- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-22
- Bylos Nr.
- e2S-1151-479/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00373-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žydrūnas Bertašius
- Pareiškėjas
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 3.1.14.8.3Atsisakymas priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiškimą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu ir perdavimo valstybės nuosavybėn, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiškimą suinteresuotam asmeniui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydamas pripažinti bešeimininkiais ir perduoti valstybės nuosavybėn Kretingos rajono policijos komisariato pagal kvitą BBB Nr. 030703 apskaitytus ir laikomus daiktus – 12 vnt. motorinių pjūklų „Steel“ ir 12 dalių komplektų. Pareiškime nurodė, kad daiktai paimti 2013-08-06 iš J.-R. C. pradėjus administracinę teiseną byloje Nr. 07-13-7881329. Daiktai 2013-10-01 perduoti laikyti Kretingos rajono policijos komisariatui. 2014-12-03 nutarimu administracinė teisena byloje nutraukta, nutarta daiktus grąžinti asmeniui, iš kurio jie buvo paimti, tačiau nepavyko nustatyti daiktų savininko buvimo vietos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Plungės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutartimi pareiškimą atsisakyta priimti.
3. Teismas, vadovaudamasis CK 4.58 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo ir saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių (toliau – Taisyklės) 4 ir 35 punktais, konstatavo, jog pareiškėjas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas konkrečiu atveju turi teisę inicijuoti daiktų pripažinimo bešeimininkiais procedūrą, tačiau teisė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl šių daiktų pripažinimo bešeimininkiais yra numatyta mokesčių inspekcijos pareigūnams.
4. Teismas nurodė, jog Taisyklių 4 punktas numato, kad į teismą dėl daiktų pripažinimo bešeimininkiais galima kreiptis tik pabaigus teisės aktuose numatytas ikiteismines procedūras, t. y. raštu pranešus mokesčių inspekcijai ar kitai CK 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytai finansų, kontrolės ar savivaldybės institucijai, ir tik jos pareiškimu teismas gali priimti sprendimą perduoti bešeimininkį daiktą valstybei ar savivaldybei.
5. Įvertinęs teisinį reglamentavimą teismas konstatavo, jog yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Teismas išaiškino, jog pareiškėjas turi teisę kreiptis į mokesčių inspekciją ar kitą CK 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytą finansų, kontrolės ar savivaldybės instituciją teisės aktuose nustatyta tvarka.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (apeliantas) prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
7. Apeliantas argumentuoja, kad yra kontrolės institucija, nes policija pagal kompetenciją rengia ar dalyvauja rengiant prevencijos ir kontrolės, teisėsaugos stiprinimo priemonių projektus ir šias priemones įgyvendina (Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nurodo, kad yra Policijos departamento struktūrinis padalinys, įgyvendinantis policijos uždavinius policijos generalinio komisaro įsakymu nustatytoje teritorijoje (Lietuvos Respublikos policijos įstatymas 16 straipsnio 4 dalis). Nurodo, kad kreipėsi į teismą praėjus daugiau kaip vieneriems metams nuo daiktų įtraukimo į Klaipėdos apskrities VPK nebalansinę apskaitą, o daiktų įtraukimas iš naujo į kitos institucijos nebalansinę apskaitą sudarytų papildomas išlaidas, o tai prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams. Mano, kad nebus pažeistos šalių teisės ir teisėti interesai sprendžiant bešeimininkio turto klausimą vadovaujantis pagal Klaipėdos apskrities VPK prašymą.
8. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu, pagrįstumo ir teisėtumo.
Žemesnės instancijos teismas
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl 12 vnt. motorinių pjūklų „Steel“ ir 12 dalių komplektų pripažinimo bešeimininkiais ir perdavimo valstybės nuosavybėn. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. pareiškėjas, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.
12. Pagal CPK 534 straipsnį pareiškimą dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu gali paduoti valstybės arba savivaldybės institucija daikto buvimo vietos apylinkės teismui. CK 4.58 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą. Pareiškimas paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip. Pareiškėjas Klaipėdos apskrities VPK yra valstybės institucija, kuri, įvertinus aptartas teisės normas, turi teisę kreiptis į teismą dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu.
13. Turto perdavimo valstybei tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634 (redakcija, galiojanti nuo 2018-08-22) patvirtintos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo ir saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau – Taisyklės).
14. Taisyklių 3.2 punkte numatyta, jog daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo (toliau – asmuo), kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesas inicijuojamas, kai asmuo, kurio žinioje bešeimininkis daiktas yra arba kuris sužino apie tokio daikto buvimą, šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raštu ar kitomis teisėtomis priemonėmis ir būdais praneša mokesčių inspekcijai ar kitai CK 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytai finansų, kontrolės ar savivaldybės institucijai, kurios pareiškimu, teismui paduodamu suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią bešeimininkis daiktas įtrauktas į jos apskaitą (jeigu įstatymai nenustato ko kita), teismas gali priimti sprendimą perduoti bešeimininkį daiktą valstybei ar savivaldybei, informuodamas apie bešeimininkio daikto buvimą. Iki perduodamas valstybei ar savivaldybei, bešeimininkis daiktas mokesčių inspekcijoje ar kitoje CK 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytoje institucijoje turi būti užregistruotas nebalansinėje apskaitoje. Pagal Taisyklių 4.1 punktą asmuo, turintis valstybei perduotiną turtą (išskyrus radinį), privalo per 10 darbo dienų nuo sužinojimo apie tą turtą momento raštu ar kitomis teisėtomis priemonėmis ir būdais pranešti apie jį mokesčių inspekcijai ar kitai CK 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytai institucijai, kai valstybei perduotinas turtas yra bešeimininkis daiktas.
15. Vertindamas aptartas nuostatas pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi konstatavo, jog Taisyklių 4 punktas numato, kad į teismą dėl daiktų pripažinimo bešeimininkiu galima kreiptis tik pabaigus teisės aktuose numatytas ikiteismines procedūras, t. y. raštu pranešus mokesčių inspekcijai ar kitai CK 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytai finansų, kontrolės ar savivaldybės institucijai, ir tik jos pareiškimu teismas gali priimti sprendimą perduoti bešeimininkį daiktą valstybei ar savivaldybei. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą nuo 2018-01-01 galiojantį teisinį reglamentavimą apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.
16. Konstatavus, jog pareiškėjas pagal CPK 534 straipsnį ir CK 4.58 straipsnio 1 dalį yra subjektas, turintis teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu, vertinant aplinkybę, kad daiktai, kuriuos siekiama pripažinti bešeimininkiais, nuo 2013 metų yra apskaitomi Klaipėdos apskrities VPK apskaitoje, nuo jų apskaitymo praėjo daugiau kaip vieneri metai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo taikyti Taisyklių 4.1 punkto reikalavimą prieš kreipiantis į teismą pareiškėjui kreiptis į VMI arba kitą CK 4.58 straipsnio 1 dalyje nurodytą instituciją. Priešingas aiškinimas formaliai reikalaujant, kad prieš kreipdamasis į teismą Klaipėdos apskrities VPK kreiptųsi į kitą valstybės instituciją arba save pačią su pranešimu apie turimą bešeimininkį daiktą, neatitiktų teisingumo, protingumo ir racionalumo kriterijų. Pažymėtina, jog suinteresuotu asmeniu byloje dalyvauja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kuri taip pat turi teisę pareikšti savo poziciją dėl pareiškėjo prašymo.
17. Iki 2018-01-01 galiojusios CPK 534 straipsnio ir CK 4.58 straipsnio 1 dalies redakcijos įtvirtino siauresnį subjektų, turinčių teisę kreiptis į teismą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu, ratą ir numatė, jog tai daryti turi teisę tik finansų, kontrolės arba savivaldybės institucija. Taikant reglamentavimą, galiojusį iki 2018-01-01, ir jį aiškinant teismų praktikoje buvo laikomasi pozicijos, jog iš esmės tik Valstybinė mokesčių inspekcija turi teisę paduoti pareiškimą teismui (Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1023-569/2015, Šiaulių apygardos teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2S-37-368/2016, Nr. 2S-1015-440/2015, Nr. 1016-368/2015, Nr. 2S-1023-569/2015 ir kt.). Iš ginčijamos nutarties motyvų matyti, jog pirmosios instancijos teismas būtent ir vadovavosi nurodyta teismų praktika.
18. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą. Ginčijama nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas pirmosios instancijos teismui perduotinas nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
19. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335-339 straipsniais, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. balandžio 23 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiškimo dėl turto pripažinimo bešeimininkiu ir perdavimo valstybės nuosavybėn priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.