskelbtini)), perduotinas Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn (CK 4.57 straipsnio 1 dalis, 4.58 straipsnio 1 dalis, CPK 177-178, 185, 536-537 straipsniai).

11. Kitos dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės ir argumentai teisiškai nereikšmingi šioje byloje, nagrinėjant pareiškimą dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje vandeHurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, 537 straipsniu, –

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Pripažinti bešeimininkiu turtu gamybinį pastatą, esantį šalia (duomenys neskelbtini), kurio koordinatės: (duomenys neskelbtini), ir perduoti minėtą turtą Vilniaus miesto savivaldybės, j. a. k. 111109233, nuosavybėn.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rima Bražinskienė